turgus, turgavietė – vieša reguliarių mainų vieta. Būtent čia gimdavo ir pradėdavo plėtotis mainai. Jų kokybiniai ir kiekybiniai aspektai visada priklausė nuo turgaus gyvybingumo, o pastarasis – nuo turgumi besinaudojusios bendruomenės poreikių ir vartojimo galimybių.
turgavietės steigdavosi tendencingai, ten, kur žmonės matydavo patogias galimybes keistis, bendrauti, prekiauti. turgavietės vietą lemdavo dvi svarbiausios aplinkybės: jos kurdavosi mainų kelių susikirtimo ir turto susikaupimo vietose.
Žmonės visais laikais keitėsi gaminamais produktais, ir tuo pačiu patirtimis, bei kultūriniais ypatumais. šalia bendruomenėms svarbesnių gyvenimo centrų (pilių, šventyklų, svarbių kelių sankryžų, ir pan.) atsirasdavo ir pastovios mainų vietos. tai dažniausiai pagrindinų kelių susikirtimo vietos kurios vėliau tapdavo miesto centrinėmis ar kvartalinėmis aikštėmis patogiausioje ir centriau- sioje miesto vietoje, kur būdavo patogu burtis žmonėms. Į turgų dažniausiai buvo einama ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti. t
