Pijus Narijauskas

1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?

Į savo paauglystės metus sugrįžti nenorėčiau. Šiuo metu jaučiuosi labiau atsakingas už savo gyvenimą, už savo sprendimus. Tas man suteikia saugumo ir pasitikėjimo savimi. Paauglystėje buvo daug pasimetimo, blaškymosi, norėjimo būti kažkuo, kuo nesi.

2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba labai brandus poelgis.

Paauglsytės nesąmonės pirmiausiai asocijuojasi su alkoholiu ir rūkymu. Dabartinėmis akimis žiūrint, tai atrodo didelės nesąmonės. Na, bet paauglystė yra paauglystė.

Emociškai – dviratis. Finansiškai – turbūt kompiuteris.

Trumpai apibūdink.

Manau, kad užaugę mes visi daugiau mažiau suvienodėjame. Paauglystėje skirtumai tarp mūsų didesni nei dabar. Dabar aš vieną dieną būnu pasitikintis savimi gražuolis, kitą dieną galiu būti intravertas moksliukas. Tam tikroje aplinkoje mane galbūt kiti žmonės mato net kaip plevėsą menininką. Sunku pasakyti, kaip mane mato aplinkiniai. Pats nesijaučiu kaip joks tipas.

Paauglystės laikotarpiu esu gavęs keletą pravardžių. Pijokas, Pijanskis, Prius, PJ, pew pew.

6. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne: a) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės; b) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai; c) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;

Tikrai C.

Dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Taip pat yra ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogė.

Saulė Gotbergė

1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?

Nenorėčiau. Buvo daug smagių, gražių, naujų patirčių, tačiau paauglystėje mane labai daug kas erzino. Dažnai jaučiau kažkokią neteisybę, ir tas jausmas man nepatiko. Atrodė, kad nuolatos visi aiškina, kaip turiu elgtis, bet nepasako kodėl. Tiesiog girdi žodžius

„Nes aš taip pasakiau“, ir tuomet tas neteisybės jausmas viduje vis auga. Prisimenu, kad labai laukiau, kada baigsiu mokyklą, gyvensiu viena ir tapsiu pilnai savarankiška ir už save atsakinga. Septintoje klasėje aš ir mano klasiokė susikonfliktavome su kita klasioke. Mes sugalvojome, kad kerštas yra geriausia idėja. Todėl per vieną pertrauką pasiėmėme kanceliarinius peiliukus (kuriuos naudodavome per dailės pamoką pjaustyti kartoną) ir supjaustėme jos paltą, kuris kabėjo rūbinėje. Aš iki šiol negaliu patikėti, kad taip padariau ir kad tuo metu tai atrodė juokinga.

3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (pvz.: kompaktas, kedai...)

Brangiausias daiktas buvo „Ipod nano“ muzikos grotuvas, kurį močiutė parvežė iš Amerikos. Iki tol turėjau tik mp3 grotuvą, į kurį tilpdavo labai nedaug dainų, todėl tekdavo labai atsakingai išsirinkti mylimiausias dainas. Gavusi naują grotuvą, pagaliau galėjau susikelti visą muziką, kurią mėgstu. O paauglystėje aš visą laiką klausydavau muzikos. Net per kai kurias pamokas atsisėsdavau į galą ir klausydavau ne mokytojos, o muzikos.

4. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės, kitam? Trumpai apibūdink.

Per visą paauglystę praėjau daug skirtingų etapų ir pasimatavau daug tipų. Dažniausiai prisitaikydavau prie žmonių, su kuriais bendraudavau. Net mano pažymiams didžiulę įtaką darė klasiokai, su kuriais tuo metu leidau laiką. Bet turbūt daugiausiai laiko mokykloje priklausiau mean girl tipui, kad ir kaip nenorėčiau to pripažinti :).

5. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią?

Neturėjau, bet kadangi mano vardas Saulė, tai susilaukdavau daug juokelių. Pvz. susipažįstant su naujais žmonėm, visada atsakydavo „o aš tada mėnulis“ arba pagalvodavo, kad aš juokauju. Dažnai klasiokai ar kiti draugai dainuodavo man lietuviškas dainas su mano vardu.

6. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne: d) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės; e) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai; f) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;

D - pasimėgaučiau nerūpestingu gyvenimu ir visiems klasiokams nusiųsčiau foto ir linkėjimus.

Teatro režisierius.

Augustas

Gornatkevičius

1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?

Ir taip, ir ne. Jei norėčiau, tai dėl smagumo ir nuostabių žmonių, supusių mane. Visgi jaučiu, kad dabar esu gerokai laisvesnis, drąsesnis ir laimingesnis, todėl veikiausiai grįžti nenorėčiau. O ir žmonių ratas dabar supa dar nuostabesnis.

2. Pats brangiausias tų dienų daiktas (kompaktas, kedai...)

Kadangi gyvenau užmiestyje, dar dvyliktoje klasėje pradėjau vairuoti, važinėti į mokyklą mašina (aišku, ne kasdieną). Man rodos, tai savotiškai tapo brandos, paauglystės pabaigos, nepriklausomybės ženklu.

3. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės, kitam? Trumpai apibūdink.

Manau, kad buvau menininkas-moksliukas. Ne sielgiau kaip moksliukas, tačiau mokslai tikrai rūpėjo bei sekėsi. Tačiau menas visada traukė labiau, ir nebuvo gaila praleisti pamokų dėl mokyklos renginių ar veiklų už jos ribų.

4. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią?

Kažkuriuo metu klasės draugai juokavo, kad esu diktatorius. Tai, be abejo, susiję su tuo, kaip organizuodavau mokyklos renginius ir visiems aiškindavau, ką daryti. Manau, dabar su manim dirbti gerokai maloniau – esu ramesnis, žaismingesnis, atviresnis kitų idėjoms.

5. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne: a) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės; b) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai; c) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;

Spektaklio dramaturgas. Rašytojas, pasakotojas su transporto inžinerijos diplomu stalčiuje