Issuu

Galina Terešina

Iš rusų kalbos vertė stasė Suchockaitė

vadas. Kas yra batika

Piešimas ant šilko – nepa prastai viliojantis procesas: jūsų rankų dėka ant balto šilko gali pražysti įvairiausios gėlės, iškilti nepakartojami peizažai, atsiras ti originalūs raštai. Šis užsiėminas netgi pradedančiajam suteikia ga limybę atskleisti savo individualu mą, pasijusti dailininku ir sukurti puikius, išskirtinius autorinius dar bus. Pieštų šilko gaminių įvairovė praktiškai neribota: pano, skarelės, šaliai, užuolaidos, suknelių audiniai ir dar daug kitų dalykų – fantazijos galimybės labai plačios.

Norint, kad ant šilko atsirastų piešinys, reikia įvaldyti atitinkamas piešimo technikas. Jų yra kelios. Be to, dirbant su šilku galima pasitelkti ir savus, autorinius piešimo būdus. Bendru terminu „batika“ vadinami visi piešimo ant audinių metodai. Batikos menas labai senas. Jo atsiradimas siejamas su Indonezija, Indija ir Kinija. Javos saloje vietiniai meistrai, dar prieš atsirandant pirmiesiems audiniams, jau puošė raštais medi nius namų apyvokos daiktus. Tam naudojo lydytą laukinių bičių vašką, o juo nepadengtas vietas dažė auga liniais dažais. Žodis „batika“, išver tus iš javiečių kalbos, reiškia „pieši mą karštu vašku“. Vėliau piešimas

karštu vašku buvo pradėtas naudoti ir marginant audinius. Taip dažant audinius, vaškas nepraleidžia dažų ir išsaugo pirminę audinio spalvą. Tokiu būdu ant audinio atsiranda piešinys. Šia vaško savybe pagrįstas pats seniausias, tradicinis piešimo ant audinio būdas, jis dar vadinamas „karštąja batika“. Priklausomai nuo to, keliomis spalvomis norima nuda žyti gaminį, tiek kartų vaško piešinį galima kartoti. Vaškas nuo audinio pašalinamas laidyne. Karštosios batikos technika labai puošni, bet ji reikalauja daug darbo ir ją atlikti gana sudėtinga. Visai kitokia piešimo ant audinio technika atsirado IX a. Kinijoje – šilko tėvynėje. Šioje šalyje ant šilki nio audinio buvo pradėti kurti nuos tabaus grožio peizažai: piešiamos įstabiai grakščios gėlės, bambukai, medžiai, buities vaizdeliai. Vieni dai lininkai piešimui naudojo tik tušą ir įvairius jo atspalvius, kiti savo darbus spalvino tiek augalinės, tiek minera linės kilmės dažais. Piešiant šia tech nika, meistro teptukas tolygiai slysta šilko paviršiumi, nevaržomas jokių kontūrų. Galbūt todėl šiuolaikinė tapyba ant audinio be jokių papildo mų priemonių vadinama „laisvąja“.

XX a. pradžioje Rusijoje buvo sukurta audinių dažymo technika, kuriai nereikėjo kaiti nimo. Taip ši šalis tapo šaltosios batikos tėvyne. Būtent apie šią dažymo techniką ir apie laisvąją piešimo techniką bus kalbama šioje knygoje. Šaltosios batikos technika labiau tinka namų sąlygoms, nes ji nesudėtinga, bet, pasitelkus kai ku riuos techninius sprendimus, savo rankomis galima sukurti puikius darbus.

dalis

Pasiruošimas darbui Batikos technika labai sena, jos pagrindiniai principai nesikeitė jau daugybę metų. Tik atsirado naujų audinių rūšių ir atlikimo priemonių, paprastesnių piešimo būdų. Meistriškumo paslaptys tapo prieinamos visiems norintiems. Tam, kad pasiektumėte norimus rezultatus, privalote tinkamai pasiruošti kūrybiniam darbui. Šioje knygos dalyje sužinosite, kokius audinius ir dažus galite naudoti, kaip perkelti piešinį ant audinio ir sukurti rezervą, kaip garinant pritvirtinti dažus ant audinio, taip pat atrasite smulkų piešinių apipavidalinimo aprašymą.

edžiagos ir reikmenys

Audiniai

Geriausias audinys piešimui yra natūralus šilkas. Audinio pasirin kimas priklausys nuo gaminio pa skirties. Plonas permatomas šilkas – šifonas, krepžoržetas, gazas – tinka šalikų, lengvų skraisčių, bliuzonų piešimui. Iš tokio šilko galima pa siūti puošnią lango užuolaidą. Ne permatomas minkštas šilkas – atla sas, krepdešinas – tinka drabužiams,

skarelėms ir skraistėms. Labai puoš niai atrodys rankomis pieštas už klotas ir dekoratyvinės pagalvėlės iš atlaso. Tankūs nepermatomi audi niai – tvilas, satinas – naudojami patalynei, naktinėms užuolaidoms, lempų gaubtams gaminti. Galima naudoti ir sintetinį atlasą bei šifoną. Piešti ant natūralaus šilko gali ma ir aniliniais, ir akriliniais dažais, o sintetiniams audiniams tinka tik akriliniai dažai.

