







Bonė buvo labai susijaudinusi. Ji paeiliui nužvelgė
rūpestingai lovoje susodintus savo žaisliukus ir tarė:
– Žinot ką? Šiandien mes imsimės kai ko ypatingo!
Žaislai sukluso, bet nepajudėjo iš vietos, o mažoji mergaitė
linksmai tęsė:

– Šiandien mes ieškosime nuotykių!






emėje gyvenantis ateivis vardu Stičas kantriai laukė, kol iš mokyklos grįš jo draugė Lila.
Ir štai: Lila įsiveržė į kambarį nešina šuneliu.
– Sveikas, Stičai! – sušuko ji. – Tik pažiūrėk, kaimynė Leilani
paprašė, kad prižiūrėčiau jos šunelį Roverį, kol pati viešės pas močiutę!
– Stičas nori pasiklausyti muzikos, – sumurmėjo ateivis.

– Ne dabar, Stičai, – pasakė Lila. – Man reikia pasirūpinti
Roveriu!
Mergaitė paruošė šuneliui guoliuką, paskui pakasė jam
paausius, paglostė pilvuką. Stičas visai tai stebėjo neslėpdamas
nuobodulio. Jis troško, kad Lila pažaistų su juo!
– O gal jau pasiklausom muzikos? – vėl paklausė jis.
– Ne, Stičai, noriu išmokyti Roverį poros triukų! – atsakė Lila
rodydama šuneliui, kaip apsisukti. Paskui metė kamuoliuką, o kai
šis jį atnešė, davė skaniukų.

Vieną gražų vakarą princesė Aurora pasikvietė į svečius fėjas
Fauną, Florą ir Temporą. Jos skaniai pavakarieniavo, paskui ilgai
pasakojo nuostabiausias istorijas ir net nepastebėjo, kaip prabėgo
laikas. Buvo metas keliauti į miegamuosius.
– Padainuokime „Saldžių sapnų“ dainą! – šūktelėjo Fauna.
– Turi galvoje lopšinę? – pasitikslino Aurora.
– Ak, kokia puiki mintis! – nudžiugo Tempora.
Visos trys fėjos ir Aurora dainavo, šoko ir juokėsi, galiausiai Flora tarė:
– Iš tiesų jau laikas miegoti!
Fauna nuliūdo:
– Laikas į lovas?
Flora linktelėjo galva:
– Nepamiršk, kad rytoj mes ketinome daug visko nuveikti, todėl reikia gerai išsimiegoti!
– Flora teisi! – pritarė bičiulei Aurora. – Saldžių sapnų visoms!
– Ir tau labanakt! – choru atsiliepė fėjos.




