KAUNAS PILNAS KULTŪROS. 2016 GEGUŽĖ

2016

GEGUŽĖ

Viršelio niliustracijos autorė Inga Navickaitė

A I D Ž A R P

DARBO VAKARĖLIS NIEKADA NESIBAIGIA „Dar nė vienas vakarėlis neįėjo į istoriją todėl, kad baigėsi laiku“, – kadaise, beje, reaguodamas į griežtą renginio Kaune organizatorių sprendimą, teigė vienas didžėjus iš Šiaulių.

Ir iš tiesų, ruošdami gegužės numerio straipsnius, dar kartą įsitikinome, kad į mūsų, o ir kitų, apie renginius, įvykius bei asmenybes rašančiųjų, akiratį dažniausiai papuola ne tie, kurie be vienos minutės šešios jau užsimeta kaklaraištį ant peties ir eina, kaip jie įsivaizduoja, gyvenimo gyventi.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2

Labai daug renginių ir iniciatyvų randasi ne todėl, kad kokios nors įstaigos darbuotojų pareigybių aprašyme taip nurodyta. Ne todėl, kad kas nors liepė „ką nors suorganizuoti“. Greičiausiai todėl, kad kitaip tiesiog nebeįmanoma. Nes aplink, prisiminus vieną sostinės sienų menininką ir jo pareiškimą „Vilnius Full of Space“, vis dar yra erdvės – beje, galbūt ji ir yra ta, kuri liepia?

Tad gegužę esame už tuos ir kalbame apie tuos, kurių darbo vakarėliai niekada nesibaigia. Už tuos, kurie, žiūrėdami į tuščią pievą, mato ne gyvūnėlių suvenyrus, o būsimą pjesės skaitymą. Arba, žiūrėdami į baltą sieną, mato ne ją, o būsimą parodą.

3

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

S I T E I N U A K

KOSMOSO AMBASADA KAUNE! Pašnekovą kalbino Kotryna Lingienė Nuotraukos Artūro Bulotos ir iš asmeninio pašnekovo archyvo

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

4

Jei lankėtės galerijoje POST, pažįstate Anagard, arba Andres Busrianto. Jei praėjusią vasarą buvote įsupti kolektyvo „Kaunas Zoo“ muzikos, greičiausiai irgi pažįstate. Šiuo metu gatvės menininkas gyvena savo gimtojoje Indonezijoje, bet jo ryšys su Kaunu toks artimas, kad bendraujant tų 10 000 km atstumo beveik nesijautė. Norėtume su Andres kuo greičiau vėl pasimatyti Kaune, gal net jo ir draugų sugalvotos Kosmoso ambasados atidaryme, bet kol kas tiesiog kalbamės apie pasaulį siekiantį pakeisti meną, išeinantį už galerijų ribų.

Ir šiek tiek apie miestą.

5

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

Esi gatvės menininkas. Koks kelias iki šio statuso vedė?

Baigęs studijas Džokjakartos meno institute, trafaretus gatvėse ėmiau naudoti kaip ginklą, skirtą kritikuoti, išreikšti savo požiūrį į socialinį, ekonominį, politinį neteisingumą. Apskritai kaip menininkas orientuojuosi į kapitalizme neteisingai dominuojantį neokolonializmą. Tai liečia daugelį žmonių ir erdvių tiek Lietuvoje, tiek Indonezijoje. Neoliberalistiniai metodai, taikomi privatizacijos procesuose, visuomeninių institucijų – universitetų, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos įstaigų – prastėjantis veiksmingumas mane domina labiausiai.

piešiu eskizą, susietą su konceptualia idėja. Dažniausiai procese dalyvauja didelė bendruomenė, tad savo kuriamą gatvės meną laikau bendruomenine ir politine veikla.

GATVĖS MENU UŽSIIMU IR TAM, KAD ATVERČIAU KITIEMS GYVENTOJAMS AKIS IR PROTĄ , TAM, KAD SKIRTINGI VISUOMENĖS SLUOKSNIAI UŽMEGZTŲ TARPUSAVIO SANTYKIUS.

Lietuva. Kada pirmąkart apie ją išgirdai?

Studijų metu teko skaityti Česlovo Milošo kūrybą, ji man pasirodė labai artima. 2007-aisiais susipažinau su lietuviu Pauliumi Staniūnu (allisamazing.com), kuris studijavo tame pačiame meno institute.

Dalijomės kovos, vilties ir kūrybingumo kupinomis istorijomis – jos buvo labai panašios. Vėliau mano gyvenime atsirado daugiau lietuvių. Atvykite ir jūs manęs aplankyti!

O kaip nusprendei vykti į Kauną?

Natūralu, kad norėjau aplankyti vietą, kurioje gyveno tiek daug mano draugų. Mano namuose Džokjakartoje buvo apsistoję keli „Kauno Zoo“ nariai, taip pat lankė galerijos POST atstovai. Visi jie ir pakvietė mane į Kauną – labai nudžiugau!

K

A

U

N

I

E

T

I

S

Kuo gatvės menas pranašesnis už įprastas meno formas?

Man tai – geriausias būdas kalbėti su auditorija ir išreikšti idėjas, kviečiančias diskutuoti. Kartu tai palanki platforma kvestionuoti įprastai neutralų meno vaidmenį – juk menininkai dažnai priskiriami akademiniams sluoksniams. Simbolinio – Menininko iš didžiosios „M“ – statuso nesiekiu remdamasis galerijų tradicijomis, taip išlaikau autonomiją. Trumpai tariant, man nereikia laikytis „jų“ taisyklių ir mano gatvės menas yra efektyvesnis būdas susikalbėti su žmonėmis „iš gatvės“.

Mano darbai Kauno galerijoje POST, veikla su kolektyvu „Kaunas Zoo“, Stokholme vykdytas projektas „Refugees Welcome“ yra tokių santykių pavyzdžiai.

Kai ruošiuosi sukurti trafaretą, ieškau kontekstualios informacijos apie vietos istorijas, pasirenku tinkamą viešąją erdvę, tuomet

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

6

Galerijoje POST yra ir vienas mano trafaretas, kuriame vaizduojama karvė, įprasminanti išnaudojimą ir ekonominį neteisingumą. Šį kūrinį įkvėpė Mičigano universiteto Vadybos mokyklos profesoriaus daktaro Mark J. Perry studija apie tai, kad karvės Europoje per dieną uždirba daugiau (2,2 JAV dolerio) nei 1,2 milijardo skurstančių žmonių visame pasaulyje. ES simbolį panaudojau ironiškai, mano kūrinyje karvė yra apsvaigusi nuo tokio fantastiško uždarbio. Tęsiu šias idėjas kituose savo darbuose, kalbančiuose apie minimalų atlyginimą ir nesubalansuotas pasaulio ekonomikos taisykles.

Kuo tave sudomino Kauno gyventojai?

Daug keliavau Europoje, gyvenau Berlyne, Varšuvoje ir Stokholme, visur patiko, bet stipriausias ryšys su žmonėmis užsimezgė būtent Kaune. Jaučiau, kad kauniečiai – tokie kaip aš, jie man daug padėjo, skyrė dėmesio ir parėmė, kai labiausiai to reikėjo. Be jų Kaune būčiau prapuolęs. Mūsų miestai panašūs.

Galbūt dėl tos nesaugios būsenos esant pusiau periferijoje, šiek tiek nutolus nuo kapitalistinių centrų.

