Visatos Rupeikos nuotr.
Vaikystėje gyvenau „prie sienos“, o dabar – „už sienos“. Mano gimtuosiuose Lazdijuose apsisukdavo autobusai – toliau nebuvo kur važiuoti, niekas neleido. Išvažiavau, kur galėjau, – į Vilnių studijuoti žurnalistikos.
VILMA KAVA
Daugiau kaip prieš dešimtmetį išvykau dar toliau – į JAV, Čikagą.
VILMA KAVA
„Aš tau sakau“ – mano pirmoji knyga. Norėjau, kad būtų lengva skaityti, kad džiugintų, kad būtų juokinga. VILMA KAVA Saulė – Lietuvoje, Vilniuje, Ada – JAV, Čikagoje. Geriausios draugės, kurių gyvenimas, regisi, jau niekuo nebegali nustebinti. Dvi visko mačiusios, vaikus užauginusios, vyrus palikusios ir pačios buvusios paliktos – tokios kaip daugelis mūsų. Lietuvoje jos drauge perėjo ugnį ir vandenį. Bet gyvenimas keičiasi, ir geriausia draugė dabar šypsosi Skype iš už Atlanto. Kas geriau supras ir palaikys, jei ne toji, kuriai gali papasakoti viską, nesvarbu, kad jos nėra šalia? Draugystė – didžiulė jėga, padedanti įveikti silpnumo akimirkas. Vienišumą, kai atrodo, kad likai viena pasaulyje, vaikai toli ir niekas tavęs nemyli. Naujos meilės ilgesį. Ir svetimos šalies kartumą bei žavesį, kai gyvenimą tenka išmokti iš naujo. Pusė Saulės ir Ados gyvenimo jau praėjo, o kitoje pusėje – kas? Rutina? Nuotykis, prasidedantis, kai nusišypsai nepažįstamam vyriškiui? Vienatvė, kai verki su vyno taure prie kompiuterio monitoriaus? Moterys rašo viena kitai tai, ko dažnai neišdrįstų pasakyti garsiai. Vieni metai, kurie keičia viską. Vilnius – Čikaga, iš širdies į širdį. „Aš tau sakau“ – romanas visoms išvažiavusioms ir visoms pasilikusioms.
ISBN 978-609-466-256-0
9 786094 662560
as tau sakau
Taip ir bus: vieni juoksis, kiti verks. Priklausomai nuo to, kaip skaitys.
as tau sakau romanas
VILMA KAVA
as tau sakau Romanas
V ILNIU S
2017
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. © Vilma Kava, 2017 © Viršelio nuotrauka, Jacek Chabraszewski / „Shutterstock“ © „Tyto alba“, 2017 ISBN 978-609-466-256-0
Jeigu Jums atrodo, kad skaitote apie mano gyvenimą, tai žinokite – aš ir norėjau, kad taip atrodytų. Iš tiesų mano gyvenimas yra daug įdomesnis.
SAUSIS
From: Ada To: Saulė Date: 2015.01.03. Subject: negaliu
Jau geriau skaityčiau horoskopus, kuriuos man siunti, kokie nuostabūs metai šiemet manęs laukia, negu gyvenčiau savo gyvenimą. Darbe, kaip sakė Matančioji, gyvatynas, keičiasi viršininkai, veikla ir vieta. Tą dar pakentėčiau, kokia čia naujiena, kad į darbą einu kaip į katorgą. Bet dar ir mano Vyrukas mane paliko. Praėjo trys Naujųjų metų dienos, o aš stoviu nuoga prieš kalendorių ir gyvenimą, švari kaip juoda lenta. Tai gal balta lenta. Bet labai viskas juoda. Ir labiausiai mane siutina, kad Vyrukas nepasakė, jog yra kita moteris. Esu įskaudinta, pasijutau dabar kaip apgaudinėjama sutuoktinė. Suprantu viena – jeigu jausmas pasitraukė, tai nesugrąžinsi. Jeigu vyras pamatė kitą moterį, jo nesulaikysi. Bet sulaukęs tokio amžiaus turėtų būti pakankamai suaugęs, kad sugebėtų priimti sprendimus pagal pasikeitusią situaciją.
