Issuu

Braižome linijas žemėlapiuose ten, kur nėra įžengęs nė vienas baltasis... Dalijame vieni kitiems kalnus, ežerus ir upes, ne itin rūpindamiesi, kad taip ir nežinome, kur iš tiesų jie yra. JONN ELLEDGE (Džonas Eledžas) – žurnalo The New Statesman skiltininkas, laikraščių The Big Issue, The Guardian, The Evening Standard bendradarbis. Anksčiau dirbo The New Statesman redaktoriaus pavaduotoju, vadovavo tinklalapiui ir šešerius laimingus metus rašė apie miestus, žemėlapius ir sienas. Dabar yra trijų knygų autorius ir gyvena Londone su geriausiu pasaulyje šunimi. Jūsų rankose – pirmoji į lietuvių kalbą išversta šio autoriaus knyga, įtrauksianti ir nesidominčius geopolitika skaitytojus.

Žmonės braižė ir perbraižė linijas žemėlapiuose nuo pat tų laikų, kai juos sugalvojo. Tas linijas kartais diktuoja natūralūs geografiniai barjerai, kartais jos nubrėžiamos visiškai savavališkai, bet daugelis jų galėjo driektis visai kitur, jei karai būtų pakrypę kitaip, jei sutartys ar saujelės pavargusių europiečių priimti sprendimai būtų buvę kitokie. Kiekvienas knygos skyrius – tai pasakojimas apie kokią nors keistenybę, siejamą su valstybių sienomis, vandenų, oro bei kosminės erdvės ribomis. Čia aiškėja, kodėl romėnai stengėsi žymėti civilizacijos ribas, kas yra kartografinis kolonializmas ir kaip didžiosios tautos, lengva ranka brėždamos linijas, dalijosi pasaulį, kodėl prieigos prie jūros neturinti Bolivija tebelaiko karinį laivyną, kodėl JAV Kolumbijos apygardos sienos tokios keistos formos, Afrikos šalių žemėlapis atrodo tarsi suraikytas gabalais ir kodėl Eurovizijos konkurse dalyvauja ne vien europiečiai. Akiratį plečiantys smagūs knygos pasakojimai apie įvairiausius pasaulio žemėlapio taškus įtikina, kad ir viena siena gali atverti ištisus istorijos klodus. O kitoks šmaikštaus autoriaus požiūris į istoriją padeda rasti atsakymus į daugelį klausimų „kodėl“. Smagi kelionė per istoriją. DORIAN LYNSKEY

Stebina, linksmina, šiurpina, juokina pakaitomis – arba vienu metu. GIDEON DEFOE ISBN 978-609-466-978-1

9 786094 669781

Tarptautinis bestseleris

Originali ir kerinti knyga. BILL BRYSON

47 SIENOS PASAULIO ISTORIJOJE

JONN ELLEDGE

SIENOS PASAULIO ISTORIJOJE Ką sako žemėlapių linijos apie politiką, valdžią ir visuomenę

Iš anglų kalbos vertė Leonas Judelevičius

VILNIUS 2026

47 SIENOS PASAULIO ISTORIJOJE

Jonn ELLEDGE A HISTORY OF THE WORLD IN 47 BORDERS The Stories Behind the Lines on Our Maps Wildfire, an imprint of Headline Publishing Group Limited, London, 2025

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt. Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Copyright © 2024 Jonn Elledge © Cover design by Matthew Burne © Cover images: Getty, Shutterstock Maps copyright © Tim Peters © Leonas Judelevičius, vertimas į lietuvių kalbą, 2026 © „Tyto alba“, 2026 ISBN 978-609-466-978-1

Turinys

TURINYS Žemėlapių sąrašas.................................................................................................. 9 Įžanga........................................................................................................................11