Išėjus į galerijos POST balkoną galima pamatyti tavo tapytą gigantišką atvirlaiškį „Greetings from Kaunas to Indonesian friends“. Kaip gimė jo idėja?

Norėjau įamžinti ryšį tarp Džokjakartos ir Kauno – tai intensyvūs, prieštarauti nebijantys miestai, kuriuose keliami status quo klausimai apie tai, kaip viskas vyksta tiek mene, tiek politikoje. Vokas tapo mano padėka abiem miestams ir drauge jų ryšio simboliu.

Praėjusią vasarą buvai kolektyvo „Kaunas Zoo“ narys. Ką veikei su muzikantais?

Su jais praleidau nemažai laiko, man tikrai patinka „Kauno Zoo“ muzika ir atlikimo principas „pasidaryk pats“ – panašų taikau kurdamas viešąjį meną. 2013-aisiais kartu su kolektyvo nariais keliavau po Europą, taip pat daug kartų girdėjau juos Kauno gatvėse ir reivuose. Aš – lyg talkininkas, padėdavau jiems nešioti aparatūrą, o jie savo ruožtu padėdavo man tapyti ant sienų.

Dar pažįstu kito „pasidaryk pats“ kolektyvo, labiau hardcore / punk, „Annares“ narius.

7

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

S I T E I N U A K

O kuo pats užsiimi šiomis dienomis?

Kaip tik dabar organizuoju gatvės meno projektą, skirtą protestui prieš politinę ir socialinę netoleranciją bei ekonominę neteisybę, kurios gajos Indonezijoje. Taip pat su menininkų bendrija, kuriai ir pats priklausau, „Geneng Street Art“, organizuojame grupinę parodą. Apskritai Džokjakartoje ką nors kuriu nuolat – įveskite į „Google“ frazę „Yogya Street Art“. Gegužę vyksiu į Australiją, kur dalyvausiu viešojo meno festivalyje ir tapysiu ant gigantiškos sienos.

Ar groji muziką?

Ne, bet mėgstu jos klausytis, vaikščioti į renginius. Mano šaknys – tai Bob Marley ir punk kultūra.

Gimtajame Padango mieste Sumatros saloje darydavau tatuiruotes, tuomet buvau įsivėlęs į vietinę pankų bendruomenę. Džokjakartoje irgi stipri „pasidaryk pats“ muzikos bendruomenė, turiu draugų, kuriančių noise, grind, hardcore, dub garsus.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

8

Kokį gatvės meno darbą norėtum sukurti Kaune?

Mūsų – ne mano – darbas būtų tikrai didelis. Kad būtų lengviau jį sukurti, reikia įrengti daugiau atvirų erdvių ir kuo daugiau žmonių įtraukti į viešas diskusijas apie svarbius įvykius. Gatvės menas, „pasidaryk pats“ tipo renginiai ir panašios iniciatyvos neturėtų būti cenzūruojami, kriminalizuojami ir persekiojami. Neseniai mano mieste feminizmo festivalio organizatoriams teko atšaukti savo renginį, nes jiems grasino religiniai ekstremistai. Kaunas juk turi „Aukštojo moxlo“ patirtį – beje, buvau ir prie šios iniciatyvos prisidėjęs. Turime kovoti už teisę į miestą, už teisę žaisti, kurti ir naudotis. Kitaip teks susitaikyti su skaudžiomis visuotinio paklusnumo pasekmėmis.

Apie tai kalba Indonezijoje sukurti filmai „The Act of Killing“ ir „The Look of Silence“ – jų autoriai mano šalyje griežtai cenzūruojami. Kaip sakė Martin Luther King, Jr., „Tironas savo noru laisvės nesuteiks, jos turi reikalauti prispaustieji“.

Gatvės menas dažnai ir ne visuomet teisėtai tiražuojamas ant plakatų ar marškinėlių. Ką apie tai manai?

Manau, tai labai geras būdas meną paversti propaganda. Kūrinyje užfiksuotos idėjos gali veikti bet kurioje erdvėje ar medžiagoje. Vis dėlto gatvė – pagrindinė platforma!

Ar grįši pas mus?

Labai noriu grįžti ilgesniam laikui ir prisidėti prie Kauno bendruomenių veiklos. Esu atviras pasiūlymams.

BEJE, SU DRAUGAIS PLĖTOJAME IDĖJĄ – NORIME KAUNE ATIDARYTI KOSMOSO AMBASADĄ , KURI PERŽENGTŲ KLASIŲ, TAUTYBIŲ, RASIŲ, LYČIŲ, SEKSUALINĖS ORIENTACIJOS, KITOKIO IDENTITETO RIBAS. ŠI AMBASADA ŠIEK TIEK SUSIJUSI SU ATVIROJO KOSMOSO ĮDARBINIMO AGENTŪRA (SPACE EMPLOYMENT AGENCY, ARBA OSEA), IRGI KILUSIA IŠ KAUNO.

Daug keliauji, bet vis grįžti į Indoneziją. Kas traukia namo?

Jei atvirai, traukia „jie“ – keliauti galiu tik 3 mėnesius, tiek galioja mano vizos. Žinoma, myliu Indoneziją, gyventi čia lengva ir pigu. Bet laikau save pasaulio piliečiu, noriu ir toliau tyrinėti įvairias realybės formas.

Ar menas gali pakeisti gyvenimus?

Be abejo. Menas gali įkvėpti žmones atsiverti naujoms idėjoms ir minties mokykloms. Vis dėlto galerijų menui nepakanka, svarbu kolektyvinis procesas ir visuomenės kritika. Todėl kova ir tęsiasi.

9

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

AR KAUNAS TURĖS ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRĄ?

Kasmet Kaune vykstantys pripažinti tarptautiniai meno renginiai ir parodos pelnė jam festivalių miesto titulą. Ilgamečiai projektai, tokie kaip Baltijos šalyse didžiausias šiuolaikinio meno renginys Kauno bienalė ir reikšmingiausias fotografijos festivalis „Kaunas Photo“, vizualiųjų menų festivalis „Kaunas in Art“, architektūros, medijų, performanso, šokio ir kiti festivaliai, dažnai tampa užsienio svečių vartais į miestą ir jį tarptautinėje erdvėje reprezentuojančiais renginiais.

Vis dėlto, Kaunui pretenduojant tapti Europos kultūros (Šiuolaikine) sostine, į akis krinta prieštara: miestas, garsėjantis šiuolaikinio meno renginiais, neturi jiems skirtos erdvės. Tad, numerio temai palietus galerijas, iškyla proga pakalbėti apie ekspozicijų vietą, kurios nėra, – Kauno meno centrą.

