Issuu

Dievo ir žmogaus gailestingumas

Viešpats yra gailestingas ir maloningas, lėtas pykti ir kupinas gailestingumo. Psalmių 103:8 Todėl būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas. Lk 6, 36

Penkiaknygė Jam delsiant, vyrai čiupo jį už rankos, jo žmonos ir abiejų dukterų, nes Viešpats buvo jam gailestingas. Jie išvedė jį ir paliko už miesto ribų. Pradžios 19:16 Štai dabar tavo tarnas rado malonę tavo akyse, ir tu padarei didelį savo gailestingumą, kurį man parodei, išgelbėdamas mano gyvybę. Todėl negaliu pabėgti į kalną, kad manęs neužkluptų kokia nors nelaimė ir aš nemirčiau. Pradžios 19:19 Ir jis tarė: „Palaimintas Viešpats, mano šeimininko Abraomo Dievas, kuris nepaliko savo gailestingumo ir ištikimybės mano šeimininkui! Kelyje Viešpats mane nuvedė į mano šeimininko brolių namus.“ Pradžios 24:27 Nesu vertas nė menkiausios iš visų tavo gailestingumo ir visos ištikimybės, kurią parodei savo tarnui; nes su lazda perėjau per šį Jordaną, o dabar esu tapęs dviem būriais. Pradžios 32:10 Bet Viešpats buvo su Juozapu, parodė jam gailestingumą ir suteikė jam malonę kalėjimo viršininko akyse. Pradžios 39:21 Visagalis Dievas tesuteikia jums gailestingumą to vyro akivaizdoje, kad jis išsiųstų jūsų aną brolį ir Benjaminą. Jei aš liksiu be vaikų, tai liksiu be vaikų. Pradžios 43:14 Tu savo gailestingumu išvedei tautą, kurią atpirkai; savo jėga vedei juos į savo šventąją buveinę. Išėjimo 15:13 Ir rodydamas gailestingumą tūkstančiams tų, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų. Išėjimo 20:6 Padarysi ir dangtį iš gryno aukso; jo ilgis bus dvi su puse uolekties, o plotis – pusantros uolekties. Padarysi du cherubus iš aukso, kalto darbo juos padarysi abiejuose malonės sosto galuose. Padirbk vieną cherubą viename gale, o kitą cherubą kitame. Iš dangčio padarysi cherubus abiejuose jo galuose. Cherubai išskleis savo sparnus aukštyn, dengdami jais malonės sostą, ir jų veidai bus nukreipti vienas į kitą; cherubų veidai bus nukreipti į malonės sostą. Ant skrynios pastatysi malonės sostą, o skrynioje įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu. Ten Aš su tavimi susitiksiu ir kalbėsiu su tavimi nuo dangčio viršaus, tarp dviejų cherubų, kurie yra ant Liudijimo skrynios, apie visa, ką tau duosiu įsakymu Izraelio vaikams. Išėjimo 25: 17–22 Ir uždėsi malonės sostą ant Liudijimo skrynios, esančios švenčiausiojoje. Išėjimo 26:34 Ir pastatysi jį prieš uždangą, kuri yra prie Liudijimo skrynios, prieš malonės sostą, kuri yra virš Liudijimo, kur Aš tau apsireikšiu. Išėjimo 30:6 Susitikimo palapinę, Sandoros skrynią, ant jos esantį malonės sostą ir visus palapinės reikmenis, Išėjimo 31:7

Dievo ir žmogaus gailestingumas Viešpats yra gailestingas ir maloningas, lėtas pykti ir kupinas gailestingumo. Psalmių 103:8 Todėl būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas. Lk 6, 36

Ir jis tarė: „Aš leisiu visai savo gerybei praeiti prieš tave ir skelbsiu Viešpaties vardą tavo akivaizdoje. Būsiu maloningas, kam būsiu maloningas, ir pasigailėsiu to, kuriam būsiu pasigailėtinas.“ Išėjimo 33:19 Ir Viešpats praėjo priešais jį ir paskelbė: „Viešpats, Viešpats Dievas, gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos, Išsaugok gailestingumą tūkstančiams, atleisk nusikaltimus, nusižengimus ir nuodėmes, bet niekaip nepaliksi kalto nenubausto; bausk tėvų nusikaltimus vaikams ir vaikų vaikams iki trečios ir ketvirtos kartos. Išėjimo 34: 6-7 Skrynią ir jos kartis, malonės dangtį ir uždangą, Išėjimo 35:12 Ir jis padarė malonės sostą iš gryno aukso: jo ilgis buvo dvi su puse uolekties, o plotis – pusantros uolekties. Ir jis padarė du cherubus iš aukso, nukaldintus iš vieno gabalo, prie abiejų malonės sosto galų; Vieną cherubiną vienoje pusėje ir kitą cherubiną kitoje, anos pusės pusėje. Iš malonės sosto jis padarė cherubinus abiejuose jo galuose. Cherubai išskleidė savo sparnus aukštyn ir jais dengė malonės sostą, jų veidai buvo nukreipti vienas į kitą; cherubų veidai buvo nukreipti į malonės sostą. Išėjimo 37: 6-9 Liudijimo skrynią, jos kartis ir malonės sostą, Išėjimo 39:35 Ir jis paėmė ir įdėjo Liudijimą į skrynią, pritvirtino kartis prie skrynios ir uždėjo malonės sostą ant skrynios. Išėjimo 40:20 Ir Viešpats tarė Mozei: „Sakyk savo broliui Aaronui, kad jis niekada neįeitų į šventąją vietą už uždangos, priešais malonės sostą, kuris yra ant Skrynios, kad nenumirtų, nes Aš pasirodysiu debesyje ant malonės sosto.“ Kunigų 16:2 Ir jis uždės smilkalus ant ugnies Viešpaties akivaizdoje, kad smilkalų debesis padengtų malonės sostą, esančią ant Liudijimo, ir jis nemirtų. Jis paims jaučio kraujo ir apšlakstys pirštu malonės sostą rytuose, o priešais malonės sostą septynis kartus apšlakstys krauju pirštu. Tada jis papjaus ožį, skirtą aukai už nuodėmę, kuris skirtas žmonėms, įneš jo kraują už uždangos ir su jo krauju padarys taip, kaip padarė su jaučio krauju, – apšlakstys juo malonės sostą ir priešais malonės sostą. Kunigų 16: 13–15 Kai Mozė įėjo į Susitikimo palapinę pasikalbėti su juo, jis išgirdo balsą žmogaus, kalbančio su juo nuo malonės sosto, kuris buvo ant Liudijimo skrynios, tarp dviejų cherubų, ir jis kalbėjo su juo. Skaičių 7:89 Viešpats yra kantrus ir labai gailestingas, atleidžiantis nusikaltimus ir nusižengimus, bet nepalieka kalto nenubausto, bausdamas tėvų nusikaltimus vaikams iki trečios ir ketvirtos kartos. Atleisk, maldauju, šios tautos kaltę dėl savo didelio gailestingumo, kaip atleidai šiai tautai nuo Egipto iki šiol. Skaičių 14: 18–19 (Nes Viešpats, tavo Dievas, yra gailestingas Dievas.) Jis neapleis tavęs ir nesunaikins tavęs, nepamirš tavo tėvų sandoros, kurią jiems prisiekė. Pakartoto Įstatymo 4:31 Ir rodydamas gailestingumą tūkstančiams tų, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų. Pakartoto Įstatymo 5:10

Kai Viešpats, tavo Dievas, atiduos juos tau, tu juos sutriuškinsi ir visiškai sunaikinsi; nesudarysi su jais sandoros ir nerodys jiems gailesčio. Tad žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, yra Dievas, ištikimas Dievas, kuris laikosi sandoros ir yra gailestingas tiems, kurie jį myli ir laikosi jo įsakymų per tūkstantį kartų. Todėl, jei klausysite šių įsakymų, juos vykdysite ir laikysitės, Viešpats, jūsų Dievas, laikysis sandoros ir gailestingumo, kurį prisiekė tavo tėvams. Pakartoto Įstatymo 7:2 , 9, 12 Ir nieko iš to prakeikto nelips prie tavo rankos, kad Viešpats atsigręžtų nuo savo įniršio ir parodytų tau gailestingumą, pasigailėtų tavęs ir padaugintų tave, kaip prisiekė tavo tėvams. Pakartoto Įstatymo 13:17 Viešpatie, būk gailestingas savo tautai Izraeliui, kurią atpirkai, ir neįskaityk nekalto kraujo savo tautai Izraeliui. Ir kraujas jiems bus atleistas. Pakartoto Įstatymo 21:8 Džiaukitės, tautos, kartu su jo tauta! Nes jis atkeršys už savo tarnų kraują, atkeršys savo priešams ir bus gailestingas savo žemei ir savo tautai. Pakartoto Įstatymo 32:43

Istorija Šnipai pamatė iš miesto išeinantį vyrą ir tarė jam: „Parodyk mums įėjimą į miestą, ir mes tau pasigailėsime.“ Teisėjų 1:24 Bet mano gailestingumas nuo jo neatitrauks, kaip atėmiau jį nuo Sauliaus, kurį pašalinau tavo akivaizdoje. 2 Samuelio 7:15 Atėjai tik vakar, ar šiandien turėčiau tave versti eiti su mumis? Kadangi aš einu, kur noriu, grįžk ir parsivesk savo brolius. Gailestingumas ir tiesa tebūna su tavimi. 2 Samuelio 15:20 Su gailestinguoju būsi gailestingas, o su teisiuoju – teisus. 2 Samuelio 22:26 Jis – išgelbėjimo bokštas savo karaliui ir rodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius. 2 Samuelio 22:51 Dovydas tarė Gadui: „Esu didelėje bėdoje. Pulkime į Viešpaties rankas, nes Jo gailestingumas didelis. Neleisk man patekti į žmogaus rankas.“ 2 Samuelio 24:14 Saliamonas tarė: „Tu parodei savo tarnui Dovydui, mano tėvui, didelį gailestingumą, nes jis vaikščiojo prieš tave tiesoje, teisume ir tyra širdimi su tavimi. Tu jam parodei šį didelį gailestingumą, davei jam sūnų, kuris sėdėtų jo soste, kaip yra šiandien.“ 1 Karalių 3:6 Ir jis tarė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, nėra kito Dievo kaip Tu nei danguje viršuje, nei žemėje apačioje, kuris laikytųsi sandoros ir būtų gailestingas savo tarnams, kurie visa širdimi vaikšto prieš tave.“ 1 Karalių 8:23 Jo tarnai jam tarė: „Štai mes girdėjome, kad Izraelio namų karaliai yra gailestingi karaliai. Apsivilkime ašutinėmis ant strėnų ir virvėmis ant galvų ir išeikime pas Izraelio karalių. Galbūt jis išgelbės tavo gyvybę.“ 1 Karalių 20:31 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. 1 Metraščių 16:34

Ir su jais Hemanas, Jedutūnas ir kiti išrinktieji, kurie buvo išvardyti vardais, kad dėkotų Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas, 1 Metraščių 16:41 Aš būsiu jam tėvas, o jis bus mano sūnus. Aš neatimsiu iš jo savo gailestingumo, kaip atėmiau iš to, kuris buvo prieš tave. 1 Metraščių 17:13 Dovydas tarė Gadui: „Esu didelėje bėdoje. Leisk man patekti į Viešpaties rankas, nes Jo gailestingumas yra labai didelis. Tik neleisk man patekti į žmogaus rankas.“ 1 Metraščių 21:13 Dovydas davė savo sūnui Saliamonui prieangio, jo namų, iždų, viršutinių kambarių, vidinių kambarių ir malonės sosto vietos pavyzdžius, 1 Metraščių 28:11 Ir Saliamonas tarė Dievui: „Tu parodei didelį gailestingumą mano tėvui Dovydui ir padarei mane karaliumi jo vietoje.“ 2 Metraščių 1:8 Kai trimitininkai ir giesmininkai susirinko kaip vienas, giedojo vienu balsu, girdėdami Viešpaties šlovę ir Jam dėkodami, pakėlė balsus trimitais, cimbolais ir kitais muzikos instrumentais ir šlovino Viešpatį, sakydami: „Jis geras, jo gailestingumas amžinas!“ – tada Viešpaties namai prisipildė debesies. 2 Metraščių 5:13 Ir tarė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, nėra Dievo kaip Tu nei danguje, nei žemėje, kuris laikosi sandoros ir yra gailestingas savo tarnams, kurie visa širdimi vaikšto prieš Tave.“ Viešpatie Dieve, neatsuk akių nuo savo pateptojo veido! Atsimink savo tarno Dovydo gailestingumą. 2 Metraščių 6:14 , 42 Kai visi izraelitai pamatė, kaip ugnis krito žemyn ir Viešpaties šlovė buvo ant namų, jie nusilenkė veidais iki žemės ant grindinio, pagarbino ir šlovino Viešpatį, sakydami: „Jis geras, jo gailestingumas amžinas.“ Kunigai tarnavo savo pareigose, levitai – su Viešpaties giesmėmis, kurias karalius Dovydas buvo padaręs, kad šlovintų Viešpatį, nes Jo gailestingumas amžinas. Dovydas šlovino juos per savo tarnystę. Kunigai pūtė trimitus priešais juos, o visas Izraelis stovėjo. 2 Metraščių 7:3 , 6 Pasitaręs su žmonėmis, jis paskyrė Viešpačiui giesmininkus, kurie, eidami kariuomenės priekyje, giedotų šventumo grožį ir sakytų: „Girkite Viešpatį, nes Jo gailestingumas amžinas!“ 2 Metraščių 20:21 Jei sugrįšite pas Viešpatį, jūsų broliai ir vaikai ras gailestį tų akivaizdoje, kurie juos išvedė belaisviais, ir jie sugrįš į šią žemę. Nes Viešpats, jūsų Dievas, yra maloningas ir gailestingas. Jis neatgręš savo veido nuo jūsų, jei sugrįšite pas Jį. 2 Metraščių 30:9 Ir jie giedojo kartu, šlovindami ir dėkodami Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas Izraeliui. Ir visi žmonės garsiai šaukė, šlovindami Viešpatį, nes buvo padėti Viešpaties namų pamatai. Ezros 3:11 Ir parodė man gailestingumą karaliaus, jo patarėjų ir visų galingų karaliaus kunigaikščių akivaizdoje. Aš buvau sustiprintas, kai Viešpaties, mano Dievo, ranka buvo ant manęs, ir surinkau iš Izraelio vadus eiti su manimi. Ezros 7:28 Nors buvome vergai, mūsų Dievas mūsų neapleido vergijoje, bet parodė mums gailestingumą Persijos karalių akyse, kad suteiktų mums atgaivą, atstatytų mūsų Dievo namus, atkurtų jų griuvėsius ir duotų mums sieną Jude ir Jeruzalėje. Ezros 9:9

Ir tarė: „Maldauju Tave, Viešpatie, dangaus Dieve, didis ir baisus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir esi gailestingas tiems, kurie Tave myli ir laikosi Jo įsakymų! Viešpatie, meldžiu Tave, tebūna Tavo ausis dėmesinga Tavo tarno maldai ir Tavo tarnų maldai, kurie trokšta bijoti Tavo vardo. Tegul Tavo tarnui šiandien sekasi ir suteikia jam gailestingumą šio vyro akyse. Aš buvau karaliaus taurininkas. Nehemijo 1:5 , 11 Jie atsisakė paklusti ir neprisiminė Tavo stebuklų, kuriuos tarp jų padarei, bet sukietino savo sprandus ir maištui paskyrė vadą grįžti į vergiją. Bet Tu esi Dievas, pasiruošęs atleisti, maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir labai geras, ir jų neapleidai. Vis dėlto Tu, būdamas labai gailestingas, jų neapleidai dykumoje. Dieną debesies stulpas nepasitraukė nuo jų, vesdamas juos keliu, ir naktį ugnies stulpas, rodantis jiems šviesą ir kelią, kuriuo jie turėtų eiti. Todėl atidavei juos į priešų rankas, kurie juos engė. Jų nelaimės metu, kai jie šaukėsi Tavęs, Tu išgirdai juos iš dangaus. Ir dėl savo didelio gailestingumo davei jiems gelbėtojus, kurie išgelbėjo juos iš priešų rankos. Bet pailsėję jie vėl elgėsi piktai prieš tave. Todėl tu juos palikai priešų rankose, ir tie juos valdė. Bet kai jie sugrįžo ir šaukėsi tavęs, tu išgirdai juos iš dangaus ir daug kartų išgelbėjai juos dėl savo gailestingumo. Tačiau dėl savo didelio gailestingumo Tu jų visiškai nesunaikinai ir neapleidai, nes Tu esi maloningas ir gailestingas Dievas. Tad dabar, mūsų Dieve, didis, galingas ir baisusis Dieve, kuris laikaisi sandoros ir esi gailestingas, neleisk Tau niekinti visų nelaimių, kurios ištiko mus – mūsų karalius, kunigus, kunigus, pranašus, tėvus ir visą Tavo tautą nuo Asirijos karalių laikų iki šios dienos. Nehemijo 9:17 , 19, 27–28, 31–32 Ir įsakiau levitams apsivalyti, ateiti ir saugoti vartus, kad šventintų šabo dieną. Atsimink mane, mano Dieve, ir dėl to ir pasigailėk manęs dėl savo didžio gailestingumo. Nehemijo 13:22

Poezija Jis tai priverčia ateiti, ar dėl pataisymo, ar dėl savo krašto, ar dėl pasigailėjimo. Jobo 37:13 (Vyriausiajam Neginoto giesmės muzikantui, Dovydo psalmė.) Išgirsk mane, kai šaukiuosi, mano teisumo Dieve! Tu išplėtei mane, kai buvau sielvarte; pasigailėk manęs ir išgirsk mano maldą. Psalmių 4:1 O aš ateisiu į Tavo namus dėl Tavo didžio gailestingumo ir, bijodamas Tavo, lenksiuosi Tavo šventosios šventyklos link. Psalmių 5:7 Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes esu silpnas; Viešpatie, išgydyk mane, nes mano kaulai sudrebėję. Viešpatie, sugrįžk, išlaisvink mano sielą: išgelbėk mane dėl savo gailestingumo. Psalmių 6:2 , 4 Pasigailėk manęs, Viešpatie! Atsižvelk į mano kančią, kurią kenčiu nuo tų, kurie manęs nekenčia. Tu, kuris mane iškelia iš mirties vartų. Psalmių 9:13 Bet aš pasitikėjau Tavo gailestingumu; mano širdis džiaugsis Tavo išgelbėjimu. Psalmių 13:5 Su gailestinguoju būsi gailestingas; su doru žmogumi būsi teisus; Didelį išgelbėjimą jis suteikia savo karaliui ir parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius. Psalmių 18:25 , 30 Karalius pasitiki Viešpačiu ir dėl Aukščiausiojo gailestingumo nesusvyruos. Psalmių 21:7