PIRMA DALIS. Istorijos Aukštutinio ir Žemutinio Egipto suvienijimas...................................................23 Didžioji kinų siena kaip vienijanti jėga...............................................................28 Kodėl Europa nėra Azijos pusiasalis?................................................................36 Romėnų limes ir periferijos galia........................................................................43 Karolio Didžiojo palikimas................................................................................... 53 Didžiosios Britanijos sienos.................................................................................63 Apie feodalizmą, markizus, markgrafus ir pasienio valdytojus..................... 72 Čingischano atvirų sienų politika.......................................................................79 Ispanija ir Portugalija dalijasi pasaulį.................................................................88 Šventoji, Romos ir imperija..................................................................................95 Britanija, Airija ir kartografinio kolonializmo išradimas................................ 105 Visiškai neteisingai suprasta Masono–Dixono linija..................................... 114 Imperatoriaus Napoleono I vietinės valdžios reformos.............................. 124 Amerikiečių invazija į Meksiką.......................................................................... 132 Šlėzvigo-Holšteino reikalai............................................................................... 138 „... Kur niekada nebuvo įžengęs nė vienas baltasis“..................................... 145 Sudano ir Ugandos sienos komisija.................................................................155 Europos nacionalizmas ir Jungtinės Didžiosios Austrijos valstijos.............. 161 Britanija ir Prancūzija dalijasi Artimuosius Rytus........................................... 170 Alsterio padalijimas............................................................................................ 178 Indijos padalijimas.............................................................................................. 184 Geležinė uždanga ir Berlyno padalijimas....................................................... 195

47 SIENOS PASAULIO ISTORIJOJE

ANTRA DALIS. Pasekmės Kenigsbergas / Kaliningradas, Rytų Vokietija / Vakarų Rusija.................. 205 Keisti Bir Tavilio reikalai...................................................................................... 213 Sodininkystės pavojai Korėjos demilitarizuotoje zonoje............................. 219 Kinijos devynių brūkšnių linija ir jos vargai.................................................... 228 Neaiškios Izraelio ir Palestinos sienos.............................................................237 Miestai lyg Siamo dvyniai – Barlė-Hertogas ir Barlė-Nasau..................... 247 JAV–Kanados siena ir vargas dėl tiesių linijų..................................................253 Kai kurios vietos Šveicarijoje, kurios nėra Šveicarija...................................260 Kelios pastabos apie nykštukines valstybes...................................................267 Miesto ribos.........................................................................................................274 Priemiesčių prakeiksmas ir Detroito ribos..................................................... 282 Vašingtonas ir aikštė tarp dviejų valstijų......................................................... 289 Sienos šalyje, kuri žemai ir toli......................................................................... 297 Kelios atsitiktinės invazijos............................................................................... 306 Kosta Rika, Nikaragva ir „Google Maps“ karas..............................................313 Žemėlapių kūrėjų dilema................................................................................... 318

TREČIA DALIS. Kitokios ribos Trumpa nulinio dienovidinio istorija................................................................325 Kelios pastabos apie laiko juostas...................................................................335 Trumpa tarptautinės datos keitimosi linijos istorija...................................... 343 Apie ribas jūroje ir jūros teisę.......................................................................... 350 Kelios pastabos apie vien sausumos supamas šalis..................................... 359 Kaip pasaulis užšaldė teritorines pretenzijas Antarktidoje......................... 364 Kita didesnė ir muzikalesnė Europa................................................................373 Ribos ore.............................................................................................................. 381 Paskutinė riba......................................................................................................387 Pabaiga: linija tęsiasi.......................................................................................... 394 Dar vienas skyrius. 48-oji siena: atkaklioji Lenkija....................................... 399 Šaltiniai ir literatūra.............................................................................................. 411 Padėka................................................................................................................. 429