K

A

U

N

A

S

–

E

U

R

O

P

O

S

K

U

L T

Ū

R

O

S

S

O

S

T

I

N

Ė

2

0

2

2

Teksto autorė Ana Čižauskienė Nuotraukos iš „Kauno bienalės“ archyvo

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 0

Tai vienas seniausiai Kaune aptarinėjamų kultūrinių klausimų ir kantrių derybų tema. Ji tampa aktualesnė daugėjant ir plečiantis meno iniciatyvoms Kaune. Jei palygintume, kiti didieji Lietuvos miestai tokiu trūkumu negali skųstis: Vilniuje tarptautinės ir nacionalinės reikšmės parodos pristatomos Nacionalinėje dailės galerijoje ir Šiuolaikinio meno centre, netrukus Danguolės ir Viktoro Butkų šeimos privačia iniciatyva bus pradėtas statyti Modernaus meno centras, Klaipėdoje veikia ne per seniausiai atnaujinti Parodų rūmai. O Kaune reikšmingesnėms parodoms iki šiol tarnavo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padaliniai – M. Žilinsko galerijos ekspozicijų erdvė ir Kauno paveikslų galerija. Tačiau ne paslaptis – abu padaliniai, be kitų modernizacijos

Paraiškos rengimo aktualijos ir ekspertų komentarai: kaunas2022.eu ir facebook.com/kaunas2022

iššūkių, senokai prašosi ir esminės renovacijos. Dėl to 2016 m. M. Žilinsko dailės galerija mažiausiais keleriems metams uždaroma kapitalinei rekonstrukcijai. Akivaizdu, kad, įdėjus pastangų, parodinių erdvių stygių galėtų išspręsti institucinis ir fizinis paveikslų galerijos atnaujinimas, tačiau pokyčiai į muziejų skverbiasi iš lėto, o padalinio renovacija nėra įtraukta į strateginius kultūros srities planus. Šiuo metu parodų organizatoriai linkę ieškoti įvairų alternatyvų tradicinėms ekspozicijų erdvėms.

2015 metų Kauno bienalė įžengė į paveldo ir industrinius pastatus, taip pat į viešąsias erdves. Tai paskatino diskusijas apie miesto architektūrinio palikimo vertę ir saugojimą. Renginys pritraukė daug architektūros mėgėjų, kuriems tai buvo reta proga iš arti išvysti jau daugiau kaip trejus metus apleistą lietuviškojo modernizmo ikona laikomą Centrinio pašto pastatą, taip pat „Drobės“ fabriko, „Dirbtinio pluošto“ administracijos patalpas, kur laikas tarsi sustojo sovietmečiu. Jau gegužę kitame modernizmo grynuolyje – „Pieno centre“ (buvę KTU rūmai), prasidės Dizaino savaitės renginiai, leisiantys iš vidaus apžiūrėti dar vieną jau dvejus metus naujo savininko laukiantį pastatą. Šios ir panašios laikinos iniciatyvos iškelia į paviršių apleistų paveldo objektų problemą, kultūriškai įreikšmina primirštas vietas, pasveria pastatų kultūrinės konversijos galimybę, tačiau dėl architektūrinio nepritaikomumo neišsprendžia ekspozicinių erdvių galvosūkio.

1 1

O gal sprendimas – antiinstitucinė praktika? Galerija po atviru dangumi, miestas – kaip meno centras ir viešojo meno laboratorija. Šia linkme pasuko Liverpulio bienalė, kuri įsteigta rengiant Europos kultūros sostinės programą ir šiuo metu yra didžiausias šiuolaikinio meno renginys Didžiojo Britanijoje. Uostamiesčio urbanistinės regeneracijos kontekste įkurta bienalė didelį dėmesį skiria naujiems kūriniams bei meninėms intervencijoms viešosiose miesto erdvėse ir bendruomeniniams projektams. Tuo šis renginys ne tik tapo atviresnis miestiečiams, bet ir prisideda prie miesto teritorijų ir viešųjų erdvių revitalizavimo.

Galiausiai, svarstant galimybę įkurti naują kultūros centrą, prieš akis rikiuojasi daug pasirinkimų – naujas statinys ar pritaikytas senas, viešas ar privatus? Nors verslo sektoriaus atstovai anksčiau jau yra pateikę keletą lokacijų pasiūlymų deryboms, efektyvaus modelio, jungiančio viešus ir privačius poreikius, surasti kol kas nepavyko.

Tad klausimas dėl naujo kultūrinio objekto kūrimo krinta ant miesto savivaldybės pečių. Pastaroji per šią kadenciją bando spręsti miesto kultūros institucijų tinklo efektyvumo problemas ir pirmenybės steigti naujas kultūros įstaigas, atrodo, nenumato, tačiau ir neatmeta tokios galimybės. Miesto siekis tapti Europos kultūros sostine dar paskubina ieškoti sprendimo – galbūt tai taps proga sukurti naują modernios kultūros simbolį?

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

A M E T O I S E N Ė M

ĮSTATYMU ĮSTEIGTA GALERIJA IR KITOS KAUNO PARODŲ ISTORIJOS Pirmoji lietuvių dailės paroda įvyko 1907 m.

Vilniuje. Pirmoji Kaune surengta jau kitąmet, pastate, stovėjusiame vietoj dabartinės miesto savivaldybės. Vadinasi, galerijų judėjimui Lietuvoje jau daugiau nei 100 metų. Atidžiai patyrinėjus, reikia grįžti į devynioliktą amžių ar dar anksčiau. Pabandykime.

Teksto autorius Paulius Tautvydas Laurinaitis

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 2

Paveikslų galerija sovietmečiu, AUTC archyvo nuotr.

vimą buvusioje arklių pašto stotyje besikūręs miesto muziejus mainais gavo keletą piešimo mokyklos direktoriaus tapytų paveikslų. Vėliau miesto muziejaus vadovu tapo archeologas ir dailininkas Tadas Daugirdas, perleidęs savo vadovaujamai institucijai ir didžiulę asmeninę radinių, liaudies ir profesionaliojo meno kolekciją. Liaudies meno kolekcijos dalis taip pat buvo eksponuojama ir pirmojoje lietuvių dailininkų parodoje Kaune 1908 m.

Ji tapo pirmuoju meniniu tautinio atgimimo akcentu mieste. Vos Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, beveik iš karto buvo suvokta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinio palikimo svarba: dailininko kūryba ne tik jau buvo pripažinta užsienyje, bet ir lengvai pritaikoma tautinio atgimimo naratyvui.

To meto spauda jo paveikslus apibūdino kaip „giliai tautinius, labai ankštai surištus su mūsų oru ir siela“. 1921 m. buvo išleistas specialus įstatymas, kuriame

Pirmosiomis viešosiomis meno galerijomis neretai vadinamos bažnyčios: jose sukauptos kolekcijos nekilmingiems miestiečiams ilgus šimtmečius būdavo vienintelis santykis su profesionaliuoju menu.

Galerijos, kaip atviro meno muziejaus, reiškinys atsirado tik aštuoniolikto amžiaus pabaigoje; dar daugiau nei šimtmečio prireikė, kad pirmosios meno eksponavimo užuomazgos pasiektų Rusijos imperijos tvirtovės miestą Kauną.

Pirmosios meno parodos Kaune vienas iš kaltininkų buvo būtent tvirtovės inžinierius Eugenijus Ivanovičius Golyškinas, kurio iniciatyva mieste buvo įkurtas pirmasis muziejus. Norėdama gauti daugiau eksponatų, muziejaus komisija nusiuntė užklausą ir į Vilniaus piešimo mokyklą, kurios atstovai pasiūlė surengti parodą.

Paroda įvyko 1899 m. Kauno mergaičių gimnazijoje (dabar Aušros gimnazija), o už parodos organiza-

1 3

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

V. Dubeneckio projektas nuolatinei Čiurlionio galerijai Ąžuolų kalne (Taip pat svarstytas ir variantas ją statyti Vytauto parke, Laisvės alėjos ašyje) [Iš knygos Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos respublikoje 1918-1940]

Čiurlionio galerija 1957 m.

