Issuu

Genadij Garbuzov

Arbatinis grybas ir kiti gydomieji užpilai

Iš rusų kalbos vertė Rasa liaugaudaitė

Genadij Garbuzov

arbatinis grybas ir kiti gydomieji užpilai

Pirmas skyrius

abiotinis ir anabiotinis maistas „Abiotinės mikrofloros“ sąvoka yra glaudžiai susijusi su są voka „abiotiniai produktai“. Tokie „negyvi“ produktai skatina abiotinės floros vystymąsi, todėl susidaro per daug abiotinių metabolitų, t. y. irimo produktų. Tačiau gamtoje viskas yra santykinai susiję. Net ir tokie abiotiniai produktai kaip spiritas nėra absoliučiai kenksmingi. Mažomis dozėmis alkoholis net naudingas – sumažina krauja gyslių mikrospazmus, skystina kraują, stimuliuoja smegenis ir t. t. Visi maisto produktai skirstomi į absoliučiai abiotinius (nuodingus), santykinai abiotinius (santykinai saugius), santy kinai anabiotinius ir absoliučiai anabiotinius. Santykinai abiotiniai produktai nekenkia vartojant juos ma žais kiekiais. Tačiau dideli jų kiekiai gali padaryti nemažai žalos (pavyzdžiui, alus). Santykinai anabiotiniams produktams galima priskirti pro duktus, kurie nekenkia vartojant juos dideliais kiekiais, tačiau

Genadij Garbuzov

juose trūksta kai kurių vitaminų, fermentų, antioksidantų, fi toncidų bei mikroelementų (pvz., vaisiai, daržovės, riešutai). Minėtų medžiagų trūkumą tenka papildyti vartojant BAP (bi ologiškai aktyvūs papildai). Absoliučiai anabiotiniams produktams galima priskirti svei kus užraugtus šviežius produktus, kurių galima nuolat valgyti dideliais kiekiais ir niekada nepatirti žalos. Taip pat jiems gali ma priskirti gydomuosius gėrimus, pagamintus iš grybų raugų. Žmonių, siekiančių sveiko gyvenimo būdo, maksimalios svei katos ir vitaukt (visos gyvybinės jėgos pasireiškimo) užduotis – maistui ir gėrimui vartoti tik absoliučiai anabiotinius produk tus. Artimiausi anabiotiniams yra produktai, kurie dabar vadi nami maistu ir kurie gydo. Dažniausiai tai probiotiniai rūgš taus pieno produktai. Taip pat šiai grupei galima priskirti visus fermentuotus grūdų, vaisių, daržovių bei žolinius produktus. Galimybės juos derinti – tiesiog fantastinės, galima atsižvelgti į žmogaus profesinę veiklą, amžių, poreikius ir, be abejo, susir gimus. Žinoma, fermentuotas maistas iš esmės yra probioti nis (pripildytas bakterijų – probiotikų ir jų gyvybinės veiklos produktų, t. y. hormonų, fermentų ir vitaminų), tačiau tuo pat metu iš esmės artimas natūraliam, termiškai neapdorotam ir absoliučiai gyvam maistui. Taigi vartojant šį maistą bus įveikta mitybos krizė, susijusi su termiškai apdoroto ar konservuoto maisto vartojimu, ir dietologijoje įvyks tikrų tikriausia revoliu

