Saulės sistema
Pa s a u l i s
Turinys 2
Žemės sandara Geografiniai atradimai Gamtinis žemėlapis Klimatas Krituliai Geografinės zonos Politinis žemėlapis Gyventojai Kalbos, religijos ir rasės Gamtos ir kultūros paveldas Ekonominės organizacijos Pramonė ir žemės ūkis Transportas ir komunikacijos
4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28
Afrika. Gamtinis žemėlapis Afrika. Politinis žemėlapis Šiaurės Afrika Vakarų Afrika Vidurio Afrika Pietų Afrika
30 32 34 36 38 40
Azija. Gamtinis žemėlapis Azija. Politinis žemėlapis Vidurio Azija Indostanas Kinija, Taivanas, Mongolija Japonija ir Korėja Pietryčių Azija Vakarų Azija
42 44 46 48 50 52 54 56
Pietų Amerika. Gamtinis žemėlapis Pietų Amerika. Politinis žemėlapis Šiaurė Pietūs
60 62 64 66
Šiaurės Amerika. Gamtinis žemėlapis Šiaurės Amerika. Politinis žemėlapis Kanada ir Grenlandija Jungtinės Valstijos Vidurio Amerika Karibai
68 70 72 74 76 78
A f r i k a
A z i j a
P iet ų A merika
Š ia u r ė s A merika
A u s t r a l i j a i r O k e a n i j a Australija ir Okeanija. Gamtinis žemėlapis Australija ir Okeanija. Politinis žemėlapis Australija ir Naujoji Zelandija Melanezija, Mikronezija, Polinezija
Arktis
80
82 84 86
Arktis. Gamtinis žemėlapis
88
Antarktis. Gamtinis žemėlapis
90
Europa. Gamtinis žemėlapis Europa. Politinis žemėlapis Europos Sąjunga Šiaurės Europa Austrija, Šveicarija, Vokietija Vidurio Europa Jungtinė Karalystė ir Airija Beneliuksas Prancūzija Italija, Slovėnija, Malta Balkanai Ispanija ir Portugalija Rytų Europa Rusija
92 94 96 98 100 102 104 106 108 110 112 114 116 118
Baltijos šalys. Gamtinis žemėlapis
120
Gamtinis žemėlapis Augalija, gyvūnija ir klimatas Saugomos teritorijos ir gamtos paminklai Administracinis žemėlapis Gyventojai Kultūros paveldas Transportas
122 124
V iet o var d ži ų r o d y k l ė
136
A n ta r k t i s E u r o p a
B a lt i j o s š a ly s L i e t u v a
126 128 130 132 134
Ž o d y n ė l is 136
Afrik a • Pol itinis žem ėl apis 1
A
2
3
4
AFR IK A Po l i t i n is žem ėl a p is
B
C
D
E
F
Faktai apie Afriką
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
Žemės naudojimas Žemės naudojimas Afrikoje susijęs su tolygia gamtinių zonų kaita nuo pusiaujo į šiaurę ir pietus. Drėgnųjų atogrąžų miškų zonoje, Afrikos vakarinėje dalyje įveista kakavmedžių, kavamedžių, bananų, aliejinių palmių ar kaučiukmedžių plantacijų. Sezoniškai lietingose savanų zonose žemdirbyste verčiamasi drėkinamuose upių slėniuose. Dažniausiai auginama kukurūzų, kviečių, sorų, medvilnės, Vakarų Afrikos šalyse – ir žemės riešutų. Rytų Afrikos aukštumose įveista kavamedžių, tabako ir arbatmedžių plantacijų. Pietiniame ir šiauriniame pakraščiuose auginama vynuogynų ir citrusinių vaismedžių. Didelę žemyno dalį apimančiose dykumose, Sahelio zonoje ar sausojoje savanoje paplitusi gyvulininkystė.
Gatvės turguje Nigerijos mieste Lagose (Lagos) galima nusipirkti visko: nuo antklodžių ir muilo, iki brangiųjų akmenų.
