Issuu

1 SKYRIUS

Pagalbos esmių esmė Kaip padėti kitiems mokytis ir augti Surišęs paskutinius siūlus, Gregas Lakinas padėkojo operacinės personalui už dar vieną puikiai atliktą darbą. Jis nusiėmė chirurgo kaukę ir pasijuto patenkintas, kad procedūra praėjo gerai. Tačiau kartu Gregas pastebėjo, kad džiaugsmo, kurį anksčiau patirdavo dirbdamas plastikos chirurgu, tiesiog nebeliko. Jis susimąstė: kada ir kaip dingo tas jaudulys? Gregas nusprendė kreiptis pagalbos į koučingo specialistą. Nuo pat vaikystės siekęs kuo daugiau, jis sėkmingai tapo chirurgu. Pradėjęs dirbti su koučingo specialistu, Gregas atrado, kad šį troškimą siekti sėkmės iš dalies pakurstė jausmas, jog jam reikia nuolat kažką įrodyti sau pačiam. Bet ilgainiui Gregas pamiršo savo tikrąją aistrą ir gyvenimo siekius. Pavyzdžiui, jis norėjo labiau subalansuoto gyvenimo, rasti laiko kelionėms ir vėl pradėti bėgioti. Gregas taip pat išreiškė norą grįžti į Pietų Floridą, kurioje užaugo, kad galėtų būti arčiau savo šeimos ir vaikystės draugų. Tačiau šiuo metu Gregas dirbo septyniasdešimt aštuoniasdešimt valandų per savaitę, todėl jam mažai laiko likdavo kitiems dalykams.

k aip pad ė ti ž mo n ė ms p as i k e i s ti

Atkreipęs į tai Grego dėmesį, koučingo specialistas paprašė jo skirti laiko apmąstyti ir išdėstyti asmeninės vizijos detales, taip pat pabandyti atskirti savo nuoširdžius troškimus nuo to, ką gyvenime turėtų ir privalėtų daryti. Visa tai atlikus, užsidegė žalia šviesa. Gregas atrado, ko iš tikrųjų nori, ir patyrė, kaip toks aiškumas suteikia teigiamos energijos ir motyvacijos. Glaudžiai bendradarbiaudamas su koučingo specialistu, Gregas ėmė keisti savo gyvenimą taip, kaip vos prieš kelis mėnesius negalėjo net įsivaizduoti. Išsamiau Grego istoriją nagrinėsime 2 skyriuje, o dabar pasakysime, kad jo asmeninis ir profesinis gyvenimas labai reikšmingai pasikeitė į gerąją pusę.

Kaip iš tiesų padėti kitiems Gregas nusprendė visapusiškai išanalizuoti savo asmeninę viziją ir aktyviai jos siekti, todėl galiausiai atrado trokštamą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei artumą su šeima ir draugais. Jis iš naujo ėmė patirti gyvenimo džiaugsmą. Mūsų tyrimai rodo, kad vedant koučingo sesijas labai svarbu išsiaiškinti ir suformuluoti asmeninę žmonių viziją. Labiau nei tiesioginių problemų sprendimas ir bandymas padėti žmogui pasiekti nustatytus tikslus ar atitikti tam tikrus standartus, asmens vilčių ir svajonių atskleidimas yra raktas, atveriantis teigiamas emocijas ir vidinę motyvaciją bei skatinantis žmogų siekti tikrų, ilgalaikių pokyčių. Tačiau padėti kitiems įgyvendinti savo širdies troškimus gali ne vien koučingo specialistai. Kur tik pažvelgsite, visur pamatysite pavyzdžių, kaip žmonės padeda vieni kitiems mokytis ar keistis. Tiesą sakant, paklausti apie tuos, kurie padarė mums didžiausią įtaką gyvenime, daugelis pirmiausia pagalvojame apie tėvus, sporto trenerius arba mokytojus – greičiausiai tokią mokytoją kaip Kyle’ė Schwartz. Vos pradėjusi mokyti trečiokus, Kyle’ė pajuto, kad apie savo mokinius turi žinoti daugiau, nei rodo jų priėmimo duomenų formos

