Issuu

ANTROJI ODA Apie drabužį, kūną ir tapatybę Ieva Daugirdaitė

Vilnius, 2026

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt. Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. © Ieva Daugirdaitė, 2026 © Ūla Šveikauskaitė, piešiniai, 2026 © Aistė Daunoravičūtė, fotografija, 2026 © Tadas Karpavičius, dizainas, 2026 © „Tyto alba“, 2026

ISBN 978-609-466-969-9

Skiriu ŽMOGUI, kuris milijonus metų mokėsi apsirengti ir vis dar mokosi

TURINYS

ĮŽANGA

Kas yra individualus stilius Kodėl verta kurti savo įvaizdį ir kur ieškoti įkvėpimo Mitai, kurie trukdo kurti stilių

9 12 15

I SKYRIUS STILIAUS PAGRINDAI

Švara – stiliaus pradžia Kaip tinkamai prižiūrėti drabužius Drabužio vertė: kokybė prieš kiekybę Pasitikėjimas savimi – būtinas stiliaus elementas

21 25 29 33

II SKYRIUS KAS KURIA STILIŲ

Spalvos ir odos tonas Siluetai ir formos: koks tavo kūno tipas Audinių gidas: ką rinktis žiemą, ką – vasarą Aksesuarai – tapatybės atspindys

39 43 51 57

III SKYRIUS APSIRENGIMO MATEMATIKA

Pirkimo taisyklė: investuok į tai, kas labiausiai matyti Dieviškoji proporcija 1:3 taisyklė Spalvų proporcijos

63 69 73 75

IV SKYRIUS STILIAUS PRAKTIKA

Kaip nesuklysti perkant drabužius Kaip paruošti naują drabužį dėvėti Klasikinės aprangos taisyklės ir kodai Aprangos etiketas atsižvelgiant į vietą ir progą Permainingi orai ir stiliaus ypatumai Drabužių deriniai, kurie pasiteisina Kaip rinktis drabužius kelionei

79 89 93 107 115 121 127

V SKYRIUS NEMATOMAS STILIUS

Uniforma Žvilgsnis į intymų drabužį Moteriškas, vyriškas ir unisex: kaip kinta stiliaus ribos Stilius namuose

137 143 149 155

Kodėl ilgainiui stilius keičiasi VI SKYRIUS Kūno dalys išdavikės ir stiliaus sprendimai GYVENIMO Haute couture ir individualių drabužių siuvimas CIKLAI IR STILIUS Sportas ir stilius

163 171 179 185

VII SKYRIUS STILIAUS METAFIZIKA

193 199

Sentimentai: vilkėti prisiminimą Aprangos energija: kodėl vieną dieną drabužis „veikia“, kitą – ne? Kiek ir kodėl mes pasirengę kentėti dėl stiliaus? Grožio patologija

205 209

ĮŽ ANGA

KAS YRA INDIVIDUALUS STILIUS Kartais manęs, kaip dizainerės ir stilistės, žmonės klausia: „Kas yra individualus stilius?“ arba „Kas dabar madinga?“ Atrodo, tokie paprasti klausimai, iš tų, į kuriuos galima atsakyti vienu sakiniu. Bet jei imu apie tai galvoti, iškart atsakyti neskubu. Mados pasaulis keičiasi greitai. Vieną akimirką viskas atrodo aišku, o kitą – jau sukiesi tarsi karuselėje: naujausios tendencijos, madingos spalvos, populiarūs siluetai, naujų technologijų audiniai, įmantrios tekstūros. Ir štai tu jau taip įsisuki, kad nebežinai, ko griebtis. Nuo ko pradėti? Individualus, arba asmeninis, stilius neretai siejamas su šiuolaikine mada: neva jeigu rengsiesi garsiausių prekių ženklų drabužiais, savaime būsi stilingas. Toli gražu. Dažnai atsitinka ir taip, kad ieškodami savo stiliaus žmonės internete susiranda madingą žmogų ir pradeda kopijuoti jo stilių, laikydami jį savu. Trumpai atsakyti, kas yra asmeninis stilius, nėra paprasta. Vis dėlto pabandysiu. Visų pirma, reikia aiškiai skirti, kas yra individualus stilius ir kas šiuo metu madinga. Atsakymas į pastarąjį klausimą man, manau, kad ir jums, nėra įdomus, nes, šiaip ar taip, jis bus laikinas: kas šią

