Samsonas: Gyvenk stipriai, mirk stipriau Teisėjų 13 1 Izraelitai vėl darė pikta Viešpaties akyse, ir Viešpats atidavė juos į filistinų rankas keturiasdešimčiai metų. 2 Coroje gyveno vienas vyras iš Dano giminės, vardu Manoachas, kurio žmona buvo nevaisinga ir negimdė. 3 Viešpaties angelas pasirodė moteriai ir tarė jai: „Štai tu esi nevaisinga ir negimdysi, bet pastosi ir pagimdysi sūnų.“ 4 Todėl dabar saugokis, prašau, negerk vyno nei stipriųjų gėrimų ir nevalgyk nieko nešvaraus. 5 Štai tu pastosi ir pagimdysi sūnų, ir skustuvas nelies jo galvos, nes kūdikis bus nazarietis Dievui nuo pat įsčių. Jis pradės gelbėti Izraelį iš filistinų rankų. 6 Tada moteris atėjo ir papasakojo savo vyrui: „Pas mane atėjo Dievo vyras, kurio veidas buvo kaip Dievo angelo, labai baisus. Bet aš jo neklausiau, iš kur jis, ir jis man nepasakė savo vardo.“ 7 Bet jis man tarė: „Štai tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Bet dabar negerk vyno nei stiprių gėrimų ir nevalgyk nieko nešvaraus, nes kūdikis bus nazarietis Dievui nuo įsčių iki mirties dienos.“ 8 Tada Manoachas maldavo Viešpatį: „Viešpatie, leisk Dievo vyrui, kurį siuntei, sugrįžti pas mus ir pamokyti mus, ką daryti su kūdikiu, kuris gims.“ 9 Dievas išklausė Manoacho balsą, ir Dievo angelas vėl atėjo pas moterį, kai ji sėdėjo lauke; bet jos vyro Manoacho nebuvo su ja. 10 Moteris skubiai nubėgo ir pranešė savo vyrui, sakydama: „Štai man pasirodė tas vyras, kuris anądien buvo pas mane atėjęs.“ 11 Manoachas atsikėlė ir nuėjo paskui savo žmoną. Atėjęs pas vyrą, jis paklausė: „Ar tu esi tas vyras, kuris kalbėjosi su moterimi?“ Jis atsakė: „Taip.“ 12 Manoachas tarė: „Tegul tavo žodžiai išsipildo. Kaip turėtume su tuo vaiku elgtis ir ką su juo daryti?“ 13 Viešpaties angelas tarė Manoachui: „Tesaugokitės moters visko, ką jai sakiau.“ 14 Ji negali valgyti nieko, kas auga iš vynmedžio, negerti vyno ar stipraus gėrimo ir nevalgyti nieko nešvaraus; tegul ji laikosi visko, ką jai įsakiau. 15 Manoachas tarė Viešpaties angelui: „Prašau, sulaikykime tave, kol paruošime tau ožiuką.“
1
Samsonas: Gyvenk stipriai, mirk stipriau
16 Viešpaties angelas tarė Manoachui: „Nors mane ir sulaikysi, nevalgysiu tavo duonos. O jei nori aukojėti deginamąją auką, aukok ją Viešpačiui.“ Manoachas nežinojo, kad jis buvo Viešpaties angelas. 17 Manoachas tarė Viešpaties angelui: „Koks tavo vardas? Kad galėtume tave pagerbti, kai tavo žodžiai išsipildys?“ 18 Viešpaties angelas jam tarė: „Kodėl klausi mano vardo, jei jis slaptas?“ 19 Manoachas paėmė ožiuką su javų auka ir paaukojo jį ant uolos Viešpačiui. Angelas padarė stebuklus, Manoachui ir jo žmonai matant. 20 Liepsnai pakilus nuo aukuro į dangų, Viešpaties angelas pakilo aukuro liepsnoje. Manoachas ir jo žmona, tai pamatę, puolė veidais ant žemės. 21 Bet Viešpaties angelas daugiau nebepasirodė Manoachui ir jo žmonai. Tada Manoachas suprato, kad tai buvo Viešpaties angelas. 22 Manoachas tarė savo žmonai: „Mes tikrai mirsime, nes matėme Dievą“. 23 Bet jo žmona jam tarė: „Jei Viešpats būtų norėjęs mus nužudyti, jis nebūtų priėmęs iš mūsų deginamosios ir duonos aukos, nebūtų mums visų šių dalykų parodęs ir nebūtų mums tokių dalykų pasakęs.“ 24 Moteris pagimdė sūnų ir pavadino jį Samsonu. Vaikas užaugo, ir Viešpats jį laimino. 25 Viešpaties Dvasia pradėjo jį kartais judinti Dano stovykloje tarp Coros ir Eštaolo.