arbatinis grybas ir kiti gydomieji užpilai

cija. Dėl to išnyks ir daugelis „civilizacijos ligų“: nusilpęs imu nitetas, disbakteriozė, disbiozė ir daugybė šiuolaikinių negala vimų, kurių beveik neįmanoma išgydyti. Reikia atminti, kad, be fermentuotų produktų sveikiems žmonėms, turi būti fermentuotų produktų kategorija, skirta specialiai silpniems ir sergantiems žmonėms, taip pat prebio tiniai gydomieji ir profilaktiniai produktai. Ne mažesnę vertę turi ir tie produktai, kuriuose yra tam tikrų probiotinių pro duktų elementų, pvz., gira (fermentacijos produktas), raugin tos daržovės. Daugybė šiuolaikinio žmogaus sveikatos problemų yra su sijusios su maisto, savo sudėtyje turinčio cukraus, vartojimu. Žinoma, cukrus nėra absoliutus abiotikas, tačiau net ir ma žiausias jo dozės vartojimo padidėjimas sutrikdo funkcionaliai optimalų balansą mūsų organizme. Cukrus priskiriamas lėtai veikiančių medžiagų, kurių toksiškumas pasireiškia laikui bė gant, kategorijai. Šiandien suvalgytas saldainis, uogienė ar kitas produktas, sudėtyje turintis cukraus, nedelsiant suteiks jums pasitenkinimo, džiaugsmo ir energijos antplūdį, tačiau tuo pat metu bus padaryta žala medžiagų apykaitos pastovumo iš saugojimui, homeostazei, imuniteto stiprumui. Laikui bėgant jie nusilps ir sukels daugelį su amžiumi susijusių ir kitų ligų. Cukrus – tai dirbtinė, negyva, chemiškai švari žaliava, kurios didelės koncentracijos sukelia abiotinius procesus gyvose užda

Genadij Garbuzov

rose mikrobiologinėse sistemose. Cukrus gali tapti „gyvas“ tik gydomųjų grybų, iš dalies – arbatinio grybo, raugų pagalba. Taigi produktų, priskiriamų idealiai sveikam maistui, sąraše cukrui (grynam), alui, spirituotiems gėrimams, virtiems, kon servuotiems ir rafinuotiems produktams vietos nėra.

arbatinis grybas ir kiti gydomieji užpilai

Antras skyrius

disbakteriozė ir disbiozė – XXi amžiaus ligos kelias į sveikatą Manau, kad kiekvieno žmogaus kelias į sveikatą eina per sveiką žarnyną. Mūsų organizmas panašus į medį, tačiau jo šak nys yra... žarnyne! Medžio galia, atsparumas ligoms, gyvybin gumas visiškai priklauso nuo šaknų, o organizmo – nuo žarny no darbo visavertiškumo. Medžio gydymas nėra efektyvus, jei jo šaknys sergančios. Nuo visavertės žarnyno veiklos priklauso imuniteto stiprumas, hormonų balanso (homeostazės) stabilu mas, medžiagų apykaita ir optimalus sistemų veiklos režimas. Mikroorganizmų, apsigyvenančių skrandžio ir žarnyno trakte, sistema – viena pagrindinių sistemų, kuri suteikia mums apsaugą. Jei jos nebūtų, mes tiesiog išmirtume. Bet kokios sisteminės lėtinės ligos gydymas neįmanomas be žarnyno pastiprinimo, todėl dažniausiai gydytojai pirmiausia rekomenduoja sustiprinti žarnyną.

Genadij Garbuzov

Žarnyno veiklą apibūdina vidinė ekologinė būklė. Disbak teriozė – tai optimalių vidinių ekologinių sąlygų pakitimas, kai dėl normalios žarnyno mikrofloros pokyčių nusilpsta ir išsenka dauguma apsauginių jėgų. Įprastai disbakteriozė gydoma po viso žarnyno išvalymo kurso. Neišvalius žarnyno nuo patoge ninės mikrofloros neįmanoma atstatyti savaiminės ar dirbtinės naudingos mikrofloros. Pastangos bus bevaisės. Sveika mikro flora gyvena tik sveikame žarnyne, vadinasi, ir sveikame orga nizme. Todėl gydymas turi būti nukreiptas į žarnyno atstatymą ir bendrą organizmo stiprinimą. Norėčiau pasakyti, kad per daug dažnas žarnyno valymas, kurio imasi daugelis gydytojų, dažniausiai neduoda tokio sti prinančio efekto, kokio yra tikimasi. Galutiniai rezultatai, ku riuos neva galima pasiekti žarnyno valymo metodikomis, yra pernelyg pagražinti ir išgalvoti. Dažniausiai rezultatai būna kuklūs ir laikini. Disbakteriozė – biologinės pusiausvyros sutrikimas tarp patogeninės (kenksmingos) ir naudingos mikrofloros visame organizme ir žarnyne. Todėl organizmas negali gerai pasisavinti maisto. Maistas žmogui nesuteikia naudos. Nepašalinti ir nesuvirškinti pro duktai rūgsta ir pūva išskirdami nuodingas medžiagas (endo toksinus), kurios iš žarnų patenka į kraują ir nuolat nuodija or

