Issuu

Vilnius, 2026

Versta iš: Jenna Kutcher How Are You, Really? Living your truth one answer at a time

Šioje knygoje pateikiama sveikatos priežiūros srities patarimų ir informacijos. Leidinys turėtų papildyti, o ne pakeisti gydytojo ar kito kvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto konsultaciją. Jei žinote ar įtariate, kad turite sveikatos problemų, rekomenduojama kreiptis į mediką prieš pradedant bet kurią medicininę programą ar gydymą. Buvo dedamos visos pastangos, kad pateikta informacija būtų tiksli knygos išleidimo metu. Leidėjas ir autorius neprisiima atsakomybės už poveikį sveikatai, kuris gali atsirasti pritaikius šioje knygoje siūlomus metodus.

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.

Šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

SKIRIU SAVO MERGAITĖMS Linkiu, kad jūsų užduodami klausimai visuomet būtų nuoširdūs, atsakymai – atviri, o gyvenimas – visavertis.

AT S I L I E P I M A I „Privaloma perskaityti, jei persidirbote ir nepasitikite intuicija. Jenna Kutcher padės jums kitaip pažvelgti į sėkmę ir susikurti norimą gyvenimą.“ – MARIE FORLEO, #1 NEW YORK TIMES BESTSELERIO EVERYTHING IS FIGUREOUTABLE AUTORĖ

„Puiki knyga kiekvienam žmogui, patyrusiam, ką reiškia įstrigti tarp turimo ir norimo. Trumpai tariant, visiems, kuriuos pažįstu.“ – MARIA MENOUNOS, NEW YORK TIMES BESTSELERIŲ AUTORĖ, TINKLALAIDĖS IR POKALBIŲ LAIDOS BETTER TOGETHER WITH MARIA MENOUNOS VEDĖJA

„Jenna Kutcher paaiškina, ką reiškia iš tikrųjų gerai jaustis, o ne demonstruoti, kad puikiai sekasi. Tai didelė ir labai reikalinga dovana šiuolaikiniam pasauliui.“ – TIFFANY ALICHE, NEW YORK TIMES BESTSELERIO GET GOOD WITH MONEY AUTORĖ

„Ši knyga yra tarsi pati Jenna: atvira, maloni, smagi ir įkvepianti, kupina asmeninių istorijų ir sunkiai pelnytos išminties. Tai energijos užtaisas visiems, kurie stengiasi įgyvendinti savo svajones.“ – MARTHA BECK, MOKSLŲ DAKTARĖ, NEW YORK TIMES BESTSELERIŲ AUTORĖ IR KOUČERĖ

„Tai jūsų asmeninis vadovas, padėsiantis išvengti šurmulio, blaškymosi ir persidirbimo. Ši knyga nuves tiesiai į sąmoningą gyvenimą, kuriame būsite kupini drąsos ir žinosite savo gyvenimo paskirtį!“ – JAMIE KERN LIMA, NEW YORK TIMES BESTSELERIO BELIEVE IT AUTORĖ IR IT COSMETICS ĮKŪRĖJA

„Ši knyga padeda išsikelti sunkius klausimus, pavyzdžiui: „Ką norėčiau daryti?“ ir „Kaip patirti daugiau džiaugsmo?“. Jenna Kutcher veda link atsakymų ir padeda rasti raktus nuo durų, už kurių laukia puikus gyvenimas. Toks, kuris jums labiausiai patiks, suteiks pasitikėjimo ir kuriuo norėsite dalytis su kitais.“ – ARLAN HAMILTON, BACKSTAGE CAPITAL ĮKŪRĖJAS IR PARTNERIS

„Įgalinanti, įžvalgi, verčianti susimąstyti knyga! Ši darni istorijų, patarimų ir racionalaus požiūrio visuma padrąsina nutiesti savo kelią, suprasti, ką jums reiškia sėkmė ir kaip nugyventi tikrai savo gyvenimą.“ – AMY PORTERFIELD, POPULIARIOS TINKLALAIDĖS ONLINE MARKETING MADE EASY VEDANČIOJI

