U. M. Gusčiūtė "Miestelio daugiabučiai šiuolaikiniams miestiečiams: iššūkiai, resursai, galimybės"

Miestelio daugiabučiai šiuolaikiniams miestiečiams: iššūkiai, resursai, galimybės Bakalauro baigiamasis darbas

2

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS VILNIAUS FAKULTETO INTERJERO DIZAINO KATEDRA Urtė Marija Gusčiūtė Miestelio daugiabučiai šiuolaikiniams miestiečiams: iššūkiai, resursai, galimybės Bakalauro baigiamasis darbas Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017 Bakalaurantė: Urtė Marija Gusčiūtė .................................................. (parašas) .................................................. (data) Darbo vadovai: lekt. Povilas Marozas, dr. Eglė Bazaraitė .................................................. (parašas) .................................................. (data) Tvirtinu, katedros vedėjas: doc. Rokas Kilčiauskas .................................................. (parašas) .................................................. (data) Vilnius, 2024 3

4

TURINYS

I. SANTRAUKA II. ĮVADAS Temos aktualumas Kontekstas ir problema Tyrimo klausimas Tikslas Uždaviniai Metodai Atvejų analizė pasaulyje Atvejų analizė Lietuvoje Dizaino strategija III. PROJEKTO PRISTATYMAS I.Prieiga Lokacija Situacijos analizė Šiuolaikinio gyventojo poreikiai ir auditorija II.Sprendiniai Sklypo planas Eksterjero vizualizacija 1 aukšto išplanavimas Buto išplanavimas Bendro naudojimo erdvių išplanavimas Bendro naudojimo terasos vizualizacija Stogo išplanavimas Įveiklinto stogo vizualizacija Fasadai Pjūvis Medžiagiškumas III. IŠVADOS IV. BIBLIOGRAFIJA

5

SANTRAUKA

Šis darbas tiria iššūkius, resursus ir galimybes susijusius su sovietmečio statybos statiniais, siekiant atitikti šiuolaikinio gyventojo poreikius bei šiuolaikinius tvaraus vystymosi standartus. Tyrimas motyvuojamas poreikiu spręsti miestelių - kaimelių bei juose esančių buvusių kolūkinių gyvenviečių padėtį, klimato kaitos kontekste. Taip pat tyrimas aktualus žvelgiant į didėjančią tendenciją išsikelti gyventi iš miesto arčiau gamtos į mažesnius miestelius - kaimelius ar priemesčius. Projekto tikslas - sukurti tokį projektą, kuris taptų prototipu, kaip atnaujinti miestelio - kaimelio kolūkinės gyvenvietės daugiabučius, pasitelkiant tvarius erdvinius ir technologinius sprendinius ir pritaikant juos šiuolaikiniams poreikiams. Šiame tyrime buvo atrinkti penki analogiški atvejai bei atlikta jų studija.

Buvo tyriami sėkmingi gyvenamosios architektūros atnaujinimo projektai pasaulyje ir aptariama atnaujinimo projektų situacija Lietuvos lygmeniu. Svarbiausių išvadų esmė yra tai, jog pasaulyje yra taikomos įvairiausios prieigos gyvenamajai architektūrai atnaujinti, o Lietuvoje atnaujinimas apsieina tik energetinio efektyvumo didinimu.

Prototipiniam projektui kurti buvo pasirinkti tokie dizaino principai, kurie padėtų rūpintis aplinkosauga, pagerintų šiuolaikinių gyventojų komfortą, bei prisidėtų prie gyvenvietės ilgaamžiškumo. Dizaino strategijos principai pritaikyti projektavimo metu, parengiant buvusios kolūkio gyvenvietės Rusnėje pritaikymo šiandieniniams poreikiams projektą.

Darbo pabaigoje suformuluotos bendrosios bakalauro darbo išvados.

6

SUMMARY

This work explores the challenges, resources, and opportunities associated with collective farm residential buildings to meet the needs of contemporary residents and modern sustainable development standards. The research is motivated by the need to address the situation of villages and former collective farm settlements in the context of climate change. Additionally, the research is relevant considering the increasing trend of moving away from cities towards smaller towns or suburbs. The project aims to create a prototype for renovating collective farm residential buildings in villages, utilizing sustainable spatial and technological solutions adapted to modern needs.

Five similar cases were selected for study in this research. Successful residential architecture renovation projects worldwide were examined, and the situation of renovation projects at the national level in Lithuania was discussed. The essence of the key findings is that various approaches to residential architecture renovation are implemented worldwide, while in Lithuania, renovation mainly focuses on increasing energy efficiency.

Design principles were chosen for the development of the prototype project to prioritize environmental sustainability, enhance the comfort of modern residents, and contribute to the longevity of the settlement. Design strategy principles were applied during the design process in preparing a project for adapting a former collective farm settlement in Rusnė to contemporary needs.

The general conclusions of the bachelor’s thesis are formulated at the end of the work.

7

ĮVADAS

8

Temos aktualumas

Pastaraisiais metais daugelis architektų, urbanistų, geografų, politikos teoretikų, filosofų, kultūros ir ekonominės valdžios institucijų buvo užimtos, galima sakyti įkyriai, su iššūkiu „iš naujo apibrėžti kaimą“. Istoriškai kaimo paradigma buvo marginalizuota ir laikoma prieš kapitalistine bei pasenusia, įamžinusia nelygiaverčius galios santykius ir išnaudojimą. Dabar atrodo, jog socialinės ir fizinės erdvės, kurios yra laikomos kaip priešingos nuolatinį augimą ir vartojimą skatinančiai, tankiai apstatytai ir metropoliškai aplinkai, tampa dėmėsio centru, ypač klimato ektremalių situacijų kontekste (Mirabela Jurczenko, Bartosz Kowal, Wojciech Mazan, Bartłomiej Poteralski, Rafał Śliwa and Robert Witczak 2020: 28). Žvelgiant į mažesnių miestelių - kaimelių vietoves, šiandienai dažnas, tačiau neįprastas reiškinys - daugiabutis. Sovietmečiu tai buvo svarbi krašto modernizacijos dalis, leidusi „panaikinti kaimo ir miesto skirtumus” (Drėmaitė et al.

2023, 213). Šios gyvenvietės buvo statomos sutelkti žemės ūkio išteklius, skatinti industrializaciją, įgyvendinti socialinę lygybę ir politinę kontrolę bei palengvinti urbanizaciją. Tačiau po Lietuvos nepriklausomybės 1990 m. jos prarado savo pirminę funkciją. Pagal šiandienines tendencijas matoma, kad buvusios kolūkių gyvenvietės yra paliktos likimo valiai - vystosi savaime, be jokių aiškių gairių ir ateities perspektyvų. Pastatai renovuojami ir tvarkomi pagal besitvarkančiųjų žmonių norus ir galimybes, o didžioji dalis gyvenviečių esančių toliau nuo šalies didmiesčių, apskritai nyksta dėl stabiliai blogėjančių demografinių rodiklių, ypač kaimo ar mažų miestelių vietovėse, ne išimtis ir Rusnės miestelis su kuriuo yra dirbama šiame darbe (Marcinkevičius 2017: 37; Oficialios statistikos portalas 2022). Kolūkinės gyvenvietės tampa resursu, kurio negalime atsisakyti lengva ranka dėl gamtos tausojimo.