Tikrai gerumas ir gailestingumas lydės mane visas mano gyvenimo dienas; ir aš gyvensiu Viešpaties namuose amžinai. Psalmių 23:6 Viešpatie, atsimink savo gailestingumą ir meilę, nes tai yra nuo senų laikų. Neatmink mano jaunystės nuodėmių ir mano nusikaltimų. Dėl savo gailestingumo atsimink mane dėl savo gerumo, Viešpatie. Visi Viešpaties takai yra gailestingumas ir tiesa tiems, kurie laikosi Jo sandoros ir Jo liudijimų. Atsigręžk į mane ir pasigailėk manęs, nes esu apleistas ir prislėgtas. Psalmių 25:6–7, 10, 16 O aš vaikščiosiu savo nekaltumo dvasia: atpirk mane ir būk man gailestingas. Psalmių 26:11 Viešpatie, išgirsk, kai šaukiuosi savo balsu: pasigailėk manęs ir išklausyk mane. Psalmių 27:7 Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk manęs: Viešpatie, būk mano padėjėjas. Psalmių 30:10 Džiaugsiuosi ir džiūgausiu dėl Tavo gailestingumo, nes Tu atkreipei dėmesį į mano vargą, pažįsti mano sielą nelaimėse. Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes esu bėdoje! Mano akys apimtos sielvarto, mano siela ir pilvas apmirę. Apšviesk savo veidą savo tarnui: išgelbėk mane dėl savo gailestingumo. Psalmių 31:7 , 9, 16 Daug sielvarto patirs nedorėlis, bet kas pasitiki Viešpačiu, tą apgaubs gailestingumas. Psalmių 32:10 Štai Viešpaties akis stebi tuos, kurie Jo bijo, kurie laukia Jo gailestingumo; Viešpatie, tebūna Tavo gailestingumas su mumis, nes mes tikimės Tavimi. Psalmių 33:18 , 22 Viešpatie, Tavo gailestingumas siekia dangus, o Tavo ištikimybė – debesis. Psalmių 36:5 Nedorėlis skolinasi ir negrąžina, o teisusis yra gailestingas ir duoda. Jis visada gailestingas ir skolina; ir jo palikuonys yra palaiminti. Psalmių 37:21 , 26 Viešpatie, neatsakyk man savo gailestingumo; tavo meilė ir tiesa tegul mane nuolat saugo. Psalmių 40:11 Aš sakiau: „Viešpatie, būk man gailestingas; išgydyk mano sielą, nes aš Tau nusidėjau.“ Bet Tu, Viešpatie, būk man gailestingas ir pakelk mane, kad galėčiau jiems atlyginti. Psalmių 41:4 , 10 Pakilk mums padėti ir atpirk mus dėl savo gailestingumo. Psalmių 44:26 (Vyriausiajam giesmininkui, Dovydo psalmė, kai pranašas Natanas atėjo pas jį, jam įėjus pas Batšebą.) Pasigailėk manęs, Dieve, dėl savo malonės! Dėl savo didelio gailestingumo ištrink mano kaltes. Psalmių 51:1 Bet aš esu kaip žaliuojantis alyvmedis Dievo namuose: pasitikiu Dievo gailestingumu per amžius. Psalmių 52:8 (Vyriausiajam muzikantui prie Jonathanelemrechimo, Dovydo Michtamas, kai filistinai jį sugavo Gate.) Būk man gailestingas, Dieve! Žmonės mane prarytų, jie kasdien mane engia ir kariauja. Psalmių 56:1 (Vyriausiajam muzikantui, Altašytui, Dovydo Michtamui, kai jis pabėgo nuo Sauliaus į olą.) Būk man gailestingas, Dieve, būk man gailestingas, nes mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų šešėlyje

aš rasiu prieglobstį, kol šios nelaimės praeis. Jis pasiųs iš dangaus ir išgelbės mane nuo pajuokos to, kuris nori mane praryti. Sela! Dievas pasiųs savo gailestingumą ir savo tiesą. Nes didis Tavo gailestingumas siekia dangus, o Tavo tiesa – debesis. Psalmių 57:1 , 3, 10 Todėl Tu, Viešpatie, kareivijų Dieve, Izraelio Dieve, pabusk aplankyti visas tautas; nebūk gailestingas jokiam nedorėliui nusikaltėliui. Sela. Mano gailestingasis Dievas mane sustabdys: Dievas leis man pamatyti mano geismą ant mano priešų. Bet aš giedosiu apie Tavo galybę, rytą garsiai giedosiu apie Tavo gailestingumą, nes Tu buvai mano apsauga ir priebėga mano nelaimės dieną. Tau, mano stiprybe, giedosiu, nes Dievas – mano apsauga ir mano gailestingumo Dievas. Psalmių 59:5 , 10, 16–17 Jis amžinai liks Dievo akivaizdoje: paruošk gailestingumą ir tiesą, kurie jį apsaugotų. Psalmių 61:7 Taip pat Tau, Viešpatie, priklauso gailestingumas, nes Tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus. Psalmių 62:12 Garbė Dievui, kuris neatmetė mano maldos ir neatmetė nuo manęs savo gailestingumo. Psalmių 66:20 (Vyriausiajam muzikantui Neginoto psalmėje, psalmė arba giesmė.) Dieve, būk mums gailestingas ir palaimink mus; ir tešviečia mums jo veidas; Sela. Psalmių 67:1 O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, priimtinu metu. Dieve, dėl savo didžio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos. Viešpatie, išgirsk mane, nes Tavo gailestingumas geras; atsigręžk į mane dėl savo didelio gailestingumo. Psalmių 69:13 , 16 Ar jo gailestingumas išnyko amžiams, ar jo pažadas amžiams nebegalioja? Argi Dievas pamiršo būti maloningas? Argi supykęs Jis uždarė savo gailestingumą? Sela! Psalmių 77: 8-9 Neatmink ankstesnių mūsų kaltių! Tegul tavo gailestingumas greitai mus sustabdo, nes esame labai pažeminti. Psalmių 79:8 Parodyk mums savo gailestingumą, Viešpatie, ir suteik mums savo išgelbėjimą. Gailestingumas ir tiesa susitinka, teisumas ir ramybė pasibučiavo. Psalmių 85:7 , 10 Būk man gailestingas, Viešpatie, nes aš kasdien šaukiuosi Tavęs. Nes Tu, Viešpatie, esi geras ir pasiruošęs atleisti; ir kupinas gailestingumo visiems, kurie šaukiasi Tavęs. Nes didelis yra Tavo gailestingumas man ir Tu išgelbėjai mano sielą iš giliausio pragaro. Bet Tu, Viešpatie, esi Dievas, kupinas užuojautos ir malonės, kantrus ir kupinas gailestingumo bei tiesos. Atsigręžk į mane ir pasigailėk manęs; suteik savo stiprybės savo tarnui ir išgelbėk savo tarnaitės sūnų. Psalmių 86:3 , 5, 13, 15–16 (Ezrahitų Etano giesmė.) Aš giedosiu apie Viešpaties gailestingumą amžinai, savo burna skelbsiu Tavo ištikimybę per visas kartas. Nes aš sakiau: „Gailestingumas bus pastatytas per amžius, tavo ištikimybę įtvirtinsi danguose.“ Teisingumas ir teisingumas yra Tavo sosto buveinė; gailestingumas ir tiesa eis Tavo akivaizdoje. Bet mano ištikimybė ir gailestingumas bus su juo, ir mano vardu bus išaukštintas jo ragas. Savo gailestingumą jam išlaikysiu amžinai, ir mano sandora su juo bus tvirta. Psalmių 89:1-2, 14, 24, 28

O, anksti patenkink mus savo gailestingumu, kad galėtume džiaugtis ir linksmintis visas savo dienas. Psalmių 90:14 Kai sakiau: „Mano koja slysta“, Tavo gailestingumas, Viešpatie, mane palaikė. Psalmių 94:18 Jis atsiminė savo gailestingumą ir ištikimybę Izraelio namams. Visi žemės pakraščiai matė mūsų Dievo išgelbėjimą. Psalmių 98:3 Nes Viešpats yra geras; Jo gailestingumas amžinas, ir Jo tiesa tęsiasi per visas kartas. Psalmių 100:5 (Dovydo psalmė.) Apie gailestingumą ir teisingumą giedosiu; Tau, Viešpatie, giedosiu. Psalmių 101:1 Tu pakilsi ir pasigailėsi Siono, nes atėjo laikas jam padėti, paskirtasis metas. Psalmių 102:13 Kas išperka tavo gyvybę nuo pražūties, kas tave vainikuoja meile ir gailestingumu; Viešpats yra gailestingas ir maloningas, lėtas pykti ir kupinas gailestingumo. Nes kaip dangus yra aukštai virš žemės, taip didelis yra Jo gailestingumas tiems, kurie Jo bijo. Bet Viešpaties gailestingumas per amžius tiems, kurie Jo bijo, ir Jo teisumas vaikų vaikams; Psalmių 103:4 , 8 , 11, 17 Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų, neatsiminė Tavo didelio gailestingumo, bet erzino Jį prie jūros, prie Raudonosios jūros. Ir Jis atsiminė savo sandorą jų labui ir atgailavo dėl savo didelio gailestingumo. Psalmių 106:1 , 7, 45 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. Psalmių 107:1 Nes Tavo gailestingumas didis virš dangų, o Tavo tiesa siekia debesis. Psalmių 108:4 Tegul niekas jo nepasigaili, tegul niekas jo našlaičius palaiko. Nes jis nepamiršo parodyti gailestingumo, bet persekiojo vargšą ir beturtį, kad galėtų užmušti tuos, kurių širdys sudužusios. Bet Tu, Viešpatie Dieve, padaryk tai dėl savo vardo; kadangi Tavo gailestingumas geras, išgelbėk mane. Padėk man, Viešpatie, mano Dieve! Gelbėk mane pagal savo gailestingumą! Psalmių 109:12 , 16, 21, 26 Ne mums, Viešpatie, ne mums, bet Tavo vardui tebūna šlovė dėl Tavo gailestingumo ir dėl Tavo tiesos. Psalmių 115:1 Maloningas yra Viešpats ir teisus; taip, mūsų Dievas yra gailestingas. Psalmių 116:5 Nes didis Jo gailestingumas mums, ir Viešpaties tiesa amžina per amžius. Girkite Viešpatį! Psalmių 117:2 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. Tegul Izraelis sako, kad jo gailestingumas amžinas. Tegul Aarono namai sako: „Jo gailestingumas amžinas!“ Tegul tie, kurie bijo Viešpaties, sako, kad Jo gailestingumas amžinas. Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. Psalmių 118:1–4 , 29 Viešpatie, tegul Tavo gailestingumas ateina ir pas mane, Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai. Visa širdimi meldžiausi Tavo malonės, būk man gailestingas pagal Tavo žodį. Viešpatie, žemė pilna Tavo

gailestingumo; mokyk mane savo įstatų. Tegul, meldžiu Tave, Tavo gailestingas gerumas bus mano paguoda, kaip Tu žadėjai savo tarnui. Teateina pas mane Tavo gailestingumas, kad gyvenčiau, nes Tavo įstatymas – mano džiaugsmas. Elkis su savo tarnu pagal savo gailestingumą ir mokyk mane savo įstatų. Pažvelk į mane ir būk man gailestingas, kaip anksčiau darei tiems, kurie myli Tavo vardą. Viešpatie, didis yra Tavo gailestingumas; atgaivink mane pagal Tavo teismus. Psalmių 119:41 , 58, 64, 76–77, 124, 132, 156 Štai kaip tarnų akys žvelgia į savo šeimininkų rankas ir kaip tarnaitės akys į savo šeimininkės ranką, taip ir mūsų akys laukia Viešpaties, mūsų Dievo, kol Jis mūsų pasigailės. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų, nes esame labai pilni paniekos. Psalmių 123: 2-3 Tegul Izraelis viltis Viešpačiu, nes su Viešpačiu yra gailestingumas ir su Juo didelis išvadavimas. Psalmių 130:7 Psalmės 136 1 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. 2 Dėkokite dievų Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas. 3 Dėkokite viešpačių Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas. 4 Tam, kuris vienintelis daro didelius stebuklus, nes Jo gailestingumas amžinas. 5 Tam, kuris išmintimi dangus sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas. 6 Tam, kuris ištiesė žemę virš vandenų, nes Jo gailestingumas amžinas. 7 Tam, kuris sutvėrė didžius šviesulius, nes Jo gailestingumas amžinas. 8 Saulę, kad valdytų dieną, nes Jo gailestingumas amžinas. 9 Mėnulį ir žvaigždes, kad valdytų naktį, nes Jo gailestingumas amžinas. 10 Tam, kuris sumušė Egipto pirmagimius, nes Jo gailestingumas amžinas. 11 Ir išvedė Izraelį iš jų tarpo, nes Jo gailestingumas amžinas. 12 Stipria ranka ir ištiesta petimi, nes Jo gailestingumas amžinas. 13 Tam, kuris perskyrė Raudonąją jūrą į dalis, nes Jo gailestingumas amžinas. 14 Ir pervedė Izraelį per jį, nes Jo gailestingumas amžinas. 15 Bet pražudė faraoną ir jo kariuomenę Raudonojoje jūroje, nes Jo gailestingumas amžinas. 16 Tam, kuris vedė savo tautą per dykumą, nes Jo gailestingumas amžinas. 17 Tam, kuris nugalėjo didžius karalius, nes Jo gailestingumas amžinas. 18 Ir nužudė garsius karalius, nes jo gailestingumas amžinas. 19 Sihonas, amoritų karalius, nes jo gailestingumas amžinas. 20 ir Ogą, Bašano karalių, nes jo gailestingumas amžinas. 21 Ir atidavė jų žemę paveldėti, nes Jo gailestingumas amžinas. 22 paveldą savo tarnui Izraeliui, nes Jo gailestingumas amžinas. 23 Kuris atsiminė mus mūsų pažeminime, nes Jo gailestingumas amžinas. 24 Ir išpirko mus nuo mūsų priešų, nes jo gailestingumas amžinas. 25 Kuris duoda maisto kiekvienam kūnui, nes Jo gailestingumas amžinas. 26 Dėkokite dangaus Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas. Viešpats užbaigs, kas man rūpi. Tavo gailestingumas, Viešpatie, amžinas. Nepalik savo rankų darbų. Psalmių 138:8 Ir dėl savo gailestingumo sunaikink mano priešus ir sunaikink visus, kurie slegia mano sielą, nes aš esu Tavo tarnas. Psalmių 143:12 Viešpats yra maloningas ir kupinas užuojautos, lėtas pykti ir labai gailestingas. Viešpats geras visiems, ir Jo gailestingumas apima visus Jo darbus. Psalmių 145: 8-9

Viešpats gėrisi tais, kurie Jo bijo, kurie laukia Jo gailestingumo. Psalmių 147:11 Tenegliauja tavęs palikti gailestingumas ir tiesa! Prisirišk juos aplink kaklą, įrašyk juos savo širdies plokštėje. Patarlių 3:3 Gailestingas žmogus daro gera savo sielai, o žiaurus žmogus kenkia savo kūnui. Patarlių 11:17 Teisusis rūpinasi savo gyvulio gyvybe, o nedorėlių gailestingumas žiaurus. Patarlių 12:10 Kas niekina savo artimą, nusideda; bet laimingas tas, kuris pasigaili vargšo. Argi neklysta tie, kurie sumano blogį? Bet gailestingumas ir tiesa bus tiems, kurie sumano gera. Kas skriaudžia vargšą, tas niekina jo Kūrėją, o kas jį gerbia, tas gailisi vargšo. Patarlių 14: 21–22, 31 Gailestingumu ir tiesa apvaloma nedorybė, ir Viešpaties baimė padeda išvengti pikto. Patarlių 16:6 Gailestingumas ir tiesa saugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumo. Patarlių 20:28 Kas siekia teisumo ir gailestingumo, tas randa gyvenimą, teisumą ir garbę. Patarlių 21:21 Kas slepia savo nuodėmes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir palieka, tas susilauks gailesčio. Patarlių 28:13

Pranašystė Todėl Viešpats nesidžiaugs jų jaunuoliais ir nepasigailės jų našlaičių ir našlių, nes kiekvienas yra veidmainis ir piktadarys, ir kiekviena burna kalba kvailystes. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatslūgo, Jo ranka vis dar pakelta. (Izaijo 9:17) Viešpats pasigailės Jokūbo ir vėl išsirinks Izraelį, apgyvendins juos jų žemėje. Svetimšaliai susijungs su jais ir glausis prie Jokūbo namų. Izaijo 14:1 Ir sostas bus įtvirtintas gailestingumu, ir jis sėdės jame ištikimai Dovydo palapinėje, teisdamas, siekdamas teisingumo ir skubindamas teisingumą. (Izaijo 16:5) Kai jų šakos nudžius, jos bus nulaužtos; moterys ateis ir jas padegs, nes tai nesupratinga tauta. Todėl Tas, kuris juos sukūrė, nepasigailės jų ir nepaliks jiems malonės. Izaijo 27:11 Todėl Viešpats lauks, kad būtų jums maloningas, todėl bus išaukštintas, kad jūsų pasigailėtų. Nes Viešpats yra teismo Dievas. Palaiminti visi, kurie Jo laukia. Izaijo 30:18 „Buvau įniršęs ant savo tautos, suteršiau savo paveldą ir atidaviau juos į tavo rankas. Tu neparodei jiems gailesčio, labai sunkų jungą uždėjai senoliams.“ Izaijo 47:6 Jie nealks ir netrokš, jų nekepins karštis ir saulė, nes Tas, kuris jų pasigaili, ves juos, ves juos prie vandens šaltinių. Giedokite, dangūs, džiūgaukite, žeme, ir prapliukite džiūgauti, kalnai! Nes Viešpats paguodė savo tautą ir pasigailės savo prislėgtųjų. Izaijo 49:10,13 Trumpam tave palikau, bet su dideliu gailestingumu tave surinksiu. Trumpam įniršęs, akimirkai paslėpiau nuo tavęs savo veidą, bet su amžinu gerumu tavęs pasigailėsiu, – sako Viešpats, tavo 10

Atpirkėjas. Kalnai pasitrauks, kalvos susvyruos, – bet mano gerumas nuo tavęs nepasitrauks, ir mano ramybės sandora nebus sujaukta, – sako Viešpats, kuris tavęs pasigaili. Izaijo 54:7-8,10 Palenkite savo ausį ir ateikite pas mane! Klausykite, ir jūsų siela bus gyva! Aš sudarysiu su jumis amžiną sandorą – patikimą Dovydo gailestingumą. Nedorėlis tegul palieka savo kelią, o neteisusis – savo mintis. Tegul jis sugrįžta pas Viešpatį, ir Jis jo pasigailės, ir pas mūsų Dievą, nes Jis gausiai atleidžia. (Izaijo 55:3,7) Teisusis žūsta, ir niekas to nepriima į širdį; gailestingieji pasitraukia, ir niekas nepagalvoja, kad teisusis išgelbėjamas nuo ateinančio pikto. (Izaijo 57:1) Svetimšaliai statys tavo sienas, ir jų karaliai tau tarnaus. Savo rūstybėje tave smogiau, bet savo palankume tavęs pasigailėjau. Izaijo 60:10 Aš minėsiu Viešpaties ištikimą meilę ir Viešpaties šlovę, už visa, ką Viešpats mums suteikė, ir apie didelį gerumą Izraelio namams, kurį Jis jiems parodė dėl savo gailestingumo ir dėl savo didelės meilės. Pažvelk iš dangaus ir pasižiūrėk iš savo šventos ir šlovingos buveinės: kur tavo uolumas ir tavo jėga, tavo širdies garsai ir tavo gailestingumas man? Ar jie sulaikyti? Izaijo 63:7,15 Eik ir skelbk šiuos žodžius šiaurės link, sakydamas: ‘Sugrįžk, nuklydusi Izraeli, – tai Viešpaties žodis, – ir Aš nebepyksiu ant tavęs, nes Aš esu gailestingas, – tai Viešpaties žodis, – ir nepyksiu amžinai.’ Jeremijo 3:12 Jie griebsis lankų ir ieties, jie žiaurūs ir negailestingi, jų balsas riaumoja kaip jūra; jie joja ant žirgų, išsirikiavę kovai prieš tave, Siono dukra. Jeremijo 6:23 Ir sutriuškinsiu juos vieną prieš kitą, tėvus ir sūnus kartu, – tai Viešpaties žodis. – Aš jų nepasigailėsiu, nepasigailėsiu ir neužjaučiu, bet sunaikinsiu juos.“ Jeremijo 13:14 Nes taip sako Viešpats: „Neik į gedulo namus, neik raudoti ir nedejuoti dėl jų, nes Aš atėmiau savo ramybę iš šios tautos, – sako Viešpats, – ištikimą meilę ir gailestingumą.“ Jeremijo 16:5 „Po to, – tai VIEŠPATIES žodis, – Aš atiduosiu Judo karalių Zedekiją, jo tarnus, žmones ir tuos, kurie išliks šiame mieste nuo maro, kalavijo ir bado, į Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas, į jų priešų rankas ir į tų, kurie ieško jų gyvybės, rankas. Jis juos nubaus kalavijo ašmenimis, nepasigailės jų, nepasigailės ir neužgailės.“ Jeremijo 21:7 Taip sako Viešpats: „Štai Aš sugrąžinsiu Jokūbo palapinių belaisvius ir pasigailėsiu jo buveinių. Miestas bus atstatytas ant savo paties griuvėsių, o rūmai išliks kaip anksčiau.“ Jeremijo 30:18 Ar Efraimas – mano brangus sūnus? Ar jis malonus vaikas? Nuo tada, kai kalbėjau prieš jį, aš jį vis dar prisimenu. Todėl mano širdis dėl jo dreba. Aš tikrai jo pasigailėsiu, – sako Viešpats. Jeremijo 31:20 Džiaugsmo ir linksmybės balsas, jaunikio balsas ir nuotakos balsas, balsas tų, kurie sakys: „Girkite kareivijų Viešpatį, nes Viešpats yra geras, nes Jo gailestingumas amžinas!“ Ir tų, kurie atneš šlovės auką į Viešpaties namus. Aš sugrąžinsiu krašto belaisvius kaip pradžioje, – sako Viešpats. – Tada Aš atmesiu Jokūbo ir savo tarno Dovydo palikuonis, kad nebeimčiau nė vieno iš jo palikuonių valdyti Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonių. Aš sugrąžinsiu jų belaisvius ir jų pasigailėsiu. Jeremijo 33:11,26

