VIRSELIS
Turinys
Įžanga. Sudie sutelkto dėmesio kultui 9 1 Jūsų smegenų ritmas 23 2 Prisiviliokite kūrybingumą 52 3 Dinamiškas mokymasis visiškai naujame pasaulyje 88 4 Įvaldykite daugiaveiką 124 5 Išsivaduokite iš sąstingio 152 6 Nuo nusivylimo iki didybės 188 Išvados. Krapštuko manifestas 224 Padėka 240 Pastabos 244 Rodyklė 302
Įžanga
Sudie sutelkto dėmesio kultui Dabar, kai ilgesys apninka Ar laukiu rytdienos su baime, Jie vėl man sieloje sušvinta Lyg mano vienaties palaima. Širdis, netverdama džiaugsmu, Vėl ima siaust gėlių ritmu. William Wordsworth „Narcizai“ („Apniukęs debesiu klajojau“)*
Vieną 1983 m. penktadienio vakarą vyriškis su savo mergina riedėjo 128-uoju Kalifornijos greitkeliu iš Berklio į Mendosino miestelį, kurio miškingose apylinkėse statėsi kalnų trobelę. Laikas buvo vėlyvas, kelias – tolimas, o jis – šiek tiek pavargęs ir išsiblaškęs. Mergina ramiai snūduriavo priekinėje sėdynėje, o vyro mintys nuklydo prie darbo reikalų – atliekamų DNR tyrimų. Vėliau jis prisiminė: „Priekiniai mažytės sidabrinės hondos ratai tempė mus per kalnus. Rankos jautė kelią ir kiekvieną posūkį. Protas nejučia sugrįžo į laboratoriją. DNR grandinės ringiavosi ir * William Wordsworth. I Wandered Lonely as a Cloud. Iš anglų k. vertė Lionginas Pažūsis. / „Iš klasikinės anglų poezijos“. Vilnius: Baltos lankos, 1996. (Čia ir toliau – vertėjos pastabos.)
10
ATSKLEISKITE PROTO GALIĄ
plūduriavo. Kažkur tarp kalnų kelio ir mano akių išdygo mėlynai ir rožiškai žaižaruojantys elektrinių molekulių vaizdai.“ Vyro mintys, tarsi nuo saito paleistas džiaugsmu netveriantis šunytis, įniko strykčioti tai šen, tai ten, narpliodamos, lygindamos ir jungdamos informacijos nuotrupas. Staiga jam galvoje susidėliojo kai kas naujo. Sustabdęs automobilį šalikelėje – prie 46,58 kelio mylią žyminčio ženklo, kaip jis tiksliai pastebėjo, – jis ėmė suvedinėti savo minčių taškelius į viena. Mokslas daugiau niekada nebebus toks, koks buvo. Tas vyras buvo dr. Kary Banksas Mullisas – biochemikas, kurį po dešimties metų įvertins Nobelio chemijos premija už polimerazės grandininės reakcijos (PGR) atradimą. Sintetinės DNR sukūrimas turėjo lemiamą reikšmę daugybėje mokslo sričių, pradedant akušerija ir baigiant teismo ekspertize. Kaip tik per tą nerimastingą, vėlyvos nakties kelionę biochemiko protas rankiojo idėjas ir lipdė jas vieną su kita naujais, keistais būdais. Vėliau jis išrūšiuos ir ištobulins tai, ką klaidžiojantis protas jam suvilko krūvon. Šio proceso – rinkimo ir rūšiavimo – magija ir yra šios knygos medžiaga. Esu gydytojas, psichiatras ir verslo ugdomojo vadovavimo specia listas, tad puikiai nusimanau apie žmonių viltį ką nors pakeisti ir troškimą sužinoti, kaip tai padaryti. Per kiekvieną mielą konsultaciją, – nesvarbu kur – vadovų posėdžių salėje ar ant psichoterapijos kušetės, nesvarbu apie ką – darbo eigą ir darbo vietos efektyvumą, vadovavimą, mokymąsi, tėvystę, santuoką ar svorio metimą, – visi nori perprasti, kaip įveikti kliūtį, pasiekti tikslą ir pasistūmėti tolyn. Diduma žmonių, su kuriais tenka kalbėtis, tvirtai tiki: jei labiau susitelks – geriau organizuos darbą, detaliau planuos arba net įgis aukštesnį išsilavinimą – išspręs savo problemas. Jie naudojasi dėmesį sutelkti padedančiomis priemonėmis – tvarkaraščiais, neatidėliotinų darbų sąrašais, kalendoriaus priminimais, triukšmą slopinančiomis ausinėmis, bet galiausiai pamato, kad iš tiesų šios
