Galingasis Viešpaties angelas gina Jeruzalę 2 Karalių 18–19 2 Karalių 18 1 Trečiaisiais Izraelio karaliaus Elos sūnaus Ozėjos valdymo metais pradėjo karaliauti Judo karaliaus Ahazo sūnus Ezekijas. 2 Jis buvo dvidešimt penkerių metų amžiaus, kai pradėjo karaliauti, ir dvidešimt devynerius metus karaliavo Jeruzalėje. Jo motinos vardas buvo Abi, Zacharijo duktė. 3 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Dovydas. 4 Jis pašalino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites ir sudaužė varinę gyvatę, kurią buvo padaręs Mozė. Iki tų dienų izraelitai smilkydavo jai smilkalus. Jis ją pavadino Nehuštanu. 5 Jis pasitikėjo Viešpačiu, Izraelio Dievu, todėl po jo nebuvo nė vieno panašaus į jį tarp visų Judo karalių, nei tarp tų, kurie buvo pirma jo. 6Jis buvo ištikimas Viešpačiui ir neatsitraukė nuo Jo, bet laikėsi Jo įsakymų, kuriuos Viešpats buvo davęs Mozei. 7 Viešpats buvo su juo, ir jam sekėsi visur, kur tik jis ėjo; jis sukilo prieš Asirijos karalių ir jam netarnavo. 8 Jis mušė filistinus iki Gazos ir jos apylinkių, nuo sargybinių bokšto iki įtvirtinto miesto. 9 Ketvirtaisiais karaliaus Ezekijo metais, tai buvo septintieji Izraelio karaliaus Ozėjo, Elos sūnaus, metai, kad Asirijos karalius Šalmaneseras užpuolė Samariją ir ją apgulė. 10 Ir po trejų metų jie ją užėmė: šeštaisiais Ezekijo metais, tai yra devintaisiais Izraelio karaliaus Ozėjo metais, Samarija buvo paimta. 11 Asirijos karalius ištrėmė izraelitus į Asiriją ir apgyvendino juos Halache, Habore prie Gozano upės ir Medijos miestuose. 12 Nes jie neklausė Viešpaties, savo Dievo, balso, sulaužė Jo sandorą ir visa, ką įsakė Viešpaties tarnas Mozė, ir neklausė jų nei darė. 13 Keturioliktaisiais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Sanheribas užpuolė visus įtvirtintus Judo miestus ir juos paėmė. 14 Judo karalius Ezekijas pasiuntė Asirijos karaliui į Lachišą, sakydamas: „Aš nusidėjau. Atsigręžk nuo manęs! Ką man užduosi, tą aš paimsiu.“ Asirijos karalius paskyrė Judo karaliui Ezekijui tris šimtus talentų sidabro ir trisdešimt talentų aukso. 1
Galingasis Viešpaties angelas gina Jeruzalę
15 Ezekijas atidavė jam visą sidabrą, kuris buvo rastas Viešpaties namuose ir karaliaus namų ižduose. 16Tuo metu Ezekijas nupjovė auksą nuo Viešpaties šventyklos durų ir nuo kolonų, kurias buvo aptraukęs Judo karalius Ezekijas, ir atidavė jį Asirijos karaliui. 17 Asirijos karalius iš Lachišo pasiuntė Tartaną, Rabsarį ir Rabšakę su didele kariuomene prieš Jeruzalę pas karalių Ezekiją. Jie nužygiavo ir atėjo į Jeruzalę. Užlipę jie sustojo prie viršutinio tvenkinio vandentiekio, esančio skalbėjų lauko kelyje. 18 Jiems pašaukus karalių, pas juos išėjo rūmų viršininkas Hilkijos sūnus Eljakimas, raštininkas Šebna ir metraštininkas Asafo sūnus Joachas. 19 Rabšakė jiems tarė: „Kalbėkite Ezekijui: ‘Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: ‘Kuo pasitiki tu?’“ 20 Tu sakai (bet tai tik tušti žodžiai): „Aš turiu patarimo ir jėgų karui. Kuo gi tu pasitiki, kad maištauji prieš mane?“ 21 Štai tu pasitiki šios sulaužytos nendrės lazda, Egiptu, kuri, jei kas atsirems, įsms jam į ranką ir ją pervers. Toks faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki. 22 Bet jei man sakote: ‘Mes pasitikime Viešpačiu, savo Dievu’, argi ne Jis yra tas, kurio aukštumas ir aukurus Ezekijas pašalino ir įsakė Judui ir Jeruzalei: ‘Jūs garbinsite priešais šį aukurą Jeruzalėje?’ 23 Tad dabar prašau duoti pažadą mano valdovui, Asirijos karaliui, ir aš tau duosiu du tūkstančius žirgų, jei tik sugebėsi jiems paruošti raitelių. 24 Kaip tad gali atstumti bent vieną iš mažiausių mano valdovo tarnų vadą ir pasitikėti Egiptu dėl jo vežimų ir raitelių? 25 Argi aš be Viešpaties atėjau prieš šią vietą ją sunaikinti? Viešpats man tarė: ‘Eik prieš šią žemę ir ją sunaikink’. 26 Hilkijos sūnus Eljakimas, Šebna ir Joachas tarė Rabšakei: „Prašau, kalbėk su savo tarnais sirų kalba, nes mes ją suprantame, ir nekalbėk su mumis žydiškai, girdint žmonėms, kurie yra ant sienos.“ 27 Bet Rabšakė jiems atsakė: „Ar mano valdovas siuntė mane pas tavo valdovą ir pas tave kalbėti šiuos žodžius? Argi jis nesiuntė manęs pas vyrus, kurie sėdi ant sienos, kad jie ėstų savo išmatas ir gertų savo šlapimą kartu su jumis?“ 28 Tada Rabšakė atsistojo ir garsiai šaukė žydų kalba, sakydamas: „Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžio! 29 Taip sako karalius: ‘Neleiskite Ezekijui jūsų apgauti, nes jis negalės jūsų išgelbėti iš jo rankos. 