UDK 911.3(100)(076.1) Že57
Turinys Pasaulio ūkis...........................................................................................1–11 Bioprodukcinis ūkis........................................................................12–20 Ištekliai ir energetika......................................................................21–30 Lietuvos ūkis.......................................................................................31–44 Globalizacija .......................................................................................45–50
Mielieji moksleiviai, atliekant kai kurias užduotis šiame sąsiuvinyje, teks naudotis geografijos vadovėliu ŽEMĖ 10, gana dažnai prireiks ir geografijos atlaso. Tam, kad darbas vyktų sparčiau, kai kuriose užduotyse nurodomi simboliai:
– naudotis geografijos vadovėliu ŽEMĖ 10, – pasitelkti geografijos atlasą,
www – ieškoti informacijos internete.
– temos puslapis vadovėlyje 79–83 p.
ŽEMĖ. Geografijos užduočių sąsiuvinis 10 klasei ISBN 978-9955-26-489-7 Autorius Rytas Šalna Redaktorė Danutė Kuodienė Žemėlapius sudarė Arūnas Latišenka Dizainas ir kompiuterinė grafika Arūno Latišenkos Dailininkas Marius Zavadskis © Rytas Šalna © Leidykla Briedis, 2014 m. Parodų g. 4, LT-04133 Vilnius e.knygynas: www.briedis.eu, info@briedis.lt Spausdino UAB „BALTO print“ Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius www.baltoprint.com, info@baltoprint.com Spausdinti panaudotas chloru ir jo junginiais nebalintas popierius
Iliustracijų šaltiniai Björn Vahlström, Bosse Österber, Cornelsen Verlag, Haitzinger, Liebermann Erik, Hagen, Mazda Corporation, Neumann, Chemnitz, Praxis Geographie 5/2000, Voll, Fürstenfeldbruck, Volk Und Wissen Verlag, Westermann, Diercke.
Žemės ūkis ir aplinka
43–45 p.
9 Sahelis – dykumėjimo žaizda
II. Bioprodukcinis ūkis
Pasaulio gyventojų mityba 46–48p. p. 19–21 10 Bado priežastys
1. Kuri dykuma yra į šiaurę nuo Sahelio? ……………………………
1. Spindulinėje diagramoje įrašyk bado ir neprievalgio priežastis (
).
II. Bioprodukcinis ūkis
2. Sahelio sritį paryškink raudona spalva. Kaip vadinamos 8 į Sahelio sritį patenkančios valstybės? 1
………………………
2
2
3
3
5
1
4 5
4
7
8
………………………
………………………
BaDO Priežastys
6
6 7
………………………
8 3. Užbaik pildyti dykumėjimo priežasčių schemą. Reikiamose vietose įrašyk: didėjantis medienos poreikis / nuganymas / kertami miškai ir krūmynai / plečiami dirbamieji laukai / sausros / dirvožemio erozija / nereguliarūs krituliai. Klimato pokyčiai
………………………
Daugiau auginama javų
…………………………………………………………………………………………………………………………………………
DYKUMĖJIMAS
1. Kuo panaši ir kuo skiriasi šių šalių gyventojų mityba?
Naudokis lentelės duomenimis.
Vidutinė suvartojamo maisto energinė vertė kJ/dieną Maisto produktai Vokiečiai Brazilai Indai Etiopai Javai 3126 3939 5891 5091 Šakniavaisiai 591 733 172 293 Cukrus 1764 1957 892 168 Ankštiniai 29 570 532 503 Vaisiai, daržovės 1169 666 478 239 Mėsa, žuvis, kiau2405 939 113 243 šiniai Pienas ir jo gami1303 616 423 147 niai Riebalai, aliejus 277 1718 670 256 Gėrimai, priesko1320 251 96 155 niai ir kt. Iš viso: 14 472 11 384 9269 7094
Augalų dangos neatsikūrimas ir ekosistemos sunaikinimas
………………………
Kodėl? ……………………………………………………………………………………………………………………………………
11 Mitybos skirtumai Didesnės gyvulių bandos
………………………
2. Kuri priežastis, tavo manymu, yra svarbiausia? …………………………………………………………………………………
Gyventojų skaičiaus augimas
Gamtos katastrofos
………………………
2. Kurie maisto produktai ypač svarbūs kiekvienos šalies gyventojams?
3. Padaryk išvadą apie mitybos kokybę šiose šalyse.
4. Įvardyk galimas mitybos skirtumų priežastis.