S. Lukošiaus nuotr. Iš AUTC archyvo

A M E T O I S E N Ė M

charakteringais bokštais, tiltais, vartais“, o kiekvienas iš statinio bokštų „turi būti kitokio stiliaus: apatinis aukštas gotika, vidurinis – baroko, viršutinis moderne, a la Šimonis“. Menininkams tai nepasirodė skoninga idėja. Ilgai buvo diskutuojama ir dėl statinio vietos: galvota apie Vytauto parką, Santaką, Nemuno salą ir dar keletą variantų. Tačiau galiausiai visi sutarė, kad toks bendras kompleksas bus geriausias paminklas Vytautui Didžiajam, o racionaliausia vieta – tuometinėje senojo Karo muziejaus vietoje, dėl jos centriškumo mieste.

Dar tebevykstant muziejų kompleksų statyboms, 1932 m., buvusio kino teatro „Oaza“ patalpose (Laisvės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvės kampas), buvo atidarytas Nepriklausomųjų dailininkų draugijos meno salonas ir klubas, kuris, kaip teigia tuometinė spauda, buvo vienintelė vieta Kaune, pritaikyta specialiai dailės parodoms. Šalia taip pat buvo numatyta įrengti kavinę, kurioje būtų sudarytos visos sąlygos menininkams dirbti, o kiekvienas norintis ant sienos galėtų „reikšti savo meniškus gabumus“ ar mintis.

Kartu su sovietmečiu atėjusios socialistinio realizmo doktrinos

buvo įsteigta dailininko vardo galerija (taip pat turėjusi tapti ir pagrindiniu šalies meno muziejumi), iš dailininko šeimos perkama visa kolekcija, o jai nepriklausę paveikslai uždraudžiami ir išvežami iš šalies. Laikinas galerijos pastatas prie Menų mokyklos paskubomis pastatomas tik 1925 m., turint mintį netrukus šalia pradėti statyti kur kas didesnius nuolatinius rūmus. Vis dėlto pagrindinei Čiurlionio galerijai nebuvo lemta iškilti ant vadinamojo Ąžuolų kalno – netrukus buvo pradėta šnekėti, kad muziejus reikėtų sutelkti vienoje vietoje.

Nors apie bendro „Tautos muziejaus“ idėją buvo šnekama nuo pat nepriklausomybės paskelbimo, idėja galutinai išsikristalizavo tik 1930 m., kai, minint Vytauto Didžiojo mirties jubiliejų, buvo pradėtas statyti kompleksas, turėjęs talpinti visus miesto muziejus. Čiurlionio galerijos atstovai iš pradžių į dalinimąsi vienu pastatu su karo muziejumi žiūrėjo skeptiškai, motyvuodami „meno ir karo priešingybe“ ir kritiškai atsiliepdami apie keletą metų anksčiau karo muziejaus steigėjų skelbtas mintis, kad naujieji rūmai turėtų „išvaizda priminti garbingą pilį su

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 4

visuomenės veikėjo Mykolo Žilinsko sprendimą miestui padovanoti savo meno kolekciją. Aštuntajame dešimtmetyje dovanai eksponuoti buvo atidaryta miesto paveikslų galerija Donelaičio gatvėje, tačiau, į Kauną keliaujant vis naujiems kolekcijos paveikslams, buvo susigriebta, kad prireiks kur kas didesnio pastato. Eugenijaus Miliūno suprojektuotas naujasis M. Žilinsko galerijos pastatas savo architektūra turėjo tapti savotiška šventykla menui, cituojanti senovės graikų šventovių architektūrą. Šios galerijos šiandien mums tarnauja ir kaip pavyzdys, kaip per dešimtmetį vėlyvasis sovietinis modernizmas perėjo į jaunosios kartos architektų atstovaujamą postmodernistinės architektūros kalbą. Vis dėlto ambicingoms postmodernizmo formoms sovietinė planinė ekonomika ne visada buvo pasiruošusi – viena iš miesto legendų byloja, kad pastato kolonos yra pastatytos iš standartinių šulinių rentinių.

Nuolatinei M. Žilinsko ekspozicijai pritaikyto antro aukšto patalpos susijungia į darnią vienovę, atskleidžiančią kolekcijos visumą, o parodoms skirtas pirmas aukštas yra sudarytas iš aiškiai suvokiamų kelių atskirų erdvių.

Atgavus nepriklausomybę ir sugrįžus prie rinkos ekonomikos sąlygų, mieste prasidėjo nedidelių, privačių galerijų bumas. Didžioji dalis ilgai neišsilaikė dėl sudėtingų ankstyvosios nepriklausomybės laikotarpio verslo sąlygų ir tuomet nedidelės gyventojų perkamosios galios. Tačiau šios galerijos buvo pirmieji grįžimo prie normalios meno ir verslo sąveikos bei menininkų laisvės nuo ideologinių rėmų ženklai.

reiškė ne tik maksimaliai sužlugdytą menininkų saviraiškos laisvę, tačiau ir griežtą bet kokių meninių ekspozicijų kontrolę. Kadangi menas buvo viena pagrindinių tuometinės propagandos priemonių, nenuostabu kad jau 1944 m. buvo daug šnekama apie Valstybinio istorinio muziejaus ir Čiurlionio galerijos atstatymą: kompleksas buvo smarkiai nukentėjęs nuo šalia buvusios miesto elektros stoties sprogdinimo. Dar vienai ideologinei, ateizmo, krypčiai atstovavo ir pirmoji stambesnė galerija, atidaryta mieste po karo – Skulptūros ir vitražo galerija, įkurta Įgulos bažnyčioje. Po Stalino mirties prasidėjus atšilimo procesams buvo laisviau pažiūrėta į dailininkų kūrybą, taip pat atsirado sąlygos tinkamai pagerbti ir senuosius menininkus – 1970 m. prie Čiurlionio galerijos buvo pristatytas specialiai dailininko ekspozicijai skirtas priestatas, aprūpintas SSRS kontekste modernia vėdinimo ir apšvietimo įranga.

Didžiausiu po antrojo pasaulinio karo įvykusiu postūmiu Kauno kultūrinių pastatų kūrimuisi galima pelnytai laikyti jau tarpukariu pagarsėjusio verslininko ir

M. Žilinsko galerijos eskizas [Iš knygos Architektura sovietskoj Litvy, 1987 m.]

1 5

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

O

Diskusiją užrašė Kotryna Lingienė Nuotraukos Artūro Bulotos ir Luko Mykolaičio

M

Ė

N

E

S

I

E

M

A T

KAD SAVAITGALIAI GALERIJOSE TAPTŲ TRADICIJA „Gallery Weekend Kaunas“ – gegužės 13–15 dienomis pirmąkart mieste įvyksianti inciatyva, per kurią galima spėti aplankyti 15 galerijų. Jei skaičiuosime ir baigiamąjį renginį kavinėje „Kultūra“, kuriame bus pristatyta meno instaliacija, – 16. Nustebote, kad galerijų Kaune – tiek daug? Iš tiesų net daugiau, ir norisi tikėti, kad, pirmajam renginiui praėjus sklandžiai, kitąmet prie inciatyvos prisijungs dar daugiau dalyvių. Su pirmaisiais – Kauno fotografijos galerijos, galerijos POST, projektų erdvės „Kabinetas“, Kauno menininkų namų, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovais – susėdome Fotografijos galerijoje ir pasikalbėjome. Ne tik apie artėjantį savaitgalį galerijose.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 6

sandėriui. Žinoma, būtų nuostabu, jeigu žmonėms bilieto mokestis nelemtų sprendimo eiti į parodą ar ne, bet kol kas taip nėra. Todėl, užuot ėmusios mokestį, nekomercinės galerijos rašo projektus Lietuvos kultūros tarybai, savivadybei, ieško mecenatų, rėmėjų, privačių asmenų prisidėjimo, partnerių ir kitais būdais stengiasi palaikyti miesto kultūrinį ir edukacinį gyvenimą“, – komentuoja 2013-aisiais Laisvės alėjoje, buvusiose sporto klubo patalpose, galeriją POST įkūręs skulptorius, instaliacijų menininkas Andrius Pukis. Beje, tai jis iš Berlyno į Kauną parvežė „Gallery Weekend“ idėją – tokie renginiai vyksta visame pasaulyje nuo Indijos iki Meksikos. Artimiausias Lietuvai miestas, kuriame gyvuoja ši tradicija, – Varšuva, analogo Baltijos šalyse kol kas nėra.