Teisėjų 14 1 Samsonas nuėjo į Timną ir pamatė ten moterį, filistinų dukterį. 2 Jis atėjęs papasakojo savo tėvui ir motinai: „Timnoje mačiau moterį, filistinų dukterį. Imkite ją man į žmonas.“ 3 Tada jo tėvas ir motina jam sakė: „Argi nėra nė vienos moters tarp tavo brolių dukterų ar tarp visų mano žmonių, kad tu eini vesti neapipjaustytos filistinų moters?“ Samsonas atsakė savo tėvui: „Gaukite man ją, nes ji man patinka.“ 4 Bet jo tėvas ir motina nežinojo, kad tai buvo Viešpaties valia, jog jis ieškojo progos prieš filistinus, nes tuo metu filistinai valdė Izraelį. 5 Tada Samsonas su tėvu ir motina nuėjo į Timną. Atėję į Timnos vynuogynus, pamatė jį riaumojantį jauną liūtą. 6 Viešpaties Dvasia galingai nužengė ant jo, ir jis perplėšė jį lyg ožiuką, nors rankoje nieko neturėjo. Bet nei tėvui, nei motinai jis nepasakė, ką buvo padaręs. 7 Jis nuėjo žemyn ir kalbėjosi su moterimi, ir ji patiko Samsonui. 8 Po kurio laiko jis sugrįžo jos pasiimti ir pasuko apžiūrėti liūto lavoną. Ir štai liūto lavone buvo bičių spiečius ir medus. 9 Jis paėmė medaus į rankas ir toliau valgė. Atėjęs pas savo tėvą ir motiną, jis davė jiems, ir jie valgė. Bet jis jiems nepasakė, kad buvo išėmęs medų iš liūto gaišenos. 10 Jo tėvas nuėjo pas moterį, ir Samsonas ten iškėlė puotą, nes taip darydavo jaunuoliai. 11 Pamatę jį, jie atsivedė trisdešimt draugų, kad būtų su juo. 12 Samsonas jiems tarė: „Užminsiu jums mįslę. Jei per septynias puotos dienas ją įminsite ir įminsite, duosiu jums trisdešimt paklodžių ir trisdešimt drabužių išeiginių.“ 13 Bet jeigu negalėsite man to išaiškinti, duosite man trisdešimt paklodžių ir trisdešimt drabužių komplektų.“ Jie atsakė jam: „Užminkite savo mįslę, kad galėtume ją išgirsti.“ 14 Ir jis jiems tarė: „Iš valgytojo ėjo maistas, o iš stipruolio – saldumas.“ Ir jie negalėjo per tris dienas įminti mįslės. 15 Septintąją dieną jie tarė Samsono žmonai: „Įkalbinėk savo vyrą, kad jis mums atskleistų mįslę, kitaip mes nesudeginsime tavęs ir tavo tėvo namų ugnimi. Argi ne taip mus šaukėte, kad paimtume tai, ką turime?“
2
Samsonas: Gyvenk stipriai, mirk stipriau
16 Samsono žmona verkė jo akivaizdoje ir tarė: „Tu manęs nekenti ir nemyli! Užminei mįslę mano tautos vaikams, o man jos nepasakei.“ Jis jai atsakė: „Aš jos nepasakiau nei savo tėvui, nei motinai, tai ar turėčiau ją tau pasakyti?“ 17 Ji verkė jo akivaizdoje septynias dienas, kol truko jų puota. Septintąją dieną jis jai papasakojo, nes ji jį kankino. Ji įminė mįslę savo tautos vaikams. 18 Septintąją dieną prieš saulėlydį miesto vyrai jam sakė: „Kas saldesnis už medų ir kas stipresnis už liūtą?“ Jis jiems atsakė: „Jei nebūtumėte arę mano telyčia, nebūtumėte įminę mano mįslės.“ 19 Viešpaties Dvasia nužengė ant jo, ir jis nuėjo į Aškeloną, nužudė trisdešimt vyrų, pasiėmė jų grobį ir davė drabužius tiems, kurie išaiškino mįslę. Jo pyktis užsidegė, ir jis nuėjo į savo tėvo namus. 20 Bet Samsono žmona buvo atiduota jo draugui, su kuriuo jis buvo draugavęs.
