Maja Gogulan
Iš rusų kalbos vertė nomeda berkuvienė VIKTORIJA ŠENBERGS irmina domeikienė
Autorės žodis
Š
i knyga – atsakymas į daugelį ma no skaitytojų, paskaitų klausy tojų, praktinių mokymų dalyvių laiškų, skambučių, prašymų, užklausimų. Atsakau visiems iš karto. Yra du požiūriai į gyvenimą: pasak pirmojo, sveikatą, gerovę, laimę suteikia kiti – tėvai, valstybė, gydytojai, mokyto jai, ekstrasensai. Daugelis tuo tiki: klau so kitų žmonių patarimų, ryja vaistus ir gyvena įprastiniu ritmu. Pasitaiko, kad jiems sekasi, bet trumpai. Tikra gerovė ir sveikata jiems tampa nepasiekiamos. Šiuolaikinė medicina stengiasi greitai pa gydyti žmogų – nuslopinti ligos simpto mus. Nėra jokio pagrindo ginčytis dėl jos nuopelnų. Medicina visiškai atitinka savo paskirtį ir tenkina nedidelius poreikius.
K
itas požiūris – pašalinti ligų ir nelaimių priežastis, išrauti blogį su šaknimis, pakeisti dirvą, kurioje jie gali augti.
Akivaizdu, kad norintys eiti šiuo keliu – tapti visiškai sveiki, gauti šansą pasiekti visišką gerovę – turi pasitelk ti energiją, tvirtybę ir imtis atitinkamų veiksmų: būti pasirengę keisti gyvenimo įpročius ir mąstyseną. Tik taip pats galės tapti sau gydytoju ir patarėju. Tereikia jam parodyti kelią. Tai ir noriu padaryti šia knyga. Dėkoju visiems, be kurių pagalbos ši knyga nebūtų pasirodžiusi: mamytei Adelei Gogulan; sesei, draugei ir Kacudzo Niši darbų iš anglų kalbos vertėjai Liudmilai Ku zemčenko; brangiai draugei Aločkai Basarginai, kurios dėka susipažinau su Kacudzo Niši darbais; padėjėjai Rašelei Kaganovai, kuri per davė man sveikatos srities japonų pro fesoriaus Kacudzo Niši, rusų gydyto jo A. Zalmanovo, šveicarų dietologo M. Biršė-Benė ir daugelio kitų darbų žinias.
autorės žodis
Dėkoju savo konsultantams: atomi nės fizikos specialistui Borisui Jelnikovui ir mikrobiologei Anai Matvejevai. Dėkoju visiems, atsiuntusiems man pranešimus apie pasveikimą, draugams ir paskaitų klausytojams, kurie įtikino mane, kad ši knyga reikalinga. Jaučiu didžiulį dėkingumą šio ran kraščio redaktorei Tamarai Kirejevai, at skleidusiai savo talentą.
5
Tikiuosi, kad knyga bus naudinga tė vams, auklėtojams, bet kokios amžiaus, tautybės, religijos ir socialinės padėties vyrams ir moterims. Brangūs mano skaitytojai, būkite vi sada sveiki ir sėkmingi. Su meile Maja Gogulan
Liga – nusikaltimas, Nebūkite nusikaltėliai! Pats baisiausias nusikaltėlis – neišmanymas, Apsiginkluokite prieš jį žiniomis, gebėjimais, įgūdžiais!
Kodėl parašiau šią knygą
E
su tikra, kad knygos pavadinimas greičiau sukels nepasitikėjimą ir abejones nei susidomėjimą, bet tvirtinu, kad žmogui reikia postūmio, kad jis pats susidorotų su visomis ligomis ir gyventų ilgai ir laimingai šimtą ar dau giau metų.
K
nygoje bus kalbama apie visiškai naują požiūrį į žmogaus sveikatą ir parodytas pa tikimas, moksliškai pagrįstas ir eksperimentų patikrintas kelias į sveikatą ir gerovę.
Aš nesu gydytoja, ekstrasensė, šama nė ar aiškiaregė. Mano patirtis greičiau panaši į varlės iš žinomos pasakos. Pame
nate? Dvi varlės įkrito į ąsotį su pienu. Viena išsigando, paspringo ir nugarmė jo į dugną, o antroji beviltiškai blaškėsi kojelėmis ir iki kito ryto sumušė ąsoty je sviestą, įsirėmė į jį ir iššoko iš spąstų. Išmintinga pasaka, ar ne? Ji moko bet kurioje situacijoje nenuleisti „kojelių“, nepasiduoti baimei, veikti. Mano gyvenime tokių „ąsočių“ buvo pakankamai. Skrofuliozė, limfadenitas, ausų, nosies ir gerklės ligos, reumatas, širdies ligos, maliarija, augliai, anemija – viską patyriau. Nors mano močiutės, te tos, tėvai labai stengėsi, vežiojo rodyti medicinos šviesuoliams, gydė įvairiais vaistas – niekas nepadėjo. Galiausiai mano tėvą perkėlė dirbti į Krymą. Kai ten persikraustėme, tapau sveiku vaiku. Visos ligos išnyko. Net nesirgau jokia vaikiška liga. Ištisas dienas laksčiau tik
kodėl parašiau šią knygą
su kelnaitėmis lauke, maudžiausi jūroje, valgiau šviežių vaisių, daržovių, riešutų. Aš visa esybe jutau susiliejimą su gamta. Prasidėjo karas. Tėvas išėjo į frontą, o mus su mama evakavo iš Krymo į Uralą. Ten susirgau maliarija. Vaistų nebuvo. Šaltis, badas sunkino ligos eigą. Kas an trą dieną užklupdavo karščiavimas, o po priepuolio kaip išgręžtas skuduras lėtai bandydavau atgauti jėgas. Liga tęsėsi be veik metus. Kartą netyčia išgirdau, kaip aptarinė dami mano būklę suaugusieji verkė: jie manė, kad man padėti neįmanoma, tu rėčiau greitai numirti. Man tuomet buvo devyneri. Tai mane labai nustebino. „Ne jaugi suaugusieji, dideli protingi žmonės, nežino, kaip man padėti?! – mąsčiau. – Kodėl jais labai pasitikiu? Kodėl pati ne bandau gelbėtis?“
P
radėjau ieškoti. Pirmiausia norėjau sužinoti, kas sukelia karščio priepuolį.
