Uzijo iškilimas ir nuopuolis 2 Metraščių 26 1 Tada visa Judo tauta ėmė šešiolikos metų Uziją ir paskelbė jį karaliumi jo tėvo Amacijo vietoje. 2 Jis atstatė Elotą ir sugrąžino jį Judui, karaliui užmigus su savo protėviais. 3Uzijas buvo šešiolikos metų, kai pradėjo karaliauti, ir penkiasdešimt dvejus metus jis karaliavo Jeruzalėje. Jo motinos vardas buvo Jekolija iš Jeruzalės. 4 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Amacijas. 5 Jis ieškojo Dievo Zacharijo dienomis, kuris suprato Dievo regėjimus. Kol jis ieškojo Viešpaties, Dievas jam leido klestėti. 6 Jis išėjo ir kariavo su filistineis, sugriovė Gato, Jabnės ir Ašdodo sienas ir pastatė miestus aplink Ašdodą ir tarp filistinų. 7 Ir Dievas jam padėjo prieš filistinus, arabus, gyvenančius Gurbaale, ir mehunimus. 8 Amonitai davė Uzijui dovanų, ir jo vardas išplito net iki Egipto, nes jis labai sustiprėjo. 9 Be to, Uzijas pastatė bokštus Jeruzalėje prie Kampinių vartų, prie Slėnio vartų ir prie sienos posūkio ir juos įtvirtino. 10 Jis taip pat statė bokštus dykumoje ir iškasė daug šulinių, nes turėjo daug galvijų žemumose ir lygumose, taip pat žemdirbių ir vynuogininkų kalnuose ir Karmelyje, nes mėgo žemdirbystę. 11 Be to, Uzijas turėjo karių būrį, kurie eidavo į karą būriais pagal jų skaičių, kurį suskaičiavo raštininkas Jeielis ir valdovas Maasėja, vadovaujami Hananijos, vieno iš karaliaus vadų. 12 Iš viso šeimų vadų, narsių karių, buvo du tūkstančiai šeši šimtai. 13 Jiems vadovaujant, buvo trijų šimtų septynių tūkstančių penkių šimtų vyrų kariuomenė, kuri kovojo su galinga jėga, kad padėtų karaliui prieš priešą. 14 Uzijas paruošė jiems visoje kariuomenėje skydus, ietis, šalmus, šarvų apdangalus, lankus ir svaidykles akmenims mėtyti. 15 Jeruzalėje jis pagamino gudrių vyrų išrastas mašinas bokštams ir tvirtovėms, kad galėtų šaudyti strėlėmis ir dideliais akmenimis. Jo vardas išplito toli, nes jam buvo nuostabiai padėta, kol jis sustiprėjo. 16 Bet kai jis sustiprėjo, jo širdis pasipūtė ir troško pražūties, nes jis nusikalto Viešpačiui, savo Dievui, ir nuėjo į Viešpaties šventyklą smilkyti ant smilkymo aukuro.
1
Uzijo iškilimas ir nuopuolis
17 Kunigas Azarijas įėjo paskui jį su aštuoniasdešimt Viešpaties kunigų, drąsių vyrų. 18 Jie pasipriešino karaliui Uzijui ir tarė jam: „Uzijau, tau nevalia smilkyti Viešpačiui, bet kunigams, Aarono sūnums, kurie yra pašventinti smilkyti. Išeik iš šventovės, nes esi nusikaltęs; tai nebus tavo garbei Viešpaties Dievo.“ 19 Tada Uzijas supyko ir laikė rankoje smilkytuvą smilkyti. Jam supykus ant kunigų, jo kaktoje, kunigų akivaizdoje Viešpaties namuose, nuo smilkymo aukuro, pasirodė raupsai. 20 Vyriausiasis kunigas Azarijas ir visi kunigai pažvelgė į jį ir pamatė, kad jo kakta buvo raupsuota. Jie išvarė jį iš ten; ir jis pats skubėjo išeiti, nes Viešpats jį buvo nubaudęs. 21 Karalius Uzijas buvo raupsuotas iki mirties ir gyveno skirtinguose namuose, nes buvo atskirtas nuo Viešpaties namų. Jo sūnus Jotamas buvo karaliaus namų valdytojas ir teisė krašto žmones. 22 Visus kitus Uzijo darbus, nuo pradžios iki galo, užrašė pranašas Izaijas, Amoco sūnus. 23 Tad Uzijas užmigo su savo tėvais, ir jį palaidojo su jo tėvais karalių laidojimo lauke; jie sakė: „Jis raupsuotasis“. Jo sūnus Jotamas karaliavo jo vietoje.
Karaliaus Uzijo valdymo apžvalga Karalius Uzijas (dar vadinamas Azarija) įžengė į Judo sostą vos 16 metų ir valdė 52 metus. Jo pasakojimas 2 Metraščių 26 skyriuje yra galingas ankstyvojo pamaldumo, precedento neturinčios nacionalinės sėkmės ir tragiško dvasinio nuopuolio, kurį sukėlė išdidumas, tyrimas.
Eilutės po eilutės analizė 1–5 eilutės (Atsidūrimas ir ankstyvas pamaldumas): Judo žmonės išskiria Uziją karaliumi vietoj jo tėvo Amacijos. Jis daro tai, kas teisinga Viešpaties akyse, ieškodamas Dievo, kol gyvas buvo Zacharijas, kuris mokė jį Dievo regėjimų. Kol jis ieško Viešpaties, Dievas jam duoda sėkmę. 6–15 eilutės (Karinė galia ir naujovės): Uzijas sėkmingai kariauja su filistineis ir arabais, sugriauna priešo sienas ir įtvirtina Jeruzalę novatoriškais gynybiniais bokštais bei karo mašinomis, skirtomis šaudyti strėlėmis ir dideliais akmenimis. Jo šlovė pasklinda toli, nes jam nuostabiai padedama, kol jis sustiprėja. 16–21 eilutės (Puikybė ir Dievo teismas): Kai Uzijas sustiprėja, jo širdis išpuiksta iki pražūties. Jis nusideda Dievui, įeidamas į šventyklą smilkyti smilkalų ant auksinio altoriaus. Kunigas Azarijas ir 80 drąsių kunigų susiduria su juo, pareiškdami, kad smilkyti priklauso tik Aarono sūnums. Uzijas supyksta, laikydamas rankoje smilkytuvą, ir jo kaktoje akimirksniu išberia raupsus. 22–23 eilutės (Atskira pabaiga): Uzijas lieka raupsuotas iki mirties dienos. Jis gyvena atskiruose namuose, atskirtuose nuo Viešpaties namų, o jo sūnus Jotamas tvarko karališkuosius rūmus ir teisia žmones.
Svarbiausios pamokos Klestėjimas išbando charakterį: sėkmė ir turtas dažnai yra didesnis dvasinis išbandymas nei sunkumai, gundanti žmones pasikliauti savimi, o ne Dievu. Arogancijos pavojus: Uzijo žlugimas prasidėjo tą akimirką, kai jis pamiršo savo vietą ir leido išdidumui sugadinti savo širdį.
2
Uzijo iškilimas ir nuopuolis
Pagarba šventoms riboms (Bažnyčios ir valstybės atskyrimas) : Dieviškų potvarkių ir ribų peržengimas – kaip tai padarė Uzijas, uzurpuodamas kunigiškas pareigas – užtraukia sunkias pasekmes. Drąsos atsakomybės poreikis: Azarijas ir kunigai parodė teisų drąsą, pasipriešindami galingam karaliui ir gindami šventus standartus.
3