Atlasas

UDK 94(4)“1492/1914“(084.4)(075.3) Na265

Temos pavadinimas

Apibendrinamasis tekstas, apibūdinantis konkretų istorinį laikotarpį

Þemëlapis

Paryškintos sàvokos, aiškinamos žodynėlyje

Diagrama

Iliustracija Asmenybës Laiko juosta

Istorinës sàvokos

faktai, datos Sàvokø ir asmenybiø rodyklë Atlaso pabaigoje pateikiamoje rodyklėje nurodomi puslapiai, kuriuose reikia ieškoti informacijos ta tema

Turinys Pasaulis po I pasaulinio karo Pasaulis po I pasaulinio karo. Versalio sistema Bolševikų perversmas Rusijoje Pilietinis karas Rusijoje Lietuva paskelbia nepriklausomybę Tautinių valstybių susikūrimas Europoje Totalitarinė Stalino diktatūra SSRS 1927-1939 m. Lietuvos nepriklausomybės kovos. Bolševikų ir bermontininkų invazija Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1920–1939 m. Pasaulinė ekonominė krizė Demokratijos ir diktatūros Europoje 1922–1939 m. Fašistinė Italija 1922–1939 m. Nacistinė Vokietija 1922–1939 m. Europa II pasaulinio karo išvakarėse Baltijos šalių okupacija. Žiemos karas II pasaulinis karas. 1939–1942 m. SSRS ir Vokietijos karas II pasaulinio karo pabaiga. 1943–1945 m. II pasaulinio karo padariniai. Holokaustas

2 3 4 5 6 7 8 10 12 14 16 18 19 20 22 24 26 27 28 30

Klausimai ir uþduotys darbui su žemėlapiais, iliustracijomis ir tekstais

Pokario Europa Lietuva nacistinės Vokietijos okupacijos metais (1941–1944) Holokaustas Lietuvoje Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953 m. Lietuvos sovietinė reokupacija Lietuvos gyventojų trėmimai 1941–1953 m. Lietuvos gyventojų netektys pokariu Šaltasis karas Sovietinė sistema Europoje Dekolonizacija. Trečiojo pasaulio šalys Sovietų Sąjunga 1953–1991 m. Sovietų Lietuva 1953–1989 m. Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimas Socialistinės sistemos iširimas Europoje Politinė, karinė ir ekonominė Europos integracija 1945–2004 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika Europos Sąjungos plėtra Posovietinių šalių problemos Pasaulio politinis žemėlapis Svarbiausi įvykiai Sąvokų ir asmenvardžių rodyklė

Naujausieji laikai. Atlasas, konspektas, žodynas 10 klasei Žemėlapius sudarė ir maketavo Arūnas Latišenka Teksto autoriai: Antanas Meištas, Karolis Mickevičius, Ignas Kapleris Redagavo Danutė Kuodienė Viršelio autorius Arūnas Latišenka

ISBN 978-9955-26-516-0 © Leidykla BRIEDIS, 2015 m., Parodų g. 4, LT-04133 Vilnius info@briedis.lt, e-knygynas: www.briedis.lt Spausdino AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, Vilnius, www.spauda.com

32 34 35 36 37 38 39 40 42 44 46 48 49 50 51 52 53 54 56 58 60 62 64

Baltijos ĹĄaliĹł nepriklausomybÄ—s atkĹŤrimas

SocialistinÄ—s sistemos iĹĄirimas Europoje

Naujausieji laikai

  � �� ƒ� ƒ� ƒ� Œ  ��� � �‹ Œ  �� ‘ � ’

  ���€

1

Ĺ altojo karo simbolio – Berlyno sienos – griovimas 1989 m. lapkriÄ?io mÄ—nesÄŻ.

1

1989 m. rugpjĹŤÄ?io 23 d. gyvoje ĹžmoniĹł grandinÄ—je nuo Vilniaus iki Talino stovÄ—jo apie 2 mln. ĹžmoniĹł.

 � � ‡ ˜� ™� � ƒ� ‚ ƒ  � … ���“ ���

4

Lietuvos Respublikos AukĹĄÄ?iausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 03 11 priimtas NepriklausomybÄ—s AtkĹŤrimo Aktas su signatarĹł paraĹĄais.

„Baltijos kelias“ 1989 m.

