Protevangelija 1 SKYRIUS 1 Dvylikos Izraelio genčių istorijoje skaitome, kad buvo vienas asmuo, vardu Joachimas, kuris, būdamas labai turtingas, aukodavo dvigubai 1 aukas Viešpačiui Dievui, priėmęs tokį sprendimą: mano turtas bus naudingas visai tautai. , ir kad galėčiau rasti Viešpaties Dievo pasigailėjimą už mano nuodėmių atleidimą. 2 Bet per vieną didelę Viešpaties šventę, kai izraelitai aukojo savo dovanas, o Joachimas taip pat aukojo savo dovanas, vyriausiasis kunigas Rubenas jam pasipriešino, sakydamas, kad tau nevalia aukoti dovanų, nes tu to nedarei. kilo kokių nors problemų Izraelyje. 3 Joachimas, labai susirūpinęs, nuėjo pasidomėti dvylikos genčių registrais, kad pamatytų, ar jis yra vienintelis žmogus, kuriam nebuvo jokių problemų. 4 Bet paklausęs jis sužinojo, kad visi teisieji užaugino palikuonį Izraelyje. 5 Tada jis prisiminė patriarchą Abraomą, kaip Dievas jo gyvenimo pabaigoje atidavė jam jo sūnų Izaoką. dėl kurio jis buvo labai sunerimęs ir jo žmona nematė: 6 Bet pasitraukė į dykumą, pasistatė ten savo palapinę ir pasninkavo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, sakydamas sau: 7 Aš neisiu nei valgyti, nei gerti, kol Viešpats, mano Dievas, nepažvelgs į mane, bet malda bus mano maistas ir gėrimas. 2 SKYRIUS 1 Tuo tarpu jo žmona Ana buvo prislėgta ir sutrikusi dėl dvigubos priežasties ir pasakė, kad apraudosiu ir dėl savo našlystės, ir dėl savo nevaisingumo. 2 Artėjant didžiajai Viešpaties puotai, jos tarnaitė Judita paklausė: “Kiek ilgai taip varginsi savo sielą? Dabar atėjo Viešpaties šventė, kai gedėti negalima. 3 Taigi pasiimk šį gobtuvą, kurį padovanojo tokių dalykų gamintojas, nes aš, tarnas, nedera jį dėvėti, bet jis puikiai tinka tavo charakterio žmogui. 4 Ana atsakė: “Pasitrauk nuo manęs, aš nepripratau prie tokių dalykų. be to, Viešpats mane labai pažemino. 5 Bijau, kad tau tai davė koks nors blogas žmogus, ir tu atėjai suteršti manęs mano nuodėme. 6 Jos tarnaitė Judita atsakė: “Ko aš tau palinkėsiu, jei tu manęs neklausysi? 7 Negaliu palinkėti tau didesnio prakeikimo nei tu esi, nes Dievas užrakino tavo įsčias, kad nebūtum motina Izraelyje. 8 Tada Ana buvo labai sutrikusi ir, apsivilkusi savo vestuvinius drabužius, apie trečią valandą po pietų išėjo pasivaikščioti savo sode. 9 Ji pamatė laurų medį, atsisėdo po juo ir meldėsi Viešpačiui, sakydama: 10 Mano tėvų Dieve, palaimink mane ir laikykis mano maldos, kaip palaiminai Saros įsčias ir davei jai sūnų Izaoką.