Įžanga
11
technologijos nė per nago juodymą nepagerina jų gyvenimo kokybės arba našumo taip, kaip žadėjo reklama. Vieni skaitė apie meditaciją, sąmoningumą ir žino apie tokių „čia ir dabar“ „proto raumenų“ lavinimo metodų teikiamą naudą ir našumą skatinantį poveikį. Jie bando rasti tam laiko kasdieniame gyvenime, deja, ne visada sėkmingai. Kiti kreipiasi į mane miglotai nujausdami turį bėdų dėl nuolatinio išsiblaškymo, vilkinimo, nesugebėjimo iki galo pabaigti darbų ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimo. Dažnas net viliasi, kad nustatysiu oficialią diagnozę ir išrašysiu vaistų, padėsiančių jiems susikoncentruoti į užduotį. Šie žmonės mano, kad kelią jiems pastoja negebėjimas sutelkti ir išlaikyti dėmesį. Neretai paaiškėja, kad susitelkimas yra kaip tik tai, ko jiems ir reikia (nors pernelyg dažnai puolama gydytis vaistais). Tiesą pasakius, sutelktas dėmesys gali būti veiksnys, lemiantis didžiules permainas. Jis neleidžia jums nukrypti nuo savo darbo tol, kol jo nepabaigiate, – jis padeda suderinti mąstymą, emocijas ir judesius, kad darbą atliktumėte iki pat galo. Vaikams reikia ypač didelio susikaupimo, kad išsėdėtų įprastą dieną mokykloje ir perprastų vertingą informaciją. Vadovams jo reikia, kad suvienytų žmones siekti bendrovės misijos ir tikslo. Verslui jo reikia, kad galėtų užimti ir didinti savo rinkos dalį. Pamėginkite įverti siūlą į adatą, paruošti patiekalą pagal receptą arba surinkti kokį nors „nesudėtingą“ baldelį nesutelkę dėmesio! Ilgainiui susitelkimas atrankos būdu – ir dažnai jūsų naudai – išgrynina jūsų interesus. Jei nesate toks genijus universalas kaip Mikelandželas (čia turiu stabtelėti ir paklausti: ar kas nors norėtų, kad šiandien jis būtų gydomas vaistais?), gilindamiesi į įvairiausias sritis galite likti su devyniais amatais ir dešimtu badu. Kryptinga specializacija duoda geresnį supratimą, įžvalgumą, praktiką ir patirtį. Bėgant laikui ji suteikia jums pasitikėjimo savo gebėjimais, o kitiems žmonėms – pasitikėjimo jumis. Jeigu jums reikėtų atlikti
12
ATSKLEISKITE PROTO GALIĄ
širdies kraujagyslių šuntavimo operaciją, juk rinktumėtės tūkstantį tokių operacijų padariusį chirurgą, o ne tokį, kuris yra daręs tris šimtus šuntavimo, tris šimtus žarnos rezekcijos ir keturis šimtus smegenų operacijų. Verslo pasaulyje konkretų vartotojų poreikį geriausiai patenkina ta bendrovė, kuri tikslingai orientuojasi į jį vieną. Neurologiniu požiūriu sutelktas dėmesys turi be galo svarbų vaidmenį išlaikant informaciją pasiekiamą smegenyse – tai procesas, kurio vertė yra plataus masto – beveik neišmatuojama. Jums atliekant užduotį, smegenys įtemptai apdoroja ir perdavinėja informaciją į jūsų trumpalaikę atmintį, kuri „glaudžiasi“ smegenų srityje, vadinamoje dorsolateraline prieškaktine smegenų žieve. Šią sritį norėčiau pavadinti „atminties taure“, nes joje kaupiasi