Skurdžiausių gyventojų žemynas, kurio daugumoje valstybių gyvenimo kokybės indeksas žemas arba labai žemas, gyvenimo trukmė trumpiausia, o vaikų mirtingumas vienas iš didžiausių. Dėl didelio gimstamumo, nedarbo ir gamtos stichijų daug gyventojų kenčia badą.
Didžiausios šalys pagal gyventojų skaičių: Nigerija 177 200 000
18
Dabartinės Afrikos politinis žemėlapis susidarė tik po II pasaulinio karo, kai buvusios Europos kolonijos tapo keliomis dešimtimis nepriklausomų valstybių. Tik Liberija ir Etiopija niekada nebuvo kolonizuotos. Naujos valstybės paveldėjo kolonizatorių nustatytas ribas, kurios nesutapo su tautų gyvenama teritorija. Nenatūraliai suformuotose daugiatautėse valstybėse daugiapartinis demokratijos modelis patyrė nesėkmę. Tautų ir genčių kova dėl valdžios nuslopdavo įvedus vienos iš kovojančių pusių diktatūrą. Pilietiškai nebrandžios visuomenės, įtempti etniniai santykiai, vyriausybių korupcija ir visuomenės skurdas, gamtos išteklių valdymas ir užsienio valstybių ekonominiai interesai lemia nuolat keliose Afrikos šalyse vykstančius pilietinius karus, tarpvalstybinius ginkluotus konfliktus.
Gyvenimo lygis
Mažiausios šalys pagal plotą: Seišeliai 455 km² San Tomė ir Prinsipė 1001 km² Komorai 1 862 km² Mauricijus 2 040 km² Žaliasis Kyšulys 4 033 km²
17
Afrikos politinio žemėlapio formavimasis
Turgus
Didžiausios šalys pagal plotą: Alžyras 2 381 741 km² Kongo DR 2 344 798 km² Sudanas 1 886 068 km² Libija 1 759 540 km² Čadas 1 284 000 km²
16
20
21
22
23
A
Že m ė s n au d o jim as
B
C
D
E
Etiopija 96 600 000
Arbatmedžių plantacija
Egiptas 86 800 000
F
Arbatmedžiai, kavamedžiai, kaučiukmedžiai, medvilnė, bananai ir kakavmedžiai auginami kaip prekinės kultūros.
G
Kongo DR 77 400 000 G
19
Pietų Afrika 52 900 000 Mažiausios šalys pagal gyventojų skaičių: Seišeliai 91 000
H
San Tomė ir Prinsipė 190 000
H
Žaliasis Kyšulys 540 000
Masajai
Vakarų Sahara 555 000
J
K
L
M
Sutartiniai ženklai
Klajoklių gyvulių augintojų gentys Kenijos ir Tanzanijos teritorijoje. Dabar daug masajų verčiasi prekyba, dirba viešbučiuose, rengia pasirodymus turistams ar lydi juos kelionėse. Dėl turizmo masajai yra viena iš geriausiai pasauliui pažįstamų Afrikos tautų.
Komorai 766 000 I
Tankiausiai gyvenamos šalys: Mauricijus 637 žm./km² Ruanda 439 žm./km² Komorai 411 žm./km² Burundis 367 žm./km² Seišeliai 196 žm./km²
valstybių sostinės kiti miestai
Mastelis 1 : 30 000 000 0
300
600
900 km
G y vento j ų ta n k um a s
Rečiausiai gyvenamos šalys: Vakarų Sahara 2 žm./km² Namibija 2 žm./km² Botsvana 3 žm./km² Mauritanija 3 žm./km² Libija 3 žm./km²
Afrikos ištekliai
I
Daugumos Afrikos šalių ekonomika priklauso nuo žemės ūkio ir žaliavų eksporto. Gamybos pramonė išplėtota tik Pietų Afrikoje. Daugelio šalių žemės ūkyje dėl gamtinių ir technologinių priežasčių neužauginama pakankamai maisto vidaus poreikiams, o eksportui auginama viena ar dvi prekinės kultūros. Iš eksporto gaunamos pajamos priklauso nuo produktų kainų svyravimo pasaulio rinkose. Tik nedaugelis šalių turi vienos kurios iškasamos mineralinės išteklių žaliavos (naftos, vario, deimantų ar aukso).