3 SKYRIUS 1 Žvelgdama į dangų ji pamatė laure žvirblio lizdą, 2 Ir sielvartaujanti ji tarė: “Vargas man, kas mane pagimdžiau? Kokios įsčios mane pagimdė, kad būčiau taip prakeiktas Izraelio vaikų akivaizdoje ir kad jie tyčiotųsi ir tyčiotųsi iš manęs mano Dievo šventykloje. 3 Aš nesu lyginamas su pačiais žemės žvėrimis, nes net žemės žvėrys yra vaisingi Tavo akivaizdoje, Viešpatie! Kas aš, su kuo galiu palyginti? 4 Nesu lyginamas su žiauriais gyvuliais, nes net ir žiaurūs gyvuliai yra vaisingi tavo akivaizdoje, Viešpatie! Kas aš, su kuo aš lyginuosi? 5 Aš negaliu prilygti šiems vandenims, nes net vandenys yra vaisingi Tavo akivaizdoje, Viešpatie! Kas aš, su kuo galiu palyginti? 6 Aš nesu lyginamas su jūros bangomis; Už tai, ar jie ramūs, ar juda su juose esančiomis žuvimis, šlovink Tave, Viešpatie! Kas aš, su kuo galiu palyginti? 7 Aš neprilygsiu pačiai žemei, nes žemė duoda savo vaisius ir šlovina Tave, Viešpatie! 4 SKYRIUS 1 Prie jos atsistojo Viešpaties angelas ir tarė: Ana, Ana, Viešpats išgirdo tavo maldą. tu pastosi ir pagimdysi, o apie tavo palikuonis bus kalbama visame pasaulyje. 2 Ana atsakė: “Kaip gyvas Viešpats, mano Dievas, ką aš pagimdysiu, ar tai būtų vyrą, ar moterį, atiduosiu Viešpačiui, savo Dievui, ir jis tarnaus jam šventai per visą savo gyvenimą”. 3 Ir štai pasirodė du angelai, sakydami jai: Štai ateina tavo vyras Joachimas su savo ganytojais. 4 Viešpaties angelas taip pat nužengė pas jį ir tarė: 'Viešpats Dievas išklausė tavo maldą, paskubėk ir eik iš čia, nes štai tavo žmona Ana pastos'. 5 Joachimas nulipo ir pašaukė savo piemenis, sakydamas, atveskite man dešimt ėriukų be dėmių ir dėmių, ir jie bus Viešpačiui, mano Dievui. 6 Atnešk man dvylika veršelių be defektų, o dvylika veršelių bus kunigams ir vyresniesiems. 7 Atnešk man šimtą ožių, ir šimtas ožių bus visai tautai. 8 Joakimas nuėjo su piemenimis, o Ana stovėjo prie vartų ir pamatė ateinantį Joachimą su piemenimis. 9 Ji nubėgo ir, pasikabinusi jam ant kaklo, tarė: “Dabar žinau, kad Viešpats mane labai palaimino. 10 Nes štai aš, kuris buvau našlė, nebesu našlė, ir aš, kuris buvau nevaisinga, pastosiu. 5 SKYRIUS 1 Pirmą dieną Joachimas pasiliko savo namuose, o rytoj atnešė savo aukas ir tarė: 2 Jei Viešpats yra man palankus, tegul lėkštė, esanti ant kunigo kaktos, 1 ją parodo. 3 Jis pažvelgė į lėkštę, kurią nešiojo kunigas, ir pamatė ją, ir štai nuodėmės jame nerasta. 4 Joachimas tarė: “Dabar žinau, kad Viešpats yra man maloningas ir pašalino visas mano nuodėmes”.
5 Išteisintas nusileido iš Viešpaties šventyklos ir nuėjo į savo namus. 6 Kai praėjo devyni mėnesiai, Ana pagimdė ir tarė akušerei: “Ką aš pagimdžiau? 7 Ir ji jai pasakė: mergina. 8 Ana tarė: “Šiandien Viešpats išaukštino mano sielą. ir ji paguldė ją į lovą. 9 Pasibaigus apsivalymo dienoms, ji žindė kūdikį ir pavadino ją Marija. 6 SKYRIUS 1 Vaikas stiprėjo kiekvieną dieną, todėl, kai jai buvo devyni mėnesiai, motina paguldė ją ant žemės, kad pabandytų, ar gali atsistoti. ir nuėjusi devynis žingsnius vėl priėjo prie motinos kelių. 2 Tada jos motina ją pagavo ir tarė: “Kaip gyvas Viešpats, mano Dievas, nebevaikščiosi šioje žemėje, kol neįvesiu tavęs į Viešpaties šventyklą”. 3 Todėl ji padarė savo kambarį šventa ir neleido prie jos prieiti nieko neįprasto ar nešvaraus, bet pasikvietė kai kurias nesuteptas Izraelio dukteris, ir jos ją atitraukė. 4 Kai vaikui sukako metai, Joachimas iškėlė didelę puotą ir pakvietė kunigus, Rašto žinovus, vyresniuosius ir visą Izraelio tautą. 5 Tada Joachimas paaukojo mergaitę aukštiesiems kunigams, o šie ją laimino, sakydami: “Mūsų tėvų Dievas laimina šią mergaitę ir suteik jai garsų ir amžiną vardą per visas kartas”. Ir visi žmonės atsakė: „Tebūnie taip, amen“. 