p ag al bo s e s mi ų e s mė

ar standartinių testų rezultatai. Norėdama būti išties gera mokytoja, ji nusprendė, kad kažkaip turės išsiaiškinti, apie ką galvoja jos mokiniai, – kas jiems svarbu.1 Ji paprašė mokinių užbaigti šį sakinį: „Norėčiau, kad mano mokytoja žinotų…“ Štai ką sužinojo Kyle’ė: „Norėčiau, kad mokytoja žinotų, jog mano skaitymo pasiekimų knygelė nepasirašyta, nes retai matau savo mamą.“ „Norėčiau, kad mano mokytoja žinotų, jog myliu gyvūnus ir dėl jų padaryčiau viską. Norėčiau dirbti gyvūnų prieglaudoje, kad galėčiau padėti gyvūnams rasti šeimininkus.“ „Norėčiau, kad mano mokytoja žinotų, jog mes su šeima gyvename prieglaudoje.“2 Sąraše galima rasti daugybę kitų atsakymų ir kiekvienas jų vis labiau jaudinantis bei atskleidžiantis daugiau tiesos. Maža būtų pasakyti, kad mokinių žodžiai sukėlė Kyle’ės atjautą. Jie suteikė informacijos, reikalingos jai, mokytojai, norint jiems padėti. Dabar ji žinojo, kas vaikams svarbiausia, ir tai mažai ką bendro turėjo su standartiniais kasdieniais trečiokų pamokų planais. Kyle’ės klausimas mokiniams paplito „Twitter“ socialiniame tinkle ir pasiekė pradines klases visame pasaulyje. Akivaizdu, kad žmonės trokšta rasti veiksmingų būdų suprasti ir padėti kitiems. Jos klausimas paprastas, tačiau jį ne taip dažnai užduoda žmonės, kurie galbūt nori padėti kitiems. Mes, mokytojai, vadovai, kolegos, tėvai ir įvairaus pobūdžio koučingo specialistai, esame užsiėmę savo užduotimis ir darbotvarkėmis, todėl pamirštame užduoti pagrindinius, daug atskleidžiančius klausimus – klausimus, galinčius mums pasakyti kai ką svarbaus apie žmones, kuriems norime padėti. Arba galbūt tokių klausimų neužduodame, nes bijome atsakymų ir to, kokios problemos ir emocijos gali iškilti į paviršių.