Pastebėjau, kad priepuolis užeidavo kas antrą dieną, pirmiausia šaltos kaip ledas pėdos susiglausdavo ir akimirks niu visas kūnas imdavo taip drebėti, jog sustabdyti šio proceso jau buvo neįmano ma, nors prie kojų sudėdavo visus šildytu vus, apkamšydavo antklodėmis. Priepuo lis atslūgdavo po dviejų, trijų ar keturių
7
valandų – išmušdavo šaltas prakaitas, užeidavo silpnumas, patekdavau į juodą nebūties prarają. „Viskas, – nutariau. – Daugiau to ne leisiu.“ Tą dieną, kai mane vėl turėjo ištikti priepuolis, nutariau užbėgti už akių: su glaudžiau kelius, o pėdas, priešingai, ati traukiau vieną nuo kitos, delnus suglau džiau. Visą dėmesį sutelkiau į tai, kad pė dos jokiu būdu nesusiliestų. Taip gulėjau visą dieną. Tą dieną priepuolio nebuvo. Neištiko jis ir kitą kartą – priepuoliai iš viso išnyko. Tai buvo pergalė. Ji suteikė man Tikėjimą, kad turiu jėgų, galinčių nugalėti ligą. Tikėjimas lydi mane visą gyvenimą. Pamenu sunkius 1965 metus, kai man aptiko didžiulį auglį gimdoje (jo dydis buvo kaip 17 savaičių nėštumas), o he moglobino kiekis kraujyje tuo metu buvo 37 g/l (norma – 110 g/l – red. past.). Man pasiūlė nedelsiant operuotis. Po tokios operacijos ne tik niekad nebūčiau galėjusi turėti vaikų, bet ir būčiau turėjusi pamiršti, jog esu moteris! Aš atsisakiau šalinti gimdą.
„J
ei Gamta sukūrė mane mo terimi, ji už mane kovos, – nutariau. – Pabandysiu pagimdyti kūdikį turėdama auglį! Arba au glys mane, arba aš jį!“
8
kodėl parašiau šią knygą
Mintis, žinoma, buvo fantastinė. Jai įgyvendinti reikėjo gydytojo, kuris im tųsi stebėti tokį nėštumą, padėtų pasiekti fiziologinę pabaigą, tai yra natūralų gim dymą, o esant būtinybei atliktų Cezario pjūvį, kad vaisių išgelbėtų ir paaugintų (galbūt inkubatoriuje), kol šis taptų visa verčiu kūdikiu. Pradėjau ieškoti tokio gydytojo. Ieš kojimai nuvedė mane į Mokslinės tiria mosios akušerijos ir ginekologijos ins titutą pas chirurgę Nataliją Selezniovą. Ji paaiškino, kad mano mintis labai ri zikinga, nes auglys augs greičiau už vai sių ir trukdys šiam vystytis, bet jei esu tokia „drąsi“, galiu kreiptis į profesorių A. Vyšnevskį, dirbantį Chirurgijos ins titute. Ten jau dvejus metus buvo atlie kami eksperimentai su gyvūnais ir gauti vilčių teikiantys rezultatai: iš trijų gim dos vėžiu sergančių operuotų karvių dvi atsivedė sveikus veršiukus.
K
okia buvo profesoriaus A. Vyšnevskio idėja?
Jis išpjaudavo auglius, bet nesiūdavo sveikų audinių kraštų, kaip visur priim ta, o į išpjautą vietą įstatydavo tinklelį iš teflono siūlų, kurie buvo kaip „lopai“. Per keturis mėnesius užaugdavo naujas sveikas raumeninis audinys. Galiausiai
organas atsikurdavo, o dirbtinis pluoštas, atlikęs užduotį, ištirpdavo. Tai buvo nuostabi mintis, galinti at verti šiuolaikinei chirurgijai kelius į or ganų regeneraciją (atkūrimą) paties orga nizmo pastangomis. – Svajoju atlikti tokias kraujagyslių, širdies, kepenų, bet kokių organų ope racijas, bet iš pradžių turiu pabandyti pritaikyti kokiam nors nelabai svarbiam organui, – kalbėjo Aleksandras Vyšnevs kis. – Paimkite mane, – įtikinėjau jo ša lininkes, profesorę T. Daurovą ir medi cinos mokslų daktarę N. Grafskają, – aš moku stebėti vidinius potyrius. Sugebė siu papasakoti tai, kas jums įdomu. Kar vė juk nieko pasakyti negali! Tikriausiai mano pamąstymai jiems nepasirodė beprasmiški – mes tapome bendraminčiais. 1966 metų balandžio 23 dieną pir mą kartą Maskvoje buvo atlikta tokia operacija žmogui, tas žmogus buvau aš. Operacija pranoko lūkesčius. Aš greitai pasveikau, po kurio laiko pastojau ir pa gimdžiau sveiką mergaitę. Vėl nugalėjau! Ėjo metai. Staiga man netikėtai aptiko auglį beveik toje pat vietoje. „Kas dedasi? – mąsčiau. – Gy dytojai naikina padarinius, bet priežastis lieka. Kaip iš viso atsiranda augliai? Juk negimiau su jais.“ Profesorius A. Vyšnevskis jau buvo miręs. Man buvo 47 metai. Apie antrą
kodėl parašiau šią knygą
vaiką mąstyti per vėlu. Sutikau operuo tis. Tik tą kartą operacija baigėsi beveik tragiškai. Po jos nepakilau. Pradėjau ka tastrofiškai tukti. Ant rankų ir kojų susi darė trombų, ėmė trūkinėti kraujagyslės. Visa tai kėlė siaubingą skausmą. Po ke turių mėnesių nepertraukiamo gydymo man buvo pripažintas neįgalumas. – Tik pamanykite – skauda kojas, – ramino mane gydytoja. – Man jau 20 metų skauda, bet gyvenu! „Jos organizmas 20 metų „šaukia“ apie negeroves, – pamaniau, – o ji mano, kad galima nieko nesiimti?! Ne! Nėra kuo pasikliauti. Reikia ieškoti sprendimo pačiai... Iš kur atsiranda tie augliai? Juk tai kažkokie padariniai. Kokie?“ Pradėjau skaityti medicinos žinynus, vadovėlius, žurnalus, taikyti įvairius pa tarimus ir ištisas sveikatos sistemas. Kaip ginklų griebiausi visko, kas, atrodė, galėtų padėti atsikratyti ligų: P. Brego, H. Šelto no, N. Vokerio, G. Šatalovos, P. Ivanovo rekomendacijų. Būklė šiek tiek pagerėjo, bet skausmas nedingo ir buvau neįgali, prikaustyta prie lovos. Šeima ir artimieji nuoširdžiai rūpinosi manimi, bet jų aky se mačiau sunkiai nuslepiamą beviltišku mą. Kartą man atnešė paskaityti iš anglų kalbos verstą straipsnį „Vėžys pagydo mas. Įspėjimai, gydymas ir pagijimas pagal Niši sveikatos sistemą“. Tik dvi dešimt aštuoni mašinraščio puslapiai, kuriuos perskaičiusi supratau: radau tai,
