Kuo gyvena Jonavos jaunimas

2022-IEJI - JAUNIMO METAI KUO GYVENA JONAVOS JAUNIMAS

Simona GAVELYTĖ, Jonavos viešosios bibliotekos viešųjų ryšių specialistė

2022-ieji Lietuvoje ir Europoje paskelbti Jaunimo metais. Tai reiškia, kad šiemet ypatingas dėmesys jauniems žmonėms skiriamas ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu. Lietuvoje apie jaunimo metus aktyviai kalba Jaunimo reikalų agentūra (JRA), Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir Lietuvos jaunimo reikalų koordinatorių asociacija.

2000-aisiais, kai šalyje paskutinį kartą buvo minimi Jaunimo metai, situacija buvo kitokia. Per daugiau nei du dešimtmečius užaugo visiškai nauja, aktyvi skaitmeninio amžiaus karta, kuri susiduria ir su kitomis pasikeitusio pasaulio aktualijomis.

2022-ųjų Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Jonavoje beveik trečdalis gyventojų (27 proc., arba 7404 asmenys) yra 14–29 metų jaunimas. Rengdama straipsnį siekiau išsiaiškinti, kaip ši visuomenės dalis gyvena mūsų mieste: kuo domisi, kur dalyvauja, kuo džiaugiasi, ką norėtų keisti, kaip Jonavoje sekasi mokytis, dirbti, savanoriauti ir įsitraukti į visuomeninį gyvenimą ir, svarbiausia, ar miestas eina jaunimui palankia linkme?

2022-ųjų rudenį susitikau su šešiais pašnekovais. Du iš jų – su jaunimu dirbančios specialistės: Daiva Skebienė, Jaunimo reikalų koordinatorė Jonavoje, ir Laura Grėbliūnienė, Atvirojo jaunimo centro darbuotoja. Kiti pašnekovai – jaunimas iš įvairių organizacijų: Rokas Šveikauskas (17 m.), Jonavos rajono savivaldybės moksleivių savivaldos (JRSMS) pirmininkas, Edgaras Mostenec (18 m.), nepolitinės, jaunimo visuomeninių organizacijų sąjungos Jonavoje „Apskritasis stalas“ pirmininkas, ir Ignė Kuzmickaitė (17 m.) bei Gustė Cvilikaitė (18 m.), ilgametės katalikiškojo jaunimo bendruomenės „Vartai“ narės. Su visais pašnekovais kalbėjausi panašiomis temomis: apie jų pačių veiklos lauką, savanorystę, darbą, užimtumą ir kuo Jonava galėtų būti (arba yra) patraukli pilnamečiam jaunimui.

Jonavos rajono savivaldybėje dirbanti jaunimo reikalų koordinatorė D. Skebienė pasakojo, kad dažniausiai susiduria su aktyviais, motyvuotais jaunuoliais, dalyvaujančiais projektuose, kuriuos finansuoja Jonavos rajono savivaldybė. „Projektus teikia įvairios jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos“, – savo darbo specifiką apibūdino pašnekovė. Kalbėdama apie veiklų ir projektų kiekį, D. Skebienė išskyrė mokymus, diskusijas, vasarą – stovyklas, vykdomas jaunimui, tačiau sutiko, kad jaunų žmonių įsitraukimo norėtųsi daugiau.

Įsitraukimo problemą minėjo ne vienas pašnekovas. Vis dėlto I. Kuzmickaitė ir G. Cvilikaitė, katalikiškojo jaunimo centro „Vartai“ narės, pasakojo, kad aktyvumo „Vartuose“ netrūksta, greičiausiai todėl, kad čia susirenka panašias vertybes turintys paaugliai, kuriems aktualus tikėjimas, tikėjimo atradimas ir kurie nori savanoriauti, padėti kitiems. Paklausus, kokiomis veiklomis merginos užsiima savo bendruomenėje, jos minėjo vaikų ruošimą Pirmajai Komunijai ir smagias vasaros stovyklas, į kurias susirenka

Šv. Jokūbo parapijos katalikiškojo jaunimo centro „Vartai“ nariai. Koordinatorė – Inga Kuuzeorg-Petrikonienė.

Jonavos rajono viešosios bibliotekos atvirasis jaunimo centras. Vadovė – Laura Grėbliūnienė.

Minint Lietuvos jaunimo metus (2022), simbolinį „Jaunimo parką“ suformuos kiekvienoje savivaldybėje po vieną pasodinti iš Stelmužės ąžuolo gilės išauginti ąžuoliukai. 2022 m. rugpjūčio 10 d. Jonavos rajono savivaldybės ir bibliotekos atstovai pasodino ąžuolo medelį, kuris šaknis į žemę įleido Jonavos viešosios bibliotekos kieme.