k aip pad ė ti ž mo n ė ms p as i k e i s ti

Kartais lengviau juos ignoruoti ar neigti, atsiriboti nuo žinojimo ar jautrumo kitam žmogui. Mes paprasčiausiai gyvename toliau, nepaisydami žmonių poreikių ir norų, kurie neįeina į mūsų darbotvarkę ar pamokų planą. Tačiau, kaip rodo Grego Lakino istorija, šis „dėmesio atitraukimas“ – žmonių nuoskaudos ir sielvartas, jų svajonės ir nuoširdžiausi norai – vis tiek išlieka. Jie vis dar veikia mūsų mokinius, klientus, pacientus, pavaldinius, kolegas ir vaikus giliausiais lygmenimis, tai yra tais lygmenimis, kuriuose vyksta tikrasis mokymasis ir pokyčiai. Atsakydami į mokytojos klausimą, Kyle’ės Schwartz klasės mokiniai pasakė ne tik tai, kas jiems neduoda ramybės, bet ir atskleidė savo siekius bei vizijas. Kaip matome, būtent taip Kyle’ė atrado šių vaikų augimo ir transformacijos galimybę. Užuot sutelkusi dėmesį į save kaip mokytoją ir į tai, ko turi išmokyti savo trečiokus, ji nukreipė dėmesį į mokinius, besimokančiuosius. Tai leido jai užmegzti geresnius ir prasmingesnius santykius ne tik su mokiniais, bet ir tarp jų pačių. Ji sugebėjo suburti bendruomenę, kurios bendras tikslas – klausytis ir rūpintis vieni kitais. Dvi istorijos, kuriomis ką tik pasidalijome, gimė labai skirtingomis aplinkybėmis. Tačiau jos abi padeda žmonėms mokytis, augti ir keistis, o tai ir yra šios knygos esmė. Pagalbos reikia visiems, ne tik trečios klasės moksleiviams ir ne tik karjeros aklavietėje atsidūrusiems chirurgams. Mums visiems reikia pagalbos, kad imtumėmės svarbių pokyčių savo gyvenime ir darbe bei išmoktume naujų dalykų. Šioje knygoje sužinosite, kaip veiksmingiau padėti kitiems. Atkreipkite dėmesį, kad nors mūsų, kaip autorių, tyrėjų ir pedagogų, dėmesys sutelktas į koučingo profesiją (vadovų, karjeros, gyvenimo, komandos ir kolegų koučingą), šią knygą ketiname skirti daugeliui skirtingų auditorijų. Tai reiškia, kad visi, kurie nori padėti žmonėms, – vadovai, mentoriai, konsultantai, terapeutai, dvasininkai,

p ag al bo s e s mi ų e s mė

mokytojai, tėvai, sporto treneriai, kolegos, draugai – čia ras svarbių patarimų, įskaitant daugybę praktinių užduočių, padėsiančių lavinti pagalbos kitiems įgūdžius. Šioje knygoje aprašysime būdus, kurie, remiantis mūsų tyrimais, žmonėms pokyčius padeda pasiekti tvariausiai ir pačiu giliausiu lygmeniu. Kaip išsiaiškino Gregas Lakinas ir Kyle’ė Schwartz, geriausias būdas padėti žmonėms mokytis, augti ir keistis yra padedant jiems priartėti prie savo idealiojo „aš“ – savo svajonių ir idealios ateities vizijos.

Atjauta grįstas koučingas Šią knygą parengėme remdamiesi prielaida, kad veiksmingas koučingas ir visokeriopa pagalba žmonėms, ieškantiems, kas jiems padėtų, duoda tris konkrečius pokyčius. Pirma, jie atranda arba iš naujo patvirtina bei suformuluoja savo asmeninę viziją, kuri apima svajones, aistrą, tikslą ir vertybes. Antra, jie patiria elgesio, minčių ir (arba) jausmų pokyčius, kurie priartina juos prie asmeninės vizijos įgyvendinimo. Ir trečia, jie sukuria arba sutvirtina tai, ką mes vadiname rezonuojančiais santykiais su koučingo specialistu ar pagalbininku ir idealiu atveju su kitais juos palaikančiais žmonėmis. Bet kaip to pasiekti? Kaip nuo gerų ketinimų kam nors padėti pereiti prie pažado įgyvendinti ką tik išvardytus tris pokyčius? Tai ne visada intuityvus ar akivaizdus procesas. Dažnai bandydami padėti žmonėms, sutelkiame dėmesį į problemos sprendimą. Juk dažnu atveju esame labiau patyrę ir matome, ką žmogus turėtų daryti, kad geriau gyventų, produktyviau dirbtų ar daugiau išmoktų. Mes žinome, kas jiems naudinga. Arba žmoguje ar situacijoje matome save ir nukreipiame tai, ką kadaise darėme ar darytume, į kitą žmogų. Kartais žmonės ateina pas mus ieškodami problemos sprendimo. Norėdami padėti, girdime, kad tie žmonės prašo