arbatinis grybas ir kiti gydomieji užpilai

ganizmą, kartu smarkiai apkraudamos organizmo apsaugines sistemas, kovojančias su šiomis intoksikacijomis. Bendra orga nizmo gyvybinė jėga – vitaukt – labai nusilpsta. Organizmui dažnai pritrūksta rezervų kovai su ligomis. Su trinka medžiagų apykaita, nusilpsta apsauginės sistemos, orga nizmas egzistuoja tik ties savo galimybių riba. Mažiausi ligas provokuojantys faktoriai daugelyje vietų sukelia lėtinius užde gimus – daugelio ligų pagrindą. Kartu disbakteriozės sąvoka apima ne vien tik žarnyno mi krofloros sudėties sutrikimus. Disbakteriozei galima priskirti ir visus bakterinius susirgimus, dažniausiai pasireiškiančius kaip antriniai sutrikimai dėl pirminės žarnyno disbakteriozės. Tai šlapimo ir lytinių takų, kvėpavimo takų, kasos, dvylikapirštės žarnos, tulžies pūslės, visų gleivinių, odos ir t. t. infekcijos. To kiu atveju minėtuose organuose gali būti žarnyno mikrofloros komponentų. Yra manoma, kad dauguma žarnyno infekcijų, sukeliančių kai kurias specifines ligas, gali atsirasti tik kartu su disbakterio ze. Dėl to derėtų kaip įmanoma tiksliau apibūdinti terminus ir disbakterioze vadinti tik žarnyno sutrikimus, o visus kitus ne žarnyno mikrobiologinius sutrikimus reikėtų vadinti disbioze. Taigi disbakteriozė yra tik dalis bendresnės problemos – dis biozės, t. y. sveiko mikrobiologinio balanso sutrikimo visame organizme. Kol kas, tarkime, abi šios sąvokos gali pakeisti viena kitą.

Genadij Garbuzov

Taigi „disbiozė“, pasak gydytojų, tai ne tik mikrobiologinio balanso sutrikimas vidinėje organizmo aplinkoje, bet ir pakitusi bendra organizmo, kaip sistemos, būklė. Disbakteriozė, atsiradusi žarnyne ar kitoje vietoje, tampa daugelio ligų pagrindu ir priežastimi. Todėl tokios nesusijusios ir skirtingos ligos kaip anemija dėl geležies trūkumo, rachitas dėl vitamino D trūkumo, alerginės reakcijos, bakterinis vagini tas, stomatitas, glositas, cheilitas, intersticinis nefritas, nestipri pneumonija, cholecistitas, subfebrilinė temperatūra ir t. t. yra ne savarankiškai pasireiškiančios ligos, o disbakteriozės pasek mė. Štai kodėl visais išvardytais atvejais reikia gydyti ne tik konkrečius simptomus, bet ir šių ligų priežastis. Kaip tik čia ir glūdi gydymo, kurio metodai iš pagrindų skiriasi nuo ortodok sinės medicinos, esmė. Norint suprasti kai kurių ligų fiziologiją, reikia įsigilinti ne tik į infekcijos biologiją ir jos ypatumus, bet ir į jos atsiradimo priežastis. Deja, oficialioji medicina beveik neskiria dėmesio infekcijos atsiradimo priežastims tirti. Daugiau pastangų skiria ma ligas sukeliančioms bakterijoms naikinti, tačiau organizmo būklės pakitimo, nulemiančio ligos atsiradimą, priežastys taip ir lieka neaiškios. Be to, gydytojai mano, kad tokie pokyčiai yra pirminės priežastys onkologiniams susirgimams atsirasti. Vladimiro Lobodino nuomone (1999), mūsų žarnynas už programuotas tam tikrai mikrofloros rūšiai – tai yra genetinė