Privačios, muziejams priklausančios, menininkų sąjungų, institucinės galerijos, projektų erdvės – „Gallery Weekend Kaunas“ vietų spektras labai platus ir demokratiškas. O jei seksite organizatorių sudarytą maršrutą, kuriame pažymėtas jau vykstančių ar specialiai šiam savaitgaliui atidaromų parodų ir instaliacijų lankymo laikas, nereikės pirkti bilietų į M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinius. „Norėjome miestiečiams – šiemet pirmiausiai kauniečiams, galbūt kitąmet garsiau skelbsime apie save ir kituose miestuose – pristatyti kuo daugiau galerijų, pademonstruoti platų jų veiklos spektrą ir būtent todėl įprastai bilietus pardavinėjančių institucijų paprašėme padaryti išimtį“, – sakė kultūros vadybininkė, fotografijos galerijos darbuotoja Viktorija Mašanauskaitė.

Tiesa – privačias galerijas aplankyti dažniausiai galima nemokamai, kitaip nei muziejus, kur, norint sutaupyti, reikia laukti tradicinio nemokamo trečiadienio, beje, egzistuojančio ne visur. Kodėl susiklostė tokia tradicija? „Greičiausiai dėl to, kad beveik visos privačios galerijos Kaune yra komercinės.

Parduotuvė neima mokesčio už įėjimą. Jei privati, nekomercinė galerija pardavinėtų bilietus, ko gero, ji prarastų didžiąją dalį lankytojų. Žiūrovas čia atlieka lemiamą vaidmenį. Nekomercinei galerijai svarbu prabilti į žiūrovą kokybiška meno kalba tam akustiškai sureguliuotoje erdvėje. Komercinėje galerijoje pagrindinis vaidmuo tenka

ATIDŪS KULTŪROS TYRINĖTOJAI GREIČIAUSIAI PO TOKĮ „GALERIJŲ SAVAITGALĮ“ SUSIORGANIZUOJA KELIS AR NET KELIOLIKA KARTŲ PER METUS, BET TOKIŲ LANKYTOJŲ, ĮSIMINUSIŲ, IKI KELINTOS VALANDOS GALERIJOS VEIKIA, KURIOS DIRBA IR SEKMADIENIAIS, KADA KURIOJE ATIDAROMA NAUJA PARODA, – MAŽUMA.

1 7

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

A M E T O I

Todėl „Gallery Weekend Kaunas“ iniciatyvinė grupė tikisi, kad penktadienį Senamiestyje, šeštadienį – Laisvės alėjoje ir greta jos vyksiantis renginys savo masiškumu sudomins ir naują publiką, taip pat, tikėtina, įvyks ir nuolatinių vienos ar kitos galerijos lankytojų mainai.

V. Mašanauskaitė taip pat pasakojo, kad planuojama išleisti specialų „Gallery Weekend Kaunas“ katalogą, kuriame bus aprašytos galerijų veiklos, o vėliau jo pagrindu turėtų būti sukurtas ir interneto puslapis, kuriame galerijų ir muziejų parodos, jų atidarymai būtų pristatomi nuolat ir nuosekliai.

M

Ė

N

E

S

rengimo skyriaus vadovė, dailėtyrininkė Kristina Civinskienė atkreipė dėmesį, kad šio muziejaus skyriai ketvirtadieniais dirba ilgiau, bet lankytojų parodų salėse dėl to nepadaugėjo – tam įtakos turi muziejaus specifika, čia dažnai lankosi moksleiviai, kuriems edukacinės programos užsakomos pamokų metu. Vis dėlto nevertėtų abejoti, kad, jei „ilgasis ketvirtadienis“ taptų masiniu reiškiniu ir visi apie jį kalbėtų, lankytojai tai tikrai pastebėtų.

Anot G. Česonio, kai Fotografijos galerija retsykiais dirba ilgiau, tarp 18-tos ir 20-tos valandos apsilanko daugiau žmonių nei per visą dieną iki tol.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Kauno fotografijos galerijos vadovas Gintaras Česonis tiki, kad glaudžiau bendradarbiauti galerijos gali ir ištisus metus. „Manau, verta koordinuoti parodų atidarymus, kad jų per vakarą žmogus galėtų aplankyti keletą, kaip dažnai vyksta užsienyje. Dažnai kalbamės su galerija „Meno parkas“, bet reikėtų, kad į pokalbį įsijungtų ir kiti, taip pat tikiu, kad, suderinus veiksmus, vieną savaitės dieną visi galėtų dirbti ilgiau.“

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje gegužės 20-tąją vyks „Muziejų naktis“, iš pirmo žvilgsnio panašus į „Gallery Weekend“ renginys. Ar miestiečiai nesusipainios tarp renginių? „Galerijos šiose naktyse dalyvauja retokai, o mes nieko prieš į savo

M. K. Čiurlionio dailės parodų

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 8

kinti parodoms, instaliacijoms, kitiems projektams tinkamų erdvių skaičiumi ir kokybe.

draugiją priimti ir muziejų, norime, kad visko vyktų kuo daugiau.

Bet kuriuo atveju dėl to, kad renginiai vyks ne vieną, o du savaitgalius iš eilės, miestiečiai tik išloš, ir renginių kol kas tikrai nėra per daug“, – įsitikinusi V. Mašanauskaitė. Kultūros vadybininkė taip pat pridėjo, kad rudenį debiutuoti būtų sudėtingiau dėl tradicinių renginių

G. Česonis pabrėžė, kad Kaunas neturi parodų centro, todėl didesnio kalibro renginiams nuolat trūksta erdvių. „Žinoma, bendradarbiaujame, jungiamės, festivaliai užleidžia savo erdves vieni kitiems, bet iš esmės netelpame, tad neapsieisime be nuolat veikiančios institucines funkcijas atliekančios parodų erdvės“, – sakė fotografijos galerijos vadovas. Jis išskyrė gerąjį pastarosios „Kauno bienalės“ pavyzdį, kai renginiai vyko buvusiuose „Drobės“ ir „Dirbtinio pluošto“ fabrikuose, tačiau pridėjo, kad jau esamų tuščių erdvių konvertavimas, dažnai paremtas FLUXUS principais, yra laikinas ir tik dalinai sprendžią problemą.

O štai A. Pukis tiki, kad jau pirmasis „Gallery Weekend Kaunas“ praplės galimybes ir sugeneruos daug naujų idėjų ateityje bendradarbiauti kultūros ir verslo atstovams. „Tikiu, savaitgalis kasmet plėsis ir augs kokybės ir kūrybiškumo prasme.

