SKYRIUS 1 1 Mylėkite teisumą, jūs, žemės teisėjai, galvokite apie VIEŠPATĮ gera širdimi ir ieškokite jo širdyje. 2 Jį ras tie, kurie jo negundo. ir apsireiškia tiems, kurie juo nepasitiki. 3 Nesąmoningos mintys atsiskiria nuo Dievo, o išmėginta jo galia priekaištauja neišmintingiesiems. 4 Nes į piktavališką sielą išmintis neįeis; ir negyvenkite kūne, kuris pavaldus nuodėmei. 5 Nes šventoji drausmės dvasia bėgs nuo apgaulės, pašalins minčių, kurios yra nesupratusios, ir nepasiliks, kai užklups neteisybė. 6 Išmintis yra mylinti dvasia. ir nepateisins jo žodžių piktžodžiautojo, nes Dievas yra jo vadų liudytojas, tikras jo širdies matytojas ir jo liežuvio klausytojas. 7 Nes Viešpaties Dvasia pripildo pasaulį, o kas talpina viską, pažįsta balsą. 8 Todėl tas, kuris kalba neteisus, negali būti paslėptas, ir kerštas, kai baudžia, nepraeis pro jį. 9 Nes bedievių patarimai bus tiriami, ir Jo žodžių garsas ateis pas Viešpatį, kad parodytų jo piktus darbus. 10 Pavydo ausis viską girdi, o murmėjimo triukšmas nėra paslėptas. 11 Todėl saugokitės murmėjimo, kuris nenaudingas; ir susilaikyk nuo apkalbų. 12 Neieškokite mirties savo gyvenimo klaidoje ir nesitraukite ant savęs sunaikinimo savo rankų darbais. 13 Dievas nesukūrė mirties ir Jam nepatinka gyvųjų sunaikinimas. 14 Jis sukūrė viską, kad jie būtų gyvi. Pasaulio kartos buvo sveikos. ir juose nėra nei sunaikinimo nuodų, nei mirties karalystės žemėje. 15 (nes teisumas nemirtingas) 16 Bet bedieviai žmonės savo darbais ir žodžiais tai vadino jiems, nes sumanę turėti tai savo draugu, jie niekais sunaudojo ir sudarė sandorą, nes yra verti su tuo dalyvauti. SKYRIUS 2 1 Nes bedieviai, samprotaujantys su savimi, bet neteisingi, mūsų gyvenimas yra trumpas ir varginantis, o žmogaus mirtis nepagydo, taip pat nebuvo žinomo žmogaus, kuris būtų grįžęs iš kapo. 2 Juk mes gimstame nuotykiams, ir būsime kaip niekad, nes kvėpavimas mūsų šnervėje yra kaip dūmai ir maža kibirkštėlė mūsų širdies judesyje. 3 Kuriam užgesus, mūsų kūnas pavirs pelenais, o dvasia išnyks kaip švelnus oras, 4 Ir mūsų vardas bus užmirštas laikui bėgant, ir niekas neprisimins mūsų darbų, ir mūsų gyvenimas
praeis kaip debesies pėdsakas ir išsisklaidys kaip rūkas, kurį išvaro vėjo spinduliai. saulę ir nugalėti jos karščio. 5 Mūsų laikas yra šešėlis, kuris praeina. ir po mūsų pabaigos nebesugrįš. 6 Taigi džiaukimės esamais gėriais ir greitai naudokimės kūriniais kaip jaunystėje. 7 Pasipildykime brangiu vynu ir tepalais, ir tegul nepraeina pro mus jokia pavasario gėlė. 8 Karūnuokime save rožių pumpurais, kol jie nenuvys. 9 Tegul nė vienas iš mūsų neapsieina be savo geismo: palikime savo džiaugsmo ženklus visur, nes tai yra mūsų dalis ir mūsų dalis. 10 Slegkime vargšą teisųjį, nepagailėkime našlės ir negerbkime senų žilų plaukų. 11 Mūsų stiprybė tebūna teisingumo įstatymas, nes tai, kas menka, yra nieko vertas. 12 Todėl tykokime teisiųjų. nes jis nėra mūsų eilė ir jis yra švarus, priešingai mūsų poelgiams. Jis priekaištauja mums, kad pažeidžiame įstatymą, ir prieštarauja mūsų šlovei mūsų auklėjimo pažeidimams. 13 Jis teigia pažįstąs Dievą ir vadina save Viešpaties vaiku. 14 Jis buvo sukurtas barti mūsų mintis. 15 Jį mums sunku žiūrėti, nes jo gyvenimas nepanašus į kitų, jo keliai kitokie. 16 Mes vertiname jį kaip klastotes. Jis susilaiko nuo mūsų kelių kaip nuo nešvarumų. Jis skelbia, kad teisieji bus palaiminti, ir giriasi, kad Dievas yra jo tėvas. 17 Pažiūrėkime, ar jo žodžiai teisingi, ir įrodykime, kas atsitiks jam pasibaigus. 18 Jei teisusis yra Dievo sūnus, jis padės jam ir išgelbės jį iš priešų rankos. 19 Ištirkime jį nepaisydami ir kankindami, kad pažintume jo romumą ir įrodytume jo kantrybę. 20 Pasmerkime jį gėdinga mirtimi, nes jo paties žodžiais jis bus gerbiamas. 21 Tai jie sumanė ir buvo suklaidinti, nes jų pačių nedorybė juos apakino. 22 Dievo paslapčių jie nepažino, nesitikėjo teisumo užmokesčio ir nematė atlygio nepriekaištingoms sieloms. 23 Nes Dievas sukūrė žmogų nemirtingą ir padarė jį savo amžinybės atvaizdu. 24 Tačiau dėl velnio pavydo į pasaulį atėjo mirtis, ir tie, kurie laikosi jo pusės, ją randa. SKYRIUS 3 1 Bet teisiųjų sielos yra Dievo rankoje, ir jų nepalies kančia.
2 Išmintingųjų akyse jie atrodė mirštantys, o jų išvykimas laikomas varge, 3 Jų pasitraukimas nuo mūsų bus visiškas sunaikinimas, bet jie yra ramybėje. 4 Nors jie ir baudžiami žmonių akyse, jų viltis kupina nemirtingumo. 5 Šiek tiek nubausti, jiems bus didelis atlyginimas, nes Dievas juos išbandė ir nustatė, kad jie yra sau verti. 6 Jis išbandė juos kaip auksą krosnyje ir priėmė kaip deginamąją auką. 7 Apsilankymo metu jie spindės ir lakstys pirmyn ir atgal kaip kibirkštys tarp ražienų. 8 Jie teis tautas ir valdys žmones, ir jų Viešpats viešpataus per amžius. 9 Tie, kurie juo pasitiki, supras tiesą, ir ištikimieji meilėje pasiliks su juo, nes malonė ir gailestingumas yra jo šventiesiems, ir jis rūpinasi savo išrinktaisiais. 10 Bet bedieviai bus nubausti pagal jų pačių sumanymus, kurie nepaisė teisiųjų ir apleido Viešpatį. 11 Kas niekina išmintį ir auklėjimą, tas yra apgailėtinas, jų viltis tuščia, jų darbas nevaisingas ir jų darbai nenaudingi. 12 Jų žmonos kvailos, o jų vaikai nedori. 13 Jų palikuonys yra prakeikti. Todėl palaiminta nevaisinga, kuri nesutepta, kuri nepažino nuodėmės guolio. Ji turės vaisių iš sielų aplankymo. 14 Palaimintas eunuchas, kuris savo rankomis nedarė neteisybės ir negalvojo piktų dalykų prieš Dievą, nes jam bus duota ypatinga tikėjimo dovana ir jo protui priimtinesnis palikimas Viešpaties šventykloje. 15 Nes šlovingas yra gerų darbų vaisius, ir išminties šaknis niekada nenukris. 16 Svetimautojų vaikai nepasieks savo tobulumo ir bus išrauta neteisios lovos sėkla. 17 Nors jie gyvens ilgai, jie bus niekiniai, o paskutinis jų amžius bus be garbės. 18 Arba, jei jie greitai miršta, jie neturi nei vilties, nei paguodos išbandymo dieną. 19 Nes siaubingas yra neteisiosios kartos galas. SKYRIUS 4 1 Geriau neturėti vaikų ir turėti dorybę, nes jos atminimas nemirtingas, nes Dievas ir žmonės tai žino. 2 Kai jis yra, vyrai ima pavyzdį; o kai jos nebėra, jie jos geidžia. Jis nešioja karūną ir triumfuoja per amžius, iškovojęs pergalę, siekdamas nesutepto atlygio.
