DŽEIMSO KAMERONO
NAVIŲ KELIONĖ Pagal vaidybinį filmą, kurio scenarijaus autorius ir režisierius Džeimsas Kameronas Atpasakojo NICOLE PITESA Iš anglų kalbos vertė EGIDIJA TUČKUVIENĖ
prologas
prologas
Žemė. Bet ne ta Žemė, kurią puikiai žinote. Ši Žemė nėra vešli, žalia, o jos miškuose nebegyvena dar neatrasti padarai. Šios Žemės vandenynuose nešoka įvairiausių formų bei dydžių žuvys. Tai Žemė iš netolimos ateities, kur kiek tik akis užmato stūkso pilki betoniniai miestai. Kiekvienoje gatvėje mirksi, žybsi reklamos, į kurias retsykiais įbeda pilkus žvilgsnius pilki žmonės pilkais veidais su kvėpavimo kaukėmis, nes miesto oras pernelyg užterštas. Tai kitokia Žemė. Ši Žemė – Džeiko Salio namai. Didžiausias Džeiko gyvenimo noras – turėti kažką, dėl ko verta kovoti. Jo raumeningos rankos ir netikęs charakteris galiausiai pasodino jį į invalido vežimėlį. Jau kelerius metus Džeiko kojos 7
įsikūnijimas
niekur jo nebeneša. Buvęs jūrų pėstininkas Džeikas drąsiai kovėsi ir buvo sužeistas viename iš daugelio žmonių kare toje netolimoje Žemės ateityje. Dabar, atleistas iš tarnybos, jis kasdien sunkiai ieško kažko, kas suteiktų jo gyvenimui nors šiek tiek prasmės. – Labas rytas, saulele! – Džeikas atsimerkia. Tai, kas dar atrodo kaip sap nas, ima ryškėti skausmu galvoje ir suvokimu, kad jis keliavo kosminiu erd vėlaiviu penkerius metus. Jis dabar labai toli nuo namų. Aplink jį pabunda kiti žmonės, o apie juos besvorėje erdvėje sklando daktarai baltais chalatais. Tuojau Džeikas įžengs į Polifemuso planetos palydovą Pandorą. Jei įkvėps �ionykš�io oro, po dviejų minu�ių mirs. 8
prologas
Prieš penkerius metus Džeiką tiesiog gatvėje užkalbino du uniformuoti vyrai, kurie jam pranešė apie jo brolio dvynio Tomio mirtį ir kad jis ketino vykti į Pandorą. Tomis buvo mokslininkas. Jis dirbo su avatarų programa, kurios tikslas – susibi�iuliauti su Pandoros vietiniais gyventojais, vadinamais naviais, ir pasimokyti iš jų. Tiedu vyrukai paaiškino Džeikui, kad šios programos metu buvo atrasta, kaip sujungus žmogaus ir navio DNR galima užauginti hibridą, kurį jie vadina avataru. Šis avataras išvaizda panašus į navį. Džeikas, žinoma, nelabai suprato, apie ką juodu kalba, bet jam tapo aišku, kad jis gali užimti savo brolio dvynio vietą ir valdyti avatarą, kuris buvo sukurtas Tomiui. Žinoma, daug 9
įsikūnijimas
kas atrodė labai painu, bet tai, ką tie vyrukai pasakė paskui, užėmė Džeikui kvapą – būdamas avataro kūne Džeikas vėl galės vaikš�ioti. Jis galės bėgioti. Jis galės tapti tuo, kuo anks�iau buvo. Dabar Džeikas, kaip ir kiti keliaujantys kartu mokslininkai, techniniai darbuotojai, kalnakasiai, apsaugos personalas, sėdi susirinkime, kuriame jam pasakojama, kad kiekviena sutikta gyva būtybė Pandoroje kėsinsis jį nudėti. Visus gąsdinantis žmogus yra pulkininkas Mailsas Kori�as, Pragaro Vartų apsaugos vadas. Pragaro Vartai – žmonių stovyklavietė Pandoroje. Klausydamas pulkininko, Džeikas negali nepastebėti, kad raumeningo ir stuomeningo pulkininko dalį galvos ir veido vagojo randas, kuris 10
prologas
aiškiai buvo padarytas padaro, kur kas didesnio už pulkininką. Pasibaigus
susirinkimui,
Džeikui
buvo pranešta, kad šios programos metu jo darbas – saugoti su avatarais dirban�ių mokslininkų grupę įvairių jų išvykų metu. Taip pat jis sužinojo, kad pagrindinis Pragaro Vartų ir avataro programos tikslas – neįmaniumas. Tai naudingoji iškasena, mineralas. Žemėje šios uolienos pora kilogramų kainuoja beveik 35 milijonus dolerių. Džeikui ėmė svaigti galva. Bet viskas paaiškėjo, kai jis pirmą sykį išvydo savo avatarą. Didžiulėje uždaroje vandens vonioje, vadinamoje amnio talpa, plūduriavo kūnas, kuris atsistojęs galėjo būti maždaug trijų metrų ūgio. Jo oda 11
įsikūnijimas
buvo paties giliausio ir gražiausio mėlynumo – ir ne vieno, o mažiausiai dviejų atspalvių. Oda mirguliavo vandenyje, o kūnas lengvai trūk�iojo it miegan�io kūdikio. Avataras turėjo ilgą uodegą, kūnas buvo raumeningas ir labai panašus į žmogaus: siauras liemuo, pe�iai gana platūs ir stiprūs. Nors avataras buvo užsimerkęs, Džeikas buvo įsitikinęs, kad jo akys buvo auksiniai žalios, kaip katės. Ilgi juodi plaukai tyvuliavo vandenyje. Gerai įsižiūrėjęs į avataro veido bruožus, Džeikas pastebėjo, kad jis kaip du vandens lašai panašus į jo brolį Tomį. Tada jam toptelėjo, kad avataras panašus ne į Tomį, o į jį.