akimirką madinga, kitais metais jau nebebus. Norintieji pažinti tikrąją, laikui nepavaldžią madą turėtų gilintis į pirmąjį klausimą – individualaus stiliaus paieškas. Kiekvieno žmogaus asmeninis stilius – unikalus, neatkartojamas. Čia ir slypi visa esmė: apibrėžti, kas tai yra, sunku, nes tai būdinga tik tau vienam ir būtent tave daro išskirtinį. Tad duoti konkrečių patarimų – tarsi išrašyti receptą – neįmanoma. Galima tik patarti ir pasiūlyti stilistinių triukų, remiantis gerais stiliaus pavyzdžiais bei praktika. Vis dėlto net ir tuomet aiškios formulės, kaip tai pritaikyti, nėra, nes asmeninis stilius – tai individuali kelionė, atradimai, klystkeliai ir savęs pažinimas. Noriu tikėti, kad per daugelį metų atradau savo individualų „nepajudinamą“ stilių. Negalėčiau aiškiai jo apibrėžti ir įvardyti kaip klasikinį, sportinį ar pan., bet tikrai žinau, kuris daiktas yra mano, o kuris ne. Individualus stilius – tai būdas atskleisti savo asmenybę be žodžių. Ir tai ne tik drabužiai, aksesuarai, bet ir tai, kaip tu juos dėvi, kaip su jais jautiesi, ką renkiesi jais savyje pabrėžti, o ką paslėpti. Neretai kalbant apie stilių daugeliui mintyse iškyla mados žurnalų viršeliai, tarsi juose pateikiami deriniai būtų aprangos taisyklės, diktuojančios, kaip rengtis. Bet asmeninis stilius neturi nieko bendra su tuo, ką „privalai“ vilkėti. Prisimink Coco Chanel, Audrey Hepburn, Marilyn Monroe ar princesę Dianą – kiekviena jų turėjo visiškai skirtingą, bet iki šiol atpažįstamą stilių. Klasika, elegancija, drąsa, romantika – jos rinkosi, kas joms tinka, kas derėjo prie jų gyvenimo būdo. Jų stilius yra įkvepiantis ir atpažįstamas, nes jis kilo iš vidaus. Dažnai girdžiu sakant: „Aš neturiu stiliaus.“ Bet iš tiesų jį turi kiekvienas. Galbūt ne tokį ryškų, kad atkreiptų dėmesį, bet jis visada yra. Kartais tenka susidurti su žmonėmis, kurie į drabužius žiūri paprastai – kaip į priemonę nebūti nuogiems, nesušalti ir pan. Dėl stiliaus jie galvos nesuka. Tačiau net ir šios kategorijos žmonės prireikus apsirengti kokia nors proga ima svarstyti: „O kaip tinkamai pasipuošti einant į tas vestuves?“

Taip, tikra tiesa, stilius gali kelti daug painiavos. Buvęs „Lanvin“ mados namų dizaineris Alberas Elbazas yra pasakęs: „Tai, kas gerai atrodo ant podiumo, neatrodo gerai nuotraukose; tai, kas gerai atrodo nuotraukose, neatrodo gerai gyvenime.“ Taiklus pastebėjimas – vienas drabužis ar vienas stilius negali tikti visoms gyvenimo situacijoms. Todėl visų pirma svarbu susidėlioti tiek savo spintoje, tiek galvoje, kas esi tu ir kokie yra „tavo“ drabužiai. Tą ir bandysime kartu padaryti. Ši knyga skirta ne tam, kad tave mokytų, kaip reikia rengtis, o tam, kad padėtų pačiam tai suprasti ir žinoti. Čia nerasi įmantrių frazių, tokių kaip „stiliaus kapsulė“ ar „spintos detoksas“ ir žodžių, kurie, užuot paaiškinę, tik dar labiau klaidina. Ši knyga padės išgirsti save, atrasti, kas tau tinka, ir primins tai, ką galbūt jau žinojai, bet pamiršai. FILMO REKOMENDACIJA: Bill Cunningham: New York Tai įkvepiantis pasakojimas apie legendinį Niujorko gatvės mados fotografą Billą Cunninghamą, kuris ištisus dešimtmečius fiksavo ne tik mados tendencijas, bet ir žmonių stilių gatvėje. Jo nuotraukos tapo savotišku Niujorko metraščiu – dokumentuojančiu ne tik tai, kaip žmonės rengėsi, bet ir tai, kaip keitėsi pats miestas.