3 Bet besidauginančios bedievių palikuonys neklestės, neįsišaknys iš niekšų nuolaidų ir nepadės jokio greito pamato. 4 Nors jie žydi šakomis kurį laiką; tačiau nestovėdami paskutiniai, juos purtys vėjas ir vėjo jėga išraus. 5 Netobulos šakos bus nulaužtos, jų vaisiai bus nenaudingi, neprinokę valgyti, taip, nieko verta. 6 Nes vaikai, gimę iš neteisėtų lovų, liudija nedorybę prieš savo tėvus teisme. 7 Nors teisusis bus apsaugotas mirtimi, jis ilsėsis. 8 Nes garbingas amžius nėra tas, kuris išlaikomas laiko trukme ir nėra matuojamas metų skaičiumi. 9 Bet išmintis yra žili plaukai žmonėms, o nesuteptas gyvenimas yra senatvė. 10 Jis patiko Dievui ir buvo jo mylimas, todėl, gyvendamas tarp nusidėjėlių, buvo paverstas. 11 Greitai jis buvo paimtas, kad nedorybė nepakeistų jo supratimo ar apgaulė nesuviliotų jo sielos. 12 Nes neklaužada užburia nuoširdžius dalykus. o geidulių klajonės pakerta paprastą protą. 13 Jis, per trumpą laiką tapęs tobulu, įvykdė ilgą laiką: 14 Jo siela patiko Viešpačiui, todėl jis suskubo jį pašalinti iš nedorėlių. 15 Žmonės tai matė, nesuprato ir negalvojo, kad Jo malonė ir gailestingumas yra su jo šventaisiais ir kad jis gerbia savo išrinktuosius. 16 Taip miręs teisusis pasmerks bedievius, kurie gyvi. ir jaunystė, kuri greitai ištobulins daugelį metų ir neteisiųjų senatvės. 17 Jie matys išmintingojo galą ir nesupras, ką Dievas jam nutarė savo patarimu ir kokiu tikslu Viešpats jį apsaugojo. 18 Jie pamatys jį ir niekins jį. Bet Dievas iš jų juoksis, ir jie nuo šiol bus niekšiškas lavonas ir mirusiųjų pajuoka per amžius. 19 Jis perplėš juos ir numes stačia galva, kad jie taps nekalbūs. Jis nukraus juos nuo pamatų; Jie bus visiškai sunaikinti ir bus nuliūdę. ir jų paminklas sunyks. 20 Kai jie apskaitys savo nuodėmes, jie ateis su baime, ir jų pačių nusikaltimai įtikins juos prieš akis. SKYRIUS 5 1 Tada teisusis stovės labai drąsiai prieš akis tų, kurie jį vargina ir neatsiskaito už jo triūsą. 2 Tai pamatę, juos sukaustys siaubinga baimė ir nustebs jo išgelbėjimo keistumas, taip toli už viską, ko jie laukė. 3 Ir tie, kurie atgailauja ir dejuoja dėl dvasios kančios, sakys savyje: 'Tai buvo tas, kurį mes kartais tyčiodavome ir gėdingą patarlę.
4 Mes, kvailiai, laikėme jo gyvenimą beprotybe ir jo pabaigą be garbės. 5 Kaip jis yra įtrauktas į Dievo vaikus ir kaip jo dalis yra tarp šventųjų! 6 Todėl mes nuklydome nuo tiesos kelio, teisumo šviesa mums nešviečia ir teisumo saulė nepatekėjo ant mūsų. 7 Mes pavargome nedorybės ir sunaikinimo kelyje, ėjome per dykumas, kur nėra kelio, bet Viešpaties kelio mes jo nežinome. 8 Kuo išdidumas mums davė naudos? ar ką gero mums atnešė turtai su mūsų šlovinimu? 9 Visa tai praėjo kaip šešėlis ir kaip skubantis stulpas. 10 Ir kaip laivas, plaukiantis per vandens bangas, kurios, kai praplaukia, negali rasti nei jo pėdsakų, nei kilio kelio bangose. 11 Arba kaip paukštis skrenda oru, jo kelio ženklo nerasta, bet lengvas oras, plakamas sparnų glostymu ir atsiskiria nuo žiauraus jų triukšmo ir judesių, praeina, ir po to nerasi jokio ženklo, kur ji nuėjo; 12 Ar kaip strėlė, pataikyta į žymę, padalija orą, kuris tuoj pat vėl susilieja, todėl žmogus negali žinoti, kur ji praėjo. 13 Taip pat ir mes, vos gimę, pradėjome siekti savo tikslo ir neturėjome ką parodyti dorybės. bet buvo sunaikinti mūsų pačių nedorybėje. 14 Nes bedievių viltis yra kaip dulkės, kurias vėjas nuneša. kaip plona puta, kurią išstumia audra; kaip dūmai, kurie šen bei ten pasklinda su audra ir praeina kaip svečio, kuris užtrunka dieną, atminimas. 15 Bet teisieji gyvena per amžius. ir jų atlygis yra pas Viešpatį, o rūpinimasis jais – Aukščiausiojo. 16 Todėl jie gaus šlovingą karalystę ir gražią karūną iš Viešpaties rankos, nes savo dešine jis juos apdengs ir savo ranka saugos. 17 Jis pasiims savo pavydą dėl visiško ginklo, o padarą pavers ginklu savo priešams keršyti. 18 Jis apsivilks teisumą kaip krūtinės ląstą ir teisingą teismą vietoj šalmo. 19 Šventumą jis laikys nenugalimu skydu. 20 Jo rūstybę jis pagaląs kaip kardą, ir pasaulis kovos su juo prieš neišmintinguosius. 21 Tada teisingi perkūno žaibai nukeliaus į užsienį; ir iš debesų, kaip iš gerai nubrėžto lanko, jie skris į ženklą. 22 Įniršio pilnos krušos bus išmestos kaip iš akmens lanko, jūros vanduo šėls prieš juos ir potvyniai juos žiauriai paskandins. 23 Taip, stiprus vėjas atsistos prieš juos ir kaip audra nuplūs juos. Taip nusikaltimai suniokos visą žemę, o piktadarystė sugriaus galingųjų sostus.
SKYRIUS 6 1 Taigi, karaliai, klausykite ir supraskite. mokykitės jūs, kurie esate žemės pakraščių teisėjai. 2 Klausykite, kurie valdote žmones, ir girkitės tautų gausa. 3 Nes Viešpaties tau duota valdžia ir Aukščiausiojo valdžia, kuri išbandys tavo darbus ir ištirs tavo patarimus. 4 Kadangi jūs, būdami Jo karalystės tarnai, neteisėte teisingai, nesilaikėte įstatymo ir nevaikščiojote pagal Dievo patarimą. 5 Siaubingai ir greitai jis užklups tave, nes aukštumose esantiems bus griežtas teismas. 6 Gailestingumas greitai atleis niekšiškiausius, o galiūnai bus stipriai kankinami. 7 Nes tas, kuris yra visų Viešpats, nebijos žmogaus ir nesibaimins žmogaus didybės, nes jis padarė mažus ir didelius ir rūpinasi visais vienodai. 8 Bet galinguosius ištiks sunkus išbandymas. 9 Taigi, karaliai, aš kalbu jums, kad išmoktumėte išminties ir nepasiklystumėte. 10 Juk tie, kurie laikosi šventumo, bus laikomi šventais, ir tie, kurie to išmoko, ras, ką atsakyti. 11 Todėl pamilkite mano žodžius; trokšti jų, ir būsi pamokytas. 12 Išmintis yra šlovinga ir niekada neišnyksta. Taip, ją lengvai pamatys tie, kurie ją myli, ir randa tie, kurie jos ieško. 13 Ji neleidžia tiems, kurie jos trokšta, ir pirmiausia jiems apie save atskleisti. 14 Kas jos ieško anksti, neturės didelių vargų, nes ras ją sėdinčią prie savo durų. 15 Todėl galvoti apie ją yra išminties tobulumas, o kas jos rūpinasi, greitai liks be rūpesčių. 16 Nes ji vaikšto ieškodama jos vertų, yra palanki jiems keliuose ir sutinka juos visose mintyse. 17 Nes pati tikroji jos pradžia yra drausmės troškimas. o disciplinos rūpinimasis yra meilė; 18 O meilė yra jos įstatymų laikymasis. o jos įstatymų paisymas – tai garantas, kad jis nesugadins; 19 Ir negendumas priartina mus prie Dievo. 20 Todėl išminties troškimas atveda į karalystę. 21 Tautos karaliai, jei jums patinka sostai ir skeptrai, gerbkite išmintį, kad valdytumėte per amžius. 22 Apie išmintį, kas ji yra ir kaip ji atsirado, aš jums pasakysiu ir neslėpsiu nuo jūsų paslapčių, bet ieškosiu jos nuo pat jos gimimo pradžios ir iškelsiu jos pažinimą. nepraeis tiesos. 23 Taip pat neisiu su niokojančiu pavydu. nes toks žmogus nebendrauja su išmintimi. 24 Išmintingųjų gausa yra pasaulio gerovė, o išmintingas karalius yra žmonių palaikymas. 25 Todėl gaukite pamokymą mano žodžiais, ir tai jums bus naudinga.