Sausis / 9
Apsimauk didelio berniuko kelnes ir sutvarkyk savo santykius, dėl Dievo, vien todėl, kad turėjai tikrai ne vienus metus gerų akimirkų su manim. Dabar jau ex. Tai jis nusidėjo prieš Visatą, paraleliai įtraukdamas dvi moteris į savo gyvenimą, vienai ir antrai nutylėdamas, duodamas viltis ir pažadus, imdamas abiejų kūnus ir rišdamas sielas. Būti aukštu žmogumi reikia padorumo. Pasitaisyk kiaušius ir pasikalbėk, kaip mokėjai ateiti, taip mokėk ir pasitraukti. Visiems vyrukams turėtų būti specialus kursas mokyklose ir egzaminas, kaip neapsidirbti. Tas daugiastaklininko mentalitetas mane žemina. Juk reikia būti asilo berete, kad manytum, jog moteris nesuuos tavo ėjimo. Šnekėk su manim, būk vyras ir šnekėk, ir aš džiaugsiuosi kartu su tavim nauju tavo jausmu, o ne valysiuosi aukos voratinklius. Aš neturiu jokio plano būti apgaudinėjamos vietoje, į kurią jis mane stato, aš noriu geriau dalintis džiugesiu, jeigu jis laimingas, noriu dalyvauti. Kad ne mano jis žmogus, iš karto žinojau, bet kažkaip sugebėjo kantriai prislinkti. Jis mokėjo manęs siekti. Bizonų medžiotojas. Tai esu strese. Atnešu savo kūną į darbą, numetu, kažką padarau automatiškai ir pati stebiuosi, kad kas nors išeina. Darbe nauja puokštė viršininkų, nauji bendradarbiai, turėčiau iškedenti visas savo plunksnas, rodyti privalumus, o man – nulis. Maždaug, įžvelkit patys vidinį mano grožį. Atrodo, per tiek metų ir tiek išsiskyrimų jau turėčiau turėti imunitetą. Bet kur tau. Mintys turbūt susicementavusios apie tą šniūrelį, laikantį ausis, varau autopilotu: nebeprisimenu, ar panaudojau dezodorantą, tai tepu dar kartą dėl viso pikto,
1 0 / A Š TAU S A K AU
einu ryte užkaisti vandenį ir nusideginu, nes arbatinis jau užviręs, ropoju paimti pašto ir tik patikrinusi susivokiu, kad jau tą padariau. Pirmu bėgiu nuslinkau į jogą, kurgi dar. Vartausi ant grindų apsunkusi kaip kriaušė, na, kaipgi tu gali sujungti kūną, sielą ir protą, jeigu varža pramušta ir purto drebulys nuo vidinio spengimo. Pasiskundžiau savo Mokytojui, kad esu didžiausiam strese, nes skiriuosi su Vyruku. Ar tikrai? – viltingai klausia ir dar ramiai šypsosi. Jeigu matyčiau tą paveikslą iš šalies, ir man gal būtų linksma – rimtoko amžiaus moteriškė rimčiausiu veidu dėsto apie savo širdagraužį. Bet Mokytojas aiškiai pasakė: tu eini keliu, ir iš tavo gyvenimo turi pasitraukti viskas, ko tau nereikia – ar santykiai, ar draugai, ar darbai. Tai gražūs metai manęs laukia, atrodo.
From: Saulė To: Ada Date: 2015.01.06. Subject: Re: negaliu
Vilniuje šalta, per Naujuosius pasnigo, klasikinė gili žiema. Tik dabar grįžau iš sodybos po atostogų, viena prasėdėjusi savaitę su savo mintimis ir draugės paliktu prižiūrėti šunimi.