KODĖL VERTA KURTI SAVO ĮVAIZDĮ IR KUR IEŠKOTI ĮKVĖPIMO Nors turiu automobilį, mėgstu naudotis viešuoju transportu – troleibusais, autobusais. Būdama svetur pirmenybę teikiu metro. Ir nors galėčiau sau leisti taksi, man tai ne prie širdies: važiuodamas privačiai atsiskiri nuo žmonių, atitolsti nuo realaus gyvenimo, o juk daugiausia įkvėpimo kūrybai bei stiliaus idėjoms kyla būtent čia, žmonių šurmulyje. Miesto viešasis transportas suteikia galimybę ne tik patogiai keliauti ramia galva ir laisvomis rankomis, bet ir suprasti mieste vyraujantį aprangos stilių. Tampi stebėtoju: matai, kokie žmonės būna rytais, kokie – vakarais. Paros laikas juos išties keičia, tarsi nuimtų nuo veidų kaukes. Kaip ir drabužis – be jo lieki nuogas, toks, koks esi. Kol esi jaunas ir ieškai savęs – leidi sau viską, daug negalvodamas. Taip yra ir su drabužiais. Atrasti savo stilių geriausia eksperimentuojant, matuojantis ir bandant. Tai procesas, kurio nevalia skubinti. Jei bandysime save skubinti, ką nors svarbaus praleisime ir iki galo nesuprasime. Žmones keičia ne tik paros metas, bet ir sezonai: pavasarį ir vasarą jie tampa linksmesni, lengviau bendraujantys, paslaugesni, o apranga tarsi atveria kiekvieno sielą. Skirtingi drabužių siluetai, spalvos ir daugiau nepridengto kūno. Paaugliai dažniausiai vilki

paprastus trumparankovius marškinėlius su jiems patinkančios muzikos grupės atvaizdu (iš to galima spręsti, kas to meto dievukai), sportinio stiliaus džemperius ir džinsus, šortus ar treningines kelnes. Studentai – pasitempę, dažnai pasipuošę: merginos su akį traukiančiomis madingomis suknelėmis ar palaidinėmis bei priderintais sijonukais, kelnėmis; vaikinai – su marškiniais, švarkais. Nepamirškime, tai „poravimosi metas“, tad ir su drabužiais siejami lūkesčiai atkreipti į save dėmesį yra didesni. Ruduo ir žiema – savotiškas išgyvenimo, inkubacinis laikotarpis: visi pasislepia juoduose paltuose, striukėse, lytis ir amžius suvienodėja dėl tų pačių spalvų ir siluetų; žmonės tarsi užsidaro kiekvienas savo pasaulyje, iki atšils orai. Ir aš pati šaltuoju metų laiku savo apranga sunkiai ką nustebinu. Pūkinė striukė, kai labai atšąla, o kai temperatūra apie nulį – paltas. Bet net ir paprasčiausiems drabužiams keliu aukštus kokybės reikalavimus: geros sudėties audinys, mano figūrai tinkantis siluetas bei kokybiškas sukirpimas, kad drabužis neatrodytų šleivas kreivas. Yra žmonių (pavyzdžiui, mano anyta), kuriems važiuoti viešuoju transportu – tam tikra meditacija: įsėda į autobusą ir važiuoja be jokio tikslo iki paskutinės stotelės. Išlipa, pavaikšto po naujas apylinkes ir tuo pačiu maršrutu grįžta namo. Nes kartais tiesiog keliavimas, buvimas tarp žmonių yra geriausias būdas pasijusti geriau bei pasisemti naujų idėjų. Todėl drįstu sakyti, kad stiliaus paieškos prasideda nuo savęs pažinimo ir akiračio plėtimo, suvokimo, koks esi tu ir kokie yra kiti. Lyginant save su aplinkiniais ir darant išvadas išryškėja, kas tau patinka, o kas ne; ką norėtum pritaikyti sau, o ko – tikrai ne. Tai kaip knygų skaitymas ar filmų žiūrėjimas: kuo labiau domiesi, tuo daugiau pradedi išmanyti apie pasaulį ir apie tai, kas jame vyksta. Per penkiolika darbo metų mados srityje supratau, kad dizainerio ar stilisto profesija tikrai yra nelengva, o daugeliu atvejų – netgi nepakankamai vertinama. Nors, tiesą sakant, filmo ar fotosesijos