Apibendrinant, sovietmečiu statytos kolūkinės gyvenvietės, pasižyminčios masinės gamybos standartizuotu dizainu ir statyba „daugiau, pigiau, greičiau”, išlieka ryškus urbanistinio peizažo bruožas ne tik Lietuvoje, bet ir visose SSRS valdžią patyrusiose šalyse. Nepaisant to, kad šios gyvenvietės gali suteikti būstą daugybei žmonių, jos dažnai neatitinka šių dienų tvarumo, technologijų, energijos efektyvumo ir šiuolaikinio gyventojo standartų. Sovietinių laikų statinių atnaujinimas ir pritaikymas šiomis dienomis kelia skubų iššūkį klimato kaitos kontekste. Šis darbas nagrinėja, kaip galima perpanaudoti, ir pritaikyti šiuolaikiniam žmogui neaktualią sovietmečio architektūrą, taikant klimatui neutralias praktikas.

9

Kontekstas ir problema

Istorinis kontekstas Vienas iš utopiškiausių Komunistų partijos pažadų buvo kiekvieną šeimą aprūpinti nuosavu butu. 1957 m. priimtame sprendime „Dėl gyvenamosios statybos SSRS išvystymo” buvo numatyta grandioziškas planas - maždaug vos per 10 metų panaikinti butų trūkumą ir kiekvienai šeimai suteikti po nemokamą butą visoje SSRS. Vieninteliu įmanomu būdu tai įgyvendinti buvo laikyta masinė standartizuotų gyvenamųjų namų statyba. Tokie namai buvo statomi principu „daugiau, pigiau, greičiau”, todėl nepasižymėjo gera kokybė, dizainu ar funkcionalumu.

Taip pat šie daugiabučiai buvo statomi neatkreipiant dėmesio į pačių gyventojų poreikius, verčiau didelis valdžios įsikišimas projektuojant užtikrino, jog šie gyvenamųjų namų rajonai būtų suprojektuoti režimui patenkinti, pavyzdžui, dideli kiemai tarp daugiabučių tarnavo lyg stebėjimo aikštelė prižiūrėti, ar yra laikomasi socialistinių taisyklių.

Kaimuose sovietų valdžia nusprendė gyventojus apgyvendinti kolūkinėse gyvenvietėse. Tai - visiškai dirbtini dariniai, kurie buvo skirti kolektyvizuoti žemės ūkį ir turėję kaimo gyvenimą priartinti prie miestietiško. Dažnu atveju ir šiuose projektuose buvo bandoma sutaupyti: buvo atsisakoma svarbių aplinkos elementų, projektas supaprastinamas iki tokio lygio, jog projektuojamos tik namų grupės ir gatvės. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, didžiulė dalis buvusių kolūkių gyvenviečių prarado savo funkciją, buvę didžiuliai kolūkių pastatai tapo nebenaudojami ir apleisti, ėmė nykti darkydami ne tik gyvenvietės, kurioje jie yra vaizdą, bet ir bendrą apylinkių kraštovaizdį. Tokios gyvenvietės su apleistais buvusiais kolūkių ūkiniais – gamybiniais pastatais pamažu virsta urbanistinėmis dykromis, nes gyventojų skaičius mažėja, gyvenvietės lieka apleistos arba vystosi chaotiškai, be jokios vieningos strategijos.

Naujų daugiabučių namų statybos, Panevėžys, 1979 m., Juliaus Vaicekausko nuotr. iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Buvusi kolūkio ferma, Alytaus raj. Daugų sen. Vėžionių kaime, 2020 m., šalt. naujienų portalas Danielius.net

10

Tvarumo kontekstas Šiomis dienomis gamta susiduria su skubiais globaliais aplinkos iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir gamtos išteklių nesaikingas vartojimas. Pasaulyje jau yra įmamasi įvairiausiu būdų, padėsiančių kovoti su šiomis problemomis. Vienas iš būdų statybų srityje - dekarbonizacija. Nors tai yra dabartinė statybų tendencija, tačiau 2018 m. didžiausia pasaulio galutinio energijos suvartojimo dalis (36%) ir CO2 emisija, kurią sukelia energijos naudojimas (39%), vis tiek buvo priskirta pastatų statybai ir eksploatacijai. Kaip sako Carl Elefante, „žaliausias pastatas yra... jau pastatytas“ (Sevince Bayrak, Oral Goktas, 2023, 20). Tačiau iškyla klausimas, kodėl turėtume išlaikyti pastatą, kuris nėra nei funkcionalus, nei gražus? Atsakymas kyla, kai žodžius „funkcionalus ir gražus“ pakeičiame „prasmingas ir išradingas“. Kuomet architektūra pradės mažiau fokusuotis į naujus, gražesnius ir sėkmingesnius pavyzdžius, pamiršti ir apleisti pastatai atskleis naujas galimybes.

Taip pat yra būtina pakeisti šią priimtą praktiką, kad statybų pramonė gali patenkinti žmonijos poreikius tik negrįžtamai išnaudodama aplinką, žmones ir ateitį (Space Caviar, 2021). Visai statybų pramonei reikia esminių ir sistemingų pokyčių, jog nepanaudotos struktūros būtų pradėtos laikyti kaip nepanaudoti ištekliai, o ne mažiau pelninga veikla.

Jau dabar yra numatoma tokia perspektyva: „atetyje 3/4 užsakymų sudarys darbas su istoriniai pastatais ir tai nebūtinai bus viduramžio laikotarpio pastatai.

Dėl sparčiai besikeičiančios pastatų panaudos, Nyderlanduose jau dabar 17% ofisų erdvės nenaudojama ir niekada nebus naudojama pagal pirminę paskirtį” (architektas ir moderniojo paveldo ekspertas Wessel de Jonge, 2016) Problema Sovietmečio laikų pastatai, o ypač mažesniuose miesteliuose merdėjančios kolūkio gyvenvietės, tampa dideliu neišnaudotu resursu, kurio negalime švaistyti dėl gamtos tausojimo.

11

Tyrimo klausimas

Kaip galima tvariai atnaujinti ir pritaikyti sovietmečio gyvenamuosius pastatus šiuolaikiniams poreikiams nedideliame Lietuvos miestelyje? Kokie yra šiuolaikiniai poreikiai? Kokios šių pastatų galimybės, potencialas?