SKYRIUS 7 1 Aš taip pat esu mirtingas žmogus, kaip ir visi, ir palikuonis to, kuris buvo pirmasis žemėje, 2 Ir mano motinos įsčiose buvo sukurtas būti kūnu per dešimt mėnesių, sutankintą krauju, iš žmogaus sėklos ir miego teikiamo malonumo. 3 Kai gimiau, aš patraukiau gryname ore ir nukritau ant žemės, kuri yra panaši į prigimtį, ir pirmasis balsas, kurį ištariau, buvo verksmas, kaip ir visi kiti. 4 Mane slaugė suvystytais, ir tai buvo rūpestinga. 5 Nes nėra karaliaus, kuris būtų gimęs kitaip. 6 Nes visi žmonės turi vieną įėjimą į gyvenimą ir panašius išeiti. 7 Todėl meldžiausi, ir man buvo suteiktas supratimas. Aš šaukiausi Dievo, ir išminties dvasia atėjo pas mane. 8 Man labiau patiko ji prieš skeptrus ir sostus, o turtus niekuo neįvertinau, palyginti su ja. 9 Nelyginau su ja jokio brangiojo akmens, nes visas auksas jai yra kaip smulkutis smėlis, o sidabras jos akivaizdoje bus laikomas moliu. 10 Mylėjau ją labiau už sveikatą ir grožį ir pasirinkau ją turėti vietoj šviesos, nes iš jos sklindanti šviesa niekada neužgęsta. 11 Su ja man atėjo visi gėriai, o jos rankose – daugybė turtų. 12 Aš džiaugiausi jais visais, nes išmintis eina prieš juos, ir aš nežinojau, kad ji yra jų motina. 13 Stropiai mokiausi ir dosniai su ja bendrauju, neslepiu jos turtų. 14 Nes ji yra niekad neišsenkantis turtas, kuriuo besinaudojantieji tampa Dievo draugais, giriami už dovanas, gautas iš mokymosi. 15 Dievas davė man kalbėti taip, kaip noriu, ir pastoti, kaip man duota, nes jis veda į išmintį ir nukreipia išmintinguosius. 16 Jo rankose esame ir mes, ir mūsų žodžiai. visa išmintis ir darbo išmanymas. 17 Nes jis davė man tam tikrų žinių apie tai, kas yra, būtent žinoti, kaip buvo sukurtas pasaulis ir kaip veikia stichijos. 18 Laiko pradžia, pabaiga ir vidurys: saulės sukimosi pokyčiai ir metų laikų kaita. 19 Metų grandinės ir žvaigždžių padėtis: 20 Gyvų būtybių prigimtis ir laukinių žvėrių siautėjimas: vėjų smurtas ir žmonių samprotavimai: augalų įvairovė ir šaknų dorybės. 21 Ir visa, kas yra slapta ar akivaizdu, aš žinau. 22 Nes mane išmokė išmintis, kuri daro viską, nes joje yra supratingoji dvasia, šventa, vienintelė, daugialypė, subtili, gyva, aiški, nesutepta, aiški, nepavaldi įskaudinimui, mylinti tai, kas gera. greitas, kurio negalima leisti, pasiruošęs daryti gera,
23 Malonus žmogui, tvirtas, tikras, be rūpesčių, turintis visą valdžią, viską prižiūrintis ir peržengiantis visą supratimą, tyras ir subtiliausias dvasias. 24 Nes išmintis yra labiau judanti už bet kokį judėjimą: ji praeina ir peržengia viską dėl savo tyrumo. 25 Nes ji yra Dievo jėgos dvelksmas ir gryna Visagalio šlovės įtaka, todėl negali į ją patekti joks sutepimas. 26 Nes ji yra amžinosios šviesos spindesys, nesuteptas Dievo galybės veidrodis ir Jo gerumo atvaizdas. 27 Ir būdama viena, ji gali viską, ir, pasilikdama savyje, viską daro nauja. Visais amžiais, įžengdama į šventas sielas, ji daro juos Dievo draugais ir pranašais. 28 Nes Dievas nemyli nieko, tik tą, kuris gyvena išmintingai. 29 Nes ji gražesnė už saulę ir visų pirma už žvaigždes. Lyginant su šviesa, ji yra prieš ją. 30 Nes po šios nakties ateis, bet yda nenugalės išminties. SKYRIUS 8 1 Išmintis stipriai pasiekia nuo vieno galo iki kito, ji mielai viską sutvarko. 2 Aš ją mylėjau ir ieškojau nuo pat jaunystės, norėjau padaryti ją savo sutuoktine ir mylėjau jos grožį. 3 Bendraudama su Dievu, ji išaukština savo kilnumą. Taip, pats visų dalykų Viešpats ją mylėjo. 4 Nes ji žino Dievo pažinimo paslaptis ir myli jo darbus. 5 Jei turtai yra geidžiamas turtas šiame gyvenime; Kas yra turtingesnis už išmintį, kuri viską veikia? 6 Ir jei protingumas veikia; Kas iš visų tų yra gudresnis darbininkas už ją? 7 O jei vyras myli teisumą, jo darbai yra dorybės, nes ji moko santūrumo ir apdairumo, teisingumo ir tvirtumo. Tai yra tokie dalykai, kad žmonės negali turėti nieko naudingesnio savo gyvenime. 8 Jei žmogus trokšta daug patirties, ji žino senus dalykus ir teisingai spėja, kas bus ateityje: ji žino kalbų gudrybes ir gali išaiškinti tamsius sakinius: ji numato ženklus ir stebuklus, metų laikų ir laikų įvykius. 9 Todėl nusprendžiau pasiimti ją pas save gyventi pas save, žinodamas, kad ji bus gerų dalykų patarėja ir paguoda rūpesčiuose bei sielvartuose. 10 Dėl jos būsiu įvertintas tarp daugybės ir pagerbtas vyresniųjų tarpe, nors būsiu jaunas. 11 Aš būsiu greitai išpuikęs teisme ir žavisi didžiųjų vyrų akyse.
12 Kai aš laikysiu liežuvį, jie leis man laisvalaikį, o kai kalbu, jie klausys manęs. Jei daug kalbu, jie uždės rankas ant burnos. 13 Be to, jos pagalba įgysiu nemirtingumą ir paliksiu amžiną atminimą tiems, kurie ateis po manęs. 14 Aš sutvarkysiu žmones, ir tautos bus man pavaldžios. 15 Išgirdę apie mane, baisūs tironai išsigąs. Aš būsiu geras tarp daugybės ir narsus kare. 16 Įėjęs į savo namus, ilsėsiuosi su ja, nes jos pokalbis neturi kartėlio. ir gyventi su ja nėra liūdesio, bet linksmybės ir džiaugsmo. 17 Dabar, kai galvojau apie šiuos dalykus savyje ir apmąsčiau juos savo širdyje, kaip susijungti su išmintimi yra nemirtingumas; 18 Labai malonu turėti jos draugystę. o jos rankų darbuose – begaliniai turtai; o vykdant pasitarimą su ja – apdairumas; ir kalbantis su ja – geras pranešimas; Aš ieškojau, kaip ją nuvežti pas save. 19 Aš buvau sąmojingas vaikas ir geros dvasios. 20 Taip, būdamas geras, aš atėjau į nesuteptą kūną. 21 Vis dėlto, kai supratau, kad kitaip negalėčiau jos gauti, nebent Dievas man jai davė; ir tai taip pat buvo išminties taškas žinoti, kieno ji dovana; Meldžiau Viešpatį, meldžiau jo ir iš visos širdies tariau: SKYRIUS 9 1 Mano tėvų Dieve ir gailestingumo Viešpatie, kuris viską sutvėrė savo žodžiu, 2 Ir tavo išmintimi paskyrė žmogų, kad jis valdytų kūrinius, kuriuos sukūrei, 3 Sutvarkyk pasaulį pagal teisingumą ir teisumą ir vykdyk teismą stačia širdimi. 4 Duok man išminties, kuris sėdi prie tavo sosto. ir neatstumk manęs iš savo vaikų tarpo. 5 Nes aš, tavo tarnas ir tavo tarnaitės sūnus, esu silpnas, trumpalaikis ir per jaunas, kad suprasčiau teismą ir įstatymus. 6 Nes nors žmogus niekada nebus toks tobulas tarp žmonių vaikų, bet jei tavo išmintis nebus su juo, jis bus niekinis. 7 Tu išsirinkai mane savo tautos karaliumi ir savo sūnų bei dukterų teisėju. 8 Tu man įsakei pastatyti šventyklą ant tavo šventojo kalno ir aukurą mieste, kuriame tu gyveni, panašų į šventąją palapinę, kurią ruošei nuo pat pradžių. 9 Ir išmintis buvo su tavimi, kuri žino tavo darbus ir buvo, kai tu sukūrei pasaulį, ir žinojo, kas tau priimtina ir kas teisinga tavo įsakymuose.