9
ko labai ilgai ieškojau. Pradėjau daryti viską, kas buvo rekomenduojama tame straipsnyje, ir, savo pačios nuostabai, greitai sveikau. Po dviejų savaičių skausmas aprimo. Po trijų savaičių sugebėjau atsisėsti ir pamačiau knygų spintos stikle savo at vaizdą – tik užuominą į ankstesnį silu etą. Tada patikėjau, kad žengiu teisingu keliu. Mano užsispyrimas nenuėjo veltui: išaušo diena, kai pasijutau beveik sveika. Tromboflebitas, kurį šiuolaikinė medi cina laiko nepagydomu, dingo. Dešinė koja, beveik nelanksti, pradėjo judėti, skausmai liovėsi. Tai buvo tikras stebu klas! Kai tik atsistojau ant kojų, iš karto nulėkiau pas savo gydytojus. Man atida rius kabineto duris, gydytoja sušuko: – Maja! Jūs gyva?! Pasirodo, medikai buvo tikri, kad aš jau mirusi. – Kaip jūsų kojos, tebeskauda? – pa sidomėjau. – Skauda... – Leiskite – pagydysiu, – pasiūliau ir papasakojau apie savo neįtikėtiną pagiji mą pagal Niši sveikatos sistemą. Aš padaviau jai brangųjį rankraštį, bet gydytoja, skeptiškai į mane pažiūrėjusi ir sunkiai atsidususi, švystelėjo lapukus ant popierių krūvos stalo kampe. Man pasidarė negera. „Ji neturi net profesinio smalsumo! – pamaniau. – Nejaugi neįdomu suvokti,
10
kodėl parašiau šią knygą
kokia šios unikalios sistemos esmė? Aš juk žurnalistė. Mano profesija – rinkti informaciją, apibendrinti ir perduoti žmonėms. Pati turiu viską išsiaiškinti.“ Man pasisekė. Mano draugė, Didžio jo teatro koncertmeisterė Ala Basargi na, tuo metu rengėsi vykti gastrolių į Japoniją. Jos padedama tikėjausi gauti atsakymus į savo klausimus. Perdaviau jai laišką su daugybe klausimų. Tokijuje Ala susisiekė su Niši sveikatos sistemos medicinos mokslo institutu ir parve žė iš ten dvi knygas anglų kalba. Mano sesuo jas išvertė. Tai suteikė man gali mybę perprasti sistemos esmę. Kelerius metus sugaišau tam, kad pritaikyčiau šią sistemą pagal mūsų klimato, ekonomi kos, socialines, buitines ir kitokias sąly gas, kurios labai skiriasi nuo Japonijos sąlygų! Tik tada pradėjau manyti, kad įmanoma propaguoti talentingą, veiks mingą sveikatos sistemą, ir nutariau pa sidalyti praktine savo patirtimi su visais norinčiaisiais. Esu įsitikinusi, kad Niši sveikatos sis temai tampus kasdienybės dalimi (juk kadaise žmonės įprato plautis rankas, virinti vandenį, valytis dantis ir taip at sikratė daugybės ligų, tokių kaip maras ir cholera), žmogus gali nugyventi ilgą, sveiką, kūrybingą gyvenimą ir išeiti nu matytu laiku į kitą pasaulį lengvai, be kančių ir skausmo. Kas yra Niši sveikatos sistema? Kuo ji paremta?
Pirmiausia filosofija, kurios pagrin dinė mintis – „gyvybės dėsniai valdo sveikatos dėsnius“. Gamta gyvą or ganizmą sukuria sveiką ir gyvybingą, aprūpina jį viskuo, ko reikia gyventi, augti, vystytis ir visiškai realizuoti savo funkcijas.
N
iši sveikatos sistema – nau jas sveikatinimo metodas, nauja sveikatos strategija. Ji gimė iš visuomeninio judėjimo, XVIII a. viduryje ir XIX a. pradžioje pava dinto natūralia higiena.
Norėdami geriau suvokti esmę, įsi vaizduokite, kad jums padovanojo rau doną brangų automobilį. Nežinodamas, kaip jį vairuoti, sėdate ir važiuojate. Kas jums nutiks? Žinoma, pateksite į avariją: susižalosite pats ir sugadinsite automo bilį. Būtent taip kiekvienas mūsų nusi kalsta: gauna dovanų nuostabų unikalų aparatą – sudėtingą bioenerginę siste mą, – vieną vienintelį gyvenimą ir visiš kai neišmanydami skuodžia savo likimo keliais, nesuprasdami gamtos dėsnių. Mes tai darome taip pat, kaip tėvai, o mūsų gimdytojai atkartojo savo tėvus, nes žmogus gali lavintis tik mėgdžioda mas. Vaikai mokosi iš mūsų, mūsų vaikų vaikai – vaikaičiai – mėgdžios juos. Taip neišmanymas perduodamas iš kartos į
kodėl parašiau šią knygą
kartą. Išvada viena: anksčiau ar vėliau, katastrofa neišvengiama. Ar ne geriau sustabdyti šį procesą, pamąstyti ir pradėti laikytis vadinamųjų
eismo taisyklių, tai yra nekintamų gam tos dėsnių? Kaip tik to reikalauja natūrali higie na.