�   �� ­ �

Vytautas Landsbergis (g. 1932) – „dainuojanÄ?ios revoliucijos“ lyderis Lietuvoje. Vienas iĹĄ Persitvarkymo sÄ…jĹŤdĹžio kĹŤrÄ—jĹł, SÄ…jĹŤdĹžio Seimo Tarybos pirmininkas 1988–1990 m., AukĹĄÄ?iausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas 1990–1992 metais. 1990 m. kovo 11 d. pasiraĹĄÄ— AktÄ… „DÄ—l Lietuvos nepriklausomos valstybÄ—s atstatymo“.

? Klausimai ir uĹžduotys

1. IĹĄnagrinÄ—k 3 . Nurodyk, kuriuose pasienio postuose smurtauta prieĹĄ Lietuvos pareigĹŤnus. 2. Kas paskatino Lietuvos visuomenÄ—s laisvÄ—jimÄ…? 3. Pateik argumentĹł, jog didĹžioji dalis Lietuvos visuomenÄ—s rÄ—mÄ— nepriklausomybÄ—s atkĹŤrimÄ….

Lie Latv tija tu ija va Leningradas Baltarusija

Ukraina

Maskva

Moldova

Rusijos federacija

ArmÄ—nija

Kazachstanas

AzerbaidĹžanas Uzbekistanas TurkmÄ—nistanas

Kirgizstanas TadĹžikistanas

? Klausimai ir uĹžduotys

Sovietø Lietuva Sovietø Sà jungoje

50

1. Nurodyk valstybes, kuriose 1990 m. surengti laisvi rinkimai 2 . 2. KodÄ—l 9-ojo deĹĄimtmeÄ?io pabai-

�‚   �� �

  ���„

  �� ‡ ƒ� ‚ ƒ � �‹� �

 � …�  �ž � ���“ ƒ� � �

 € ­   �� �

�� …� � ‚ � �

2

RytĹł bloko subyrÄ—jimas Europoje.

KomunistinÄ—s ideologijos ir tikrovÄ—s prieĹĄtaravimai

LÄ—ĹĄĹł trĹŤkumas represiniam aparatui iĹĄlaikyti

TautĹł siekis iĹĄsivaduoti

3

  ���„��€�

 � …� �  � … ˆ �š � „ � „ ���� ƒ� �

€ �­   �� �

Naftos kainĹł kritimas. Finansinis ĹĄalies bankrotas

Gruzija

AsmenybÄ—s

ƒ �„ … ­

  Â?Â?Â?Â

1

• Neveiksminga planinė ekonomika

Es

1988 m. rugjĹŤÄ?io 23 d. mitingas Vingio parke, Vilniuje. Jame dalyvavo per 200 tĹŤkst. ĹžmoniĹł.

�€

  ���­   ��„�   ���� › � �   ���­

� †­  � … � ‚ ���œ � � € ­

Baltijos kelias – 1989 m. rugpjĹŤÄ?io 23 d. LietuvĂľs pĂŠrsitvarkymo sî€ jĹŤdĹžio bei LĂŁtvijos, Ăˆstijos liĂĄudies frontĹł surengta akcija Ribentropo–Molotovo paktui pasmerkti. „Dainuojanti revoliucija“ – masinis Baltijos tautĹł judÄ—jimas uĹž ĹĄaliĹł nepriklausomybÄ™ 1988–1991 m., kurio tikslas – taikiais bĹŤdais atkurti savo ĹĄaliĹł nepriklausomybÄ™. Pavadinimas kilo nuo mitinguose nuolat skambanÄ?iĹł patriotiniĹł dainĹł. „Jedinstvo“ – 1988 m. KGB ÄŻkurta prieĹĄ LietuvĂľs nepriklausomĂ˝bÄ™ kovojanti organizacija. Lietuvos persitvarkymo sÄ…jĹŤdis (LPS) – 1988 m. birĹželio 3 d. autoritetingĹł inteligentĹł ÄŻkurtas politinis visuomeninis judÄ—jimas. 1990 m. LPS laimÄ—jo rinkimus ÄŻ AukĹĄÄ?iausiÄ…jÄ… TarybÄ…, kuri kovo 11 d. paskelbÄ— LietuvĂľs NepriklausomĂ˝bÄ—s AtkĹŤrimo AktÄ….