k aip pad ė ti ž mo n ė ms p as i k e i s ti

palengvinti simptomus, todėl bandome padaryti ką nors, kas toli gražu neatitinka jų gilesnių troškimų ir poreikių. Tai klaida. Bandydami padėti pagalbos ieškančiam asmeniui, dauguma iš mūsų natūraliai orientuojasi į problemą, sutelkdami dėmesį į atotrūkį tarp to, kur žmogus yra, ir to, kur, mūsų manymu, turėtų ar galėtų būti. Bandome juos pataisyti. Tai nelabai padeda, jei apskritai padeda, siekiant motyvuoti žmogų imtis ilgalaikio mokymosi, keitimosi ar prisitaikymo plano. Kartais tokie veiksmai gali paskatinti imtis greitų taisomųjų veiksmų. Tačiau kai žmonės reaguoja, jie dažnai tai daro iš pareigos ir stokoja vidinės motyvacijos, reikalingos trokštamiems pokyčiams pasiekti. Arba jaučia poreikį kažką daryti, net jei tai nėra tvarus sprendimas. Tai yra visa esmė: ar pastangos yra tvarios? Ar jos bus ilgalaikės? Ar asmuo yra tvirtai apsisprendęs toliau stengtis keistis ir mokytis? Žinoma, būna atvejų, kai žmonės susiduria su rimtomis problemomis, kurias turi išspręsti. Tačiau mūsų tyrimai rodo, kad kai kontekstas yra atotrūkis ar trūkumas, kuriems reikia dėmesio, pokyčiams reikalingos energijos ir pastangų paprastai pristinga. O kai kontekstas yra ilgalaikė svajonė ar vizija, žmonės semiasi energijos iš šios vizijos ir gali išlaikyti pastangas keistis net ir tada, kai sunku. Kai koučingo specialistas ar kitoks pagalbininkas sugeba parengti tokį kontekstą, tai vadiname atjauta grįstu koučingu, t. y. koučingu su nuoširdžiu rūpesčiu ir susidomėjimu, sutelkiant dėmesį į kitą asmenį, teikiant paramą ir padrąsinimą bei padedant atrasti ir įgyvendinti to asmens svajones ir aistras. Būtent taip elgėsi Kyle’ė Schwartz, kai kreipėsi į savo mokinius ir paklausė, ką jie norėtų jai papasakoti. Šioje knygoje šį požiūrį sugretinsime su tuo, ką apibūdiname kaip koučingą siekiant atitikties – kai, užuot padėjęs žmogui suformuluoti ir pasiekti trokštamą ateitį, koučingo specialistas bando padėti lengviau pasiekti tam tikrą išoriškai apibrėžtą tikslą. Šian-

p ag al bo s e s mi ų e s mė

dien koučingas, kuriuo siekiama atitikties, yra standartinis metodas daugelyje pagalbos rūšių – nuo sportinio treniravimo, mokymo iki tėvystės ir gydytojo bei paciento santykių. Tai ypač būdinga verslo koučingui ir pernelyg dažnai vadovų koučingui, kai koučingo specialistas samdomas siekiant padėti vadovui ar darbuotojui atitikti konkrečius sėkmės organizacijoje kriterijus. Tam tikrose situacijose koučingas siekiant atitikties gali būti veiksmingas, kai norima įgyvendinti konkretų ir iš anksto nustatytą tikslą, pavyzdžiui, sulaukti paaukštinimo tarnyboje. Tačiau mūsų tyrimai rodo, kad toks koučingas retai kada lemia ilgalaikius pokyčius ir nepadeda pasiekti viso savo potencialo, o ką jau kalbėti apie jo įgyvendinimą. Kita vertus, atjauta grįstas koučingas kaip tik tam ir skirtas. Jis padeda žmonėms atrasti priimtiniausius būdus augti ir keistis savo gyvenime bei pasiūlo jiems procesą bei paramą, kaip tuos pokyčius įgyvendinti ir išlaikyti. Vienas iš mūsų studentų apibendrino taip: „Visi, kurie buvo svarbūs mano gyvenime, pasėjo įkvėpimo ir idėjų sėklą, o paskui palaikydami ir skatindami mano pasirinkimą, suteikė laisvę pasirinkti man tinkamiausią kryptį.“ Būtent taip elgiasi puikūs koučingo specialistai. Puikūs koučingo specialistai ir geriausi mokytojai, vadovai, kolegos ir draugai įtraukia mus į įkvepiančius pokalbius. Jie paskatina mus norėti prasmingai augti, tobulėti ir keistis bei padeda tą daryti. Jie padeda siekti asmeninės vizijos, o ne tik pasako, kaip pareigingai turėtume ir privalėtume gyventi.