Ir parodysiu jums gailestingumą, kad jis jūsų pasigailėtų ir sugrąžintų jus į jūsų kraštą.“ Jeremijo 42:12 Jie laikys lankus ir ietis, jie žiaurūs ir neparodys gailesčio. Jų balsas riaumos kaip jūra, ir jie joja ant žirgų, kiekvienas išsirikiavęs kaip karys kovai prieš tave, Babilono dukterie. Jeremijo 50:42 Dėl Viešpaties gailestingumo mes nesame sunaikinti, nes Jo gailestingumas niekada nesibaigia. Nors Jis ir sukelia sielvartą, vis tiek pasigailės dėl savo didelio gailestingumo. Raudų 3:22,32 Todėl taip sako Viešpats Dievas: „Dabar Aš sugrąžinsiu Jokūbo belaisvius, pasigailėsiu visų Izraelio namų ir būsiu pavydus dėl savo šventojo vardo.“ Ezechielio 39:25 Kad jie prašytų dangaus Dievo pasigailėjimo dėl šios paslapties, kad Danielius ir jo draugai nežūtų kartu su kitais Babilono išminčiais. Danieliaus 2:18 Tad, karaliau, tebūna tau priimtinas mano patarimas! Atgaivink savo nuodėmes teisumu ir savo nusikaltimus, parodydamas gailestingumą vargšams, idant tai pailgintų tavo ramybę. Danieliaus 4:27 Ir aš meldžiausi Viešpačiui, savo Dievui, ir išpažinau savo nuodėmes, ir sakiau: „Viešpatie, didis ir baisus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir esi gailestingas tiems, kurie tave myli ir laikosi jo įsakymų. Viešpačiui, mūsų Dievui, priklauso gailestingumas ir atleidimas, nors mes maištavome prieš jį. Mano Dieve, palenk savo ausį ir išgirsk; atverk savo akis ir pažvelk į mūsų griuvėsius ir miestą, kuris vadinamas tavo vardu. Nes mes ne dėl savo teisumo pateikiame savo maldas tau, bet dėl tavo didelio gailestingumo.“ Danieliaus 9:4, 9, 18 Ji vėl pastojo ir pagimdė dukterį. Ir Dievas jam tarė: „Pavadink ją Loruhama, nes Aš daugiau nebepasigailėsiu Izraelio namų, bet visiškai juos atimsiu. Bet Aš pasigailėsiu Judo namų ir išgelbėsiu juos Viešpaties, jų Dievo, rankose. Negelbėsiu jų lanku, kardu, mūšiu, žirgais ir raiteliais.“ Ozėjo 1:6-7 Ir nepasigailėsiu jos vaikų, nes jie – paleistuvystės vaikai.“ Ozėjo 2:4 Ir aš susižadėsiu su tavimi sau amžiams; taip, susižadėsiu su tavimi sau teisumu, teisingumu, meile ir gailestingumu. Aš pasėsiu ją sau žemėje; Aš pasigailėsiu tos, kuri nebuvo pasigailėta; ir aš sakysiu tiems, kurie nebuvo mano tauta: „Tu esi mano tauta!“ Ir jie sakys: „Tu esi mano Dievas.“ Ozėjo 2:19, 23 Klausykite Viešpaties žodžio, izraelitai! Viešpats bylinėjasi su krašto gyventojais, nes krašte nėra tiesos, gailestingumo ir Dievo pažinimo. Ozėjo 4:1 Nes aš troškau gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo labiau nei deginamųjų aukų. Ozėjo 6:6 Sėkite sau teisumą, pjaukite gailestingumą; sutvarkykite sau dirvą, nes laikas ieškoti Viešpaties, kol Jis ateis ir lyja ant jūsų teisumu. Ozėjo 10:12 Todėl atsigręžk į savo Dievą, saugok gailestingumą ir teisingumą ir nuolat lauk savo Dievo.“ Ozėjo 12:6

Asiras mūsų neišgelbės; mes nejosime žirgais ir nebesakysime daugiau savo rankų darbams: „Jūs esate mūsų dievai, nes tavyje našlaičiai randa gailestingumą.“ Ozėjo 14:3 Perplėškite savo širdis, o ne drabužius, ir atsigręžkite į Viešpatį, savo Dievą, nes Jis maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir labai geras, ir atgailauja dėl pikto. (Joelio 2:13) Kas laikosi meluojančių tuštumų, tas atsisako savo gailestingumo. (Jonos 2:8) Ir jis meldėsi Viešpačiui: „Viešpatie, argi ne tai sakiau, kai dar buvau savo šalyje? Todėl bėgau į Taršišą, nes žinojau, kad Tu esi maloningas ir gailestingas Dievas, lėtas pykti ir labai geras, ir kad atgailaujate dėl pikto.“ Jonos 4:2 Žmogau, Jis parodė tau, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs? Tik elgtis teisingai, mylėti gailestingumą ir nuolankiai vaikščioti su savo Dievu? (Mchėjo 6:8) Kas yra toks Dievas kaip Tu, kuris atleidžia kaltę ir apeina savo paveldo likučio nusižengimą? Jis neper amžius sulaiko savo pyktį, nes mėgsta gailestingumą. Tu įvykdysi ištikimybę Jokūbui ir gailestingumą Abraomui, kurį prisiekei mūsų tėvams nuo senovės dienų. Michėjo 7:18,20 Viešpatie, girdėjau tavo kalbą ir nusigandau. Viešpatie, atgaivink savo darbą metų viduryje, metų viduryje apreikšk; rūstybėje atsimink gailestingumą. Habakuko 3:2 Viešpaties angelas atsakė: „Kareivijų Viešpatie, kiek ilgai nepasigailėsi Jeruzalės ir Judo miestų, ant kurių jau šešiasdešimt metų pykai? Todėl taip sako Viešpats: ‘Aš grįžtu į Jeruzalę su pasigailėjimu. Mano namai bus atstatyti joje, – sako kareivijų Viešpats, – ir virvė bus ištempta virš Jeruzalės.’“ Zacharijo 1:12,16 Taip sako kareivijų Viešpats: „Teiskite teisingai, būkite gailestingi ir užjaučiantys kiekvienas savo brolį!“ Zacharijo 7:9 Aš sustiprinsiu Judo namus, išgelbėsiu Juozapo namus ir sugrąžinsiu juos ten, kur jie gyvena, nes Aš jų pasigailėsiu. Jie bus taip, lyg nebūčiau jų atmetęs, nes Aš esu Viešpats, jų Dievas, ir juos išklausysiu.“ Zacharijo 10:6

Evangelijos ir Apaštalų darbai Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. Mato 5:7 Eikite ir pasimokykite, ką reiškia: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’. Nes atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai. ’ Jėzui išeinant iš ten, jį sekė du akli vyrai, šaukdami: ‘Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!’ Mato 9:13, 27 „Bet jeigu būtumėte žinoję, ką reiškia: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’, nebūtumėte pasmerkę nekaltųjų.“ Mato 12:7 Ir štai iš tų pačių kraštų atėjo moteris iš Kanaano ir šaukė Jėzų, sakydama: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas.“ Mato 15:22 Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis serga luna ir labai kankinasi. Dažnai jis įkrenta į ugnį, kartais į vandenį. Mato 17:15 13

Ir štai du akli vyrai sėdėjo pakelėje. Išgirdę praeinantį Jėzų, jie šaukė: „Pasigailėk mūsų, Viešpatie, Dovydo Sūnau!“ Minia juos draudė, kad jie tylėtų. Bet jie dar garsiau šaukė: „Pasigailėk mūsų, Viešpatie, Dovydo Sūnau!“ Mato 20:30-31 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, anyžių ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme: teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Tai jūs turėjote daryti ir neapleisti vieno. Mato 23:23 Išgirdęs, kad čia Jėzus iš Nazareto, jis ėmė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Daugelis jį drausmino, kad tylėtų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Morkaus 10:47-48 Ir Jo gailestingumas išlieka tiems, kurie Jo bijo, per kartą ir kartą. Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas savo gailestingumą. Jos kaimynai ir giminaičiai išgirdo, kokį didelį gailestingumą Viešpats parodė jai, ir džiaugėsi kartu su ja, kad įvykdytų mūsų protėviams pažadėtą gailestingumą ir prisimintų Jo šventąją sandorą dėl mūsų Dievo širdingos gailestingumo, kuriuo mus aplankė aušra iš aukštybių. Lk 1, 50. 54. 58. 72. 78 Todėl būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas. Lk 6, 36 Vienas samarietis, keliaudamas, užtiko ten, kur jis buvo, ir, jį pamatęs, pasigailėjo jo. Priėjo, aprišo jo žaizdas, įpylė aliejaus ir vyno, užkėlė ant savo gyvulio, nuvedė į užeigą ir juo rūpinosi. Kitą dieną, išeidamas, jis išsiėmė du denarus, padavė juos šeimininkui ir tarė: „Rūpinkis juo, ir kiek daugiau išleisi, atpirksiu, kai sugrįšiu.“ Kuris iš šių trijų, tavo manymu, buvo artimas tam, kuris pateko į vagių rankas? Tas atsakė: „Tas, kuris jo pasigailėjo.“ Tada Jėzus jam tarė: „ Eik ir tu taip daryk!“ Lk 10,37 Ir jis šaukėsi: „Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk Lozorių, kad, padažęs piršto galiuką vandenyje, atvėsintų mano liežuvį, nes aš kenčiu šioje liepsnoje!“ Lk 16,24 Jie pakėlė balsus ir šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ Lk 17,13 Muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik daužėsi į krūtinę, sakydamas: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!“ Ir jis šaukė: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Tie, kurie ėjo priekyje, draudė jį, kad tylėtų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Lk 18, 13. 38–39 O dėl to, kad prikėlė jį iš numirusių ir šis daugiau nebegrįš į supuvimą, jis pasakė taip: „Aš jums duosiu patikimą Dovydo gailestingumą.“ Apaštalų darbai 13:34

Laiškai Nes jis sako Mozei: „Aš pasigailėsiu to, kurio norėsiu pasigailėti, ir būsiu gailestingas tam, kurio norėsiu gailestingas būti.“ Taigi tai ne to, kuris nori, ir ne to, kuris bėga, bet Dievo, kuris rodo gailestingumą. Todėl Jis pasigaili to, kurio nori pasigailėti, ir kurį nori, tą užkietina. Ir Jis apreikštų savo šlovės turtus gailestingumo indams, kuriuos Jis iš anksto paruošė šlovei, Romiečiams 9:15-16, 18, 23

Kaip jūs kadaise netikėjote Dievu, o dabar per jų netikėjimą patyrėte gailestingumą, taip ir jie dabar netikėjo, kad per jūsų gailestingumą patirtų gailestingumą. Dievas visus juos uždarė netikėjime, kad visų pasigailėtų. Romiečiams 11:30-32 Todėl maldauju jus, broliai, Dievo gailestingumu, kad aukotumėte savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui priimtiną auką, tai yra jūsų protingas tarnavimas. Arba kas ragina – ragindamas; kas duoda, tegul tai daro paprastai; kas vadovauja, tegul stropiai; kas rodo gailestingumą, tegul su džiaugsmu. Romiečiams 12:1,8 Ir kad pagonys šlovintų Dievą už Jo gailestingumą, kaip parašyta: „Todėl aš išpažinsiu Tave tarp pagonių ir giedosiu Tavo vardui.“ Romiečiams 15:9 Dėl mergelių neturiu Viešpaties įsakymo, tačiau pateikiu savo nuomonę kaip tas, kuris įgijo Viešpaties pasigailėjimą, kad būtų ištikimas. (1 Korintiečiams 7:25) Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, gailestingumo Tėvui ir visokios paguodos Dievui; 2 Korintiečiams 1:3 Todėl, turėdami šią tarnystę, kaip esame gailestingumo gauti, mes nenuilstame; 2 Korintiečiams 4:1 Ir visiems, kurie gyvena pagal šią taisyklę, tebūnie jiems ramybė ir gailestingumas, ir Dievo Izraeliui! (Galatams 6:16) Bet Dievas, apstus gailestingumo, dėl savo didžios meilės, kuria mus pamilo, Efeziečiams 2:4 Jei tad yra kokia paguoda Kristuje, jei yra kokia meilės paguoda, jei yra kokia Dvasios bendrystė, jei yra koks nors nuoširdumas ir gailestingumas, Filipiečiams 2:1 Jis tikrai sirgo prie mirties, bet Dievas jo pasigailėjo, ir ne tik jo, bet ir manęs, kad manęs neužkluptų sielvartas po sielvarto. Filipiečiams 2:27 Todėl, kaip Dievo išrinktieji, šventi ir mylimieji, apsivilkite gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme; Kolosiečiams 3:12 Timotiejui, tikrajam sūnui tikėjime: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties. 1 Timotiejui 1:2 Anksčiau buvau piktžodžiautojas, persekiotojas ir piktadarys. Bet manęs buvo pasigailėta, nes tai dariau nežinodamas ir netikėdamas. Mūsų Viešpaties malonė buvo be galo gausi kartu su tikėjimu ir meile Kristuje Jėzuje. Tai patikimas žodis, vertas visiško pritarimo: Kristus Jėzus atėjo į pasaulį išgelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš. Tačiau todėl ir buvau pasigailėtas, kad manyje pirmame Jėzus Kristus parodytų visą savo kantrybę kaip pavyzdį tiems, kurie vėliau jį įtikės amžinajam gyvenimui. 1 Timotiejui 1:13-16 Timotiejui, mano mylimam sūnui: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir Kristaus Jėzaus, mūsų Viešpaties. Viešpats tesuteikia gailestingumą Onesiforo namams, nes jis dažnai mane atgaivindavo ir nesigėdijo mano pančių. Viešpats tesuteikia jam, kad tą dieną rastų Viešpaties gailestingumą. O kiek daug jis man tarnavo Efeze, tu gerai žinai. 2 Timotiejui 1:2, 16, 18

Titui, savo tikrajam sūnui pagal bendrą tikėjimą: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, mūsų Gelbėtojo. Titui 1:4 Ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet dėl savo gailestingumo išgelbėjo mus atgimdančiu ir atnaujinančiu Šventąja Dvasia; Titui 3:5 Todėl Jam reikėjo visais atžvilgiais tapti panašiam į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas vyriausiasis kunigas Dievo akivaizdoje ir atliktų permaldavimą už tautos nuodėmes (Hbr 2, 17). Tad drąsiai ženkime prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu (Hbr 4, 16). Nes Aš būsiu gailestingas jų neteisumui ir jų nuodėmių bei nedorybių daugiau nebeprisiminsiu. (Hebrajams 8:12) O virš jo – šlovės cherubinai, gaubiantys malonės sostą; apie kuriuos dabar negalime konkrečiai kalbėti. (Hebrajams 9:5) Kas niekino Mozės įstatymą, mirė be gailesčio, dviem ar trims liudytojams liudijant (Hbr 10, 28). Nes teismas bus be gailesčio tam, kuris neparodė gailestingumo, o gailestingumas džiaugiasi prieš teismą. Jokūbo 2:13 Bet išmintis iš aukštybių pirmiausia yra tyra, paskui taiki, maloni, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, be šališkumo ir be veidmainystės. Jokūbo 3:17 Štai mes laikome laimingais tuos, kurie ištveria. Jūs girdėjote apie Jobo kantrybę ir matėte Viešpaties skirtą pabaigą; kad Viešpats yra labai gailestingas ir gailestingas. Jokūbo 5:11 Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo atgimdė mus gyvai vilčiai Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių, 1 Petro 1:3 Kurie kadaise nebuvote tauta, o dabar esate Dievo tauta; kurie nebuvote gailestingumo patyrę, o dabar esate gailestingumo patyrę. 1 Petro 2:10 Malonė, gailestingumas ir ramybė tebūna su jumis nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, Tėvo Sūnaus, tiesoje ir meilėje! (2 Jono 1:3) Tepadaugėja jums gailestingumas, ramybė ir meilė! Judo 1:2 Išsilaikykite Dievo meilėje, laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui. Judo 1:21

Apokrifas Ir jie giedojo garsiais balsais giesmes Viešpačiui, nes Jo gailestingumas ir šlovė amžina visame Izraelyje. 1 Ezdro 5:61 Ir dabar, Viešpatie, mums parodėte tam tikrą gailestingumą, kad Tavo šventovės vietoje mums palikta šaknis ir vardas. 1 Ezdro 8:78 16