10 Atsiųsk ją iš savo šventojo dangaus ir iš savo šlovės sosto, kad būdama šalia, ji dirbtų su manimi, kad žinočiau, kas tau patinka. 11 Nes ji viską žino ir supranta, blaiviai vadovaus mano darbuose ir išsaugos savo galia. 12 Taip mano darbai bus priimtini, tada aš teisiu tavo tautą teisingai ir būsiu vertas sėdėti savo tėvo kėdėje. 13 Kas yra tas žmogus, kuris gali žinoti Dievo patarimą? ar kas gali pagalvoti, kokia yra Viešpaties valia? 14 Mat mirtingųjų žmonių mintys yra apgailėtinos, o mūsų ketinimai tik neaiškūs. 15 Nes gendantis kūnas slegia sielą, o žemiška palapinė slegia protą, kuris daug galvoja. 16 Ir vargu ar mes teisingai atspėjame, kas yra žemėje, ir vargu ar randame tai, kas yra prieš mus. Bet kas danguje, kas ieškojo? 17 Kas žino tavo patarimą, jei tu neduodi išminties ir nesiųsi savo Šventosios Dvasios iš aukštybių? 18 Nes taip žemėje gyvenusių žmonių keliai buvo pakeisti, ir žmonės buvo mokomi to, kas tau patinka, ir buvo išgelbėti per išmintį. SKYRIUS 10 1 Ji išsaugojo pirmąjį pasaulio tėvą, kuris buvo sukurtas vienas, ir išvedė jį iš nuopuolio, 2 Ir davė jam galią valdyti viską. 3 Bet kai neteisusis pasitraukė nuo jos supykęs, jis taip pat žuvo iš pykčio, kuriuo nužudė savo brolį. 4 Dėl ko žemę paskandino potvynis, išmintis ją vėl išsaugojo ir teisuolio kelią nukreipė į menką medžio gabalą. 5 Be to, kai tautos buvo sugėdintos savo piktame sąmoksle, ji atrado teisųjį ir išsaugojo jį nepriekaištingą Dievui ir sustiprino jį prieš jo švelnią užuojautą savo sūnui. 6 Kai bedievis žuvo, ji išgelbėjo teisųjį, kuris pabėgo nuo ugnies, kuri krito ant penkių miestų. 7 Apie jo nedorybę iki šios dienos liudija dykuma, kuris rūko, ir augalai, vedantys vaisius, kurie niekada neprinoksta, o stovintis druskos stulpas yra netikinčios sielos paminklas. 8 Neturėdami išminties, jie patyrė ne tik tokią skriaudą, kad nežinojo, kas gera. bet taip pat paliko pasauliui jų kvailumo atminimą, kad dėl to, ką jie įžeidė, jie negalėjo pasislėpti. 9 Bet išmintis išlaisvino nuo skausmo tuos, kurie ją lydėjo. 10 Kai teisusis pabėgo nuo savo brolio rūstybės, ji nukreipė jį teisingu keliu, parodė jam Dievo karalystę ir davė pažinimo apie šventus dalykus, padarė jį turtingu kelionėse ir padaugino jo darbo vaisius.
11 Jį prislėgusių žmonių godumas stojo šalia jo ir padarė jį turtingu. 12 Ji apgynė jį nuo jo priešų ir saugojo nuo tykančių, o skaudžioje kovoje suteikė jam pergalę. kad jis žinotų, jog gėris stipresnis už viską. 13 Kai teisusis buvo parduotas, ji jo nepaliko, bet išlaisvino iš nuodėmės: nuėjo su juo į duobę, 14 Nepaliko jo sukaustyta, kol atnešė jam karalystės skeptrą ir valdžią prieš tuos, kurie jį engė. Jį apkaltinusius ji parodė kaip melagius ir suteikė jam amžiną šlovę. 15 Ji išlaisvino teisiuosius ir nepriekaištingus palikuonis iš juos engusios tautos. 16 Ji įėjo į Viešpaties tarno sielą ir atlaikė baisius karalius stebuklais ir ženklais. 17 Atlygino teisiesiems už jų darbą, vedė juos nuostabiu keliu, buvo jiems priedanga dieną ir žvaigždžių šviesa nakties metu. 18 Pervedė juos per Raudonąją jūrą ir pervedė per daug vandens. 19 Bet ji nuskandino jų priešus ir išmetė juos iš gelmių. 20 Todėl teisieji plėšė bedievius ir šlovino Tavo šventą vardą, Viešpatie, ir vieningai išaukštino Tavo ranką, kuri kovojo už juos. 21 Išmintis atvėrė nebyliųjų burną ir nemokančiųjų liežuvius padarė iškalbingus. SKYRIUS 11 1 Šventojo pranašo rankoje jai pavyko jų darbams. 2 Jie ėjo per negyvenamą dykumą ir pasistatė palapines ten, kur nebuvo kelio. 3 Jie stojo prieš savo priešus ir buvo atkeršyti savo priešams. 4 Kai jie buvo ištroškę, jie šaukėsi tavęs, ir iš titnago uolos jiems davė vandens, o troškulį numalšino kietas akmuo. 5 Nes už ką buvo nubausti jų priešai, tuo jie gavo naudos, kai jų reikia. 6 Užuot nuolat tekančios upės, sudrėkintos nešvaraus kraujo, 7 Kaip akivaizdų priekaištą dėl to įsakymo, kuriuo kūdikiai buvo nužudyti, tu davei jiems daug vandens tokiu būdu, kurio jie nesitikėjo: 8 Tuo troškuliu skelbdamas, kaip nubaudei jų priešus. 9 Kai jie buvo bandomi, nors ir nubausti gailestingumu, jie žinojo, kaip bedieviai buvo teisiami rūstybėje ir kankinami, ištroškę kitaip nei teisieji. 10 Tu įspėjai ir bandei juos kaip tėvas, o kitą, kaip griežtą karalių, pasmerkei ir nubaudei. 11 Nesvarbu, ar jų nebuvo, ar buvo, jie buvo vienodai sunerimę.