Tyrimas: kodėl atjauta grįstas koučingas pasiteisina Mūsų tyrimai rodo, kad norint, jog pokyčiai įsitvirtintų, jie turi būti tikslingi ir turėti vidinę motyvaciją, o ne būti primesti iš išorės. Todėl atjauta grįstas koučingas prasideda nuo to, kad žmogus suformuluoja savo idealųjį „aš“, arba savo viziją, kaip tai padarė

k aip pad ė ti ž mo n ė ms p as i k e i s ti

Gregas Lakinas, kai suprato, kad nori gyventi labiau subalansuotą gyvenimą, palaikyti ryšius su šeima ir senais draugais. Tai Gregą psichologiškai ir emociškai įtvirtino vadinamajame teigiamame emociniame traukos objekte (TETO), atvėrusiame jam pokyčių teikiamas galimybes ir jaudulį. Tolesniuose skyriuose sugretinsime TETO su neigiamu emociniu traukos objektu (NETO), kurį paprastai sukelia turėčiau arba išoriniai įpareigojimai, ir parodysime, kaip pirmasis padeda, o antrasis stabdo ilgalaikių pokyčių procesą. Tiek TETO, tiek NETO yra reikalingi siekiant augti – svarbu tik tinkamai parinkti „dozę“ ir seką, kad jie būtų veiksmingi, o ne slopintų. Šioje knygoje taip pat paaiškinsime, kaip TETO veikia tarsi lūžio taškas, padedantis žmogui pereiti nuo vieno žingsnio prie kito svarbiame raidos procese, kuriuo vadovaujamasi Sąmoningų pokyčių teorijoje (angl. Intentional Change Theory, ICT), kurią paaiškinsime 3 skyriuje. Čia taip pat pasidalysime daugeliu kitų mūsų tyrimo išvadų. Kalbėsime apie tai, kad koučingo procesas visada turėtų prasidėti nuo asmeninės vizijos sukūrimo ir kad pats procesas turi būti holistinis, apimantis visą asmens gyvenimą, o ne tik keletą atskirų aspektų. Atkreipiame dėmesį, kad tikime, jog koučingo specialistai ar bet kuris žmogus, norintis padėti kitam asmeniui, pirmiausia turi pajusti įkvėpimą. Nepažindami savo pačių motyvų ir jausmų, galime mažai ką nuveikti siekdami užmegzti naudingą ryšį su kitu žmogumi. Tai reiškia, kad koučingo specialistai – nesvarbu, ar jie būtų mokytojai, tėvai, gydytojai, slaugytojai, dvasininkai, ar profesionalūs vadovų koučeriai – turėtų suprasti savo emocijas ir susikurti asmeninę viziją. Tai yra autentiško santykio tarp pagalbininko ir asmens, kuriam padedama ar kuris gauna koučingo specialisto mokymus, pagrindas. Todėl šioje knygoje pateiktus pratimus ketiname skirti ne tik koučingo specialisto pagalbą priimančiam žmogui, bet ir tą paslaugą teikiančiam specialistui.