Autorės patarimas Prieš pradedant piešti ant sintetinio audinio, būtina iš pradžių pabandyti, nes prie kai kurių sintetinių audinių dažai tiesiog nesilaiko – skalbiami jie nusiplauna. 8

Dažai

Dažų pasirinkimas piešimui ant audinio yra labai platus. Jų galima nusipirkti dailės reikmenų salonuo se. Dažai turi atitikti audinio tipą. Dar kartą primename, kad piešti ant natūralaus šilko tinkami ir aniliniai, ir akriliniai dažai, o sintetiniam šil kui galimi tik akriliniai. Dažant batikos technika, nau dojami skysti dažai. Jie gerai „slysta“ audiniu, spalvos lengvai persilieja. Taip pat yra tirštų tekstilinių dažų, kurie lygiai padengia audinį. Jie nau dojami piešiant ant tankių, tamsios spalvos audinių, taip pat tinka šab lonams ir raštuotiems audiniams. Pagrindinis dažų skirtumas pri klauso nuo to, kokiu būdu norima juos tvirtinti prie audinio. Anilinius dažus reikia tvirtinti garais, akri linius pakanka palyginti laidyne. Kiekviena dažų grupė, ypač akrili

nių, pasižymi didelia spalvų gausa. Šios spalvos gerai persilieja, todėl galima išgauti plačią naujų atspalvių gamą. Tinkamai pasirinkus skirtin gų atspalvių dažus, ant šilko galima sukurti puikų spalvų žaismą. Visi dažai skiedžiami vandeniu iki reikiamo spalvos tono. Geriausiai tinka distiliuotas, bet galima naudo ti ir filtruotą vandentiekio vandenį.

Rezervas

Dirbant šaltosios bati kos technika, būtinas re zervinis mišinys arba rezer vas. Jis naudojamas tada, kai piešiama ant audinio pasitelkus kontūrines linijas. Dažymo metu šios linijos sulaiko dažų nutekėjimą audinio paviršiumi. Rezervas – tai benzine ištirpin ti gumos klijai. Anksčiau šį mišinį meistrai gamindavo patys. Dabar jo, kaip ir dažų, galima nusipirkti tuose pačiuose dailės reik menų salonuose. Šiuo metu galima gauti ne tik bespalvio, bet ir juodo, raudono, mėlyno ir žalio rezervo. Dažniausiai naudojamas bespalvis. Rezervą reikia laikyti sandariai uždarytame indelyje.

Stiklinis vamzdelis

Piešiant paveikslo kontūrą re zervu, reikalingas specialus stiklinis vamzdelis, kurį taip pat galima nu sipirkti dailės reikmenų parduotu vėje. Darbui ant plono šilko būtinas vamzdelis plonu snapeliu. Jeigu to kio nepavyks rasti, ne bėda – jį labai paprastai galima pasidaryti namuo se: stiklinio vamzdelio snapelį rei kia labai atsargiai pakaitinti žvakės liepsnoje. Kai stiklas pakankamai įkaista, snapelis pailgėja, o jo dia metras sumažėja. Kartais naujojo vamzdelio snapelis būna nelygus ir brėžia per šilką. Nelygumus galima pašalinti paprasčiausia nagų dilde.

Teptukai

Teptukai – būtina piešimo ant audinio priemonė. Reikia pasirinkti minkštus teptukus – tinka iš vove rės arba Sibiro šeško šerelių. Prireiks mažiausiai trijų. Patartina turėti ke lis apvalius teptukus: Nr.6 (atskirą kiekvienai spalvai), vieną teptuką Nr.1 arba Nr.2 smulkioms detalėms ir keletą plokščių įvairaus pločio teptukų, taip pat plačių plokščių teptukų trumpa rankenėle fonui tapyti. Galima naudoti ir teptukus su sintetiniais šereliais, skirtus pieš ti ant audinio. Jie būna minkšti ir lankstūs, gerai paskirsto dažus. Po ranka reikėtų turėti ir kempinėlę, ja drėkinsite arba dažysite didesnius paviršius, beje, galima panaudoti ir kempinėlę indams plauti (tik nepa mirškite užsimauti guminių piršti nių).