Didžiausias BVP tenkantis vienam gyventojui: Seišeliai 25 900 $ Pusiaujo Gvinėja 25 700 $ Gabonas 19 200 $ Botsvana 16 400 $ Mauricijus 16 100 $
Af r iko s išsivad av im as
P
K
L
M
N
N
O
J
Aplinkosauginės problemos
Karai Afrikoje
Viena iš didžiausių problemų – krūmų, miškų kirtimas ir intensyvus gyvulių ganymas sezoniškai sausose srityse, tokiose kaip Sahelis. Sunykus ir taip menkai augalijai, tokios teritorijos dykumėja. Pietų ir Rytų Afrikos gamtos rezervatuose ir nacionaliniuose parkuose siekiama išsaugoti nykstančias gyvūnų rūšis, bet čia intensyviai brakonieriaujama.
Nuo 6 deš. Afrikoje vyko kelios dešimtys karų: tarpvalstybinių konfliktų dėl teritorijos, vidaus jėgų kovų dėl išteklių kontrolės, politinės valdžios ir kt. Tebevyksta arba neseniai nuslopo keliolika ginkluotų susidūrimų. Dėl dažnų konfliktų milijonai afrikiečių priversti bėgti iš namų.
1
32
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
O
P
20
21
22
23
33
ŠIAURĖS Europa AMERIK •A Pr •ancūzija K ar ibai 1
A
B
C
D
2
3
Prancūzija
4
5
6
Pagal plotą didžiausia Vakarų Europos valst ybė, įvairiais laikotarpiais dariusi didelę įtaką Europoje vykstantiems politiniams procesams. Intensyvus žemės ūkis ir išplėtota pramonė, kurios poreikiams naudoti savi ir greta esančių Afrikos kolonijų žemės turtai, leido sukurti stiprią ekonomiką. Prancūziją galima laikyti turtingiausia katalikiška pasaulio šalimi. Dėl jos vaidmens formuojantis Europos kultūrai Paryžius žinomas ir kaip pasaulinis mados industrijos centras. Prancūzija viena pirmaujančių valstybių pagal atvykstančių turistų skaičių.
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
Kraštovaizdis
Šampanas
Visą vakarinę dalį apima lygumos su pasitaikančiomis uolienų atodangomis. Per jas tekančios upės prasideda seniai užgesusių ir suirusių ugnikalnių suformuotame Centrinio masyvo (Massif Central) plokščiakalnyje. Rytiniu pakraščiu tęsiasi neaukšti sudūlėję Vogėzų (Vosges) ir Juros (Jura) kalnai, o pietinėje ir pietrytinėje dalyje stiebiasi aukštos Pirėnų ir Alpių kalnų viršūnės.
Šampanu gali būti vadinami tik Prancūzijos Šampanės (Champagne) provincijoje pagaminti putojantys vynai. Europos Sąjungos ir kai kurių kitų šalių įstatymai draudžia vartoti pavadinimus, susijusius su Šampanės pavadinimu. Kadangi šis specialios technologijos gėrimas pirmiausia pradėtas vartoti Prancūzijos valdovų karūnavimo iškilmėse, jis tapo šventinių renginių, ceremonijų ir prabangos simboliu.
Mastelis 1 : 3 500 000 0
35
70
105 km
Reimso (Reims) katedra Reimse 496 m. pakrikštytas pirmasis frankų karalius Chlodvigas I. Vėliau retkarčiais, o nuo 1179 iki 1825 m. karūnuoti visi Prancūzijos karaliai. Nuo XIII a. ši ceremonija buvo atliekama dabartinėje gotikos stiliaus katedroje.