Įžanga

ŽEMĖLAPIŲ SĄRAŠAS

Didžioji kinų siena...................................................................................................................33 Europos ir Azijos ribos linija..................................................................................................38 Karolio Didžiojo imperijos padalijimas pagal 843 metų Verdeno sutartį ....................58 Mongolų imperija XIII amžiuje ........................................................................................... 84 Pasaulį dalijančios linijos, dėl kurių susitarė katalikiškų kraštų valdovai XV–XVI a. ......93 Sutampančios Merilando ir Pensilvanijos reikalaujamos teritorijos ............................. 116 Valstijų sienos aplink Delmarvos pusiasalį ........................................................................ 119 Napoleono imperija 1812 metais....................................................................................... 129 Teritoriniai pokyčiai po JAV ir Meksikos 1846–1848 metų karo.................................. 136 Šlėzvigas-Holšteinas Jutlandijos pusiasalyje.................................................................... 139 Peštynių dėl Afrikos padariniai ........................................................................................... 151 Sudano ir Ugandos sienos komisijos tyrinėtas regionas ...............................................160 Jungtinių Didžiosios Austrijos valstijų projektas .............................................................164 Įtakos zonos, numatytos pagal Sykeso ir Picot susitarimą ............................................ 172 Baltijos jūros regiono šalys dabar.....................................................................................206 Baltijos jūros regiono šalys tarpukariu ..............................................................................210 Bir Tavilis ir prieštaringos Egipto ir Sudano sienos versijos .......................................... 215 Kinijos devynių brūkšnių linija ............................................................................................ 231 Kolumbijos apygarda anksčiau ir dabar ..........................................................................290 Tarptautinė datos keitimosi linija ...................................................................................... 346 Skirtingos teritorinių vandenų kategorijos, priimtos tarptautinėje teisėje ................ 352 Teritorinės pretenzijos į Antarktidą .................................................................................. 368 Europos transliavimo zona ................................................................................................ 378

47 SIENOS PASAULIO ISTORIJOJE

Įžanga

ĮŽANGA Apie istoriją, tik trumpiau

Apie pirmąją žmogaus nubrėžtą tarptautinę sieną žinome visų pirma todėl, kad ji buvo panaikinta. Be abejo, ta siena nebuvo pirmoji; žmonės braižė linijas žemėlapiuose nuo tada, kai šie atsirado. Žinoma, ir anksčiau mūsų protėviai aiškiai žinojo, kad šiapus upelio – savos genties žemė, o toliau už jo gyvena kiti. Tačiau pirmoji tarptautinė riba, kurios vietą galime daugmaž patikimai nustatyti, yra kraštus prie Nilo dalijusi linija. Ketvirtajame tūkstantmetyje iki Kristaus upės deltos lygumoje į šiaurę nuo tos linijos plytėjo Žemutinis Egiptas. Pietinėje jos pusėje siaura kalvotesnio reljefo pakrantės juosta link Nasero ežero tęsėsi Aukštutinis Egiptas. Riba apytikriai sutapo su 30-ąja lygiagrete, šiek tiek piečiau šiuolaikinio Kairo. Bet vėliau, maždaug apie 3100 metus pr. Kr., ta siena išnyko. Menas – nors galbūt jis vadinosi Narmeras – suvienijo abi karalystes ir tapo pirmuoju faraonu, šitaip sukurdamas pirmąjį pasaulyje ir ilgiausiai gyvuojantį nacionalinį darinį. Dar daug šimtmečių Egipto valdovai regalijose derino abiejų karalystės pusių simbolius, o save vadino „dviejų žemių viešpačiais“.

47 SIENOS PASAULIO ISTORIJOJE

Ši istorija įdomi keliais atžvilgiais. Visų pirma, matyti, kad sienos ir ribos, tai, kas skiria „mus“ ir „juos“, egzistavo tiek, kiek ir žmonija. Antra, nors kartais tos sienos kyla iš realių fizinės geografijos elementų, ne visada aišku, kas radosi pirmiau – politiniai dariniai lėmė sienos atsiradimą ar atvirkščiai. Trečia, net ir faktiškai išnykusios sienos gali išsaugoti svarbą ir įtaką. Tačiau turbūt svarbiausia, kad, praėjus pakankamai daug laiko ar žvelgiant iš geografiškai tolimesnės perspektyvos, beveik kiekviena siena gali pasirodyti keista ir net beprasmė.