Jonavos rajono savivaldybės moksleivių savivaldos susitikimas. Pirmininkas – Rokas Šveikauskas.

daugiau nei šimtas dalyvių. Šiemet norinčiųjų buvo dar daugiau, tad stovyklautojų skaičių netgi teko riboti.

Tie, kam katalikiška veikla neaktuali, turėtų rasti nemažai ir kitų savirealizacijos galimybių. I. Kuzmickaitė pasakojo, kad yra išbandžiusi daug veiklų: šiuo metu savanoriauja mieste veikiančiame Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centre, anksčiau buvo įsitraukusi į veiklas Jonavos kultūros centre, Jonavos sporto centre, buvo ir Jonavos rajono savivaldybės moksleivių savivaldos narė.

„Apskritojo stalo“ pirmininkas E. Mostenec pasidalijo asmenine patirtimi, kad jaunimas, pradėjęs savanoriauti, nustemba, jog ši veikla yra tokia prasminga: „Veiklumas padeda praskaidrinti mūsų dienas ir atneša prasmės ir naudos“, – teigia jaunimo lyderis.

Tiesa, ieškant savanoriavimo galimybių, dažnai reikia pačiam domėtis, kas siūloma mieste, kartais – skambinti ar rašyti tiesiai į organizaciją ir klausti, ar priimtų jauną žmogų pasisemti patirties, „pasimatuoti“ kurią nors profesiją. Lietuvoje nuo 2005-ųjų savanorystės programas organizuojanti VšĮ „Ne imti, bet duoti“ kviečia įsitraukti į specialią Jaunimo savanoriškos tarnybos programą. Pasinaudodamas šia programa, jaunuolis sutinka šešis mėnesius savanoriauti VšĮ „Ne imti, bet duoti“ akredituotoje organizacijoje, o vėliau, sėkmingai baigęs programą, jis papildomai gauna 0,25 balo stodamas į aukštąją mokyklą Lietuvoje.

Skamba puikiai, tačiau E. Mostenec pripažino, kad šiai programai kol kas trūksta sklaidos. „Mūsų mokykloje pavasarį vyko Jaunimo savanoriškos tarnybos programos pristatymas. Atvirai pasakius, jeigu neturėčiau vidinio intereso, būčiau išėjęs, nes pasakojo labai neįdomiai. Kaip tada galima skųstis, kad „jaunimas pas mus neateina savanoriauti“, jeigu jūs taip nuobodžiai apie tai kalbate?“ – retoriškai klausė pašnekovas. Panašiai problemą apie Jaunimo savanoriškos tarnybos sklaidą mato ir R. Šveikauskas, JRSMS pirmininkas. Vaikinas girdėjo apie programą ir išskirtines jos naudas, tačiau nežino nė vieno jauno žmogaus, kuris jomis būtų pasinaudojęs.

Patirties, žinoma, galima įgyti ne tik savanoriau-

jant, bet ir dirbant. Dalis jaunuolių uždarbiauja per vasaros atostogas, dalis – po pamokų. Kalbinti pašnekovai vienbalsiai sutiko, kad moksleiviui ar žmogui, ką tik baigusiam mokslus, susirasti darbą Jonavoje nelengva: trūksta pasiūlymų, trūksta naujų, patrauklių verslų, o būti, tarkime, nekvalifikuotais darbuotojais motyvuotas jaunimas nenori. E. Mostenec papasakojo, kad per vasaros atostogas vienoje gamykloje mieste dirbo pora jo pažįstamų: „Jie po mėnesio išėjo, nes suprato, kad sveikata yra brangiau negu 400 ar 500 eurų per mėnesį, nors buvo žadėta ir daugiau.“ L. Grėbliūnienė, Atvirajame jaunimo centre dažnai susidurianti su nemotyvuotais jaunuoliais, pasakojo, kad jie irgi nenori įsilieti į darbo rinką gimtajame mieste: „Darbų Jonavoje tikrai nėra daug, o atlygis dažniausiai minimalus.“ Į Atvirąjį jaunimo centrą užsukantys jauni žmonės neretai būna iš socialiai remtinų šeimų arba visai neturintys tėvų, jiems kabintis į gyvenimą tenka patiems, o įsitvirtinti su nedideliu atlygiu – beveik neįmanoma. „Žinoma, jeigu yra šeima, tėvai, kurie gali padėti, tada būna lengviau“, – apie paauglius, su kuriais bendrauja darbe, mintimis dalijosi L. Grėbliūnienė.