„Jennos Kutcher asmenybė ir tai, kaip ji įveikia sunkumus, paliečia širdį ir protą. Priimkite Jennos siūlomą draugišką pagalbą kelyje į sėkmę.“ – CANDICE KUMAI, ŽURNALISTĖ, RAŠYTOJA, BESTSELERIO KINTSUGI WELLNESS AUTORĖ IR TINKLALAIDĖS WABI SABI VEDĖJA

„Tai dvasingumo kupina parankinė knyga norintiems puoselėti neapsimestinį asmenybės grožį. Šiuose puslapiuose rasite klausimų, kurių niekada neketinote sau užduoti, bet jūsų siela troško, kad į juos atsakytumėte.“ – KATE NORTHRUP, BESTSELERIO DO LESS AUTORĖ

„Gavote kelių žemėlapį, kuris leis tiksliau nustatyti gyvenimo kryptį. Jenna Kutcher moko, kaip atsakyti į svarbiausius klausimus remiantis intuicija. O tai yra klausimai apie mums pačius.“ – BARBARA CORCORAN, CORCORAN GROUP ĮKŪRĖJA IR ABC REALYBĖS ŠOU SHARK TANK „RYKLĖ“

„Ši knyga – viena iš tų, kurias pradedate skaityti teigdami: „O ne, tai ne apie mane“, o paskui nebegalite sustoti, nes atsiskleidžia nepatogi tiesa. Jenna taikliai parodo, kaip iš tikrųjų yra. Ji įkvepia kiekvieną. Bent jau mane paskatino įvertinti savo gyvenimą. Užsinorėjau jį keisti.“ – ALLI WEBB, DRYBAR ĮKŪRĖJA IR NEW YORK TIMES BESTSELERIŲ AUTORĖ

„Šią pokyčius skatinančią knygą prarysite akimirksniu. Ieškantiems tobulo gyvenimo recepto Jenna tiksliai nurodys, ką reikia daryti. Protingai ir su empatija parašyta knyga.“ – MEL ROBBINS, GARSI MOTYVATORĖ, NEW YORK TIMES BESTSELERIO HIGH 5 HABIT („DUOK PENKIS SAU“) AUTORĖ

„Jenna Kutcher išmano, kaip derinti darbą su magija. Jos knyga gerokai supurto ir paskatina perkainoti požiūrį į tai, ką reiškia gyventi turtingai ir kaip tai padaryti.“ – REBECCA MINKOFF, DIZAINERĖ IR VIENA IŠ PROGRAMOS FEMALE FOUNDER COLLECTIVE ĮKŪRĖJŲ

„Jennos rašymo stilius – tarsi šiltas pašnekesys su drauge, kai to labiausiai reikia. Tai nuoširdus, jautrus ir visomis prasmėmis teisingas vadovavimas.“ – ARIELLE ESTORIA, RAŠYTOJA IR AKTORĖ

„Jenna Kutcher yra gaivaus oro gurkšnis. Ji mums primena, kad pagalba sau tikrai turi prasidėti nuo mūsų pačių!“ – KAITLYN BRISTOWE, TELEVIZIJOS LAIDŲ VEDĖJA IR VERSLININKĖ

turinys PRATARMĖ. Ar galime pasikalbėti? 11 PIRMA DALIS. Kas esate iš tikrųjų? 1 Subjektyvus klausimas: kaip atpažinti jausmus

2 Auksiniai antrankiai: kaip atsisakyti tariamų taisyklių 3 Pusiaukelėje į svajonę: siekiant savo tikslų 4 Jaukus kampelis: kaip išgirsti save (vėl)

5 Kinų kalbos besimokančios mamos: kaip vėl smagiai leisti laiką 74 6 Artėja audra: kaip pakeisti nuostatas

7 Kovos lauko žaizdos: kaip klausytis savo kūno

102

8 Ištekėjusi už įspūdingo vyruko: kaip sutarti su savimi

115

9 Įkūnyta vizija: ką daryti (tiksliau, kaip leisti), kad svajonės išsipildytų 128