Tikslas

Architektūra gali tapti kertiniu akmeniu, padėdant globoti aplinką, kuomet architekto vaidmuo tampa mažiau susijęs su forma, o labiau su pakartotiniu naudojimu, medžiagų tyrimais ir bendruomenės kūrimu. Šis projektas, ieško būdų, kaip pertvarkyti šiuolaikiniam žmogui neaktualią sovietmečio architektūrą klimato kaitos kontekste. Darbo tikslas - sukurti tokį projektą, kuris tamptų prototipu, kaip atnaujinti sovietmečio daugiabučius, pasitelkiant tvarius erdvinius ir technologinius sprendinius.

Uždaviniai

•

• • • •

Atsirinkti tinkamiausius šaltinius, analizuojančius sovietmečiu statytų daugiabučių ir kolūkinių gyvenviečių istorinį kontekstą pagal suformuluotą temą.

Remiantis šia informacija įvertinti šių pastatų urbanistinę, architektūrinę, kraštovaizdinę reikšmę dabartinėje Lietuvoje.

Atsirinkti tinkamiausius šaltinius, analizuojančius klimato kaitos problemas, tvarios plėtros tendencijas ir tikslus.

Atlikti atvejų analizę pasaulyje ir Lietuvoje. Išskirti teigiamus ir neigiamus aspektus.

Parinkti tinkamą lokaciją projektavimui.

Surasti ir pritaikyti tinkamus tvarius erdvinius ir technologinius sprendinius prototipiniui projektui, kaip atnaujinti ir/ar perprojektuoti, suteikiant naują kokybę, sovietmečio daugiabučiams.

12

Metodai

Pasirinkti metodai, sprendžiant tyrimo klausimą, yra literatūros, atvejų ir lokacijos parinktis.

Istoriniam kontekstui nagrinėti pasirinkta Marijos Drėmaitės, Mato Šiupšinsko, Nojaus Kiznio ir Viltės Janušauskaitės knyga „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940-1990 m.” (2023), Mirabela Jurczenko, Bartosz Kowal, Wojciech Mazan, Bartłomiej Poteralski, Rafał Śliwa and Robert Witczak knyga „Trouble in Paradise” (2020).

Ekologiniam kontekstui nagrinėti - Sevince Bayrak, Oral Goktas knyga „Ghost Stories: The Carrier Bag Theory of Architecture” (2023), Space Caviar knyga „Non Extractive Architecture. On Designing without Depletion” (2021).

Technologiniam kontekstui nagrinėti - Marta H. Wisniewska, Felix Heisel, Dirk E. Hebel knyga „Building From Waste. Recovered Materials in Architecture and Construction” (2014). Šiandienos kontekstui nagrinėti - Richard Florida “Three Years Into the Pandemic, the Urban Exodus Was Overblown” Bloomberg, (2023).

Demografiniui kontekstui nagrinėti - „Oficialios statistikos portalas” (2022).

Atvejų analizei pasaulyje pasirinkti projektai pagal skirtingą prieigą juos transformuojant. Pasirinkti projektai: Stefan Forster GmbH (2010), „Haus 08”, Lacaton & Vassal (2017), „Transformation of 530 dwellings”, Designboom (2013), „Atelier du pont revitalize social housing block with new facade”, „Restoration of the Serpentine House, Helsinki”, Zeppelin (2016), „Kristian Augusts Gate 13 renovacija”, Archello, (2016). .

Atvejų analizei Lietuvoje pasirinkta aptarti geriausiu renovacijos projektu Lietuvoje išrinktą projektą (Klaipėdos miesto savivaldybė 2021) ir bendrai ažvelgti daugiabučių atnaujinimo programą Lietuvoje (Aplinkos projektų valdymo agentūra 2022).

Projektui buvo ieškota tinkamiausios lokacijos pagal tvaraus susiekimo galimybes, lokaciją supančios aplinkos vertę bei daugiabučių būvį.

13

Atvejų analizė pasaulyje

Atvejų analizei buvo pasirinkta nagrinėti analogiškus projektus, kurių atnaujinimui buvo skiriamos skirtingos prieigos. Analizės etape buvo nagrinėjama problema ir priemonės, kurių buvo imtasi problemai panaikinti.

Haus 08 atnaujinimas/ Stefan Forster GmbH Lokacija: Halė, Vokietija Metai: 2010 Būstai: 125 Plotas: 7 300 m2 Problema: Atsisakant pastatų griovimo, ieškota idėjų, kaip susidoroti su esama plėtra ir kaip pritaikyti butus pagal šių dienų poreikius ir reikalavimus.

Kas buvo padaryta?

• • •

•

Buvo pakeistas daugiabučių išplanavimas: sumažintas butų skaičių, sukuriant 18 skirtingų butų išplanavimo variantų, sumažintas laiptinių skaičių perpus, sukuriant daugiaaukščius butus ir daugiau privačios erdvės.

Daugiabučio panaikintos dalys sukūrė skulptūrinę struktūrą, atsirado stogo terasos.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas viešoms erdvėms atskirti ir suderinti.

Priekinį fasadą juosianti šviesaus klinkerio tvora apibrėžia viešąją gatvės erdvę ir įdubomis sukuria nedidelius priekinius kiemus bei nišas, kuriose gali sėdėti žmonės. Galiniame fasade suprojektuoti privatūs kiemeliai.

Spalvų dizainas pabrėžė skirtumą tarp formalaus priekio ir neformalaus pastato galinio fasado.

14

„Haus 08” priekinis fasadas prieš atnaujinimą (Stefan Forster

„Haus 08” galinis fasadas prieš atnaujinimą (Stefan Forster

„Haus 08” priekinis fasadas po atnaujinimo (Stefan Forster

„Haus 08” galinis fasadas po atnaujinimo (Stefan Forster

GmbH 2010)

GmbH 2010)

GmbH 2010)

GmbH 2010)

15

Daugiabučio fasadas prieš ir po (Archdaily, 2019)

Daugiabučio žiemos sodo erdvės po transformacijos (Archdaily, 2019)

530 būstų transformacija/ Lacaton & Vassal + Frédéric Druot + Christophe Hutin Lokacija: Bordo, Prancūzija Metai: 2016 Būstai: 530 Plotas: 23500 m² Problema: Projektas apėmė trijų modernistinių socialinių būsto pastatų transformaciją pilnai užstatytame „Cité du Grand Parc“ komplekse Bordo. Šiuos 60-taisiais statytus pastatus buvo ketinta nugriauti, tačiau vėliau buvo nuspręsta pagerinti būstų kokybę ir komfortą išsaugant esamas gerąsias savybes ir pridėdant tai, ko trūko.

Kas buvo padaryta?

Transformacijos projektas buvo labiausiai sutelktas į būstų vidaus gerinimą: • Suprojektuoti žiemos sodai ir balkonai, kad kiekvienas butas turėtų daugiau erdvės, natūralios šviesos, daugiau judėjimo galimybių ir vaizdų. Žiemos sodus ir balkonus galima pasiekti per didelius slankiojančius langus.

• Kiekviename bute atlikta vonios renovacija ir atnaujintos elektros instaliacija.