E
F
21
22
23
A
Prancūzijos vynininkystė Daugelyje Prancūzijos vietų įveista vynuogynų. Šalis užima pirmą vietą pasaulyje pagal vynuogių derlių. Didžioji jo dalis tenka vynininkystei. Pagaminama beveik ketvirtadalis pasaulio vyno. Jo rūšių Prancūzijoje labai daug. Skiriami ir atskirų metų vynuogių derliaus vynai, nes nebūna dvejus metus iš eilės vienodų oro sąlygų vynuogės nokti. Vyno rūšys daugiausia skiriasi vynuogių rūšimi, taip pat dėl nevienodų vyno užraugimo būdų. Tai nulemia ne tik vyno aromatą, bet ir spalvą, saldumą, sausumą. Kuo senesnis vynas, tuo geresnis ir brangesnis, todėl rūsiuose daugelį metų kaupiamos jo atsargos. Dėl ilgai trunkančio produktyvių vynuogynų įveisimo, gamybos technologijų išpuoselėjimo ir gero vyno išlaikymo vynininkystė yra paveldimas šeimos verslas.
B
C
D
E
Vyn in in k ystė s re gio n ai F
Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre Dame de Paris) Prancūziškos gotikos šedevras, viena pirmųjų gotikinių katedrų. Pradėta statyti XIII a., baigta XIV a. 130 m ilgio sienas remia viena pirmųjų tuo metu panaudotų arkinių atramų konstrukcijų, bokštai 90 m aukščio.
G
H
G
H
I
I
J
K
Versalio rūmai (Château de Versailles)
Triumfo arka (Arc de Triomphe)
Netoli Paryžiaus (Paris) esantis karaliaus užmiesčio medžioklės dvaras buvo išplėstas ir virto vienais didžiausių pasaulio rūmų, kurie nuo 1682 iki 1789 m. buvo karalių rezidencija ir Prancūzijos politinis centras. Dydžiu, puošnumu ir prabanga garsėjantys rūmai laikomi ir absoliučios Prancūzijos monarchų valdžios simboliu.
Imperatoriaus Napoleono sumanymu XIX a. pradžioje pastatyta Triumfo arka įamžina Napoleono žygius ir kitas prancūzų kovas bei įžymiausius generolus. Šiandien tai memorialas visiems kovotojams už Prancūziją, čia yra ir Nežinomo kareivio kapas.
L
M
N
O
P
J
Sen Mišelio kalnas (Le Mont-Saint-Michel) Uolėta sala prie Bretanės (Bretagne) krantų, kurią per atoslūgį galima pasiekti sausuma. Ant kalno stovi XI–XIII a. statyta gotikos stiliaus bažnyčia ir vienuolynas. Sala su viduramžiais įsikūrusiu kaimeliu apjuosta gynybinėmis sienomis.
Luvras (Louvre)
Prancūzija Plotas: 547 030 km² Nutolusios valdos: Guadeloupe (GP/GLP); Mayotte (YT/ MYT); Martinique (MQ/MTQ); Naujoji Kaledonija (NC/NCL); Prancūzų Gviana (GF/GUF); Prancūzų Polinezija (PF/PYF); Réunion (RE/REU); Saint-Pierre ir Miquelon (PM/SPM); Wallis ir Futuna (WF/WLF), Bassas da India salos, Clipperton’o s., Europos s., Prancūzijos pietinės ir Antarktinės Žemės, Glorios’o salos, Juan de Nova s., Tromelin s. Sostinė: Paris (Paryžius) 2,2 mln. Didesni miestai: Marseille 851 000, Lyon 493 000, Toulouse 459 000, Nice 334 000, Nantes 281 000, Strasbourg 278 