Papasakosiu legendą
S
enovės graikai turėjo gydymo dievą Asklepijų (vėliau romė nai vadino jį Eskulapu). Jis turėjo dvi dukteris – Panakėją (arba Panacėją) ir Higėją. Abi galėjo gydyti, visur pa dėjo tėvui, bet nuolat pykosi tarpu savyje. Arogantiškoji Panacėja laikė save visa išgydančiąja ir išdidžiai sakė, jog gali rasti ir padovanoti žmonėms vieną vaistą nuo visų ligų, o kuklioji Higėja protingai tramdydavo seserį, kad neskelbtų tokių daug žadančių pranešimų. – Vienos priemonės visiems gyve nimo atvejams negali būti, – kalbėjo ji, – antraip, kam žmogui duotas pro tas ir gebėjimas kurti? Viskas sukurta tam, kad bet kokiomis netikėčiausio mis sąlygomis žmogus galėtų išsigel bėti. – Jeigu tai tiesa, – priešgyniavo Panacėja, – kam žmogui reikia visa galių dievų? – Dievų žmogui visada reikės. Mes jam Tiesos, Gėrio, Meilės, Grožio
11
idealai – to žmogus nuolat siekia. Tik jis silpnas, pažeidžiamas. Kad viską pasiektų, jam reikia mūsų pagalbos, – aiškino Higėja. – Ne, ne, – prieštaravo Panacėja. – Dievai jau ir taip daug davė žmogui. Jis apdovanotas protu, atmintimi, va lia, jausmais, net viršsąmone – gebėji mu kurti! Argi žmogus visuomet atsi moka mums Dėkingumu ir Meile? – Taip, tiesa, nes jis neišmano gam tos dėsnių. Turime išmokyti žmogų laikytis šių dėsnių, kad žemėje neįvyk tų katastrofa. – Na jau ne, nė už ką savo galių ne patikėsiu žmogui! Kad ir kaip Higėja stengėsi įtikin ti seserį, Panacėja nenorėjo klausyti. Taip ir išsiskyrė gydymo dievo Askle pijaus dukterys, pasuko skirtingais ke liais: Panacėja gydo žmones įvairiais nuodais – milteliais, mikstūromis, tabletėmis – ir iki šiol ieško vienos vienintelės priemonės nuo visų ligų. Higėja šviečia žmones, aiškina gamtos
12
kodėl parašiau šią knygą
dėsnius, kuriems niekas neturėtų nu sižengti. Higėja tiki, kad įvaldę gamtos dės nius žmonės galės juos perduoti vieni
Ši legenda kalba apie tai, kad gyveni mo meno šaknys siekia meną būti svei kam, jis atsirado gerokai prieš atsiran dant tokiai žmogaus veiklos sričiai kaip medicina (daugiau nei prieš penkis tūks tančius metų ji buvo vadinama ajurveda: aju – gyvenimas, vedos – žinios, tai yra gyvenimo žinios) ir daug seniau nei vais tų pramonė. Pats gyvenimas Žemės pla netoje sudarytas iš neginčijamų dėsnių, kurių žmogus turi laikytis, kad neprarastų
kitiems ir savo vaikams, laikui bėgant visa žmonija taps fiziškai ir dvasiškai sveika, o gyvenimas žemėje bus nuos tabus.
Gyvenimo. Tenka rinktis – gyventi pagal gamtos dėsnius ar aklai eiti nežinant kur, neišmanant, kartais naudojantis vaistinės medicinos paslaugomis. Jau keturiolika metų laikausi dėsnių ir taisyklių, kurias man atvėrė Niši svei katos sistema, paremta natūralia higiena. Įsitikinau tuo, kad natūralios higienos patirtis gerokai vaisingesnė. Kviečiu jus, mano brangūs skaitytojai, susipažinti su tuo, ką žmonijai siūlo natūrali higiena.
Natūrali higiena A
r kada susimąstėte, kad sveika ta tik mūsų asmeninis reikalas? Medicina, be abejonės, mumis rūpinasi, bet tik ligomis, o ne sveikata. Farmacijos pramonė žlugs ir bankrutuos be ligų. Valstybei, darbdaviams, žinoma, reikia sveikų darbuotojų, kad uždirbtų pinigus. Niekas neuždarys alkoholio ir tabako gamyklų, nors visi žino, kaip sveikatai kenkia jų produkcija. Vadina si, savo sveikata kiekvienas turi rūpintis pats. Kaip? Tradicinė vaistinė medicina – speci alistų reikalas, be to, siauro profilio: jei gu šeimos gydytojui skauda inkstus, jis negali gydytis pats, kreipiasi į urologą; jeigu urologui skauda dantis, šis kreipia si į odontologą, nė nesusimąstydamas, kad skausmo priežastis gali būti kita. Ko galima tikėtis iš tokio specialisto atėjus į konsultaciją?
K
aip atsakas į nesėkmingą gydymą vaistais, nuo kurio mirė daugybė žmonių, atsirado nauja srovė ir gavo pavadinimą pagal vienos senovės graikų gydy mo dievo Asklepijaus dukterų var dą – natūrali higiena. Ką ji mums siūlo?
Pirmiausia, ne siaurą specializaciją, ne vaistus ir nuodus, o visa apimančios gamtos dėsnių tyrimą, kompleksinį viso organizmo gydymą natūraliais būdais (šviesa, oru, vandeniu, maistu, judėji mu), kad padidėtų naudingas gydomų jų jėgų poveikis, kurį suteikia gamta. Gali pasirodyti, kad natūrali higiena artima liaudies medicinai. Taip nėra.
natūrali higiena
Nuo liaudies medicinos natūrali higiena skiriasi bent jau trimis aspektais: pirma, ji yra sisteminga ir kompleksiška; antra, pratimai ir metodai pagrįsti moksliškai; trečia, ji yra šviečiamojo pobūdžio. Tra dicinės ir liaudies medicinos tikslas – gydyti, o natūralios higienos – išmokyti žmogų sveikatos dėsnių, apginkluoti jį konkrečiomis žiniomis, mokėjimu, įgū džiais, kad išmoningai remtųsi veikian čiais gyvenimo dėsniais.
G
yvenimo dėsniai – tai įpras tai veikiantys biologiniai dėsniai (pirmoji žodžio dalis bio reiškia susijęs su gyvenimu), kurie visą gyvenimą valdo ląstelių, audi nių, organų ir sistemų funkcijas, sveikatą, žmogaus organizmo gali mybes ir rezervą.