• Laiptinėse buvo atnaujinti liftai, suprojektuotos naujos įėjimo erdvės ir priekiniame fasade pagerintas kiemas.

• Pastato energetinis našumas buvo pagerintas pridėjus žiemos sodus ir izoliuojant šiaurinį fasadą.

16

Socialinio būsto fasado rekonstrukcija/ Atelier du Pont Lokacija: Paryžius, Prancūzija Metai: 2013 Būstai: 56 Plotas: 3,285 m2 (egzistavęs: 3,058 m2 - sukurtas: 227 m2) Problema: Daugiabučiai pasižymėjo sunkiu priėjimu, jiems trūko augalijos, architektūrinės išvaizdos, jis buvo pastatytas 70-ųjų ir 80-ųjų metais be jokio dėmesio miesto planavimui ir bendruomenės poreikiams. Turėjo problemų su energijos sąnaudomis.

Kas buvo padaryta?

Architektų studija Atelier du Pont pasiūlė suprojektuoti balkonus, kas buvo iššūkis dėl vietos apribojimų ir sudėtingumo. Šie balkonai buvo sumontuoti be sunkvežimių ar kranų, pakabinti nuo stogo, kad būtų kuo mažiau sutrikdytas gyventojų kasdieninis gyvenimas ir išvengta esamos struktūros perkrovos. Taip pat buvo pagerintas šių pastatų energetinis efektyvumas.

Daugiabučio fasadas prieš rekonstrukciją (Designboom, 2013)

Daugiabučio fasadas po rekonstrukcijos (Designboom, 2013)

Daugiabučio fasado pjūvis vaizduojantis naują pakabintų balkonų sluoksnį (Designboom, 2013)

17

The Serpantine atnaujinimas/ Kati Salonen and Mona Schalin Arkkitehdit Oy Lokacija: Helsinkis, Suomija Metai: 2019 Būstai: 189 Plotas: 8500 m² Problema: Pastatytas 1951 m. suomių architekto Yrjö Lindgren’o, The Serpantine daugiabutis reikalavo renovacijos: reikėjo atnaujinti pastatą, jog šis atitiktų šiuolaikinius standartus, kartu išlaikant architektūros charakterį. Komandai teko svarstyti, kaip atgaivinti beveik utopinę aukštos kokybės visuomeninio būsto idėją, su kuria ir buvo suprojektuotas The Serpentine daugiabutis.

Kas buvo padaryta?

•

•

•

Buvo atliktas virtuvės ir vonios kambarių, vidaus paviršių, stogo, išorės apdailos, balkonų, durų, langų, šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemų atnaujinimas. Svarbu buvo išsaugoti pastato originalią natūralios ventiliacijos sistemą, kuri prisideda prie energijos efektyvumo ir vidaus oro kokybės.

Vienas pagrindinių iššūkių buvo suderinti šiuolaikinį funkcionalumą su istorinėmis - architektūrinėmis vertybėmis. Dizaino komanda tai pasiekė kruopščiai integruodama šiuolaikinius patogumus, išsaugant pastato originalų dizainą.

Atsinaujinimas taip pat apėmė ir privačių sodų - kiemelių kūrimą gyventojams.

Daugiabučio fasadas prieš atnaujinimą (Helsinki Design Weekly, 2019)

Daugiabučio laiptinė ir fasadas po atnaujinimo (Helsinki Design Weekly, 2019)

18

Kristian Augusts Gate 13 renovacija/ Mad Arkitekter Lokacija: Oslas, Norvegija Metai: 2019 Plotas: 4300 m² Problema: Osle, Kristian Augusts Gate 13 pastatą buvo žadama nugriauti dėl jo prastos būklės.

Kas buvo padaryta?

•

Didelė dalis renovacijai panaudotų medžiagų buvo gauta iš užsakymų klaidų kituose projektuose, kitų pastatų renovacijų, o netgi 50 proc. medžiagų paimta pakartotiniam panaudojimui iš pačio pastato. Pavyzdžiui, projekte buvo naudotos perdirbtos fasado plokštės. Nepaisant to, jog jos buvo 35 metų senumo, jos buvo apdorotos ir sumontuotos taip, kad atrodytų visiškai naujos.

Perdirbant, buvo atkreipta dėmesys į atsparumą dilimui ir joms buvo suteikta dar 60 metų garantija.

•

Projektas parodė, kad žiedinės medžiagų panaudojimo sistemos pritaikymas yra ne tik įmanomas, bet ir ekonomiškai pagrįstas bei pelningas. Remiantis šio projekto patirtimi, buvo parengtas tvarios renovacijos gidas.

Pastatas po renovacijos (Mad, 2019)

19

Atvejų analizė Lietuvoje

Lietuvoje - apie 38 tūkst. daugiabučių, du trečdaliai - pastatyti sovietmečiu (Lietuvos Respublikos valstybes kontrole, 2020). Daugelis iš jų - pasenę, tiek technologiškai, tiek morališkai. Dalis daugiabučių Lietuvoje yra atnaujinami pagal „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą“ pradėta dar 2005 metais. Didžioji dalis atnaujinimo priemonių apima tik energetinio efektyvumo didinimą. Nors energijos efektyvumo didinimas yra svarbi dalis daugiabučių atnaujinime, tačiau tai neturėtų būti vienintelė priemonė, kadangi tai neišsprendžia kitų svarbių problemų susijusiu su sovietinių laikų statybos daugiabučiais. Taip pat susirūpinimą kelia ir tai, jog dažniausiu atveju pastatai yra apšiltinami aplinkai nedraugiškomis medžiagomis ir vėliau visa tai dažnu atveju uždengiama cementinėmis apdailos plokštėmis, kurios kuria nuobodų vaizdinį, pasikartojantį visuose atnaujinimo projektuose. Tokių priemonių taikymas nėra architektūriškai vertingas, o iš ekologinės perspektyvos problemą tik didina.

Galima svarstyti, jog toks būdas atnaujinti tik ilgina pastatų agoniją ir tokių daugiabučių ateitis vis tiek bus tokia pati, kaip ir neatnaujintų - griovimas.

Lietuvoje projektų, susijusių su gyvenamųjų sovietinių daugiabučių atnaujinimu, kuriuose būtų sprendžiama daugiau nei energetinės klasės didinimas, deja, nėra.

Pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti daugiabučiai (Apva)

20

Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo Taikos pr. 3, Klaipėda (modernizacijos) projektas Lokacija: Klaipėda Metai: 2021 Būstai: 72 Plotas: 4100 m2 Problema: Nepatrauklus savo išvaizda sovietinis daugiabutis su prastu energetiniu efektyvumu Kas buvo padaryta?

•

•

Šis daugiabutis yra šalia senamiesčio, todėl jo išvaizdai renovacijos metu buvo skirta itin daug dėmesio. Priekinei namo sienai buvo panaudotos pilkos ir molio spalvos akmens masės plytelės – tokios spalvos būdingos ir Klaipėdos senamiesčiui, su kuriuo stengtasi išlaikyti architektūrinį vientisumą. Namas papuoštas baltų simbolikos ornamentu.