30 Teneleidžia Ezekijui įtikti Viešpačiu, sakydamas: ‘Viešpats tikrai mus išgelbės, ir šis miestas nebus atiduotas į Asirijos karaliaus rankas’. 31 Neklausykite Ezekijo, nes taip sako Asirijos karalius: ‘Sudarykite su manimi sandorį dovana, išeikite pas mane! Tada valgykite kiekvienas nuo savo vynmedžio ir figmedžio ir gerkite vandenį iš savo šulinio.’ 32 kol ateisiu ir jus išvesiu į kraštą, panašų į jūsų kraštą – javų ir vyno kraštą, duonos ir vynuogynų kraštą, alyvmedžių aliejaus ir medaus kraštą, kad gyventumėte ir nemirtumėte. Neklausykite Ezekijo, kai jis jus įtikins, sakydamas: ‘Viešpats mus išgelbės’. 33 Ar kuris nors iš tautų dievų išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankos? 34 Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur yra Sefarvaimo, Henos ir Ivos dievai? Ar jie išgelbėjo Samariją iš mano rankos? 35 Kas iš visų šalių dievų išgelbėjo savo šalį iš mano rankos, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę iš mano rankos? 36 Bet žmonės tylėjo ir neatsakė jam nė žodžio, nes karaliaus įsakymas buvo toks: „Neatsakykite jam“. 37Tada atėjo Hilkijos sūnus Eljakimas, kuris buvo namų viršininkas, raštininkas Šebna ir metraštininkas Asafo sūnus Joachas pas Ezekiją su perplėštais drabužiais ir perdavė jam Rabšakės žodžius.
2
Galingasis Viešpaties angelas gina Jeruzalę
2 Karalių 19 1 Karalius Ezekijas, tai išgirdęs, perplėšė drabužius, apsigaubė ašutine ir nuėjo į Viešpaties namus. 2 Jis pasiuntė namų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir vyresniuosius kunigus, apsigaubusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų. 3 Jie jam tarė: „Taip sako Ezekijas: ‘Ši diena yra vargo, pažeminimo ir šventvagystės diena, nes vaikai priėjo prie gimdymo, bet nėra jėgų gimdyti.’“ 4 Galbūt Viešpats, tavo Dievas, išgirs visus Rabšakės žodžius, kuriuos jo valdovas, Asirijos karalius, siuntė niekinti gyvąjį Dievą, ir sudraus už žodžius, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, girdėjo. Todėl melskis už likučius. 5 Taigi karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją. 6 Izaijas jiems tarė: „Taip sakykite savo valdovui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Nebijok žodžių, kuriuos girdėjai, kuriais Asirijos karaliaus tarnai mane piktžodžiavo.’“ 7 Štai aš siųsiu jam vėjo gūsį, ir jis, išgirdęs gandą, grįš į savo kraštą; ir Aš jį nubausiu nuo kardo jo paties krašte. 8 Rabšakė sugrįžo ir rado Asirijos karalių kariaujantį prieš Libną, nes buvo girdėjęs, kad šis pasitraukė iš Lachišo. 9 Išgirdęs apie Etiopijos karalių Tirhaką sakant: „Štai jis išėjo kovoti prieš tave“, jis vėl siuntė pasiuntinius pas Ezekiją, sakydamas: 10 Taip kalbėkite Judo karaliui Ezekijui: ‘Neleisk savo Dievo, kuriuo pasitiki, apgauti tavęs, sakydamas: ‘Jeruzalė nebus atiduota į Asirijos karaliaus rankas’. 11 Tu girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visoms žemėms, jas visiškai sunaikindami. Ar tu būsi išgelbėtas? 12 Ar tautų dievai išgelbėjo tuos, kuriuos mano tėvai sunaikino: Gozaną, Haraną, Recefą ir Edeno vaikus, kurie gyveno Telasare? 13 Kur yra Hamato karalius, Arpado karalius, Sefarvaimo, Henos ir Ivos miestų karalius? 14 Ezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių rankų ir jį perskaitė. Tada Ezekijas nuėjo į Viešpaties namus ir išskleidė jį Viešpaties akivaizdoje. 15 Ezekijas meldėsi Viešpaties akivaizdoje ir tarė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų! Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu sukūrei dangų ir žemę.“ 16 Viešpatie, palenk savo ausį ir išgirsk! Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk! Išgirsk Sanheribo žodžius, kurie jį siuntė niekinti gyvąjį Dievą. 17 Tikrai taip, Viešpatie, Asirijos karaliai sunaikino tautas ir jų žemes, 18 Ir įmetė jų dievus į ugnį, nes jie nebuvo dievai, o žmonių rankų darbas – medis ir akmuo; todėl juos sunaikino. 19 Tad dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, meldžiu Tave, išgelbėk mus iš jo rankos, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu esi vienintelis Viešpats Dievas. 20 Tada Izaijas, Amoco sūnus, siuntė Ezekijui pasiuntinį, sakydamas: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš išgirdau tavo maldą prieš Asirijos karalių Sanheribą.’“ 21 Štai žodis, kurį Viešpats kalbėjo apie jį: „Mergelė, Siono dukra, niekino tave ir tyčiojosi iš tavęs; Jeruzalės dukra kraipo galvą prieš tave.“ 22 Ką niekinai ir piktžodžiavai? Prieš ką pakėlei savo balsą, pakėlei akis į aukštybes? Prieš Izraelio Šventąjį. 23 Per savo pasiuntinius tu niekinai Viešpatį ir sakei: „Su daugybe savo vežimų užkopiau į kalnų aukštumas, į Libano šlaitus, ir iškirsiu jo aukštus kedrus ir geriausius kiparisus. Įžengsiu į jo pasienio apgyvendinimą ir į jo Karmelio mišką.“ 24 Kasiau ir gėriau svetimus vandenis, savo kojų padais išdžiovinau visas apgultų vietų upes. 25 Argi negirdėjai, kaip Aš tai padariau nuo senų laikų ir kaip Aš tai sukūriau? Dabar Aš tai įvykdžiau, kad tu paverstum įtvirtintus miestus griuvėsių krūvomis. 26 Todėl jų gyventojai buvo menki, jie buvo sutrikę ir sugėdinti; jie buvo kaip lauko žolė, kaip žaliuojanti žolė, kaip žolė ant namų stogų, kaip nudžiūvę javai, dar nesudygę.