Sausis / 11
Kai ėjau prieš Kalėdas į Katedrą pasimelsti už save ir artimuosius, aplankiau visas Gedimino prospekto parduotuves ir kavines, vos į mišias spėjau. Šaltis kanda veidą ir rankas, lenda po paltu, įbėgi į parduotuvę, pakilnoji daiktus, sušyli, tipeni iki kitos, vėl įsmunki, vėl apšyli, tada vėl į lauką, dar į kavinę pakeliui, kavos dėl karštumo, ir iki kitos parduotuvės. Taip iki Katedros. Pasimeldžiau už visus, žvakeles uždegiau už savo vaikų ir draugų sveikatą ir sėkmę svetimose šalyse. Už tave irgi poterius sumečiau atskira pastraipa: tegul tau būna gerai, tegul man būna gerai ir mūsų vaikams. Ir žvakeles uždegiau su intencija, kad prašymas eitų pirmu numeriu į Dangų. Išpažinties ėjau pas vyresnį kunigą. Maniau, gal klausa jo prastesnė, o jeigu papasakosiu jaunam, kaip gyvenu, galiu jo visą pasaulėžiūrą sugriauti . Kaip ir tada, kai tu dar buvai kartu, daviau pinigų prie Katedros prašinėjantiems alkoholikams. Tegul greičiau nusigeria ir baigia savo karmą šioje Žemėje. Kitoje gal bus geriau. Na, ką aš tau galiu pasakyti – tik tai, kad laikas viską sutvarko. Kaip meilė trunka trejus metus, taip ir išsiskyrimas, jeigu kas nors nepasimaišo pakeliui ir skausmo nepaverčia džiaugsmu. Tikėkis, kad pereisi pragaro ratus greičiau. Viltis suteiks tvirtybės, bet atsisuk atgal – ar jau pamiršai, kaip raudojai dėl kiekvieno? Tikėkis, kad sielvartas nuslinks greičiau, bet ruoškis apgulčiai.
1 2 / A Š TAU S A K AU
Žinau, kad dabar tavęs niekas nepaguos, bet esu skaičiusi, kad yra kelios išsiskyrimo stadijos: pirmoji – šokas, neigimas ir pyktis, o paskui – nusivylimas ir susitaikymas su situacija. Jeigu tu būtum jį palikusi, žinoma, būtų lengviau. Juk palieki dėl kokių nors aplinkybių, ilgai svarstai ir emociškai traukiesi nuo žmogaus. Bet kai palieka tave, sužinai per vieną akimirką, ir viskas užvirsta ant tavęs: netikėtumas, prisiminimai, pažeminimo skausmas ir pyktis. Vyrai moka skirstyti: viena moteris, su kuria gyvena, kita – kurią myli. Viena – pas kurią sugrįžta, kita – kurios siekia. Jie vadovaujasi faktais: man patogu su ta moterimi, vaikai auga, bendri draugai, sugyventas turtas, nėra taip blogai, o kaip bus su kita – nežinia. Vyrai palaksto, palaksto, bet grįžta namo, o moteris, jeigu pakilo ir sutiko kitą, tai žinok – šlepetes rasi už durų. Ji tikrai ne tik įpuola į santykius protu – va, koks patogus vyrukas, – bet ir atsiduoda jausmais. Ji į santykius ateina per jausmus, įsitraukia nematomais saitais, todėl skauda labiau. Kiek daug yra idealių šeimų, kuriose moterys žino, kad yra kita, bet nekelia dėl to bangų. Yra kitos vertybės, visuomenės nuomonė, socialinė padėtis, galų gale ir gamta – palakstys, bet vieną dieną grįš visiems laikams. Būtų turėję drąsos keistis, išsiskirti, būtų abu gavę bilietą būti laimingi, surasti tą žmogų, kuris mato tavo širdį. O dabar – jeigu abiejų nesiejo meilė, tai susies senatvė.