sėkmė labiausiai priklauso būtent nuo stiliaus profesionalo. Kuriamas įvaizdis itin svarbus norint atskleisti personažą, asmenybę, jausmą. Todėl svarbu suprasti, kad drabužiai nėra tik daiktai, kuriuos dėvime, jie – antroji mūsų oda, kurią galime pasirinkti. Kad ir kas tai būtų – filmas ar realus gyvenimas, – stilius labai svarbus ir vienur, ir kitur. Kartais atrodo, kad tai tik nereikšminga detalė, tačiau iš tiesų tai yra raktas. Kurdamas stilių sąmoningai, imi valdyti pasakojimą apie save. Stilius gimsta iš vertybių, pomėgių ir žinojimo. Kai stilių kuri nesąmoningai – tai yra tiesiog perki, ką „visi dėvi“ arba kas tuo metu atrodo patogu, – dažnai atsiduri prie spintos, pilnos drabužių, ir galvoji, kad neturi ką apsirengti. Sąmoningai tai darydamas pamažu išsigrynini, kas tinka būtent tau, tavo gyvenimo būdui, tavo figūrai. Be to, turėdamas savo stilių mažiau iššvaistai laiko ir pinigų. Kai žinai, kas esi ir ko tau reikia, perki tikslingiau ir derinti aprangą tampa kur kas paprasčiau. Tai ne tik estetikos dalykas, bet ir labai praktiškas įgūdis – mažiau klaidų, mažiau išlaidų, daugiau džiaugsmo. FILMO REKOMENDACIJA: Diana Vreeland: The Eye Has to Travel (2011) Diana Vreeland – legendinė „Harper’s Bazaar“ ir „Vogue“ redaktorė, padėjusi išpopuliarinti bikinius, džinsus ir naują požiūrį į madą. Ji tikėjo, kad stilius prasideda nuo vaizduotės, o grožį galima atrasti netikėčiausiose vietose. Šis filmas atskleidžia jos nepaprastą asmenybę, drąsą būti kitokiai ir gebėjimą žvelgti į pasaulį kitokiu žvilgsniu nei aplinkiniai.

MITAI, KURIE TRUKDO KURTI STILIŲ Stiliaus paieškos dažnai prasideda nuo abejonių: ar tai man tiks? ar nesu per storas (-a)? ar tai madinga? ar tam drabužiui aš ne per senas (-a)? Daugybė žmonių neleidžia sau eksperimentuoti, nes jų galvose įsitvirtinę mitai – galingi stabdžiai. Štai keletas dažniausių:

Stilius – tik mados pasaulio žmonėms. Tikrai ne. Stilius – ne tik su mada susijusių žmonių ar turtuolių privilegija. Kiekvienas žmogus turi teisę į stilių, nepriklausomai nuo savo profesijos, amžiaus ar figūros. Paradoksalu, bet būtent tie, kurie kelia klausimus ir abejoja dėl stiliaus, dažniausiai jau turi gan aiškų (jaučia, kas juos traukia, kas patinka), tik dar neišgrynintą stilių. Reikia turėti tobulą figūrą. Tai vienas pavojingiausių mitų. Įspūdingai atrodo ne tie, kurie atitinka standartus, o tie, kurie iš daugybės atsirenka „savo“ daiktus ir moka jais paslėpti mažus trūkumus bei paryškinti gražiąsias savo kūno vietas. Neturiu stiliaus, nes nemoku derinti drabužių (spalvų, aksesuarų ar pan.). Stiliaus pojūtis – ne įgimtas talentas, o įgūdis, kurį gali išsiug-

dyti kiekvienas. Jei gali derinti žodžius sakinyje, vadinasi, gali suderinti ir drabužius. Kad to išmoktum, reikia šiek tiek laiko, smalsumo ir noro pažinti save. Kai spintoje kabo tai, ką tikrai mėgsti ir dažnai nešioji, derinti tampa lengva. Stilius dažniausiai kuriamas kartojant: mėgstama spalva, siluetas, forma. To paties stiliaus drabužiai tiesiog limpa vienas prie kito – kitaip nei daug skirtingų. Norint turėti stilių, reikia daug pinigų. Sąmoningas stiliaus kūrimas prasideda ne nuo brangaus ar dizainerio kurto drabužio įsigijimo, o nuo minties: ką aš noriu pasakyti savo išvaizda. Dažnai pasitvirtina formulė: mažiau drabužių + daugiau aiškumo = daugiau stiliaus. Įsigyti vieną tinkamą daiktą neretai kainuoja daugiau laiko ir pastangų nei pinigų. Taigi, dauguma stiliaus mitų yra susiję ne su drabužiais, o su mumis pačiais: kiek patys sau leidžiame arba save ribojame. Todėl nereikia apsikrauti klausimais, kurie nepastebimai ardo savivertę. FILMO REKOMENDACIJA: Westwood: Punk, Icon, Activist (2018) Vivienne Westwood kūryba – atvira konfrontacija su mados taisyklėmis. Ji pradėjo nuo pankų scenos Londone, bet jos idėjos išliko radikalios ir tada, kai užkariavo aukštąją madą. Šis filmas atskleidžia, kaip drąsiai kurti savo stilių nebandant atitikti kitų lūkesčių. West-ood nesivaikė „teisingų“ proporcijų ar taisyklių, ką galima dėvėti, – ji kūrė taip, kaip jautė.