12 Juos apėmė dvigubas sielvartas ir aimana prisiminti praeities įvykius. 13 Mat išgirdę, kad dėl savo bausmių kiti turi naudos, jie jautė Viešpatį. 14 Kurį jie gerbė su panieka, kai jis buvo gerokai anksčiau išmestas išmetant kūdikius, galų gale, pamatę, kas atsitiko, jie žavėjosi juo. 15 Bet už kvailus jų nedorybės sumanymus, kuriais jie buvo apgauti, garbino beprotiškas gyvates ir niekšiškus žvėris, atkeršyti ant jų pasiunčiate daugybę neprotingų žvėrių. 16 Kad žinotų, kuo žmogus nusideda, tuo jis bus nubaustas. 17 Nes Tavo visagalė ranka, padariusi materijos pasaulį be formos, nenorėjo pasiųsti tarp jų daugybės lokių ar žiaurių liūtų, 18 Arba nežinomi laukiniai žvėrys, kupini įniršio, naujai sukurti, kvėpuojantys arba ugningais garais, arba purvinais išsibarsčiusių dūmų kvapais, arba iš jų akių šaudantys siaubingus blizgučius. 19 Todėl ne tik žala gali juos iš karto išmesti, bet ir baisus vaizdas juos visiškai sunaikinti. 20 Taip, ir be jų jie būtų vienu smūgiu nukritę, persekiojami keršto ir išblaškyti Tavo jėgos alsavimu, bet tu viską sutvarkei pagal išmatavimus, skaičių ir svorį. 21 Tu gali parodyti savo didžiulę jėgą bet kuriuo metu, kai tik nori. ir kas gali atsispirti tavo rankos galiai? 22 Nes visas pasaulis prieš tave yra kaip mažas balanso grūdelis, taip, kaip ryto rasos lašelis, krintantis ant žemės. 23 Bet tu visų gailestingas; Tu gali viską ir žvelgi į žmonių nuodėmes, nes jie turėtų pasitaisyti. 24 Tu myli visa, kas yra, ir bjaurisi niekuo, ką sukūrei. 25 Ir kaip kas nors galėjo ištverti, jei ne tavo valia? ar išsaugotas, jei ne tu pašauki? 26 Bet tu visų tausoji, nes jie tavo, Viešpatie, sielų mylėtojau. SKYRIUS 12 1 Nes Tavo negendanti Dvasia yra visame kame. 2 Todėl tu po truputį drauski tuos, kurie skriaudžia, ir įspėji juos, prisimindamas, kuo jie nusikalto, kad, Viešpatie, jie, palikę savo nedorybę, įtikėtų Tavimi. 3 Juk tu norėjai mūsų tėvų rankomis sunaikinti abu senuosius tavo šventosios žemės gyventojus, 4 kurio tu nekentei, nes darė bjauriausius raganavimo darbus ir nedoras aukas. 5 Taip pat tie negailestingi vaikų žudikai, žmogaus kūno rytojai ir kraujo šventės,
6 Su jų kunigais iš savo stabmeldiškos įgulos ir tėvais, kurie savo rankomis žudė pagalbos stokojančias sielas. 7 Kad žemė, kurią tu vertini aukščiau už visus kitus, gautų vertą Dievo vaikų koloniją. 8 Tačiau net ir tų, kuriuos pagailėjai kaip žmonių, siunčiate vapsvas, savo kariuomenės pirmtakas, kad po truputį juos sunaikintų. 9 Ne todėl, kad nesugebėjai bedievių patraukti į teisiųjų rankas mūšyje ar sunaikinti tuoj pat žiauriais žvėrimis ar vienu šiurkščiu žodžiu. 10 Bet pamažu vykdydamas savo sprendimus jiems, tu suteikei jiems vietą atgailai, nežinodamas, kad jie buvo neklaužada karta ir kad juose išaugo jų piktavališkumas ir kad jų mąstymas niekada nepasikeis. 11 Nes tai buvo prakeikta sėkla nuo pat pradžios. ir tu, bijodamas vieno žmogaus, neatleidai jiems už tai, kuo jie nusidėjo. 12 Nes kas pasakys: 'Ką tu padarei? ar kas priešinsis tavo sprendimui? Ar kas apkaltins tave dėl žūstančių tautų, kurias tu sukūrei? ar kas ateis prieš tave, kad atkeršytų už neteisius žmones? 13 Juk nėra kito Dievo, tik Tu, kuris rūpiniesi visais, kuriam parodytum, kad tavo sprendimas nėra neteisingas. 14 Nei karalius, nei tironas negalės atsigręžti prieš tave už nieką, kurį tu nubaudei. 15 Kadangi pats esi teisus, tu viską tvarkai teisingai, manydamas, kad tavo galiai nepriimtina smerkti tą, kuris nenusipelnė būti nubaustas. 16 Nes tavo galia yra teisumo pradžia, ir kadangi tu esi visko Viešpats, ji padaro tave maloningą visiems. 17 Kai žmonės netikės, kad tu esi visagalis, tu parodai savo jėgą, o tarp tų, kurie tai žino, tu išreiški jų drąsą. 18 Tu, įvaldęs savo galią, spręsk teisingai ir įsakyk mums labai palankiai, nes gali naudotis galia, kai nori. 19 Bet tokiais darbais tu išmokei savo žmones, kad teisusis turi būti gailestingas, ir suteikei savo vaikams gerą viltį, kad tu atgailai už nuodėmes. 20 Nes jei tu nubaudei savo vaikų priešus ir pasmerktuosius mirti, suteikdamas jiems laiko ir vietos, kad jie išsivaduotų iš savo piktų jėgų: 21 Su kokiu dideliu apdairumu teisiai savo sūnus, kurių tėvams prisiekei ir sudarei gerų pažadų sandoras? 22 Todėl, kol mus drausmi, tu tūkstantį kartų plaki mūsų priešus, siekdamas, kad teisdami gerai galvotume apie tavo gerumą, o kai patys esame teisiami, ieškotume pasigailėjimo. 23 Todėl, nors žmonės gyveno nesąžiningai ir neteisingai, tu juos kankinai jų bjaurybėmis.
24 Nes jie labai toli nuklydo paklydimo keliais ir laikė juos dievais, kurie net tarp jų priešų žvėrių buvo paniekinti ir suklaidinti kaip nesupratingi vaikai. 25 Todėl jiems, kaip vaikams, be proto, Tu siuntei nuosprendį, kad iš jų pasityčiotum. 26 Bet tie, kurie nenori pasitaisyti dėl to pataisymo, kuriuo jis su jais žaisdavo, pajus Dievo vertą nuosprendį. 27 Nes pažiūrėkite, dėl ko jie piktinosi, kai buvo nubausti, tai yra dėl tų, kuriuos laikė dievais. Dabar būdami nubausti juose, tai pamatę, jie pripažino Jį tikruoju Dievu, kurį anksčiau neigė pažinti. Todėl juos ištiko didžiulis pasmerkimas. SKYRIUS 13 1 Tikrai tušti žmonės iš prigimties, nežinantys Dievo ir negalintys iš matytų dalykų pažinti To, kuris yra. 2 Bet laikė, kad arba ugnis, arba vėjas, arba sraunus oras, arba žvaigždžių ratas, arba smarkus vanduo, arba dangaus žiburiai yra pasaulį valdantys dievai. 3 Kieno grožiu, jei jie džiaugėsi, laikė juos dievais; leiskite jiems žinoti, kuo geresnis yra jų Viešpats, nes pirmasis grožio autorius juos sukūrė. 4 Bet jei jie stebėjosi savo galia ir dorybe, tegul jie supranta, koks galingesnis yra tas, kuris juos padarė. 5 Nes iš būtybių didybės ir grožio proporcingai matomas jų kūrėjas. 6 Tačiau dėl to jie mažiau kaltintini, nes galbūt jie klysta, ieškodami Dievo ir trokšdami jį rasti. 7 Išmanydami jo darbus, jie uoliai jį tyrinėja ir tiki savo regėjimu, nes tai, kas matoma, yra gražu. 8 Tačiau jie taip pat neturi būti atleisti. 9 Jei jie galėtų žinoti tiek daug, kad galėtų nusitaikyti į pasaulį; kaip jie anksčiau nesužinojo Viešpaties? 10 Bet apgailėtini jie ir negyvuose daiktuose yra jų viltis, kurie vadina juos dievais, kurie yra aukso ir sidabro žmonių rankų darbai, kad parodytų meną ir žvėrių panašumus arba akmenį, kuris niekam tikęs. senovinės rankos. 11 Dabar dailidė, kertantis medieną, nupjovęs tam reikalui tinkamą medį ir sumaniai nuėmęs visą žievę aplinkui, gražiai apdirbęs ir padaręs indą, tinkamą žmogaus gyvybei. 12 Išeikvojęs savo darbo atliekas ruošdamas maistą, pasisotino. 13 Ir paėmęs šiukšles iš tų, kurios buvo nenaudingos, nes jis buvo kreivas medžio gabalas ir pilnas mazgų, stropiai išdrožė, kai neturėjo ką veikti, ir suformavo ją savo supratimo įgūdžiu. suformavo jį pagal vyro įvaizdį;
14 Arba padarė jį kaip kokį niekšišką žvėrį, apdengdamas raudonu dažais, nudažydamas raudonai ir uždengdamas visas jo vietas. 15 Padaręs jai patogų kambarį, pastatė į sieną ir sutvirtino geležimi. 16 Jis pasirūpino, kad jis nenukristų, žinodamas, kad jis negali pats savęs padėti. nes tai atvaizdas ir jam reikia pagalbos: 17 Tada jis meldžiasi už savo turtą, už žmoną ir vaikus ir nesigėdija kalbėti su tuo, kas neturi gyvybės. 18 Dėl sveikatos jis šaukiasi silpno, nes gyvenimas meldžiasi mirusiajam. nes pagalbos nuolankiai prašo to, kas turi mažiausiai galimybių padėti, o geros kelionės prašo to, kas negali pakišti kojos. 19 O už laimėjimą ir gavimą, ir už gerą jo rankų sėkmę, jis prašo sugebėjimo padaryti, kuris negali nieko padaryti. SKYRIUS 14 1 Vėl besiruošiantis plaukioti per siaučiančias bangas pasikviečia medžio gabalą, labiau supuvusį nei laivas, kuriuo jį veža. 2 Nes iš tikrųjų troškimas pasipelnyti tai sumanė, o darbininkas savo įgūdžiais tai pastatė. 3 Tavo apvaizda, o Tėve, ją valdo, nes tu padarei kelią jūroje ir saugų taką bangose. 4 Parodykite, kad galite išgelbėti nuo visų pavojų. Taip, nors žmogus išėjo į jūrą be meno. 5 Vis dėlto tu nenorėsi, kad tavo išminties darbai būtų nenaudingi, todėl žmonės atiduoda savo gyvybes mažam medžio gabalėliui, o praplaukę jūrą silpnu indu yra išgelbėti. 6 Nes ir senais laikais, kai žuvo išdidūs milžinai, tavo rankos valdoma pasaulio viltis išsigelbėjo silpnu indu ir paliko amžiams kartų palikuonį. 7 Palaiminta mediena, iš kurios ateina teisumas. 8 O tai, kas padaryta rankomis, yra prakeikta, kaip ir kūrėjas. ir tai, nes, būdamas gendantis, jis buvo vadinamas dievu. 9 Nes bedievis ir jo bedievystė yra vienodai neapykantos Dievui. 10 Už tai, kas padaryta, bus baudžiama kartu su kūrėju. 11 Todėl net ir pagonių stabai bus aplankomi, nes Dievo kūriniuose jie tapo pasibjaurėjimu, žmonių sielų suklupimo akmenimis ir spąstais neišmintingųjų kojoms. 12 Nes stabų kūrimas buvo dvasinio ištvirkavimo pradžia, o jų išradimas – gyvenimo sugadinimą. 13 Jie nebuvo nuo pradžios ir nebus per amžius. 14 Tuščia žmonių šlove jie atėjo į pasaulį, todėl netrukus jiems ateis galas.
