Robert Anthony
Kaip tapti
pasitikinèiu savimi
pasirengimas gauti tai, ko pats Ĺžmogus nori
Turinys Pradžios žodis. Kam
skirta ši knyga ..................................... 9 Įžanga. Kas jums atrodo tikra? ............................................. 10 Pirma dalis. Įžvalgos
........................................................... 13
Auksas jūsų rūsyje ......................................... 15 Antra įžvalga. Kas jus stabdo? .............................................. 17 trečia įžvalga. „Aš to nusipelniau“......................................... 19 ketvirta įžvalga. Gyvenimo knyga ......................................... 21 penkta įžvalga. Balti drambliai .............................................. 23 šešta įžvalga. Veiklus neveikimas ......................................... 25 septinta įžvalgA. Klaidos ........................................................ 27 aštunta įžvalga. Sėkmė ar pralaimėjimas? ........................... 29 devinta įžvalga. Kelių tiesėjas ar sienų statytojas? ............... 31 dešimta įžvalga. Žvaigždės čia niekuo dėtos ......................... 32 vienuolikta įžvalga. Gražus įpakavimas ................................ 34 dvylikta įžvalga. Išsivaduokite iš praeities ............................ 36 trylikta įžvalga. Sąmonės arsenalas ...................................... 38 keturiolikta įžvalga. Mūsų „Aš“ svoris ................................. 40 penkiolikta įžvalga. Nerimas – tai žudikas ............................ 42 šešiolikta įžvalga. Pataikavimas ar komplimentas? .............. 44 septyniolikta įžvalga. Klausykitės signalo „SOS“.................. 46 aštuoniolikta įžvalga. Pilys jūsų sąmonėje ........................... 48 devyniolikta įžvalga. Geriausia – priekyje ............................ 49 dvidešimta įžvalga. Reakcija ar jautrus atsakas? ................... 51 dvidešimt pirma įžvalga. Pakilkite virš neteisingumo ............ 53 Pirma įžvalga.
turinys
dvidešimt antra įžvalga. Šešėlis
............................................. 55 dvidešimt trečia įžvalga. Kiekvienas jūsų žodis ................... 57 dvidešimt ketvirta įžvalga. Gyvenimo dvikova ..................... 59 dvidešimt penkta įžvalga. Pasaulio sala ................................. 61 dvidešimt šešta įžvalga. Neleiskite sugesti ............................ 63 dvidešimt septinta įžvalga. Jus kuria jūsų mintys ................. 65 dvidešimt aštunta įžvalga. Pagyrimo magija ......................... 67 dvidešimt devinta įžvalga. Pradžiuginti kiekvieną? ............... 69 trisdešimta įžvalga. Uždegimo žvakė ................................... 71 trisdešimt pirma įžvalga. Realizuokite savo gabumus .......... 73 trisdešimt antra įžvalga. Lūšna ar rūmai? ............................ 75 trisdešimt trečia įžvalga. Kantrumas ..................................... 77 trisdešimt ketvirta įžvalga. Negyventi atsainiai .................... 79 trisdešimt penkta įžvalgA. Tarp sėkmės ir pralaimėjimo ...... 81 trisdešimt šešta įžvalga. Gyvenimas po grūdelį ................... 82 trisdešimt septinta įžvalga. Omarų gaudyklė ........................ 84 trisdešimt aštunta įžvalga. Įtikinėjimas ar baudimas? ......... 85 trisdešimt devinta įžvalga. Vakarykščiai laimėjimai ............. 87 keturiasdešimta idėja. Sekite savo žodžius ........................... 89 keturiasdešimt pirma įžvalga. Medis, atlaikantis uraganą ..... 91 keturiasdešimt antra įžvalga. Plunksnos už sliekus .............. 93 keturiasdešimt trečia įžvalga. Jūs ne vieni ............................ 95 keturiasdešimt ketvirta įžvalga. Girdėti tikrąją prasmę ......... 97 keturiasdešimt penkta įžvalga. Ribotas požiūris .................... 99 keturiasdešimt šešta įžvalga. Nenulaužkite rakto .................. 101 keturiasdešimt septinta įžvalga. Savidrausmė ........................ 103 keturiasdešimt aštunta įžvalga.
