Samuelio pašaukimas 1 Samuelio 3 1 Vaikas Samuelis tarnavo Viešpačiui Elio akivaizdoje. Viešpaties žodis tais laikais buvo brangus; nebuvo jokių atvirų regėjimų. 2 Ir atsitiko tuo metu, kai Elis atsigulė savo vietoje, jo akys pradėjo aptemšti, kad jis nebegalėjo matyti; 3 Prieš užgesindama Dievo lempą Viešpaties šventykloje, kur buvo Dievo skrynia, Samuelis užmigo. 4 Tada Viešpats pašaukė Samuelį, ir šis atsakė: „Aš čia!“ 5 Jis nubėgo pas Elį ir tarė: „Aš čia, nes mane šaukei.“ Tas atsakė: „Nešaukiau, atsigulk vėl.“ Ir jis nuėjo bei atsigulė. 6 Viešpats vėl pašaukė Samuelį. Samuelis atsikėlė, nuėjo pas Elį ir tarė: „Aš čia, nes tu mane šaukei.“ Jis atsakė: „Aš nešaukiau, mano sūnau; atsigulk vėl.“ 7 Samuelis dar nepažinojo Viešpaties, ir Viešpaties žodis jam dar nebuvo apreikštas. 8 Viešpats pašaukė Samuelį trečią kartą. Šis atsikėlė ir nuėjo pas Elį, ir tarė: „Aš čia, nes tu mane šaukei.“ Elis suprato, kad Viešpats pašaukė berniuką. 9 Todėl Elis tarė Samueliui: „Eik ir atsigulk. Jei jis tave pašauks, sakyk: ‘Kalbėk, Viešpatie, nes tavo tarnas klauso’. Samuelis nuėjo ir atsigulė į savo vietą. 10 Viešpats atėjo, atsistojo ir pašaukė, kaip anksčiau: „Samueli, Samueli!“ Samuelis atsakė: „Kalbėk, tavo tarnas klauso!“ 11 Viešpats tarė Samueliui: „Štai Aš padarysiu Izraelyje tokį dalyką, nuo kurio kiekvienam, išgirdus, sustingsta abi ausys.“ 12 Tą dieną įvykdysiu Eliui visa, ką kalbėjau apie jo namus; ką pradėjau, tą ir užbaigsiu. 13 Nes aš jam pasakiau, kad teisiu jo namus amžinai už nedorybę, kurią jis žino, nes jo sūnūs elgėsi niekingai, o jis jų nesutramdė. 14 Todėl prisiekiau Elio namams, kad Elio namų kaltė nebus apvalyta auka ar atnaša per amžius. 15 Samuelis gulėjo iki ryto ir atidarė Viešpaties namų duris. Samuelis bijojo parodyti Eliui regėjimą. 16 Tada Elis pašaukė Samuelį ir tarė: „Samueli, mano sūnau!“ Tas atsakė: „Aš čia!“ 17 Jis tarė: „Ką Viešpats tau pasakė? Meldžiu, neslėpk nuo manęs! Tegul Dievas tau padaro tai ir dar daugiau, jei nuslėpsi nuo manęs ką nors iš to, ką Jis tau sakė.“
1
Samuelio pašaukimas
18 Samuelis jam viską papasakojo ir nieko nuo jo neslėpė. Jis tarė: „Tai Viešpats! Tegul jis daro, kaip jam atrodo gera“. 19 Samuelis augo, ir Viešpats buvo su juo, ir nė vienas jo žodis neleido nukristi žemėn. 20 Visas Izraelis nuo Dano iki Beer Šebos sužinojo, kad Samuelis buvo paskirtas Viešpaties pranašu. 21 Viešpats vėl pasirodė Šilojuje, nes Viešpats apsireiškė Samueliui Šilojuje Viešpaties žodžiu.
Komentaras Vaiko Samuelio pašaukimas 1 Samuelio 3 skyriuje yra vienas jautriausių ir labiausiai transformuojančių pasakojimų Biblijoje. Jis žymi dvasinės lyderystės Izraelyje perėjimą iš žlungančių Elio namų į ištikimą naują pranašą, kuris ves tautą per lemiamą monarchijos erą.