ANTRA DALIS. Ką jūs branginate (ir kas brangina jus)? 10 Stalo žaidimai: kaip dalytis svajonėmis

149

11 Kukurūzų paplotėliai ir tiesa: kaip suburti autentišką bendruomenę 164 12 Smaugiantis išdidumas: kaip prašyti pagalbos

177

13 Gyventi, kaip svajojai: kaip būti ten, kur esi (būtent dabar)

190

TREČIA DALIS. Ko ketinate imtis? 14 Ko nežinojo Brooke Shields: kodėl jūsų istorija svarbi (labai) 205 15 Tik vienas žingsnis: nuo ko ir kaip pradėti

215

16 Kai moteris žino savo vertę: kaip tai padaryti

228

17 Tai sudėtinga: kaip investuoti į save ir kodėl tai svarbu 18 Kada jau gana? Kaip pasakyti tvirtą „ne“ 19 Sielos šavasana: kaip išmokti būti

251

268

EPILOGAS. Tai gali būti ženklas: o kas toliau? 280 1 PRIEDAS. Kaip užmegzti gilų pokalbį 289 2 PRIEDAS. Jennos patarimai 290 PADĖKA 297 APIE AUTORĘ 305

241

pratarmė A R G A L I M E PA S I K A L B Ė T I ?

Prisipažinsiu: nesu iš tų, kurie mėgsta kalbėtis tik iš mandagumo. (Prašau, jei kada nors susitiksime, neklauskite manęs apie orą. Tam yra programėlės!) Verčiau pasikalbėkime apie būsimas skyry bas, apie ką tik išmoktą naują būdą organizuoti darbus ar žaibiškai tiktoke išpopuliarėjusį Kaprio salotų receptą, kurį ką tik išbandėte, apie vaiko pykčio priepuolį ar keistos formos apgamą pažastyje, kurį būtina parodyti gydytojui. Tušti pokalbiai mane išsunkia. Išsiurbia gyvybę. Esu tarsi naras, trokštantis nugrimzti laaabai giliai, į tokią gelmę, kad užgultų ausis. Palikite paviršutiniškas temas tiems, kurie plaukioja įsikandę vamzdelius ir iškišę užpakalius virš vandens. Ir vis dėlto šnekėtis apie nieką šiais laikais yra įprasta. Ir su „Tar get“ pardavėja, ir su kaimyne, ir su draugu, su kuriuo neturėjote progos pabendrauti akis į akį jau ilgiau kaip metus. Kaip sekasi? Dauguma žmonių to teiraujasi, bet neturi laiko išklausyti. Tarsi nė negalėtų būti kitokio atsakymo nei „gerai“ ir „turiu daug darbo“. Tačiau būkime atviri: daugelis mūsų nelabai išmano, kaip atsakyti į šį klausimą. Juk stačia galva nepulsime aptarinėti savo plantarinio fascito keliamų skausmų su „Starbucks“ baristu. (Kai kada prieš ne riant į gelmę reikia paplaukioti su paviršinio nardymo vamzdeliu.) 11