Tai puiki platforma plėtoti Kauno miesto savivaldybės ir kultūros atstovų bendradarbiavimą, taip pat menininkų ir verslo ryšius“, – teigė

gausos, o vasara tam Kaune kol kas visai netinkama.

Straipsnio pradžioje džiaugėmės dideliu „Gallery Weekend Kaunas“ dalyvių skaičiumi, vis dėlto įdomu, ar profesionalai, ypač dabar, „susiskaičiavę viščiukus“ ruošdamiesi didžiajam savaitgaliui, yra paten-

1 9

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

M

A

Jo žodžiais, meno ir kultūros padėtis Ukrainoje šiuo metu tokia nestabili ir nenuspėjama, kokia Lietuvoje buvo prieš 25-erius metus.

Beje, kelionės į užsienį – dažna privačių galerijų praktika. Įdomus faktas: kai Lietuva antrąjį 2013 m. pusmetį pirmininkavo Europos Sąjungos tarybai, Kauno fotografijos galerija užsienyje surengė net 22 parodas. Kadangi viena galerijos veiklų – leidyba, kauniečiai kasmet sudalyvauja ir 4–5 knygų mugėse visame pasaulyje. Šiemet jau suplanuotos kelionės

galerijos POST vadovas, kviesdamas atviram pokalbiui apie kultūros padėtį ir poreikius.

Projektų erdvės „Kabinetas“ įkūrėja ir meno vadybos platformos „Arthesis“ vadovė Vaida Stepanovaitė įsitikinusi, kad Kaune, balansuojančiame tarp nedidelio ir didelio miesto sąvokos, komunikuoti ir bendradarbiauti, ne visuomet kritikuojant, dažniau tiesiog kuriant kartu ir atrandant naujų savo ir kitų galimybių, tiesiog būtina.

Kolegei antrina ir G. Česonis, dalindamasis šviežiais įspūdžiais iš Ukrainos: „Vienijimasis sukuria naujas galimybes – štai Kijeve šalia vienos galerijos įsikūrusi antra sudaro sąlygas čia atsirasti ir trečiai, taip net sudėtingomis sąlygomis gali įvykti stebuklai.“

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 0

tę“, per kurią parodų kuratoriai, kultūros vadybininkai, menininkai turėtų laiko pasidžiaugti vieni kitų darbais.

į Paryžių, Amsterdamą, Vieną, kitus miestus. Dažnai į užsienį keliauja, kultūriniais mainais užsiima ir „Meno parkas“ – dalyvauja projektuose Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, pristato lietuvių menininkus, taip pat savo galerijoje sulaukia užsienio kuratorių parodų. Tai – puiki reklama Kaunui ir Lietuvai, tiesa, mūsų šalies kultūrinėje spaudoje tai aprašoma gana retai, nors didžiuotis turime kuo.

„Visiška tiesa – dažniausiai būnu per smarkiai pavargęs nuo ruošimosi savo parodoms, kad dar nueičiau ir į kitas, o man to labai trūksta, privalau jausti kultūros pulsą, norėčiau būti pilnavertis žiūrovas“, – pridėjo fotomenininkas, parodų kuratorius ir dėstytojas Donatas Stankevičius. A. Pukis ir šią problemą mato iš teigiamos pusės: „Stengiuosi aplankyti kolegas menininkus, kuratorius, galerininkus, bet tikrai ne visuomet suspėju, ir tai džiugina, nes Kaunas tampa kultūriškai intensyviu miestu – norisi persiplėšti, kad spėtum į visus įdomius renginius.“

Pokalbiui pasisukus į informacijos sklaidą, G. Česonis pasiūlė idėją rudenį surengti „Galerijų derliaus nuėmimo šven-

2 1

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

tolesnės savo veiklos vizijos – be to, praktikos vyksta sausį, kai galerijose rašomos ataskaitos ir vyksta kiti ne patys „meniškiausi“ procesai.

M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

M

A

„Daug laiko ir resursų reikia skirti apmokymui, o grąžos iš to ne visuomet gauni, nes po praktikos studentai pabėga“, – teigė šiuo metu dar studijuojanti V. Stepanovaitė, į meno vadybos platformą „Arthesis“, beje, praktikai priėmusi net tris grupės drauges. Jos įsitikinimu, praktikantai galerijose labiau praverstų rudenį nei sausį.

Akivaizdu, kad pervargimą ir laisvalaikio stoką dalinai galima spręsti auginant komandą – pritraukiant žmonių, kuriems galėtum ramia širdimi perleisti dalį savo darbų. Pirmas žingsnis į tai – praktikantai. Ar reikia jų galerijoms, ar noriai jie, menotyros ar kultūros vadybos studentai, į galerijas ir muziejus ateina?

Dar kalbėjomės apie kultūros rėmimo politiką, nuolat nepatogiai keičiamas sąlygas paramai gauti.

Tiesa, terminą „parama“ jau labai reikėtų pakeisti bent į „investicija“.

V. Stepanovaitė pastebėjo, kad iki šiol nėra atliktas, pavyzdžiui, festivalių naudos miestams tyrimams.

Tokį atlikus Anglijoje, paaiškėjo, kad vienas į kultūrą investuotas svaras atneša penkiskart didesnes pajamas. Čia galėtume vėl grįžti prie A. Pukio minties apie tai, kad „Gallery Weekend Kaunas“ taps pretekstu daugiau kalbėtis, bendradarbiauti ir kurti.

V. Mašanauskaitė papasakojo, kad, studijuodama kultūros vadybą, atsiliepė į universitete išplatintą festivalio „Centras“ kvietimą – ir buvo vienintelė kandidatė, tad netruko įsilieti į festivalio komandą ir, būdama jos nare, nuveikė itin svarbių darbų. Tiesa, dabar, jau stovėdama kitoje barikadų pusėje, ji pripažįsta, kad praktikos atlikti atėję studentai dažniausiai nežino, ką nori ar gali veikti, neturi nei įgūdžių, nei

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 2

Gegužės 13–14 dienomis pirmasis „Gallery Weekend Kaunas“ vyks VDU meno galerijoje „101“, VDA Kauno fakulteto galerijoje „M2“, Kauno fotografijos galerijoje, galerijoje „Meno parkas“, „Bright and Showy Kaunas“, Kauno menų inkubatoriaus galerijoje, projektų erdvėje „Kabinetas“, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, Kauno menininkų namuose, Kauno paveikslų galerijoje, M. Žilinsko dailės galerijoje, galerijoje POST, S. Daukanto g. 21 ir Vasario 16-osios g. 3 erdvėse. Įspūdžių aptarimas ir instaliacija – šeštadienio vakarą kavinėje „Kultūra“, esančioje Kauno paveikslų galerijoje. Dalį programos rasite mūsų renginių kalendoriuje, ir, be abejo, internete.

2 3

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

2016 GEGUŽĖ Penktadienis, 04 01, 18:30

Šeštadienis, 04 02, 21:00

„KINO PAVASARIS“: „VISKAS DĖL ŠOU“

VAKARĖLIS „NOSTALGHIA“ „Largo“, Vaistinės skersgatvis

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

1

/ 4

„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 21-ojo tarptautinio kino festivalio atidarymo filmas

Šeštadienis, 04 02, 13:00

Šeštadienis, 04 02, 17:00

Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 Po kelionės aplink pasaulį paskui migruojančius paukščius ir nardymo vandenynuose drauge su banginiais, režisieriai Jacques Perrin ir Jacques Cluzaud į kino ekranus sugrįžta pristatydami ketverius metus filmuotą ir 15 000 metų Europos istoriją pasakojančią juostą „Metų laikai“.

