Žmonių migracija ne savo noru dažniausiai yra
susijusi su priverstiniu išvykimu iš savo
gimtosios šalies dėl politinių, ekonominių arba
socialinių priežasčių. Šios priežastys gali
apimti politinę represiją, karo konfliktus,
persekiojimą, ekonomikos nuosmukį, skurdą,
gamtos katastrofas ir kt.
Priverstinė migracija gali turėti rimtų
padarinių tiek migrantams, tiek ir šalims,
kuriose jie prieglobščio ieško arba kuriose
persikėlė. Migrantai, kurie netenka savo
gimtosios šalies, dažnai patiria psichologinę
traumą, nesaugumą, vargą, skurdą ir netgi
gyvybės pavojų keliaujant per pavojingus
maršrutus. Jie taip pat gali susidurti su
diskriminacija, nepilnavertiškumo jausmu ir
sunkumais integracijos procese į naująją šalį.
Prieglobščio prašymų skaičius visame
pasaulyje nuolat auga, o atsakas į šią
problemą vis dar yra nepakankamas ir
neteisingas. Tai yra pasaulinė problema, kuri
reikalauja koordinuotos tarptautinės ir
nacionalinės veiklos.