Kadangi mane palikote, ir aš jus paliksiu; kai melsite, kad būčiau jums maloningas, aš jūsų nepasigailėsiu. 2 Ezdro 1:25 Bet ką dabar man jums daryti? Esu našlė ir apleista. Eikite savo keliu, mano vaikai, ir melskite Viešpaties pasigailėjimo.“ 2 Ezdro 2:4 Atsimink savo vaikus, kurie miega, nes Aš juos išvesiu iš žemės pakraščių ir būsiu jiems gailestingas, nes Aš esu gailestingas, – sako Visagalis Viešpats. – Apkabink savo vaikus, kol ateisiu ir būsiu jiems gailestingas, nes mano šaltiniai perpildyti, ir mano malonė niekada nesibaigs. 2 Ezdro 2:31-32 Ir mes išnykstame iš pasaulio kaip žiogai, ir mūsų gyvenimas – nuostaba ir baimė, ir mes neverti pasigailėjimo. 2 Ezdro 4:24 Aš tada atsakiau ir tariau: „Žinau, Viešpatie, kad Aukščiausiasis vadinamas gailestinguoju, nes Jis gailestingas tiems, kurie dar neatėjo į pasaulį, ir kad Jis yra labai gailestingas, nes Jis daugina savo gailestingumą tiems, kurie yra, kurie praėjo, ir taip pat tiems, kurie ateis. Nes jei Jis nepadaugins savo gailestingumo, pasaulis neišliktų su tais, kurie jį paveldės.“ 2 Ezdro 7:62,66-67 Kad sukurtas daiktas būtų kurį laiką maitinamas, kol Tu jį atiduosi savo gailestingumui. Juk mes ir mūsų tėvai kenčiame nuo tokių ligų, bet dėl mūsų, nusidėjėlių, Tu būsi vadinamas gailestingu. Nes jei trokšti mūsų pasigailėti, Tu būsi vadinamas gailestingu mums, būtent tiems, kurie neturi teisumo darbų. Nes tuo, Viešpatie, bus apreikštas Tavo teisumas ir Tavo gerumas, jei būsi gailestingas tiems, kurie nepasitiki gerais darbais. Nepyk ant mūsų, bet pasigailėk savo tautos ir pasigailėk savo paveldo, nes Tu esi gailestingas savo kūrinijai. 2 Ezdro 8:11, 31–32, 36, 45 Todėl nusikratyk savo didelį sunkumą ir atsikratyk daugybės skausmų, kad Visagalis vėl būtų tau gailestingas, o Aukščiausiasis suteiktų tau poilsį ir palengvėjimą nuo tavo vargo. 2 Ezdro 10:24 Kad visa žemė atsigaivintų ir sugrįžtų, išgelbėta nuo tavo smurto, ir kad galėtų tikėtis teismo ir gailestingumo to, kuris ją sukūrė.“ 2 Ezdro 11:46 Likusius mano žmones, tuos, kurie buvo prispausti prie mano sienų, jis išgelbės su gailesčiu ir pradžiugins juos iki teismo dienos, apie kurią tau kalbėjau nuo pat pradžios. Aš tavęs neapleidau ir nuo tavęs neatsitraukiau, bet atėjau į šią vietą melstis už Siono sunaikinimą ir prašyti gailestingumo tavo šventovės pažeminimui. 2 Ezdro 12:34,48 Todėl, jei jūs pažeminsite savo supratimą ir pertvarkysite savo širdis, būsite išsaugoti gyvi ir po mirties sulauksite gailestingumo.“ 2 Ezdro 14:34 Viešpatie, Tu esi teisingas, ir visi Tavo darbai ir visi Tavo keliai yra gailestingumas ir tiesa, ir Tu teisi teisingai ir teisingai per amžius. Tobito 3:2 Ir velnias tai užuos, pabėgs ir daugiau niekada nebegrįš. Bet kai pas ją ateisi, atsikelk abu ir melskis gailestingajam Dievui, kuris pasigailės jūsų ir jus išgelbės. Nebijok, nes ji tau skirta nuo pat pradžių; ir tu ją saugosi, ir ji eis su tavimi. Be to, manau, kad ji pagimdys tau vaikų.“ Išgirdęs visa tai, Tobijas ją pamilo, ir jo širdis prie jos prisirišo. Tobito 6:17 Raguelis tarė: „Tada nuo šiol pasiimk ją pagal įstatymą, nes tu esi jos pusseserė, o ji – tavo. Tegul gailestingasis Dievas tau suteikia sėkmės visame kame.“ Tobito 7:12

Tu esi giriamas, nes pradžiuginai mane; ir tai, ką įtariau, įvyko man ne taip, kaip įtariau; bet Tu elgeisi su mumis pagal savo didelį gailestingumą. Tu esi giriamas, nes pasigailėjai dviejų, savo tėvų viengimių vaikų. Suteik jiems gailestingumą, Viešpatie, ir užbaig jų gyvenimą sveiki su džiaugsmu ir gailestingumu. (Tobito 8:16-17) Tobijas dėkojo jų akivaizdoje, nes Dievas jam buvo pasigailėjęs. Priėjęs prie savo marčios Saros, Tobijas ją palaimino, sakydamas: „Prašom, dukra! Telaimina Dievas, kuris tave pas mus atvedė, ir tebūnie palaimintas tavo tėvas ir motina.“ Ir džiaugsmas tvyrojo tarp visų jo brolių, kurie buvo Ninevėje. Tobito 11:17 Nes jis plaka ir pasigaili, veda žemyn į pragarą ir vėl iškelia, ir nėra nė vieno, kuris galėtų išvengti jo rankos. Jis plaks mus už mūsų nusikaltimus ir vėl pasigailės, surinks mus iš visų tautų, tarp kurių mus išsklaidė. Jei atsigręšite į jį visa širdimi ir visu protu ir elgsitės teisingai jo akivaizdoje, tai jis atsigręš į jus ir neslėps savo veido nuo jūsų. Todėl pažiūrėkite, ką jis su jumis darys, ir išpažinkite jį visa savo burna, šlovinkite galingąjį Viešpatį ir aukštinkite amžinąjį Karalių. Savo tremties žemėje aš jį šlovinu ir skelbiu jo galią bei didybę nuodėmingai tautai. O jūs, nusidėjėliai, atsigręžkite ir vykdykite teisingumą jo akivaizdoje! Kas žino, ar jis jus priims ir pasigailės jūsų? O Jeruzale, šventasis miestas, jis plaks tave už tavo vaikų darbus ir vėl pasigailės teisiųjų sūnų. Tob 13, 2.5-6.9 Ir kad Dievas vėl pasigailės jų ir sugrąžins juos į tą kraštą, kur jie pastatys šventyklą, bet ne tokią, kokią pirmieji, kol nepasibaigs to amžiaus laikai; ir po to jie sugrįš iš visų savo nelaisvės vietų ir šlovingai atstatys Jeruzalę, ir Dievo namai bus atstatyti joje amžinai su šlovingu pastatu, kaip pranašai kalbėjo. Taip visos tautos šlovins Viešpatį, ir Jo tauta išpažins Dievą, ir Viešpats išaukštins Savo tautą; ir visi, kurie myli Viešpatį Dievą tiesoje ir teisingume, džiaugsis, rodydami gailestingumą savo broliams. Bet tu laikykis įstatymo ir įsakymų ir parodyk save gailestingą ir teisingą, kad tau gerai sektųsi. Tobito 14:5,7,9 Tada Ozijas tarė jiems: „Broliai, būkite drąsūs, ištverkime dar penkias dienas, per kurias Viešpats, mūsų Dievas, gali parodyti mums savo gailestingumą, nes jis mūsų visiškai neapleis.“ Jud 7,30 Tada ji garsiai jiems tarė: „Girkite, girkite Dievą, girkite Dievą, nes jis neatėmė savo gailestingumo nuo Izraelio namų, bet šiąnakt sunaikino mūsų priešus mano rankomis.“ Jud 13,14 Kalnai judės nuo savo pamatų kartu su vandeniu, uolos tirps kaip vaškas Tavo akivaizdoje. Tačiau Tu esi gailestingas tiems, kurie Tavęs bijo. Jud 16,15 Todėl įsakėme, kad visi, apie kuriuos jums raštu praneš Amanas, paskirtas tvarkyti reikalus ir esantis antrasis po mūsų, visi kartu su savo žmonomis ir vaikais būtų visiškai sunaikinti savo priešų kardu be jokio gailesčio ir užuojautos šių metų dvyliktojo mėnesio Adaro keturioliktą dieną. Papildymai prie Esteros 13:6 Išgirsk mano maldą ir būk gailestingas savo paveldui! Paversk mūsų sielvartą džiaugsmu, kad gyventume, Viešpatie, ir šlovintume Tavo vardą! Nesunaikink tų, kurie šlovina Tave, Viešpatie. Papildymai prie Esteros 13:17 Todėl kiekvienas miestas ir šalis, kurie nesilaikys šių nurodymų, bus be gailesčio sunaikinti ugnimi ir kardu ir taps ne tik neįveikiami žmonėms, bet ir labai nekenčiami laukiniams žvėrims bei paukščiams per amžius.“ Papildymai prie Esteros 16:24

Tie, kurie Juo pasitiki, supras tiesą; ir tie, kurie yra ištikimi meile, pasiliks su Juo. Nes malonė ir gailestingumas yra Jo šventiesiems, ir Jis rūpinasi savo išrinktaisiais. (Saliamono Išminties 3:9) Žmonės tai matė, bet nesuprato ir nėjo į galvą, kad Jo malonė ir gailestingumas yra su Jo šventaisiais ir kad Jis rūpinasi savo išrinktaisiais. (Saliamono Išminties 4:15) Nes gailestingumas greitai atleis net ir vargingiausiems, o galiūnai bus smarkiai kankinami. (Išminties knyga 6:6) Mano tėvų Dieve ir gailestingumo Viešpatie, kuris visa sukūrei savo žodžiu, Išminties knyga 9:1 Kai jie buvo bandomi, nors ir gailestingai nubausti, jie žinojo, kaip bedieviai buvo teisiami su rūstybe ir kankinami, trokšdami kitaip nei teisieji. (Saliamono Išminties 11:9) Bet Tu pasigaili visų, nes Tu gali viską ir mirkteli žmonių nuodėmėms, nes jos turėtų pasigailėti. (Saliamono Išminties 11:23) Bet tokiais darbais Tu išmokei savo tautą, kad teisus žmogus turėtų būti gailestingas, ir suteikei savo vaikams gerą viltį, kad Tu suteiki jiems atgailą už nuodėmes. Todėl, nors Tu mus baudžia, Tu tūkstantį kartų plaki mūsų priešus, kad teisiant apmąstytume Tavo gerumą ir, kai patys būsime teisiami, lauktume gailestingumo. (Saliamono Išminties 12:19,22) Bet Tu, o Dieve, esi maloningas ir ištikimas, kantrus ir gailestingas, tvarkantis visa, Išminties knyga 15:1 Bet tavo sūnūs nenugalėjo net nuodingų slibinų dantys, nes tavo gailestingumas visada buvo su jais ir juos išgydė. (Saliamono Išminties 16:10) O bedievius užgriuvo rūstybė be gailesčio iki galo, nes Jis iš anksto žinojo, ką jie darys. Išminties knyga 19:1 Jūs, kurie bijote Viešpaties, laukite Jo gailestingumo ir nenukrypkite nuo jo, kad nepultumėte. Jūs, kurie bijote Viešpaties, tikėkitės gero, amžino džiaugsmo ir gailestingumo. Nes Viešpats yra kupinas užuojautos ir gailestingumo, kantrus ir labai gailestingas. Jis atleidžia nuodėmes ir gelbsti nelaimės metu. (Koh 2, 7, 9, 11) Sakydami: „Mes pateksime į Viešpaties rankas, o ne į žmonių rankas, nes kokia Jo didybė, tokia ir Jo gailestingumas.“ (Koh 2, 18) Ir nesakyk: „Jo gailestingumas didelis! Jis bus permaldavęs mano nuodėmių gausybę. Nes iš Jo ateina gailestingumas ir rūstybė, ir Jo įniršis užlieja nusidėjėlius.“ Mokytojo 5:6 Ir jei tarp žmonių atsirastų kietasprandis, nuostabu, jei jis išvengtų bausmės, nes su juo yra gailestingumas ir rūstybė; jis galingas atleisti ir išlieti nepasitenkinimą. Kaip didelis jo gailestingumas, taip ir jo pamokymas: jis teisia žmogų pagal jo darbus. „Duokite kelią kiekvienam gailestingumo darbui, nes kiekvienas žmogus ras pagal savo darbus.“ Jo gailestingumas pasireiškia kiekvienam kūriniui, ir jis atskyrė savo šviesą nuo tamsos adamsu. (Koh 16, 11–12. 14, 16) Kas gali suskaičiuoti Jo didybės galybę ir kas gali paskelbti Jo gailestingumą? Todėl Dievas kantrus su jais ir išlieja jiems savo gailestingumą. Žmogaus gailestingumas skirtas artimui, o Viešpaties

gailestingumas – kiekvienam kūnui. Jis bara, auklėja, moko ir grąžina atgal kaip piemuo savo kaimenę. Jis gailestingas tiems, kurie priima drausmę ir stropiai ieško Jo teismų. Prieš teismą ištirk save, ir aplankymo dieną rasi gailestingumą. Mokytojo 18:5, 11, 13–14, 20 Kad mano nežinojimas nepadidėtų, kad mano nuodėmės nepadaugėtų mano pražūčiai, kad aš nepulčiau prieš savo priešininkus ir kad mano priešas nedžiūgautų dėl manęs, kurio viltis toli nuo tavo gailestingumo. (Koh 23, 3) Jis neparodo gailestingumo žmogui, kuris yra panašus į save, ir ar jis prašo atleidimo už savo paties nuodėmes? (Koh 28, 4) Gailestingas žmogus skolina savo artimui, o kas stiprina jo ranką, laikosi įsakymų. Tačiau būk kantrus su vargšu ir nedelsk parodyti jam gailestingumą. (Koh 29, 1–8) Kol Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus ir žmonių darbams pagal jų sumanymus, kol Jis teis savo tautos bylą ir leis jai džiaugtis savo gailestingumu. Gailestingumas tinkamas nelaimės metu, kaip smarkus lietus sausros metu. Mokytojo 35:19-20 Pasigailėk mūsų, Viešpatie, visų Dieve, ir pažvelk į mus! Viešpatie, pasigailėk tautos, kuri vadinama Tavo vardu, ir Izraelio, kurį pavadinai savo pirmagimiu. Būk gailestingas Jeruzalei, savo šventajam miestui, savo poilsio vietai. (Koh 36, 1.12–13) Bet tai buvo gailestingi vyrai, kurių teisumas nebuvo užmirštas. (Koh 44, 10) Ir iš jo išvedė gailestingą vyrą, kuris rado palankumą viso kūno akyse, būtent Mozę, Dievo ir žmonių mylimą, kurio atminimas palaimintas. (Koh 45, 1) Mozės laikais jis ir Jefunės sūnus Kalebas parodė gailestingumą, priešindamiesi bendruomenei, sulaikydami žmones nuo nuodėmės ir nuraminę murmėjusius nedorėlius. (Koh 46, 7) Bet Viešpats niekada nepaliks savo gailestingumo, nė vienas jo darbas nepražus, jis nesunaikins savo išrinktųjų palikuonių ir neatims palikuonių to, kuris jį myli. Todėl jis davė Jokūbui palikuonis ir iš jo – šaknį Dovydui. (Koh 47, 22) Bet jie šaukėsi gailestingo Viešpaties ir ištiesė rankas į Jį. Ir Šventasis tuojau iš dangaus juos išklausė ir išgelbėjo per Ezajo tarnystę. (Koh 48, 20) Ir žmonės maldavo Viešpatį, Aukščiausiąjį, malda Jo, kuris yra gailestingas, akivaizdoje, kol baigėsi Viešpaties iškilmės ir jie baigė Jo tarnystę. Dabar tad šlovinkite visų Dievą, kuris vienintelis daro stebuklus visur, kuris išaukština mūsų dienas nuo įsčių ir elgiasi su mumis pagal savo gailestingumą. Kad Jis patvirtintų savo gailestingumą su mumis ir išgelbėtų mus savo metu! (Koh 50, 19.22.24) Ir išgelbėjai mane dėl savo didelio gailestingumo ir dėl savo vardo didybės nuo dantų tų, kurie puolė mane praryti, iš rankų tų, kurie ieškojo mano gyvybės, ir iš daugybės mano patirtų kančių. Tada galvojau apie Tavo gailestingumą, Viešpatie, ir apie Tavo senuosius darbus, kaip Tu išgelbi tuos, kurie Tavęs laukia, ir išgelbėji juos iš priešų rankų. Tegul tavo siela džiaugiasi Jo gailestingumu ir nesigėdyk Jo šlovės. (Koh 51, 3.8.29) Viešpatie, mūsų Dieve, Tu elgeisi su mumis po viso Tavo gerumo ir pagal visą Tavo didelį gailestingumą, Barucho 2:27

„Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk, nes Tu esi gailestingas; ir pasigailėk mūsų, nes mes nusidėjome prieš Tave.“ Barucho 3:2 Nes aš viltis yra Amžinajame, kad Jis jus išgelbės; ir džiaugsmas ateina pas mane iš Šventojo dėl gailestingumo, kuris netrukus ateis pas jus iš Amžinojo, mūsų Gelbėtojo. Barucho 4:22 Nes Dievas ves Izraelį su džiaugsmu savo šlovės šviesoje su savo gailestingumu ir teisumu.“ Barucho 5:9 Jie negali parodyti gailesčio našlei ir daryti gera našlaičiams. (Jeremijo laiškas 1:38) Ir nepalik nuo mūsų savo gailestingumo dėl savo mylimojo Abraomo, dėl savo tarno Izaoko ir dėl savo šventojo Izraelio. Šiuo metu nėra nei kunigaikščio, nei pranašo, nei vadovo, nei deginamosios aukos, nei aukos, nei atnašos, nei smilkalų, nei vietos aukoti Tavo akivaizdoje ir rasti gailestingumą. Neleisk mums sugėdinti, bet elkis su mumis pagal savo meilę ir pagal savo didžiulį gailestingumą. Dėkokite Viešpačiui, nes Jis maloningas, nes Jo gailestingumas amžinas. Visi, kurie garbinate Viešpatį, šlovinkite dievų Dievą, girkite Jį ir dėkokite Jam, nes Jo gailestingumas amžinas. Azarijos malda 1:12,15,19,67-68 Manaso malda 1:1 Viešpatie, visagali mūsų tėvų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo, ir jų teisiųjų palikuonių Dieve, kuris sutvėrei dangų ir žemę su visais jų papuošalais, kuris apjuosei jūrą savo įsakymo žodžiu, kuris uždarei gelmę ir užantspaudavai ją savo siaubingu ir šlovingu vardu, kurio visi žmonės bijo ir dreba prieš tavo galią, nes tavo šlovės didybė nepakeliama, o tavo įniršęs grasinimas nusidėjėliams yra svarbus, bet tavo gailestingas pažadas yra neišmatuojamas ir neištiriamas, nes tu esi aukščiausiasis Viešpats, labai užjaučiantis, kantrus, labai gailestingas ir atgailaujantis dėl žmonių blogybių. Tu, Viešpatie, dėl savo didelio gerumo pažadėjai atgailą ir atleidimą tiems, kurie nusidėjo prieš tave, ir iš savo begalinio gailestingumo paskyrei atgailą nusidėjėliams, kad jie būtų išgelbėti. Todėl tu, Viešpatie, kuris esi teisiųjų Dievas, nepaskyrei atgailos teisiiesiems kaip Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, kurie nenusidėjo prieš tave; Bet Tu man, nusidėjėliui, skyrei atgailą, nes nusidėjau daugiau nei jūros smėlis. Mano nusikaltimai, Viešpatie, padaugėjo, mano nusikaltimai padaugėjo, ir aš nevertas pažvelgti ir matyti dangaus aukštybių dėl savo nedorybių gausos. Esu sukaustytas daugybe geležinių pančių, kad negaliu pakelti galvos ir neturiu jokio išlaisvinimo, nes išprovokavau Tavo rūstybę ir dariau pikta Tavo akivaizdoje. Nevykdžiau Tavo valios ir nesilaikiau Tavo įsakymų. Sukūriau bjaurystes ir padauginau nusikaltimų. Dabar aš lenkiu savo širdies kelius, maldaudamas Tavęs malonės. Nusidėjau, Viešpatie, nusidėjau ir pripažįstu savo nedorybes. Todėl nuolankiai maldauju Tavęs: atleisk man, Viešpatie, atleisk man ir nesunaikink manęs mano nedorybėmis. Nepyk ant manęs amžinai, pasilikdamas man blogį; ir nepasmerk manęs į žemės žemesnes dalis. Nes Tu esi Dievas, būtent tų, kurie atgailauja, Dievas; ir manyje Tu parodysi visą savo gerumą, nes Tu išgelbėsi mane, nevertą, dėl savo didelio gailestingumo. Todėl aš šlovinsiu Tave amžinai visas savo gyvenimo dienas, nes visos dangaus galybės giria Tave, ir Tavo yra šlovė per amžių amžius. Amen. Už savo gailestingumą Dovydas užvaldė amžinos karalystės sostą (1 Makabiejų 2:57). Tada susirinko bendruomenė, kad būtų pasiruošusi kovai, kad melstųsi ir prašytų pasigailėjimo bei užuojautos. (1 Makabiejų 3:44)