3
Galingasis Viešpaties angelas gina Jeruzalę
27 Bet aš žinau tavo buveinę, tavo išėjimus ir sugrįžimus, ir tavo įniršį prieš mane. 28 Kadangi tavo įniršis prieš mane ir tavo triukšmas pasiekė mano ausis, įversiu kablį tau į nosį, apjuosiu kabliuką į lūpas ir parvesiu tave atgal tuo pačiu keliu, kuriuo atėjai. 29 Ir štai tau ženklas: šiais metais valgysite tai, kas išaugs savaime, o antraisiais metais – tai, kas išaugs; o trečiaisiais metais sėsite, pjausite, sodinsite vynuogynus ir valgysite jų vaisius. 30 O išlikusieji iš Judo namų vėl įleis šaknis žemyn ir neš vaisių aukštyn. 31 Iš Jeruzalės išeis likutis, nuo Siono kalno – išgelbėtieji. Tai įvykdys kareivijų Viešpaties uolumas. 32 Todėl Viešpats taip sako apie Asirijos karalių: ‘Jis neįeis į šį miestą, nepašaus į jį strėlės, neateis prieš jį su skydu ir nesupils aplink jį pylimo.’“ 33 Tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, jis sugrįš ir neįeis į šitą miestą, – sako Viešpats. 34 Aš ginsiu šį miestą, kad jį išgelbėčiau, dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo. 35 Tą naktį Viešpaties angelas išėjo ir išžudė asirų stovykloje šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Kai jie atsikėlė anksti rytą, jie visi buvo gulintys lavonuose. 36 Taigi Asirijos karalius Sanheribas išvyko, sugrįžo ir apsigyveno Ninevėje. 37 Jam garbinant savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sarezeras nužudė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje.
2 Metraščių 32:1–23 1 Po šių dalykų ir jų įtvirtinimo Asirijos karalius Sanheribas atžygiavo į Judą, apsistojo aplink įtvirtintus miestus ir manė juos užkariauti. 2 Ezekijas, pamatęs, kad Sanheribas atėjo ir nusprendė kovoti prieš Jeruzalę, 3 Jis pasitarė su savo kunigaikščiais ir galiūnais, kad užčiauptų už miesto ribų esančių šaltinių vandenį, ir jie jam padėjo. 4 Susirinko daug žmonių ir užtvenkė visus šaltinius bei upelį, tekantį per kraštą, sakydami: „Kodėl Asirijos karaliai, atėję, turėtų rasti daug vandens?“ 5 Jis taip pat sustiprėjo ir atstatė visą sugriuvusį mūrą, pakėlė jį iki bokštų ir kitą sieną išorėje, atstatė Milojų Dovydo mieste ir pagamino daugybę šarvuočių bei skydų. 6 Jis paskyrė karo vadus žmonėms, surinko juos prie miesto vartų ir, kalbėdamas su jais paguodžiančiai, tarė: 7 Būkite stiprūs ir drąsūs, nebijokite ir nenusigąskite dėl Asirijos karaliaus ir dėl visos minios, kuri yra su juo, nes su mumis yra daugiau negu su juo. 8 Su juo – kūno ranka, o su mumis – Viešpats, mūsų Dievas, kad mums padėtų ir kovotų mūsų kovas.“ Žmonės rėmėsi Judo karaliaus Ezekijo žodžiais. 9 Po to Asirijos karalius Sanheribas pasiuntė savo tarnus į Jeruzalę (bet pats apgulė Lachišą su visa savo kariuomene) pas Judo karalių Ezekiją ir visus Judo gyventojus Jeruzalėje, sakydamas: 10 Taip sako Asirijos karalius Sanheribas: „Kuo jūs pasitikite, kad pasiliekate apgultoje Jeruzalėje?“ 11 Argi Ezekijas neįkalbinėja jūsų mirti iš bado ir troškulio, sakydamas: ‘Viešpats, mūsų Dievas, išgelbės mus iš Asirijos karaliaus rankos?’“ 12 Argi ne tas pats Ezekijas pašalino jo aukštumas ir aukurus ir įsakė Judui ir Jeruzalei: „Jūs garbinsite priešais vieną aukurą ir ant jo smilkysite?“ 13 Ar nežinote, ką aš ir mano tėvai padarėme visiems kitų kraštų žmonėms? Ar tų kraštų tautų dievai kaip nors galėjo išgelbėti jų žemes iš mano rankos? 14 Kas iš visų tų tautų, kurias mano tėvai visiškai sunaikino, dievų galėjo išgelbėti savo tautą iš mano rankos? Kad jūsų Dievas galėtų išgelbėti jus iš mano rankos? 15 Tad neleiskite, kad Ezekijas jus apgautų ir įtikintų, ir netikėkite juo! Nes joks tautos ar karalystės dievas negalėjo išgelbėti savo tautos iš mano rankos ir iš mano tėvų rankos. Juo labiau jūsų Dievas išgelbės jus iš mano rankos! 16 Jo tarnai dar daugiau kalbėjo prieš Viešpatį Dievą ir prieš Jo tarną Ezekiją.