„Girstučio“ rūmai, Kovo 11-osios g. 26 Dea Loher yra viena garsiausių viduriniosios kartos vokiečių dramaturgių. Miunchene baigusi vokiečių kalbos ir filosofijos studijas, ji kelerius metus praleido Brazilijoje, vėliau tobulino rašymo įgūdžius Berlyno menų universitete. Spektaklį pagal jos pjesę režisavo Gintaras Varnas.

ŠEIMOS KINO SEANSAS. PREMJERA: „METŲ LAIKAI“

SPEKTAKLIS „PABAIGOS UGNIS“

Šeštadienis, 04 02, 21:00

KONCERTŲ CIKLAS „MONOCHROME“

Klubas „Lemmy“, Girstupio g. 1 Kelis miestus apimsiantis koncertų ciklas suvienys atmosferinio roko gerbėjus. Vilniuje, Kaune bei Alytuje iš viso pasirodys keturi atlikėjai iš Lietuvos, atstovaujantys post rock, post punk bei post indie scenas. Tai - „Autism“, „Fashion Games“ ir „Motionno“.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 4

ĖS MARŠRUTAS Sekmadienis, 04 03, 16:00

Antradienis, 04 05, 18:00

POST Galerija, Laisvės al. 51A Kimvi Nguyen ir Ieva Ripinskytė

POST Galerija, Laisvės al. 51A

PERFORMANSAS „WHITE WASH“

SPEKTAKLIS „NEVYKĖLIS“

Trečiadienis, 04 06, 17:30

SKIRMANTO KARALEVIČIAUS KNYGŲ „LIETUVOS KREPŠINIS“ IR „LIETUVOS BOKSAS“ PRISTATYMAS

Pirmadienis, 04 04, 18:30

„KINO PAVASARIS“: „ANOMALIZA“

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 71

„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Maiklas Stounas yra garsus motyvuojančių kalbų pranešėjas. Jis turi daugybę gerbėjų visuose miestuose.

Jis nuolat laukiamas ir geidžiamas įvairiausiose konferencijose. Tačiau nuolatinė rutina ir tų pačių žodžių kartojimas paverčia jo asmeninį ir profesinį gyvenimą gūdžia monotonija.

Trečiadienis, 04 06, 18:00

10-OJI BALTIJOS ŠALIŲ ŠIUOLAIKINĖS KERAMIKOS PARODA

!

Galerija „Meno Parkas“, Rotušės a. 27 Specialiai šiai parodai sukurtus darbus eksponuoja keliasdešimt keramikų iš Baltijos valstybių ir svečiai iš Lenkijos, Vokietijos, Turkijos, Švedijos.

ĮDOMIAUSIUS SAVAITĖS MARŠRUTUS SEKITE PILNAS.KAUNAS.LT 2 5

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

2016 GEGUŽĖ Ketvirtadienis, 04 07, 18:00

Penktadienis, 04 08, 21:00

„KAUNO RAMPA 2016“: IMPROVIZACIJA „MUZIEJUS“ IR SPEKTAKLIS „OSKARAS“

„KINO PAVASARIS“: SPECIALUS FILMO „GEISMAS IR GARSAS VAKARŲ BERLYNE (1979-1989)“ SEANSAS

Kauno kultūros centras „Tautos namai“, Vytauto pr. 79 Ketvirtadienis, 04 07, 17:00

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, V. Putvinskio g. 64

Šeštadienis, 04 09, 20:15

„KINO PAVASARIS“: „ŠEVALJĖ

2

/ 4

ROLANDO RIMKŪNO IR RIMVYDO KEPEŽINSKO GRAFIKOS PARODA „JAUNYSTĖ“

„Largo“, Vaistinės skersgatvis Po apie 9-ojo dešimtmečio Berlyną papasakosiančio filmo naktinis gyvenimas tęsis su post-punk muzikos selekcijomis: Analoginis Polivoksas, Polyester, Irmantas (Pindrops)

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

Šeštadienis, 04 09, 21:30

GRUPIŲ „CONDOR AVENUE“ IR „KITE ART“ KONCERTAS

Muzikos klubos „Orixo“, Jonavos g. 40 „Kite Art“, 2014 m. pripažinti geriausia jauna Lietuvos grupe, pažadėjo atpūsti vakarietiško indie skambesio vėjų, o praėjusių metų pavasarį nubudę ir debiutavę taip, jog sunku buvo vėl sudėti bluostą, nuo lengvo indie rokelio peršokę prie rimtesnio ir brandesnio skambesio, „Condor Avenue“ pavasarį budins savo debiutiniame EP „The Crown” suguldytais bei naujais kūriniais.

Penktadienis, 04 08, 19:00

INDRĖS DIRGĖLAITĖS IR „ĄŽUOLINIAI BERŽELIAI“ KONCERTAS „Teatro klubas“, Vilniaus g. 22

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 6

ĖS MARŠRUTAS Sekmadienis, 04 10, 11:30

Trečiadienis, 04 13, 18:00

„KINO PAVASARIS“: MUZIKINIŲ KLIPŲ KONKURSAS „KAŽKAS ATSITIKO“

SERO ELTONO JOHNO IR TIM RICE MIUZIKLAS „AIDA“ Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės alėja 91

„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Tai seansas, kuriame muzikiniai klipai iš „YouTube“ persikels į kino ekraną. Per 90 minučių žiūrovai pamatys stipriausius Lietuvos režisierių sukurtus klipus, išleistus 2014 ir 2015 m.

„Ketvirtadienis, 04 14, 18:00

„TARPTAUTINIO KAMERINĖS MUZIKOS FESTIVALIS „AVANTI“ ATIDARYMO KONCERTAS

Kauno valstybinė filharmonija, L.Sapiegos g.5 Jungtinis Lietuvos, Ukrainos ir Austrijos koncertas. Pasirodys VDU kamerinis orchestras ir solistai Mantas Gacevičius (baritonas, Lietuva – Austrija), Laimonas Salijus (akordeonas), Andrius Bernotaitis (klarnetas), Diriguos Ivan Ostapovych (Ukraina) ir Jonas Janulevičius.

Programoje - P. Tchaikovsky, A. Mehmari, F. Schubert, I. Stravinsky kūriniai.

Pirmadienis, 04 11, 19:00

ŠOKIO SPEKTAKLIS „VYRAI IR MOTERYS“ „Girstučio“ rūmai, Kovo 11-osios g. 26

Antradienis, 04 12, 15:00

KNYGOS „KAUNAS 1918 – 2015 M. ARCHITEKTŪROS GIDAS“ PRISTATYMAS.

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Vytauto pr. 44 Knygos „Kaunas 1918 – 2015 m.

Architektūros gidas“ (sudarytoja Julija Reklaitė) pristatymas skirtas Bibliotekų metams. Renginyje dalyvaus architektūros istorikė Jolita Kančienė, architektūrologas dr. Vaidas Petrulis, architektūrologas Almantas Bružas, knygą išleidusios leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė.

2 7

Penktadienis, 04 15, 14:00

EKSKURSIJA „MANO DARBAS TAURUS“ Gruodžio memorialinis muziejus, Salako g. 18

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

2016 GEGUŽĖ Penktadienis, 04 15, 18:00

Penktadienis, 04 15, 18:00

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios biblioteka, Jaunimo, meno ir muzikos skyrius, A. Mapu g. 18 Muzikos alchemijos žinovas, muzikos festivalių organizatorius Julijus Grickevičius, chorų festivalių meno vadovas, chorvedys Rolandas Daugėla ir avangardinio repo atlikėjas, reklaminių tekstų bei knygos „XXI A. KUDIRKA“ autorius Žygimantas Kudirka (Mesijus).