P R ATA R M Ė

O kaip visi kiti žmonės? Mūsų artimieji, kurie visada palaiko? Turime būti pasirengę ir norėti šiek tiek labiau patyrinėti jų gelmes. Kartais mūsų smegenys pasiduoda įpročiui bandyti sujungti taš kus, kad būtų galima pasiūlyti lengviausią ir greičiausią atsakymą. O kartais nenorime atvirauti, nes apsunkintume artimą draugą. Arba bijome parodyti savo šešėlinę asmenybės pusę, todėl patogiau sia kalbėtis apie orą, vietinę futbolo komandą ar ypatingą sriubos receptą iš pinteresto. Esame linkę rinktis tiesiausią maršrutą iki taško, kurį galėtume pavadinti Baikime šį pokalbį, kol dar neatsiskleidžiau. Elgiamės pana šiai, kaip leisdami virtualiai asistentei Siri nukreipti mus į aplinkkelį rekonstruojamo kelio atkarpoje. Vengiame posūkių, kelio duobių ir savo gyvenimo dulkių. Sukame į saugią teritoriją arba pasirenkame greičiausią išvažiavimą, kad išvengtume atsakymo į svarbesnį klausi mą. Norime sulaukti dėmesio, bet nepageidaujame būti smulkme niškai klausinėjami apie asmeninius reikalus, juk tai ilga istorija, tad kas apskritai norėtų jos klausytis? Negalėdami atvirai kalbėti apie ne itin malonius dalykus, slopina me ir tai, kas galėtų suteikti jėgų. Visi mūsų pokalbiai šioje sumau toje planetoje baigiasi tuščiais plepalais, o didelės svajonės, drąsūs tikslai ir ribas peržengti skatinančios idėjos nutylimos. Visą savaitę – parduotuvėje prie kasos, per konferencinį skambutį, prie vakarienės stalo – praleidžiame užgniaužę tam tikras savo tapatybės dalis. Tačiau ar kada nors esate patyrę jausmą, kuris užplūsta nustojus tuščiažodžiauti? Kai jūsų pasiteirauja: „O jei atvirai?“ Kas pasikei čia pridėjus tą vieną svarbų žodį, švelniai paraginus atsisakyti paiko gražbyliavimo ir nuoširdžiai atsiskleisti, nes žmogus išdrįso nuošir džiai pasiteirauti? Tai tarsi deguonies gurkšnis ir šviesa, pasitinkanti

AR TIKRAI VISKAS GERAI?

išnirus iš gelmės. Kodėl to nedarome kiekvieną akimirką, kai tik galime? Nuo ko bėgame, ką slopiname ir laikome po užraktu? Atsakymus. Tiesa ta, kad baiminamės ne tik atvirai bendrauti su kitais žmo nėmis, bet ir sąžiningai kelti klausimus sau. Bijome to, ką išgirstu me, jei pakankamai nurimtume ir paklaustume savęs tikrai svarbių dalykų. Ar čia kažkas slypi? Ar tai yra „tai“? Ar iš tikrųjų esu laimingas? Kas dabar? Kas toliau? Kas negerai? Kai šie klausimai iškyla į paviršių, dauguma mūsų juos vėl nu gramzdina, griebia kokteilį, bėga pro duris ir gyvena kaip gyvenę, prisigalvoja veiklos, kad iš tikrųjų neliktų laiko sustoti ir išsamiai apmąstyti atsakymus. Tačiau atsakymai į svarbius klausimus kažkaip mus suranda. Jie sugrįžta vidury nakties arba kai važiuojame tvarkyti reikalų, kuriais visai nenorėjome užsiimti. Jie iškyla tada, kai mažy lis ant grindų išverčia „Cheerios“ dribsnius ar paauglys septynioliktą kartą per dieną varto akis. Esame įpratę tiesiog eiti toliau, prasiveržti, šypsotis ir priminti sau, kad viskas gerai, kad likimas mums šypsosi ir kad už viską turime būti dėkingi. Ta pati sena banali daina. Įtikinėjame save, kad daugeliui kitų žmonių yra kur kas blogiau nei mums. Arba tikriausiai tai mūsų kaltė, kad nesame patenkinti ir laimingi. Turėtume tiesiog „pasirinkti džiaugsmą“, kaip rašoma ant kavos puodelių ir vandens buteliukų. Įsiklausykite: ne kiekvienas jausmas yra pasirenkamas. Gyveni mas – tai ne gardumynų meniu, iš kurio mums reikia tik išsirinkti! Tarsi pasaulyje neįsiplieskia gaisrai ir vandenynuose nekyla vandens lygis! Tarsi mūsų skausmas negali egzistuoti, nes kiti kenčia labiau. Tarsi sunkesnės, sudėtingesnės emocijos, tokios kaip liūdesys, nepa sitenkinimas ar prasmės stoka reiškia, kad viską darome neteisingai.