4
Galingasis Viešpaties angelas gina Jeruzalę
17 Jis taip pat rašė laiškus, kuriuose niekino Viešpatį, Izraelio Dievą, ir kalbėjo prieš jį, sakydamas: „Kaip kitų šalių tautų dievai neišgelbėjo savo tautų iš mano rankos, taip ir Ezekijo Dievas neišgelbės savo tautos iš mano rankos.“ 18 Tada jie garsiai šaukė žydų kalba Jeruzalės gyventojams, esantiems ant sienos, norėdami juos išgąsdinti ir sunerimti, kad galėtų užimti miestą. 19 Jie kalbėjo prieš Jeruzalės Dievą kaip prieš žemės tautų dievus, kurie yra žmonių rankų darbas. 20 Dėl šios priežasties karalius Ezekijas ir pranašas Izaijas, Amoco sūnus, meldėsi ir šaukėsi dangaus. 21 Viešpats pasiuntė angelą, kuris sunaikino visus narsius karius, vadus ir karo vadus Asirijos karaliaus stovykloje. Jis sugėdintas grįžo į savo kraštą. Kai jis įėjo į savo dievo namus, tie, kurie buvo išėję iš jo paties sūnų, nužudė jį ten kardu. 22 Taip Viešpats išgelbėjo Ezekiją ir Jeruzalės gyventojus nuo Asirijos karaliaus Sanheribo rankos ir nuo visų kitų rankų ir vedė juos iš visų pusių. 23 Daugelis nešė į Jeruzalę dovanas Viešpačiui ir dovanas Judo karaliui Ezekijui, todėl jis buvo išaukštintas visų tautų akyse nuo to laiko.
Izaijo 36–37 Izaijo 36 1 Keturioliktaisiais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Sanheribas užpuolė visus įtvirtintus Judo miestus ir juos užėmė. 2 Asirijos karalius pasiuntė Rabšakę iš Lachišo į Jeruzalę pas karalių Ezekiją su didele kariuomene. Šis stovėjo prie viršutinio tvenkinio vandentiekio, prie skalbėjų lauko kelio. 3 Tada pas jį išėjo Hilkijos sūnus Eljakimas, kuris buvo namų valdytojas, raštininkas Šebna ir metraštininkas Joachas, Asafo sūnus. 4 Rabšakė jiems tarė: „Sakykite Ezekijui: ‘Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: ‘Kuo pasitiki tu?’“ 5 Aš sakau, sakai tu (bet tai tik tušti žodžiai), turiu patarimo ir jėgų karui. Kuo gi dabar pasitiki, kad maištauji prieš mane? 6 Tu pasitiki Egipte šios sulūžusios nendrės lazda; jei kas atsirems į ją, ji įsms jam į ranką ir ją pervers. Toks faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki. 7 Bet jei man sakai: ‘Mes pasitikime Viešpačiu, savo Dievu’, argi ne jis, kurio aukštumas ir aukurus Ezekijas pašalino ir įsakė Judui ir Jeruzalei: ‘Jūs garbinsite priešais šį aukurą’? 8 Tad dabar, prašau, duok pažadą mano valdovui, Asirijos karaliui, ir aš tau duosiu du tūkstančius žirgų, jei tik sugebėsi jiems paruošti raitelių. 9 Kaip tad gali atstumti bent vieną iš mažiausių mano valdovo tarnų vadą ir pasitikėti Egiptu dėl jo vežimų ir raitelių? 10 Ir ar aš dabar be Viešpaties atėjau prieš šią žemę, kad ją sunaikinčiau? Viešpats man tarė: ‘Eik prieš šią žemę ir ją sunaikink’. 11 Tada Eljakimas, Šebna ir Joachas tarė Rabšakei: „Prašau, kalbėk su savo tarnais sirų kalba, nes mes ją suprantame, ir nekalbėk su mumis žydiškai, girdint žmonėms, kurie yra ant sienos.“ 12 Bet Rabšakė tarė: „Ar mano valdovas siuntė mane pas tavo valdovą ir pas tave kalbėti šiuos žodžius? Argi jis nesiuntė manęs pas vyrus, kurie sėdi ant sienos, kad jie ėstų savo išmatas ir gertų savo šlapimą su jumis?“ 13 Tada Rabšakė atsistojo ir garsiai šaukė žydų kalba: „Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžių!“ 14 Taip sako karalius: ‘Neleiskite Ezekijui jūsų apgauti, nes jis negalės jūsų išgelbėti. 15 Teneįtikina Ezekijas jūsų pasitikėti Viešpačiu, sakydamas: ‘Viešpats tikrai mus išgelbės! Šis miestas nebus atiduotas į Asirijos karaliaus rankas’.