* Dabar siūlau truputį pažaisti. Interneto naršyklės vaizdų paieškos laukelyje įrašykite žodžius „pasaulio žemėlapis“ ir pažiūrėkite, ką jums parodys. Neabejoju, kad išvysite bent porą skirtingų projekcijų žemėlapių ir dar gausybę ryškių, vos ne akis spalvomis dirginančių kontūrinių schemų. Tačiau spėju, kad visi tie siūlomi žemėlapiai bus iš esmės tokie patys, nes paieškos sistema mano, jog žmogui, prašančiam pasaulio žemėlapio, iš tikrųjų reikia būtent politinio žemėlapio, kuriame parodytos valstybių sienos, o valstybės sužymėtos skirtingomis spalvomis. Tokia prielaida taip tvirtai įsišaknijusi kultūroje, kurioje visi gyvename, kad ne išsyk suvokiame, jog tai – tik prielaida. Vis dėlto taip ir yra. Juk, svarstant teoriškai, galėtume domėtis geografiniais gamtos objektais – pavyzdžiui, kalnais ir upėmis, – o ne valstybių sienomis. Net susitelkus vien į tai, kas susiję su žmogaus aplinka, gali labiau rūpėti, kur žmonės iš tiesų gyvena – miestų planai, gyventojų tankio žemėlapiai, – o ne politinė (kartais tik menama) priklausomybė tų teritorijų, kur žmonių

Įžanga

nėra. Tačiau paieškos sistema mano, kad mums visų svarbiausia gauti žinių apie dirbtinius darinius, vadinamus nacionalinėmis valstybėmis. Ir taip yra todėl, kad lygiai taip, regis, mąsto ir jūsų smegenys. Mūsų protėviai, ko gero, pasaulį šitaip suvokė ne visada. Beveik per visą istoriją, jeigu tik tuo metu būtų egzistavusi bent šiokia tokia kartografija ar interneto paieškos sistema, „pasaulio žemėlapis“ būtų atrodęs visiškai kitaip. Tad, kol nepradėjome gilintis į konkrečias sienas ir jų prasmę, aptarkime, koks galėtų būti tas mūsų laukiantis žemėlapis. Ankstyviausi politiniai dariniai, kuriuos suvokiame kaip valstybes, ar bent tie, apie kuriuos turime istorinių žinių, – be abejo, tai nėra tas pats – radosi kažkada ketvirtajame tūkstantmetyje prieš Kristų žemėse, kurios kartais vadinamos Derlinguoju pusmėnuliu – teritorijoje, puslankiu nusidriekusioje nuo Nilo slėnio iki ten, kur Tigras ir Eufratas įteka į Persijos įlanką. Vėliau kitų upių slėniuose atsirado kitų civilizacijų: Harapos kultūra aplink Indo slėnį Pakistane, ankstyviausios kinų dinastijos palei Geltonąją upę. Galima neabejoti, kad šių kraštų valdovai gana aiškiai suvokė, kurios žemės priklauso jiems, o kurios ne, bet pakraščiuose tikriausiai driekėsi neaiškūs plotai, kur jų įtaka pamažu silpnėjo, o ne griežtos linijos, žyminčios tos įtakos ribą. Ir dažniausiai toliau plytėjo ne kita dėl teritorijos besivaržanti valstybė, o savotiška niekieno žemė, laisva nuo politinės valdžios, gyvenama klajoklių ir, ko gero, kupina įvairių pražūtingų grėsmių bei pavojų. Pasaulyje paprasčiausiai nepakako žmonių visoms žemėms užimti. Matyt, neatsitiktinai pirmoji siena, apie kurią žinome, yra jau minėta riba tarp Žemutinio ir Aukštutinio Egipto, nes Nilo slėnis buvo vienas iš nedaugelio derlingų ir