Teisėjų 15 1 Po kurio laiko, kviečių pjūties metu, Samsonas aplankė savo žmoną su ožiuku ir tarė: „Įeisiu pas žmoną į kambarį.“ Bet jos tėvas neleido jam įeiti. 2 Jos tėvas tarė: „Aš tikrai maniau, kad tu jos visiškai nekentei, todėl atidaviau ją tavo draugui. Argi jos jaunesnioji sesuo ne gražesnė už ją? Prašau, imk ją vietoj jos.“ 3 Samsonas apie juos tarė: „Dabar būsiu nekaltas už filistinus, nors ir užtrauksiu jiems nemalonę.“ 4 Samsonas nuėjo, pagavo tris šimtus lapių, paėmė nuodėgulių, sujungė uodegas su uodega ir įkišo po nuodėgulį tarp dviejų uodegų. 5 Ir padegęs nuodegas, jis paleido jas į filistinų javų lauką ir sudegino ir nugarines, ir javus, ir vynuogynus, ir alyvmedžius. 6 Tada filistinai klausė: „Kas tai padarė?“ Jie atsakė: „Samsonas, timniečio žentas, nes jis paėmė jo žmoną ir atidavė ją savo draugui.“ Filistinai užpuolė ir sudegino ją ir jos tėvą ugnimi. 7 Samsonas jiems tarė: „Nors jūs tai padarėte, aš vis tiek atkeršysiu jums ir po to liausiuosi.“ 8 Jis smarkiai sutriuškino juos iki klubų ir šlaunų, nužengęs žemyn ir apsigyvenęs Etamo uolos viršūnėje. 9 Tada filistinai pakilo ir pasistatė stovyklas Jude, o Lehyje išsibarstė. 10 Judo vyrai klausė: „Kodėl išėjote prieš mus?“ Jie atsakė: „Atėjome surišti Samsono ir padaryti su juo taip, kaip jis padarė su mumis“. 11 Tada trys tūkstančiai Judo vyrų užlipo ant Etamo uolos viršūnės ir tarė Samsonui: „Ar nežinai, kad filistinai valdo mus? Ką mums padarei?“ Jis atsakė: „Kaip jie man padarė, taip aš padariau jiems.“ 12 Jie jam tarė: „Mes atėjome tavęs surišti ir atiduoti į filistinų rankas.“ Samsonas jiems tarė: „Prisiekite man, kad jūs patys manęs neužpulsite.“ 13 Jie jam atsakė: „Ne, mes tave tvirtai surišime ir atiduosime į jų rankas, bet mes tavęs nenužudysime.“ Jie surišo jį dviem naujomis virvėmis ir iškėlė nuo uolos. 14 Kai jis atėjo pas Lehį, filistinai šaukė prieš jį. Viešpaties Dvasia galingai nužengė ant jo, ir virvės ant jo rankų pavirto lyg linai, sudeginti ugnimi, ir jo raiščiai nukrito nuo jo rankų. 15 Jis rado naują asilo žandikaulį, ištiesė ranką, paėmė jį ir nužudė juo tūkstantį vyrų. 16 Samsonas tarė: „Asilo žandikauliu, krūvas ant krūvos, asilo žandikauliu nužudžiau tūkstantį vyrų.“ 17 Kai jis baigė kalbėti, jis atmetė žandikaulį iš savo rankos ir pavadino tą vietą Ramatlehiu. 18 Jis labai ištroško ir šaukėsi Viešpaties, sakydamas: „Tu davei šį didelį išgelbėjimą į savo tarno rankas. Tai dabar aš mirsiu iš troškulio ir pateksiu į neapipjaustytųjų rankas?“ 19 Bet Dievas pervėrė žandikaulyje esančią įdubą, ir iš jos ištekėjo vanduo. Kai jis atsigėrė, jo dvasia sugrįžo ir jis atgijo. Todėl jis pavadino tą vietą En-Hakore; ji yra Lehyje iki šios dienos. 20 Jis teisė Izraelį filistinų dienomis dvidešimt metų.