P R ATA R M Ė

(Aiškiai išgirskite, nes garsiai sakau: taip nėra.) Gyvenime būna visai nedžiaugsmingų laikotarpių ir tuomet mūsų tikslas nėra tiesiog pasirinkti džiaugsmą. Mūsų pasirinkimas – paklausti savęs, kada paskutinį kartą jautėme džiaugsmą, ir pasistengti rasti atsakymą. Kai gėdijamės savęs dėl to, kad nepasirinkome patogaus atsakymo (#blessed), arba dėl to, kad ne visuomet, mūsų nuomone, tinkamai sureaguojame, atitraukiame dėmesį nuo savo tikrosios užduoties. Stengiamės aplenkti savo troškimus, pamiršti norus, nutildyti kiek vieną gilią abejonę ir didesnę svajonę. Arba griebiamės visko, kas galėtų numalšinti jausmus, kurių negalime nutildyti. Nes kartais ieš koti atsakymų būna pernelyg skausminga, ypač kai atrodo, kad turi me juos rasti pasitraukę į šešėlį, kur niekam netrukdysime. Ten, kur niekas neišgirs tikrojo prisipažinimo, kad nesame laimingi, o galbūt gyvenimas susiklostė ne taip, kaip tikėjomės. Kiek kartų esame pabudę trečią valandą ryto ir stebėję, kaip min tyse blykčioja šimtai nepriimtų atsakymų? Tarsi išsiuntę elektroninį laišką vis gautume klaidos pranešimą: „Jūsų žinutės išsiųsti nepavy ko.“ Atrodo, lyg koks šiuolaikinis burtininkas, valdantis stebuklin gąją duomenų debesiją, vis bloškia mus atgal į žemę. Už tai, kad neprašėme to, ko mums reikėjo. Arba kad nenubrėžėme ribų. Apsi metėme, kad neskauda. Ir jautėme gėdą, kad mums vis dar skauda. Kad neatsiprašėme. (Ir kad atsiprašėme, nors iš tikrųjų visiškai ne buvo dėl ko.) Kad sureikšminome savo laimėjimus. Kad tvirtinome: „Nieko tokio!“, o iš tikrųjų jautėmės išduoti. Kad gydytojui sakėme: „Tikriausiai nėra ko jaudintis, bet...“ Esame perpildyti neišsiųstų žinučių ir neatsakytų klausimų. Mūsų kūnai juos kaupia. Mūsų gyvenimai juos kaupia, o žemėje nėra jokio 5G ryšio plano, kuris galėtų apdoroti tokios rūšies atsarginę kopiją.

AR TIKRAI VISKAS GERAI?

Dieną naktį nešiojamės visus tuos neišgyventus jausmus, neišsakytus žodžius ir neištyrinėtas svajones. Ir stebimės, kodėl pabundame tokie prakeiktai pavargę. Tai nuo vargis, kuris įsiskverbia giliai, iki kaulų smegenų. Tokio nepadeda išsklaidyti trumpas popiečio snustelėjimas. Mus apima nuovargis stengiantis atitikti lūkesčius. Pavargstame nuo mūsų kultūrai bū dingų, niekada nesiliaujančių veiklumo varžybų. Pavargstame, nes nekenčiame savo kūno, bet vis tiek turime rasti laiko, kad patenkin tume jo poreikį judėti ir gauti maisto. O jei esate panašūs į mane, tai iš tikrųjų pavargote ir nuo vilnos kamuolių kiekviename būsto kampe, nes jūsų dešimt kilogramų sveriantys šunys nuolat šeriasi. Nenuostabu, kad jaučiamės išsekę. Dar nespėję gerai išsibudin ti, imame naršyti naujienų kanalus, feisbuko ir instagramo profilių laiko juostas, kitų žmonių nuomones, idėjas ir sprendimus. Guo džiantis minios šurmulys padeda atitraukti dėmesį nuo savo pačių gyvenimo ir apmalšina mintis, slėgusias trečią valandą ryto. Keliame tikslus, kuriuos manome turintys kelti, perkame populiariausią pla nuoklį, kuriame skambias rezoliucijas, kad šios patiktų kitiems, ir tikimės, kad pirmadienį viskas bus kitaip. Tik dažniausiai pirmadienį ir vėl tenka pažvelgti tiesai į akis. Ste buklingas penkių žvaigždučių dietos planas nepasiteisino. Vis dar neišmokome gerai medituoti. Vėl griežiame dantimis. Tas pats stre sas trukdo kiekvienąkart, kai bandome rašyti dienoraštį, kurti stra tegiją ar nutiesti sau kelią į laimę. Nusprendžiame, kad problema tikrai esame mes. Tikrai kažką darome ne taip. Visada atsigręžiame į save, manydami, kad nesuge bame padaryti daugybės dalykų. Gal pagelbėtų dar trys papildomos jogos pamokos? Svarstome, ar nereikėtų pradėti keltis anksčiau.