47 SIENOS PASAULIO ISTORIJOJE

palankių gyventi kraštų, kur viena greta kitos galėjo iškilti pajėgios varžytis valstybės. Tokia padėtis – valstybingumo salelės sausumos vandenyne – regis, tęsėsi vos ne per visą žmonijos istoriją. Didžiosios klasikinio laikotarpio imperijos siekė kliautis, kur buvo įmanoma, gamtiniais objektais – kalnais, upėmis. Kai kur vis dėlto iškilo savos, žmogaus rankų sukurtos ribos, tarkim, Hadriano siena ar Didžioji kinų siena, tačiau dažniausiai jos skyrė ne vieną valstybę nuo kitos, o tvarką nuo chaoso, žymėjo tam tik rą valstybės įtaką ar paprasčiausiai pabrėžė valdžios galią ir žmogui, ir gamtai. Kaip 2001 metais rašė amerikietis istorikas Johnas Mearsas, Hanų imperija Kinijoje Didžiąją sieną laikė „ne tiek aiškia ir vientisa linija, kiek greičiau sanitariniu kordonu, užtvara, ribojančia žmonių ir prekių judėjimą per tai, ką jie laikė apytiksle jų valstybės siena“. Po pusės tūkstantmečio kitoje Eurazijos pusėje ištisos „tautos“ rinkosi jungtis prie Romos imperijos, tapdamos foederati – priklausomomis karalystėmis. Tos imperijos buvo nepaprastai galingos, tačiau, palyginti su dabar mums įprasta valstybės sienos sąvoka, savo ribas suvokė gana miglotai. Gerokai vėliau, negu paprastai įsivaizduojame, atsirado nacionalinės valstybės – tokia pasaulio santvarka, kai politinės ir etninės ir (ar) lingvistinės ribos sutampa. Mes gyvename pasaulyje, kurio kontūrus lėmė dvi Vakarų Europos šalys – Anglija ir Prancūzija, susiformavusios labai anksti (abi gyvuoja daugiau kaip tūkstantį metų). Klaidina mus ir labai šiuolaikiškai atrodantys žemėlapiai, vaizduojantys, pavyzdžiui, „Europą X amžiuje“, tad neretai įsivaizduojame, jog viduramžių Europoje egzistavo tarpusavyje besivaržančių valstybių sistema, gana panaši į tą, kokią turime dabar. Tačiau iki naujųjų amžių anks-

Įžanga

tyvojo laikotarpio „tautos“ sąvoka buvo akivaizdžiai miglota: žmonės laisvai keliavo iš vieno krašto į kitą, jeigu tik nebuvo vergai ar baudžiauninkai, bet miestai ir žemės nuolat ėjo iš vienų rankų į kitas, kilmingiesiems jas perimant karine jėga, sudarant taikos sutartis ar santuokomis grįstas sąjungas. Net Anglijoje ir Prancūzijoje pakraščiai liko neaiškūs kur kas ilgiau, negu dažnai manome – pakanka prisiminti faktą, kad Lankašyras, kuriame vėliau iškilo vieni svarbiausių Anglijos miestų Liverpulis ir Mančesteris, neminimas Paskutiniojo teismo knygoje (1086 m.), o vienas garsiausių visų laikų italų Giuseppe Garibaldi gimė ne kur nors Italijoje, o Nicoje. Tačiau antro tūkstantmečio viduryje per kelis įvykių kupinus šimtmečius nutiko du susiję dalykai, kurie iš esmės pakeitė pasaulio suvokimą. Visų pirma, atsiradus tobulesniems įrankiams ir pagerėjus spaudai, žemėlapiai tapo kur kas tikslesni. Jie galėjo pasitarnauti kaip priemonė skelbti savo valdžią vienai ar kitai kur nors esančiai teritorijai, nes ši, skelbėjo įsitikinimu, priklausanti jo giminei. Be to, žemėlapiai suteikė politiniams vadovams aiškesnį erdvės pojūtį, leidžiantį suvokti savo galios mastą. Kita vertus, tuo metu imta kitaip mąstyti apie valstybes, bent jau Europoje. Šį pokytį iš dalies lėmė valdymo formos kaita – menkstant feodaliniams santykiams, pereinama prie labiau grįstos centralizuotu administravimu; prie to nemažai prisidėjo ir Reformacija. Šiaip ar taip, iki tol europiečiai aiškiai suvokė, kad didžioji jų žemyno dalis priklauso neaiškiam, gal net neegzistuojančiam reiškiniui, kuris vadinamas „krikščionybe“, bet dabar vis labiau ryškėjo jausmas, kad pasaulį sudaro nepriklausomos, suverenios valstybės. Toks poslinkis kartais siejamas su 1648 metais sudaryta Vestfalijos taika (žr. p. 102–103), tačiau tai vienas tų „visiems žinomų“ istorinių teiginių, kurie,