3
Samsonas: Gyvenk stipriai, mirk stipriau
Teisėjų 16 1 Tada Samsonas nuvyko į Gazą, pamatė ten paleistuvę ir įėjo pas ją. 2 Gazos gyventojams buvo pranešta: „Samsonas atėjo čia“. Jie apsupo jį ir visą naktį tykojo miesto vartuose. Jie visą naktį tylėjo, sakydami: „Rytą, kai išauš diena, mes jį užmušime“. 3 Samsonas gulėjo iki vidurnakčio, o vidurnaktį atsikėlė, paėmė miesto vartų duris ir abu stulpus, išėjo su jais, su visais skląsčiais, užsidėjo juos ant pečių ir nunešė į kalvos viršūnę priešais Hebroną. 4 Vėliau jis pamilo moterį Soreko slėnyje, vardu Delila. 5 Filistinų kunigaikščiai priėjo prie jos ir tarė: „Suviliok jį ir sužinok, kur slypi jo didelė jėga ir kaip galėtume jį nugalėti, kad galėtume jį surišti ir pažeminti. Tada mes tau duosime kiekvienas po tūkstantį šimtą sidabrinių.“ 6 Delila tarė Samsonui: „Prašau, pasakyk man, kur slypi tavo didelė jėga ir kuo tave būtų galima surišti ir pažeminti?“ 7 Samsonas jai tarė: „Jei mane suriš septyniomis žaliomis, niekada nedžiūvusiomis sruogomis, tai aš tapsiu silpnas ir būsiu kaip bet kuris kitas žmogus.“ 8 Tada filistinų didžiūnai atnešė jai septynis žalius, dar neišdžiovintus raiščius, ir ji jomis jį surišo. 9 Kambaryje jos laukė tykojantys vyrai. Ji jam tarė: „Samsonai, filistinai puola!“ Jis sulaužė siūlus, kaip nutrūksta pakulos siūlas, palietus jį ugnį. Todėl jo jėga nebuvo žinoma. 10 Delila tarė Samsonui: „Štai tu iš manęs tyčiojiesi ir melavai. Dabar pasakyk man, kuo tave galima surišti?“ 11 Jis jai tarė: „Jei mane suriš naujomis virvėmis, kurios niekada nebuvo užimtos, tai aš tapsiu silpnas ir būsiu kaip bet kuris kitas žmogus.“ 12 Delila paėmė naujas virves, surišo jį jomis ir tarė: „Samsonai, filistinai puola!“ Kambaryje buvo pasalos. Jis nutraukė jas nuo savo rankų kaip siūlą. 13 Delila tarė Samsonui: „Iki šiol tu iš manęs tyčiojiesi ir melavai. Pasakyk man, kuo tave galima surišti?“ Jis jai atsakė: „Jei išaustum septynias mano galvos garbanas iš voratinklio.“ 14 Ji prisegė jį kaiščiu ir tarė jam: „Samsonai, filistinai puola!“ Jis pabudo iš miego ir nuėjo su sijos kaiščiu ir voratinkliu. 15 Ji jam tarė: „Kaip gali sakyti: ‘Aš tave myliu’, jei tavo širdis nėra su manimi? Jau tris kartus iš manęs tyčiojiesi ir nepasakei, kur slypi tavo didelė jėga. 16 Ji kasdien jį spaudė ir įkalbinėjo savo žodžiais, ir jo siela mirtinai kankinosi. 