informacija, kurios mums reikia „pasisemti“ norint iki galo atlikti savo užduotį. Sutelktas dėmesys (drauge su emocijomis ir intuicija) yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių, kokia informacija yra palaikoma svarbia, o tai savo ruožtu gali padėti mums geriau (greičiau, sklandžiau, gudriau) tą pačią užduotį atlikti ateityje. Vis dėlto, mano nuomone, ši „aiški“ susikaupimo nauda privertė pernelyg daug mūsų (nesąmoningai) pasiduoti sutelkto dėmesio kultui – tikėjimui, kad gebėjimas sukoncentruoti dėmesį yra aukščiau už visa kita, kad tai kertinis sugebėjimas, kurio reikia siekti. Deja, tiesa ta, kad dėmesys vienas pats neigiamai veikia jus ir silp nina jūsų galias. Mąstykite apie tai šitaip: sutelktas dėmesys – tai jūsų smegenų žibintas. Jei tiesiai priešais jus mestas ryškus, siauras šviesos spindulys yra nepaprastai naudingas, kai jums reikia žiūrėti kaip tik ta kryptimi, tai kas tada atsitinka su periferiniu regėjimu ir ta šviesa, kurios jums gali prireikti, kad įžvelgtumėte vidutiniu atstumu, kur tamsu? Kraštutiniu atveju toks siauras regėjimas lyg su akidangčiais tampa reiškiniu, kurį psichologai vadina „aklumu“ dėl dėmesio stokos (angl. inattentional blindness), kai žmogus nemato kai kurių objektų, nes paprasčiausiai negali nukreipti dėmesio į
Įžanga
13
viską; smegenys pasirenka, į ką bus kreipiamas dėmesys, ir kartais – jūsų nenaudai. Antai 1995 m. Bostono policijos pareigūnas, automobiliu persekiodamas įtariamą nusikaltėlį, pralėkė pro šoną nepastebėjęs žiauriai mušamo pėsčiojo. Pareigūnas vėliau tvirtino nematęs užpuolimo, tačiau prisiekusieji nepatikėjo jį galėjus būti šitokį aklą. Jie nusprendė įkalinti policininką daugiau nei dvejiems metams ir skirti jam piniginę baudą už melagingą priesaiką bei trukdymą teisingumui. Tačiau tyrėjus sudomino tai, kad pareigūnas tuo metu galėjo patirti „aklumą“ dėl dėmesio stokos – dėmesio perkrovą dėl įkarščio vaikantis įtariamąjį, todėl jie atkūrė įvykį ir išsiaiškino, kad daugelis bandymo dalyvių taip pat būtų pražiopsoję tokį pat smurto išpuolį savo periferinio regėjimo lauke. Naktį muštynes pastebėjo tik 35 proc. eksperimento dalyvių, o dieną – 56 procentai. Daug linksmesnis pavyzdys, kaip sutelktas dėmesys gali sumenkinti mūsų gebėjimą aprėpti svarbią informaciją ir paskatinti pasireikšti atrankiniam dėmesiui (angl. selective attention), išryškėjo per eksperimentą su nematoma gorila. Suveskite paieškos žodžius „nematoma gorila“ (angl. invisible gorilla) internete ir patys tai patirsite. Tyrimo dalyviai ekrane turėjo stebėti žaidėjus su krepšinio kamuoliu: viena komanda vilkėjo baltais, antra – juodais marškinėliais. Tyrėjai liepė žiūrovams skaičiuoti, kiek kartų baltą aprangą dėvinčios komandos žaidėjai perduos kamuolį vienas kitam. Netrukus per patį žaidimo įkarštį aikštele pražingsniavo gorilos kostiumu apsitaisęs žmogus. Tačiau dauguma eksperimento dalyvių, sutelkę dėmesį į baltus marškinėlius ir įdėmiai skaičiuodami kamuolio perdavimus, pražiūrėjo „gorilą“. Jei sutelkę dėmesį pražiopsote gorilą, tai ko dar nepastebite savo gyvenime? Galbūt esate taip stipriai susikoncentravę į savo įmonės plėtrą ir nė neatkreipiate dėmesio, kad konkurencija įsibėgėja lyg patupdyta ant sparnų. O gal iki ausų įsimylėjote kokį nors žmogų ir tol nepa-