Natūralios higienos šūkis: „Iki ke turiasdešimties metų žmogus arba pats sau gydytojas, arba kvailys.“ Knygos „Didžiausi sveikatos atra dimai“, išleistos Čikagoje 1978 metais, autoriai labai vaizdžiai aprašo aplinką, kurioje plėtojosi natūrali higiena (šis terminas patvirtintas 1856 metais): „Iš prieštaravimų, painiavos, chaotiško iliuzinio požiūrio, sumaišties, vadina mos „medicinos mokslu“ ir „medici
15
nos menu“, iš įvairių gydymo mokyklų konfliktų, iš negebėjimo įvykdyti paža dus, iš gydytojų atsisakymo atsižvelgti į natūralius gyvenimo poreikius, slau gant ligonius gimė aiški revoliucinės bi ologinių idėjų pertvarkos ir biologinio požiūrio į žmogaus poreikius atgimimo būtinybė.“ 1832 metais Niujorke niekam tuo met nežinomas Silvestras Grehemas skaitė paskaitų ciklą apie taisyklingą mitybą. XIX a. pradžioje per choleros epidemiją Filadelfijoje S. Grehemas at kreipė dėmesį, kad nė vienas sektos „Bi blijos krikščionys“ narys nesirgo. Tos sektos nariai nevalgė jokio gyvulinio maisto, nes manė, kad tai Dievo įsaky mų pažeidimas. Jie taip pat nevartojo jokių stimuliuojančių priemonių – ar batos, kavos, tabako, svaigalų, priesko nių. Tai paskatino S. Grehemą pasvars tyti apie gydomąsias natūralaus maisto galias. Jis pradėjo skleisti savo idėjas apie sveiką mitybą. Nė vienas jo šalinin kų nesusirgo cholera! S. Grehemo išva da buvo paprasta: „<...> žmogus pats yra savo ligų ir kančių priežastis, dau geliu atveju pats žmogus kaltas dėl to, kad serga, todėl turi prašyti visuomenės atleidimo už savo ligas taip pat, kaip už girtuoklystę“ (iš H. Šeltono knygos „Natūrali higiena. Teisingas gyvenimo būdas“ epigrafo).
16
natūrali higiena
1861
metais vienas na tūralios higienos pradininkų R. Trolis suformulavo natūralios higienos postulatus: „<...> Vaistinės medicinos siste ma klaidinga, neteisinga filosofiniu požiūriu, absurdiška moksliškai, kenksminga gamtai, prieštarauja sveikam protui, katastrofiška re miantis rezultatais, ji yra žmonijos prakeiksmas... Higieniškos medici nos sistema, kurią mes skleidžiame ir praktikuojame, yra harmoninga su gamta, atitinka gyvo organizmo dėsnius, teisinga moksliniu po žiūriu, teigiama remiantis rezulta tais – žmonijos gėris.“
Per šimtą penkiasdešimt metų natū ralios higienos judėjimas augo ir stiprėjo. Jis paplito ne tik JAV, bet ir Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, daugelyje Vakarų Europos šalių, Japonijoje. Priskaičiuoja ma dešimtys didžių XIX a. veikėjų pa vardžių, tokių kaip S. Grehemas, I. Dže ningsas, R. Trolis, T. Nikolė, Dž. Džek sonas, K. Ostinas, Č. Peidžas, R. Volteris, S. Dodsas, F. Osvaldas, Dž. Tildenas ir kiti, o XX a. – B. Makfedenas, Dž. Ro džersas, P. Bregas, K. Džefris, K. Niši, S. Batanabė, H. Šeltonas ir kiti. Nuo pat gyvavimo pradžios natūrali higiena ryžtingai pasisako prieš ligoto
organizmo prievartą ir mano, kad liga ir sveikata yra viena, kad karščiavimas, uždegimas, temperatūra, kosulys, sloga, pykinimas, viduriavimas – visa paklūsta gyvenimo dėsniams. Liga – tai būdas, kuriuo organizmas gydosi. Remiantis šiuolaikinio mokslo duo menimis, skrandžio gleivinės ląstelės atsinaujina per tris ar keturias paras, rau donieji kraujo kūneliai – per devynias dešimt parų (per tris mėnesius), o visas organizmas atsinaujina per septynerius metus. Vadinasi, sukūrus sveikų sąly gų sistemą ir laikantis sveiko gyvenimo būdo, bet kokia liga susirgusio žmogaus organizmas sugeba pasveikti pats, atsi kurti ir atsinaujinti. Dokumentiniame filme „Įeik į šią šventyklą“ žinomas bulgarų natūralios higienos šalininkas Piotras Dimkovas suformulavo natūralios higienos filoso fiją: „Visą sveikatos formulę galima už rašyti ant nago plokštelės: saugok vidinę švarą – švarias mintis, norus, poelgius, žodžius, maistą. Būk kuklus. Laikykis gamtos dėsnių.“ Manau, žodis „šventykla“ Piotrui Dimkovui reiškia Gamtos šventyklą. Būtina suprasti, kad natūrali higiena apima ne tik fizinę, bet ir psichinę žmo gaus sveikatą, dorovinį ir dvasinį atsinau jinimą. Žinoma, norint save realizuoti bet kurioje žmogiškos veiklos srityje, reikia pirmiausia būti sveikam, o norint būti
natūrali higiena
sveikam, reikia suvokti, kokiais princi pais paremta visavertė sveikata. J. V. Gėtė sakė: „Ko žmogus nesu pranta, to nevaldo.“ Vadinasi, norint
17
valdyti sveikatą, pirmiausia reikia su prasti. Pabandykime suvokti, kokie pagrin diniai natūralios higienos principai.
Natūralios higienos principai Pirmas natūralios higienos principas – ne gydyti ligas, o mokyti, kaip jų išvengti pasitelkiant gamtos dėsnius.
G
amta kiekvieną organizmą sukuria sveiką. Ji suteikia jam apsauginių ir gydomųjų galių. Garsus rusų fiziologas I. Pavlovas rašė: „Žmogaus organizmas yra savaime besirealizuojanti sistema, pati save nu kreipianti, atkurianti ir net tobulinanti.“ Vadinasi, žmogui būtina sukurti tokias sąlygas, kad būtų įmanoma nustatyti ir palaikyti tolesnius abipusius organizmo ir išorinės bei vidinės aplinkos ryšius. Tik tokiu atveju užtikrinamas sklandus prisi taikymo galių veikimas, gamtos suteiktas imunitetas, savireguliacija, atsikūrimas ir apsirūpinimas.