17 Tada jis atvėrė jai visą savo širdį ir tarė: „Skustuvas nebuvo pasiekęs mano galvos, nes esu Dievo nazarietis nuo pat motinos įsčių. Jei mane nuskus, mano jėga atims mane, aš tapsiu silpnas ir būsiu kaip bet kuris kitas žmogus.“ 18 Delila, matydama, kad jis jai atskleidė visą savo širdį, pasikvietė filistinų kunigaikščius, sakydama: „Ateikite šį kartą, nes jis man atskleidė visą savo širdį“. Filistinų kunigaikščiai atėjo pas ją ir atsinešė pinigų. 19 Ji užmigdė jį ant savo kelių, pasišaukė vyrą ir liepė jam nuskusti septynias jo galvos garbanas. Ji pradėjo jį kankinti, ir jo jėgos atėmė. 20 Ji tarė: „Samsonai, filistinai puola!“ Jis pabudo iš miego ir tarė: „Išeisiu kaip anksčiau ir nusipurtysiu.“ Jis nežinojo, kad Viešpats nuo jo pasitraukė. 21 Bet filistinai jį sugriebė, išdūrė jam akis, nuvedė į Gazą ir sukaustė variniais pančiais; ir jis malė kalėjime. 22 Tačiau jo galvos plaukai vėl pradėjo ataugti po to, kai jis buvo nusiskutęs. 23 Tada filistinų kunigaikščiai susirinko aukoti didelę auką savo dievui Dagonui ir džiaugtis, nes jie sakė: „Mūsų dievas atidavė mūsų priešą Samsoną į mūsų rankas“. 24 Žmonės, jį pamatę, šlovino savo dievą, sakydami: „Mūsų dievas atidavė į mūsų rankas mūsų priešą ir mūsų krašto naikintoją, kuris daugelį mūsų nužudė“. 25 Kai jų širdys pralinksmėjo, jie tarė: „Pašaukite Samsoną, kad mus prajuokintų!“ Jie pašaukė Samsoną iš kalėjimo, ir jis juos prajuokino, ir jie pastatė jį tarp kolonų.
4
Samsonas: Gyvenk stipriai, mirk stipriau
26 Samsonas tarė berniukui, kuris laikė jį už rankos: „Leisk man paliesti kolonas, ant kurių stovi namas, kad galėčiau į jas atsiremti.“ 27 Namas buvo pilnas vyrų ir moterų; ten buvo visi filistinų didžiūnai; o ant stogo buvo apie tris tūkstančius vyrų ir moterų, kurie stebėjo Samsono linksmybes. 28 Samsonas šaukėsi Viešpaties: „Viešpatie DIEVE, meldžiu, atsimink mane ir sustiprink mane bent šį kartą, Dieve, kad galėčiau atkeršyti filistinams už savo abi akis.“ 29 Samsonas ėmėsi dviejų vidurinių kolonų, ant kurių stovėjo namas ir ant kurių jis buvo laikomas, – vieną dešine ranka, o kitą kaire. 30 Samsonas tarė: „Leiskite man mirti kartu su filistinais!“ Jis nusilenkė iš visų jėgų, ir namai užgriuvo ant didžiūnų ir visų juose buvusių žmonių. Taigi mirusiųjų, kuriuos jis nužudė mirdamas, buvo daugiau nei tų, kuriuos jis nužudė gyvendamas. 31 Tada atėjo jo broliai ir visi jo tėvo namai, paėmė jį, nunešė ir palaidojo tarp Coros ir Eštaolo jo tėvo Manoacho kape. Jis teisė Izraelį dvidešimt metų.