Aukštyn žemyn eskalatoriumi ........................................ 105 keturiasdešimt devinta įžvalga. Aplaidumo nuodėmė ........... 107 penkiasdešimta įžvalga. Balsas ar aidas ................................ 108
turinys
Antra dalis. Pasitikėjimo
savimi paslaptys .................... 115
pirma paslaptis. Atsikratome
savihipnozės ........................... 117 antra paslaptis. Vergovė ar laisvė? ...................................... 127 trečia paslaptis. Menas sutarti su savimi ............................. 139 ketvirta paslaptis. Suvokimo problema ................................. 149 penkta paslaptis. Aš nekaltas, jūs nekalti ............................. 162 šešta paslaptis. Pozityvi meilės jėga .................................... 172 septinta paslaptis. Protas – jūsų didžiausias turtas .............. 179 aštunta paslaptis.
Auksinis kūrybiškos vaizduotės raktelis ........................ 188 devinta paslaptis. Rinkitės likimą ......................................... 197 dešimta paslaptis. Šiandien jūs nusipelnėte atvangos .......... 211 vienuolikta paslaptis. Jūsų gyvenimo laikas ......................... 223 dvylikta paslaptis. Kaip įveikti baimę ir nerimą .................. 232
trylikta paslaptis.
Pozityvus bendravimas padeda žengti į priekį .............. 238
keturiolikta paslaptis.
Pozityvus mąstymas formuoja pasitikėjimą savimi .............................................................................. 251
Vietoje pabaigos žodžio.
Visiško pasitikėjimo savimi receptas ............................. 254
pirma įžvalga
Auksas jūsų rūsyje Kaip reaguosite, jei kas nors jums pasakys, kad jūsų namo rūsyje stovi dėžė, pilna auksinių monetų? Jūs galite įvairiai išreikšti savo apstulbimą, bet tikrai nepadarysite vieno dalyko: nenumosite ranka į tokią žinią. Labiausiai tikėtina, jog nusileisite į rūsį, atsinešite monetas į viršų ir jas vienaip ar kitaip panaudosite. Tačiau ar kada nors pagalvojote apie tai, kad kone kiekvienas žmogus savo proto „rūsyje“ visą gyvenimą turi dėžę aukso, bet juo niekada nesinaudoja? Giliai po viršutiniu mąstymo sluoksniu slypi nuostabi mūsų proto dalis, vadinama pasąmone. Viskas nugrimzta į pasąmonę, tačiau iš jos niekas niekada neišnyra. Tai milžiniška atminties bei informacijos saugykla ir tam, kad gyvenime sėkmingiau veiktume ir klestėtume, mes turime ja efektyviau naudotis. Bet esame linkę gyventi kaip skurdžiai, sėdintys prie tuščio stalo niūriame kambaryje, nors savo rūsyje turime dėžę aukso. Pasąmonę galima priversti vaisingai darbuotis mūsų labui. Tarsi standžiajame kompiuterio diske, jūsų pasąmonėje saugomas kiekvienas jūsų sąmonę pasiekęs faktas ir įspūdis. Jei gebėtumėte atkurti informaciją, kurios neužfiksuoja sąmoninga jūsų proto dalis, veiktumėte kur kas efektyviau, nes jums būtų nuolat primenama, ką ir kada privalote atlikti. Bet kaip įgyti tokį gebėjimą? Kaip išmokti vystyti ir naudoti šią stebuklingą jėgą? Kaip įžengti į slėpiningą pasąmonės karalystę ir imti ją valdyti? Paskubomis šito, žinoma, nepadarysi. Norint vystyti paslaptingas pasąmonės galias, reikia sistemingo susikaupimo ir kryptingų valios bei vaizduotės pastangų. 15
Kaip tapti pasitikinčiu savimi
Nuspręskite, ko pageidaujate iš savo pasąmonės, ir pateikite jai tik vieną užduotį. Jei norite, kad ji padėtų išspręsti tam tikrą problemą, kiekvieną rytą ir vakarą maždaug penkias minutes ramiai mąstykite apie tai, jog sprendimas jūsų pasąmonėje jau formuojasi. O paskui netikėtai topt! – ir gims sprendimas. Ir tas sprendimas bus teisingas, nes pasąmonė savo ištakose yra atvira Visuotinio Proto išminčiai. Jei norite pasveikti, galvokite apie gerą sveikatą ir kratykitės minčių apie ligą ir silpnumą. Jei norite pasisekimo, atitraukite dėmesį nuo savo nuogąstavimų ir galimų nusivylimų. Tai, kas nuolat vyrauja sąmoningoje proto dalyje, prasiskverbia į pasąmonę ir palaipsniui tampa tikrovės dalimi, todėl būtina galvoti apie teigiamus ir konstruktyvius dalykus. Visada prisiminkite, kad pasąmonė savo ištakose yra atvira Visuotinio Proto išminčiai. Pasitikėkite šia išmintimi ir jūs rečiau klysite, būsite sveikesni ir laimingesni. Ir gyvenime daugiau nuveiksite.