6 Tada Joakimas antrą kartą paaukojo ją kunigams, o šie ją laimino, sakydami: “Aukščiausiasis Dieve, pažiūrėk į šią mergaitę ir palaimink ją amžina palaima”. 7 Po to motina paėmė ją, padavė krūtinę ir giedojo Viešpačiui tokią giesmę. 8 Aš giedosiu naują giesmę VIEŠPAČIUI, savo Dievui, nes jis aplankė mane ir atėmė iš manęs mano priešų gėdą ir davė man savo teisumo vaisių, kad dabar tai būtų pranešta Rubeno sūnums. , kad Ana duoda čiulpia. 9 Tada ji paguldė vaiką į kambarį, kurį buvo pašventinusi, ir išėjusi jiems patarnavo. 10 Pasibaigus šventei, jie išėjo džiaugdamiesi ir šlovindami Izraelio Dievą. 7 SKYRIUS 1 Mergaitė paaugo ir, jai sukako dveji metai, Joachimas tarė Anai: „Nuveskime ją į Viešpaties šventyklą, kad galėtume įvykdyti savo įžadą, kurį davėme Viešpačiui Dievui, kad jis netaptų. pyksta ant mūsų, o mūsų pasiūlymas yra nepriimtinas. 2 Bet Ana tarė: “Palaukim trečius metus, kad ji netektų pažinti savo tėvo”. Joachimas tarė: “Palaukim”. 3 Kai vaikui sukako treji metai, Joachimas tarė: Pakvieskime nesuteptas hebrajų dukteris, tegul kiekviena paima po žibintą ir tegul užsidega, kad vaikas nebegrįžtų. jos mintys bus nukreiptos prieš Viešpaties šventyklą. 4 Ir jie tai darė, kol pakilo į Viešpaties šventyklą. Vyriausiasis kunigas ją priėmė, palaimino ir tarė: Marija,
Viešpats Dievas šlovino tavo vardą per visas kartas, ir iki pat laikų pabaigos per tave Viešpats parodys savo atpirkimą izraelitams. 5 Jis pastatė ją ant trečiojo aukuro laiptelio, ir Viešpats suteikė jai malonę, ir ji šoko savo kojomis, ir visi Izraelio namai ją pamilo. 8 SKYRIUS 1 Ir jos tėvai išėjo pilni nuostabos ir šlovindami Dievą, nes mergaitė negrįžo pas juos. 2 Bet Marija pasiliko šventykloje kaip ten auklėta balandis ir gavo maistą iš angelo rankos. 3 Kai jai buvo dvylika metų, kunigai susirinko į susirinkimą ir tarė: “Štai Marijai dvylika metų. Ką su ja darysime, bijodami, kad Viešpaties, mūsų Dievo, šventoji vieta nebūtų sutepta? 4 Tada kunigai atsakė vyriausiajam kunigui Zacharijui: “Ar tu stovi prie Viešpaties aukuro, eik į šventąją vietą ir prašyk ją, ir daryk, ką Viešpats tau parodys”. 5 Tada vyriausiasis kunigas įėjo į Švenčiausiųjų ir, pasiėmęs su savimi teismo šarvus, meldėsi už ją. 6 Ir štai Viešpaties angelas priėjo prie jo ir tarė: Zacharijau, Zacharijau, išeik ir sušauk visas tautos našles ir tegul kiekvienas atsineša savo lazdą ir tą, per kurį Viešpats parodys ženklas bus Marijos vyras. 7 Ir šaukliai pasklido per visą Judėją, nuaidėjo Viešpaties trimitas, ir visi žmonės nubėgo ir susitiko. 8 Juozapas, išmetęs kirvį, išėjo jų pasitikti. Sutikti jie nuėjo pas vyriausiąjį kunigą ir kiekvienas pasiėmė savo lazdą. 9 Gavęs jų lazdas vyriausiasis kunigas nuėjo į šventyklą melstis. 10 Baigęs melstis, jis paėmė lazdas, išėjo ir išdalijo jas, bet jokio stebuklo neįvyko. 11 Paskutinę lazdą paėmė Juozapas, ir štai balandis išlindo iš lazdos ir užskrido Juozapui ant galvos. 12 Vyriausiasis kunigas tarė: Juozapai, tu pasirinktas paimti Viešpaties Mergelę ir išlaikyti ją jam. 13 Bet Juozapas atsisakė, sakydamas: “Aš esu senas vyras ir turiu vaikų, bet ji jauna, ir bijau, kad nepasirodysiu juokingas Izraelyje”. 14 Tada vyriausiasis kunigas atsakė: Juozapai, bijok Viešpaties, savo Dievo, ir prisimink, kaip Dievas elgėsi su Datanu, Korachu ir Abiramu, kaip žemė atsivėrė ir prarijo juos dėl jų prieštaravimo. 15 Taigi dabar, Juozapai, bijok Dievo, kad taip neatsitiktų tavo šeimoje. 16 Juozapas išsigandęs nusivedė ją į savo namus. Juozapas tarė Marijai: “Aš paėmiau tave iš Viešpaties šventyklos ir dabar paliksiu tave savo namuose. Turiu turėti omenyje savo statybų amatą. Viešpats tebūna su tavimi. 9 SKYRIUS 1 Kunigų susirinkime buvo pasakyta: Padarykime šventyklai naują uždangą. 2 Vyriausiasis kunigas tarė: “Sušauk pas mane septynias nesuteptas mergeles iš Dovydo giminės”.