15 Nes ankstyvo gedulo kamuojamas tėvas, padaręs savo vaiko atvaizdą, netrukus buvo paimtas, dabar pagerbė jį kaip dievą, kuris tada buvo miręs, o pavaldiniams davė apeigas ir aukas. 16 Taigi laikui bėgant bedieviškas paprotys, sustiprėjęs, buvo laikomas kaip įstatymas, o drožti atvaizdai buvo garbinami pagal karalių įsakymus. 17 Kurio žmonės negalėjo pagerbti akivaizdoje, nes gyveno toli, iš toli paėmė jo padirbtą viziją ir padarė aiškų karaliaus, kurį pagerbė, atvaizdą, kad savo veržlumu pamalonintų jį. nebuvo, tarsi būtų buvęs. 18 Be to, išskirtinis meistro darbštumas padėjo neišmanėliams pritraukti daugiau prietarų. 19 Nes jis, galbūt, norėdamas įtikti vienam, turinčiam valdžią, privertė visus savo įgūdžius padaryti panašų į geriausią madą. 20 Taigi minia, sužavėta darbo malonės, dabar jį laikė dievu, kuris prieš tai buvo tik pagerbtas. 21 Ir tai buvo proga suklaidinti pasaulį: žmonės, tarnaudami nelaimėms arba tironijai, akmenims ir gyvuliams priskyrė neperduodamą vardą. 22 Be to, to jiems nepakako, kad jie klydo pažindami Dievą. bet nors jie gyveno didžiajame nežinojimo kare, tie tokie dideli marai vadino juos taika. 23 Nes kai jie žudė savo vaikus aukomis, naudojo slaptas apeigas ar keistas apeigas. 24 Jie nebeišlaikė nesuteptų nei gyvenimo, nei santuokų, bet arba išdavikiškai nužudė kitą, arba nuliūdino svetimavimu. 25 Visuose be išimties viešpatavo kraujas, žmogžudystės, vagystės ir apgaulė, sugedimas, neištikimybė, maištai, melagingi liudijimai, 26 Gerų žmonių nerimas, gerų posūkių užmiršimas, sielų suteršimas, draugystės pasikeitimas, netvarka santuokoje, svetimavimas ir begėdiškas nešvarumas. 27 Neįvardijamas stabų garbinimas yra viso blogio pradžia, priežastis ir pabaiga. 28 Nes arba jie būna pamišę, kai linksminasi, arba pranašauja melą, arba gyvena neteisingai, arba nesąžiningai prisiekia. 29 Nes jie pasitiki stabais, kurie neturi gyvybės; nors ir melagingai prisiekia, bet atrodo, kad nėra sužeisti. 30 Tačiau jie bus teisingai nubausti dėl abiejų priežasčių: ir dėl to, kad blogai mąstė apie Dievą, paisydami stabų, ir neteisingai prisiekė apgaule, niekindami šventumą. 31 Nes ne jų galia prisiekia, bet teisingas nusidėjėlių kerštas, kuris visada baudžia už bedievį.
SKYRIUS 15 1 Bet tu, Dieve, esi maloningas ir tikras, ištvermingas ir gailestingas viską tvarkantis, 2 Jei nusidedame, esame tavo, žinodami tavo galią, bet nenusidėsime, žinodami, kad esame tavo laikomi. 3 Tavęs pažinimas yra tobulas teisumas, o pažinti tavo galią yra nemirtingumo šaknis. 4 Nes mūsų neapgavo nei išdykęs žmonių išradimas, nei įvairiomis spalvomis išmargintas vaizdas, bevaisis tapytojo darbas; 5 Kvailių žvilgsnis vilioja jo geismą, todėl jie trokšta mirusio atvaizdo, neturinčio kvapo. 6 Ir tie, kurie juos kuria, ir tie, kurie jų trokšta, ir tie, kurie juos garbina, yra piktadarybių mėgėjai ir yra verti, kad jais pasitikėtų. 7 Puodžius, grūdindamas minkštą žemę, kiekvieną indą daro daug pastangų mūsų tarnystei: taip, iš to paties molio jis gamina ir indus, skirtus švariam naudojimui, ir taip pat visus, kurie tarnauja priešingai. Naudojant bet kurią iš jų, teisėjas yra pats puodžius. 8 Nedorai dirbdamas, jis padaro tuščią dievą iš to paties molio, t. y. tą, kuris šiek tiek anksčiau buvo pagamintas iš žemės, o po kurio laiko sugrįžta prie to, kai bus jam paskolinta gyvybė. reikalavo. 9 Nepaisant jo rūpesčio, jis neturės daug darbo ir kad jo gyvenimas būtų trumpas, bet stengiasi pranokti auksakalius ir sidabrakalius ir stengiasi dirbti kaip žalvario darbininkai, o padirbinėti laiko savo šlove. 10 Jo širdis pelenai, viltis niekšiškesnė už žemę, o gyvybė menkesnė už molį. 11 Kadangi jis nepažino savo Kūrėjo ir to, kuris įkvėpė jam aktyvią sielą ir įkvėpė gyvą dvasią. 12 Bet jie laikė mūsų gyvenimą pramoga, o čia praleistą laiką – naudos rinka, nes, anot jų, mes turime gauti bet kokius būdus, nors ir piktais būdais. 13 Nes šis žmogus, iš žemiškos medžiagos, gamina trapius indus ir drožinėtus atvaizdus, žino, kad įžeidžia labiau už visus kitus. 14 Ir visi tavo tautos priešai, kurie ją laiko pavaldūs, yra patys kvailiausi ir nelaimingesni už mažylius. 15 Jie visus pagonių stabus laikė dievais. Jie neturi nei akių matyti, nei nosies kvėpuoti, nei ausų girdėti, nei rankų pirštų. o jų pėdos eina lėtai. 16 Nes žmogus juos sukūrė, ir tas, kuris pasiskolino savo dvasią, sukūrė juos, bet niekas negali padaryti dievo, panašaus į save. 17 Būdamas mirtingas, jis nedoromis rankomis apdirba mirusį daiktą, nes jis pats yra geresnis už tai, ką jis garbina. Jis gyveno kartą, bet niekada.