16
A nt r a į ž v a l g a
Kas jus stabdo? Ar jaunystėje jūs turėjote grandiozinių planų, didingų svajonių – rašyti knygas, tapyti paveikslus, pradėti savo verslą ar atsidėti kitokiai kūrybiškai veiklai? Dauguma mūsų tikrai turėjome. O jei būtume visiškai sąžiningi sau patiems, pripažintume, kad dauguma tokias svajones puoselėjame iki šiol, bet savo neveiklumą pateisiname tuo, jog privalome vykdyti kitus įsipareigojimus. Mes sakome: „Labai norėčiau parašyti romaną, tačiau turiu dirbti savo darbą.“ Arba: „Man taip norėtųsi nutapyti paveikslą, bet mano prastas regėjimas.“ Minutėlę pagalvokite apie Julijų Cezarį. Ar žinote, kad knygas jis rašydavo naktimis palapinėje, kai visa romėnų kariuomenė miegodavo, o rytais vesdavo savo karius į mūšį? Ar žinote, kad Hendelis savo geriausius kūrinius parašė po to, kai gydytojai jam pasakė, jog jis nepagydomai serga? Kad Bethovenas kūrė muziką ir visiškai apkurtęs? Kad tokie didieji poetai kaip Homeras, Miltonas ir Dantė buvo akli? Prisiminkite Hanibalą ir lordą Nelsoną: nors ir netekę akies, jie buvo nenugalimi karvedžiai. Frensis Džozefas Kempbelas (Francis Joseph Campbell) apako būdamas penkerių metų, tačiau tapo iškiliu matematiku ir muzikantu. Nesijauskite suvaržyti ir nesakykite: „Mano galimybės tokios ribotos... Aš niekada neįstengsiu padaryti tai, ką noriu.“ Robinzoną Kruzą Danielis Defo parašė būdamas kalėjime. Savo garsųjį veikalą Piligrimo kelias Džonas Banjanas (John Bunyan, The Pilgrim’s Progress) sukūrė sėdėdamas už grotų. Martynas Liuteris išvertė Bibliją įkalintas Vartburgo pilyje. 17
Kaip tapti pasitikinčiu savimi
Dantė dvidešimt metų kūrė tremtyje, o Servantesas Don Kichotą parašė Madrido kalėjime. Galbūt jūs pasakysite: „Visa tai puiku, bet man reikia dirbti.“ Ką gi, tada aš jums turiu naujieną. Prisimenate, kokios apimties yra knyga Vėjo nunešti? O Margareta Mičel (Margaret Mitchell) ją parašė dirbdama laikraščio korespondente. Gal jums atrodo, jog negalite įgyvendinti savo siekių dėl fizinės negalios? O ar žinote, kad lordas Keveno (Kavanaugh), parlamento narys, neturėjo nei rankų, nei kojų, bet vis tiek pasiekdavo parlamentą savarankiškai? Pagalvokite apie Šekspyrą, kuris mokykloje išmoko tik šį tą daugiau nei vien skaityti ir rašyti, tačiau toliau mokėsi savarankiškai ir tapo didžiu rašytoju. Tad dar kartą prisiminkite kažkada puoselėtas svajones ir iš naujo įvertinkite argumentus, kuriuos pasitelkiate teisindamiesi, kodėl tų svajonių nebuvo įmanoma įgyvendinti. Supraskite, šie pasiteisinimai iš tikrųjų tėra savęs apgaudinėjimas. Atsisakykite jų ir imkite tikėti, jog jūsų troškimai yra įgyvendinami ir kad jūs tai galite padaryti. Įsidėmėkite: jūs esate vienintelis veiksnys, kuris jums neleidžia realizuoti jūsų svajonių.