1 Samuelio 3 skyriaus eilučių analizė Siužeto išdėstymas: dvasinė tamsa ir ištikima tarnystė (1–3 eilutės) 1 eilutė: „Vaikas Samuelis tarnavo Viešpačiui Elio akivaizdoje. Viešpaties žodis buvo brangus tais laikais; nebuvo atvirų regėjimų.“ Reikšmė: Samuelis, dar jaunas berniukas, ištikimai tarnauja Dievui, vadovaujamas senstančio vyriausiojo kunigo Elio. Frazė „Viešpaties žodis buvo brangus“ reiškia, kad jis buvo retas; dieviškasis apreiškimas tapo menkas dėl dvasinio nuosmukio Izraelyje. 2 eilutė: „Ir tuo metu, kai Elis atsigulė savo vietoje, jo akys pradėjo aptemšti, kad jis nebegalėjo matyti;“ Reikšmė: Elio fizinis aklumas simbolizuoja to meto Izraelio dvasinį aklumą ir moralinę tamsą. 3 eilutė: „Prieš užgesindama Dievo lempą Viešpaties šventykloje, kur buvo Dievo skrynia, Samuelis buvo paguldytas miegoti“ Reikšmė: Pasakojimas vyksta prieš pat aušrą, prieš pat užgęstant auksinei žvakidei Padangtėje. Samuelio miegas prie Dievo Skrynios pabrėžia jo fizinį artumą Dievo akivaizdai. Klaidinga tapatybė: Dievas pašaukia Samuelį (4–9 eilutės) 4 eilutė: „Viešpats pašaukė Samuelį, ir šis atsakė: „Aš čia.““ Reikšmė: Dievas pradeda bendravimą tiesiogiai su berniuku, kuris reaguoja nedelsdamas („Štai aš“). 5 eilutė: „Jis nubėgo pas Elį ir tarė: „Aš čia, nes mane šaukei.“ O jis atsakė: „Nešaukiau, atsigulk vėl.“ Ir jis nuėjo ir atsigulė.“ Reikšmė: Kadangi Samuelis dar nepatyrė tiesioginio dieviškojo apreiškimo, jis Dievo balsą palaikė pažįstamu savo mentoriaus Elio balsu ir bėga jam paklusti. 6–7 eilutės: „Viešpats vėl pašaukė Samuelį... Samuelis dar nepažino Viešpaties, ir Viešpaties žodis jam dar nebuvo apreikštas.“ Reikšmė: procesas kartojasi. 7 eilutėje paaiškinama, kad „pažinti Viešpatį“ čia reiškia asmeninį, patirtinį santykį ir Jo balso atpažinimą, kurį Samuelis tuoj gaus. 8–9 eilutės: „Viešpats pašaukė Samuelį trečią kartą... Elis suprato, kad Viešpats pašaukė berniuką. Todėl Elis tarė Samueliui: „Eik, atsigulk! Jei jis tave pašauks, sakyk: ‘Kalbėk, Viešpatie, nes tavo tarnas klauso.’“
2
Samuelio pašaukimas
Reikšmė: Po trijų bandymų Elio dvasinis įžvalgumas pagaliau atbunda. Nepaisant savo asmeninių trūkumų, Elis veikia kaip išmintingas dvasinis mentorius, mokantis Samuelį, kaip būti, kad klausytų Dievo. Dieviškoji teismo žinia (10–14 eilutės) 10 eilutė: „Viešpats atėjo, atsistojo ir pašaukė, kaip anksčiau: „Samueli, Samueli!“ Samuelis atsakė: „Kalbėk, tavo tarnas klauso.“ Reikšmė: Dievas šaukia ketvirtą kartą, ir Samuelis paklūsta Elio nurodymams, visiškai atsiduodamas Dievo tarnui. 11–14 eilutės: „Viešpats tarė Samueliui: „Štai aš padarysiu Izraelyje tokį dalyką, nuo kurio kiekvienam, išgirdus, sustingsta abi ausys...“ Reikšmė: Dievas skelbia sunkią, rimtas žinias. Jis patvirtina neatšaukiamą nuosprendį, ištiksiantį Elio namus, nes Elis nesugebėjo sutramdyti savo nedorų sūnų (Hofnio ir Finehaso) ir leido kunigystėje pūliuoti korupcijai. Karštos tiesos atskleidimas (15–18 eilutės) 15 eilutė: „Samuelis gulėjo iki ryto ir atidarė Viešpaties namų duris. Samuelis bijojo parodyti Eliui regėjimą.