5
Galingasis Viešpaties angelas gina Jeruzalę
16 Neklausykite Ezekijo, nes taip sako Asirijos karalius: ‘Sudarykite su manimi sandorą dovana ir išeikite pas mane! Ir kiekvienas valgykite nuo jo vynmedžio ir nuo jo figmedžio, ir kiekvienas gerkite vandenį iš savo šulinio. 17 kol ateisiu ir jus nuvesiu į kraštą, panašų į jūsų kraštą, į kraštą, kuriame derlinga javų ir vyno, į kraštą, kuriame derlinga duona ir vynuogynai. 18 Saugokitės, kad Ezekijas jūsų nesuviliotų, sakydamas: ‘Viešpats mus išgelbės!’ Ar kuris nors iš tautų dievų išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankos? 19 Kur yra Hamato ir Arfado dievai? Kur yra Sefarvaimo dievai? Ar jie išgelbėjo Samariją iš mano rankos? 20 Kas iš visų šių kraštų dievų išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę iš mano rankos? 21 Bet jie tylėjo ir neatsakė jam nė žodžio, nes karaliaus įsakymas buvo toks: „Neatsakykite jam“. 22 Tada atėjo pas Ezekiją su perplėštais drabužiais Hilkijos sūnus Eljakimas, namų viršininkas, raštininkas Šebna ir metraštininkas Asafo sūnus Joachas ir perdavė jam Rabšakės žodžius. Izaijo 37 1 Karalius Ezekijas, tai išgirdęs, perplėšė drabužius, apsigaubė ašutine ir nuėjo į Viešpaties namus. 2 Jis pasiuntė namų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir ašutinėmis apsirengusius vyresniuosius kunigus pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų. 3 Jie jam tarė: „Taip sako Ezekijas: ‘Ši diena yra vargo, barimo ir šventvagystės diena, nes vaikai priėjo prie gimdymo, bet nėra jėgų gimdyti.’“ 4 Galbūt Viešpats, tavo Dievas, išgirs Rabšakės žodžius, kuriuos jo valdovas, Asirijos karalius, siuntė niekinti gyvąjį Dievą, ir sudraus už žodžius, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, girdėjo. Todėl melskis už likučius. 5 Taigi karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją. 6 Izaijas jiems tarė: „Taip sakykite savo valdovui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Nebijok žodžių, kuriuos girdėjai, kuriais Asirijos karaliaus tarnai mane piktžodžiavo.’“ 7 Štai aš siųsiu jam vėjo gūsį, ir jis, išgirdęs gandą, grįš į savo kraštą; ir Aš jį nubausiu nuo kardo jo paties krašte. 8 Rabšakė sugrįžo ir rado Asirijos karalių kariaujantį prieš Libną, nes buvo girdėjęs, kad šis pasitraukė iš Lachišo. 9 Jis išgirdo kalbant apie Etiopijos karalių Tirhaką: „Jis išėjo kariauti su tavimi“. Tai išgirdęs, jis siuntė pasiuntinius pas Ezekiją, sakydamas: 10 Taip kalbėkite Judo karaliui Ezekijui: ‘Teneapgauna tavęs tavo Dievas, kuriuo pasitiki, sakydamas: ‘Jeruzalė nebus atiduota į Asirijos karaliaus rankas’. 11 Štai girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visoms žemėms, jas visiškai sunaikindami; ir ar tu būsi išgelbėtas? 12 Ar tautų dievai išgelbėjo tuos, kuriuos mano tėvai sunaikino: Gozaną, Haraną, Recefą ir Edeno vaikus, kurie gyveno Telasare? 13 Kur yra Hamato karalius, Arfado karalius ir Sefarvaimo, Henos bei Ivos miestų karalius? 14 Ezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių rankų ir jį perskaitė. Tada Ezekijas nuėjo į Viešpaties namus ir išskleidė jį Viešpaties akivaizdoje. 15 Ezekijas meldėsi Viešpačiui, sakydamas: 16 Kareivijų Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų! Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu sukūrei dangų ir žemę. 17 Viešpatie, palenk savo ausį ir išgirsk; Viešpatie, atverk savo akis ir pamatyk! Išgirsk visus Sanheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą. 18 Tikrai taip, Viešpatie, Asirijos karaliai nuniokojo visas tautas ir jų šalis, 19 Ir įmetė jų dievus į ugnį, nes jie nebuvo dievai, o žmonių rankų darbas – medis ir akmuo; todėl juos sunaikino.