4. Kodėl tikinama, kad dykumėjimas yra globali pasaulio problema?
5. Kurių neatidėliotinų ir ilgalaikių priemonių reikia imtis dykumėjimo paveiktose Sahelio srityse? Neatidėliotinos priemonės
Ilgalaikės priemonės
– Ir visa tai be jokių dietų!
5. Kokių regionų žmonės pavaizduoti karikatūroje? 6. Į ką šioje karikatūroje norima atkreipti pagrindinį dėmesį?
16
17
Ištekliai – ekonomikos variklis 3 Kuro ir energijos išteklių naudojimas
Kuro ir energijos ištekliai 1950 (dalis, %)
III. Ištekliai ir energetika
1. Naudokis lentelės duomenimis ir nubraižyk svarbiausių kuro ir energijos išteklių pokyčių XX a. kreives.
62–63 p.
Kiekvienai energijos rūšiai parink kitą spalvą.
Dalis, % 50
1970
1980
Nafta
30
41
40
38
32
Gamtinės dujos
7
15
20
23
24
Anglys
48
32
28
24
29
9
4
2
1
1
Vandens energija
6
5
6
6
6
Branduolinė energija
–
3
4
6
4,5
–
–
–
2
3,5
30
0
1950
1970 1980 1990 2000
2020
2040 m.
4 Kuro ir energijos išteklių naudojimo skirtumai
Brazilija ……………………………………………………………………
………………………………………………………………………………
Jungtinė Karalystė …………………………………………………………
………………………………………………………………………………
Kenija ………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………
Brazilija ……………………………………………………………………
………………………………………………………………………………
Jungtinė Karalystė …………………………………………………………
………………………………………………………………………………
Kenija ………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………
Trūkumai
1. …………………………………………………………………
1. …………………………………………………………………
…………………………………………………………………
…………………………………………………………………
2. …………………………………………………………………
2. …………………………………………………………………
…………………………………………………………………
…………………………………………………………………
mediena
nafta
6 Akmens anglys
vandens energija
nafta
saulės energija geoterminė energija
mediena
vandens energija
3. Prognozuok, kaip kuro ir energijos išteklių naudojimas šiose šalyse gali pasikeisti iki 2025 metų.
Priežastys:
Pranašumai
anglys
2. Nurodyk po 2 priežastis, lėmusias tokį pasirinkimą.
3. Kokie yra anglių, kaip kuro šaltinio, pranašumai ir trūkumai? Nurodyk po 2 esminius ypatumus.
3. Prognozuok, kaip ateityje galėtų keistis įvairių kuro ir energijos išteklių naudojimas. Pavaizduok tai schemoje (pratęsk kreives).
Skritulinės diagramos vaizduoja Brazilijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Kenijoje naudojamus kuro ir energijos išteklius. 1. Nustatyk, kurią šalį atitinka kiekviena iš diagramų. Greta jų įrašyk valstybių pavadinimus.
2. Nurodyk 3 valstybes, kuriose nuo 1970 m. akmens anglių gavyba sumažėjo labiausiai.
Priežastys:
saulės energija
22
, 26 p.) ir atlik užduotis.
Mediena
2. Išnagrinėk sudarytą diagramą ir nurodyk pagrindinius kuro ir energijos išteklių naudojimo pokyčius.
10
Naudokis (
1. Nurodyk 5 valstybes, kuriose nuo 1970 m. akmens anglių gavyba išaugo labiausiai.
Nauji energijos šaltiniai
III. Ištekliai ir energetika
5 Akmens anglių gavybos pokyčiai
2000 2010 m.
40
20
Neatsinaujinantieji energijos šaltiniai. Anglys 64–65p. p. 19–21
Naudokis ( ) ir sujunk valstybes su joms priklausančiais didžiausiais pasaulyje akmens anglių telkiniais. Apalačai Donbasas
Australija
Kuzbasas
Lenkija
Maunt Morganas
Ukraina
Rūras vandens energija
Rusija
Silezija Šaanchis
Kinija JAV Vokietija
dujos anglys
branduolinė energija nafta
23