UDK 911.2(474.5)(076.1) Že57
Turinys I. Lietuvos valstybė Lietuvos teritorija ir gyventojai praeityje.......................... 1 Geografinė padėtis............................................................ 2 Teritorija ir sienos............................................................ 4 Valstybės valdymas........................................................... 7 II. Geologija ir paviršius Geologinė praeitis...........................................................10 Apledėjimai Lietuvoje.....................................................11 Ledynai – Lietuvos paviršiaus skulptoriai.........................12 Dabarties geologiniai procesai..........................................15 Žemės gelmių turtai........................................................17 III. Orai ir klimatas Permainingų orų kraštas..................................................19 Kas lemia šalies klimatą?..................................................21 Klimato skirtumai Lietuvos teritorijoje............................22 Ciklonai ir anticiklonai....................................................23
IV. Baltijos jūra ir vidaus vandenys Baltijos jūros ypatumai....................................................25 Baltijos jūros krantai........................................................27 Gamtos ištekliai Baltijos jūroje........................................29 Kuršių marios – didžiausia Baltijos lagūna.......................30 Upės – šalies mėlynosios arterijos....................................32 Ežerų kraštas...................................................................35 Pelkių įvairovė ir reikšmė. Vandens naudojimas ir tarša.....36 V. Dirvožemiai ir organinis pasaulis Dirvožemis ir jo savybės..................................................37 Dirvožemio erozija ir gerinimas. Lietuvos augalija anksčiau ir dabar...................................38 Miškai – žaliasis šalies rūbas.............................................39 Lietuvos gyvūnija anksčiau ir dabar.................................41 Kraštovaizdžiai.................................................................42 Saugomos teritorijos ir gamtos paminklai........................44 Aukštaitijos nacionalinis parkas........................................46 Lietuvos gamtinis žemėlapis............................................48
Mielieji moksleiviai, atliekant kai kurias užduotis šiame sąsiuvinyje, teks naudotis geografijos vadovėliu ŽEMĖ 9, gana dažnai prireiks ir geografijos atlaso. Tam, kad darbas vyktų sparčiau, kai kuriose užduotyse nurodomi simboliai:
– naudotis geografijos vadovėliu ŽEMĖ 9 – pasitelkti geografijos atlasą.
82–85 p.
– temos puslapis vadovėlyje
ŽEMĖ.
Geografijos užduočių sąsiuvinis 9 klasei (atnaujintas). I dalis ISBN 978-9955-26-384-5
Iliustracijų šaltiniai: BSV, München; Deksma; Edvardas Baleišis; Jonas Danauskas; Justus Perthes, Gotha; Klaudijus Driskius; Muza SA; Rytas Šalna; Sigitas Platūkis ; Vidas Mikulėnas; Westermann, Braunschweig; Žemė 9, Briedis
Autoriai: Rytas Šalna, Edvardas Baleišis Redaktorė Danutė Kuodienė Žemėlapius sudarė, maketavo Arūnas Latišenka Dailininkas Marius Zavadskis © Rytas Šalna, Edvardas Baleišis, 2012 © Leidykla Briedis Parodų g. 4, LT-04133 Vilnius, e-knygynas www.briedis.eu, info@briedis.lt, Spausdino UAB „Balto print“, Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius, www.baltoprint.com, info@baltoprint.com
Leidėjai stengėsi susisiekti su visais iliustracijų autorių teisių savininkais, bet ne visada sėkmingai. Jei iliustracijų savininkai pareikštų savo teises, esame pasirengę įvykdyti visus pagrįstus reikalavimus.
Spausdinti panaudotas chloru ir jo junginiais nebalintas popierius
Geologinė praeitis
28–30 p.
1 Geologinis pjūvis
Apledėjimai Lietuvoje 32–33p. p. 19–21 2 Jūra ar sausuma?
1. Pasirinktomis spalvomis nuspalvink geologinio pjūvio Karlskrona–Eišiškės sluoksnius ( sluoksnių pavadinimus įrašyk sutartinių ženklų lentelėje.
II. Geologija ir paviršius
II. Geologija ir paviršius
2. Kokio geologinio periodo sluoksnis (
). Spalvas ir
) yra po kvartero nuogulomis tavo gyvenamojoje vietovėje?
3. Kurioje Lietuvos vietoje kvartero nuogulų sluoksnis yra storiausias? ……………………………………………………… 4. Kurioje Lietuvos vietoje ikikvarterinių nuosėdinių uolienų storis yra didžiausias?…………………………………… 5. Koks geologinis sluoksnis į paviršių išeina Švedijoje? ………………………………………………………………………………
1. Pagal geologinės raidos lentelę ( , 28 p.) nustatyk, kuriais periodais tavo gyvenamoji vietovė buvo sausuma, o kada apsemta jūros. Užpildyk lentelę. 2. Apskaičiuok, kiek apytiksliai metų nuo kambro iki dabartinių laikų tavo gyvenamoji vietovė buvo sausuma, o kiek metų – jūra. Sausuma
metų.
Jūra
metų.