47 SIENOS PASAULIO ISTORIJOJE

tikėtina, visiškai neteisingi, nes tose sutartyse apie suverenumą beveik niekur neužsimenama. Kad ir kaip ten būtų, maždaug XVIII amžiaus pradžioje žemėlapiuose nacionalines sienas pradėta žymėti storesnėmis linijomis – taip, kad išsiskirtų iš kitų ribų: pirmą kartą esmine žinia apie kraštą tapo priklausomybė kuriai nors valstybei. Tuo pat metu Europos galingieji vieną po kito grobė dar niekam nepriskirtus pakraščius. Dabar svarbiausios buvo valstybės, visos žemės kažkam priklausė ir tai buvo ne vien politiniai dariniai, bet ir kultūrinės tapatybės šaltiniai. Plečiantis europiečių ekspansijai ir imperializmui, netrukus – aišku, sąlygiškai – tokia padėtis ėmė klostytis visame pasaulyje. XIX amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose Thomo Jeffersono laikais nustatant valstijų ribas ir dalijant žemę naujakuriams vos ne vienintelis šaltinis buvo kartografija. Baigiantis minimam šimtmečiui, Europos galingieji labai panašiai dalijosi Afriką – visą žemyną. Šio reiškinio rezultatus puikiai apibendrina britų ministro pirmininko lordo Solsberio žodžiai, pasakyti pagal geriausias anglų tradicijas – apie baisius dalykus kalbėti su smagia ironija ir be menkiausios abejonės, kad jie bus tęsiami ir toliau: „Mes buvome užsiėmę linijų braižymu žemėlapiuose ten, kur nė vienas baltasis žmogus niekada nebuvo įkėlęs kojos; dalijome vieni kitiems kalnus, ežerus ir upes, o mums trukdė tik menka kliūtis – mes net tiksliai nežinojome, kur tie kalnai, ežerai ir upės iš tiesų yra.“ Dar visai neseniai tokia pastaba būtų buvusi beprasmė – kaip galima padalyti pasaulį, naudojant vien žemėlapį? Ilgainiui imperijos, žinoma, žlugo (tiksliau, dauguma jų, nes Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, regis, vis dar laikosi). Tačiau daugelis jų linijų, įbrėžtų žemėlapiuose, išliko. Tad šian-

Įžanga

dieniniai žemėlapiai mūsų planetos sausumos masyvus skaido į maždaug 193 atskirus gabalus, kurių daugumos amžius nesiekia dviejų šimtų metų. Ir netgi įsakmiai teigia: jų ribos yra aiškios, kito realaus būdo planetai padalyti nėra.

* Neįmanoma tiksliai ir neginčijamai nustatyti kokios nors pakrantės ilgio, nes visada galima pažvelgti iš arčiau, išmatuoti kruopščiau, atsižvelgti į detales, kurių nematyti iš tolo. Lygiai taip pat neįmanoma apie bet kokią ribą papasakoti baigtinės istorijos, kuri apimtų visą jos praeitį, geografinius ypatumus bei keistenybes, ir nesvarbu, kiek tam žodžių bus skirta. Pasakojimas turi būti glaustas ir apibendrintas. Tad ši knyga – ne galutinė ir neginčijama istorija, o tik mano interpretacija, sudaryta remiantis prielaida, kad jeigu tai įdomu man, tikėtina, sudomins ir jus. Todėl vėlgi turėjau ypač atidžiai rinktis, kuriuos pasakojimus į ją įtraukti. Nors knygos pavadinime anonsuojama pasaulio istorija, tai nėra išsami pasaulio istorija – į ją nepateko ne vienas šimtmetis, ne viena civilizacija. Šios spragos iš dalies atspindi laiko ir teksto apimties ribas, būdingas rašant bet kokią knygą, ir siekį išvengti pasikartojimų, bei, turiu pripažinti, kartu mano paties, kaip žmogaus, ribotumą ir tai, kad esu, žvelgiant iš įvairių perspektyvų, anglas ir britas, europietis ir vakarietis, ir dar baltasis. Stengiausi šias ribas peržengti, pastebėti, kiek problemų pasaulyje sukūrė į mane panašūs žmonės, bet vis tiek – tai mano istorija ir mano subjektyvus požiūris. Jeigu praleidau jus dominančią sieną ar civilizaciją, galiu tik atsiprašyti ir paraginti dovanoti šią knygą visiems draugams ir artimiesiems, kad padidintume tikimybę, jog norėsiu rašyti jos tęsinį ir šią klaidą ištaisyti.