Komentaras Samsono istorija, randama Teisėjų knygos 13–16 skyriuose Karaliaus Jokūbo Biblijoje (KJV), yra vienas dramatiškiausių pasakojimų Šventajame Rašte. Joje pasakojama apie žmogaus, unikaliai apdovanoto antgamtine stiprybe Dievo Dvasios, tačiau kamuojamo asmeninių silpnybių, dvasinių kompromisų ir tragiško nuopuolio, po kurio atėjo galutinis atpirkimas, gyvenimą.
1 dalis: Pasakojimo analizė posmukėmis 13 skyrius: Samsono apreiškimas ir gimimas 1–5 eilutės: Izraelis vėl daro pikta Viešpaties akyse, dėl to filistinai jį engia keturiasdešimt metų. Viešpaties angelas pasirodo nevaisingai Manoacho (iš Dano giminės) žmonai, pranešdamas, kad ji pastos ir pagimdys sūnų. Jis bus nazarietis Dievui nuo pat įsčių , ir jis pradės gelbėti Izraelį iš filistinų rankų. 6–14 eilutės: Manoacho žmona papasakoja apie apsilankymą pas savo vyrą. Manoachas meldžiasi, kad angelas sugrįžtų ir pamokytų juos, kaip auginti vaiką. Angelas vėl pasirodo, pakartodamas nazariečių apribojimus: motina turi susilaikyti nuo vyno, stipriųjų gėrimų ir nešvaraus maisto, o skustuvas niekada nelies berniuko galvos. 15–23 eilutės: Manoachas atnašauja ožiuką kaip deginamąją auką. Angelas kyla į dangų aukuro liepsnose, atskleisdamas savo dieviškąją tapatybę. Manoachas bijo, kad jie mirs, nes matė Dievą, bet jo žmona jį nuramina, kad jei Viešpats būtų ketinęs juos nužudyti, Jis nebūtų priėmęs jų aukos ir nebūtų jiems parodęs šių dalykų. 24–25 eilutės: Moteris pagimdo sūnų ir pavadina jį Samsonu . Vaikas auga, ir Viešpats jį laimina. Viešpaties Dvasia kartais pradeda jį veikti Mahane Dane , tarp Coros ir Eštaolo. 14 skyrius: Santuoka ir mįslė 1–4 eilutės: Samsonas nuvyksta į Timną, pamato filistinų moterį ir pareikalauja, kad jo tėvai ją paimtų jam į žmonas. Jo tėvai protestuoja prieš neapipjaustytos filistinų kilmės moters vedimą, tačiau tekste pažymima, kad tai buvo Viešpaties , kuris ieškojo progos prieš filistinus, kurie tuo metu viešpatavo Izraelyje, valia.
5
Samsonas: Gyvenk stipriai, mirk stipriau
5–9 eilutės: Pakeliui į Timną jaunas liūtas riaumoja prieš Samsoną. Viešpaties Dvasia galingai užplūsta jį, ir jis suplėšo liūtą plikomis rankomis lyg ožiuką. Vėliau jis grįžta ir liūto gaišenoje randa bičių spiečių ir medaus. Jis suvalgo medų ir duoda tėvams, nepasakydamas, iš kur jis paimtas. 10–20 eilutės: Samsonas surengia vestuvių puotą su trisdešimčia filistinų kompanionų. Jis užduoda lažybomis paremtą mįslę: „Iš valgytojo ėjo mėsa, o iš stipruolio – saldumas.“ Negalėdami įminti mįslės per tris dienas, filistinai grasina Samsono nuotakai, versdami ją išgauti iš jo atsakymą. Ji verkia, kol jis jai papasakoja, o ji atskleidžia tai vyrams. Įsiutęs dėl jų išdavystės, Samsonas nužudo trisdešimt filistinų vyrų iš Aškelono, kad sumokėtų lažybas, pykdamas palieka žmoną ir grįžta į tėvo namus, o žmona atiduodama jo pabroliui. 