arbatinis grybas ir kiti gydomieji užpilai

atmintis tam tikram maisto tipui, konkrečioms bakterijoms. Žarnynas visada patiria stresą, susidūręs su „svetimu“ maistu, „svetimais“ mikrobais. Mūsų protėviai, per amžius gyvenę tam tikrame regione ir maitinęsi tam tikru maistu, prie jo prisitaikė. Natūralu, kad tai yra užfiksuota imuninėje atmintyje. Šiuo metu atsiradęs P. D’Adamo mokymas teigia, kad žino mos keturios kraujo grupės sąlygoja keturis mitybos tipus, va dinasi, yra galimi ir keturi natūralios žarnyno mikrofloros tipai. Tačiau kai kuriais atvejais, kai žarnynas ilgą laiką veikia nenatū raliomis sąlygomis, jis taip prisitaiko prie svetimo jam maisto, kad žmogui pradėjus sveikai maitintis pasireiškia paradoksali, t. y. atvirkštinė, žarnyno reakcija. Jis nesupranta, kodėl jam ėda rėmuo nuo sveiko maisto arba dėl ko maistas nevirškinamas, prastai pasisavinamas, nėra apetito, o konservai sukelia visišką euforiją. Žmogus, besisaugantis bet kokio streso, abejingai priima smūgį žarnynui vartodamas patį žalingiausią maistą ir medika mentus. Daugelis mano, kad storasis žarnynas – tai purvina pelkė. Tačiau iš tikrųjų ši „pelkė“ sveikame organizme yra pati šva riausia vieta. Tai nusistovėjusi ekologinė sistema, tačiau labai nestabili ir trapi. Jei storųjų žarnų veikla nesutrikusi, tai žmogaus organiz mas, turėdamas sveikas šaknis, turi ir gerą sveikatą. Net ir gam toje pelkė – tai gyva, pati trapiausia ir nepastoviausia sistema,

Genadij Garbuzov

niekada neišskirianti nuodų ir tvaiko. Visos nuosėdos nusėda į dugną bentoso pavidalu. Organizme atliekos tampa išmato mis. Tam, kad nuosėdos ir atliekos patektų kaip tik į išmatas, o ne ant žarnų sienelių, išmatų struktūra turi būti labai porėta ir pasižymėti absorbuojančiomis savybėmis. Tam tinkamas tik rupus, pluoštinis maistas. Kitu atveju nuosėdos gali kauptis ant žarnų sienelių, ypač jų kišenėse (divertikuluose) ir sukelti vadi namuosius žarnų užsikimšimus. Viskas yra griežtai subalansuota ir sureguliuota. Įprastai žar nyne yra beveik visas būdingų jam bakterijų rinkinys. Sveikame organizme dominuoja tik tam tikras bakterijų rinkinys: natūra lios bakterijos lyderės (sveikatos bakterijos) ir jų palydovai (pa laikantys jų egzistavimą). Visos kitos atlieka antrinę, pagalbinę, virškinimo funkciją. Tačiau ekologiniai pokyčiai žarnyne gali lengvai pakeisti šį santykį kaip tik šių bakterijų naudai. Sveika mikroflora gali tapti pūvanti.

normalios žarnyno mikrofloros reikšmė • Sukuria žarnyne rūgščią terpę ir pagerina kalcio, vitamino D ir geležies absorbciją.