14
ATSKLEISKITE PROTO GALIĄ
stebite besikeičiančio jo elgesio, kol jis palieka jus: vėliau liūdnai aiškinsite „tiesiog nematę jokių ženklų“. Gal esate psichiatras, taip užsidegęs atkapstyti emocines savo paciento nerimo šaknis, kad jums nė į galvą nešauna mintis ištirti, ar jo nerimas nėra susijęs su antinksčių problemomis. Kaip sakoma, kai rankose plaktukas (medicinos specialybė) – akyse vien vinutės (šališka diagnozė). Su ribotu regėjimu ir atrankiniu dėmesiu yra susijęs ir pernelyg įtemptas dėmesys, arba dėmesio hiperkoncentracija. Dėl per daug sukoncentruoto dėmesio galite nepastebėti jums išties svarbių dalykų. Studentai taip įninka į savo studijų reikalus, kad „pamiršta“ bendrauti su draugais ir eiti į pasimatymus, o vėliau sunkiai prisitaiko prie būsimų gyvenimo partnerių. Su šia problema dažnai susiduriu dirbdamas psichiatru. Tam yra net mokslinis pavadinimas – ilgalaikės ateities diskontavimas (angl. long-term discounting). Tai smegenų polinkis menkinti ateities įvykių svarbą dėl to, kad jie yra pernelyg toli. Nemažai tyrimų rodo, kad ilgalaikės ateities diskontavimas yra smegenų numatytoji veiksena. Mano galva, tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl mes imame apgailestauti, – nes negebame pažvelgti į tolesnę perspektyvą ir vėl sugrįžti į dabartį tiek, kiek mums to reikia. Kitas dėmesio hiperkoncentracijos padarinys yra psichologų vadinamas globėjiškumo praradimas. Vieno šį reiškinį nagrinėjančio tyrimo dalyvių buvo paprašyta labai įdėmiai stebėti vaizdo įraše kalbančią moterį. Jiems liepė nekreipti dėmesio į apatinį ekrano kampą, kur kas dešimt sekundžių pasirodydavo žodžiai. Nukrypus dėmesiui, jie turėdavo skubiai grįžti prie moters ir vėl žiūrėti į ją. Kiti dalyviai vaizdo įrašą žiūrėjo normaliai, kaip įpratę, jiems nebuvo nurodyta nežiūrėti į žodžius. Po vaizdo įrašo peržiūros visų tyrimo dalyvių paprašė savanoriškai padėti neseniai įvykusios tragedijos aukoms. Tyrėjai išsiaiškino, kad įtempto dėmesio grupės dalyviai mažiau linko savanoriauti, ne taip dosniai siūlė savo pagalbą ir turėjo didesnį polinkį prarasti globėjiškumą.
Įžanga
15
Kodėl? Pernelyg sukoncentruotas dėmesys nualina prieškaktinę smegenų žievę, kuri padeda mums priimti moralinius sprendimus. Kitaip tariant, dėmesio hiperkoncentracija gali išeikvoti smegenų išteklius, būtinus mums išlaikyti pusiausvyrą tarp savo nuovargio ir pagalbos kitiems. Sutelktas dėmesys gali trukdyti ir naujovėms. Verslo profesorė Rosabeth Moss Kanter žurnale Harvard Business Review nurodo keletą problemų, susijusių su ribota naujovių plėtra ir pernelyg sutelkto dėmesio išlaikymu. Pavyzdžiui, bendrovė Gillette turi keletą skirtinga veikla užsiimančių patronuojamųjų įmonių, gaminančių dantų šepetėlius (Oral B), elektrinius buities prietaisus (Braun) ir elementus (Duracell), tačiau ji nesugebėjo pagaminti elementais varomo dantų šepetėlio. Kiekvienas padalinys buvo pernelyg sutelkęs dėmesį į savo gaminamus produktus ir kasdienę veiklą. Vis dėlto smegenys yra