6
Galingasis Viešpaties angelas gina Jeruzalę
20 Tad dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankos, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu esi vienintelis Viešpats. 21 Tada Izaijas, Amoco sūnus, siuntė Ezekijui pasiuntinį, sakydamas: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Kadangi tu meldeisi man prieš Asirijos karalių Sanheribą, 22 Štai žodis, kurį Viešpats kalbėjo apie jį: „Mergelė, Siono dukra, niekino tave ir tyčiojosi iš tavęs; Jeruzalės dukra kraipo galvą prieš tave. 23 Ką niekinai ir piktžodžiavai? Prieš ką pakėlei savo balsą, pakėlei akis į aukštybes? Prieš Izraelio Šventąjį. 24 Per savo tarnus tu niekinai Viešpatį ir sakei: „Su daugybe savo vežimų aš užkopiau į kalnų aukštumas, į Libano šlaitus; ir nukirsiu jo aukštus kedrus ir geriausius kiparisus; ir įžengsiu į jo sienos aukštumas, jo Karmelio mišką.“ 25 Kasiau ir gėriau vandenį, savo kojų padais išdžiovinau visas apgultųjų vietovių upes. 26 Argi negirdėjai, kaip Aš tai padariau seniai, kaip Aš tai sukūriau senovėje? Dabar Aš tai įvykdžiau, kad tu paverstum įtvirtintus miestus griuvėsių krūvomis. 27 Todėl jų gyventojai buvo menki, jie buvo išsigandę ir sugėdinti; jie buvo kaip lauko žolė, kaip žaliuojanti žolė, kaip žolė ant namų stogų, kaip nudžiūvę javai, dar nesudygę. 28 Bet aš žinau tavo buveinę, tavo išėjimus ir sugrįžimus, ir tavo įniršį prieš mane. 29 Kadangi tavo įniršis prieš mane ir tavo triukšmas pasiekė mano ausis, įversiu kablį tau į nosį ir apjuosiu kamanas tau į lūpas ir parvesiu tave atgal tuo pačiu keliu, kuriuo atėjai. 30 Ir štai tau ženklas: šiais metais valgysite, kas savaime išaugs, o antraisiais metais – kas išaugs; o trečiaisiais metais sėkite, pjaukite, sodinkite vynuogynus ir valgykite jų vaisius. 31 Judo namų likutis vėl įsišaknys žemyn ir neš vaisių aukštyn. 32 Iš Jeruzalės išeis likutis, nuo Siono kalno – išgelbėtieji. Tai įvykdys kareivijų Viešpaties uolumas. 33 Todėl Viešpats taip sako apie Asirijos karalių: ‘Jis neįeis į šitą miestą, nepašaus į jį strėlės, neateis prieš jį su skydais ir nesupils aplink jį pylimo.’“ 34 Tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, jis sugrįš ir neįeis į šitą miestą, – sako Viešpats. 35 Aš ginsiu šį miestą, kad jį išgelbėčiau dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo. 36 Tada Viešpaties angelas išėjo ir išžudė asirų stovykloje šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Kai jie atsikėlė anksti rytą, štai jie visi buvo negyvi lavonai. 37 Taigi Asirijos karalius Sanheribas išvyko, sugrįžo ir apsigyveno Ninevėje. 38 Jam garbinant savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sarezeras nužudė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje.
Eilutės po eilutės analizė Ezekijo, Izaijo, Sanheribo ir Rabšakės istorinis pasakojimas užrašytas trijose pagrindinėse Senojo Testamento vietose: 2 Karalių 18–19 , Izaijo 36–37 ir 2 Metraščių 32 . Žemiau pateikiamas eilučių suskirstymas, atitinkantis lygiagrečias ištraukas iš Karaliaus Jokūbo versijos , ir pagrindinės pamokos. 1. Ezekijo ištikimybė ir ankstyvosios reformos 2 Karalių 18:1–3 – Ezekijas pradeda valdyti Judą būdamas 25 metų ir daro „tai, kas teisinga Viešpaties akyse“. 2 Karalių 18:4 – Jis pašalino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites ir sudaužė į gabalus varinę gyvatę (Nehuštaną), kurią buvo padaręs Mozė, nes Izraelis buvo pradėjęs jai smilkyti. 2 Karalių 18:5–7a – „Jis pasitikėjo Viešpačiu, Izraelio Dievu, todėl po jo nebuvo nė vieno panašaus į jį tarp visų Judo karalių...“ Viešpats yra su juo, ir jam sekasi visur, kur jis eina.