Tad dabar šaukimės dangaus, gal Viešpats pasigailės mūsų, atsimins mūsų tėvų sandorą ir šiandien sunaikins šią kariuomenę mūsų akivaizdoje! Po to jie grįžo namo, giedojo padėkos giesmę ir šlovino Viešpatį danguje, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. (1 Makabiejų 4:10,24) Jie tarė: „Nesielk su mumis pagal mūsų nedorybes, bet pagal savo gailestingumą.“ 1 Makabiejų 13:46 Bet dabar aš senas, o jūs, Dievo malone, esate pakankamai senyvo amžiaus. Būkite mano ir mano brolio vietoje ir eikite bei kovokite už mūsų tautą, ir tebūnie su jumis dangaus pagalba.“ 1 Makabiejų 16:3 Ir malda buvo tokia: „Viešpatie, Viešpatie Dieve, visų dalykų Kūrėjau, kuris esi baimingas ir galingas, teisus ir gailestingas, ir vienintelis bei maloningas Karalius, 2 Makabėjų 1:24 Kai Jeremy tai suprato, jis juos apkaltino, sakydamas: „Kalbant apie tą vietą, ji bus nežinoma, kol Dievas vėl surinks savo tautą ir priims ją pasigailėti. Kaip pažadėjo įstatyme, netrukus pasigailės mūsų ir surinks mus iš visų žemių po dangumi į šventąją vietą, nes jis išgelbėjo mus iš didelių vargų ir apvalė tą vietą.“ 2 Makabiejų 2:7,18 Bet Jasonas negailestingai žudė savo piliečius, nemanydamas, kad savo tautos žmonių diena jam bus labai nelaiminga, bet manydamas, kad jie buvo jo priešai, o ne jo tautiečiai, kuriuos jis nugalėjo (2 Makabiejų 5:6). Ir todėl jis niekada neatšaukia savo gailestingumo iš mūsų: ir nors jis baudžia nelaimėmis, vis dėlto jis niekada neapleidžia savo tautos. Bet neabejotinai pasaulio Kūrėjas, kuris suformavo žmogaus kartą ir atrado visų dalykų pradžią, taip pat iš savo gailestingumo suteiks jums vėl gyvybę ir alsavimą, nes jūs dabar nesirūpinate savimi dėl jo įstatymų. Nebijokite šio kankintojo, bet, būdamas vertas savo brolių, priimkite savo mirtį, kad aš vėl galėčiau jus priimti gailestingumu kartu su tavo broliais. Bet aš, kaip mano broliai, aukoju savo kūną ir gyvybę už mūsų tėvų įstatymus, maldaudamas Dievo, kad jis greitai būtų gailestingas mūsų tautai; ir kad jūs kankinimais ir negandomis išpažintumėte, jog jis vienas yra Dievas; 2 Makabiejų 6:16, 23, 29, 37 Kai Makabėjas buvo susibūręs aplink save, pagonys negalėjo jam pasipriešinti, nes Viešpaties rūstybė virto gailestingumu. Taigi, surinkę savo šarvus ir apiplėšę priešus, jie ėmėsi šabo, teikdami didžiulę šlovę ir padėką Viešpačiui, kuris juos išsaugojo iki tos dienos, kuri buvo gailestingumo pradžia. Kai tai buvo padaryta ir jie pateikė bendrą maldą, jie maldavo gailestingąjį Viešpatį susitaikyti su savo tarnais amžiams. 2 Makabėjų 8:5, 27, 29 Kai pats nebegalėjo pakęsti savo paties kvapo, jis tarė šiuos žodžius: „Dera būti paklusniam Dievui ir kad mirtingasis žmogus nedidžiuotųsi manyti, jog yra Dievas.“ Šis nedorėlis taip pat prisiekė Viešpačiui, kuris dabar nebenorėjo jo pasigailėti, sakydamas: „Kad šventąjį miestą, į kurį jis skubiai ruošėsi jį sulyginti su žeme ir paversti vieša kapine, jis išlaisvins.“ 2 Makabiejų 9:12-14 Kai tai buvo padaryta, jie parpuolė kniūbsti ir maldavo Viešpaties, kad daugiau nepakliūtų į tokias bėdas, bet jei jie daugiau jam nusidėtų, tegul jis pats juos gailestingai nubaustų ir neatiduotų piktžodžiaujančioms ir barbariškoms tautoms. Jie parpuolė prie aukuro papėdės ir maldavo Viešpaties būti jiems gailestingu ir būti priešu jų priešams bei priešininku jų priešininkams, kaip skelbia įstatymas. (2 Makabiejų 10:4,26)

Tada jie visi kartu šlovino gailestingąjį Dievą ir įgavo drąsos, todėl buvo pasiruošę kovoti ne tik su žmonėmis, bet ir su žiauriausiais žvėrimis, ir pramušti geležines sienas. Taip jie žygiavo pirmyn su savo šarvais, turėdami pagalbininką iš dangaus, nes Viešpats buvo jiems gailestingas. (2 Makabiejų 11:9-10) Taigi, kai visi kartu tai padarė ir maldavo gailestingąjį Viešpatį verkdami ir pasninkaudami, tris dienas gulėdami ant žemės, Judas, juos paraginęs, įsakė jiems būti pasiruošusiems (2 Makabiejų 13:12).

Enochas Bet su teisiaisiais Jis sudarys taiką. Ir apsaugos išrinktuosius, ir jiems bus gailestingumas. Ir jie visi priklausys Dievui, ir jiems klestės, ir jie visi bus palaiminti. Ir Jis padės jiems visiems, ir jiems pasirodys šviesa, ir Jis sudarys su jais taiką. Enocho 1:18 Bet jūs nebuvote tvirti ir nevykdėte Viešpaties įsakymų, bet nusigręžėte ir kalbėjote išdidžius bei kietus žodžius savo netyromis burnomis prieš Jo didybę. O jūs, kietaširdžiai, nerasite ramybės. Todėl jūs prakeiksite savo dienas, ir jūsų gyvenimo metai praeis, ir jūsų sunaikinimo metai bus padauginti amžiname prakeiksme, ir jūs nerasite gailestingumo. Tomis dienomis jūs paversite savo vardus amžinu prakeiksmu visiems teisiesiems, ir per jus visi, kurie keikia, keiks, ir visi nusidėjėliai ir bedieviai jus keiks, o jums, bedieviams, bus prakeiksmas. Ir visi... džiaugsis, ir bus nuodėmių atleidimas, ir visokiausias gailestingumas, ramybė ir kantrybė: jiems bus išgelbėjimas, gera šviesa. Ir visiems jums, nusidėjėliams, nebus išgelbėjimo, bet ant jūsų visų liks prakeiksmas. Enocho 5:4-6 Jie matys savo mylimųjų žudynes, raudos dėl savo vaikų sunaikinimo ir maldaus amžinai, bet gailestingumo ir ramybės jūs negausite. (Henocho 12:6) Paskutinėmis dienomis jiems bus iškeltas teisingo teismo reginys teisiųjų akivaizdoje per amžius. Čia gailestingieji šlovins šlovės Viešpatį, amžinąjį Karalių. Teismo dienomis jie šlovins Jį už gailestingumą, pagal kurį Jis jiems paskyrė jų likimą. (Henocho 27:3-4) Ir nuo tada niekas nebeprašys sau gailestingumo iš Dvasių Viešpaties, nes jų gyvenimas pasibaigs.“ Enocho 38:6 Ir tomis dienomis Enochas gavo uolumo ir pykčio knygas, nerimo ir išvarymo knygas. Ir jiems nebus suteiktas gailestingumas, – sako Dvasių Viešpats. Enochas 39:2 Čia mano akys matė jų buveines su Jo teisiaisiais angelais ir jų poilsio vietas su šventaisiais. Jie maldavo, užtarė ir meldėsi už žmonių vaikus. Teisumas tekėjo prieš juos kaip vanduo, o gailestingumas kaip rasa ant žemės. Taip bus tarp jų per amžius. Enocho 39:5 Ir jis man tarė: „Pirmasis yra Mykolas, gailestingasis ir ilgai kentintis; antrasis, kuris yra paskirtas valdyti visas žmonių vaikų ligas ir visas žaizdas, yra Rafaelis; trečiasis, kuris yra paskirtas valdyti visas galias, yra Gabrielius; o ketvirtasis, kuris yra paskirtas valdyti atgailą su viltimi tų, kurie paveldės amžinąjį gyvenimą, vardu Fanuelis.“ Ir tai yra keturi Dvasių Viešpaties angelai ir keturi balsai, kuriuos girdėjau tomis dienomis. Enocho 40:9 Ir Jis teisus savo teisme, ir Jo šlovės akivaizdoje neteisybė neišsilaikys. Jo teisme neatgailaujantys žus Jo akivaizdoje. Ir nuo šiol Aš jiems nepasigailėsiu, – sako Dvasių Viešpats. Enocho 50:4-5

Ir Mykolas pasiuntė kitą angelą iš šventųjų, ir jis mane prikėlė, ir kai jis mane prikėlė, mano dvasia sugrįžo; nes aš nebegalėjau pakęsti šios kareivijos žvilgsnio, sujudimo ir dangaus drebėjimo. Ir Mykolas man tarė: „Kodėl tave taip neramina toks regėjimas? Iki šios dienos tęsėsi Jo gailestingumo diena; ir Jis buvo gailestingas ir kantrus tiems, kurie gyvena žemėje. Ir kai ateis diena, ir galia, ir bausmė, ir teismas, kurį Dvasių Viešpats paruošė tiems, kurie negarbina teisingo įstatymo, ir tiems, kurie neigia teisingą teismą, ir tiems, kurie veltui mini Jo vardą – ta diena paruošta išrinktiesiems sandorai, o nusidėjėliams – tyrimui. Kai Dvasių Viešpaties bausmė ilsėsis ant jų, ji ilsėsis tam, kad Dvasių Viešpaties bausmė neateitų veltui, ir ji pražudys vaikus su jų motinomis ir vaikus su jų tėvais.“ Vėliau įvyks teismas pagal Jo gailestingumą ir kantrybę. (Henocho 60:4-6) Tą dieną pakils vienas balsas ir laimins, šlovins ir išaukštins tikėjimo dvasia, išminties dvasia, kantrybės dvasia, gailestingumo dvasia, teismo ir ramybės dvasia ir gerumo dvasia, ir visi vienu balsu tars: „Palaimintas Jis, ir tebūnie palaimintas Dvasių Viešpaties vardas per amžius!“ Visi, kurie nemiega danguje, laimins Jį: visi šventieji, kurie yra danguje, laimins Jį ir visi išrinktieji, gyvenantys gyvenimo sode: ir kiekviena šviesos dvasia, kuri gali laiminti, šlovinti, aukštinti ir šventinti Tavo palaimintąjį vardą, ir visas kūnas be saiko šlovins ir laimins Tavo vardą per amžius. Nes didelis yra Dvasių Viešpaties gailestingumas, ir Jis kantriai kantrus, ir visus Jo darbus ir visa, ką Jis sukūrė, Jis apreiškė teisiesiems ir išrinktiesiems Dvasių Viešpaties vardu. Enocho 61:11-13 Visi karaliai, galingieji, išaukštintieji ir tie, kurie valdo žemę, puls prieš jį veidais kniūbsti, pagarbins ir sudės savo viltis į tą Žmogaus Sūnų, melsis ir prašys jo pasigailėjimo. (Henocho 62:9) Vargas jums, kurie mėgstate neteisumo darbus! Kodėl gi tikitės gerovės? Žinokite, kad būsite atiduoti į teisiųjų rankas, ir jie nukirs jums kaklus, nužudys jus ir nepasigailės jūsų. Enocho 98:12

Jašeris Mes atėjome į šią žemę, kad išvengtume bado, ir ši nelaimė mane ištiko. Taigi dabar, Viešpatie Dieve, išgelbėk mus ir išgelbėk mus iš šio prispaudėjo rankos ir padaryk man gera dėl savo gailestingumo. “ Jasher 15:18 Tuo metu gailestingumo angelai atėjo pas Viešpatį ir kalbėjo Jam apie Izaoką, sakydami: 67 „Viešpatie, Tu esi gailestingas ir užjaučiantis Karalius viskam, ką sukūrei danguje ir žemėje, ir Tu juos visus palaikai. Todėl duok todėl išpirką ir atpirkimą vietoj savo tarno Izaoko ir pasigailėk Abraomo ir jo sūnaus Izaoko, kurie šiandien vykdo Tavo įsakymus.“ Jasher 23:66-67 Ir Rebeka tarė Izaokui: „Tikrai girdėjau, mano valdove, kad tavo motina Sara buvo nevaisinga savo dienomis, kol mano Viešpats Abraomas, tavo tėvas, už ją pasimeldė ir ji pastojo iš jo. Dabar tad kelkis ir tu melskis Dievui, ir jis išgirs tavo maldą ir prisimins mus savo gailestingumu.“ Ir Izaokas tarė: „Viešpatie, dangaus ir žemės Dieve, kurio gerumas ir gailestingumas užpildo žemę, tu, kuris paėmei mano tėvą iš jo tėvo namų ir iš jo gimtinės ir atvedei jį į šią žemę, ir jam sakei: ‘Tavo palikuonims duosiu žemę’. Ir tu jam pažadėjai ir pareiškei: ‘Padauginsiu tavo palikuonis kaip dangaus žvaigždes ir kaip jūros smėlį’. Dabar tebūnie ištirti tavo žodžiai, kuriuos kalbėjai mano tėvui!“ Jasher 26:2-3,6 Ir vėliau, per Dievo didelį gailestingumą ir gerumą, įsigijau jaučių, asilų, galvijų, tarnų ir tarnaičių. Jasher 32:5 Žinau, kad šį turtą įgijau savo gerumu ir gailestingumu. Todėl meldžiu Tave, šiandien išgelbėk mane savo gerumu ir išklausyk mane.“ Jasher 32:23 24

Tu esi Tas, kuris sukelia karus ir juos sustabdo, tavo rankoje yra galia ir galia išaukštinti ir parblokšti. O, tebūna mano malda priimtina Tavo akivaizdoje, kad atsigręžtum į mane savo gailestingumu, įbaugintum šių karalių ir jų žmonių širdis mano sūnų siaubu, įbaugintum juos ir jų stovyklas, ir savo dideliu gerumu išgelbėtum visus, kurie Tavimi pasitiki, nes Tu gali pajungti mums tautas ir pavergti mūsų tautas. Jasher 34:70 Ir Jokūbas meldėsi Viešpačiui už savo sūnus, ir ištiesė rankas į Viešpatį, ir tarė: „Dieve, Tu esi Visagalis Dievas, Tu esi mūsų tėvas, Tu mus sukūrei, ir mes esame Tavo rankų darbas. Meldžiu Tave, išlaisvink mano sūnus savo gailestingumu iš jų priešų rankos, kurie šiandien ateina su jais kovoti ir išgelbėti juos iš jų rankos, nes Tavo rankoje yra jėga ir galybė išgelbėti mažumą iš daugelio. Ir duok mano sūnums, Tavo tarnams, širdies stiprybės ir jėgų kovoti su jų priešais, juos palaužti ir priversti jų priešus kristi prieš juos, ir neleisk mano sūnums ir jų tarnams mirti nuo Kanaano vaikų rankų. Bet jei Tavo akyse atrodo gera atimti mano sūnų ir jų tarnų gyvybes, paimk juos savo dideliu gailestingumu per Tavo tarnų rankas, kad jie šiandien nežūtų nuo amoritų karalių rankų.“ Jasher 37:14-16 Ir Jokūbas tarė savo sūnums: „Aš pasitikiu Viešpačiu Dievu, kad jis jus išgelbės ir suteiks jums malonę Egipto karaliaus ir visų jo vyrų akyse. Taigi dabar kelkitės ir eikite pas tą vyrą, paimkite jam į rankas dovaną iš to, ką galima gauti krašte, ir atneškite ją jam. Tegul Visagalis Dievas suteikia jums gailestingumą jo akivaizdoje, kad jis galėtų su jumis siųsti jūsų brolius Benjaminą ir Simeoną.“ Ir visi vyrai pakilo, ir jie pasiėmė savo brolį Benjaminą, ir jie paėmė į rankas didelę dovaną iš geriausių krašto produktų, taip pat jie paėmė dvigubą dalį sidabro. Ir Jokūbas griežtai įsakė savo sūnums dėl Benjamino, sakydamas: „Būkite atsargūs su juo kelyje, kuriuo einate, ir neatsiskirkite nuo jo nei Egipte.“ Ir Jokūbas atsikėlė nuo savo sūnų, ištiesė rankas ir meldėsi Viešpačiui dėl savo sūnų, sakydamas: „Viešpatie, dangaus ir žemės Dieve, atsimink savo sandorą su mūsų tėvu Abraomu, atsimink ją su mano tėvu Izaoku ir elkis maloningai su mano sūnumis ir neatiduok jų į Egipto karaliaus rankas; Dieve, dėl savo gailestingumo, meldžiu Tave, padaryk tai ir atpirk visus mano vaikus, išgelbėk juos iš Egipto valdžios ir atsiųsk jiems jų du brolius.“ Jasher 52:22-26

Jubiliejai Viešpatie, tebūna Tavo gailestingumas išaukštintas Tavo tautai ir sukurk juose teisų dvasią, ir teneleidžia Beliaro dvasiai valdyti jų, kad jie nebūtų kaltinami Tavo akivaizdoje ir nebūtų suviliojami iš visų teisumo kelių, kad jie žūtų Tavo akivaizdoje. Jubiliejaus 1:19 Parašyta ir paskirta, kad Jis kartą per metus parodys gailestingumą visiems, kurie atsigręžia nuo visų savo kaltių (Jubiliejaus 5:18). Ir jis meldėsi Viešpačiui, savo Dievui, ir tarė: „Visų kūniškų dvasių Dieve, kuris parodei man gailestingumą ir išgelbėjai mane bei mano sūnus nuo tvano vandenų ir neleidai man žūti, kaip pražudei pražūties sūnums. Nes Tavo malonė buvo didelė man ir didelis buvo Tavo gailestingumas mano sielai. Tegul Tavo malonė būna pakelta ant mano sūnų ir teneviešpatauja piktosios dvasios, kad jos jų nesunaikintų nuo žemės.“ Jubiliejaus 10:3 Jo tėvas Terachas jam tarė: „Eik ramybėje! Amžinasis Dievas teištiesina tavo kelią. Viešpats tebūna su tavimi ir saugo tave nuo viso pikto. Tegul tau suteikia malonės, gailestingumo ir palankumo tų akivaizdoje, kurie tave mato. Tegul nė vienas žmonių vaikas neturi galios tau pakenkti. Eik ramybėje.“ Jubiliejaus 12:29