Periodas Kvarteras
Sausuma ar jūra
Neogenas Paleogenas Kreida Jura Triasas Permas Karbonas Devonas Silūras Ordovikas Kambras
3 Paskutinis ledynmetis 1. Kartoschemoje paryškink ribą, iki kurios ledynas buvo išplitęs toliausiai. 2. Nuspalvink dabartinės Baltijos jūros teritoriją. 3. Nustatyk didžiausią atstumą nuo ledyno centro iki tolimiausios išplitimo ribos. 4. Išsiaiškink ( ), kurių dabartinių valstybių teritorijas ledynas dengė: • visas … …………………………………………………………… … ……………………………………………………………………… 6. Pagal geologinės raidos lentelę ( , 28 p.) apskaičiuok apytikslį kiekvieno geologinio sluoksnio amžių ir įrašyk į lentelę. Nurodyk, kokių naudingųjų iškasenų randama kiekviename sluoksnyje. Sluoksnis
Pradėjo formuotis prieš
Kvarteras
… ………………………………………………………………………
M 1 : 27 000 000
… ………………………………………………………………………
4 Paskutinio ledynmečio etapai
Jura
Ledynmečio etapus apibūdinančius teiginius sujunk su atitinkamomis datomis (
Triasas Permas Devonas Silūras
Ledynas pasitraukė iš Lietuvos
prieš 20 000 m.
Ledynas stovi ties Baltijos aukštumomis
prieš 25 000 m.
Skandinavijoje ištirpo ledynai
Ordovikas
10
• dalį …………………………………………………………………
Naudingosios iškasenos Smėlis, žvyras, molis, durpės
Kreida
Kambras
… ………………………………………………………………………
Ledynas atslinko į Lietuvą 570 mln. m.
Prasidėjo paskutinis ledynmetis
).
prieš 100 000 m. prieš 12 000 m. prieš 9000 m. 11
Upės – šalies mėlynosios arterijos
89–90 43 p. 82–85 p.p.
1. Lentelėje pateikti Jūros, Lėvens ir Žeimenos nuotėkio duomenys. Išnagrinėk juos ir nustatyk, kuriai upei priklauso. Pavadinimą įrašyk į tinkamą lentelės eilutę.
Ežerų kraštas 88–91 p. 43–46 19–21 91 p.p. Ežeras
20 Lietuva – ežerų kraštas Nuotėkis, %
Upė
S
V
K
1
8,3
7,9
9,5 15,5 10,4 7,5
2
7,5
5,3 14,2 23,2 4,0
3
4,9
4,0 13,2 52,6 6,5
B
G
B
L
R
R
S
L
G
5,8
5,2
6,4
6,9
7,8
8,8
2,0
1,7
1,5
3,2
5,9 14,4 17,1
1,3
0,9
0,8
1,7
2,5
4,2
7,4
1. Naudokis ( , ) ir į lentelę įrašyk mažosiomis raidėmis kontūriniame žemėlapyje (32 p.) pažymėtų Lietuvos ežerų pavadinimus. 2. Atpažink, kurių dviejų Lietuvos ežerų kontūrai čia pavaizduoti. Įrašyk pavadinimus.
2. Į diagramų ruošinius įrašyk atitinkamas upes, sudaryk upių nuotėkio diagramas. Stačiakampiuose virš diagramų nurodyk regioną, kuriame teka upė: vakarų Lietuva / vidurio Lietuva / pietryčių Lietuva.
1.
Išnagrinėk Molėtų ežeryno fragmentą ir rask jame įvairaus nuotakumo ežerų. Po kelis pavyzdžius įrašyk į lentelę.
Ežerai
Karstiniai
Naudokis ( ) ir kryželiais pažymėk nurodytų ežerų kilmę. Lagūniniai
22 Ežerų nuotakumas
Užtvenktinai
21 Ežerų kilmė
Liekaniniai
3
Ledo guolio
2
2.
2
Dubakloniniai
1
a b c d e f g
h i k l m n o p
3. Kuo šie du ežerai ypatingi?
1
Amalvas Asveja
1 Pavasarį smarkiai patvinsta Poplūdžiai neretai didesni už 2 potvynį 3 Pavasarį nesmarkiai patvinsta
Pietryčių Lietuvos upė
Nuotėkio režimo ypatumas
Vidurio Lietuvos upė
3. Kryželiais pažymėk, kurio regiono upėms būdingi išvardyti nuotėkio režimo ypatumai. Vakarų Lietuvos upė
IV. Baltijos jūra ir vidaus vandenys
18 Upių nuotėkio režimas
IV. Baltijos jūra ir vidaus vandenys
Dysnai
19 Mano artimiausia upė
Dusia
Pagal pateiktą planą apibūdink artimiausią ar kitą pasirinktą upę.
Kirkilų ež.
1. Ištaka: ....................................................................... 2. Tekėjimo kryptis: ....................................................
Krokų Lanka Metelys
3. Bendras ilgis: ....................... km
Obelija
4. Kurios upės baseinui priklauso? . ...........................
Platelių ež.
5. Tėkmės pobūdis: . ....................................................
Rėkyva
6. Kairieji intakai: ........................................................
Tauragnas
...................................................................................
Vištytis
7. Dešinieji intakai: .....................................................
Žuvintas
4 Vasarą labai nusenka
...................................................................................
5 Vasarą išlieka vandeningos
8. Gyvenvietės prie upės: . ...........................................
6 Rudenį ir žiemą dažni poplūdžiai
...................................................................................
7 Požeminis vanduo maitina gausiai
9. Įdomesni gamtos objektai: . ....................................
8 Požeminis vanduo maitina mažai
...................................................................................
9 Nuotėkį reguliuoja ežerai
...................................................................................
34
Kretuonas
Pratakiniai
Nuotakiniai
Nenuotakiniai
Aklinieji
23 Ežerynai ir ežerai Naudokis ( , ) ir nustatyk, prie kurių ežerynų priklauso šie ežerai: Molėtų ežerynas: Dringis / Galvė / Galuonas / Siesartis / Ignalinos ežerynas: Skaistis / Stirniai / Tauragnas / Trakų ežerynas: Totoriškių ežeras / Utenas. 35