Po modernizavimo šis daugiabutis namas pasiekė C energinio naudingumo klasę. Atnaujinus šildymo sistemą, mokesčiai sumažėjo daugiau nei 60 proc.

Daugiabučio fasadas po atnaujinimo (Progresyvūs projektai, 2021)

Daugiabučio fasadas prieš atnaujinimą (Paslaugos būstui, 2019)

21

Išvados

Aptarti 6 atnaujinimo projektai, kurie visi turi skirtingas problemos sprendimo strategijas: 1. Viešų ir privačių erdvių bei pastato aplinkos pilnas pertvarkymas ir atnaujinimas (Stefan Forster GmbH Haus 08 atnaujinimas); 2. Fasado atnaujinimas, orientuotas i vidaus erdvių pagerinimą (Lacaton & Vassal 530 būstų transformacija); 3. Tik fasado atnaujinimas (Atelier du Pont socialinio būsto fasado rekonstrukcija); 4. Atnaujinimas, siekiant kuo daugiau išlaikyti pastato orginalumą (The Serpantine atnaujinimas Kati Salonen and Mona Schalin Arkkitehdit Oy); 5. Atnaujinimas, siekiant pritaikyti žiedinį medžiagų panaudojimą; 6. Atnaujimas, orientuotas tik į energetinio efektyvumo didinimą (Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa).

22

Dizaino strategija

Dizaino strategijai pasirinkti tokie principai, kurie turėtų pasiekti rezultatus, padėsiančius rūpintis aplinkosauga, pagerinančius šiuolaikinių gyventojų komfortą, bei prisidedantys prie gyvenvietės ilgaamžiškumo.

Dizaino strategijos principai: Erdviniai aspektai: • • • • •

Tinkamos lokacijos pasirinkimas.

Erdviniai sprendiniai šiuolaikiniams poreikiams tenkinti. Šiuolaikinius judėjimo poreikius atitinkanti gyvenamojo namo infrastruktūra.

Erdviniai sprendiniai gyventojų gyvenimo kokybei privačiose erdvėse gerinti.

Erdviniai sprendiniai gyventojų gyvenimo kokybei viešose erdvėse gerinti.

Medžiaginiai - technologiniai aspektai: • •

Technologiniai sprendiniai žiedinei ekonomikai skatinti.

Tvarių medžiagų pasirinkimas.

23

PROJEKTO PRISTATYMAS

24

25

Lokacija

Per metus technologijų, transporto ir komunikacijos pažanga labai pakeitė žmonių galimybes gyventi ir dirbti nepriklausomai nuo vienos vietos. Prie žmonių mobilumo prisidėjo ir prieš kelis metus įvykęs koronavirusas, kuris leido išbandyti naujas gyvenimo sąlygas, tokias kaip: darbo vietos ofise atsisakymas, darbas iš namų, pabėgimas iš miesto į mažiau apgyvendintas vietoves. Vienu metu netgi buvo prognozuojama miestų mirtis, tačiau virusui praėjus žmonės vis tiek sugrįžo į miestus, tačiau tendencija keltis į priemesčius ir kaimelius išliko ir buvo pastebimai didesnė nei prieš pandemiją (Richard Florida, 2023). Be viso to, aukšti gyvenimo kaštai mieste, didelis apstatymo tankumas, tarša, nusikalstamumas ir noras gyventi lėtesniu tempu ar arčiau gamtos skatina žmones keltis iš miestų gyventi priemiesčiuose ar kaimo vietose.

Pasirinkta projekto lokacija - daugiabučių kompleksas Rusnėje. Ši vieta atliepia šiuolaikinio mobilaus žmogaus poreikius: tai yra patogi lokacija, kuri gali pasiūlyti greitą susisiekimą traukiniu su didesniu miestu - Klaipėda, oro uostu Palangoje, didesniu miesteliu - Šilute, vandens susiekimą su Kuršiu nerija. Be viso to, Rusnė yra tiek gamtiškai, tiek kultūriškai vertingas miestelis. Rusnė yra įsikūrusi saloje – Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių, taip pat čia galima rasti architektūros ir technikos paminklų, Rusnės miestelio istorinė dalis nuo 1992 m. įtraukta į Kultūros paveldo registrą.

Rusnės miestelio pagrindinė gatvė, XX a. ketvirto dešimtmečio pradžios atvirukas

Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia ir šalia vykstantis turgus, XX a. pr., šalt. Žinios1

Teismo rūmai Rusnėje Rusnės senasis žvejų uostasK. Banio etnografinė žvejo sodyba-muziejus

26

Palanga

23km

Klaipėda

52km

60km Šilutė

8km

Atmata

Kuršių nerija

21km

Rusnė

Pakalnė

1km Nemunas

Rusija

Skirvytė

GSEducationalVersion

27

Lokacija

1. Rusnės keleivinė prieplauka 2. K. Banio etnografinė žvejo sodyba - muziejus 3. Nemuno deltos draustinis 4. Autobusų stotis 5. Rusnės darželis lopšelis 6. Rusnės koplyčia 7. Parduotuvė 8. Rusnės pagrindinė mokykla

1. Rusnės keleivinė prieplauka 2. K. Banio etnografinė žvejo sodyba - muziejus 3. Nemuno deltos draustinis 4. Autobusų stotis 5. Rusnės darželis lopšelis 6. Rusnės koplyčia 7. Parduotuvė 8. Rusnės pagrindinė mokykla 9. Teismo rūmai 10. Rusnės senasis žvejų uostas 11. Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia 12. Salos etnokultūros informacinis centras 13. Paminklas Mahatma Ghandžiui ir Hermanui Kalenbachui 14. Paplūdimys 15. Rusnės estakada 28

Rusnės sala - turistinė vieta, kuriai būdingas sezoninis turistų srautas. Vasarą Rusnė tampa ypač lankoma vieta. Atvažiuoja turistai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Danijos (Turizmas, 2024). Šaltuoju sezonu turistų kiekis sumažėja, todėl suletėja arba laikinai yra uždaromos kai kurios įstaigos, kaip muziejai, viešbučiai, restoranai ir pan., sumažėja darbų vietų, apibendrinus, nukenčia miestelio verslai, kultūra ir bendruomenė.

29

Situacijos analizė

3 sovietinių daugiabučių kompleksas Lokacija: K.Donelaičio g., Rusnė, Lietuva Metai: XX a. II pusė Būstai: 54 Plotas: ~5500 m²

30

Šie silikatinių plytų 4 aukštų (įtraukiant rūsio aukštą) daugiabučiai įsikūrę Rusnės urbanistiniame draustinyje prie pat Pakalnės upės su vaizdu į senąjį žvejų uostą. Aplink daugiabutį eina pasivaikščiojimų takai, šalia nuo potvynio saugiančio pylimo - sutvarkyta upės krantinė su laiptais, apšvietimu, poilsio zonomis.

