Vaikai iš prigimties yra tyrinėtojai, ieškantys visos įmanomos informacijos apie juos supančią aplinką. Pažinimo patirtis vaikui kaupiasi atliekant eksperimentus,
atrandant naujoves, stebint aplinką, bandant spręsti iškilusias problemas. Tik veikdamas vaikas kuria individualias žinias, įgauna įgūdžių, ugdosi gebėjimus ir
vertybines nuostatas, patirtinio ugdymo(si) metu mokosi bendrauti, bendradarbiauti, apibendrinti, įrodymais pagrįsti žinias, tokiu būdu formuojasi vaiko
pasaulėjauta.
Darbe tiriamos patirtinio ugdymo(si) erdvių ypatybės bei valstybinio Lietuvos darželio, kaip patirtiniam ugdymui(si) skirtos erdvės, transformacijos galimybės.
Patirtinio ugdymo(si) erdvės kuriamos naudojant gamtines formas, tekstūras ir reljefą bei natūralias medžiagas, tokias kaip smėlis, vanduo, akmenys, augalai.
Natūralių gamtos elementų įtraukimas į vaikų ugdymo aplinką leidžia pagerinti pažintinių, fizinių ir socialinių įgūdžių ugdymą.