5

• Pertvarkos reformos paskatino Lietuvos visuomenÄ—s laisvÄ—jimÄ…. ÄŽ vieĹĄumÄ… imta kelti ĹĄalies ekologines, ĹŤkio, kultĹŤros paveldo ir istorijos problemas. Svarbiausiu ÄŻvykiu tapo Lietuvos persitvarkymo sÄ…jĹŤdĹžio ÄŻkĹŤrimas ir jo vadovybÄ—s – IniciatyvinÄ—s grupÄ—s – iĹĄrinkimas 1988 m. birĹželio 3 d. Vilniuje. • SÄ…jĹŤdis atgaivino lietuviĹł vienybÄ—s ir tautinio pasididĹžiavimo jausmÄ…. JudÄ—jimas ĹžaibiĹĄkai tapo masinis. PrasidÄ—jo taikiomis priemonÄ—mis vykstantis Lietuvos visuomenÄ—s iĹĄsilaisvinimas iĹĄ sovietinÄ—s priespaudos – „dainuojanti revoliucija“. • 1989 m. rugpjĹŤÄ?io 23-iÄ…jÄ…, pagal Ribentropo–Molotovo paktÄ… pavadintÄ… Juodojo kaspino diena, per LietuvÄ…, LatvijÄ… ir EstijÄ… nuvilnijo Baltijos kelio akcija. Apie 2 mln. ĹžmoniĹł, susikibusiĹł ÄŻ gyvÄ…jÄ… grandinÄ™ nuo Vilniaus iki Talino, pasauliui ir SSRS vadovybei pademonstravo tautĹł laisvÄ—s siekÄŻ. • Pirmuosius demokratinius LSSR AukĹĄÄ?iausiosios Tarybos–Atkuriamojo seimo rinkimus laimÄ—jo neatidÄ—liojamo ir besÄ…lygiĹĄko Lietuvos nepriklausomybÄ—s atkĹŤrimo siekiantis SÄ…jĹŤdis. 1990 m. kovo 11 d. AukĹĄÄ?iausioji Taryba paskelbÄ—, kad atkuriama laisva ir demokratinÄ— Lietuvos valstybÄ—.

SÄ…vokos

 � ­

  ���ƒ� �

Â? Â

1

  ���­

  ���„

3

� �  �ˆ

Â? Â?

• Ginklavimosi varĹžybos, reĹžimĹł bei komunistiniĹł partijĹł rÄ—mimas tapo nepakeliamas neefektyviai SSRS planinei ekonomikai. • 1980 m. Gdanske Lecho Valensos ÄŻkurtas nepriklausomas darbininkĹł profesiniĹł sÄ…jungĹł susivienijimas „Solidarumas“ pradÄ—jo masinius streikus. 1981 m. pab. ÄŻvesta karinÄ— padÄ—tis, ÄŻkalinti tĹŤkstanÄ?iai „Solidarumo“ nariĹł. • 1989 m. visos komunistinio bloko valstybÄ—s Ä—mÄ— reikalauti laisvÄ—s ir demokratijos. Be kraujo praliejimo vykstantis komunistiniĹł reĹžimĹł Ĺžlugimas pavadintas „aksominÄ—mis revoliucijomis“. • Rumunijoje mÄ—ginta jÄ—ga iĹĄlaikyti valdĹžiÄ…, bet ir Ä?ia komunistinio reĹžimo pasiprieĹĄinimas netrukus palauĹžtas. VDR nugriauta Berlyno siena, o abi Vokietijos netrukus susijungÄ—. • Matydami, kad M. GorbaÄ?iovui nepavyks iĹĄsaugoti komunistinio reĹžimo, reformĹł prieĹĄininkai 1991 m. rugpjĹŤtÄŻ nesÄ—kmingai mÄ—gino ÄŻvykdyti perversmÄ… – puÄ?Ä…. 1991 m. pab. vietoj subyrÄ—jusios SSRS ÄŻkurta NepriklausomĹł ValstybiĹł Sandrauga (NVS).

  ���ƒ� �

Â?