Daugiabučio kiemai yra virtę parkingo aikštelėmis, vyrauja išmindžioti takeliai ir žvyro takai. Kieme auga daug senų medžių.

3 identiški daugiabučiai turi po 3 sekcijas, kuriose kiekviename aukšte po 2 butus.

31

Šiuolaikinio gyventojo poreikiai ir auditorija

Šiuolaikinis žmogus dažnai ieško gyvenamosios aplinkos, kurioje pirmenybė yra teikiama patogumui, tvarumui, sveikatingumui ir bendruomenės ryšiams.

Tai apima tokius aspektus kaip energiją taupantis dizainas, universalios erdvės nuotoliniam darbui, žaliosios erdvės, apgalvota tvari transporto infrastruktūra, prieiga prie patogumų, fizinę gerovę skatinančios ir palengvinančios erdvės, erdvės, kurios skatina socialinę sąveiką, bendruomenės augimą ir tuo pačiu tokios erdves, kurios užtikrina privatumą ir ramų poilsį. Šio daugiabučių komplekso gyventojai - žmonės, kurie siekia gyventi tvariai, nori gyventi arti gamtos, kartu su galimybe didesnį miestą pasiekti patogiai ir greitai, galintys gyventi ir dirbti bet kur, vertinantys kultūrinę ir gamtinę Lietuvos regionų įvairovę.

Tvari aplinka Judėjimo

Dvasinė

Aplinkos

Bendruomenės dvasia

Profesinė

Fizinė gerovė

Emocinė

Socialinė Intelektuali

Septynios kokybiško gyvenimo dimensijos

32

33

Sklypo planas

Kaip ir dauguma sovietinių gyvenamųjų daugiabučių, šis daugiabučių kompleksas prioritizuoja funkcionalumą vietoje estetikos. Šio daugiabučių komplekso erdvūs kiemai yra tapę automobilių aikštelėmis, kieme nėra rekreacinių zonų, vyrauja išmindžioti takeliai, auga seni medžiai.

Naujai suprojektuotame plane automobilių aikštelė iškeliama iš kiemo į miesto gatvę (1.), projektuojama įvažiavimas į kiemą (2.), kuris būtų skirtas greitam automobilių privažiavimui arčiau daugiabučių. Prioritizuojamas judėjimas dviračiais, vandens transportu, automobilių dalijimasis arba nuoma. Prie įėjimo į laiptines projektuojami dvirčių stovai, o pietvakarinėje daugiabučių pusėje patogus nusileidimas rampa (7.), kuri veda į rūsį su sandėliavimo patalpomis.

Išmindžiotų keliukų tinklas padiktuoja suprojektuotus takus. Viduriniame daugiabutyje suprojektuojama bendra terasa (6.) su vaizdu į kiemo centre augantį sodą/ daržą (5.), o buvę medžiai išsaugojami ir įsikomponuoja į sodo ir daržo erdves. Šiaurinėje pusėje projektuojami konteineriai, kompostavimas (3.),, o pietvakarinėje pusėje, arčiausiai jau esamų futbolo ir teniso aikštelių ir toliausiai nuo

34

3.

F-1

2.

1.

5.

F-4

F-2

4.

K. Donelaičio gatvė

6.

7.

Vorusnės tiltas

F-3

Esami pastati

Žaliosios zonos

Kietosios dangos

Keliai

Pieva

Terasa

Vanduo

Daugiabučio išorinės sienos

Sporto aikštelės

Sklypo ribos

GSEducationalVersion

GSEducationalVersion GSEducationalVersion

35

Eksterjero vizualizacijos

37

1 aukšto išplanavimas

A 700

1 500

750

1 000

2 680

C 2 200

D 2 685

1 000

750

1 500

1 700

E 1 500

750

1 000

2 685

500

930

500

B

4

300 1 300

3

500

5 300

2

14 500

2 290

4 310

1

500

2 500

1 505

1 000

A

2 550

B

1 500

1 400

C

2 500

1 510

1 000

300

2 500

1 510

D

PATALPA

PLOTAS

GYVENAMASIS NAMAS 01

1K. BUTAS PRITAIKYTAS NEĮGALIESIEMS

71,37

02

2K. BUTAS PRITAIKYTAS NEĮGALIESIEMS

101,03

03

1K. BUTAS PRITAIKYTAS NEĮGALIESIEMS

71,37

04

STUDIJA PRITAIKYTA NEĮGALIESIEMS

28,58

05

1K. BUTAS PRITAIKYTAS NEĮGALIESIEMS

71,37

06

1K. BUTAS PRITAIKYTAS NEĮGALIESIEMS

71,37

07

2K. BUTAS PRITAIKYTAS NEĮGALIESIEMS

101,03

08

LAIPTINĖ

13,42

08

LAIPTINĖ

13,42

08

LAIPTINĖ

13,42

nalVersion

556,38 m²

38

2 550

E

PATALPŲ EKSPLIKACIJA NR.

1 000

F

G

H

I

Y

50 250 2 685

1 000

750

1 500

E

1 700

1 500

750

1 000

F

2 685

2 200

2 680

G

1 000

H

750

1 500

700

500

2 000

250

I

Y 500

2 200

1

50 250 1 000

2 685

2 200

2 685

1 000

750

1 500

1 700

1 500

750

1 000

2 685

2 200

2 680

1 000

750

1 500

700

500

2 000

250

500

750

1.

±2700

±2700

±2700

±2700

14 500

2

5 300

6.

9.

300

8.

13 500

7.

5 300

5.

14 500

300

6 600

6 600

1.

1

800

10.

1 300

500

4

500

3

500

±2700

1 500

1 400

50 250 1 510

1 000

2 500 2 550

1 510 1 500

1 000

300

1 400

2 500 2 500

1 510 1 510

1 000 1 000

300

2 550 2 500

1 500 1 510

1 400

1 000

2 500 2 550

1 505

1 500

1 400

1 000

500

2 500

2 250 1 505

1 000

500

2 250

50 250

F

E

F

G

G

H

I

H

I

Y

Y

Sklypo schema

Pirmieji daugiabučio aukštai yra pritaikyti neįgaliesiems. Projektuojami 3 tipų butai - studija, 1 ir 2 kambarių butai. Teikiama pirmenybė ervdvumui, natūraliam apšvietimui. Kiekviename daugiabutyje numatomas atskiras darbo kambarys ir terasa arba erdvus balkonas.

GSEducationalVersion

39

3 4

Buto išplanavimas Vonios k.

A

B

1 200

1 500

750

1 000

2 680

560

870

7 130

1

1 835

4 480

3 400

4 375

100

5.

4.

12 200

1.

300

3 345

14 500

2

3.

2 000

3 100

2 865

2.

Miegamasis

1 700

4

1 300

3

500

5 300

5 385

Darbo k.

1 700

6.