Kad artimųjų pagalba gali būti reikšminga, sutiko ir kiti pašnekovai. Ne vienas minėjo, jog nedideliame mieste artimieji gali palengvinti darbo paieškas, pasiūlydami įsidarbinti ten, kur patys dirba. Tiesa, Jonavoje šiuo klausimu pagalbos galima sulaukti ir iš Savivaldybės. Jau trejetą vasarų mieste vykdyta Jaunimo vasaros užimtumo programa siūlė 14–19 metų jaunimui susipažinti su darbo rinka, išbandyti save vienoje ar kitoje profesijoje, o darbdavius skatino darbo užmokesčio išlaidų kompensacijomis, kurios pagal programą šiemet siekė ne daugiau kaip 400 eurų už vieną jaunuolį per vasaros laikotarpį. D. Skebienė pasakojo, kad 2022-ųjų vasarą programoje dalyvavo 25 žmonės, o juos įdarbino 15 darbdavių. „Džiaugiamės, kad programa vyksta, nes paprastai darbdaviai vengia įdarbinti nepilnamečius“, – pripažino pašnekovė.

Patys jaunuoliai, su kuriais šnekėjausi, minėjo, kad apie Jaunimo vasaros užimtumo programą yra girdėję, tačiau nepažįsta dalyvavusiųjų. Anot kalbinto jaunimo, apie programą nedaug kas žino, tai įrodo ir įsitraukusiųjų skaičius. Tiesa, šis klausimas neišvengiamai susijęs su projekto finansavimo galimybėmis, tad, greičiausiai, reikia džiaugtis bet kokiu postūmiu siekiant įveiklinti jaunus jonaviečius.

Paskutinis visiems užduotas klausimas buvo vienodas. Jaunimas – tai ne tik mokyklinio amžiaus paaugliai, bet ir žmonės iki 29 metų. D. Skebienės ir L. Grėbliūnienės klausiau, ar mano, kad Jonava yra patrauklus miestas dvidešimt kelerių metų jaunuoliui gyventi savarankišką gyvenimą ir kurti šeimą, o Roko, Edgaro, Ignės ir Gustės, besimokančių paskutinėse gimnazijos klasėse, teiravausi, ar jie save įsivaizduoja gyvenančius Jonavoje po penkerių ar dešimties metų?

Toks klausimas sukėlė šypsenas. „Ne“, – iš visų jaunuolių išgirdau atsakymus. Priežastis jie vardijo panašias: ketina išvažiuoti studijuoti, o pagyvenus dideliame mieste greičiausiai nenorės grįžti į mažesnį. Jonavoje – ne tiek daug karjeros ir tobulėjimo galimybių. „Aišku, priklauso nuo žmogaus prioritetų ir ko jis nori iš gyvenimo. Jeigu jis nori gyventi ramų gyvenimą, turėti darbą, tada taip – čia galima gyventi, miestas tikrai labai gražus, sutvarkytas, yra daug gamtos“, – apibendrino R. Šveikauskas. Kad jaunimas vengia likti Jonavoje, sutiko ir L. Grėbliūnienė. „Jauni žmonės, susiduriantys su socialinėmis problemomis, sulaukę pilnametystės dažnai emigruoja, nes čia jie tiesiog neturi kaip išgyventi ir kur gyventi“, – apie liūdną realybę kalbėjo pašnekovė.

Pozityviau nuskambėjo D. Skebienės atsakymas. Anot jos, yra dvi grupės žmonių: tie, kurie pasiryžę išvykti ir visą laiką gyventi kitur, ir tie, kurie yra linkę sugrįžti, kurtis gimtajame mieste. Veikiausiai tokius gilius įsitikinimus ir svarbius apsisprendimus sudėtinga pakeisti priešinga linkme, tad nereikėtų nusivilti, kad kai kurie išvažiuoja. „Jonava taip pat turi pliusų – jaunoms šeimoms čia pat yra darželiai, mokyklos, geras ir greitas susisiekimas netgi pėsčiomis“, – pasakojo D. Skebienė. Pašnekovė dar pridūrė, kad, reikalui esant, nuvažiuoti iki Kauno ar Vilniaus taip pat patogu. Reikia tikėtis, kad dėl minėtų priežasčių daliai jaunų žmonių Jonava atrodys patraukli.

Štai tokios situacijos, aktualijos ir problemos kviečia kalbėtis dabar, 2022-aisiais. Viliuosi, kad pokalbiai su jaunimu ir jaunimo atstovais padėjo geriau pažinti šią plačią visuomenės grupę, apmąstyti, kas galėtų būti geriau, o kitkuo ir pasidžiaugti. Jaunimas, atrodo, pasiryžęs eiti ieškojimų keliu. Iš vyresniųjų pusės tereikia padrąsinimo ar pagalbos rankos – bendrystė atneša puikių dalykų ir naudos visoms pusėms.