 �— �•� † � � š �

  �� � � � �  ��“ ” � �� …  � �•� †

 �­ € � ‚ ƒ� � „ � ‚ † � ‡ ˆ ƒ� ƒ� �‰ˆ Š�‹ Œ

  � … ���… � …

 ‚ ���

Â

 ‚ ��„

  �� ��� �

 ����

  ���€� �ˆ Œ

Â?

Â

Â

  ���­� �� �

 �� � ƒ� ƒ� ‹ Œ  � � – �— � ���� � � �� � �

  ���€�€��

  ���€  ��Ž� �   ��� ��­�ˆ � Œ

2

Lietuvos SąjōdŞio emblema. 1988 10 22–23 Vilniuje įvyko Steigiamasis SąjōdŞio suvaŞiavimas.

  ���€

1 SSRS Ĺžlugimo prieĹžastys.

goje vykusios revoliucijos vadinamos „aksominÄ—mis?“ 3. Nurodyk SSRS Ĺžlugimo prieĹžastis 3 . ÄŽvardyk, tavo nuomone, svarbiausias.

1

AsmenybÄ—s

Vaclavas Havelas (1936–2011) – Ä?ekĹł raĹĄytojas, politikas, Ĺžymus disidentas. Nuo 1968 m. aktyvus kovotojas ÄŒeko-slovakijoje prieĹĄ komunistinÄŻ reĹžimÄ…. UĹž tai ne kartÄ… kalintas. „AksominÄ—s revoliucijos“ ÄŒekoslovakijoje lyderis, ĹĄalies prezidentas 1989–1992 m. IĹĄirus ÄŒeko-slovakijai, pirmasis ÄŒekijos prezidentas 1993–1998 m. Borisas Jelcinas (1931–2007) – Rusijos prezidentas 1991–1999 m. SuĹžlugdÄ— SSKP reakcingĹłjĹł jÄ—gĹł surengtÄ… 1991 m. rugpjĹŤÄ?io puÄ?Ä… Maskvoje. Jo vadovaujama Rusija pripaĹžino Lietuvos nepriklausomybÄ™ ir iĹĄvedÄ— savo kariuomenÄ™. PasiraĹĄÄ— susitarimÄ…, panaikinantÄŻ SSRS. Vienas NVS ÄŻkĹŤrÄ—jĹł. 1994 m. pradÄ—jo karÄ… prieĹĄ nepriklausomybÄ™ paskelbusiÄ… ÄŒeÄ?Ä—nijos RespublikÄ…. Jonas Paulius II, tikr. Karolis Voityla (1920–2005) – lenkĹł kilmÄ—s popieĹžius nuo 1978 m. PrieĹĄinimosi sovietinei sistemai simbolis. Kovojo uĹž taikÄ… pasaulyje. AplankÄ— LietuvÄ… 1993 m. Lechas Valensa (g. 1943) – nepriklausomo darbininkĹł profesiniĹł sÄ…jungĹł susivienijimo „Solidarumas“ ÄŻkĹŤrÄ—jas 1980 m. KomunistinÄ—s Lenkijos valdĹžios kalintas. 1988–1989 m. „aksominÄ—s revoliucijos“ Lenkijoje lyderis. Ĺ alies prezidentas 1990–1995 m. Apdovanotas Nobelio taikos premija.

SÄ…vokos

„AksominÄ— revoliucija“ – taikus komunistinio reĹžimo Ĺžlugimas ÄŒekoslovakijoje 1989 m. VÄ—liau ĹĄis terminas pradÄ—tas taikyti visoms RytĹł Europos ĹĄalims. NepriklausomĹł ValstybiĹł Sandrauga (NVS) – valstybiĹł sÄ…junga, ÄŻkurta Ĺžlugus SSRS. JÄ… sudarÄ— buvusios SSRS respublikos, iĹĄskyrus LietuvÄ…, LatvijÄ…, EstijÄ….

PuÄ?as – karinis valstybÄ—s perversmas ar mÄ—ginimas jÄŻ ÄŻvykdyti. Reabilitacija – teistumo panaikinimas, atimtĹł asmens teisiĹł grÄ…Ĺžinimas. Separatizmas – siekimas atsiskirti tautiniu, politiniu, etniniu ar religiniu pagrindu. „Solidarumas“ – Lenkijos nepriklausomas darbininkĹł profesiniĹł sÄ…jungĹł susivienijimas, ÄŻkurtas 1980 m.

51