užprogramuotos daryti tokias sąsajas, jei tik leidžiame joms ieškoti panašumų akivaizdžiai nesusijusiose srityse. Taigi, kaip konkrečiai mums tai padaryti? Koks yra optimalus santykis tarp sutelkto dėmesio, kuris atgaivina, ir sutelkto dėmesio, nuo kurio mąstymas tarsi užkalkėja arba išsisemia? Kaip pasiekti įgyvendinamą pusiausvyrą tarp priartintos perspektyvos ir labiau panoraminio pasaulio vaizdo? Atsakymas slypi štai kur: reikia išlavinti gebėjimą atpalaiduoti dėmesį – aš tai vadinu nesutelktu dėmesiu. Kai savo klientams ir pacientams iškeliu mintį apie nesutelktą dėmesį, dažnai sulaukiu šiokios tokios atmetimo reakcijos: visi įsivaizduoja, kad dabar turės mažiau iš savęs reikalauti arba skraidžioti padebesiais be jokio tikslo. Niekas nenori tapti (arba ir toliau būti) diletantais; visi nori būti darytojais ir problemų sprendėjais. Užsiminus apie krapštinėjimąsi, mėgėjiškumą, paišinėjimą ir bandymą kyla panaši reakcija. Krapštukai paprastai niekaip neįveikia pradėto darbo. Mėgėjai kyšteli nosį į kokią nors sritį, bet taip ir
16
ATSKLEISKITE PROTO GALIĄ
neperpranta jos. Paišinėjimas yra grynai vaikų žaidimas. Bandyti yra svarbu, – tai nuolat kartojame savo vaikams, – bet dažniau yra įvertinama sėkmė ir ypač tada, deja, kai suaugame. Suprantu: nesutelktas dėmesys skamba neigiamai. Bet akimirką palikime semantiką ir grįžkime prie žibinto metaforos. Sutelktas ir nesutelktas dėmesys yra du skirtingi nustatymai. Sutelktas dėmesys yra arti esantis, siauras spindulys, kuris apšviečia kelią tiesiai priešais jus. Nesutelktas dėmesys – tai spindulys, kurio šviesa sklinda į tolį ir plotį, todėl galite matyti periferinio regėjimo lauke. Abu spinduliai po vieną padeda tik iki tam tikro taško. Naudojant juos kartu, jūsų baterija neišsikraus ilgiausiai, ir jūs galėsite geriau surasti kelią tamsoje. Daug svarbių atradimų gimė, atrodytų, nenuosekliuose karjeros vingiuose. Tarkim, jei bandytumėte pakartoti dr. Mulliso gyvenimo kelią į atradimą, logiškai galvojant, greičiausiai puikiai mokytumėtės mokykloje, įgytumėte biochemijos daktaro laipsnį, o paskui sistemingai eitumėte link DNR dvigubėjimo (replikacijos) klausimo. Bet dr. Mulliso istorijoje mažai kalbama, kaip jį aplankė netikėto atradimo akimirka. Jeigu jau apie tai prakalbome, reikia pasakyti, kad jo ėjimą į tikslą lydėjo nukrypimai nuo tiesaus ir siauro kelio. Baigęs doktorantūrą dr. Mullisas pasitraukė iš mokslo srities ir sėdo rašyti grožinės literatūros. Paskui metė rašytojo darbą ir tapo biochemiku. Tada atsisakė veiklos biomokslų srityje ir dvejus metus vadovavo kepyklai. Grįžęs į mokslinę veiklą nepaprastai susitelkė. Ankstesniame gyvenime, prieš kurdamas DNR, jis bandė kurti raketas. Diduma jo gyvenimo – tikra jausmų karuselė. Šiuo metu jis yra vedęs ketvirtą kartą. Šiuos jo gyvenimo istorijos skyrius mes dažnai praleidžiame, vis dėlto jie yra bene tokie pat svarbūs jo įžvalgoms ir intelektiniam tobulėjimui, kaip ir tikrasis jo darbas biochemijos srityje. Jų nepamėgdžiosite. Tačiau kiekvieno jūsų viduje slypi istorija apie nuokrypius ir laukia, kada bus papasakota, jei dar niekas iki šiol jos neatskleidė.