Sausis / 13
From: Ada To: Saulė Date: 2015.01.09. Subject: Re: negaliu
Kai vyras neištikimas moteriai, ji tai žino. Kitas klausimas – ar ji nori žinoti. Juk net kai vyras šalia miega, tu žinai – jis su tavim ar ne. Mes nematom infraraudonųjų spindulių, negirdim ultragarso, bet jie mus vis tiek veikia. Tu paskambini savo draugei, ir ji sako – o, kaip tik pagalvojau apie tave. Kai važiuoji po aukštos įtampos elektros laidais, tarsi nieko nejauti, o radijas iš karto sureaguoja ir švokščia. Taip moterys jaučia ir savo vyrus. Kai miega, nebūna nei žodžių, nei apgaulingų kūno judesių, nei žvilgsnių – tai tada geriausiai žinai, ar jis su tavim. Ir tereikia, kad jo akiratyje atsirastų kita moteris: užmetusi žvilgsnį į miegantį vyrą tu tiesiog ore sugauni tuos pasikeitimus. Net ne protu suvoki. Pagauni save žinančią: jis ne tavo. Ar tu nori tą pripažinti? Sakai sau – ak, man tik taip atrodo. Iš kur tokios mintys, klausi savęs. Ir gali bandyti toliau save apgaudinėti. O jeigu pasakytum savo nuojautas jam garsiai, kiltų barnis, būtum nustumta, sakytų, kad išsigalvoji, kad turi lakią fantaziją, kad tau vaidenasi. Pradėtum manyti, kad jis teisus, o tau rodosi. Bet kas neištarta garsiai, tas neįvykę. Jausti – viena, o žinoti – kita. Gali nujausti ir spėti, matyti
1 4 / A Š TAU S A K AU
ženklus, kurie rodo tau realybę, bet vis tiek sąmoningai to nepripažinti. Tikiesi, kad viskas susitvarkys, bus kaip buvę. Bet nebūna. Geriu raminamąsias žolelių arbatas, kad ne taip greitai suvokčiau, kas nutiko, nes žinau, kad kitaip nesuvaldyčiau savęs. Susikaupė daug jausmų, kurių niekam negaliu papasakoti, nes kas nors gali pavadinti visiška kvaiša, kai tau penkiasdešimt, o kliedi apie jausmus. Bet tu mane išklausai, tau galiu pasisakyti. Tai žmogus, kurio man reikėjo, aš jaučiuosi kaip neišgertas puodukas vandens, man dar reikėjo santykių su juo, jo gydomosios galios, jo dėmesio ir švelnumo. Neišgertas tas puodukas iki dugno, ir todėl jaučiuosi dar sklidina. Taip gaila šitų santykių, kaip jokių niekada nebuvo gaila. Nes nutraukiau ne aš. Ne mano sugalvotu laiku. Net nesijaučiu pamesta, man gaila, kad nebus to buvimo su juo, to jo gerumo, kuris mane tiesiog gydė. Gėda pasakyti, bet man visai blogai, nėra darbingumo ir nuotaikos, nežinau, kuri čia stadija, bet nieko nenoriu, tik pranykti. Noriu gulėti, galvą užsitraukusi antklode, ir nieko nematyti. Rašau, nes jau, atrodo, niekam nėra jėgų ir jaučiu, kaip neriu į dugną, nors buvau įsitikinusi, kad esu protinga, išmintinga, talentinga ir senų išsiskyrimo klaidų nekartosiu. Blogiausia tai, kad turiu iliuziją, jog dar galiu kažką pakeisti, galiu kažką padaryti, kad situacija pagerėtų mano naudai. Man atrodo, kad dar turiu galios ir įtakos. Aš net nepriimu realybės, kad Vyrukas neturi man tokių
Sausis / 15