3 Tarnai nuėjo ir įvedė juos į Viešpaties šventyklą, o vyriausiasis kunigas tarė jiems, dabar meskite burtą prieš mane, kas iš jūsų verps auksinį siūlą, kas mėlyną, kas raudoną, kas ploną liną. , o kas tikroji violetinė. 4 Tada vyriausiasis kunigas sužinojo, kad Marija yra iš Dovydo giminės. ir jis ją pasikvietė, ir tikroji purpurinė nukrito į jos sklypą sukti, ir ji nuėjo į savo namus. 5 Bet nuo to laiko vyriausiasis kunigas Zacharijas nutilo, ir Samuelis buvo paguldytas į savo kambarį, kol Zacharijas vėl prabilo. 6 Bet Marija paėmė tikrąją purpurinę spalvą ir nusuko. 7 Ji paėmė puodą, išėjo semtis vandens ir išgirdo balsą, sakantį jai: “Sveika, kupina malonės, 1 Viešpats yra su tavimi! tu palaiminta tarp moterų. 8 Ji apsidairė į dešinę ir į kairę (norėdama pamatyti), iš kur tas balsas atėjo, tada drebėdama įėjo į savo namus ir, padėjusi vandens puodą, paėmė purpurinį puodą ir atsisėdo į savo vietą dirbti. . 9 Ir štai Viešpaties angelas stovėjo šalia jos ir tarė: “Nebijok, Marija, nes radai malonę Dievo akyse. 10 Tai išgirdusi, ji samprotavo, ką reiškia toks pasveikinimas. 11 Angelas jai tarė: Viešpats yra su tavimi, ir tu pastosi. 12 Ji atsakė: „Ką! Ar pastoti nuo gyvojo Dievo ir pagimdyti kaip visos moterys? 13 Bet angelas atsakė: “Ne taip, o Marija, bet Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga nustelbs tave. 14 Taigi, kas iš tavęs gims, bus šventas ir bus vadinamas Gyvojo Dievo Sūnumi, o tu jį pavadinsi Jėzumi. nes jis išgelbės savo tautą iš jų nuodėmių. 15 Ir štai tavo pusseserė Elžbieta taip pat senatvėje susilaukė sūnaus. 16 Jau šeštas mėnuo pas ją, kuri buvo vadinama nevaisinga. nes Dievui nieko nėra neįmanomo. 17 Marija tarė: “Štai Viešpaties tarnaitė! tebūna man taip, kaip tu įsakei. 18 Nusidirbusi purpurą, nunešė ją vyriausiajam kunigui, o vyriausiasis kunigas ją palaimino, sakydamas: Marija, Viešpats Dievas išaukštino tavo vardą, ir tu būsi palaiminta per visus pasaulio amžius. . 19 Tada Marija, kupina džiaugsmo, nuėjo pas savo pusseserę Elžbietą ir pasibeldė į duris. 20 Elžbieta, išgirdusi, pribėgo prie jos, palaimino ją ir tarė: “Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina ateina pas mane?” 21 Už tai! Kai tik tavo sveikinimo balsas pasiekė mano ausis, tai, kas yra manyje, pašoko ir palaimino tave. 22 Bet Marija, nežinodama visų tų paslaptingų dalykų, kuriuos jai kalbėjo arkangelas Gabrielius, pakėlė akis į dangų ir tarė: „Viešpatie! Kas aš toks, kad visos žemės kartos vadintų mane palaimintuoju? 23 Kasdien matydama, kad auga, ir išsigandusi, ji parėjo namo ir pasislėpė nuo izraelitų. ir jam buvo keturiolika metų, kai visa tai įvyko.