Įžanga
17
Kiekviena patirtis padeda vystytis smegenims. Nukrypimai nuo tiesaus ir siauro kelio gali pasiūlyti netikėtų įžvalgų, iškelti naują požiūrį į tą patį dalyką, formuoti reikiamą charakterį, kad įgytumėte dvasios tvirtybės aistringiems tikslams siekti. Sunku pasakyti, kas būtų nutikę, jei dr. Mullisas būtų anksčiau tapęs biochemiku, jei būtų likęs įklimpęs pirmoje santuokoje, jei niekada nebūtų ragavęs darbo kepykloje. Tačiau reto sėkmę pasiekusio žmogaus, jei tokių išvis yra, kelias į tikslą būna tiesus, nors žvelgiant atgal jis toks ir gali atrodyti. Labai kryptingas karjeros kelias net ir nėra pageidautinas dalykas. Savo knygoje „Šimto metų gyvenimas“ (angl. The 100-Year Life) profesorė Lynda Gratton atkreipia dėmesį, kad šiame ilgametystės amžiuje turime permąstyti, kaip kuriame savo gyvenimą. Sutelktas dėmesys gali būti greitas ir bjaurus būdas, paaiškinantis, kaip žmonės pasiekia savo tikslus. Tačiau daugeliu atvejų tai viso labo paveikus ir įtikinamas pramanas. Mokydamiesi sutelkti ir atpalaiduoti dėmesį tapsite efektyvesni, našesni, lanksčiau mąstysite ir spręsite problemas. Pagauti naują, sąmoningą abiejų dėmesio parametrų ritmą yra svarbiausia siekiant našumo, kūrybingumo, išradingumo ir laimės apskritai. Tiesą pasakius, ironiškas mokymosi atlaisvinti dėmesį šalutinis produktas yra tas, kad sustiprėja jūsų susitelkimas tada, kai to reikia. O taip yra dėl to, kad šitie gebėjimai yra dvi to paties medalio pusės. (Beje, jei šią knygą skaitote ieškodami pateisinimo savo jau ir taip prastam gebėjimui susitelkti, – jei žmonės jus dėl to kritikuoja, – jūsų ausiai turbūt tarsi muzika nuskambės teiginys, kad mokėti atpalaiduoti dėmesį yra vertingas sugebėjimas. Jums svarbiausia bus išmokti ištobulinti ir pažaboti jį, kad jis nesiautėtų jūsų gyvenime nevaldomas.) Kaip pavyzdį paimkime orkestrą. Kiekvienas muzikantas turi repetuoti (sutelkti dėmesį), kad išmoktų meistriškai atlikti savo partiją. Tačiau koncertuodami orkestro muzikantai privalo suge-
18
ATSKLEISKITE PROTO GALIĄ
bėti savo profesionalumą ir skambesį įlieti į didesnę visumą (atleisti dėmesį). Jie turi sutelkti dėmesį tik tiek, kad grotų savo natas ir sektų partitūrą, ir sykiu atlaisvinti dėmesį, kad galėtų veikti ir girdėti vienas kitą (jau neminint, kad su pertrūkiais turi žiūrėti į dirigentą). Atlaisvinti įtemptą dėmesį ir sujungti savo garsus su aplinkiniais muzikantais išties yra tikras menas. Tas pat ir sporte. Kad taptumėte puikiu teniso žaidėju (ir pasiektumėte aukšto lygio sportinį pasirengimą), turite kryptingai lavinti konkrečius įgūdžius: kaip suimti raketę atsižvelgiant į skirtingus kamuoliuko metimus ir kur taikyti smūgiuojant, kokia turėtų būti pėdų padėtis kūno atžvilgiu, į kokį aukštį išmesti kamuoliuką atliekant padavimą, kokia jėga smūgiuoti, kad kamuoliukas pataikytų ten, kur norite. Reikia daugybę kartų žaisti šį žaidimą, kad pajaustumėte, kur pataikys kamuoliukas. Tenka valandų valandomis susikaupus treniruotis, kad šitie įgūdžiai susiprogramuotų, tačiau tos praktikos valandos jūsų smegenyse sukurs schemą, ir jeigu ja pasikliausite, per mačą jums tereikės stebėti kamuoliuką ir leisti savo