47 SIENOS PASAULIO ISTORIJOJE

Taip pat turėčiau iš karto paaiškinti, kad visas šis pasakojimas nėra paprasta linijinė istorija nuo senovės iki šių dienų. Dažniausiai esu priverstas šokinėti nuo vienos sienos prie kitos, tai erzina ir klaidina, bet daugelis tų istorijų be galo ilgai tęsiasi. Tiesą sakant, daugumoje pasakojimų istorinę medžiagą papildo pastabos apie pasaulį, koks jis atrodo dabar. Vis dėlto pirmoji knygos dalis, pavadinta „Istorijos“, išdėstyta daugmaž chronologine tvarka. Joje aptariu įdomiausias praeityje – nuo gilios senovės iki XX amžiaus – nubrėžtas linijas: vienos ypač svarbios dėl sienų, kaip sąvokos, raidos, o kitos dėl ypatingo vaidmens, kurį jos atliko, kad pasaulis susidarytų toks, kokiame gyvename dabar. Antroje dalyje, pavadintoje „Pasekmės“, pasakoju apie tas sienas, kurios įdomiausios visų pirma tuo, kad jos vis dar veikia šiandieninį pasaulį – ten teberusena kariniai konfliktai arba nuolat verda ne tokie grėsmingi užsienio politikos ginčai, arba tiesiog tų ribų paliktos linijos žemėlapyje vingiuoja keistai ir nesuprantamai. O trečioje dalyje, pavadintoje „Kitokios ribos“, aptariu sienas, mažiau susijusias su teritorija, plytinčia po mūsų kojomis, ir siekiu valdyti užimamas žemes – tai laikinos sienos, tai datos ir laiko juostos, tai sienos jūroje, ore ir net kosmoso erdvėje. Knyga prasideda ekskursija į tolimą praeitį, o baigiasi žvilgsniu į ateitį. Kol aiškinamės, apie ką ši knyga, vertėtų šiek tiek aptarti sąvokas. Visų pirma, techniniu požiūriu tarp ribos ir sienos yra subtilus skirtumas. Pasak Philipo Steinbergo, Daramo universiteto Tarptautinių sienų tyrimo centro direktoriaus, riba – „tai fizinio storio neturinti linija, skirianti dviejų valstybių teritorijas“, o siena yra linija, kurią tenka kirsti, pereinant iš vienos