jausmų, kaip aš jam, – gal ir neturėjo, o gal užspaudė, nes nepanašu, kad neturėjo, o gal prarado, gal jie dabar nukreipti į kitą. Kad ir kaip būtų, nesugebu su tuo susitaikyti, aš nuvertinu visą ateitį, nes man atrodo, kad jau tokio gero vyruko niekada nesutiksiu. Gal man jo reikia todėl, kad manęs jam nereikia? Bet net ir to pripažinti nenoriu. Žinau tik viena – noriu vėl jį turėti. Man atrodo, kad jis tik apsimeta, nori mane paerzinti, tai – laikina, jis taip žaidžia išsiskirdamas. Bet, deja, iš visų su juo kalbų žinau – ne, jis tikrai palieka mane. Aš noriu dar pratęsti tas iliuzijas, dar turiu tuščių vilčių. Bet kartu ir nieko neturiu, tik juoda tamsa prieš akis. Jis sako, kad aš nepykčiau ir viską užmirščiau. Netikiu jokia ateitimi, noriu pabėgti iš dabarties, bet ne į priekį, o grįžti į gerus laikus. Atsiprašau, kad verkiu ant peties. Neturiu jėgų susikaupti darbui, negaliu valgyti, mane vis dar pykina, kai valgau. Aš dabar nematau jokios prošvaistės, tik tai, kad dirbdama vienoje vietoje sulauksiu pensijos, daugiau jokių vilčių, džiaugsmo, tik laikotarpis, kurį galima pavadinti – menopauzės belaukiant. Mano širdis suspausta į kumštį. Kažkokia katastrofiška būsena. Galvoju, pasiimsiu atostogų, bet kur dėtis – gulėti ant sofos? Dievas man buvo davęs žmogų, kuris parodė, kokia aš esu. Kokia iš tikrųjų galiu būti. Galiu tik padėkoti, kad jis buvo sąžiningas, kai sakė, kad jam kažko trūksta. Jis sakė, kad nėra tikras su manim. Nekreipiau dėmesio. Maniau, nieko rimto. Maniau, praeis.
1 6 / A Š TAU S A K AU
Jis sakė apie mane, kad aš vieną rytą atsisėsiu lovoje, nuleisiu kojas ant grindų, pagalvosiu ir pasakysiu: o dabar viskas bus taip. Ir nuo to laiko gyvenimas pasisuks šimtu aštuoniasdešimt laipsnių, sakė jis, o aš negalėsiu su tavim suspėti.
From: Saulė To: Ada Date: 2015.01.10. Subject: Re: negaliu
O tu pagalvok, kad esi buvusi ir kitoje pusėje. Pagalvok, kad esi buvusi ta kita moteris, dėl kurios paliko. Arba pas kurią išeidavo. Pagalvok, kiek esi palikusi tu. Ir net priežasčių nereikia knistis. Ar būtina žinoti, dėl ko? Kai per skyrybas klausia, kuris kaltas, noriu trenkti per galvą. Skiriantis abiejų kaltė vienoda, kaip abiejų kaltė vienoda tuokiantis. Mano vienas iš ex, dar tada pasinis sutuoktinis, guli ryte lovoje ir svarsto: – Klausyk, juk mums reikės sakyti teismui, kas kaltas dėl skyrybų. – Aha, – neaiškiai murkiu, – reikės. – Charakteriai nesutapo – gali būti per menka priežastis.
Sausis / 17
Aš sakysiu, – sako amžinas lovelasas, – kad esu homoseksualus. Turėtų iš karto išskirti. Sakyk, ką tik nori, galvoju. Šeimos iš mūsų jau nėra. Gyvenam kartu, miegam kartu, valgom kartu, iš šalies net atrodo, kad esam darni pora ir tokios poros kaip mūsų nesiskiria, bet mes jau nesam šeima. Du kambariokai nėra šeima. Mus išskyrė iš karto.