7
Galingasis Viešpaties angelas gina Jeruzalę
2 Karalių 18:7b–8 – Jis maištauja prieš Asirijos karalių (atsisakydamas jam tarnauti) ir sutriuškina filistinus iki Gazos. 2 Metraščių 32:1–8 – Matydamas artėjant Sanheribo puolimą, Ezekijas pasitaria su savo kunigaikščiais, kad uždarytų vandens šaltinius už Jeruzalės ribų, stato sienas ir bokštus, gamina ginklus ir drąsina žmones: „Būkite stiprūs ir drąsūs... su juo yra kūno ranka, o su mumis yra Viešpats, mūsų Dievas, kad mums padėtų ir kovotų mūsų kovas“ (2 Metraščių 32:7–8). 2. Samarijos žlugimas ir Asirijos invazija 2 Karalių 18:9–12 – Ketvirtaisiais Ezekijo valdymo metais Asirijos karalius Šalmaneseras apgulė Samariją (šiaurinę Izraelio karalystę) ir šeštaisiais Ezekijo valdymo metais ją užėmė, nes Izraelis „neklausė Viešpaties, savo Dievo, balso“. 2 Karalių 18:13 / Izaijo 36:1 – Keturioliktaisiais Ezekijo valdymo metais Asirijos karalius Sanheribas užpuolė visus įtvirtintus Judo miestus ir juos paėmė. 2 Karalių 18:14–16 – Išgąsčio apimtas Ezekijas siunčia duoklę Sanheribui į Lachišą, sakydamas: „Aš nusidėjau; atsigręžk nuo manęs; ką man užduosi, tą aš turėsiu padengti.“ Jis sumoka 300 talentų sidabro ir 30 talentų aukso, netgi nulupa auksą nuo Viešpaties šventyklos durų ir stulpų. 3. Rabšakės užgauliojimai ir psichologinis karas 2 Karalių 18:17–18 / Izaijo 36:2–3 – Sanheribas siunčia iš Lachišo į Jeruzalę tartaną, rabsarį ir rabšakę su didele kariuomene. Jie stovi prie viršutinio tvenkinio vandentiekio. Eljakimas, Šebna ir Joachas išeina jų pasitikti. 2 Karalių 18:19–21 / Izaijo 36:4–6 – Rabšakė perteikia Sanheribo žinią: „Kokiu pasitikėjimu tu pasitiki?“ Jis tyčiojasi iš Judo už pasitikėjimą Egiptu, vadindamas Egiptą „sulūžusia nendre“, kuri pervers kiekvieno, į ją atsiremiančio, ranką. 2 Karalių 18:22 / Izaijo 36:7 – Rabšakė bando iškreipti Ezekijo religines reformas, teigdamas, kad Ezekijas įžeidė Dievą, pašalindamas aukštumas ir aukurus. 2 Karalių 18:23–25 / Izaijo 36:8–10 – Rabšakė tyčiodamasi siūlo 2000 žirgų, jei Judas bent parūpins jiems raitelių. Tada jis tvirtina, kad pats Viešpats siuntė jį sunaikinti Judą: „Viešpats man įsakė: ‘Eik prieš šią žemę ir ją sunaikink’.“ 2 Karalių 18:26 / Izaijo 36:11 – Eljakimas, Šebna ir Joachas prašo Rabšakės kalbėti siriškai (aramiškai), o ne žydų kalba (hebrajų), kad paprasti žmonės ant sienos nepanikuotų. 2 Karalių 18:27–35 / Izaijo 36:12–20 – Rabšakė atsisako, šaukdamas hebrajiškai vyrams ant sienos. Jis ragina juos neleisti Ezekijui apgauti jų pažadais, kad Dievas juos išgelbės. Jis giriasi, kad jokie Hamato, Arpado, Sefarvaimo ar Samarijos dievai neišgelbėjo jų žemių nuo Asirijos – tad „kas iš visų šalių dievų išgelbėjo savo šalį iš mano rankos, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę iš mano rankos?“ (2 Karalių 18:35). 2 Karalių 18:36–37 / Izaijo 36:21–22 – Žmonės tyli ir neatsako jam nė žodžio, kaip įsakė Ezekijas („Neatsakyk jam“). Pareigūnai grįžta pas Ezekiją su perplėštais drabužiais. 4. Ezekijas ieško Izaijo ir pirmojo Viešpaties pažado 2 Karalių 19:1–5 / Izaijo 37:1–5 – Karalius Ezekijas persiplėšia drabužius, apsigaubia ašutine, įeina į Viešpaties namus ir siunčia Eljakimą, Šebną ir vyresniuosius kunigus pas pranašą Izaiją . Jie pareiškia: „Ši diena yra nelaimės, barimo ir šventvagystės diena... todėl melskis už likutį.“ 2 Karalių 19:6–7 / Izaijo 37:6–7 – Izaijas atsako Dievo žodžiu: „Nebijok žodžių, kuriuos girdėjai, kuriais Asirijos karaliaus tarnai mane piktžodžiavo. Štai aš siųsiu jam dvasią, ir jis išgirs gandą, ir grįš į savo kraštą; ir aš jį nubausiu kalaviju jo paties krašte.“
8
Galingasis Viešpaties angelas gina Jeruzalę