15 skyrius: Kerštas, žandikaulis ir išvadavimas 1–8 eilutės: Kviečių pjūties metu Samsonas aplanko savo žmoną su ožiuku ir sužino, kad jos tėvas atidavė ją savo draugui ir vietoj jos pasiūlė jaunesniąją seserį. Įniršęs Samsonas sugauna tris šimtus lapių , suriša jas nuo uodegų prie uodegų nuodegomis tarp jų ir paleidžia į filistinų negyvus javus, vynuogynus ir alyvmedžių giraites, jas visiškai sudegindamas. Keršydami filistinai sudegina Samsono žmoną ir uošvį. Prisiekdamas atkeršyti, Samsonas išžudo daugybę filistinų („iki klubų ir šlaunų su dideliu skerdimu“) ir pasitraukia prie Etamo uolos. 9–13 eilutės: Filistinai įkuria stovyklą Jude, ieškodami Samsono. Trys tūkstančiai Judo vyrų, bijodami filistinų keršto, eina prie Etamo uolos. Jie suriša Samsoną dviem naujomis virvėmis ir atiduoda jį priešui. 14–20 eilutės: Samsonui artėjant prie filistinų Lehyje, šaukiant triumfuodama, Viešpaties Dvasia galingai nužengia ant jo. Virvės ant jo rankų pasidaro kaip ugnimi sudeginti linai, o jo apraiščiai tirpsta. Radęs šviežią asilo žandikaulį , jis parbloškia tūkstantį filistinų. Vėliau, apimtas troškulio, jis šaukiasi Dievo; Dievas perskiria Lehyje įdubą, ir ištrykšta vanduo, kad jį atgaivintų (pavadindamas tą vietą En-Hakore ). Samsonas teisė Izraelį filistinų dienomis dvidešimt metų . 16 skyrius: Delila, nelaisvė ir galutinė pergalė 1–3 eilutės: Samsonas vyksta į Gazą, aplanko paleistuvę ir yra Gazos gyventojų spąstais, kurie auštant planuoja jį nužudyti. Vidurnaktį Samsonas atsikelia, nuplėšia miesto vartus nuo stulpų kartu su dviem stulpais ir skląsčiu, užsikelia juos ant pečių ir nuneša į kalvos viršūnę priešais Hebroną. 4–14 eilutės: Samsonas įsimyli Delilą Soreko slėnyje. Filistinų valdovai papirkinėja ją didžiuliais sidabro pinigais, kad atskleistų jo didelės stiprybės paslaptį. Delila jį ne kartą kryžmiškai apklausia: Pirmas melas: Surišk mane septyniomis žaliomis , niekada neišdžiūvusiomis vytelėmis (drėgnomis lanko virvėmis), ir aš būsiu silpnas. (Nepavyksta; jis jas nutraukia kaip siūlą). Antras melas: Tvirtai surišk mane naujomis virvėmis , kurios niekada nebuvo užimtos. (Nepavyksta; jis jas nutraukia nuo rankų lyg siūlą). Trečias melas: „Auda septynias mano galvos garbanas staklių pinklėmis.“ (Nepavyksta; jis ištraukia kaištį ir siją.)
6
Samsonas: Gyvenk stipriai, mirk stipriau
15–22 eilutės: Išvargintas kasdienių verksmų ir priekaištų, Samsonas pagaliau jai pasako absoliučią tiesą: skustuvas niekada nelietė jo galvos, nes jis yra nazarietis Dievui nuo gimimo; jei jo galva bus nuskusta, jo jėgos jį paliks. Delila užmigdo jį ant kelių, pasišaukia vyrą, kad nuskustų jo septynias garbanas, ir jį palaužia. Filistinai išduria jam akis, sukausto jį variniais pančiais ir priverčia malti grūdus Gazos kalėjime . Tuo tarpu jo plaukai pradeda ataugti. 23–31 eilutės: Filistinų valdovai susirenka didžiulei aukai savo dievui Dagonui , švęsdami, kad jų dievas atidavė jų priešą į jų rankas. Jie atsiveda aklą Samsoną į areną, kad iš jo pasijuoktų. Samsonas prašo jį vedančio berniuko leisti jam paliesti šventyklą laikančias kolonas. Karštai melsdamasis Dievui paskutinio jėgų antplūdžio, kad atkeršytų už dvi apakintas akis, Samsonas atsiremia į dvi centrines kolonas. Galingu stūmimu ir šaukdamas: „Leisk man mirti kartu su filistinais!“ , namas sugriūva, jo mirtimi nužudydamas daugiau filistinų nei per visą jo gyvenimą. Jo šeima paima jo kūną ir palaidoja tarp Zoros ir Eštaolo.