p ag al bo s e s mi ų e s mė

Viskas, apie ką rašome, yra pagrįsta išsamiais tyrimais, mūsų atliktais per pastaruosius penkiasdešimt metų tiek asmeniškai, tiek kaip komandos. Tuo ši knyga iš dalies skiriasi nuo daugelio kitų knygų apie pagalbą, vadybą, lyderystę ar koučingą: ji pagrįsta įrodymais. Tyrimai prasidėjo 1967 m., kai buvo siekiama nustatyti, kaip suaugusieji padeda arba nepadeda vieni kitiems tobulėti. Ilgalaikiai tyrimai (t. y. žmonių stebėjimas per tam tikrą laiką) apie elgesio pokyčius įvairiose srityse – nuo vadybos iki priklausomybių – buvo atlikti įmonėse, vyriausybinėse agentūrose, ne pelno siekiančiose organizacijose, aukštosiose mokyklose ir ligoninėse visame pasaulyje. Po šių tyrimų beveik dvidešimt metų buvo atliekami hormonų ir neurovaizdavimo tyrimai. Cituojame savo tyrimus, taip pat mūsų doktorantų ir kolegų atliktus tyrimus. Be to, kiekvienas iš mūsų yra koučingo specialistas ir pedagogas, todėl savo pasakojimuose remiamės asmenine ir profesine patirtimi. Mes trise kaip tyrėjai ir autoriai glaudžiai bendradarbiaujame „Case Western“ universitete ir kartu dėstome Weatherheado vadybos mokyklos Koučingo specialistų sertifikavimo programoje. Be to, kartu pradėjome keletą koučingo iniciatyvų. Koučingo tyrimų laboratorija (angl. Coaching Research Lab) buvo įkurta 2014 m. KTL vienija mokslininkus ir praktikus, siekiančius plėtoti koučingo tyrimus. 2015 m. pradėjome vesti Atvirus internetinius mokymosi kursus (angl. Massive Open Online Courses, MOOC) „Įkvepiantys pokalbiai: mokymosi, lyderystės ir pokyčių koučingas“. Kurse daugiausia dėmesio skiriama atjauta grįstam koučingui ir jame jau dalyvavo daugiau nei 140 000 žmonių. Ankstesniame kurse apie įkvepiančią lyderystę, pasitelkiant emocinį intelektą, kuriame buvo pristatyta daugelis šių idėjų, dalyvavo per 800 000 žmonių iš daugiau nei 215 šalių. Mūsų tyrimai aiškiai parodo šį faktą – konkrečiai kalbant, elgesio, hormonų ir neurovaizdavimo tyrimai rodo skirtingą poveikį, kai koučingas taikomas gryninant žmonių svajones ir viziją (atjauta

k aip pad ė ti ž mo n ė ms p as i k e i s ti

grįstas koučingas), palyginti su koučingu, siekiant tam tikro išoriškai apibrėžto tikslo (koučingas siekiant reikalavimų). Be to, stebėdami savo mokinius įsitikinome, koks veiksmingas gali būti atjauta grįstas koučingas. Kartu su keturių mėnesių lyderystės ugdymo kursu jis, kaip pastebėjo kiti, lėmė reikšmingą emocinio ir socialinio intelekto kompetencijų, kurias studentai pasirinko ugdyti savo asmeninėms vizijoms paremti, pagerėjimą. Kartu tai suteikia tvirtą mokslinį pagrindą siekiant tobulinti, kaip efektyviai atlikti koučingą ir padėti kitiems pasiekti tvarių, trokštamų pokyčių.