Antras natūralios higienos principas – kompleksinis (sisteminis) požiūris į žmogaus organizmą kaip visumą.
N
atūralios higienos šalininkai pasi sako prieš specializuotą gydymą.
Jų nuomone, pakanka pagrindinių bio loginių organizmo valdymo dėsnių, taip pat privalu mokėti panaudoti pagrindi nius „sraigtus“ profilaktiškai ir siekiant pasveikti. „Sraigtai“ yra tokie: 1. Ląstelių kvėpavimo atkūrimas (gydy mas apsinuoginant, kontrastinio van dens procedūros, vibracinė gimnasti ka ir specialūs pratimai); 2. Mityba (šviesa, oras, vanduo, mais tas); 3. Galūnių būklė (vibracinė gimnastika ir kitoks fizinis aktyvumas); 4. Organizmo valymas; 5. Poveikis psichikai (optimizmas, savi taiga). H. Šeltonas taip pat įsitikinęs, kad „bet kokia liga yra viso organizmo liga. Tad būtina veikti visą organizmą natūra liu būdu (sisteminis požiūris). Tik kom pleksinis natūralių metodų poveikis pa deda realizuoti vidinės švaros principus, veikti objektyviems, nuo mūsų valios nepriklausantiems savireguliacijos ir sa
18
natūrali higiena
vigydos dėsniams, kurie yra viso žmogaus organizmo gyvybingumo pagrindas. Peršalimo ar kitos nenormalios bū klės, kurias žmonės vadina liga, gydymas priklauso nuo organizmo gebėjimo išsi gydyti, tam panaudojamos elementarios gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, ekskre cija ir mityba.“ Trečias natūralios higienos principas – aiškus sveikatos fenomeno supratimas.
P
agal H. Šeltono apibrėžimą, natūrali higiena sveikatos fenomeną aiškina kaip „visumos ir harmoningo kiekvieno organo vystymosi, augimo ir adaptacijos būklę, kai netrūksta nė vieno ir nėra jokio papildomo organo.“ Anglų kalbos žodis health (sveikata) yra kilęs iš daiktavardžio whole (visa, vi sybė), o heal – (gydyti) kilęs iš tos pat šaknies ir reiškia visumos atkūrimą. Taigi „sveikata reiškia išbaigtumą, visumos to bulumą, tai yra gyvenimo patikimumą, funkcijų harmoniją, energiją ir laisvę nuo bet kokių įtampų ir suvaržymų“ (H. Šel tonas). Sveikatos pagrindas – kiekvienos ląstelės, audinio, organo, organų siste mos sąveika ir priklausomybė vienų nuo kitų. Kaip pastebi H. Šeltonas, „dabar jau gerai žinoma, kad kiekvienas organas gerokai veiksmingiau funkcionuoja kaip visumos dalis (organizmo), o ne kaip ats kiras vienetas“. Taip pabrėžiamas „altru
izmas“ – gebėjimas pasiaukoti dėl kito, atskiro (ląstelės, organo), dėl visumos (organizmo).
J
eigu žmonės išmoktų taip gy venti! Deja, sveikatos požy miai ir simptomai netyrinėjami. Medicina užsiėmusi ligomis. Nie kas niekada nemoko visuomenės ir medicinos studentų, kaip gerinti ir palaikyti sveikatą ne ligoninės lovose, o kasdieniame gyvenime. Daug svarstoma apie ligų kilmę, bet neieškoma konkrečių ligos ne turėtų priežasčių.
Kas yra liga? Tiksliai gali atsakyti tik natūrali higiena. Ketvirtas natūralios higienos principas – aiškus ligos fenomeno supratimas.
L
iga – tai visumos pažeidimas, tai prarastas gebėjimas pasipriešinti vidiniams ir išoriniams gyvo organizmo priešams. Bet kokia liga – nuo lengvo odos paraudimo iki onkologinio bet kurio organo susirgimo – organizmo visumos pažeidimas (tai viso organizmo liga, o ne atskiros jo dalies). Nesvarbu, kaip vadinama liga: tonzilitu, endokarditu,
natūrali higiena
kolitu, gastritu, cistitu (gr. it, itis reiškia „uždegimą“), piorėja, tuberkulioze, opa, vėžiu – visos ligos kyla dėl toksinų (nuo dų) susikaupimo organizme. Nuodai už teršia organizmą, nesvarbu kaip – iš išo rės (maistinės – gyvulinės, augalinės – ir vaistinės kilmės) ar iš vidaus, – kaip pa ties organizmo gyvybinės veiklos arba tų mikroorganizmų, kurie jame apsigyvena, rezultatas.
B
et kokia liga nepastebimai prasideda nuo nervinių au dinių suerzinimo, vėliau atsiranda sudirgimas (paraudimas), paskui uždegimas (perštėjimas), tada matomi reiškiniai (opos, audinių suirimas, įtrūkimai), dar vėliau sustandėjimas (ataugos), galiausiai susidaro auglys (vėžys). H. Šelto nas tokią seką vadina „patologine grandine“ ir primena, kad vėžys užsimezga gerokai anksčiau nei tampa regimas.
Penktas natūralios higienos principas – nauja sveikatos strategija.
P
aaiškinusi pagrindines sveikatos ir li gos sampratas natūrali higiena iškėlė naują sveikatos strategiją, kuri paremta ne ligos simptomų panaikinimu (simp tomų gydymu), o pirminių jos priežasčių
19
šalinimu. Be to, natūrali higiena ypatingą dėmesį skiria keturiems poilsio ir ramy bės metodams, kad organizmas sukauptų energijos ir taupytų jėgas: fiziniam, fizio loginiam (tai yra susilaikymas nuo mais to – gydomasis badavimas), protiniam, dvasiniam poilsiui. Žmogaus organizmui reikia nuolat atsikurti ir palaikyti ekologinius ryšius: tiek vidinius, tarp ląstelių, audinių, orga nų, organų sistemų, tiek išorinius – su su pančia aplinka. Taip buvo iškelta penkių ryšių koncepcija. 1. Psichoemociniai organizmo ryšiai.