– vyriškasis trio dalinsis savo atvirais pasakojimais.

Kauno kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

MONOSPEKTAKLIS PAGAL JUSTO TERTELIO PJESĘ „PRA“

U

S

3

/ 4

SUSITIKIMAS „ISTORIJOS ĮKVEPIA KURTI“

I

Penktadienis, 04 15, 19:00

D

O

R

DUETO „SIELOS ŪSAI“ KONCERTAS

N

„Teatro klubas“, Vilniaus g. 22

E

Penktadienis, 04 15, 19:00

A

L

PROJEKTAS „FUCK LANGUAGE“

K

POST Galerija, Laisvės al. 51A

Penktadienis, 04 15, 20:00

RENGINYS „AUDIALOGAI“

Penktadienis, 04 15, 16:00

EKSKURSIJA „KAUNO PILIES ISTORIJOS MOZAIKA“ Pilies g. 17

Penktadienis, 04 15, 16:00

ORKESTRO MUZIKOS KONCERTAS SKIRTAS KULTŪROS DIENAI PAMINĖTI Kauno valstybinė filharmonija, L.Sapiegos g.5 Koncerte dalyvauja Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) bei solistai: Aidar Gainullin ir Vladislav Lavrik . Dirigentas: Constantine Orbelian (JAV, Armėnija).

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 8

Kavinė „Kultūra“, K. Donelaičio 16 Koncertų serija skirta instrumentinei muzikai, eksperimentams, balsui, improvizacijai. Scenoje - žmogus-orkestras MAG (Švedija) bei A. Gečiausko, A. Mikalkėno ir M. Butkevičiaus trio.

ĖS MARŠRUTAS Penktadienis, 04 15, 21:00

„GARSOVAIZDŽIAI“: PAULIUS KILBAUSKAS, GRAD U

Antradienis, 04 19, 18:00

TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS FESTIVALIS „AVANTI“: VOKALINĖS MUZIKOS KONCERTAS ,,VIVA VOCE“

„Largo“, Vaistinės skersgatvis

VDU didžioji aula, Gimnazijos g. 7, Trečiadienis, 04 20, 18:00

„KINO KLASIKOS KLUBAS“: „VELNIO SĖKLA“ (REŽ. A. PUIPA)

Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54

Šeštadienis, 04 16, 21:00

BJELLE KONCERTAS

„Punto Jazz“ palėpė, Kęstučio g. 6 Sekmadienis, 04 17, 12:00

OPERA VAIKAMS „NYKŠTUKAS NOSIS“

Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės alėja 91

Ketvirtadienis, 04 21, 18:00

A.KANIAVOS MONOSPEKTAKLIS „TŪLA IR KITI“ Kauno valstybinis lėlių teatras, Laisvės al. 87A

Pirmadienis, 04 18, 20:00

DŽIAZO KONCERTŲ CIKLAS „JAZZLONG“

Muzikos klubos „Orixo“, Jonavos g. 40

2 9

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

2016 GEGUŽĖ Penktadienis, 04 22, 18:00

SPEKTAKLIS „PLIKAGALVĖ DAINININKĖ“

Kauno kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A Penktadienis, 04 22, 20:00 Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 Anime fanai dvi naktis iš eilės mėgausis filmais, o dieną jų lauks papildomi užsiėmimai susiję su Japonijos kultūra: cosplay pasirodymai, įvairiausios paskaitos, amv ir manga komiksų konkursai, viską vainikuos dalyvių eisena Laisvės alėjoje.

Ketvirtadienis, 04 28, 18:00

TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS FESTIVALIS „AVANTI“: ANTONIO VIVALDI ,,JUDITOS TRIUMFAS“ – 300 METŲ SUKŪRIMO PROGA

I

U

S

4

/ 4

„INFOSHOW`16“: „ANIME NIGHTS“

D

O

R

Kauno valstybinė filharmonija, L.Sapiegos g.5

N

Penktadienis, 04 29, 19:00

L

E

ATVIRA 10-OJI PASKAITA „ŽYBT“

K

A

VDU Teatras, S. Daukanto g. 27 Penktadienis, 04 29, 19:00

ŠOKIO TEATRO „AURA“ IR PANTA REI SPEKTAKLIS „GODOS“

Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71“

Šeštadienis, 04 23, 22:00

MARKO PALUBENKOS KONCERTAS

Baras „Lizdas“, Nepriklausomybės a. 12 Trečiadienis, 04 27, 16:00

„KAUNAS JAZZ“: TAMIR GRINDBERG Prekybos miestelis „Urmas“, Pramonės pr. 16

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

3 0

ĖS MARŠRUTAS Penktadienis, 04 29, 20:00

„KAUNAS JAZZ“: LENKŲ DŽIAZO DIENA - FLUE BAND, JAZZ FUNK EXPERIENCE DERRICK MCENZIE & PAVEL KACZMARCZYK

Šeštadienis, 04 30, 23:00

„KAUNAS JAZZ“: KOOP OSCAR ORCHESTRA Muzikos klubos „Combo“, Raudondvario pl. 107

Vienybės aikštė, lauko scena

Penktadienis, 04 29, 23:00

„KAUNAS JAZZ“: BERNHOFT

Muzikos klubos „Combo“, Raudondvario pl. 107 Niujorke gyvenantis buvęs keleto grupių narys nuo 2008-ųjų daro sėkmingą solinę karjerą, o pernai pretendavo į Grammy apdovanojimą geriausio r’n‘b albumo kategorijoje, tapdamas pirmuoju muzikantu ne iš JAV, įtrauktu į šį prestižinį sąrašą. Jo muzika lyginama ir su legendinio Stevie Wonderio, ir su jaunesnės kartos dievuko Lenny Kravitzo.

Šeštadienis, 04 30, 21:30

„COLOURS OF BUBBLES“ KONCERTAS

Muzikos klubos „Orixo“, Jonavos g. 40 Ilgai lauktą naują studijinį albumą „She Is the Darkness“ pristatanti grupė „Colours of Bubbles“, jau sulaukusi puikių kritikų įvertinimų, jį pristatys ir Kaune.

3 1

2 0 1 6

G E G U Ž Ė

AŠ LAIKAUSI NUOSTATOS, KAD KIEKVIENAS ŽMOGUS TURI KAŽKĄ DUOTI VISUOMENEI, ŠALIA TO, KĄ JIS DIRBA UŽ ATLYGINIMĄ – Algimantas Miškinis (1919-2015) Architektūros ir urbanistikos specialistas, kolekcininkas, visą gyvenimą kauptus Lietuvos ir Rytų dailės rinkinius padovanojęs Kaunui

KAUNAS PILNAS KULTŪROS

Mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune (platinamas nemokamai)

GLOBOJA:

BENDRADARBIAI:

Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Ignas Bubnys, Jonas Danielevičius, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

TIRAŽAS 10 000 egz.

ISSN 2424-4465

2016 Nr. 5 (9)

LEIDŽIA: REDAKCIJOS ADRESAS Laisvės alėja 59, 3 aukštas, Kaunas, pilnas@kaunas.lt

VISA, KAS NETILPO LEIDINYJE, RANDA VIETĄ

IR PILNAS.KAUNAS.LT