arbatinis grybas ir kiti gydomieji užpilai

• Kontroliuoja tulžies rūgščių cirkuliaciją žarnyne ir kepenyse, tokiu būdu apsaugo nuo pernelyg didelio jų kiekio pašalinimo iš organizmo. • Reguliuoja žarnyno peristaltiką. • Padeda atstatyti virškinamojo trakto gleivinės vientisumą. • Aprūpina 70 % visų organizmo vitaminų sintezę. • Atlieka imuninę funkciją. Taigi visa tai patvirtina, kad mūsų sąjunga su tam tikra svei ka mikroflora yra būtina ir obligatyvi, t. y. galima sakyti, kad mes esame obligatyvūs simbiontai, kai viena dalis negali egzis tuoti be kitos. Mes neatskiriami! Apie neišskiriamus simbion tus kalbama kaip apie „superorganizmą“. Superorganizmų eg zistavimo galimybės yra žymiai didesnės. Tokios sistemos daug plastiškesnės, labiau prisitaikiusios prie gamtos, atsparesnės, jų kompensacinės galimybės gerokai didesnės. Šie superorganiz mai lengviau pasisavina naujas žaliavines ir energetines ekologi nes nišas bei resursus. Jų evoliucinis vystymasis yra greitesnis. Rusijos medicinos mokslų akademijos duomenimis, įvairių disbakteriozės formų paplitimas tarp gyventojų pasiekė nacionalinės katastrofos mastą: daugiau nei 90 % suaugusių gyventojų ir daugiau nei 25 % kūdikių serga šia liga. Vokietijoje atlikus tyrimus didelei

Genadij Garbuzov

gyventojų grupei (net 97 % tiriamųjų) buvo nustatyta disbakteriozė. Tačiau gydytojai mano, kad disbakteriozės paplitimas siekia net 99,9 %! Viskas priklauso nuo kriterijų, kuriais remiantis vertinama disbakteriozė. Šios katastrofos priežasčių analizė bus apžvelgta toliau.

disbakteriozės priežastys Vaikų disbakteriozė Dažnai vaikai jau gimsta sirgdami disbakterioze, ja užsikre čia nuo sergančios motinos stūmimo gimdos takais metu. Vė liau priežastimi gali tapti bet kokia užsitęsusi liga, sunki trau ma. Ilgas nejudrumas ar lovos režimas taip pat sukelia disbakte riozę. Disbakteriozė dažnai pasireiškia po įvairių operacijų, taip pat po lėtinių arba ūmių skausmų, nudegimų ir apsinuodijimų. Matyt, disbakteriozė pasireiškia sergant visomis lėtinėmis ligo mis. Naujagimių skrandžio ir žarnyno traktas yra sterilus. Per 10–20 val. vaiko žarnyne atsiranda pirminė mikroflora, pate kusi iš motinos makšties, kurioje yra daug laktobakterijų. Per pirmąsias 2–4 gyvenimo dienas vaiko žarnyne apsigyve na mikrobai, ir tai priklauso nuo šių išorinių ekologinių fakto rių:

arbatinis grybas ir kiti gydomieji užpilai

• motinos sveikatos būklės (nėštumo patologija ir ligos daro neigiamą įtaką); • vaiko mitybos ypatumų. Neginčijamas prioritetas atitenka maitinimui krūtimi. Jei nurodytu laiku nesusidaro bifidoflora, kurios augimas ir vystymasis priklauso nuo motinos pieno bifidofaktorių, žar nynas užteršiamas aplinkoje esančiais mikroorganizmais. Taip įvyksta, kai kūdikis pradedamas maitinti krūtimi per vėlai. Tuo metu, jei motina serga, ir vaiko žarnyne atsiranda ligas suke liančių bakterijų. Mikroflora santykinai stabilizuojasi pirmojo gyvenimo mėnesio pabaigoje. Bifidoflora, dalyvaujant motinos pieno bifidogeniniams faktoriams, tampa dominuojanti.

Genadij Garbuzov