500

2 500

1 505

A

1 000

2 575

B

PATALPŲ EKSPLIKACIJA NR.

PATALPA

PLOTAS

GYVENAMASIS NAMAS 01

TAMBŪRAS

5,63

02

SVETAINĖ IR VIRTUVĖ

28,54

03

DARBO KAMBARYS

8,78

04

MIEGAMASIS

17,52

05

VONIO KAMBARYS

8,22

06

TERASA

25,22 93,91 m²

40

41 Tambūras Virtuvės ir svetainės z.

Miegamojo vizualizacija

Terasa

1 aukšto išplanavimas, daugiabutis su bendromis patalpomis

A 700

1 500

750

1 000

2 680

C 2 200

D 2 685

1 000

750

1 500

1 700

1 500

750

1 000

500

500

B

1 300

1

1 000

1.

1 800

±5000

±5000

2.

1 000

2.

±2700

5.

1 000

2

3.

14 500

1 800

±2700

±2700

1 900

±2700

3

2 700

1 500

4.

4

500

2 500

1 505

1 000

2 550

B

A

1 500

1 400

2 500

1 510

1 000

C

300

D

PATALPŲ EKSPLIKACIJA NR.

PATALPA

PLOTAS

GYVENAMASIS NAMAS 01

LAIPTINĖ

15,62

01

LAIPTINĖ

15,62

01

LAIPTINĖ

15,62

02

BENDRO NAUDOJIMO PATALPA SPORTUI

102,07

ADMINISTRACIJA

12,67

04

BENDRO NAUDOJIMO PATALPA DARBUI/ POILSIUI

87,75

05

2 KAMB. BUTAS PRITAIKYTAS NEĮGALIESIEMS

71,15

06

1 KAMB. BUTAS PRITAIKYTAS NEĮGALIESIEMS

29,37

07

2 KAMB. BUTAS PRITAIKYTAS NEĮGALIESIEMS

71,15

08

2 KAMB. BUTAS PRITAIKYTAS NEĮGALIESIEMS

71,15

09

3 KAMB. BUTAS PRITAIKYTAS NEĮGALIESIEMS

100,68

GSEducationalVersion 03

592,85 m²

42

2 500

1 510

1 00

00

E

FE

G

F

H

G

IH

Y

I

Y

50 250 1 500 1 500

750 1 700

1 000 1 500

2 685 750

2 200 2 685

1 000

2 680 2 200

1 000

750 2 680

1 500

700 1 000

500 750

2 000 1 500

250 700

500

2 000

1.

1.

1

±2700

6.

6.

±2700

±2700

±2700

±2700

9.

±2700

±2700

6 600

2 300

9.

8.

10.

500 1 000

1 500

2 550

1 400

50 250

E

FE

1 500 2 500

1 400

1 510

2 500 1 000

300

1 510 2 500

1 000

3001 510

2 500 1 000

2 550 1 510

1 000

1 500

2 550

1 400

1 500

2 500

1 400

1 505

2 500 1 000

500

1 505

2 250 1 000

5 300

10.

1 300 2 550 1 510

500

3 4

2 250

50 250

F

G

G

H

IH

I

Y

Y

Sklypo schema

Sklypo viduryje esantis daugiabutis savyje talpina ir bendro naudojimo patalpas: sporto erdvę, bibliotekos/darbo/poilsio erdvę bei administracijos patalpas.

GSEducationalVersion

43

2

±2700

5 300

±2700

8.

7.

300 13 500 14 500

7.

5.

1

1.

6 600

1.

250

500

1 000

1 700 750

14 500

1 500

500

750 2 685

500

1 000

2 685 2 200

1 300

2 200 2 685

13 500

2 685 750

50 250 1 000

3 4

Bendro naudojimo patalpos

PATALPŲ EKSPLIKACIJA NR.

PATALPA

PLOTAS

GYVENAMASIS NAMAS 01

LAIPTINĖ

15,62

02

BENDRO NAUDOJIMO PATALPA SPORTUI

102,07

03

ADMINISTRACIJA

04

NEĮGALIESIEMS PRITAIKYTAS WC

4,49

05

BENDRO NAUDOJIMO POILSIO ZONA

29,18

06

BENDRO NAUDOJIMO BIBLIOTEKA IR DARBO ZONA

45,27

07

VIRTUVĖ

8,22

08

NEĮGALIESIEMS PRITAIKYTAS WC

4,16

09

PERSIRENGIMO KAMBARYS

7,67

10

NEĮGALIESIEMS PRITAIKYTAS WC

4,49

11

SANDĖLYS

34,37

11

SANDĖLYS

34,37

12

KORIDORIUS

30,93

13

BENDRO NAUDOJIMO TERASA

176,11

7,19

504,14 m²

44

E

F

G

A

B

H

C

300

1 215

3 900

1 215

1 100

1 100

D

I

300

3 825

120

2 390

Y

50 250 2 685

2 200

2 685

1 000

750

1 500

1 700

1 500

500

1 000

750

1 000

2 685

2 200

2 680

1 000

750

1 500

700

500

2 000

250

500

1

1

1.

4 600

4 600

1.

1. ±5000

±5000

2.

13.

4.

±2700

8.

6 600

128 120

±2700

±2700

±2700

7.

±2700

500 1 300

4±2700

500

3

1 300

600

5 300

972

6.

2

1 868

5 300

5.

14 500

9.

6. ±2700

300

8.

13 500

7.

972

5.

640

300

100 300

2

3.

972

1 100

±2700

808

900

120

2.

1 000

4 128

4 450

3 000

120

10.

2 390

1 300

500

378

A 1 000

2 550

1 500

1 400

2 500

1 510

1 000

300

A

2 500

1 510

1 000

2 550

C

B

1 500

C

D 1 400

2 500

D

1 505

1 000

500

50 250 300

G

1 100

1 000

H

400

3 825

120

2 390

I

Y 500

1

1 215

500

F

3 900

500

E

1 215

500

500

4 607

±1270

3 487

9. ±5000

±5000

±2000

972

893

213

120

2.

±2100

300

11.

4 480

300 4 480

2

808

1 100

10.

11.

±2100

500

12.

4

4 673

A GSEducationalVersion

2 000

3

120

±2100

120

±2100

2 000

1 510

B

500

750

2 000

1 000

B

45

120

4 673

C

2 000

1 000

300

D

2 250

3 4

Bendro naudojimo terasos vizualizacija

47

Įveiklinto stogo planas

A 7 130

C 2 200

13 570

500

2 200

B

1

4 260

1.

14 500

1 811

2.

7 929

3.

4

A

B

C

PATALPŲ EKSPLIKACIJA NR.