Netarnaukite jiems ir negarbinkite jų, bet tarnaukite Aukščiausiajam Dievui ir nuolat Jį garbinkite. Ir visada viltis Jo veido, ir darykite teisumą ir teisingumą Jo akivaizdoje, kad Jis jumis džiaugtųsi ir suteiktų jums savo gailestingumą, ir siųstų jums lietaus rytą ir vakarą, ir palaimintų visus jūsų darbus, kuriuos atlikote žemėje, ir palaimintų jūsų duoną ir vandenį, ir palaimintų jūsų įsčių vaisių, ir jūsų žemės derlių, ir jūsų galvijų bandas, ir jūsų avių bandas. Jubiliejaus 20:9 Mano Dieve, Tavo gailestingumas ir Tavo ramybė tebūna su Tavo tarnu ir jo sūnų palikuonimis, kad jie būtų Tavo išrinktoji tauta ir paveldas iš visų žemės tautų nuo šiol per visas žemės kartų dienas, per visus amžius. Jubiliejaus 22:9 Ir jis palaimino Jokūbą, ir tarė: „Mano sūnau, kuriuo džiaugiuosi visa savo širdimi ir meile, tebūna Tavo malonė ir Tavo gailestingumas išaukštinti jam ir jo palikuonims per amžius!“ Jubiliejaus 22:28 Ir Jis pažadins prieš juos pagonių nusidėjėlius, kurie neturi nei gailesčio, nei užuojautos, kurie negerbia nė vieno žmogaus – nei seno, nei jauno, nei kokio nors, nes jie yra nedoresni ir stipresni daryti pikta už visus žmonių vaikus. Jie smurtaus prieš Izraelį ir nusikals prieš Jokūbą. Daug kraujo bus pralieta žemėje. Ir nebus kam surinkti, nei kam palaidoti. Jubiliejaus 23:23 Jų kaulai ilsėsis žemėje, jų dvasios džiaugsis, ir jie žinos, kad Viešpats vykdo teismą, rodo gailestingumą šimtams ir tūkstančiams, ir visiems, kurie Jį myli. Jubiliejaus 23:31 Ir Jokūbas naktį papasakojo savo tėvui viską, kaip Viešpats parodė jam didelį gailestingumą, kaip Jis jam leido sėkmingai veikti visais jo keliais ir apsaugojo jį nuo viso pikto. Ir Izaokas šlovino savo tėvo Abraomo Dievą, kuris nebuvo atšaukęs savo gailestingumo ir savo teisumo nuo savo tarno Izaoko sūnų. Jubiliejaus 31:24-25 „Pasakyk man, motina, kokį nedorumą manyje matei, ir aš nuo jo nusisuksiu, ir manęs apims gailestingumas.“ Jubiliejaus 35:5 Ir ji jam tarė: „Prašau tavęs, kad tą dieną, kai mirsiu, mane pasiimtum ir palaidotum šalia Saros, savo tėvo motinos, ir kad tu ir Jokūbas mylėtumėte vienas kitą ir negeistumėte vienas kitam pikto, o tik abipusę meilę, kad jūs klestėtumėte, mano sūnūs, ir būtumėte gerbiami krašte, ir joks priešas nesidžiaugtų jumis, ir jūs būtumėte palaiminimas ir gailestingumas visų, kurie jus myli, akyse.“ Jubiliejaus 35:20 Hebrono vyrai jam pasiuntė žinią: „Štai tavo brolis ateina prieš tave kovoti su keturiais tūkstančiais vyrų, apsirengusių kalavijais, nešiojančių skydus ir ginklus; nes jie mylėjo Jokūbą labiau nei Ezavą.“ Taip jie jam pasakė, nes Jokūbas buvo dosnesnis ir gailestingesnis vyras nei Ezavas. Jubiliejaus 37:15 Viešpats suteikė Juozapui palankumą ir gailestingumą faraono akyse, ir faraonas tarė savo tarnams: „Mes nerasime tokio išmintingo ir nuovokaus žmogaus kaip šis, nes Viešpaties dvasia yra su juo.“ Egipto žemė gyveno taikiai faraono akivaizdoje dėl Juozapo, nes Viešpats buvo su juo ir suteikė jam palankumą bei gailestingumą per visas jo kartas visų, kurie jį pažinojo ir girdėjo apie jį, akivaizdoje. Faraono karalystė buvo tvarkinga, joje nebuvo nei šėtono, nei piktadario. Jubiliejaus 40:5,9 Ir Izraelis tarė Juozapui: „Dabar leisk man mirti, nes tave pamačiau. Tebūnie šlovinamas Viešpats, Izraelio Dievas, Abraomo Dievas ir Izaoko Dievas, kuris neatsisakė savo gailestingumo ir malonės savo tarnui Jokūbui!“ Jubiliejaus 45:3

Pamestos Biblijos knygos Ir kai visi pasimeldė, vyriausiasis kunigas, kaip įprasta, nuėjo pasitarti su Dievu. Ir tuojau pat iš arkos ir malonės sosto pasigirdo balsas, kurį girdėjo visi esantieji, kad reikia paklausti arba sužinoti pagal Izaijo pranašystę, kam Mergelė turėtų būti atiduota ir sužadėta. Nes Izaijas sako: „Iš Jesės stiebo išdygs šakelė, o iš jos šaknies išsprogs žiedas. Ir ant jo ilsėsis Viešpaties Dvasia, išminties ir supratimo Dvasia, patarimo ir galios Dvasia, žinojimo ir pamaldumo Dvasia ir Viešpaties baimės Dvasia.“ Marijos gimimo Evangelija 5:12-15 Dvylikos Izraelio giminių istorijoje skaitome, kad gyveno žmogus, vardu Joachimas, kuris, būdamas labai turtingas, aukojo Viešpačiui Dievui dvigubas aukas, nutardamas: „Mano turtas bus skirtas visai tautai ir kad aš rasčiau Viešpaties Dievo gailestingumą, kuris atleistų mano nuodėmes.“ (Protevangelion 1:1) Tada Simeonas priėjo prie šventosios Marijos, ištiesė rankas į ją ir tarė Viešpačiui Kristui: „Dabar, mano Viešpatie, tavo tarnas išeina ramybėje, kaip tu žadėjai. Mano akys išvydo tavo gailestingumą, kurį paruošei visų tautų išgelbėjimui; šviesą visoms tautoms ir savo tautos Izraelio šlovę.“ 1 Kūdikystės evangelija 2:8-9 Tada ji tarė: „Viešpatie, Tu esi maloningas, gailestingas ir geras. Tu man davei du sūnus; vieną iš jų pasiėmei sau, o kitą man pasigailėk.“ 1 Kūdikystės evangelija 11:4 Tada šventoji Marija tarė: „Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumas tebūna su jumis!“ Ir, davusi jiems truputį vandens, kuriuo ji buvo nuplavusi Jėzaus Kristaus kūną, liepė juo nuplauti ligonį. Kai jie tai padarė, ji greitai pasveiko. Taigi jie ir visi ten buvę žmonės šlovino Dievą ir, kupini džiaugsmo, grįžo į savo miestą ir šlovino Dievą už tai. 1 Kūdikystės evangelija 12:19-21 Tada jos tuojau pat pagarbino Viešpatį Jėzų ir maldavo Jį, sakydamos: „Mūsų Viešpatie Jėzau, Marijos sūnau, Tu iš tiesų esi gerasis Izraelio ganytojas! Pasigailėk savo tarnaičių, kurios stovi prieš Tave ir neabejoja, kad Tu, Viešpatie, atėjai gelbėti, o ne sunaikinti.“ Po to, kai Viešpats Jėzus pasakė: „Izraelio vaikai yra kaip etiopai tarp tautų“, moterys atsakė: „Tu, Viešpatie, žinai viską ir niekas nuo Tavęs nėra paslėpta. Bet dabar mes maldaujame Tavęs ir maldaujame Tavo gailestingumo, kad sugrąžintum tiems berniukams jų buvusią padėtį.“ 1 Kūdikystės evangelija 17:8-9 Jį mes garbiname su visa pagarba, nes jis davė mums gyvybę ir būtį, išvedė mus iš motinos įsčių. Jis dėl mūsų priėmė žmogaus kūną ir atpirko mus, kad apgaubtų mus amžinu gailestingumu ir parodytų mums savo nemokamą, didelę, dosnią malonę ir gerumą. Jam tebūnie šlovė, gyrius, galybė ir viešpatystė nuo šiol ir per amžius. Amen. 1 Kūdikystės evangelija 22:5-7 Tada išėjo kitas žydas ir tarė: „Aš buvau aklas, girdėjau garsus, bet nieko nematau.“ Jėzui einant, išgirdau praeinančią minią ir paklausiau, kas ten yra? Jie man pasakė, kad Jėzus eina pro šalį. Tada aš sušukau: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Jis sustojo, įsakė mane atvesti pas jį ir tarė: „Ko nori?“ Aš atsakiau: „Viešpatie, kad atgaučiau regėjimą“. Jis man tarė: „Pragauk savo regėjimą!“ Ir aš tuojau pat jį pamačiau ir nusekiau paskui jį, džiaugdamasis ir dėkodamas. (Nikodemo evangelija 5:20-23) Nikodemo evangelija 14 1 Kai pirmasis žmogus, mūsų tėvas Adomas, išgirdo, kad Jėzus buvo pakrikštytas Jordane, jis pašaukė savo sūnų Setą ir tarė: 27

2 Pranešk savo sūnums, patriarchams ir pranašams, visa, ką girdėjai iš arkangelo Mykolo, kai siunčiau tave prie Rojaus vartų maldauti Dievo, kad pateptų mano galvą, kai sirgsiu. 3 Tada Setas, priėjęs prie patriarchų ir pranašų, tarė: „Aš, Setai, kai meldžiausi Dievui prie Rojaus vartų, pamačiau Viešpaties angelą Mykolą, pasirodantį man ir sakant: ‘Aš esu siųstas pas tave Viešpaties; esu paskirtas vadovauti žmonių kūnams.’“ 4 Sakau tau, Setai, nesimelsk Dievo verkdamas ir neprašyk jo gailestingumo medžio aliejaus, kuriuo pateptų tavo tėvą Adomą nuo jo galvos skausmo; 5 Nes tu niekaip negalėsi to gauti iki paskutinės dienos ir laikų, būtent, kol nepraeis penki tūkstančiai penki šimtai metų. 6 Tada Kristus, gailestingiausias Dievo Sūnus, ateis į žemę prikelti Adomo žmogiškojo kūno ir tuo pačiu metu prikelti mirusiųjų kūnų, ir kai jis ateis, bus pakrikštytas Jordane: 7 Tada savo gailestingumo aliejumi jis pateps visus, kurie juo tiki; ir jo gailestingumo aliejus tęsis ateities kartoms, tiems, kurie gims iš vandens ir Šventosios Dvasios amžinajam gyvenimui. 8 Ir kai tuo metu gailestingiausias Dievo Sūnus, Kristus Jėzus, ateis į žemę, jis įves mūsų tėvą Adomą į Rojų, prie gailestingumo medžio. 9 Išgirdę visa tai iš Seto, visi patriarchai ir pranašai dar labiau apsidžiaugė. Tada Viešpats, laikydamas Adomą už rankos, perdavė jį arkangelui Mykolui, ir šis nuvedė juos į Rojų, kupiną gailestingumo ir šlovės; Nikodemo evangelija 20:1 Išgirdę visa tai iš vagies, visi patriarchai vienbalsiai tarė: „Pagarbintas būk Tu, Visagali Dieve, amžinojo gerumo Tėve ir gailestingumo Tėve, kuris parodė tokį palankumą tiems, kurie buvo prieš Jį nusidėjėliai, atvedei juos į Rojaus gailestingumą ir apgyvendinai juos tarp savo gausių ir dvasinių aprūpinimų dvasiniame ir šventame gyvenime.“ Amen. Nikodemo evangelija 20:14 Štai kiek Dievas leido mums jums papasakoti; tad atiduokite Jam šlovę ir pagarbą, atgailaukite, ir Jis jūsų pasigailės. Ramybė jums nuo Viešpaties Dievo Jėzaus Kristaus ir visų mūsų Gelbėtojo. Amen, Amen, Amen. Nikodemo evangelija 21:6 Ar gyvenu, ar mirštu, nes man gyventi bus gyvenimas Kristui, o mirti – džiaugsmas. Ir mūsų Viešpats suteiks mums savo gailestingumą, kad turėtumėte tą pačią meilę ir būtumėte vienos minties. (Pauliaus laiškas laodikiečiams 1:8-9) Kupini gerų sumanymų, jūs su dideliu noru ir religiniu pasitikėjimu tiesėte rankas į visagalį Dievą, maldaudami Jį būti jums gailestingu, jei kuo nors netyčia Jam nusidėjote. (1 Klemensas korintiečiams 1:11) Todėl pakluskime Jo kilniai ir šlovingai valiai ir, maldaudami Jo gailestingumo bei gerumo, pulkime veidais prieš Jį žemėn ir pultume Jo gailestingumui, palikdami visą tuštybę, vaidus ir pavydą, vedantį į mirtį. (1 Klemensas korintiečiams 5:1) Būkite gailestingi, ir jums bus gailestinga; atleiskite, ir jums bus atleista. Kaip jūs darote, taip jums bus daroma; kaip jūs duodate, taip jums bus duota; kaip jūs teisiate, taip ir jūs būsite teisiami; kaip jūs esate malonūs kitiems, taip ir Dievas bus malonus jums. Kokiu saiku jūs seikiate, tokiu jums bus ir atseikėta. (1 Klemensas korintiečiams 7:4) Būkime malonūs vieni kitiems pagal to, kuris mus Kūrė, gailestingumą ir švelnumą. Nes parašyta: „Gailesingieji paveldės žemę, o tie, kurie neturi pikta, bus joje palikti, o nusikaltėliai pražus nuo jos veido.“ 1 Klemensas korintiečiams 7:9-10

Bet pats jis sako Dievui: „Pasigailėk manęs, Dieve, dėl savo meilingo gerumo, dėl savo didelio gailestingumo ištrink mano nusikaltimus.“ 1 Klemensas korintiečiams 8:25 Visa tai Didysis Kūrėjas ir visų Viešpats įsakė laikytis taikos ir santarvės, būti geriems visiems. O ypač mums, kurie per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ieškome Jo gailestingumo, kuriam šlovė ir didybė per amžių amžius. Amen. 1 Klemensas korintiečiams 9:17-18 Daug bėdų patiria nedorėliai, bet tuos, kurie pasitiki Viešpačiu, apgaubs gailestingumas. Mūsų gailestingas ir geradaris Tėvas užjaučia tuos, kurie Jo bijo, ir maloniai bei su meile teikia savo malones visiems, kurie ateina pas Jį su paprastu protu. (1 Klemensas korintiečiams 11:8-9) Kadangi Dievas visa mato ir girdi, bijokime Jo ir atsikratykime savo piktų darbų, kylančių iš piktų geismų, kad Jo gailestingumu būtume išgelbėti nuo ateinančio pasmerkimo. Todėl ateikime pas Jį su šventa širdimi, keldami į Jį skaisčias ir nesuteptas rankas, mylėdami savo maloningą ir gailestingąjį Tėvą, kuris padarė mus Jo išrinkimo dalininkais. (1 Klemensas korintiečiams 13:1,6) Todėl melskimės ir už tuos, kurie įpuolė į nuodėmę. Kad, apdovanoti nuolankumu ir saiku, jie paklustų ne mums, bet Dievo valiai. Taip jie gaus vaisingą ir tobulą atminimą su gailestingumu tiek maldose Dievui, tiek minėdami juos Jo šventųjų akivaizdoje. „Teisieji, – sako jis, – pamokys mane gailestingumo ir bars mane, bet nusidėjėlių aliejus tenepina mano galvos.“ 1 Klemensas korintiečiams 23:1-2,7 Kadangi jis parodė mums tokį didelį gailestingumą, mes, gyvieji, nebeaukojame mirusiems dievams ir nebegarbiname jų, bet per jį esame įvesti į tiesos Tėvo pažinimą. Todėl, broliai, išpažinkime jį savo darbais: mylėdami vieni kitus, nesvetimaudami, nepiktnaudžiaudami vienas kitu, nepavydėdami vienas kitam, bet būdami santūrūs, gailestingi, geri. (2 Klemensas korintiečiams 2:8,13) Kadangi nesame be supratimo, turime suvokti mūsų gailestingo Tėvo sumanymą. Nes jis kalba mums, norėdamas, kad mes, kurie buvome toje pačioje paklydime dėl aukų, ieškotume ir rastume būdą artintis prie jo (Barnabo laiškas 2:11). Be to, apie šabą parašyta Dešimtyje įsakymų, kuriuos Dievas kalbėjo Mozei Sinajaus kalne veidas į veidą: „Šventink Viešpaties šabą tyromis rankomis ir tyra širdimi.“ Ir kitur jis sako: „Jei tavo vaikai laikysis mano šabų, aš būsiu jiems gailestingas.“ Net kūrinijos pradžioje jis mini šabą. „Ir Dievas per šešias dienas sukūrė savo rankų darbus; ir septintąją dieną jis juos užbaigė, ir septintąją dieną jis ilsėjosi ir jį pašventino. Pagalvokite, mano vaikai, ką tai reiškia, jis juos užbaigė per šešias dienas. Tai reiškia štai ką: per šešis tūkstančius metų Viešpats Dievas visa užbaigs.“ Barnabo laiškas 13:1-4 „Žinau, kas esu ir kam rašau: aš – pasmerktasis; jūs – pasigailėję; aš – iškeltas į pavojų; jūs – sustiprintas prieš pavojų.“ Ignoto laiškas efeziečiams 3:9 Melskitės ir už mane, kuris dėl Dievo gailestingumo man reikia jūsų maldų, kad būčiau vertas dalies, kurią netrukus gausiu, ir nebūčiau pripažintas atmestinu. (Ignaco laiškas tralijams 3:5) Ignacas, dar vadinamas Teoforu, bažnyčiai, gavusiai gailestingumą iš Aukščiausiojo Tėvo didybės ir jo viengimio Sūnaus Jėzaus Kristaus, mylimo ir apšviesto valia to, kuris trokšta visko, kas atitinka mūsų Dievo Jėzaus Kristaus meilę, kuris taip pat viešpatauja romėnų krašte; ir kurią sveikinu Jėzaus Kristaus vardu, kaip kūne ir dvasioje susivienijusius su visais jo įsakymais ir kupinus Dievo malonės; visas džiaugsmas Jėzuje Kristuje, mūsų Dieve. Ignaco laiškas romiečiams 1:1