18 Taip, jie taip pat garbino tuos žvėris, kurie yra labiausiai nekenčiami: vieni yra prastesni už kitus, nes jie lyginami. 19 Jie taip pat nėra tokie gražūs, kad būtų geidžiami žvėrims, bet jie buvo be Dievo šlovės ir Jo palaiminimo. SKYRIUS 16 1 Todėl panašiais jie buvo vertai nubausti ir daugybės žvėrių kankinami. 2 Vietoj tos bausmės, maloniai elgdamasis su savo tauta, tu paruošei jiems keisto skonio mėsą, net putpelių, kad sužadintų jų apetitą. 3 Kad jie, trokšdami maisto, už bjaurų žvėrių, atsiųstų tarp jų, žvilgsnį gautų net to, ko jiems reikia trokšti; bet šie, kenčiantys trumpą laiką, gali tapti keisto skonio dalininkais. 4 Nes buvo būtina, kad juos, vykdančius tironiją, užkluptų skurdas, kurio jie negalėjo išvengti, bet jiems buvo tik parodyta, kaip kankinami jų priešai. 5 Kai juos apėmė siaubingas žvėrių įniršis ir jie žuvo nuo kreivų gyvačių įgėlimų, tavo rūstybė nesitęsė amžinai. 6 Tačiau trumpą laiką jie buvo sunerimę, kad būtų įspėti, turėdami išgelbėjimo ženklą, prisiminti Tavo įstatymo įsakymą. 7 Nes tas, kuris atsigręžė į ją, buvo išgelbėtas ne dėl to, ką jis matė, bet dėl tavęs, kuris esi visų Gelbėtojas. 8 Tuo tu privertei savo priešus išpažinti, kad tu gelbsti nuo viso pikto. 9 Jiems žuvo amūrų ir musių įkandimai, taip pat nebuvo rasta vaistų gyvybei, nes jie buvo verti būti tokių nubausti. 10 Bet tavo sūnūs nenugalėjo pačių nuodingų slibinų dantų, nes Tavo gailestingumas buvo jais ir išgydė juos. 11 Jie buvo sudūrę, kad prisimintų tavo žodžius. ir buvo greitai išgelbėti, kad nepakliūtų į gilų užmarštį, jie nuolat prisimintų tavo gerumą. 12 Nes ne žolė ir ne minkštinantis gipsas atgaivino juos, bet Tavo žodis, Viešpatie, gydo viską. 13 Tu turi gyvybės ir mirties jėgą. Tu vedi į pragaro vartus ir priaugini. 14 Žmogus tikrai žudo savo piktumu, o dvasia, kai ji išeina, negrįžta. nei paimta siela nebegrįžta. 15 Bet nuo tavo rankos pabėgti neįmanoma. 16 Nes bedievius, kurie neigė tavęs pažinti, nuplakdavo tavo rankos jėga: keistais liūtimis, krušomis ir liūtimis jie buvo persekiojami, neišvengti, ir sunaikinami per ugnį. 17 Nes labiausiai stebina ugnis vandenyje, kuri viską užgesina, nes pasaulis kovoja už teisiuosius.
18 Kurį laiką liepsna buvo sumažinta, kad nesudegintų žvėrių, pasiųstų prieš bedievius. bet patys galėjo pamatyti ir suvokti, kad buvo persekiojami Dievo teismo. 19 O kitu metu jis dega net vandens viduryje virš ugnies galios, kad sunaikintų neteisingos žemės vaisius. 20 Vietoj to tu pavaišinei savo tautą angelų maistu ir siunčiai iš dangaus duonos, paruoštos be jų pastangų, galinčios patenkinti kiekvieno žmogaus malonumą ir patenkinti bet kokį skonį. 21 Nes tavo maistas skelbė tavo saldumą tavo vaikams, o valgytojo apetitas sušvelnino save kiekvienam žmogui. 22 Bet sniegas ir ledas ištvėrė ugnį ir netirpo, kad žinotų, jog ugnis, deganti krušose ir kibirkščiuojanti lietuje, sunaikino priešų vaisius. 23 Bet šis vėl pamiršo savo jėgas, kad teisusis būtų pamaitintas. 24 Sutvėrimas, kuris tau tarnauja, kuris esi Kūrėjas, sustiprina savo jėgą prieš neteisiuosius už jų bausmę ir sumažina savo jėgas, kad gautų naudos tiems, kurie tavimi pasitiki. 25 Todėl jau tada jis buvo pertvarkytas į visas madas ir buvo paklusnus Tavo malonei, kuri viskuo maitina pagal tų, kuriems jų reikia, troškimą. 26 Kad tavo vaikai, Viešpatie, kuriuos myli, žinotų, kad ne vaisių auginimas maitina žmogų, bet tavo žodis išsaugo tuos, kurie tavimi pasitiki. 27 Nes tai, kas nebuvo sunaikinta ugnies, sušildyta nedideliu saulės spinduliu, greitai ištirpo: 28 Kad būtų žinoma, kad turime neleisti saulei tau dėkoti ir melstis tau. 29 Nes nedėkingųjų viltis ištirps kaip žiemos šerkšnas ir nubėgs kaip nenaudingas vanduo. SKYRIUS 17 1 Tavo sprendimai yra dideli ir negali būti išreikšti, todėl neišsilavinę sielos klysta. 2 Kai neteisūs žmonės galvojo engti šventąją tautą; Jie, uždaryti savo namuose, tamsos kaliniai ir sukaustyti ilgos nakties pančių, gulėjo ištremti iš amžinosios apvaizdos. 3 Nes kol jie turėjo gulėti pasislėpę savo slaptose nuodėmėse, jie buvo pasklidę po tamsiu užmaršties šydu, siaubingai nustebę ir nerimauti dėl keistų pasirodymų. 4 Nes ir kampelis, kuris juos laikė, negalėjo jų sulaikyti nuo baimės, bet apie juos pasigirdo triukšmas, lyg krintantis vanduo, ir liūdni regėjimai jiems pasirodė sunkiais veidais. 5 Jokia ugnies galia negalėtų jų apšviesti, taip pat ryškios žvaigždžių liepsnos negalėtų apšviesti tos siaubingos nakties.
6 Tik tada jiems pasirodė labai baisi ugnis, užsiliepsnojanti. Kadangi buvo labai išsigandę, jie manė, kad tai, ką matė, buvo blogesni už reginį, kurio jie nematė. 7 Meno magijos iliuzijos buvo nuslopintos, o jų šlovinimas išmintimi buvo gėdintas. 8 Nes tie, kurie pažadėjo išvaryti iš sergančios sielos siaubą ir rūpesčius, patys sirgo iš baimės, verti juoko. 9 Nors nieko baisaus jų nebijojo; vis dėlto išsigandęs praeinančių žvėrių ir gyvačių šnypštimo, 10 Jie mirė iš baimės, neigdami, kad matė orą, kurio niekaip nepavyko išvengti. 11 Nes nedorybė, pasmerkta jos pačios liudytojos, yra labai nedrąsi, o sąžinės spaudžiama visada pranašauja sunkius dalykus. 12 Nes baimė yra ne kas kita, kaip proto teikiamos pagalbos išdavimas. 13 O laukimas iš vidaus, kadangi jis yra mažesnis, neišmanymą labiau vertina nei priežastį, kuri sukelia kankinimus. 14 Bet tą naktį jie miegojo tą patį, kuris buvo tikrai nepakenčiamas ir užgriuvo juos iš neišvengiamo pragaro gelmių, 15 Buvo iš dalies sunerimę dėl siaubingų pasirodymų, iš dalies apalpę, o jų širdis stingo, nes netikėta ir nelaukta baimė apėmė juos. 16 Taigi kiekvienas, kuris ten pargriuvo, buvo griežtai laikomas, uždarytas į kalėjimą be geležinių grotų, 17 Nes ar jis buvo žemdirbys, ar piemuo, ar lauko darbininkas, jis buvo sugautas ir ištvėrė tą būtinybę, kurios nepavyko išvengti, nes jie visi buvo surišti viena tamsos grandine. 18 Ar tai būtų švilpiantis vėjas, ar melodingas paukščių triukšmas tarp besiskleidžiančių šakų, ar malonus vandens kritimas, smarkus, 19 Arba baisus numestų akmenų garsas, ar bėgimas, kurio nesimatė slenkantys žvėrys, arba riaumojantis laukinių žvėrių balsas, arba atsimušantis aidas iš tuščiavidurių kalnų; šie dalykai privertė juos alpti iš baimės. 20 Nes visas pasaulis švietė skaidria šviesa, ir niekam nebuvo trukdoma dirbti. 21 Tik ant jų buvo pasklidusi sunki naktis, vaizdas tos tamsos, kuri vėliau juos apims, tačiau jie patys sau buvo sunkesni už tamsą. SKYRIUS 18 1 Vis dėlto tavo šventieji turėjo labai didelę šviesą, kurių balsą jie girdi ir nematė jų pavidalo, nes jie taip pat nebuvo kentėję, todėl juos laikė laimingais.