P R ATA R M Ė

Įterpkite, jei ką praleidau. Tai padeda 99,99 proc. atvejų, ar ne? Bent jau taip teigia reklama. Taip skelbia sveikatingumo mokytojai. Būtent tai žadama knygose. Kodėl man tai neveikia? Smalsumui sužadinti: tai, ką darote, neleidžia pasiekti gerų re zultatų, nes tai neautentiška. Dieta, darbų planuoklis, keturių žings nių planas – tai išorinis „atsakymas“. Tai nusižiūrėta iš „Amazon“, nuomonės formuotojo arba sveikatingumo guru. Jūsų sesers, sesers kaimynės arba jos sesers kaimynės geriausios draugės. Ne visada galime išspręsti savo problemas, naudodamiesi kieno nors kito pasiūlytais sprendimais. Ne visada galime rasti save, vado vaudamiesi svetimais nurodymais. Ir tikrai ne visada galėsime aiškiai suformuluoti klausimus, jei neužsimerksime ir nenustosime klausy tis viso to atsakymų džiazo, kurį groja miklios kitų žmonių rankos. Kai tikimės, kad atsakymus į svarbiausius klausimus pasufleruos minia, judame ten, kur neša srautas. Nustojame žvelgti į save, ne betikriname informacijos, nebekuriame vizijų, nes pasaulis ragina pasimatuoti naują tapatybę ir verčia suabejoti tuo, ką turime viduje. Nukreipiame žvilgsnį į minią ir prisitaikome prie masių judėjimo. Puikiai išmokstame plaukti pasroviui. Kol galiausiai sustojame išse kę ir apdaužyti, nebesuprantantys savęs, pasiklydę kelyje, į kurį net neprisimename pasukę. Tačiau šį kartą viskas bus kitaip. Šį kartą išgirsite savo balsą – ne geriausio draugo, ne mamos ir ne kurios nors instagramerės. (Taip, įskaitant ir mane.) Šioje knygoje švelniai papurtysiu jus už pečių ir priminsiu, kad turite pabusti, įsiklausyti ir labiau pasitikėti savimi. Ketinu padėti jums suabejoti tuo, kuo manėte, kad negalima (ar nevalia) suabejoti,

AR TIKRAI VISKAS GERAI?