„Bet man netgi gėda būti laikomas vienu iš jų. Nes aš irgi nevertas, būdamas mažiausias tarp jų ir ne laiku gimęs. Bet gailestingumo dėka esu gavę kažkieno vardą, jei tik pasieksiu Dievą.“ Ignoto laiškas romiečiams 3:10 Ignacas, vadinamas Teoforu, Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus bažnyčiai Filadelfijoje, Azijoje, kuri gavo gailestingumą, yra įtvirtinta Dievo santarvėje ir be perstojo džiaugiasi mūsų Viešpaties kančia, ir per Jo prisikėlimą yra pilnatvėje gailestingumu. Kurią aš taip pat sveikinu Jėzaus Kristaus kraujyje, kuris yra mūsų amžinas ir nesuteptas džiaugsmas, ypač jei jie yra vienybėje su vyskupu ir su juo esančiais kunigais, ir pagal Jėzaus Kristaus mintį paskirtais diakonais, kuriuos Jis savo valia įtvirtino visu tvirtumu savo Šventąja Dvasia. Ignaco laiškas filadelfiečiams 1:1 Bet tavo malda Dievui padarys mane tobulą, kad pasiekčiau tą dalį, kuri man skirta Dievo gailestingumu, bėgdamas prie Evangelijos kaip Kristaus kūno ir prie apaštalų kaip bažnyčios seniūnijos. (Ignaco laiškas filadelfiečiams 2:2) Ignacas, dar vadinamas Teoforu, Dievo Tėvo ir mylimojo Jėzaus Kristaus bažnyčiai, kurią Dievas gailestingai palaimino visokeriopa gera dovana, kupina tikėjimo ir meilės, todėl jos netrūksta jokios dovanos, labai verta Dievo ir vaisinga šventuosiuose, Smirnos bažnyčiai Azijoje, kuri džiaugiasi per Jo tyrąją dvasią ir Dievo žodį. Ignaco laiškas smirniečiams 1:1 Malonė, gailestingumas, ramybė ir kantrybė per amžius! (Ignaco laiškas smirniečiams 3:23) Polikarpas ir su juo esantys vyresnieji Dievo bažnyčiai Filipuose: gailestingumas ir ramybė jums nuo visagalio Dievo, ir tepadaugėja mūsų Viešpats Jėzus Kristus! (Polikarpo laiškas filipiečiams 1:1) Bet prisiminkime, ko Viešpats mus mokė sakydamas: „Neteiskite ir nebūsite teisiami; atleiskite, ir jums bus atleista; būkite gailestingi, ir sulauksite gailestingumo; nes kokiu saiku seikiate, tokiu jums bus atseikėta.“ Polikarpo laiškas filipiečiams 1:10 Vyresnieji tegul būna užjaučiantys ir gailestingi visiems, atgręždami juos nuo jų klaidų, ieškodami silpnųjų, nepamiršdami našlių, našlaičių ir vargšų, visada rūpindamiesi tuo, kas gera Dievo ir žmonių akyse. (Polikarpo laiškas filipiečiams 2:15) Arba kaip aš kada nors galėsiu maldauti Viešpaties dėl savo daugybės ir didelių nuodėmių? Kokiais žodžiais galėčiau melstis, kad Jis būtų man gailestingas? 1 Hermo ganytojo knyga (Vizijos) 1:15 Bet dabar Dievo gailestingumas pasigailėjo tavęs ir tavo namų ir labai tave paguodė. Tik tu neklaidžiok, būk ramios širdies ir guosk savo namus. 1 Hermo piemens knyga (Vizijos) 1:23 Ir kai ji tai išgirs, susilaikys ir bus pasigailėta.“ 1 Hermo piemens knyga (Vizijos) 2:11 Bet tiems, kurie niekada Jo neatsižadės, Jis bus palankus iš savo beribio gailestingumo.“ 1 Hermo piemens knyga (Vizijos) 2:20 Kvadratiniai ir balti akmenys, tiksliai suderinami, yra apaštalai, vyskupai, mokytojai ir dvasininkai, kurie Dievo gailestingumu atėjo, valdė, mokė ir šventai bei kukliai tarnavo Dievo išrinktiesiems – tiek užmigusiems, tiek tebesantiems; ir visada su jais sutiko, turėjo savyje ramybę ir vienas kitą girdėjo. 1 Hermo ganytojo knyga (Vizijos) 3:52

Ir jie iš tiesų nešiojasi savo nuodus dėžėse, bet jūs laikote savo nuodus ir infekciją savo širdyse ir jų neapvalysite, ir nesumaišysite savo jausmų su tyra širdimi, kad rastumėte gailestingumą pas didįjį Karalių. 1 Hermo piemens knyga (Vizijos) 3:103 Ji man atsakė: „Argi tavęs niekas nesutiko, žmogau?“ Aš atsakiau: „Ponia, mane sutiko toks žvėris, kuris, regis, galėjo praryti visą tautą, bet Dievo galia ir dėl Jo nepaprasto gailestingumo aš nuo jo ištrūkau.“ 1 Hermo piemens knyga (Vizijos) 4:16 Todėl mūsų gailestingasis Viešpats užjautė savo kūriniją ir paskyrė tą atgailą, ir suteikė man jos galią. Ir todėl aš tau sakau: jei kas po to didžio ir švento pašaukimo bus gundomas velnio ir nusidės, tas atgailauja vieną kartą. Bet jei jis dažnai nusidės ir atgailaus, tai tokiam žmogui nebus naudinga, nes jis vargu ar gyvens Dievui. 2 Hermo ganytojo knyga (Įsakymai) 4:22 Nemanyk taip, bet atsigręžk į Viešpatį visa širdimi ir melsk Jo be jokių abejonių, ir tu pažinsi Viešpaties gailestingumą; kad Jis tavęs neapleis, bet išpildys tavo sielos prašymą. 2 Hermo ganytojo knyga (Įsakymai) 9:2 Bet liūdnas žmogus visada elgiasi nedorai. Pirma, jis elgiasi nedorai, nes liūdina Šventąją Dvasią, kuri duota žmogui, būdamas linksmos prigimties. Ir vėl jis elgiasi blogai, nes su liūdesiu meldžiasi Viešpačiui ir pirmą kartą dėkingai nepripažįsta Jam ankstesnių gailesčių ir negauna iš Dievo to, ko prašo. 2 Hermo ganytojo knyga (Įsakymai) 10:20 Todėl, kai Viešpaties gailestingumas nušvis, tada tie, kurie tarnauja Dievui, bus apreikšti ir aiškūs visiems. Kaip vasarą kiekvieno medžio vaisiai parodomi ir tampa akivaizdūs, taip ir teisiųjų darbai bus paskelbti ir paaiškės, ir jie bus atkurti tame pasaulyje linksmi ir džiūgaujantys. 3 Hermo piemens knyga (Palyginimai) 4:3 Bet dabar saugokis; ir kadangi Dievas yra visagalis ir gailestingas, Jis ištaisys tai, ką anksčiau padarei ne taip, jei ateityje nesuterši savo kūno ir dvasios; 3 Hermo piemens knyga (Palyginimai) 5:62 „Kad žinotum, – sako jis, – kad didis ir garbingas yra Viešpaties gerumas ir gailestingumas; jis davė savo dvasią tiems, kurie buvo pripažinti vertais atgailos.“ 3 Hermo ganytojo knyga (Palyginimai) 8:46 Už visa tai dėkojau Viešpačiui, kad, pasigailėjęs visų, kurie vadinami Jo vardu, Jis atsiuntė mums atgailos angelą, kad šis vadovautų mums, Jam nusidėjusiems; ir kad Jis atgaivino mūsų dvasias, kurios buvo beveik išsekusios ir neturėjome jokios išganymo vilties, bet dabar esame atgaivinti gyvenimo atnaujinimui. 3 Hermo Ganytojo knyga (Palyginimai) 9:135 Jie yra tie, kurie tikėjo ir visada buvo geri ir dori; ir be jokių tarpusavio nesutarimų, bet vis tiek džiaugėsi Dievo tarnais, apsivilkę šių mergelių dvasia; ir visada buvo pasirengę parodyti gailestingumą visiems žmonėms, noriai duodami visiems savo triūsą be priekaištų ir be svarstymų. 3 Hermo piemens knyga (Palyginimai) 9:211 „Netrypkite tada kojomis, – tarė jis, – jo gailestingumas; verčiau pagerbkite jį, nes jis toks kantrus dėl jūsų nusikaltimų ir ne kaip vienas iš jūsų; bet atgailaukite, nes tai jums bus naudinga.“ 3 Hermo piemens knyga (palyginimai) 9:274

Pamirštos Edeno knygos Be to, kadangi Dievas yra gailestingas ir labai užjaučiantis, ir viską valdo tokiu būdu, kokį tik Jis vienas žino, Jis apgyvendino mūsų tėvą Adomą vakarinėje sodo pusėje, nes toje pusėje žemė labai plati. (1 Adomo ir Ievos knyga 1:8) 1 Adomo ir Ievos knyga 3 6 Tada Dievas, pasigailėjęs Adomo, sukurto pagal Jo paveikslą ir panašumą, paaiškino jam, kad tai buvo 5000 ir 500 metų; ir kaip Kažkas ateis ir išgelbės jį ir jo palikuonis. 7 Bet Dievas prieš tai sudarė šią sandorą su mūsų tėvu Adomu tomis pačiomis sąlygomis, dar prieš jam išeinant iš sodo, kai jis buvo prie medžio, nuo kurio Ieva paėmė vaisių ir davė jam valgyti. 8 Kadangi mūsų tėvas Adomas, išėjęs iš sodo, praėjo pro tą medį ir matė, kaip Dievas pakeitė jo išvaizdą į kitą pavidalą ir kaip jis nudžiūvo. 9 Adomas, eidamas link jo, išsigando, drebėjo ir krito žemėn; bet Dievas savo gailestingumu jį pakėlė ir sudarė su juo šią sandorą. 10 Ir vėl, kai Adomas buvo prie sodo vartų ir pamatė cherubą su žaižaruojančio ugnies kardu rankoje, cherubas supyko ir suraukė antakius. Ir Adomas, ir Ieva jo išsigando ir pamanė, kad jis ketina juos nužudyti. Tad jie puolė veidais ant žemės ir drebėjo iš baimės. 11 Bet jis jų pasigailėjo ir parodė jiems gailestingumą; nusigręžęs nuo jų, užžengė į dangų ir meldėsi Viešpačiui, sakydamas: 12 Viešpatie, Tu siuntei mane budėti prie sodo vartų su ugniniu kalaviju. 13 Bet kai Tavo tarnai Adomas ir Ieva mane pamatė, jie puolė veidais ant žemės ir buvo tarsi negyvi. O mano Viešpatie, ką mes darysime Tavo tarnams? 14 Tada Dievas jų pasigailėjo, parodė jiems gailestingumą ir pasiuntė savo angelą saugoti sodo. Kas yra ši mus dengianti kabanti uolos atbraila, palyginti su Viešpaties gailestingumu, kuris mus apgaubė? 1 Adomo ir Ievos knyga 4:6 Tada ji atsikėlė, ištiesė rankas į Dievą, maldaudama Jo pasigailėjimo ir gailesčio, ir tarė: „Dieve, atleisk man mano nuodėmę, nuodėmę, kurią padariau, ir neprisimink jos prieš mane.“ 1 Adomo ir Ievos knyga 5:4 Ir Tu paėmei mane, kaulus, ir padarei mane moterimi, spindinčia kaip jis, su širdimi, protu ir kalba; ir kūnu, panašia į jo paties; ir Tu padarei mane pagal jo veido panašumą savo gailestingumu ir galia. 1 Adomo ir Ievos knyga 5:10 Išgirdę šiuos Dievo žodžius, Adomas ir Ieva dar labiau verkė ir raudojo, bet sustiprino savo širdis Dieve, nes dabar jautė, kad Viešpats jiems yra kaip tėvas ir motina, ir dėl šios priežasties jie verkė Jo akivaizdoje ir maldavo Jo pasigailėjimo. 1 Adomo ir Ievos knyga 7:1 Tada gailestingasis ir maloningasis Dievas pažvelgė į juos, gulinčius vandenyje ir arti mirties, ir pasiuntė angelą, kuris ištraukė juos iš vandens ir paguldė ant jūros kranto kaip negyvus. (1 Adomo ir Ievos knyga 10:1) Bet gailestingasis Viešpats žvelgė į Adomo mirtį ir į Ievos tylą, kurią sukėlė tamsos baimė (1 Adomo ir Ievos knyga 12:5). Tada, kai Dievas, gailestingas ir kupinas užuojautos, išgirdo Adomo balsą, Jis jam tarė: „Bet kai išgirdau apie tavo nusižengimą, Aš atėmiau iš tavęs tą ryškią šviesą. Tačiau iš savo gailestingumo nepaverčiau tavęs tamsa, bet padariau tave kūnu iš kūno, ant kurio ištiesiau šią odą, kad jis galėtų 32

pakelti šaltį ir karštį. Bet iš savo gailestingumo Aš padariau tave tokį, koks esi. Kai tu, Adomai, peržengei mano įsakymą, Aš išvariau tave iš sodo ir išvedžiau tave į šią žemę; ir įsakiau tau gyventi šioje oloje; ir tamsa užklupo tave, kaip užklupo tą, kuris peržengė mano įsakymą.“ 1 Adomo ir Ievos knyga 13:1,7,9 Bet gailestingasis Dievas, žvelgiantis į savo kūrinius, žvelgė ir į mirusius Adomą ir Ievą, siuntė jiems savo Žodį ir prikėlė juos (1 Adomo ir Ievos knyga 21:8). Tada Adomas dar labiau verkė ir tarė: „Dieve, pasigailėk manęs, kad priimtum tai, ką darysiu.“ Tada Adomas ir Ieva stovėjo po aukuru ir verkė, maldaudami Dievo: „Atleisk mums mūsų nusikaltimus ir nuodėmes ir pažvelk į mus savo gailestingumo akimi.“ Nes kai buvome sode, mūsų šlovinimo giesmės ir giesmės be paliovos kilo prieš Tave. 1 Adomo ir Ievos knyga 23:1,6 Tada gailestingasis Dievas, geras ir žmones mylintis, pažvelgė į Adomą ir Ievą ir į jų kraują, kurį jie paaukojo Jam kaip auką be Jo įsakymo. Tačiau Jis jais žavėjosi ir priėmė jų aukas. Ir Dievas iš Savo akivaizdos pasiuntė ryškią ugnį, kuri prarijo jų auką. Jis užuodė saldų jų aukos kvapą ir parodė jiems gailestingumą. 1 Adomo ir Ievos knyga 24:1-3 Ir per tai bus žinoma, kad Tu esi gailestingas Dievas, kuris nenori, kad kas nors žūtų; kuris nemyli, kad kas nors pargriūtų; ir kuris nieko nepasmerkia žiauriai, blogai ir visiškai sunaikindamas. (1 Adomo ir Ievos knyga 25:5) Ir kai Aš pažvelgsiu į visus gerus dalykus, kuriuose gyvenai, ir kodėl iš jų išėjai, tada mielai parodysiu tau gailestingumą. Bet Aš negaliu pakeisti sandoros, kuri išėjo iš mano burnos; kitaip būčiau tave sugrąžinęs į sodą. Tačiau kai sandora bus įvykdyta, tada Aš parodysiu tau ir tavo palikuonims gailestingumą ir parvesiu tave į džiaugsmo šalį, kur nėra nei sielvarto, nei kančios; bet amžinas džiaugsmas ir džiugesys, šviesa, kuri niekada nesibaigia, ir gyrius, kuris niekada nesibaigia; ir gražus sodas, kuris niekada nepraeis. 1 Adomo ir Ievos knyga 26:13-15 Bet kai gailestingasis Dievas pamatė, kad Šėtonas nori nužudyti Adomą savo įvairiais kėslais, ir kad Adomas buvo romus ir be klastos, Dievas garsiai prabilo Šėtonui ir jį prakeikė. 1 Adomo ir Ievos knyga 29:1 Išgirdęs šiuos Dievo žodžius, Adomas pagarbino Jį. Jis ir Ieva garbino Jį ir dėkojo Jam, nes Jis buvo su jais gailestingas. (1 Adomo ir Ievos knyga 31:4) Iš savo gailestingumo, Dieve, išgelbėk mane nuo šių negandų ir išbandymų ir nuvesk mane į kitą žemę, kitokią nei ši, jei neleisi man gyventi Tavo sode. (1 Adomo ir Ievos knyga 41:13) Tada Aš gailestingai išgelbėsiu tavo sielą ir teisiųjų sielas, kad suteikčiau joms poilsį savo sode. Ir tai įvyks, kai ateis pasaulio pabaiga.“ 1 Adomo ir Ievos knyga 42:6 Bet Dievo malone jis negalėjo sudeginti olos, nes Dievas siuntė savo angelą aplink olą, kad apsaugotų ją nuo tokios ugnies, kol ji užges (1 Adomo ir Ievos knyga 43:16). Jei ne mano gailestingumas, būčiau tave ir tavo kareivijas sunaikinęs nuo žemės paviršiaus. Bet Aš kantriai laukiau tavęs iki pasaulio pabaigos.“ 1 Adomo ir Ievos knyga 44:5

Štai ugnis šiame pasaulyje nudegino mūsų kūnus; bet kaip bus, kai mirsime, ir Šėtonas nubaus mūsų sielas? Argi mūsų išvadavimas nebus ilgas ir tolimas, nebent Dievas ateis ir pasigailėjęs mūsų įvykdys savo pažadą? 1 Adomo ir Ievos knyga 47:2 Bet, iš gailesčio tau, kai ta uola griuvo ant tavęs, įsakiau jai suformuoti stogelį virš tavęs; ir uolai po tavimi nuslūgti.“ 1 Adomo ir Ievos knyga 49:7 Bet Adomas ir Ieva vėl atsikėlė ir visą tą naktį meldėsi Dievui oloje, maldaudami Jo pasigailėjimo. (1 Adomo ir Ievos knyga 50:3) Kai Adomo ir Ievos kūnai buvo uždengti, jie atsistojo ir meldėsi, prašydami Viešpaties gailestingumo ir atleidimo, ir dėkojo Jam už tai, kad Jis jų pasigailėjo ir uždengė jų nuogumą. Ir jie nesiliovė melstis visą tą naktį. 1 Adomo ir Ievos knyga 52:11 Bet Dievas savo gailestingumu išvarė jį iš mūsų tarpo į šią tamsią žemę, nes jis tapo tamsa ir neteisybės darbininku (1 Adomo ir Ievos knyga 55:14). Pripažink tad mano palankumą tau ir mano gailestingumą tau, mano kūrinija; kad Aš neatlyginau tau už tavo nusikaltimą prieš mane, bet iš savo gailesčio tau pažadėjau, kad po penkių su puse dienų ateisiu ir tave išgelbėsiu.“ 1 Adomo ir Ievos knyga 56:7 Nes jis sau tarė: „Kai jie bus atlikę keturiasdešimt dienų pasninką ir maldą, Dievas sugrąžins juos į ankstesnę padėtį; bet jei Jis to nepadarys, Jis vis tiek bus jiems palankus; ir net jei Jis jų nepasigailės, Jis vis tiek duos jiems ką nors iš sodo, kad juos paguostų; kaip jau du kartus anksčiau.“ 1 Adomo ir Ievos knyga 60:4 Bet Aš, pasigailėjęs ir palankus jums, neleidau jam jūsų sunaikinti, bet išvariau jį nuo jūsų.“ 1 Adomo ir Ievos knyga 61:10 Bet Dievo gailestingumu, vos tik tos dvi figos buvo žemėje, Dievas sužlugdė šėtono sumanymą dėl jų ir pavertė jas dviem vaismedžiais, kurie uždengė olą. Mat šėtonas jas buvo palaidojęs rytinėje jos pusėje. (1 Adomo ir Ievos knyga 62:3) Tad ne vien dėl jo šie medžiai iš karto išaugo, bet Aš pasigailėjau tavęs ir įsakiau jiems augti. Ir jie išaugo į du didelius medžius, kad jūs slėptumėtės jų šakų šešėlyje ir rastumėte poilsį; ir kad Aš parodyčiau jums savo galią ir savo nuostabius darbus. 1 Adomo ir Ievos knyga 63:9 Tada Adomas maldavo Viešpaties ir tarė: „Viešpatie, neleisk mums žūti nuo maisto, kurį valgėme. Viešpatie, nemušk mūsų, bet elkis su mumis pagal savo didelį gailestingumą ir nepalik mūsų iki tos dienos, kai įvykdysi pažadą, kurį mums davei.“ 1 Adomo ir Ievos knyga 65:5 Tada jie meldėsi Dievui, kad Jis jų pasigailėtų; po to jų protas nurimo, širdys sudaužytos, ilgesys atvėso; ir jie tapo tarsi svetimi žemėje. Tą naktį Adomas ir Ieva praleido oloje, kur sunkiai miegojo dėl suvalgyto maisto. 1 Adomo ir Ievos knyga 65:10 Ir jie vėl paaukojo šią auką ant aukuro, kurį buvo pastatę iš pradžių. Jie atsistojo, meldėsi ir maldavo Viešpaties, sakydami: „Taip, o Dieve, kai buvome sode, mūsų šlovės giesmės kilo pas Tave kaip ši auka, o mūsų nekaltumas kilo pas Tave kaip smilkalai. Bet dabar, o Dieve, priimk iš mūsų šią auką ir neatšauk mūsų, dėl savo gailestingumo.“ Tada Dievas tarė Adomui ir Ievai: „Kadangi jūs paaukojote šią auką ir paaukojote ją man, aš padarysiu ją savo kūnu, kai nusileisiu į žemę jūsų išgelbėti; ir aš