PATALPA

PLOTAS

GYVENAMASIS NAMAS GSEducationalVersion 01

LAIPTINĖ

10,47

02

SODININKAVIMO ZONA

176,90

03

TERASA

175,77

04

LAIPTINĖ

15,85

05

SAULĖS PANELIŲ ZONA

173,43 552,42 m²

48

E

F

H

I

Y

48 000 2 200

13 570

2 200

7 130

1 E

F

G

H

50 250 1 000

2 685

2 200

2 685

1 000

750

1 500

1 700

1 500

750

1 000

2 685

I 2 200

Y 2 680

1 000

750

1 500

700

500

2 000

250

500

750

5.

1.

1

1.

±2700

8.

±2700

±2700

2

±2700

5 300

6.

9.

300

7.

13 500

5.

14 500

14 500

6 600

4.

10.

48 000

E

1 510

1 000

F

2 550

1 500

1 400

2 500

1 510

1 000

300

2 500

1 510

50 250

E

F

H

1 000

G

2 550

H

I

1 500

1 400

I

2 500

1 505

Y

1 000

500

Y

Sklypo schema

Bendro naudojimo stogas suprojektuojamas arčiausiai upės kranto esančiame daugiabutyje. Įveiklintas stogas veikia kaip terasa, sodas, apžvalgos aikštelė, saulės energijos generavimo vieta.

GSEducationalVersion

49

2 250

1 300

4

500

±2700

3 4

Įveiklinto stogo vizualizacija

51

Fasadai

F-3

F-4

52

53

Fasadai

F-1

F-2

54

55

Pjūvis

56

57

Medžiagiškumas

Medžiagiškumo pasirinkimas Tvarumą akcentuojančiame projekte medžiagų pasirinkimas yra esminis mažinant žalą gamtai, gerinant energijos naudojimą ir skatinant ilgalaikį darnumą. Mediena išsiskiria kaip viena iš svarbiausių medžiagų tvarios renovacijos projektuose dėl jos daugybės aplinkosauginių privalumų ir universalumo.

Pirmiausia, mediena yra atsinaujinanti išteklius, nes gali būti atkurtas atsakingai atsodinant miškus. Skirtingai nei neatsinaujinančios medžiagos, tokios kaip betonas ar plienas, mediena gali būti auginama tvariai, minimaliai išsekindama gamtinius išteklius ir skatinant miškų atsinaujinimą.

Be to, mediena turi žymiai mažesnį anglies pėdsaką nei kitos statybos medžiagos. Medžiai augant sugeria anglies dvideginį ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Naudojant medieną renovacijos projektuose, galime efektyviai sumažinti klimato kaitos poveikį.

Taip pat mediena turi puikią šiluminę izoliacijos savybę, padedančią pagerinti pastatų energijos efektyvumą. Medis gali efektyviai reguliuoti vidinius temperatūros svyravimus, mažinti dirbtinio šildymo ir vėdinimo sistemų poreikį.

Tai ne tik sumažina energijos suvartojimą, bet ir mažina naudojimosi komunalinėmis paslaugomis išlaidas gyventojams.

Be viso to, šios medžiagos pasirinkimas būtent šiame projekte yra grįstas trumpa tiekimo grandine ir psichologiniu jaukumu, kurį suteikia natūralus medžio vaizdas ir kvapas.

Charlotte Malterre-Barthes, namo statybai reikalingų medžiagų išgavimo skalė. Non-Extractive Architecture: On Designing without Depletion Vol.1

58

Fasado apdaila

Fasado apdaila

Terasos lentos

Langų rėmai ir langinės

Takų danga

Balkonų turėklai

59

IŠVADOS

Šiame bakalauro darbe siekta sukurti tokį projektą, kuris taptų prototipu, kaip atnaujinti miestelio - kaimelio daugiabučius, pasitelkiant tvarius erdvinius ir technologinius sprendinius ir pritaikant juos šiuolaikiniams poreikiams.

Atveju analizės metu buvo siekta ištirti kokios dizaino strategijos buvo taikomos atnaujinti gyvenamąją architektūrą pasauliniu ir Lietuvos lygmeniu.Rezultatai parodė, kad pasaulyje yra taikomos įvairiausios

60

61

Bibliografija

Internetiniai šaltinių sąrašas 1. Oficialiosios statistikos portalas (2022). Lietuvos regionai. Demografija. https:// osp.stat.gov.lt/lietuvos-regionai-2022/zmones/demografija [žiūrėta 2024 04 10] 2. Alkas.lt (2021). Klaipėdoje apdovanoti išpuošto daugiabučio įgyvendintojai https://alkas.lt/2021/05/29/klaipedoje-apdovanoti-ispuosto-daugiabucio-igyvendintojai/ [žiūrėta 2024 04 10] 3. Richard Florida (2023) https://www.bloomberg.com/news/features/2023-04-14/ three-years-into-the-pandemic-the-urban-exodus-was-overblown [žiūrėta 2024 04 10] 4. Stefan Forster Architekten. “Haus 08.” https://www.sfa.de/de/projekte/haus08/ [žiūrėta 2024 04 10] 5. Lacaton & Vassal, Druot, F., & Hutin, C. Transformation of 530 Dwellings / Lacaton & Vassal + Frédéric Druot + Christophe Hutin Architecture. ArchDaily.

Retrieved May 20, 2024, from https://www.archdaily.com/915431/transformation-of-530-dwellings-lacaton-and-vassal-plus-frederic-druot-plus-christophe-hutin-architecture [žiūrėta 2024 04 10] 6. Atelier du Pont. (2020, March 26). Atelier du Pont revitalizes social housing block in Paris with new facade. Designboom. Retrieved May 20, 2024, from https://www.designboom.com/architecture/atelier-du-pont-revitalize-socialhousing-block-with-new-facade/ [žiūrėta 2024 04 10] 7. STENI AS. (n.d.). Kristian Augusts Gate 13. Archello. https://archello.com/project/kristian-augusts-gate-13 [žiūrėta 2024 04 10] 8. Salonen, K., & Schalin, M. (2023). Reviving the Modernist Housing Block: Restoration of the Serpentine House, Helsinki. e-zeppelin. https://e-zeppelin.ro/ en/reviving-the-modernist-housing-block-kati-salonen-mona-schalin-architects-restoration-of-the-serpentine-house-helsinki/ [žiūrėta 2024 04 10] Literatūros sąrašas 1. Drėmaitė M., Janušauskaitė, V., Kiznis N., Šiupšinskas M. (2023). Jūs gaunate butą. Leidykla LAPAS. 2. Bayrak S., Goktas O. (2023). Ghost Stories: The Carrier Bag Theory of Architecture.

3. Adeyemo D. (2021). Non Extractive Architecture. On Designing without Depletion. Space Caviar.

4. Wisniewska M., Heisel F., Hebel D. (2014). Building From Waste. Recovered Materials in Architecture and Construction.

5. Baležžentis, A. 2011. Kaimo vietovių raida ir modeliai: darnaus vystymo požiūris.

6. Marcinkevičius D. (2017). Buvusių kolūkinių gyvenviečių kaitos tendencijos ir galimybės: baigiamasis magistro projektas. Kaunas

62

63

2024