2 dalis: Svarbiausios pamokos ir jų pritaikymas gyvenime 1. Moralinio ir dvasinio kompromiso pavojus Pamoka: Samsonas ne kartą žaidė su ugnimi. Jis nuolat laužė savo nazareto įžadus (lietė lavonus, bendravo su nešvariomis svetimšalėmis moterimis ir tenkino savo kūniškas aistras). Jis manė, kad jo dieviškoji dovana suteikia jam imunitetą nuo asmeninės nuodėmės. Gyvenimo pritaikymas: Dvasinės dovanos, talentai ar vadovaujančios pareigos neatleidžia nieko nuo moralinės atsakomybės. Nekontroliuojami maži kompromisai, slaptos nuodėmės ir racionalizavimai palaipsniui ardo asmeninį sąžiningumą, sukurdami dvasinę akląją zoną, kurioje pažeidžiamumas lieka nepastebėtas, kol įvyksta katastrofa. 2. Dievas savo tikslams įgyvendinti naudoja netobulus indus Pamoka: Nepaisant didelių Samsono trūkumų, impulsyvumo ir savanaudiškumo, Dievas jį panaudojo kaip įrankį filistinų priespaudai suvaldyti. Nuo pat pradžių Dievas per maištingus Samsono pasirinkimus veikė, kad įvykdytų savo atpirkimo planą Izraeliui. Gyvenimo pritaikymas: Nors Dievas yra visagalis ir gali paveikti žmonių silpnybes ir nesėkmes, nepaklusnumas turi sunkių pasekmių. Malonė atperka, bet ji neištrina skausmo ir blogų pasirinkimų randų. Turėtume stengtis tarnauti Dievui su visa širdimi paklusdami, o ne pasikliauti Jo malone, kad ji išgelbėtų mus nuo neapgalvoto gyvenimo. 3. Pašventimo galia ir tikrosios stiprybės šaltinis Pamoka: Samsono jėga niekada nebuvo fiziniai raumenys; tai buvo antgamtinis įgalinimas, tiesiogiai susijęs su jo sandoros santykiais su Dievu, simbolizuotu jo pasišventimu nazariečiui. Kai jam buvo nukirpti plaukai – ne todėl, kad jie turi magiškų savybių, bet todėl, kad tai simbolizavo galutinį sandoros ištikimybės atsisakymą – Viešpaties Dvasia nuo jo paliko. Gyvenimo pritaikymas: Tikroji dvasinė stiprybė, atsparumas ir poveikis kyla vien iš ryšio su Dievu palaikymo. Kai sulaužome savo įsipareigojimą Jam ir pasikliaujame savo ištekliais, tampame dvasiškai bejėgiai, pažeidžiami ir pavergti pasaulietiškų jėgų. 4. Atgaila, atkūrimas ir galutinis Dievo gailestingumas Pamoka: Net ir pasiekęs dugną – aklas, pažemintas ir malęs grūdus kalėjimo kameroje – Samsonas patyrė lūžio tašką. Svarbiausia, kad jo plaukai vėl pradėjo ataugti . Paskutinėmis akimirkomis
7
Samsonas: Gyvenk stipriai, mirk stipriau
Samsonas desperatiškoje maldoje atsigręžė į Dievą, ir Dievas atsakė, suteikdamas jam jėgų įvykdyti savo galutinį pašaukimą. Gyvenimo pritaikymas: Niekada nevėlu atsigręžti į Dievą. Kad ir kaip žemai būtume nusileidę, kaip smarkiai būtume nusileidę ar kaip sudaužytas būtų jūsų gyvenimas, Dievas yra atkūrimo Dievas. Atgailaujanti širdis ir paskutinė pasidavimo malda vis tiek gali rasti gailestingumą ir tikslą Jo rankose.
8