ir pasitikėti savo smalsumu, nes jis netrukus jus išjudins. Paklausiu jūsų to, ko turėtumėte klausti savęs kiekvieną dieną: O jei atvirai? Ir padėsiu pasiruošti giliai kapstytis po atsakymus. Pasaulis mums sako, kad siekdami gauti tai, ko iš tikrųjų norime, turime įgalinti save (be abejo, tai graži idėja), o man kyla klausimas: kada mes leidome sau prarasti galią? Galia visada buvo mumyse. Ji visada buvo mums prieinama. Ži nome, kad stiprybė glūdi ten, giliai viduje, nes girdime ją šnabždant arba šaukiant, kai mums to reikia. Ji pasireiškia milijonu skirtin gų būdų. Pašiurpusia oda. Aštriais bakstelėjimais. Juoku. Skausmu, nuostaba, nuoboduliu, nerimu, susidomėjimu. Tam, kad pasijustume galingi, nebūtina dalyvauti protesto žygyje ar kilniam tikslui aukoti tūkstančius dolerių. Tai gali įvykti ne sce noje ar stebint miniai. Iš pradžių vidinę jėgą galite parodyti diskre tiškiau, asmeniškiau. Už uždarų durų arba matant tik kaimynams. Tai gali įvykti autobusų stotelėje, maisto prekių parduotuvėje ar baž nyčios rūsyje. Tai gali įvykti net tada, kai skaitote šią knygą. Galbūt po daugelio metų arba vos po kelių minučių. Kad ir kokia stiprybė atsiskleistų skaitant šiuos puslapius, ji bus jūsų. Tik jūsų. Tai bus gyvenimo receptas, sudarytas iš jūsų pačių klausimų ir atsakymų. Teisingų atsakymų. Tai ne tik gerai atrodys, bet ir leis gerai jaustis. Toks gyvenimas prasideda, kai nebeatidėliojamas džiaugsmas. Kai iš naujo apibrėžiama sėkmė. Kai švenčiamos pergalės. Kai pripažįstami sunkumai. Kai atsiranda laiko poilsiui ir žaidimams.

P R ATA R M Ė

Kai nustojama slėptis ir menkinti save. Kai nesistengiama užslopinti skausmo. Kai leidžiama jausti. Kai sustiprinama intuicija. Kai galima mėgautis savo darbo vaisiais. Kai žinote, kaip – ir kur – rasti tai, ko ieškote. Skaitydami klausykitės ne tik manęs, bet ir savęs. Tas vidinis pa sakojimas ar dialogas (arba krikštamotė iš pasakos, tarkime, Dolė Parton*, sėdinti jums ant peties) bus kelrodė šviesa, galinti parodyti, kur esate. Štai kodėl kiekviename skyriuje rasite intarpus, kurie ra gina atsakyti į pateiktus klausimus ir užsirašyti arba įsirašyti į dik tofoną atsakymus. Nurimkite. Būkite konkretūs. Būkite sąžiningi. Ir stebėkite, kas įvyks vėliau. Jūs jau žinote savo nuoširdžiausius atsakymus. Jie visą laiką buvo viduje ir laukė kvietimo iškilti į paviršių, išvysti dienos šviesą, atsi skleisti. Pasiruošę būti paklausti. Ar tikrai viskas gerai?

* Dolly Parton – amerikiečių dainininkė, filantropė, verslininkė. (Čia ir toliau – vertėjos pastabos.)

AR TIKRAI VISKAS GERAI?

PIRMA DALIS

kas esate

iš tikrųjų?

JENNOS LAIŠKAS

gyvenimas mane išmokė, kad priešais plyti begalė kelių. Vieni yra gerai išminti, jais galima keliauti su gidu, kuris gerai pažįsta apylinkes, o kiti – klaidūs, vingiuoti ir jais reikia eiti be jokios palydos. Ieškodami atsakymų į svarbius gyvenimo klausimus, dažnai prašome patarimų, bet aš tikiuosi, kad šis knygos skyrius padės nutildyti informacinį triukšmą ir pirmiausia

pažvelgti į save. Prieš pradėdami nagrinėti taktinius veiksmus ar pasinerdami į mano pasakojimus, turite atidžiai peržvelgti istorijas, iliustruojančias jūsų pačių gyvenimą. Iš patirties galiu pasakyti, kad nepažįstant savęs sunkiai sekasi

būti autentiškam visose gyvenimo srityse. Turime išmokti nutildyti savo vidinę žaidimų aikštelę ir sustiprinti intuiciją. Jei galite, nurimkite – tik tuomet prabils giliausiai esanti jūsų dalis. Jus gali nustebinti tai,

ką išgirsite. Įgytas pasitikėjimas savimi netrukus išsklaidys abejones. Prisisekite diržus, važiuojam!