10 SKYRIUS 1 Atėjus jos šeštam mėnesiui, Juozapas grįžo iš savo namų statybos užsienyje, kuris buvo jo verslas, ir, įėjęs į namus, pamatė Mergelę išaugusią. 2 Tada, smogdamas jam į veidą, jis tarė: „Kokiu veidu aš galiu pažvelgti į Viešpatį, savo Dievą? arba ką aš pasakysiu apie šią jauną moterį? 3 Aš priėmiau ją Mergelę iš Viešpaties, savo Dievo, šventyklos ir jos tokios neišsaugiau. 4 Kas mane taip apgavo? Kas padarė šitą blogį mano namuose ir suvedžiodamas nuo manęs Mergelę, suteršė ją? 5 Argi Adomo istorija nėra tiksliai atlikta manyje? 6 Nes tą pačią savo šlovės akimirką gyvatė atėjo ir rado Ievą vieną ir suviliojo ją. 7 Lygiai taip pat ir man atsitiko. 8 Juozapas, pakilęs nuo žemės, pasišaukė ją ir tarė: “O tu, kuriai Dievas buvo labai palankus, kodėl taip pasielgei? 9 Kodėl taip pažeminai savo sielą, kuri buvo auklėjama Šventųjų Šventojoje ir gavai maistą iš angelų rankos? 10 Bet ji su ašaromis tarė: “Aš nekaltas ir nepažįstu nė vieno”. 11 Tada Juozapas paklausė: “Kaip tai gali nutikti, kad tu esi nėščia? 12 Marija atsakė: „Kaip gyvas Viešpats, mano Dievas, aš nežinau, kaip. 13 Juozapas labai išsigando ir pasitraukė nuo jos, galvodamas, ką su ja daryti. ir jis taip samprotavo: 14 Jei nuslėpsiu jos nusikaltimą, būsiu pripažintas kaltu pagal Viešpaties įstatymą. 15 Ir jei aš ją aptiksiu izraelitams, bijau, kad ji nepagimdytų angelui, būsiu pripažinta išdavusi nekalto žmogaus gyvybę. 16 Taigi ką man daryti? Aš ją privačiai atleisiu. 17 Atėjo naktis, kai sapne jam pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: 18 Nebijokite paimti tos jaunos moters, nes tai, kas joje yra, yra Šventosios Dvasios; . 19 Ji pagimdys sūnų, ir tu jį pavadinsi Jėzumi, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių. 20 Tada Juozapas atsikėlė iš miego ir šlovino Izraelio Dievą, kuris parodė jam tokią malonę ir išsaugojo Mergelę. 11 SKYRIUS 1 Tada atėjo raštininkas Anas ir tarė Juozapui: “Kodėl mes tavęs nematėme nuo tada, kai sugrįžai? 2 Juozapas atsakė: “Kadangi aš pavargau po kelionės ir ilsėjausi pirmą dieną”. 3 Bet Anas, apsisukęs, pamatė Mergelę, didelę ir vaiką. 4 Nuėjęs pas kunigą pasakė jam: Juozapas, kuriuo tu taip pasitikėjai, yra kaltas pagarsėjusiu nusikaltimu, nes suteršė Mergelę, kurią priėmė iš Viešpaties šventyklos, ir vedė privačiai. jos neatrasdamas Izraelio vaikams. 5 Tada kunigas paklausė: “Ar Juozapas taip padarė? 6 Anas atsakė: „Jei atsiųsite kurį nors iš savo tarnų, pamatysite, kad ji laukiasi.