2 Bet už tai jie dabar jų, dėl kurių anksčiau buvo skriaudžiami, neįskaudindavo, padėkojo jiems ir prašė atleidimo už tai, kad jie buvo priešai. 3 Vietoj to davei jiems degančią ugnies stulpą, kad būtų vedlys į nežinomą kelionę, ir nekenksminga saulė, kad jie garbingai linksmintųsi. 4 Nes jie buvo verti būti atimti iš šviesos ir įkalinti tamsoje, kurie laikė uždarytus tavo sūnus, per kuriuos pasauliui turėjo būti suteikta nesugadinta įstatymo šviesa. 5 Kai jie nusprendė nužudyti šventųjų kūdikius, vieną išmestą ir išgelbėtą, kad juos bartų, tu atėmei daugybę jų vaikų ir visiškai sunaikinai juos galingame vandenyje. 6 Tą naktį mūsų tėvai buvo patvirtinti anksčiau, kad tikrai žinodami, kokias priesaikas davė, jie vėliau būtų laimingi. 7 Taigi tavo tauta buvo priimta ir teisiųjų išgelbėjimui, ir priešų sunaikinimui. 8 Tuo, kuo nubaudei mūsų priešus, tuo pašlovinai mus, kuriuos pašaukei. 9 Nes teisūs gerų žmonių vaikai aukodavo slapta ir vienu sutikimu sudarė šventą įstatymą, kad šventieji būtų kaip to paties gėrio ir blogio dalininkai, o tėvai dabar gieda šlovinimo giesmes. 10 Tačiau iš kitos pusės pasigirdo piktas priešų šauksmas ir apgailėtinas triukšmas dėl raudančių vaikų. 11 Šeimininkas ir tarnas buvo nubausti vienaip; ir kaip karalius, taip kentėjo paprastas žmogus. 12 Taigi jie visi kartu turėjo nesuskaičiuojamą skaičių mirusiųjų su viena mirtimi; ir gyvųjų neužteko jiems palaidoti: vieną akimirką buvo sunaikinta kilniausia jų atžala. 13 Kadangi jie niekuo netikėjo dėl kerų; sunaikinus pirmagimį, jie pripažino, kad ši tauta yra Dievo sūnūs. 14 Nes kol viskas buvo tyli ir ta naktis buvo jos greitos eigos viduryje, 15 Tavo visagalis žodis iššoko iš dangaus iš tavo karališkojo sosto, kaip įnirtingas kovotojas į sunaikinimo šalį, 16 Tavo neapsimetinėjamą įsakymą atnešė kaip aštrų kardą ir, atsistojęs, visa pripildė mirtimi. ir palietė dangų, bet stovėjo ant žemės. 17 Tada staiga baisių sapnų regėjimai juos labai sujaudino ir netikėtai apėmė siaubas. 18 Vienas išmestas čia, kitas ten, pusiau miręs, parodė savo mirties priežastį. 19 Nes sapnai, kurie juos vargino, tai numatė, kad jie nepražūtų ir nežinotų, kodėl juos kankino. 20 Taip, mirties ragavimas palietė ir teisiuosius, ir dykumoje buvo sunaikinta daugybė, bet rūstybė truko neilgai.
21 Tada nekaltasis skubėjo ir stojo jų ginti. ir atnešęs savo tinkamos tarnybos skydą, net maldą ir smilkalų permaldavimą, atsistojo prieš rūstybę ir taip baigė nelaimę, paskelbdamas, kad jis yra tavo tarnas. 22 Taigi jis nugalėjo naikintoją ne kūno jėga, nei ginklu, bet žodžiu nugalėjo tą, kuris nubaudė, kaltindamas priesaikas ir sandoras, sudarytas su tėvais. 23 Kai mirusieji griuvo krūvomis vienas ant kito, stovėdami tarp jų, jis sulaikė pyktį ir skyrė kelią gyviesiems. 24 Ilgame drabužyje buvo visas pasaulis, o keturiose akmenų eilėse buvo iškalta tėvų šlovė ir Tavo Didenybė ant jo galvos. 25 Jiems naikintojas užleido vietą ir bijojo jų, nes užteko, kad jie tik pajuto rūstybės skonį. SKYRIUS 19 1 Bedievius rūstybė apėmė be pasigailėjimo iki galo, nes jis iš anksto žinojo, ką jie darys. 2 Kaip jie atgailavo ir persekiojo juos, davę jiems leidimą išvykti ir skubiai juos išleidę. 3 Jiems dar raudodami ir raudodami prie mirusiųjų kapų, jie pridėjo dar vieną kvailą sumanymą ir persekiojo juos kaip bėglius, kuriuos prašė išeiti. 4 Nes likimas, kurio jie buvo verti, pritraukė juos prie šio tikslo ir privertė pamiršti tai, kas jau buvo įvykę, kad galėtų įvykdyti bausmę, kuri netenka jų kankinimų: 5 Kad tavo tauta eitų nuostabiu keliu, bet rastų keistą mirtį. 6 Nes visa tvarinys pagal savo rūšį buvo iš naujo sukurtas, tarnaudamas jiems duotiems ypatingiems įsakymams, kad tavo vaikai būtų apsaugoti be žalos. 7 Debesis slepia stovyklą. o ten, kur prieš tai stovėjo vanduo, atsirado sausa žemė; ir iš Raudonosios jūros be kliūčių; ir iš smarkaus upelio žalias laukas: 8 Kur ėjo visi žmonės, kurie buvo apsaugoti tavo ranka, matydami tavo nuostabius keistus stebuklus. 9 Jie ėjo laisvėje kaip arkliai ir šokinėjo kaip ėriukai, šlovindami Tave, Viešpatie, kuris juos išgelbėjai. 10 Nes jie dar prisiminė, kas buvo daroma, gyvendami svetimoje žemėje, kaip žemė išvedė muses vietoj galvijų ir kaip upė išmeta daugybę varlių vietoj žuvų. 11 Bet vėliau jie išvydo naują vištų kartą, kai apetito vedami jie prašė švelnios mėsos. 12 Mat putpelės atplaukė pas juos iš jūros, kad būtų patenkintas. 13 Ir bausmės nusidėjėlius užklupo ne be ankstesnių ženklų griaustinio jėga, nes jie kentėjo
teisingai pagal savo nedorybę, nes svetimiems elgėsi griežčiau ir neapykantą. 14 Sodomitai nepriėmė tų, kurių atėję nepažino, bet į vergiją įvedė draugus, kurie buvo jų nusipelnę. 15 Ir ne tik tai, bet galbūt jie turės šiek tiek pagarbos, nes jie naudojosi svetimais nedraugiškai. 16 Bet tai labai skaudžiai vargino juos, kuriuos jie priėmė su puota, ir jau tapo tų pačių įstatymų dalininkais su jais. 17 Todėl jie buvo apakinti, kaip ir prie teisiojo durų, kai, apsuptas siaubingos didelės tamsos, kiekvienas ieškojo praėjimo pro savo duris. 18 Mat elementus savaime pakeitė tam tikra harmonija, kaip psalterijos natos keičia melodijos pavadinimą, bet vis dėlto visada yra garsai; kuriuos galima gerai suvokti matant padarytus dalykus. 19 Nes žemiški dalykai virto vandeniu, o tie, kurie anksčiau plaukė vandenyje, dabar nuėjo ant žemės. 20 Ugnis turėjo galią vandenyje, pamiršdama savo dorybę, o vanduo užmiršo jo gesinančią prigimtį. 21 Iš kitos pusės, liepsnos nesunaikino gendančių gyvių kūno, nors jie ten vaikščiojo. nei jie ištirpdė ledinės dangiškos mėsos, kuri iš prigimties buvo linkusi tirpti. 22 Viešpatie, Tu išaukštinai ir pašlovinai savo tautą visuose dalykuose ir nežiūrėjai į juos lengvabūdiškai, bet padėjai jiems visur ir visada.