Įžanga

valstybės į kitą. Taigi riba skiria, o siena jungia. Štai kodėl daugelyje oro uostų kabo įspėjamieji užrašai, kad žengiate per valstybės sieną, nors nuo fizinių valstybės ribų oro uosto pastatą skiria šimtai mylių. Šį skirtumą dera atsiminti, nors tolesniuose puslapiuose beveik nekreipiu į jį dėmesio ir abu žodžius vartoju sinonimiškai. Panašių keblumų kyla dėl termino „Viduriniai Rytai“, nes jis akivaizdžiai atspindi žvilgsnį į pasaulį iš Europos pozicijos, yra susijęs su tam tikru laikotarpiu, vieta ir požiūriu. Jei susimąstysime apie tai bent akimirką, paaiškės, kad šis terminas toks pat absurdiškas, kaip ir „Vidurio Vakarai“ – taip iki šiol įprasta vadinti didelį rytinės Jungtinių Valstijų pusės gabalą. Su Viduriniais Rytais dar daugiau vargo, nes tai, ką dabar šitaip apibrėžiame – rytinę Viduržemio jūros pakrantės dalį, kurią kadaise užėmė osmanai, – anksčiau buvo vadinama Artimaisiais Rytais. Atrodytų, būtų prasminga vartoti mažiau klausimų keliančius terminus, tokius kaip Vakarų Azija, Pietvakarių Azija ar SWANA*. Vis dėlto, nepaisant fakto, kad iš pradžių Azija buvo vadinamas kraštas, kur dabar yra Turkija, šiandien taip įvardydamas tą regioną daugumą skaitytojų tik painiočiau, todėl renkuosi aiškumą. Tad, lygiai kaip su ribomis ir sienomis, skirtumų nepaisysiu ir vartosiu įprastus terminus. Ši mano pastaba – tarsi būdas pasakyti: „Na, man tai nepatinka, bet ką darysi...“ Beje, turėčiau iš anksto prisipažinti, kad ir knygos pavadinimas netikslus. Joje – 47 skyriai, jeigu, žinoma, neskaičiuosime dar vieno skyriaus, kuriuo buvo papildytas šis leidimas. Tačiau kai kuriuose skyriuose aptariamos kelios sienos. O žmonijos * South West Asia and North Africa (Pietvakarių Azija ir Šiaurės Afrika).

47 SIENOS PASAULIO ISTORIJOJE

nubraižytų linijų žemėlapiuose – nesuskaičiuojama galybė. Tad ir šios knygos skyrių bei aprašytų sienų turėtų būti ne mažiau.

* Visi esame susipažinę su pasaulio žemėlapiu arba bent mums savu jo kampeliu. Taip gerai žinome, kur baigiasi mūsų teritorija ir prasideda kita, kad imame vaizduotis, tarsi ją ribojančios linijos yra toks pat geografinis elementas kaip kalnas, upė ar pakrantė. Bet tai nėra tiesa. Šios ribos – tai greičiau idėjos, o ne fiziniai reiškiniai, ir gyvūnams ar svetimšaliams jos nematomos. Kadaise jų apskritai nebuvo, ir tikrai ateis toks laikas, kai jų vėl nebebus. Nėra tokios sienos, kuri būtų amžina ar nepanaikinama. Jos yra dirbtinės ir atsitiktinės, o neretai daugybė sienų galėjo atrodyti visiškai kitaip, jeigu karas, susitarimas ar kelių pavargusių europiečių sprendimai būtų pakrypę į kitą pusę. Kartais tos sienos trumpalaikės, bet yra ir nekintančių šimtmečiais. Vienos yra keistos; kitos atrodo absurdiškos; o kai kurios pareikalavo milijonų žmonių gyvybių. Nagrinėdami šių sienų istorijas, galime daug sužinoti apie žmonių kvailumą ir tuštybę bei suvokti, kaip tai, kas viename amžiuje atrodo tvirta ir akivaizdu, kitame gali pasirodyti keista ir juokinga. Tos istorijos liudija, kaip sprendimai, priimti dėl trumpalaikės politinės naudos ar galios ambicijoms patenkinti, gali turėti ilgalaikių realių padarinių, kurie apčiuopiamai keičia pasaulį dešimtmečiais ir net šimtmečiais. Ir nuo ko gi geriausia pradėti, jei ne nuo istorijos, nutikusios prieš 5000 metų truputį piečiau Kairo – tai tinkama proga apmąstyti, ką iš tiesų reiškė pirmoji siena žmonijos istorijoje.

Stebina, linksmina, šiurpina, juokina pakaitomis – arba vienu metu. GIDEON DEFOE ISBN 978-609-466-978-1

9 786094 669781

Tarptautinis bestseleris

Originali ir kerinti knyga. BILL BRYSON