Jenna

1 subjektyvus klausimas: K A I P AT PA Ž I N T I J AU S M U S Jei nesakote tiesos apie save, negalėsite būti teisingi kitų žmonių atžvilgiu. VIRGINIA WOOLF

Kada paskutinį kartą apžvelgėte savo gyvenimą? Pavyzdžiui, atli kote išsamią ir tikslią kaip teismo buhalterija inventorizaciją. Įsmei gėte žvilgsnį į savo atvaizdą veidrodyje it per varžybas, kas pirmas sumirksės. Spėju, jei paklausčiau, ar dažnai skiriate laiko savo jaus mams, pageidavimams, unikaliems poreikiams ir giliausiems troš kimams, patvirtintumėte, kad dažnai. Panašiai elgiuosi, kai burnos higienistė paklausia, ar dažnai naudoju dantų siūlą. „Kas vakarą...“ – neaiškiai numykiu. (Tarsi ji negalėtų suprasti.) Pasakysiu taip švelniai, kaip įstengiu. Nuo dabar, nuo šios aki mirkos, baikime klastoti faktus. Šiandien yra ta diena, kai turime suvokti dvi nenuginčijamas tiesas: (1) tikrai nepakankamai valome dantis siūlu ir (2) per daug gyvenimo pražiopsome. Kaip per nuotolį dirbanti edukatorė ir moterų verslumo ska tintoja, bendrauju su moterimis visame pasaulyje. Jos tvirtina di desnę savaitės dalį veikiančios tarsi automatiniu režimu. Stebėtina, 21

S U B J E K T Y V U S K L AU S I M A S : K A I P AT PA Ž I N T I J AU S M U S

bet mums viskas gerai. Gerai! Labai užimtos! Šviečia saulė. Mažylis praėjusią naktį neatėjo pas mus į lovą. Šefui patiko glaustas idėjos pristatymas. Atostogų išvyka užsakyta. Augalai darže pasodinti. Džinsų užtrauktuką pavyksta užtraukti ir įmanoma net užsegti sagą. Tačiau ramybės akimirkomis jaučiamės nepatenkintos, išseku sios, sutrikusios ar net pakliuvusios į spąstus. Kažko trūksta, bet ko, negalime suprasti. Nežinome, kas tai yra. Esame nuvargintos, bet kartu ir apimtos nuobodulio. Vienu metu jaučiame ir ambicijas, ir kaltę dėl to, kad gyvenime trokštame pasiekti šio to daugiau. Esame veikiamos įvairių išorinių stimulų, bet vienišos. Išvargusios, nes visą protinį krūvį tampomės visur – į automobilį, maisto prekių parduo tuvę, biurą, sporto salę ir eidamos miegoti – į lovą. Žinome, kad kažkas negerai, bet negalime to įvardyti. Todėl eks perimentuojame „gerindamos“ gyvenimą. Išbandome rytinę rašy mo terapiją, grybų arbatą ir jogą. Prisijungiame prie Y*. Pradedame pirkti ekologiškus (dažniausiai) produktus. Planuojame pasimaty mus. Išeiname iš darbo. Sausio mėnesį į burną neimame nė lašo alkoholio. Užsirašome į dviračių aerobikos treniruotes. Pradedame lankyti tėvystės kursus. Samdome namų tvarkytoją. Nusprendžiame atsikratyti visokio šlamšto, mažiau vartoti ir ma žesnėmis sąnaudomis padaryti daugiau. Sudarome naują mitybos planą, naują finansų planą ir pertvarkome namus. Susikuriame ru tiną, statome bokštą iš kasdienybės žaidimo kaladėlių, nė karto ne sustodamos ir nesuabejodamos, ar iš tikrųjų džiaugiamės tuo, kaip nugyvenome dieną. * YMCA (Young Men’s Christian Association), kartais vadinama Y, yra pasaulinė jaunimo organizacija.