000, Montpellier 255 000, Lille 247 000, Bordeaux 237 000, Rennes 211 000, Reims 203 000, Le Havre 182 000, Angers 177 000 Valdymo forma/santvarka: parlamentinė respublika Administracinis suskirstymas: 26 regionai, 4 užjūrio regionai, kuriuos sudaro 95 departamentai. Narė JT ST. Gyventojų: 66,2 mln., miestuose 85%; tankumas 115 žm./km²; vid. gyv. trukmė 82 metai (moterų 85, vyrų 79) Etninės grupės: prancūzai 90%; afrikiečiai 6%, portugalai 1%, vokiečiai 1%, kiti 2% Kalbos: prancūzų (ofic.); regioninės: baskų, bretonų, elzasiečių, flamandų, katalonų, korsikiečių, akvitanų Raštingumas: 99% Religijos: Romos katalikai 85%, musulmonai 7%, protestantai 2%, judėjai 1%, laisvamaniai 5% Piniginis vienetas: euras (EUR) = 100 centų BVP 1 gyv./metus: 35 700 JAV $ 1
108
2
3
4
Monakas Plotas: 2 km² Sostinė: Monaco-Ville 1000 Valdymo forma/santvarka: parlamentinė monarchija Administracinis suskirstymas: nėra Gyventojų: 30 500, miestuose 100%; tankumas 15 250 žm./ km² ; vid. gyv. trukmė 90 metų (moterų 94, vyrų 86) Etninės grupės: prancūzai 47%, monegaskai 16%, italai 16%, kiti 21% Kalbos: prancūzų (ofic.), anglų, italų, monegaskų (ligūrų provansalų tarmė) Raštingumas: 100% Religijos: Romos katalikai 90%, kiti 10% Piniginis vienetas: euras (EUR) = 100 centų BVP 1 gyv./metus: 65 200 JAV $
Buvę Prancūzijos karalių rūmai, nuo 1793 m. – visuomenei lankyti atvertas muziejus. Dabar Prancūzijos nacionalinis muziejus ir vienas įžymiausių pasaulio muziejų. Jame eksponuojama apie 35 000 objektų, sukurtų VI tūkstm. pr. Kr.–XIX a.
N
O
Viena pačių mažiausių pasaulio valstybių. Vos 2 km2 ploto mieste valstybėje gyvena 34 000 žmonių. Tankiausiai gyvenama valstybė. Daugiausia pajamų šalis gauna iš išplėtoto lošimo namų verslo ir turizmo. 6
7
L
M
Monakas (Monaco)
5
K
8
P
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
109
LietŠIAURĖS uva • G am AMERIK tinis Ažem • Kėl arapis ibai 1
A
2
3
Lietuva
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
Ladakalnis Kalnas Ignalinos rajone. Žinomas ir turistų lankomas dėl atsiveriančio nuo jo vaizdo į 6 Aukštaitijos nacionalinio parko ežerus. Kalnas paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.
Mastelis 1 : 1 000 000 0
G a mt i n i s že m ėl a p is
10
20
30 km
B
A
B
C
C
Faktai apie Lietuvą
D
E
F
Asveja
Didžiausi ežerai: Drūkšiai 44,8 km² Dysnai 24,4 km² Dusia 23,3 km² Vištytis 17,9 km² Sartai 13,3 km² Luodis 13,2 km² Metelys 12,9 km² Platelių 12,1 km² Avilys 12,1 km² Rėkyva 11,5 km²
Ilgiausias (beveik 22 km) Lietuvos ežeras. Tirpstančio ledyno vandens srautų suformuotas ežeras gilus – didžiausias gylis siekia iki 50 m. Prie Dubingių yra išlikusi Radvilų rūmų piliavietė.