Žmogaus organizmui būtina atkurti psichoemocinę pusiausvyrą, psichoe mocinius ryšius su artimiausia aplinka, taip pat su kosmosu ir socialine aplinka (visuomene, jos idealais, tradicijomis, draugais, šeima ir taip toliau). Šie ryšiai palaikomi pozityviai nuteikiant savo są monę, formuojant požiūrį į pasaulį, gėrį, žmonių vienybę, savitarpio pagalbą kaip evoliucijos veiksnį ir įstatymą, mokant save nesavanaudiškumo, atsisakant bet kokio egoizmo. Toks nusiteikimas gerai veikia žmo gaus fiziologiją: organizmas gamina naudingus hormonus, endorfinus, ir ki tas panašias medžiagas. 2. Biocheminiai organizmo ryšiai. Prie
biocheminių organizmo ryšių natūrali higiena priskiria rūgščių ir šarmų pu
20
natūrali higiena
siausvyrą kraujyje kaip pagrindinį fizi ologinį organizmo gyvybės dėsnį. Pir miausia tai galima pasiekti taisyklingai natūraliai maitinantis, nes gamtoje egzis tuoja natūralus rūgščių ir šarmų santykis, taip pat pasitelkus vibracinę gimnastiką, nugaros ir pilvo pratimus pagal Niši svei katos sistemą.
tyviai nukreipti tam tikram pažeistam ryšiui arba ryšių kompleksui organizme atnaujinti (gydomosios žolelės, užkalbė jimai, tepalai, kaulų atnaujinimo mani puliacijos ir kita).
3. Biofiziologiniai organizmo ryšiai –
ė vienas sveikatingumo komplek sas negali būti laikomas visaverčiu, jei nesilaikoma tikslių ir griežtų mitybos taisyklių. Maistas, natūralios higienos šalininkų įsitikinimu, ne tik nulemia kraujo sudėtį, „statybinės medžiagos“ naujoms ląstelėms susikurti kokybę, bet ir formuoja žmogaus charakterį, net pa saulėžiūrą.
natūralių odos dangalo ir vidaus organų ryšių atkūrimas per jų biologinius taškus su išorine aplinka ir pagrindinėmis sfe romis – kosmosu, žeme, vandeniu, oru, šviesa, energija. Padeda vadinamasis gy dymas apsinuoginant, oro vonios, van dens procedūros, šviesos, saulės vonios, vaikščiojimas basomis ir kita. 4. Biocheminiai organizmo ryšiai. Prie
šių ryšių natūrali higiena priskiria tinka mos ir aktyvios kraujotakos, ypač kapi liarinės ir prekapiliarinės, atnaujinimą, pasitelkiant ypatingus fizinius pratimus, įvairias fizinio judėjimo formas ir laiky senos tiesinimą. 5. Bioenerginiai organizmo ryšiai – tai
taisyklingo kvėpavimo atkūrimas ir pa laikymas žinant jo dėsnius ir turint prak tinių įgūdžių. Penkių ryšių koncepcija suteikia gali mybę teisingai suvokti ir įvertinti liaudies medicinos indėlį, tas priemones ir būdus, kurie (koncepcijos požiūriu) yra objek
Šeštas natūralios higienos principas – natūrali mityba.
N
N
atūralios higienos šalininkai į mitybą žiūri kaip į vientisą maitinimosi ir valymosi procesą, kuriame mityba neatskiriama nuo organizmo valymo.
Natūralus skaidulinis maistas padeda organizmui valytis tiek biomechaniškai, tiek biochemiškai dėl šarminių radikalų, esančių neapdorotame maiste ir neutra lizuojančių patologines rūgštis, kurios susidaro organizme. Mokslininkų tyrimai rodo, kad au galinis pluoštas, kurio gausu natūralia
natūrali higiena
me maiste, yra apsauginė priemonė nuo storosios žarnos auglių ir net jų gydymo priemonė. Septintas natūralios higienos principas – bet kokios vaistų terapijos atsisakymas.
H
igiena turi visiškai panaikinti vais tų sistemą, įdiegti žmonėms rūpi nimosi kūnu ir psichika sistemą, paremtą gamtos dėsniais. Visos medžiagos gyvam organizmui yra maisto produktai arba nuodai. Nuodai (vaistai) yra tie produk tai, kurių negali asimiliuoti gyvas orga nizmas, todėl jie neturi būti vartojami gyvybei palaikyti.
Aštuntas natūralios higienos principas – aiškus medicinos ir natūralios higienos atskyrimas.
A
iškindama tokį atskyrimą natūro patė Virginija Vetrano rašo: „Me dicina iš pat pradžių rėmėsi klaidingais principais, todėl atmetė fiziologiją ir nuodijo žmones patentuotomis priemo nėmis. Juk neieškome šilumos šiaurėje! Kam semtis sveikatos iš nuodų? Tebūnie principai aiškūs: sveikatos šaltinis – svei kas poveikis ir sveikos priemonės. Vais tai – nuodai, o ne gyvybiniai veiksniai, suteikiantys sveikatą. Galima prieštarauti, kad medicina – eksperimentinis mokslas, o higiena – ne. Tiesą sakant, priešingai: medicina nėra ir
21
niekad nebuvo mokslas, ji tėra metodas, būdas, gydymo stilius. Fiziologija, bio logija, anatomija yra mokslai, bet ne me dicina. Medicina neturi vieno principo, kurį būtų galima racionaliai arba ekspe rimentiškai pademonstruoti. Jos metodai efemeriški, to nebūtų, jei medicina būtų mokslinė... Higiena yra tikras mokslas. Praktika, paremta jos principais, laikosi tam tikrų taisyklių, ir kiekvienu atveju rezultatus galima numatyti. To visgi negalima pa sakyti apie medicinos praktiką, nes kas kartą, kai žmogui duodama vaistų, reikia tikėtis netikėtumų.“ Devintas natūralios higienos principas – žmonių mokymas, žinių platinimas ir sveiko gyvenimo būdo sukūrimas.