kūnui daryti tai, ką jis jau išmoko. Vadeles perleidžiate nesutelktam dėmesiui. Esant tokios proto būsenos, kūnas daugybę kartų nežymiai prisiderins, kad pataikytų kamuoliuką į reikiamą vietą, o jums net nereikės įtemptai apie viską mąstyti. Esmingiausia ir plačiąja prasme dėmesio nesutelkimas yra procesas, kurio metu smegenys atpalaiduojamos, kad galėtų būti pasirengusios, perkrautos, suderintos ir išradingos, kai jums jų tokių prireiks. Tai nėra svajonė iš fantastikos srities – tai įrodė neurologijos mokslas. Nesutelktas dėmesys mažina migdolinės liaukos aktyvumą ir skatina ramumą. Jis aktyvina frontopoliarinę smegenų žievę ir lavina naujovišką mąstymą. Jis didina priekinės salos dalies aktyvumą ir stiprina savojo „aš“ jutimą. Jis apriboja smegenų srities, vadinamos priešpleiščiu, – „stebinčiojo ego“, kuris leidžia mums suvokti save, – gniaužtus. (Tai iš esmės yra gebėjimas atsiskirti nuo savo veiklos, apie kurį kalbu turėdamas omenyje smuiki-
Įžanga
19
ninkus ir teniso žaidėjus.) Jis atkuria prieškaktinės smegenų žievės veiklą, todėl mes gebame iš naujo pasikrauti mąstymui reikalingos energijos ir ne taip greitai perdegti. Jis gerina ilgalaikę atmintį ir reikiamos patirties atgaminimą. Tačiau bene pastoviausias ir stipriausias jo poveikis yra tas, kad jis aktyvina numatytosios veiksenos tinklą (NVT) – grupę smegenų sričių, kurios veikia ilsintis, o atliekant susikaupimo reikalaujančias užduotis paprastai išsijungia. Vadinsime NVT taip pat ir nesutelkto dėmesio tinklu, nors jis gyvybiškai svarbus ir sutelktam dėmesiui. Pavyzdžiui, jei šis tinklas neišsijungtų jums atliekant įtempto dėmesio reikalaujančias užduotis, būtų sutrikdytas jūsų gebėjimas sukaupti dėmesį. Liūdna, tačiau būtent taip ir vyksta sergant ligomis, panašiomis į Alzheimerio. Šia liga sergančių žmonių NVT nėra sinchronizuotas – skirtingos jo grandys, metaforiškai kalbant, šaudo į tamsą kaip papuola. Sumažėjęs jungiamumas nesutelkto dėmesio tinkle taip pat buvo susietas su mąstymo problemomis esant keletui kitų neurologinių ir psichinių sutrikimų, tarp jų autizmui, frontotemporalinei demencijai, išsėtinei sklerozei ir vegetacinėms būklėms, kai žmonių smegenys yra stipriai pažeistos, tačiau tokie žmonės gali būti iš dalies sujaudinti, nors patys to ir nesuvokia. Tyrimai rodo: jei mankštinsite smegenis, užsiimdami susitelkimo reikalaujančiomis ir nereikalaujančiomis veiklomis, smegenyse sukaupsite kognityvinį rezervą ir turėsite pastiprinimą tuo atveju, jei netyčia jums kas nors „sugestų“. Paprastai tariant, nesutelktas dėmesys gali saugoti jūsų mąstančias smegenis visą gyvenimą. O jei pakeisite savo gyvenseną ir treniruosite smegenis taip, kad nesutelktas dėmesys jums tarnautų, pokyčius turėtumėte pastebėti greičiau, nei tikitės. Manau, kad nėra nieko – ničnieko – nuostabesnio už besikrapštinėjančias smegenis. Smegenų skeneriai gali fotografiškai užfiksuoti, kaip kraujas teka į aktyvias smegenų grandines bei sritis ir tarp jų, – tai nea-
20
ATSKLEISKITE PROTO GALIĄ