7 Tarnai nuėję rado, kaip jis buvo sakęs. 8 Po to ji ir Juozapas buvo atvesti į teismą, o kunigas jai tarė: Marija, ką tu padarei? 9 Kodėl pažeminai savo sielą ir pamiršai savo Dievą, matydamas, kad buvai užaugintas Šventųjų Šventojoje, gavai maistą iš angelų rankų ir girdėjai jų giesmes? 10 Kodėl tai padarei? 11 Ji su ašaromis atsakė: “Kaip gyvas Viešpats, mano Dievas, esu nekalta Jo akyse, nes nepažįstu nė vieno. 12 Tada kunigas tarė Juozapui: “Kodėl taip padarei? 13 Juozapas atsakė: “Kaip gyvas Viešpats, mano Dievas, aš ja nesirūpinau”. 14 Bet kunigas tarė: “Nemeluokite, bet skelbkite tiesą! tu vedei ją privačiai ir neatradai jos Izraelio vaikams, o nusižeminai po galinga Dievo ranka, kad tavo palikuonys būtų palaiminti. 15 Juozapas tylėjo. 16 Tada kunigas tarė Juozapui: „Tu turi grąžinti Viešpaties, Mergelės, šventyklą, kurią iš ten pasiėmei. 17 Bet jis graudžiai verkė, o kunigas pridūrė: “Aš duosiu jums gerti Viešpaties vandens, 1 kuris skirtas išbandymui, ir taip jūsų kaltė bus atskleista prieš jus”. 18 Tada kunigas paėmė vandenį, pagirdė Juozapą ir pasiuntė jį į kalnuotą vietą. 19 Ir jis grįžo visiškai sveikas, ir visi žmonės stebėjosi, kad jo kaltė nebuvo atskleista. 20 Kunigas tarė: “Kadangi Viešpats neatskleidė jūsų nuodėmių, aš tavęs nesmerkiu”. 21 Jis juos išsiuntė. 22 Juozapas pasiėmė Mariją ir nuėjo į savo namus, džiaugdamasis ir šlovindamas Izraelio Dievą. 12 SKYRIUS 1 Ir buvo taip, kad imperatorius Augustas paskelbė įsaką apmokestinti visus žydus, kilusius iš Judėjos Betliejaus. 2 Juozapas atsakė: “Aš pasirūpinsiu, kad mano vaikai būtų apmokestinti, bet ką man daryti su ta jauna moterimi? 3 Man gėda, kad ji apmokestinama kaip mano žmona. ir jei apmokestinsiu ją kaip savo dukterį, visas Izraelis žinos, kad ji nėra mano dukra. 4 Kai ateis Viešpaties paskyrimo laikas, tegul jis daro taip, kaip jam atrodo gera. 5 Pabalnojo asilą ir uždėjo ant jos, o Juozapas ir Simonas nusekė paskui ją ir pasiekė Betliejų per tris mylias. 6 Atsisukęs Juozapas pamatė nuliūdusią Mariją ir savyje tarė: „Galbūt jai skauda dėl to, kas joje yra“. 7 Bet vėl atsigręžęs pamatė ją besijuokiančią ir tarė jai: 8 Marija, kaip atsitinka, kad kartais matau liūdesį, o kartais juoką ir džiaugsmą tavo veide? 9 Marija jam atsakė: “Savo akimis matau du žmones: vienas verkia ir liūdi, kitas juokiasi ir džiaugiasi. 10 Jis vėl nuėjo per kelią, o Marija tarė Juozapui: “Nuimk mane nuo asilo, nes tai, kas manyje, verčia išlįsti”. 11 Juozapas atsakė: “Kur man tave vesti? nes vieta dykuma.
12 Tada Marija vėl tarė Juozapui: „Nutrauk mane, nes tai, kas yra manyje, mane stipriai slegia“. 13 Juozapas ją nuvedė. 14 Jis rado ten olą ir įleido ją į ją. 13 SKYRIUS 1Palikęs ją ir savo sūnus oloje, Juozapas išėjo ieškoti akušerės hebrajų į Betliejaus kaimą. 2 Bet eidamas, pasakė Juozapas, pažvelgiau į orą ir pamačiau nustebusius debesis ir oro paukščius, sustojusius skrydžio metu. 3 Aš pažvelgiau į žemę ir pamačiau išklotą stalą ir aplink jį sėdinčius darbininkus, bet jų rankos buvo ant stalo ir nejudėjo valgyti. 4 Kas turėjo mėsos burnoje, nevalgė. 5 Tie, kurie pakėlė rankas prie galvų, jų neattraukė. 6 Tie, kurie juos pakėlė prie burnos, nieko neįdėjo. 7 Bet visų jų veidai buvo nukreipti į viršų. 8 Aš pamačiau, kaip avys išsisklaidė, bet avys sustojo. 9 Piemuo pakėlė ranką, norėdamas juos sumušti, ir jo ranka išliko aukštyn. 10 Aš pažvelgiau į upę ir pamačiau, kaip vaikai burnomis buvo arti vandens ir lietė jį, bet jie negėrė. 14 SKYRIUS 1 Tada aš pamačiau moterį, besileidžiančią nuo kalnų, ir ji man paklausė: „Kur eini, žmogau? 2 Aš jai pasakiau: „Einu pasiteirauti hebrajų akušerės“. 3 Ji man atsakė: „Kur ta moteris, kurią reikia pagimdyti? 4 Aš atsakiau: urve, ir ji su manimi susižadėjusi. 