– Faktas kaip blynas, dar viena darbo savaitė prabėgo... – šyptelėjo Antanas, įžengdamas į savo butą baigiantis dar vienam penktadieniui.
Antanas pasidėjo portfelį, kuris buvo ne šiaip koks, o istorinis, kaip ir dera šios srities mokytojui, o tada iš kišenės čiupęs mobilųjį tuoj pat atsidarė maisto pristatymo programėlę.
– Pica? Ne, pasiliksiu šeštadieniui, – tarė sau ir dar porą sykių perbraukė per išmaniojo ekraną. –Cepelinai? Hm, jau arčiau istorinių dalykų, bet pažiūrėkime dar...
Mokytojas Antanas dar geras dešimt minučių ieškojo istorinių patiekalų restorano, kol galiausiai sustojo prie kibinų.
– Kartu su karaimais XIV amžiuje į Lietuvą atkeliavęs
patiekalas man bus pats tas!
Beliko išsirinkti norimus įdarus, paspausti mygtuką
PATVIRTINTI UŽSAKYMĄ ir tiesiog stovėti prie lango
varvinant seilę ir laukiant maisto kurjerio, bet Antanas to padaryti nespėjo – telefonas jo rankoje ėmė skambėti, o ekrane pasirodė skambinančiojo vardas.
– Jonas! – sušuko apsidžiaugęs Antanas. – Faktas kaip blynas, pokalbiai su broliu visada patys smagiausi! Alio?
– Antanai, labas! Kaip mano istorinis brolis laikosi?
– Kaip visada – geriausiai per visą pasaulio istoriją, –nusijuokė Faktas Kaip Blynas.
– Smagu girdėti! O ar jau turi kokių planų šiam savaitgaliui?
– Kaip visada – naujausios netflikso serialo apie senovės Egipto paslaptis serijos, istorinis romanas prieš miegą ir kelionė į mūsų miesto muziejų – girdėjau, kad šį savaitgalį bus atnaujinta ekspozicija.
– Aha, aha, – tarė Jonas, o po pauzės pridūrė: – Kaip suprantu, brolį šį savaitgalį nelabai kur ir prisikviesiu, a?
– Jeigu tai ekskursija po tarpukario architektūros Kauną, vilties šiek tiek tikrai turi, – nusikvatojo
Antanas.