From: Ada To: Saulė Date: 2015.01.11. Subject: seminaras
Nenervink geriau . Savo gyvenimuose mes daug kuo buvom. Bet visada norim, kaip sako mano Mamytė, kad gyvenimas būtų į mus atsisukęs šviesiąja puse. Šiandien buvau pas Mokytoją seminare. Nežinau, ar sugebėsiu viską nupasakoti, ką girdėjau ir ką supratau, bet pabandysiu. Meilė nėra tai, ko gali išmokti. Tai duota Dievo, jeigu tavo širdis atidaryta. Jeigu uždaryta – tai kaip ji įeis? Ta mintis mane labiausiai pribloškė – kad negali išmokti. Juk gali mokytis ir pasikeisti, bet gal tai ir vadinasi, kaip Mo-
1 8 / A Š TAU S A K AU
kytojas sakė, širdies atidarymas, kad įeitų. Reikia dar apie tai pagalvoti. „Aš tave myliu“ yra gražūs žodžiai, bet be turinio. Nes net šitoje visomis kalbomis milijonus kartų skambančioje frazėje „Aš“ yra pirmoje vietoje, o „aš“ – tai egoizmas. O kur yra savininkiškumas, ten kyla ir noras valdyti: aš tave myliu, jeigu atitinki mano lūkesčius, o jeigu ne, tada jau nebemyliu. Sako, meilė praeina. Ne, meilė nepraeina, jos tuose santykiuose ir nebuvo, jeigu praėjo. Tiesiog pasikeičia tavo norai. Kažką tikėjaisi gauti iš žmogaus, ir jeigu jis to neduoda, tada skiriesi ir ieškai kito, kuris turi tai, ko tau reikia dabar. Tokie santykiai – kaip koks biznio susitarimas, tik mums atrodo, kad tai buvo meilė, nes įtraukti jausmai ir bent vienai pusei skauda. Dabar kaip tik suku šitą seminaro girdėjimą galvoje ir, matyt, virpinsiu tol, kol jis pasidarys mano vidumi. Nes kai susikoncentruoji į ką nors ir pasikliauji intuicija, viskas tarsi savaime vyksta, susiklosto situacijos tarsi pagal užsakymą, girdi frazes, tarsi tau skirtas, matai vaizdus, patvirtinančius tavo nujautimą. Kaip tik prieš savaitę viename susitikime iš niekur nieko toks vyrukas, kalbėdamas su manimi, pasakė, kad tai, ką žmonės dabar vadina Meile, yra energija pirmose trijose čakrose: šakninėje, ties uodegikauliu, kur lyties organai, tada antrojoje, apie bambą, ir trečiojoje, kur saulės rezginys ir skrandis. O Meilė iš tiesų yra tik ketvirtoje, širdies čakroje. Kai yra tikra Meilė, tada tu negalvoji, kad myli, ir net nereikia klausti savo partnerio, ar jis tave myli, nes tu tiesiog esi Meilė, ir tą žinot abu.
Sausis / 19
Ir tai, ką girdėjau, galvoje bandau susieti su Mokytojo aiškinimu, kad daugelio mūsų energija sugeba pakilti tik per tris čakras, dažniausiai net ir dėl seksualinės veiklos. Ir tas pasakymas, kad meilė ateina per skrandį, turi pačią realiausią prasmę: lyties organai, pilvas ir skrandis – tai ir visas meilės veiklos plotas, o iki širdies dažnam ir neprasimuša. Man visada buvo įtartina patarlė, kad meilė ateina per skrandį. Barškindama puodais ir bliūdeliu sriubos gali prisipratinti vyrą kaip kokį laukinį žvėrį, bešerdama ir beglostydama, bet iki Meilės niekada nepakilsit. Trijų čakrų taisyklė. Sutinku, kad visose patarlėse yra tiesos, ir čia, manau, nesuklysta, nes virdama barščius ir maitindama gal net ir gyvenimą kartu nugyvensi, gal net ir be didelių dramų, bet pripratimas nėra Meilė. Kaip Pavlovo šuniui kasdien sugrįžti namo, žinant, kad būsi pamaitintas ir gausi šiltą kūną, dar nėra Meilė. Įdomiausia stebėti suėjusius kartu. Pirmu laiku abu nieko nemato, kaip kurtiniai užsidainavę, užsiburkavę, užvertę iš aistros galvas. Jiems atrodo, kad ir jų niekas nemato, nepastebi jų ženklų ir meilumų. Kai sutinki porą po metų, kažkas būna pasikeitę, vienas kuris būna užėmęs savininko poziciją ir valdo. Po kelerių metų sutikus jau viskas aišku – pilkuma. Sriubos bliūdelio sindromas. Bet pažiūrėk kartais į visai eilines merginas ar moteris, kaip sako mano Mamytė, pirštines – jos staiga išgražėja, kai sutinka sau skirtąjį. Kai susijungia ne bliūdeliu sriubos, o širdimi. Ir net kvailiausi vyrukai, sutikę savo moterį, kažkaip atsistoja į vietą, prisipildo vidinės pilnumos, ir tada pamatai – oho, visai nieko vyrukas.