Apie šią knygą Skaitydami šią knygą, gilinsitės į kiekvieną įvadiniame skyriuje nagrinėtų temų, kartu pasisemdami įžvalgų ir praktinių įgūdžių, padėsiančių jums kuo veiksmingiau mokyti kitus ar jiems padėti. Visoje knygoje atkreipiame dėmesį į specifinius esminius punktus (svarbiausi mokymosi aspektai), svarbius mokslinius tyrimus (mokslinių tyrimų dėmesio centre), o pabaigoje pateikiame nuorodas ir išsamesnę informaciją. Praktiškam skaitytojui daugumos skyrių pabaigoje siūlome konkrečias, laiko patikrintas užduotis (refleksijos ir pritaikymo pratimai). Norime skatinti refleksiją kaip aktyvų emocinį mokymąsi, o ne tik kaip informaciją. Daugumos skyrių pabaigoje taip pat pateikiame naudingas pokalbių gaires su klausimais to skyriaus temomis, kurias galima aptarti su draugais ir kolegomis. Knygos naudą iš dalies pajusite asmeniškai apmąstydami idėjas ir metodus ir, kaip parodė mūsų neurovaizdavimo tyrimai, apie šias refleksijas ir patirtį kalbėdamiesi su kitais. Aptariamos su kitais idėjos tampa prieinamesnės. Pokalbių gairės yra naudinga priemonė tą padaryti. Nors tikimės, kad šią knygą mėgaudamiesi skaitysite nuo pradžios iki pabaigos, ją taip pat galite naudoti kaip informacinį gidą, iš karto atsiversdami tam tikrus skyrius arba svarbiausius mokymosi aspektus, pratimus ir kitus tekste išskirtus dalykus.

p ag al bo s e s mi ų e s mė

Trumpai apie knygą galima pasakyti taip: 2 skyriuje nagrinėjama koučingo ir kitų būdų, kuriais žmonės padeda vieni kitiems, paskirtis ir apibrėžtys. Kaip rodo realūs koučingo atvejų pavyzdžiai, bet kokio pagalbos proceso esmė yra santykių patirtis tarp pagalbą gaunančio ir pagalbą teikiančio asmens. 3 skyriuje išsamiau nagrinėjami atjauta grįstas koučingas ir koučingas siekiant reikalavimų. Mūsų požiūriu, žmonės gali pasikeisti, kai patys to nori. Aprašome penkis Sąmoningų pokyčių teorijos atradimus kaip tvarių, norimų pokyčių modelį. 4 skyriuje aptariame, ką sužinojome iš naujausių smegenų mokslo tyrimų, kurie gali pagelbėti mums tvariau padėti kitiems. Ypač daug dėmesio skiriame parodyti, kaip sužadinti savo smegenyse teigiamus ir neigiamus emocinius traukos objektus (atitinkamai TETO ir NETO), kad sukurtume imlesnę ir labiau motyvuotą emocinę būseną. 5 skyriuje gilinamės į TETO ir NETO mokslinius tyrimus, parodydami, kad nors neigiamas emocinis traukos objektas mums reikalingas siekiant išgyventi, būtent teigiamas emocinis traukos objektas leidžia žmonėms klestėti ir vystytis. Aptariame, kaip veiksmingai pasiekti teigiamą traukos objektą ir sukurti tinkamą pusiausvyrą tarp jo ir neigiamo traukos objekto, taip skatinant augimą ir ilgalaikius pokyčius. 6 skyriuje išsamiai nagrinėjame asmeninę viziją. Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad tokios vizijos atradimas ir vystymas yra neurologiškai ir emociškai galingiausias būdas įjungti teigiamą emocinį traukos objektą. Asmens vizija yra jo galimos ateities vaizdinys. Tai nėra nei tikslai, nei strategija. Tai nėra prognozė to, kas tikėtina. Tai yra svajonė! 7 skyriuje kalbėsime apie tai, kaip užmegzti rezonansinius santykius ir išmokti užduoti vienas kitam tinkamus klausimus, išgirsti atsakymus ir taip paskatinti mokymąsi bei pokyčius. Tiek klausimų stilius, tiek jų pateikimo laikas gali paskatinti TETO ir pokyčius arba priešingai. Praleidus svarbiausius momentus