I SKYRIUS

STILIAUS PAGRINDAI

ŠVARA – STILIAUS PRADŽIA Stiliaus kūrimas visuomet prasideda nuo švaros. Man tai nuo pat mažumės diegė močiutė ir mama. Sakydavo: galime neturėti prašmatnių drabužių, bet tegu tie, kuriuose turime, būna švarūs ir išlyginti. Net ir dabar būna dienų, kai atrodo, kad neturiu ar nežinau, kuo apsirengti. Kai dvejoju, visuomet gelbėja švarūs balti marškiniai kruopščiai išlyginta apykakle. Japonai švarą ir tvarkingą įvaizdį prilygina geram charakteriui. Jų kultūroje tvarkinga išvaizda laikoma ne tik estetikos, bet ir moralės išraiška: jei žmogus rūpinasi savo išore, tikėtina, kad jis puoselėja ir savo vidų. Galbūt čia slypi paprasta tiesa: išorinė tvarka dažnai atspindi vidinę tvarką. Tai nėra sterilumas ar perfekcionizmas – visų pirma tai pagarba sau ir aplinkiniams. Švarūs ir išlyginti marškiniai, nuvalyti batai, rankinė, tvarkingi nagai ir gaivus kūno ir drabužių kvapas iš esmės yra pradžia to, ką norime papasakoti savo įvaizdžiu. Jei drabužis dėmėtas ar skleidžia nemalonų kvapą, jis tampa dėmesio centru. Žmonės visuomet tai pastebės. Taip sudarysi ne gerą, o blogą įspūdį, kad ir kokiais madingais drabužiais vilkėtum. Net namuose, kur mūsų niekas nemato, derėtų dėvėti švarius

drabužius ir palaikyti tvarką. Bet kiekgi iš mūsų gyvename taip tvarkingai, kad bet kada be jokios gėdos galėtume įsileisti svečius? Be atsiprašinėjimo: „Oi, atleisk už netvarką, buvo intensyvi savaitė, nespėjau susitvarkyti“, ir pan. Prisipažinsiu, užklupta nelaukto skambučio į duris pati ne visada jaučiuosi patogiai ir visuomet pagalvoju: „Kaip aš atrodau?“ Rašytojas Haruki Murakami ne kartą parodė, kad jo knygų veikėjų santykis su tvarka ir švara atspindi jų vidinę būseną. Autoriaus romanuose net indų plovimas ar kasdienis grindų valymas tampa ritualu, tarsi savotiška meditacija, raminančia protą ir teigiamai veikiančia savijautą. Švaros estetika neretai akcentuojama ir filmuose – kaip svarbi gyvenimo dalis. Ji į siužetą įterpiama taip subtiliai, kad kartais to net nepastebime, o kartais – priešingai – tampa ryškiu nebyliu akcentu. Pavyzdžiui, Yasujirō Ozu kūriniuose kamera sustoja ties švariomis, tvarkingai sulankstytomis antklodėmis, išplautu puodeliu ar idealiai tvarkingai sustatytais batais prie namų slenksčio, siekiant sukurti ramų, akiai malonų, estetišką vaizdą. Šie kadrai subtiliai pasakoja apie personažų gyvenimą, jų kasdienybę ir net charakterį. Tokių vaizdų intarpai filmuose leidžia žiūrovui kone pajusti gaivių skalbinių kvapą ir lengvai įsivaizduoti, kaip gera vartytis švariuose pataluose, net jei epizodas trunka vos kelias sekundes. Štai koks būtų praktinis patarimas: keičiantis metų laikams, sezoninius drabužius išskalbk ar išvalyk prieš dėdama į spintą. Jeigu jie bus iki kitų metų nesutvarkyti, užsilikęs prakaitas, dėmės ar kvapai gali pažeisti audinį, tose vietose gali pakisti jo spalva, ir galiausiai dėmės taps nebepanaikinamos. Be to, nešvarius drabužius mėgsta vabzdžiai. Tad jei nori išsaugoti juos ir kitą sezoną patogiai vilkėti – pasirūpink jų švara.

FILMO REKOMENDACIJA: This Is My Dream (2011) Tai dokumentinis filmas, suteikiantis retą progą pažvelgti į uždarą garsiojo japonų mados dizainerio Yohji Yamamoto gyvenimą ir kūrybos procesą.