2 0 / A Š TAU S A K AU
Nors iki savo moters buvo nevartojamas. Suku savo galvoje visa tai, ką girdėjau paskutiniu metu, ir man kažkaip viskas limpa į vieną.
From: Saulė To: Ada Date: 2015.01.18. Subject: Estas
Buvau savaitei išvažiavusi į Prahą, į darbo seminarą. Žinojau, kad važiuosiu, bet buvau tiek užsidirbusi, kad tik paskutinę akimirką susivokiau – jau laikas. Tad skubiai susimečiau kelis švarius apatinius, dantų šepetėlį, kelis biuro drabužius ir – pirmyn. Buvo taip puiku! Aš pamečiau galvą dėl Esto. Manau, ir Estas dėl manęs. Mūsų buvo apie dvidešimties žmonių tarptautinė grupė, klausėm paskaitų, dalyvavome veiklos seminaruose. Estas buvo kaip tikras estas – skandinaviškai ramus ir nepasiekiamai protingas, inteligentiškas, išsilavinęs ir geros širdies. Tu žinai, mums seksualiausias vyro organas yra smegenys, tai jis buvo XXL sexy. Vis stengiausi atsisėsti kur nors netoliese, o gal abu sten-
Sausis / 21
gėmės, nes atsidurdavom vienoje darbo grupėje, vis kėdės šalia arba priešais, tiesiogiai, kad matytume vienas kitą. Ir buvo smagu kurti projektus, konkuruoti su kitais ir nugalėti. Norėdavau, kad bent susiliestų mūsų pirštai skirstant dalomąsias užduotis, kad jis pažiūrėtų į akis paduodamas, kad netyčia prabrauktume rankovėmis, kad jis užkalbintų. Savaitę buvau laiminga. Šypsojausi vidine šypsena, šviečiau kaip lemputė nuo ryto iki nakties. Tikriausiai šypsojausi ir miegodama. Mes kalbėdavomės per pertraukas ir laisvalaikiu, mūsų temos buvo mums abiem įdomios, jis klausdavo ir asmeniškų dalykų, tačiau labai diplomatiškai. Klausdavo taip, kad norėdavau atsakyti. Apie save kalbėjo nedaug. Parsivežiau dar vieną sertifikatą ir prisiminimus apie Estą.
From: Ada To: Saulė Date: 2015.01.20. Subject: Re: Estas
Estas? Gerai, tegul ir estas, o kas toliau? Skype, Facebook, Viber, telefonai, email?
2 2 / A Š TAU S A K AU
Kiek laiko važiuoti iki Estijos? Žinok, ten šalta, Arktis už posūkio. Bet visi vyrukai – kataloginiai. Esam išmaišę Estiją studijų metais. Gali sėdėti ant suoliuko, žiūrėti į gatve einančius estus ir jausiesi kaip spoksodama į haute couture podiumą. Vikingų genai ar žuvies perteklius maiste – kažkas juos daro šviečiančius ir traukiančius. Ir dar ta įgimta skandinaviška ramybė, kaip priedas prie ištreniruotų kūnų. Kvepia labai romantiškai. Koks Estijos ėmimo planas?
From: Saulė To: Ada Date: 2015.01.25. Subject: Re: Estas
O toliau nieko nėra ir nebus, Estas išvažiavo į Estiją, o aš – namo. Santykiais per atstumą netikiu, aš nevažiuosiu į Estiją, o jis – tikriausiai – į Lietuvą. Tas dienas jaučiausi graži, svarbi ir šviesi, dėmesys mane išaukštino ir pakylėjo. Mes bendravom draugiškai, nedaug apie jį sužinojau, supratau tik kad turi moterį, bet nelabai įsipareigojęs. Arba neapsisprendęs, jeigu dar ieško. Nieko netinkamo ar neleistino neįvyko. Net jeigu jis vedęs, tai ištikimybės nesulaužė. Aš tiesiai ir neklausiau, ar turi
Sausis / 23
žmoną ir vaikų, už kokią partiją balsuoja, ar pritaria vienos lyties santuokoms, marihuanos legalizavimui ir kokia jo sąskaita banke.