5 Pribuvėja paklausė: “Ar ji ne tavo žmona? 6 Juozapas atsakė: “Tai Marija, kuri buvo auklėjama Švenčiausiojoje, Viešpaties namuose, ir ji atiteko man, ir nėra mano žmona, bet pastojo nuo Šventosios Dvasios. 7 Akušerė paklausė: „Ar tai tiesa? 8 Jis atsakė: „Ateik ir pažiūrėk“. 9 Pribuvėja ėjo kartu su juo ir atsistojo oloje. 10 Tada urvą uždengė šviesus debesis, ir akušerė tarė: “Šiandien mano siela išdidi, nes mano akys matė nuostabių dalykų, ir Izraeliui atneštas išgelbėjimas”. 11 Bet staiga debesis oloje tapo didele šviesa, todėl jų akys negalėjo jo pakęsti. 12 Bet šviesa pamažu mažėjo, kol pasirodė kūdikis ir žindė savo motinos Marijos krūtį. 13 Tada akušerė sušuko ir tarė: “Kokia šlovinga ši diena, kai mano akys išvydo šį nepaprastą vaizdą! 14 Pribuvėja išėjo iš olos, ir Salomėja ją pasitiko. 15 Pribuvėja jai tarė: Salomėja, Salomėja, aš tau pasakysiu nuostabiausią dalyką, kurį mačiau. 16 Mergelė pagimdė, o tai prieštarauja prigimčiai. 17 Salomėja atsakė: “Kaip gyvas Viešpats, mano Dievas, jei negausiu konkretaus įrodymo, nepatikėsiu, kad mergelė pagimdė”. 18 Tada Salomėja įėjo ir pribuvėja tarė: Marija, pasirodyk, nes dėl tavęs kilo didelis ginčas. 19 Salomėja buvo patenkinta. 20 Bet jos ranka buvo nudžiūvusi, ir ji karčiai dejavo.
21 Ir tarė: “Vargas man dėl mano kaltės! Aš gundžiau gyvąjį Dievą, ir mano ranka pasiruošusi nuleisti. 22 Tada Salomėja maldavo Viešpatį ir tarė: “Mano tėvų Dieve, atsimink mane, nes aš esu iš Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonių”. 23 Nedaryk manęs paniekinamu Izraelio vaikams, bet sugrąžink mane sveiką mano tėvams. 24 Tu, Viešpatie, gerai žinai, kad Tavo vardu atlikau daug meilės pareigų ir gavau iš Tavęs atlygį. 25 Prie Salomėjos atsistojo Viešpaties angelas ir tarė: “Viešpats Dievas išgirdo tavo maldą, ištiesk ranką į vaiką ir nešk jį, ir tu būsi atkurtas”. 26 Salomėja, kupina didelio džiaugsmo, priėjo prie vaiko ir tarė: Aš jį paliesiu. 27 Ji ketino jį pagarbinti, nes pasakė: “Tai yra didis karalius, gimęs Izraelyje”. 28 Ir Salomėja iškart pasveiko. 29 Tada pribuvėja išėjo iš olos, Dievo patvirtinta. 30 Ir štai! Salomėją pasigirdo balsas: „Neskelbk keistų dalykų, kuriuos matei, kol vaikas ateis į Jeruzalę“. 31 Taip pat Salomėja pasitraukė, Dievo patvirtinta. 15 SKYRIUS 1 Juozapas ruošėsi išvykti, nes Betliejuje kilo didelė netvarka, kai atėjo keli išminčiai iš rytų. 2 Kas pasakė: „Kur gimė žydų karalius? Mes matėme jo žvaigždę rytuose ir atėjome jo pagarbinti. 3 Tai išgirdęs, Erodas labai sunerimo ir pasiuntė pasiuntinius pas išminčius bei kunigus ir pasiteiravo jų miesto rotušėje, 4 Ir tarė jiems: “Kur parašyta apie Kristų karalių, ar kur jis turi gimti? 5 Tada jie jam sako: Judėjos Betliejuje; nes taip parašyta: 'O tu, Judo žemės Betliejus, nesi mažiausias tarp Judo kunigaikščių, nes iš tavęs išeis valdovas, kuris valdys mano tautą Izraelį. 6 Išsiuntęs aukštuosius kunigus, jis pasiteiravo miesto rotušėje esančių vyrų ir paklausė: “Kokį ženklą matėte apie gimusį karalių? 7 Jie jam atsakė: “Mes matėme nepaprastai didelę žvaigždę, spindinčią tarp dangaus žvaigždžių, ir taip apšvietė visas kitas žvaigždes, kad jų nebebuvo matomos, ir iš to žinojome, kad Izraelyje gimė didis karalius. mes atėjome jo pagarbinti. 8 Tada Erodas jiems tarė: “Eikite ir stropiai pasidomėkite. o jei surasite vaiką, praneškite man dar kartą, kad aš atvažiuočiau ir jį pagarbinčiau. 9 Išminčiai išėjo ir štai žvaigždė, kurią jie matė rytuose, ėjo pirma jų, kol atėjo ir atsistojo virš olos, kur buvo vaikas su savo motina Marija. 10 Tada jie išnešė iš savo turtų avižų ir aukojo jam aukso, smilkalų ir miros. 11 Ir angelo sapne įspėti, kad jie negrįžtų pas Erodą per Judėją, jie išvyko į savo šalį kitu keliu.