liepsiu jai nuolat būti aukojamai ant aukuro, kad būtų atleista ir pasigailėta tiems, kurie tinkamai ja dalijasi.“ 1 Adomo ir Ievos knyga 68:11-12 Ir Dievas tarė Adomui: „Taip bus tavo paprotys, kai tave ištiks sielvartas ir sielvartas. Bet tavo išgelbėjimas ir tavo įėjimas į sodą įvyks tik pasibaigus dienoms, kaip susitarėme tarp manęs ir tavęs. Jei ne taip, Aš, iš savo gailestingumo ir užuojautos tau, sugrąžinčiau tave į savo sodą ir pas savo palankumą dėl aukos, kurią ką tik paaukojai mano vardui.“ 1 Adomo ir Ievos knyga 68:16 Bet Adomas, pamatęs Ievos vargą, atsikėlė ir meldėsi Dievui, sakydamas: „Viešpatie, pažvelk į mane savo gailestingumo akimis ir išvaduok ją iš jos vargo“ (1 Adomo ir Ievos knyga 74:4). Tada Dievas tarė Kainui: „Kas tave sutiks, tavęs neužmuš“, nes prieš tai Dievas buvo sakęs Kainui: „Aš atleisiu septynias bausmes tam, kuris nužudys Kainą“. O dėl Dievo žodžio Kainui: „Kur tavo brolis?“ Dievas tai pasakė iš gailesčio jam, bandydamas priversti jį atgailauti. 1 Adomo ir Ievos knyga 79:20 Ir dėl Dievo tariamo Kainui: „Prakeikta žemė, kuri išgėrė tavo brolio kraują“, tai taip pat buvo Dievo gailestingumas Kainui. Nes Dievas jo neprakeikė, bet prakeikė žemę; nors tai nebuvo žemė, kuri nužudė Abelį ir padarė nedorybę. Nes prakeikimas turėjo kristi ant žudiko; tačiau gailestinguoju Dievas taip sutvarkė savo mintis, kad niekas to nežinotų ir nenusigręžtų nuo Kaino. 1 Adomo ir Ievos knyga 79:22-23 Taigi, o Adomai, suprasdamas tavo širdį, daug kartų išgelbėjau tave iš jo rankų, kad parodyčiau tau, jog esu gailestingas Dievas ir linkiu tau gerovės, o ne pražūties. 2 Adomo ir Ievos knyga 3:16 O Setas, būdamas septynerių metų, žinojo, kas gera ir kas bloga, nuolat pasninkavo ir meldėsi, o visas naktis praleisdavo maldaudamas Dievo pasigailėjimo ir atleidimo (2 Adomo ir Ievos knyga 5:1). Po to, jam leidžiantis nuo altoriaus, baigus aukoti, Šėtonas pasirodė jam gražaus angelo, spindinčio šviesa, pavidalu; su šviesos lazda rankoje, pats apsijuosęs šviesos juosta. Jis pasveikino Setą gražia šypsena ir ėmė jį vilioti maloniais žodžiais, sakydamas: „O Setai, kodėl tu gyveni šiame kalne? Nes jis nelygus, pilnas akmenų ir smėlio, ir medžių be gerų vaisių; dykuma be gyvenviečių ir be miestų; nėra geros vietos gyventi. Tik karštis, nuovargis ir vargas. Tu liksi mūsų pasaulyje ir ilsėsitės nuo šio pasaulio ir jo kančių; tu niekada nebesijausi silpnas ir pavargęs; tu niekada neatneši aukos ir nemaldausi pasigailėjimo; nes tu daugiau nedarysi nuodėmės ir neleisi tavęs paveikti aistros.“ 2 Adomo ir Ievos knyga 5:4-5,9 Tada Setas stovėjo priešais savo tėvo Adomo ir motinos Ievos kūną ir meldėsi dieną ir naktį, prašydamas pasigailėjimo sau ir savo vaikams; ir kad, kai jam bus sunku su vaiku, Jis duotų jam patarimo. 2 Adomo ir Ievos knyga 11:5 Kai stogo statymas buvo baigtas, jis įsakė jiems aukoti. Jie stropiai dirbo ir atnešė aukas savo tėvui Setui, kuris jas paėmė ir paaukojo ant aukuro; ir meldėsi Dievui, kad priimtų jų aukas, pasigailėtų savo vaikų sielų ir apsaugotų jas nuo šėtono rankos. 2 Adomo ir Ievos knyga 12:5 Tada Mahalalelis stovėjo virš savo žmonių, maitino juos teisume ir nekaltybėje ir stebėjo, kad jie neturėtų jokių santykių su Kaino vaikais. Jis taip pat toliau meldėsi ir tarnavo Lobių oloje mūsų tėvo Adomo kūnui, prašydamas Dievo pasigailėjimo sau ir savo žmonėms; iki jam sukako aštuoni šimtai septyniasdešimt metų, kai jis susirgo. 2 Adomo ir Ievos knyga 16:1-2

Tada Jaredas paaukojo auką ir paaukojo ją ant aukuro, kaip Adomas jam buvo įsakęs. Eidamas prie aukuro, jis meldėsi Dievui, prašydamas pasigailėjimo ir atleidimo už savo nuodėmę dėl užgesusios lempos. 2 Adomo ir Ievos knyga 18:13 Jis vėl juos prisaikdino, sakydamas: „Prisaikdinu mūsų tėvo Adomo mirtimi ir Abelio, Seto, Enoso, Kainamo ir Mahalalelio krauju klausyti manęs ir nenusileisti nuo šio šventojo kalno. Vos tik jį paliksite, atgausite gyvybę ir gailestingumą ir nebebūsite vadinami Dievo vaikais, bet velnio vaikais.“ 2 Adomo ir Ievos knyga 20:27 Tada Jaredas verkė Viešpaties akivaizdoje ir maldavo Jo pasigailėjimo ir atleidimo. Tačiau jis norėjo, kad jo siela paliktų kūną, užuot girdėjęs šiuos Dievo žodžius apie jo vaikų nusileidimą nuo Šventojo kalno (2 Adomo ir Ievos knyga 20:36). Po to Seto vaikai nuklydo ir suklupo – jie, jų vaikai ir žmonos. Kai Henochas, Metušelachas, Lamechas ir Nojus juos pamatė, jų širdys kentėjo dėl abejonių ir netikėjimo; ir jie verkė bei maldavo Dievo gailestingumo, kad juos apsaugotų ir išvestų iš tos piktos kartos. 2 Adomo ir Ievos knyga 22:3 Ir tie du vyrai nuvedė mane į šiaurinę pusę ir parodė man ten labai siaubingą vietą, kur buvo visokių kankinimų: žiauri tamsa ir neapšviesta prieblanda, ir ten nėra šviesos, bet nuolat liepsnoja tamsi ugnis, ir iš jos veržiasi ugnies upė, ir visa ta vieta yra pilna ugnies, ir visur yra šerkšnas ir ledas, troškulys ir drebulys, o pančiai labai žiaurūs, o angelai bailūs ir negailestingi, nešantys piktus ginklus, negailestingai kankinami, ir aš pasakiau: Enocho paslaptys 10:1 Viešpaties gailestingumas bus tiems , kurie Jo bijo ... Ir pasigailės teisiojo, išgelbės jį iš nusidėjėlio sielvarto, darydamas pagal savo gailestingumą savo dievobaimingiesiems, Saliamono psalmės 3 Viešpatie, Tavo gailestingumas tebūna visiems, kurie Tave myli. (Psalmyno 4) Tu esi geras ir gailestingas, vargšų prieglobstis; džiugini nuolankiųjų sielas, atverdamas savo gailestingumo ranką. Visoje žemėje yra Tavo gailestingumas, Viešpatie, gerume. Saliamono psalmės 5 Garbė Viešpačiui, kuris rodo gailestingumą tiems, kurie Jį myli nuoširdžiai. (Psalmyno 6) Nes Tu esi gailestingas ir neužsirūsinsi taip, kad mus sunaikintum. Kol Tavo vardas gyvens tarp mūsų, mes rasime gailestingumą; ir tautos mūsų nenugalės. Tu sustiprinsi mus tą dieną, kai mums padėsi, parodydamas gailestingumą Jokūbo namams tą dieną, kai pažadėjai jiems padėti. (Saliamono psalmės 7) Dieve, parodyk mums savo gailestingumą ir pasigailėk mūsų; suburk Izraelio išsklaidytuosius gailestingumu ir gerumu; Saliamono psalmės 8 Izraelio Dieve, pasigailėk ir parodyk gailestingumą, nes mes esame Tavo; neatimk nuo mūsų savo gailestingumo, kad jie mūsų neužpultų. Viešpaties gailestingumas tebūna Izraelio namams per amžius! (Saliamono psalmės 9) Viešpaties gailestingumas bus tiems, kurie Jį myli tiesoje. Viešpats atsimena savo tarnus gailestingai. Vargšų Dievas pasigailės Izraelio džiaugsme. Nes geras ir gailestingas yra Dievas per amžius. Izraelio bendruomenės šlovins Viešpaties vardą. (Saliamono psalmės 10)

Viešpaties gailestingumas Izraeliui per amžius! (Psalmyno 11) Bet Viešpaties gailestingumas yra dievobaimingiesiems ir Jo gailestingumas tiems, kurie Jo bijo. (Psalmyno 13) Ir jų nebebus galima rasti tą dieną, kai teisieji susilauks gailestingumo; bet Viešpaties dievobaimingieji paveldės gyvenimą su džiaugsmu. (Saliamono psalmės 14) Bet tie, kurie bijo Viešpaties, ras jame gailestingumą ir gyvens dėl savo Dievo gailestingumo; o nusidėjėliai pražus amžinai. (Psalmyno 15) Būčiau buvęs arti Šeolo vartų su nusidėjėliu, kai mano siela atitolo nuo Viešpaties, Izraelio Dievo, jei Viešpats nebūtų man padėjęs savo amžinu gailestingumu. Neatimk savo gailestingumo nuo manęs, Dieve, ir savo atminimo iš mano širdies, kol aš mirsiu. Jei teisusis ištvers visus šiuos išbandymus, jis sulauks Viešpaties gailestingumo. (Saliamono psalmės 16) Nes mūsų Dievo galybė amžina ir gailestinga, ir mūsų Dievo karalystė amžinai teisiama tautoms. Nebuvo tarp jų nė vieno, kuris parodytų Jeruzalėje gailestingumą ir tiesą. Viešpats tesugebės savo gailestingumu pasigailėti Izraelio! (Saliamono psalmės 17) Viešpatie, Tavo gailestingumas amžinas Tavo rankų darbams; Tavo gerumas gausiai apdovanoja Izraelį. Tavo teismai gailestingai vykdomi visoje žemėje; Tavo meilė Abraomo palikuonims, Izraelio vaikams. Tegul Dievas apvalo Izraelį gailestingumo ir palaiminimo dienai, gerą kartą, gyvenančią su Dievo baime gailestingumo dienomis. Sela. Saliamono psalmės 18 Ir nebūsiu svetimas, nes su Aukščiausiuoju ir Gailestinguoju Viešpačiu nėra gailesčio. (Saliamono 3:7) Viešpatie, neatsuk nuo manęs savo gailestingumo ir neatimk nuo manęs savo gerumo. Dėl savo didelio gailestingumo suteik man tokį malonę ir skubėk išpildyti mūsų prašymus, nes Tu gali patenkinti visus mūsų poreikius. Aleliuja. Saliamono 14:3,9 Atversiu savo burną, ir Jo dvasia manyje skelbs Viešpaties šlovę ir Jo grožį, Jo rankų darbą ir Jo pirštų judesius, Jo gailestingumo gausą ir Jo žodžio galią. (Saliamono 16:6-7) Dvasia atvėrė Mergelės įsčias, ir ji pradėjo bei pagimdė; ir Mergelė tapo Motina, kupina gailestingumo; Saliamono Odės 19:6 Ir pagal savo gailestingumą Jis išaukštino mane, ir pagal savo nepaprastą grožį Jis mane išaukštino. Saliamono op 29:3 Tu, Dieve, žinai, kad nors galėčiau save išgelbėti, mirštu ugningose kančiose dėl Tavo Įstatymo. Būk gailestingas savo tautai ir tegul mūsų bausmė būna jų labui. Tegul mano kraujas būna jų apvalymas ir paimk mano sielą, kad išpirktum jų sielas. 4 Makabiejų 3:17 Ir net dieviškasis teisingumas mūsų pasigailės, jei būsime priversti išsigandę nusileisti karaliui. Kodėl turėtume atmesti šį brangų gyvenimą ir atimti iš savęs šį saldų pasaulį? (4 Makabėjų 4:35)

Mes branginame Tavo gailestingumą, kai atidavei mums mūsų gyvybę mainais už Įstatymo pažeidimą, sunkiau pakeliamą už pačią mirtį. (4 Makabiejų 5:5) Karok šventą ir garbingą kovą už teisumą, per kurią teisingoji Apvaizda, saugojusi mūsų tėvus, tegul tampa gailestinga savo tautai ir atkeršija prakeiktam tironui. (4 Makabiejų 5:20) Ir aš šaukiuosi savo tėvų Dievo, kad Jis būtų gailestingas mano tautai.“ 4 Makabėjų 6:12 Bet Haiqâras buvo įkalintas slėptuvėje ir girdėjo savo vergų bei kaimynų verksmą. Jis šlovino Aukščiausiąjį Dievą, Gailestingąjį, dėkojo ir visada meldėsi bei maldavo Aukščiausiojo Dievo. Ahikaro istorija 3:61 Bet, o mano Viešpatie! Kadangi aš pasirodžiau tau, tegul rūpestis tavęs neslegia! Ir karalius jam tarė: „Palaimintas Dievas, kuris parodė tau gailestingumą ir žinojo, kad tau buvo padaryta neteisybė, ir išgelbėjo tave bei išlaisvino nuo nužudymo.“ Ahikaro istorija 4:30 Ir ten bus duotas palaiminimas tau ir visiems tavo palikuonims, kol Viešpats aplankys visas tautas savo gailestingumu per amžius.“ Kunigų 2:6 Ir jeigu nebūtum pasigailėtas per Abraomą, Izaoką ir Jokūbą, mūsų tėvus, nė vienas mūsų palikuonis nebūtų paliktas žemėje.“ Levio testamentas 4:23 Dėl pinigų praradau savo vaikus ir, jei nebūtų buvę mano atgailos, mano pažeminimo ir mano tėvo maldų, būčiau miręs bevaikis. Bet mano tėvų Dievas pasigailėjo manęs, nes tai padariau nežinodamas. Judo Testamentas 3:43-44 Todėl duokite šiuos įsakymus savo vaikams, kad, jei jie nusidėtų, greičiau sugrįžtų pas Viešpatį, nes Jis yra gailestingas ir išgelbės juos, kad sugrąžintų juos į jų žemę. Isacharo testamentas 2:4 Bet kai jie norėjo jį nužudyti, aš juos griežtai maldavau, verkdamas, kad nekaltų dėl šios nuodėmės. Mat Simeonas ir Gadas atėjo prieš Juozapą, norėdami jį nužudyti, ir jis verkdamas jiems tarė: „Pasigailėkite manęs, mano broliai, pasigailėkite mūsų tėvo Jokūbo širdies! Nekelkite prieš mane savo rankų nekaltam kraujui pralieti, nes aš jums nenusidėjau.“ Zabulono testamentas 1:8-9 O dabar, vaikai, aš įsakau jums laikytis Viešpaties įsakymų, būti gailestingiems savo artimui ir užjausti visus, ne tik žmones, bet ir gyvulius. Dėl viso to Viešpats mane palaimino, ir kai visi mano broliai sirgo, aš išsigelbėjau be ligų, nes Viešpats žino kiekvieno tikslą. Todėl būkite užjaučiantys savo širdyse, mano vaikai, nes kaip žmogus elgiasi su savo artimu, taip Viešpats jam padarys. Mano brolių sūnūs sirgo ir mirė dėl Juozapo, nes jie neparodė gailesčio savo širdyse; bet mano sūnūs buvo išsaugoti be ligų, kaip žinote. Zabulono testamentas 2:1-4 Todėl jūs, mano vaikai, iš to, ką Dievas jums duoda, besąlygiškai rodykite užuojautą ir gailestingumą visiems žmonėms ir duokite kiekvienam žmogui geraširdžiu širdimi. O jei neturite iš ko duoti tam, kuriam reikia, būkite jam gailestingi iš visos širdies. Žinau, kad mano ranka nerado iš ko duoti tam, kuriam reikia, ir aš ėjau su juo verkdamas septynis stadijus, ir mano širdis ilgėjosi jo su užuojauta. Todėl ir jūs, mano vaikai, būkite užjaučiantys kiekvieną žmogų su gailestingumu, kad ir Viešpats galėtų jums pasigailėti. Nes ir paskutinėmis dienomis Dievas siųs savo užuojautą žemei, ir kur tik Jis ras gailestingumą, Jis jame apsigyvens. Zabulono testamentas 2:16-20

„Po to jūs prisiminsite Viešpatį ir atgailausite, ir Jis pasigailės jūsų, nes Jis gailestingas ir užjaučiantis.“ Zabulono testamentas 2:30 Ir kai sugrįšite pas Viešpatį, susilauksite gailestingumo, ir Jis įves jus į savo šventyklą, ir Jis suteiks jums ramybę (Dan 2, 9). Kai jūsų bus mažiau ir mažiau, sugrįšite ir pripažinsite Viešpatį, savo Dievą. Jis sugrąžins jus į jūsų žemę dėl savo didžio gailestingumo. Kai jie sugrįš į savo tėvų žemę, vėl pamirš Viešpatį ir taps bedieviais. Viešpats juos išsklaidys po visą žemę, kol ateis Viešpaties gailestingumas – vyras, vykdantis teisumą ir rodantis gailestingumą visiems, kurie yra toli, ir tiems, kurie yra arti. Naftalio testamentas 1:30-32 Kadangi mano kepenys buvo negailestingai nusiteikusios prieš Juozapą, savo kepenyse irgi negailestingai kentėjau ir buvau teisiamas vienuolika mėnesių – tiek laiko buvau supykęs ant Juozapo. Gado Testamentas 1:36 Vienas žmogus nekenčia gailestingo ir neteisiojo, ir svetimaujančio bei pasninkaujančio: ir tai turi dvejopą aspektą, bet visas darbas yra geras, nes jis seka Viešpaties pavyzdžiu, nepriimdamas tariamo gėrio kaip tikrojo gėrio. (Ašero testamentas 1:24) Bet Viešpats surinks jus tikėjime savo širdingu gailestingumu ir dėl Abraomo, Izaoko ir Jokūbo.“ Ašero testamentas 1:45 Buvau įmestas į kalėjimą, buvau plakamas, buvau išjuoktas, bet Viešpats suteikė man pasigailėjimą kalėjimo prižiūrėtojo akyse. (Juozapo testamentas 1:20) Todėl būkite jo gailestingumo sekėjai geranoriškai, kad ir jūs galėtumėte nešioti šlovės vainikus. Gerasis žmogus neturi tamsių akių, nes jis rodo gailestingumą visiems žmonėms, net jei jie ir nusidėjėliai. Ir nors jie rezga piktus ketinimus prieš jį, darydamas gera, jis nugali blogį, Dievo apsaugotas; ir jis myli teisiuosius kaip savo sielą. Jei kas šlovinamas, jis nepavydi; jei kas praturtėja, jis nepavydi; jei kas drąsus, jis jį giria; jis giria dorybingą žmogų; jis gailisi vargšo, jis gailisi silpnojo, jis gieda šlovės giesmes Dievui. Benjamino testamentas 1:23-26 Jei kas skriaudžia šventą žmogų, tas atgailauja, nes šventas žmogus gailestingas savo keiksmažodžiui ir tyli. (Benjamino testamentas 1:31)