N
atūrali higiena paremta altruizmo, optimizmo ir humanizmo dvasia. Knygos „Didžiausi sveikatos atradimai“ autoriai rašė: „Grehemo šalininkams buvo svarbūs ne tik fiziologiniai tyrimai, atliekami eksperimentai su gyvūnais, bet ir fiziologijos žinių skleidimas papras tiems žmonėms ir gyvenimo būdo, pa remto fiziologija, sukūrimas.“ Pasak Virginijos Vetrano, šiuolaiki niai „vyrai ir moterys yra puikiai išsila vinę nepozityvių žinių srityje, tiksliau sakant, jie puikiai išmano tai, kas nesu siję su žmogumi ir gamta... Gali būti ma
22
natūrali higiena
tematikos Einšteinas ir sirgti virškinimo sutrikimu. Išsilavinęs žmogus geria aspi riną ar vartoja antacidinius preparatus
nuo diskomforto, jis elgiasi taip, tarsi tas diskomfortas būtų be priežasties.“
Nauja sveikatos strategija
P
agal pagrindinius natūralios higi enos principus buvo sukurta nau ja sveikatos strategija. Ji plačiai paplito JAV, dėl to amerikiečiai laikomi viena iš labiausiai civilizuotų ir sveikiausių tautų pasaulyje. Ypač akivaizdus persilaužimas į gerąją pusę tapo pastebimas nuo praėjusio am žiaus šeštojo dešimtmečio, kai strateginė valstybės politikos kryptis aiškiai pasikei tė. Laipsniškai pereita nuo gydymo prie profilaktikos, pradėti plačiai taikyti natū ralūs sveikatingumo metodai, tarp kurių ryškiausi: grūdinimasis, bėgiojimas, pa prasti fiziniai pratimai. Iš naujo pažvelgta į mitybą ir pasiūlyta vartoti mažiau rie baus gyvulinio maisto, kiaušinių, į raci oną įtraukta daug augalinės kilmės pro duktų – vaisių, sulčių, daržovių, grūdų ir kitų natūralių produktų. Pradėtos vykdyti įvairios kampanijos: už sveiką gyvenimo būdą, už dietos lai kymąsi ir svorio mažinimą, prieš aukštą kraujospūdį, prieš rūkymą, prieš piktnau džiavimą alkoholiu, už nervų ir psichikos ligų sumažinimą.
Ekonomistai, matematiškai suskaičia vę sveikatos apsaugos perėjimo nuo gydy mo prie profilaktinių metodų „rentabi lumą“, atrado didelę šio judėjimo naudą visuomenei ir išteklių ekonomiją.
S
varbu buvo ne tik piniginių išteklių taupymas: nauja svei katos apsaugos kryptis tapo gyve nimo ir sveikatos klausimu. Atsa kymai apėmė ne tik ekonomiką, bet ir visuomenę, jos vertybes ir egzistuojančias struktūras, gyvy bingumą.
Buvusios Sovietų Sąjungos gyventojų sveikatos būklė katastrofiška. Iš penkias dešimt trijų pasaulio šalių, registruojan čių gyvenimo trukmę, Rusija užima dvi dešimtą vietą, vertinant moterų amžių, ir penkiasdešimt antrą – vyrų. Pagrindinė vyrų mirtingumo priežastis – liga, kurios buvo galima išvengti.
natūrali higiena
Medicina beveik nustojo kovoti su didžiausiu blogiu – alkoholizmu, dėl to alkoholis ir narkotikai siaubingai papli to. Dėl apsinuodijimo alkoholiu kasmet miršta iki milijono žmonių. Taip pat pa syviai medicina elgiasi su rūkymu. Nie kad nebuvo kovojama su didėjančia žem dirbystės chemizacija, maisto produktų, vandens, oro užterštumu, nors tai tiesio giai veikia gyventojų sveikatą. Visuotinė krizė apėmė mediciną. Tik paskutiniais praėjusio amžiaus dešimtmečiais pradėjo atgimti natūralios higienos principai, beje, iniciatyva atėjo iš „apačios“. Tai nulėmė aplinkos ir žmo gaus organizmo užterštumas, fizinių, psi chinių, dvasinių, be to, mirtinai pavojin gų (masinės alergijos vaistams, įvairiems gamybiniams ir buities chemikalams) ligų pagausėjimas. Geros sveikatos poreikis sau ir ateities kartoms skatino troškimą pažinti organizmą, jo galimybes ir užslėp tus resursus. Nusivylimas vaistų medicina, kuri ne teikia realios pagalbos, ir neefektyviomis gydymo priemonėmis bei metodais pa stūmėjo žmones ieškoti išeities. Sveiko gyvenimo būdo entuziastų pastangomis pradėjo kurtis bėgimo klubai, sveikatos mokyklos, mėgėjiškos studijos, imta leisti švietėjiška literatūra – verstinė ir vietinė. Visgi ši iniciatyva sulaukia gana pasyvios medicinos atstovų reakcijos, ypač „vir
23
šaus“, kurio tiesioginė paskirtis – vado vauti „apačios“ judėjimui, nurodyti jam mokslinę ir valstybinę kryptį. Sveikatos priežiūros tarnybų pertvarka lėmė tai, kad iki šiol labai lėtai sprendžiamos me dicinos ir kūno kultūros sujungimo pro blemos. Nėra jokios programos, kuri pa dėtų Rusijos tautų populiacijai gyvuoti ir atgimti. Vienintelė išeitis iš krizės, kurią dabar patiria sveikatos apsauga, yra mikroekologizacija ir makroekologizacija. Kuo grei čiau bus pereita prie ekologinių sistemų kūrimo ir skatinimo, tuo veiksminges nės ir realesnės pagalbos sulauks žmo nės. Sveikatos apsaugos ekologizacija turi užimti pagrindinę vietą būsimoje visuo tinėje bendratautėje ir bendražmogiškoje ekologijos programoje, kurios jau seniai reikia pasauliui. Kol tokia programa nesukurta, kol žmogus paliktas likimo valiai, rekomen duoju savo skaitytojams apsiginkluoti natūralios higienos principais paremta Niši sveikatos sistema. Ji padės žmogui, jei jis šią sistemą pavers savo kasdienybe, iš tikrųjų atsisveikinti su ligomis. Aš tuo tikiu dabar, remdamasi keturiolikos metų užsiėmimų, savo šalininkų ir draugų pa tirtimi. Toliau bus pasakojama apie Niši svei katos sistemos sukūrimą ir jos metodus.
įsigykite
knygą dabar