5. Rabšakės šventvagiškas laiškas ir Ezekijo malda 2 Karalių 19:8–13 / Izaijo 37:8–13 – Rabšakė grįžta ir randa Sanheribą kovojantį su Libna. Išgirdęs, kad Etiopijos karalius Tirhaka išėjo kovoti su juo, Sanheribas vėl siunčia Ezekijui laiškus, įspėdamas jį, kad Dievas negali išgelbėti Jeruzalės, ir išvardydamas sunaikintas tautas (Gozanas, Haranas, Recefas, Telasaras). 2 Karalių 19:14 / Izaijo 37:14 – Ezekijas gauna laišką iš pasiuntinio, jį perskaito, įeina į Viešpaties namus ir išskleidžia jį Viešpaties akivaizdoje . 2 Karalių 19:15–19 / Izaijo 37:15–20 – Ezekijas meldžiasi: „Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų, tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas... Viešpatie, palenk savo ausį ir išgirsk! Viešpatie, atverk savo akis ir pažiūrėk! Išgirsk Sanheribo žodžius, kuris siuntė jį niekinti gyvąjį Dievą.“ Jis pripažįsta, kad Asirija sunaikino kitas tautas, nes jų dievai buvo tik medis ir akmuo, ir meldžiasi: „Tad dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, maldauju, išgelbėk mus iš jo rankos, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu esi vienintelis Viešpats Dievas.“ 6. Dievo atsakymas per Izaiją 2 Karalių 19:20 / Izaijo 37:21–22 – Izaijas siunčia Ezekijui žinią: „Tai, ko meldei man prieš Asirijos karalių Sanheribą, aš išgirdau.“ 2 Karalių 19:21–28 / Izaijo 37:22–29 – Viešpats bara Sanheribo išdidumą: „Ką tu niekinai ir piktžodžiavai?... net Izraelio Šventąjį.“ Dievas pažymi, kad Asirijos pergales leido tik Jo dieviškoji apvaizda („Argi negirdėjai seniai, kaip aš tai padariau?“). Dėl Sanheribo įniršio Dievas pareiškia: „Įversiu savo kablį tau į nosį ir savo apjuostį tau į lūpas ir parvesiu tave atgal tuo pačiu keliu, kuriuo atėjai.“ 2 Karalių 19:29–31 / Izaijo 37:30–32 – Dievas duoda Judui išlikimo ir augimo ženklą: Judo namų likutis vėl įleis šaknis žemyn ir neš vaisių aukštyn. 2 Karalių 19:32–34 / Izaijo 37:33–35 – Dievas pažada apie Asirijos karalių: „Jis neįeis į šį miestą, nepašaus į jį strėlės, neateis prieš jį su skydu ir nesupils aplink jį pylimo... Nes aš ginsiu šį miestą, kad jį išgelbėčiau, dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo.“ 7. Dieviškasis įsikišimas ir Sanheribo žlugimas 2 Karalių 19:35 / Izaijo 37:36 / 2 Metraščių 32:21 – Tą pačią naktį Viešpaties angelas išėjo ir išžudė asirų stovykloje 185 000 vyrų . Kai žmonės anksti rytą atsikėlė, „štai jie visi buvo negyvi lavonai“. 2 Karalių 19:36 / Izaijo 37:37 – Sanheribas iškeliauja, grįžta į Ninevę ir ten apsigyvena. 2 Karalių 19:37 / Izaijo 37:38 / 2 Metraščių 32:21 – Sanheribas garbino savo dievo Nisrocho namuose, kai jo sūnūs Adramelechas ir Sarezeras nužudė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos žemę. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje.
Pagrindinės pamokos iš pasakojimo Skirtumas tarp žmogaus kompromiso ir dieviškojo išlaisvinimo Iš pradžių Ezekijas bandė papirkti Sanheribą, pavogdamas auksą iš šventyklos (2 Karalių 18:14–16), tačiau Asirija vis tiek sugrįžo ir visiškai užkariavo. Dievo priešo nuraminimas retai kada pavyksta; ilgalaikė taika atėjo tik tada, kai Ezekijas nustojo pasikliauti sidabru ir visiškai atsigręžė į maldą.
9
Galingasis Viešpaties angelas gina Jeruzalę
Praktinis pasiruošimas kartu su dvasiniu pasitikėjimu Prieš prasidedant apgulčiai, Ezekijas sustabdė vandens tiekimą, sustiprino sienas ir organizavo gynybą (2 Met 32, 2–5). Tikėjimas Dievu nereiškia praktinės atsakomybės ignoravimo, tačiau Ezekijas savo galutinį pasitikėjimą grindė Visagaliu, o ne jo įtvirtinimais. Dvasinis įžvalgumas prieš pajuoką ir apgaulę Rabšakė naudojo psichologinę taktiką – iškraipė Šventąjį Raštą, skleidė baimę, abejojo Dievo galia ir bandė atskirti vadovybę nuo žmonių (2 Karalių 18:22, 28–35). Ezekijo įsakymas „neatsakyti jam“ moko, kaip išmintingai atsisakyti ginčytis šventvagiškais užgauliojimais ir verčiau kreiptis į Dievą. Išplatindami savo bėdas Viešpačiui Kai Ezekijas gavo bauginantį Sanheribo laišką, jis nunešė jį tiesiai į šventyklą ir „išskleidė jį Viešpaties akivaizdoje“ (2 Karalių 19:14). Tai yra maldos modelis: apčiuopiamas grėsmes, baimes ir nerimą nešti tiesiai į Dievo akivaizdą ir atvirai Jam išsakyti. Dievo šlovė kaip svarbiausias prioritetas maldoje Ezekijas meldėsi ne tik dėl asmeninio išlikimo; jis meldėsi, kad Dievas imtųsi veiksmų, „kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu esi Viešpats Dievas, Tu vienas“ (2 Karalių 19:19). Maldos, skirtos Dievo garbei, glaudžiai susijusios su Jo valia. Žmogaus puikybė prieš Dievo suverenitetą Sanheribas tikėjo, kad jo kariniai užkariavimai buvo jo paties galios rezultatas (2 Karalių 19:23–24). Dievas jam priminė, kad jis tėra įrankis Dievo visa apimančiame plane (2 Karalių 19:25–28). Dievas priešinasi išdidžiiesiems, ir jokia pasaulietinė jėga negali nugalėti Jo suverenių tikslų.
10