bejotinai liudija, kad milijardai neuronų smegenyse nepaprastai įtemptai darbuojasi. Įsivaizduokite, kad neuronai – tai moderniojo šokio šokėjai, judantys po visą sceną ir susieinantys netikėčiausiais būdais, atsistumiantys vienas nuo kito ir nelauktai pakeičiantys kryptį. Tačiau vietoj dviejų kojų ir dviejų rankų šie lankstūs, dailūs šokėjai turi milijonus galūnėlių, žaibo greičiu gausinančių būdus, kuriais jie gali jungtis ir sąveikauti. Kiekviena nauja mintis ir veiksmas iškrauna elektros pliūpsnį, akinantį labiau už patį prabangiausią fejerverkų festivalį. Ir ši iškrova mobilizuoja ir išsiuntinėja informaciją po visą smegenų grandyną. Kraujo tėkmės pasikeitimai įžiebia vaizdus tarsi tviskančią, žvaigždėtą naktį. Šis reginys tiesiog užburia. Išsidėsčiusios daugiausia pagal funkcijas, vienos smegenų grandinės suvokia informaciją, kitos – atgamina ją, o dar kitos – įsivaizduoja, kas gali būti. Kad ir kokios atskiros, šios funkcijos susijungia mums mąstant – kai mes kuriame, mokomės, vienu metu darome daug darbų, sprendžiame problemas. Šios funkcijos priverčia neuronus išskleisti savo „rankeles“ bei „kojytes“ ir mitriai bei grakščiai susipinti tarpusavyje. Kartais šokėjai jūsų smegenyse keičiasi ir paeiliui vykdo savo funkcijas, tausoja energiją, pasikliauja vienas kitu. Kiekviena nauja pojūčio, reakcijos ir veiksmo akimirka keičia neuronų ryšius ir jungtis – choreografiją. Nesvarbu, ar esate susikaupę (ruošiatės egzaminui), ar ne (svajojate arba įsivaizduojate, kokį balą norėtumėte gauti!), sutelkto ir nesutelkto dėmesio ritmas lemia, kaip, kur ir kada šie smegenų šokėjai stosis arba puls žemėn, ilsėsis arba bėgs, jungsis arba atsiskirs. Šis ritmas taip pat lemia, kuri neuronų grupė atliks pagrindinį vaidmenį. Šiame mistiškame, stebuklingame smegenų šokyje logika randa savo vietą. Čia išmokstate kepti duoną, tvarkytis su mylimojo atstūmimu, domėtis jūsų vaizduotę užvaldžiusia veikla, tikėti Dievą ar kurti savo svajonių verslą. Mįslinga tai, kad šio stebuklo dirigentas kol kas nežinomas arba nedalyvauja. Tačiau čia jūs šiek tiek val-
Įžanga
21
dote kraujo varinėjimą pirmyn ir atgal į skirtingas smegenų sritis; čia jūs esate choreografas. Kai išmoksite kaitalioti sutelkto ir nesutelkto dėmesio būsenas vieną kita, labai smarkiai pasikeis jūsų įtampos ir rizikos valdymo pobūdis, gyvenimo supratimas. Savyje atrasite didžiulius klodus, kurių nežinojote turį. Net liausitės nekęsti savo nesusikaupiančio proto. Mokymasis tai daryti pareikalaus iš jūsų pasiryžimo ir įgūdžių, kaip pratintis atpalaiduoti dėmesį ir įtraukti tai į savo kasdienę veiklą. Galbūt taip vyksta jau ir dabar, nors jūs to nė nesuvokiate, – į galvą atsitiktinai šauna kūrybiška mintis, kurios gal nė neketinote sugalvoti, – tačiau ši knyga jus išmokys, kaip aktyviai valdyti ar bent jau pakreipti šį procesą. Išbandę vos keletą tokių metodų per praktinius seminarus arba per mano privačiai vedamus psichoterapijos seansus ir ugdomojo vadovavimo pamokas, neretai žmonės staiga pajunta palengvėjimą arba juos aplanko „aha!“ akimirka, apie kurią užsiminiau anksčiau. Beveik visiems retkarčiais pasitaiko, kai vidury baltos dienos protas tiesiog ima ir išskrenda pro langą. Argi nebūtų nuostabu, jeigu žinotumėte, kaip šitą polinkį pažaboti ir paversti teigiamybe? Tikrai aha!