“ Reikšmė: Samuelis per naktį neša sunkią naštą. Iš pagarbos ir baimės savo mentoriui jis dvejoja pasidalinti skaudžia žinia. 16–17 eilutės: Tada Elis pašaukė Samuelį... Ką Viešpats tau kalbėjo? Prašau, neslėpk to nuo manęs...“ Reikšmė: Elis suvokia susidūrimo rimtumą ir ragina Samuelį būti visiškai sąžiningam, iškilmingai prisiekdamas. 18 eilutė: „Samuelis jam viską papasakojo ir nieko nuo jo neslėpė. Jis tarė: „Tai Viešpats! Tegul jis daro, kaip jam atrodo gera.““ Reikšmė: Samuelis parodo nepaprastą sąžiningumą ir drąsą, sakydamas visą tiesą. Elis atsako nuolankiai paklusdamas Dievo valiai, pripažindamas savo šeimos kaltę. Samuelio pranašystės patvirtinimas (19–21 eilutės) 19 eilutė: „Samuelis augo, ir Viešpats buvo su juo, ir nė vienas jo žodis neleido nukristi žemėn.“ Reikšmė: Dievas patvirtina Samuelio žodžius kaip teisingą pranašystę. Kiekviena Samuelio pranašystė išsipildo, taip sustiprindama jo patikimumą. 20–21 eilutės: „Visas Izraelis nuo Dano iki Beer Šebos sužinojo, kad Samuelis buvo patvirtintas Viešpaties pranašu... nes Viešpats apsireiškė Samueliui Šilojuje Viešpaties žodžiu.“ Reikšmė: Nuo vieno tautos krašto iki kito Izraelis atpažįsta Samuelio dieviškąjį pašaukimą ir dvasinis atstatymas prasideda Šilojuje, kai Dievo žodis vėl tampa aktyvus.
3
Samuelio pašaukimas
Svarbiausios pamokos ir jų pritaikymas gyvenime 1. Dievas kalba įprastų ir netikėtų dalykų Pritaikymas: Dievas pasirinko jauną berniuką, miegantį Padangtės šešėliuose, o ne vyriausiąjį kunigą, kad paskelbtų savo kitą svarbų žodį. Dievas nežiūri į statusą, amžių ar gyvenimo aprašymą; Jis žiūri į širdį, kuri yra čia ir dabar. 2. Dvasinio mentorystės vertė Pritaikymas: Samuelis negalėjo pats interpretuoti Dievo balso; jam reikėjo patyrusio Elio vadovavimo, kad suprastų, kas vyksta. Net kai mentoriai yra ydingi (kaip buvo Elis), Dievas dažnai juos naudoja, kad padėtų mums suprasti Jo kryptį mūsų gyvenime. 3. Tikrojo paklusnumo poza („Kalbėk, Viešpatie, nes tavo tarnas klauso“) Pritaikymas: Samuelis neprašė diskusijų ar derybų dėl sąlygų; jis pasiūlė neatidėliotiną pagalbą. Tikras dvasinis klausymasis reikalauja, kad nutildytume savo pačių darbotvarkes ir laikytume save tarnais, pasirengusiais paklusti viskam, ko prašo Dievas. 4. Drąsa ir sąžiningumas sunkiose tiesose Pritaikymas: Niekada nebūna lengva pranešti sunkią žinią tam, kurį gerbiame ar mylime. Samuelio sprendimas pasakyti Eliui „viską“ be pagražinimo moko mus apie gyvybiškai svarbų sąžiningumą, ištikimybę ir dorumą, net kai žinia yra nemaloni. 5. Dievo žodis niekada neapsieina Pritaikymas: Tekste pažymima, kad Dievas „neleido nė vienam savo žodžiui nukristi žemėn“. Kai Dievas ką nors kalba ar pažada, tai turi galią ir pagrindą išsipildyti. Šiandien galime remtis Jo balso patikimumu.
4