16 SKYRIUS 1 Tada Erodas, supratęs, kad išminčiai iš jo tyčiojasi, ir labai supykęs, įsakė kai kuriems vyrams eiti ir išžudyti visus Betliejuje gyvenančius vaikus nuo dvejų metų ir jaunesnius. 2 Marija, išgirdusi, kad vaikai bus nužudyti, labai išsigando, paėmė vaiką, suvyniojo į vytinius ir paguldė į jaučio ėdžios, nes užeigoje jiems nebuvo vietos. 3 Elžbieta, išgirdusi, kad jos sūnus Jonas bus ieškomas, paėmė jį ir pakilo į kalnus ir apsižvalgė, kur jį paslėpti. 4 Ir nebuvo jokios slaptos vietos. 5 Tada ji dejavo savyje ir tarė: “Viešpaties kalne, priimk motiną su kūdikiu”. 6 Nes Elžbieta negalėjo pakilti. 7 Ir tuojau kalnas buvo padalintas ir juos priėmė. 8 Ir jiems pasirodė Viešpaties angelas, kad apsaugotų juos. 9 Erodas ieškojo Jono ir pasiuntė tarnus pas Zacharijų, kai jis tarnavo prie aukuro, ir paklausė: “Kur paslėpei savo sūnų? 10 Jis jiems atsakė: “Aš esu Dievo tarnas ir tarnas prie aukuro. kaip man žinoti, kur yra mano sūnus? 11 Tarnai sugrįžo ir viską papasakojo Erodui. Jis supyko ir tarė: “Argi šis jo sūnus nepanašus į karalių Izraelyje? 12 Jis vėl pasiuntė savo tarnus pas Zacharijų, sakydamas: “Pasakyk mums tiesą, kur tavo sūnus, nes žinai, kad tavo gyvybė yra mano rankose”. 13 Tarnai nuėjo ir jam visa tai pasakė: 14 Bet Zacharijas jiems atsakė: “Aš esu Dievo kankinys, ir jei jis išlies mano kraują, Viešpats priims mano sielą. 15 Be to, žinokite, kad praliejate nekaltą kraują. 16 Tačiau Zacharijas buvo nužudytas prie šventyklos įėjimo ir altoriaus bei prie pertvaros. 17 Bet Izraelio vaikai nežinojo, kada jis buvo nužudytas. 18 Pasveikinimo valandą kunigai įėjo į šventyklą, bet Zacharijas pagal įprotį jų nepasitiko ir nepalaimino. 19 Tačiau jie vis dar laukė, kol jis juos pasveikins. 20 Pamatę, kad jis ilgai neatėjo, vienas iš jų nuėjo į šventąją vietą, kur buvo aukuras, ir pamatė sustingusį kraują, gulintį ant žemės. 21 Kai štai iš dangaus pasigirdo balsas: Zacharijas nužudytas ir jo kraujas nebus nušluotas, kol ateis jo kraujo kerštas. 22 Tai išgirdęs, jis išsigando ir išėjo ir papasakojo kunigams, ką matė ir girdėjo. ir jie visi įėjo ir pamatė tai. 23 Tada staugė šventyklos stogai ir skildavo nuo viršaus iki apačios. 24 Ir jie negalėjo rasti kūno, o tik kraujas buvo kietas kaip akmuo. 25 Jie suklydo ir pranešė žmonėms, kad Zacharijas buvo nužudytas. Visos Izraelio giminės apie tai išgirdo, apraudojo jį ir apraudojo tris dienas. 26 Tada kunigai kartu tarėsi dėl asmens, kuris jį pakeistų. 27 Simeonas ir kiti kunigai metė burtą, ir burtas krito ant Simeono. 28 Nes jis buvo Šventosios Dvasios užtikrintas, kad nemirs, kol nepamatys Kristaus atėjus kūne.