D
E
F
Giliausias ežeras: Tauragnas 60,5 km Ilgiausias ežeras: Asveja 21,9 km
G
G
H
I
J
K
L
M
N
Ilgiausios upės (upės ilgis Lietuvoje): Nemunas 937 (475) km Neris 510 (234) km Venta 346 (161) km Šešupė 298 (209) km Mūša–Lielupė 284 (146) km Šventoji 246 (246) km Nevėžis 209 (209) km Merkys 203 (190) km Minija 202 (202) km Nemunėlis 191 (151) km
H
I
Aukščiausios vietos Aukštojo kln. 293,8 m Juozapinės kln. 293,6 m Žybartonių kln. 293,4 m Vaitalaukio kln. 292 m Nevaišių kln. 289 m Barsukynė 287 m Rutkiškių kln. 287 m Būdakalnis 285 m Dunojaus kln. 283 m Pavištyčio kln. 282 m
J
Kuršių nerija Šį pusiasalį prieš 4–5 tūkst. metų suklostė jūros bangos, nešdamos šia kryptimi smėlį iš ardomo Sembos pusiasalio. Nerijos ilgis – 97 km, plotis – nuo 380 m siauriausioje vietoje prie Šarkuvos iki 3,8 km plačiausioje vietoje ties Bulvikio ragu. Aukščiausias taškas – Vecekrugo kopa (67 m). Apie 70% ploto apima miškai, kurie, išskyrus tyčia neapsodintus ruožus, neleidžia slinkti smėlio kopoms. XVI – XVIII a. dėl iškirstų medžių slenkantis smėlis užpustė 14 kaimų, kiti buvo priversti išsikelti. Naujai apželdinti neriją pradėta XIX a. Šio UNESCO pasaulio paveldo objekto gamtą ir etnografinius kaimus stengiamasi išsaugoti kuo mažiau pakeistus.
Didžiausios pelkės Žuvinto palios 68,5 km² Čepkelių raistas 58,6 km² Didysis tyrulis 47,2 km² Kamanos 43,0 km² Baltosios Vokės 40,1 km² Praviršulio tyrulis 36,4 km² Amalvo palios 34,1 km² Rupkalvių 34,1 km² Rėkyvos 33,7 km² Naujienų 31,6 km²
K
Kraštovaizdis
Platelių ežeras
P
1
122
2
3
4
5
Kuršių marios Ši lagūna susidarė prieš 4–5 tūkst. metų Kuršių nerijai atskyrus dalį Baltijos jūros. Vidutinis marių gylis – apie 4 m, plotas – 1584 km², Lietuvai priklauso ketvirtadalis. Dėl įtekančių upių, iš kurių reikšmingiausia – Nemunas, marių vanduo beveik gėlas (druskingumas iki 8 promilių). Prognozuojama, kad dėl žemės paviršiaus grimzdimo tolimoje ateityje marios su jūra susijungs ir pietinėje Kuršių nerijos dalyje.
M
N
Nemunas
Didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras Žemaitijos nacionaliniame parke. Jo plotas – 12,1 km2, giliausia vieta – apie 50 m. Šio ledyninės kilmės ežero krantai labai vingiuoti. Jame yra 7 salos. Vienoje nuo viduramžių stovėjo vietos dvarininkų pilis, kurią su krantu jungusio tilto polių išlikę po vandeniu.
O
L
Lietuvai būdingas lygumų reljefas, kurį paįvairina kalvoti Žemaitijos ir Rytų bei Pietų Lietuvos rajonai (didžiausias santykinis kalvų aukštis – iki 50 m). Vidutinis šalies teritorijos aukštis – 100 m virš jūros lygio. Lygumose gana tankus upių ir upelių tinklas, aukštumose telkšo daug ežerų. Apie 1/3 šalies dengia miškai, dėl drėgmės pertekliaus nemažai yra užpelkėjusių vietų.
Ilgiausia Lietuvos upė, kurios baseine senovėje susiformavo lietuvių gentys ir įkurta valstybė. Visos upės ilgis – 937 km, ilgis Lietuvoje – 475 km, didžiausias gylis – iki 5 m, plotis – iki 500 m. Vidutinis upės debitas – 500–600 m³/s, tačiau per potvynius gali padidėti iki dešimties kartų. 6
7
8
9
10
11
Čepkelių pelkė O
Tai žmogaus veiklos mažiau paliestas pelkių kompleksas Varėnos rajone. Šiame 112 km² ploto rezervate saugoma viena seniausių Lietuvoje miško pelkių, mišku apaugusios žemyninės kopos, reliktiniai ežerai ir reta gyvūnija (kurtiniai, gervės, stulgiai, paprastosios angys, žalčiai) bei augalija. 12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
P
23
123