k aip pad ė ti ž mo n ė ms p as i k e i s ti

ir gavus klausimus ne pagal eiliškumą, potencialiai motyvuojantis pokalbis gali sukelti kaltės jausmą. 8 skyriuje nagrinėjama, kaip organizacijos gali puoselėti koučingo kultūrą, keisdamos įmonės normas, pavyzdžiui: 1) skatindamos kolegų koučingą; 2) pasitelkdamos išorės ir vidaus profesionalius koučingo specialistus; 3) ugdydamos vadovus būti savo padalinių ir kitų sričių koučingo specialistais. 9 skyriuje parodome, kaip pasinaudoti akimirkomis, kai žmogus yra pasirengęs gauti pagalbą, vadinamaisiais koučingo momentais, ir pateikiame praktinį gidą, kaip sukurti saugią erdvę refleksijai ir atvirumui. Skyriuje taip pat nagrinėjami kai kurie tipiški „sunkūs“ koučingo atvejai ir parodoma, kaip gali padėti atjauta grįsto koučingo metodai. Galiausiai 10 skyriuje knygą baigiame įkvepiančiu kreipimusi, grąžindami jus prie 2 skyriuje pirmą kartą pasiūlyto pratimo, kuriame prašėme apmąstyti, kas jums padėjo tapti tuo, kas esate. Jums perskaičius knygą ir sužinojus, kaip padėti kitiems tobulėti, klausiame: „Kieno sąraše būsite jūs?“ Juk bendravimas su kitais, kai jie siekia savo svajonių, gali būti didžiausia ir tvariausia dovana gyvenime. Tai mūsų palikimas!

Vilties žinia Šioje knygoje nešame vilties žinią. Įtraukti ir įkvėpti žmones mokytis ir tvariai keistis nėra sudėtinga, nors kartais gali pasirodyti priešingai. Aptariame, kaip paskatinti žmogų tyrinėti naujas idėjas jo svajonių ir asmeninės vizijos kontekste, kartu sprendžiant konkrečias problemas. Nagrinėsime, ką daro efektyvūs koučingo specialistai ir pagalbininkai, kad padėtų asmenims pasiekti gyvenime tvarių, trokštamų pokyčių. Nagrinėsime ne tik efektyvios pagalbos ir koučingo metodą, bet ir tai, kaip atrodo bei, galbūt dar svarbiau, koks jausmas palaikyti prasmingus koučingo santykius tiek iš koučingo specialisto, tiek iš pagalbą priimančio asmens perspektyvos.

p ag al bo s e s mi ų e s mė

Štai kodėl šioje knygoje terminą koučingo specialistas vartojame kaip požiūrį ir būseną, o ne kaip titulą ar vaidmenį, kurį žmogus atlieka. Tikime, kad pateiktos idėjos ir praktika padės pakeisti koučingo specialistų, lyderių, vadovų, konsultantų, terapeutų, mokytojų, tėvų, dvasininkų, gydytojų, slaugytojų, odontologų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų požiūrį į pokalbius su savo klientais, pacientais ar mokiniais. Be to, norime paskatinti atlikti daugiau mokslinių tyrimų apie koučingą ir pagalbą. Norime paskatinti patobulinti ar pakeisti šimtus koučingo specialistų ir vadovų rengimo programų, medicinos ir slaugos mokymą ir bet kokią kitą programą, kurioje ugdomi padedančiųjų profesijų atstovai, kad jie kitaip nei įprastai skatintų mokomus asmenis mokytis ir keistis. Galbūt labiausiai šiais laikais, kai daugelyje mūsų gyvenimo sričių vyksta susiskaldymą skatinantys pokalbiai, norime padėti žmonėms išsiugdyti įgūdžių, kaip empatiškai išklausyti vieniems kitus. Norime, kad žmonės būtų pasirengę mokytis vieni iš kitų. Tikimės, kad padėsime atsigręžti į save ir būti atviriems naujoms idėjoms. Sutelkdami dėmesį į kitus ir nuoširdžiai jiems padėdami, galime kurti geresnę ateitį savo šeimose, komandose, organizacijose ir bendruomenėse. Šia knyga siūlome būdą, kaip pasinaudojant žmonių troškimais mokytis ir keistis, motyvuoti save ir kitus bei vadovauti pasitelkiant daugiau atjautos. Tad pradėkime.