Autorės patarimas Niekada nepalikite teptukų vandenyje net ir kelioms minutėms: minkšti šereliai užsilenkia, teptukas pakeičia formą ir juo nebegalima kokybiškai dirbti. Baigus darbą, teptukus būtina nuplauti po tekančiu vandeniu su muilu, nušluostyti skudurėliu ir suteikti šereliams normalią formą, kad nestyrotų į visas puses. Džiovinti teptukus reikia horizontalioje padėtyje, o laikyti galima ir vertikaliai. 11

Paletė

Kad gautumėte norimą spalvą bei atspalvius, dažus būtina atskies ti vandeniu ir sumaišyti. Tam jums reikės paletės. Jeigu darbas nelabai didelis, paletę gali atstoti plastikinė šokoladinių saldainių pakuotė su pertvarėlėmis. Dažus iš buteliukų galima įlašinti pipete. Jei darbui reikia daugiau dažų, paletę gali pakeisti plastikiniai jo gurto arba kitų pieno produktų indeliai. Prieš pradėdami darbą, būtinai išbandykite dažus ant nedidelės šilko skiautelės. Audinio skiautelė turi būti tos pačios rūšies kaip ir ta medžiaga, ant kurios bus piešiama.

Rėmai

Patartina nusipirkti sulanksto mus rėmus. Būtina turėti du rėmus: vienus, kuriuos galima išlankstyti iki 100x100 cm dydžio – skarelių ir kitų smulkių dalykėlių piešimui, o kitus – 200x90 cm – šalikų ir skraisčių piešimui. Didelių matme nų dirbiniams (užuolaidoms, užtie salams) reikia 300x200 cm rėmų. Juose gali būti įmontuoti kabliukai audiniui užtempti. Jei kabliukų nėra, galima panaudoti smeigtukus. Pradedantiesiems labai patogūs ne dideli 20x30 cm rėmeliai. Vėliau ant jų galima padaryti nedidelius stambių darbų pavyzdžius bei es kizus.

Autorės patarimas Baigus darbą, gali likti atskiestų Autoriaus patarimas arba sumaišytų dažų. Neišpilkite jų:Batikos dažus technika panaudosite labaikitiems sena, jos darbams. Juosprincipai galima laikyti pagrindiniai nesikeitė stikliniuose arba plastikiniuose jau daugybę metų. Tik atsirado indeliuose, labai tinka vaistų naujų audit pritvirtinti dažus buteliukai. Svarbu, kad atrasite indelius ant audinio, taip pat būtų galima sandariai uždaryti smulkų piešinių apipavidalinimo dangteliais. aprašymą. 12

asiruošimas piešimui

Audinio paruošimas

Prie pradedant piešti, naują audi nį reikia specialiai paruošti. 1. Karpant natūralų šilką, kiek vienam bėginiam metrui rei kia užleisti po 5 cm, nes šis audinys traukiasi. 2. Paprastai nauji audiniai ap retuojami specialiu mišiniu, kuris piešiant trukdo dažams laisvai lietis audiniu. Todėl au dinį būtina 1 valandai pamerk ti į šiltą vandenį, po to gerai išskalauti vėsiame vandenyje ir padžiovinti kilpiniu rankš luosčiu. Audinys turi likti šiek tiek drėgnas. Po džiovinimo audinys atrodys susiglamžęs, nenusiminkite – jis išsilygins, kai užtrauksite ant rėmo.

Audinio traukimas ant rėmo

Paruoštas audinys užtraukia mas ant rėmo. Rėmo dydį pasirin kite atsižvelgdami į būsimojo ga minio matmenis, užleiskite kraštus apdailai. Pirmiausia pritvirtinami audinio kampai, po to – kraštinių vidurys. Likusias audinio vietas kas 5–6 cm pritvirtinkite smeigtukais per visą perimetrą. Užtrauktas šilkas ant rėmo turi būti lygus, neįstrižas, nenukaręs, bet ir per daug neįtemp tas lyg būgno oda. Piešiant šilkas sudrėkinamas vandeniu, ir audinys ant rėmo smarkiai ištįsta. Kad au dinys nesiliestų su stalo paviršiumi, rėmą būtina pakelti. Tam gerai tin ka 3–5 cm aukščio lipnios juostelės ritinėliai. Rėmas ant jų laikosi tvir tai – dirbant jis nenuslys.