From: Ada To: Saulė Date: 2015.01.26. Subject: Re: Estas
Tai o kodėl nepaklausus? Ir galit abu tada važiuoti kad ir į Panamą ar Puerto Riką. Pasaulis šiais laikais yra toks mažas. Anksčiau laiškai iš Amerikos eidavo keletą mėnesių, jeigu iš viso pasiekdavo. Dabar gali kalbėtis telefonu ar Skype čia ir dabar, gali pamatyti, ką artimieji valgo pusryčių ar kokios spalvos drabužius šiandien rengiasi tavo draugė, tai kodėl negali susisiekti su estu? Bet esmė – kaip galima galvoti, ką galvoja kitas? Arba kaip galima manyti, kad tu žinai, ką jis galvoja? Gyvenimas Amerikoje mane išmokė girdėti kitą žmogų, nespręsti už kitą, klausti ir sakyti. Čia daug tautų, daug tradicijų ir požiūrių, ir jeigu spręsiu pagal save, pasaulį suspausiu į mažą, kaip aš pati, ir nepatirsiu jo didybės. Galėjau tada iš savo kaimo neišvažiuoti, jeigu nenoriu praturtėti kitų patirtimi.
2 4 / A Š TAU S A K AU
Visatos Rupeikos nuotr.
Vaikystėje gyvenau „prie sienos“, o dabar – „už sienos“. Mano gimtuosiuose Lazdijuose apsisukdavo autobusai – toliau nebuvo kur važiuoti, niekas neleido. Išvažiavau, kur galėjau, – į Vilnių studijuoti žurnalistikos.
VILMA KAVA
Daugiau kaip prieš dešimtmetį išvykau dar toliau – į JAV, Čikagą.
VILMA KAVA
„Aš tau sakau“ – mano pirmoji knyga. Norėjau, kad būtų lengva skaityti, kad džiugintų, kad būtų juokinga. VILMA KAVA Saulė – Lietuvoje, Vilniuje, Ada – JAV, Čikagoje. Geriausios draugės, kurių gyvenimas, regisi, jau niekuo nebegali nustebinti. Dvi visko mačiusios, vaikus užauginusios, vyrus palikusios ir pačios buvusios paliktos – tokios kaip daugelis mūsų. Lietuvoje jos drauge perėjo ugnį ir vandenį. Bet gyvenimas keičiasi, ir geriausia draugė dabar šypsosi Skype iš už Atlanto. Kas geriau supras ir palaikys, jei ne toji, kuriai gali papasakoti viską, nesvarbu, kad jos nėra šalia? Draugystė – didžiulė jėga, padedanti įveikti silpnumo akimirkas. Vienišumą, kai atrodo, kad likai viena pasaulyje, vaikai toli ir niekas tavęs nemyli. Naujos meilės ilgesį. Ir svetimos šalies kartumą bei žavesį, kai gyvenimą tenka išmokti iš naujo. Pusė Saulės ir Ados gyvenimo jau praėjo, o kitoje pusėje – kas? Rutina? Nuotykis, prasidedantis, kai nusišypsai nepažįstamam vyriškiui? Vienatvė, kai verki su vyno taure prie kompiuterio monitoriaus? Moterys rašo viena kitai tai, ko dažnai neišdrįstų pasakyti garsiai. Vieni metai, kurie keičia viską. Vilnius – Čikaga, iš širdies į širdį. „Aš tau sakau“ – romanas visoms išvažiavusioms ir visoms pasilikusioms.
ISBN 978-609-466-256-0
9 786094 662560
as tau sakau
Taip ir bus: vieni juoksis, kiti verks. Priklausomai nuo to, kaip skaitys.
as tau sakau romanas