18
trečia įžvalga
„Aš to nusipelniau“ Prieš daug metų vienas Neapolio hercogas nusprendė aplankyti Barseloną. Kai jo laivas įplaukė į Barselonos uostą, ten stovėjo galera. Jos irklininkai buvo nuteisti nusikaltėliai. Hercogas užkopė į galerą ir ėmė klausinėti irklininkų, dėl kokių nusikaltimų jiems teko tokia lemtis. Jis išgirdo širdį gniaužiančių istorijų. Vienas vyras pasakė, jog galeroje atsidūrė tik todėl, kad teisėjas iš jo priešų paėmė kyšį, o jam paskelbė neteisingą nuosprendį. Kitas pareiškė, jog jo priešai sumokėjo liudininkui ir šis teismui pateikė melagingus parodymus. Trečias paaiškino esąs išduotas geriausio draugo, kuris, norėdamas išvengti atpildo už nusikaltimą, įskundė jį, nekaltą. Galiausiai hercogas išklausė vyrą, pasakiusį šitaip: „Brangusis Dieve, aš čia esu todėl, kad šito nusipelniau. Užsigeidžiau svetimų pinigų ir nugvelbiau kapšą. Esu nusipelnęs to, ką man tenka kentėti.“ Hercogas apstulbo. Jis kreipėsi į galeros kapitoną ir tarė: „Visi šie vyrai yra nekalti ir čia pateko dėl neteisingo teismo, tačiau tarp jų yra vienas tikras nusikaltėlis. Paleiskime jį, kol jis savo nedorumu neužkrėtė kitų.“ Ir vyras, pripažinęs savo kaltę, sulaukė malonės ir buvo paleistas į laisvę. Visi kiti, suradę, kaip save pateisinti, liko galeroje. Nežinia, ar ši istorija tikra, bet ji puikiai iliustruoja tai, kas vyksta mūsų gyvenimuose. Mes klystame ir visą gyvenimą save teisiname, užuot tiesiog pripažinę savo klaidą. Kaltiname kitus žmones, kaltiname aplinkybes, nors turėtume imti ir pasakyti: „Aš atsakingas už savo gyvenimą. Kadangi vienintelis galiu valdyti savo mintis, vadinasi, pats save padariau tokį, koks dabar 19
Kaip tapti pasitikinčiu savimi
esu.“ Kai tik perprantame šią Tiesą, akimirksniu išsivaduojame iš vergiškos gyvenimo galeros ir galime eiti savo keliu. Tyrinėkite savo gyvenimą, gilinkitės į jį. Mokykitės sau atleisti ir mylėti save nepaisydami savo klaidų. Pripažinkite savo klaidas, mylėkite save už tas klaidas, atleiskite sau už jas ir tada jūs daugiau nebegyvensite galeros vergo gyvenimo. Jums atsivers galimybė gyventi taip, kaip turite gyventi: laimingai, ramiai ir sveikai. Pirmas žingsnis į visa tai – prisiimti atsakomybę už savo praeitį, dabartį ir ateitį.
20
k et v i rt a į ž v a l g a
Gyvenimo knyga Ar toje vietoje, kur dabar stovite ar sėdite, yra kokia nors knyga? Jei yra, padarykite man paslaugą – paimkite ją į rankas. Nesvarbu, kokia tai knyga, tiesiog paimkite ir į ją pažiūrėkite. O dabar pabandykite ją pamatyti visiškai kitokiame kontekste. Įsivaizduokite, kad knygą, kurią laikote rankose, išplovė į kokios nors nuošalios salos krantą. Tos salos gyventojai protingi ir išsivystę kultūriniu atžvilgiu, tačiau nieko nenutuokia apie abėcėlę. Kas atsitiks? Jie paims knygą į rankas ir pamatys puikų popierių, spausdintinius ženklus, dailius raidžių ir kablelių kontūrus. Jie pamanys, jog tai labai įdomi meno rūšis, ir įvertins knygą šiuo požiūriu. Bet ar jie supras, jog tai knyga? Ar gaus iš jos kokios nors intelektualinės naudos? Manau, kad ne. Juk popierius ir spausdintiniai ženklai tėra menkutė tikrojo knygos turinio dalelė. Pati knyga egzistuoja aukštesnio lygmens srityje – IDĖJŲ srityje. Argi ne taip viskas vyksta ir mūsų gyvenime? Mes žiūrime į „gyvenimo popierių“ ir „spaustuvinius dažus“ – kvėpavimą, maitinimąsi, darbą, miegą. Matome išorinius gyvenimo atributus ir sakome: „Tai gyvenimas.“ Tai tarsi pažiūrėti į knygos popierių ir spausdintinius ženklus ir pareikšti: „Tai knyga.“ Tačiau mes visi žinome, kad gyvenimas, kaip ir knyga, turi prasmę, o gyvenimo tikslas, be abejo, nėra jo „popierius“ ir „spaustuviniai dažai“, bet jo prasmė. Gyvenimas privalo turėti tikslą. Dar kartą pakalbėkime apie gyvenimo „popierių“ ir „spaustuvinius dažus“. Štai šiandien jūs rengiatės išleisti vaikus į mokyklą arba vykti į darbą – ir tai 21
Kaip tapti pasitikinčiu savimi
nuostabu. Be „popieriaus“ ir „spaustuvinių dažų“ mes negalėtume išreikšti knygos idėjos, tačiau pakilkite virš paviršinės kasdienių smulkmenų prasmės ir suvokite jų tikrąjį turinį. Pajuskite tikrąją prasmę to, ką darote. Jūs gimėte šioje žemėje tam, kad vykdytumėte savo paskirtį. Stenkitės pajusti šią paskirtį, atsiplėškite nuo paviršinės savo gyvenimo prasmės ir laukite tikrosios prasmės blykstelėjimo. Vienas menkutis prasmės blykstelėjimas gyvenime jus neišvengiamai paskatins ieškoti dar gilesnės prasmės. Šis ieškojimas niekada nebūna bevaisis: jūs rasite vis daugiau išsamių atsakymų ir gyvensite vis turiningesnį, vaisingesnį gyvenimą.
22
p e n kt a į ž v a l g a
Balti drambliai Ką jūs kalbate matydami, jog asmuo priima kvailus sprendimus, neapdairiai veikia, blaškosi ir pamažu artėja prie emocinio, psichinio ar finansinio kracho? O kai asmenį ištinka toks krachas, ar priklausote tiems, kurie gūžteli pečiais ir ištaria: „Na, galiu pasakyti tik tiek: jis pats sau kasėsi duobę“? Manau, visi šitaip pasakome, o keisčiausia yra tai, jog esame teisūs, nes mes iš tikrųjų patys sau išsikasame duobę. Visi nemalonumai mūsų gyvenime atsitinka todėl, kad mes jų prašomės. Tai atrodo ganėtinai keista, bet yra būtent taip. Vidinis troškimas yra galinga jėga, kur kas galingesnė negu galvoja dauguma mūsų. Kai ko nors labai stipriai trokštame, pats to troškimo intensyvumas paspartina jo išsipildymą. Tad jei trokštame neapgalvotai, tai gali baigtis liūdnai ir skausmingai. Apskritai yra pavojinga pernelyg stipriai trokšti iš gyvenimo konkrečių dalykų. Mūsų širdies troškimai pildosi paslaptingais būdais, kurių mes negalime visiškai suprasti, ir anksčiau ar vėliau įsikūnija gyvenime. Todėl privalome būti atsargūs ir aiškiai žinoti, ko norime. Antraip troškimas gali materializuotis baltu drambliu. Kai senovės Indijoje radžos norėdavo nuskurdinti valdinį, jie dovanodavo jam baltą dramblį. Tokį gyvūną būtina kasdien prausti, puošti ir šerti, todėl žmogui jo išlaikymas tapdavo nepakeliama našta. Taip nutinka ir mūsų gyvenime: dažnai išsipildę troškimai pasirodo esantys balti drambliai. Aš manau, kad pats gyvenimas slepia nuo mūsų daugybę neprotingų troškimų, nes galiausiai jie mums taptų baltais drambliais. 23