Debora, Barakas ir Jaelė Teisėjų 4 1Ehudui mirus, izraelitai vėl darė pikta Viešpaties akyse. 2 Viešpats atidavė juos į Kanaano karaliaus Jabino rankas, kuris karaliavo Hacore; jo kariuomenės vadas buvo Sisera, gyvenęs pagonių Harošete. 3 Izraelitai šaukėsi Viešpaties, nes jis turėjo devynis šimtus geležinių vežimų ir dvidešimt metų smarkiai engė izraelitus. 4 Tuo metu Izraelį teisė pranašė Debora, Lapidoto žmona. 5 Ji gyveno po Deboros palme tarp Ramos ir Betelio Efraimo kalnyne, ir izraelitai ateidavo pas ją teismo. 6 Ji pasišaukė iš Kedešnaftalio Abinoamo sūnų Baraką ir tarė jam: „Argi Viešpats, Izraelio Dievas, neįsakė: ‘Eik ir žygiuok link Taboro kalno, pasiimk su savimi dešimt tūkstančių vyrų iš Naftalio ir Zebulono sūnų?’“ 7 Aš atvesiu pas tave prie Kišono upės Jabino kariuomenės vadą Siserą su jo vežimais ir jo kariuomene ir atiduosiu jį į tavo rankas. 8 Barakas jai tarė: „Jei nori eiti su manimi, eisiu, o jei neisi su manimi, neisiu.“ 9 Ji tarė: „Aš tikrai eisiu su tavimi, bet kelionė nebus tavo garbei, nes Viešpats atiduos Siserą į moters rankas.“ Debora atsikėlė ir nuėjo su Baraku į Kedešą. 10 Barakas pasišaukė Zabuloną ir Naftalį į Kedešą ir išžygiavo su dešimčia tūkstančių vyrų, lydimas ir Deboros. 11 Heberas, kenitas, iš Mozės uošvio Hobabo palikuonių, atsiskyrė nuo kenitų ir pasistatė palapinę prie Caanaimo lygumos, esančios netoli Kedešo. 12 Siserai buvo pranešta, kad Abinoamo sūnus Barakas užkopė į Taboro kalną. 13 Sisera surinko visus savo vežimus, devynis šimtus geležinių vežimų, ir visus žmones, kurie buvo su juo, iš Harošeto pagonių miestelio prie Kišono upės. 14 Debora tarė Barakui: „Kelkis, nes šiandien Viešpats atidavė Siserą į tavo rankas! Argi Viešpats neišėjo pirma tavęs?“ Barakas nusileido nuo Taboro kalno, o dešimt tūkstančių vyrų sekė paskui jį. 15 Viešpats taip išgąsdino Siserą, visus jo vežimus ir visą jo kariuomenę Barako kalaviju, kad Sisera nušoko nuo vežimo ir pabėgo pėsčiomis.
1
Debora, Barakas ir Jaelė
16 Barakas vijosi kovos vežimus ir kariuomenę iki Harošeto, pagonių. Visa Siseros kariuomenė krito nuo kardo ašmenų, nė vienas neliko gyvas. 17 Bet Sisera pabėgo pėsčiomis į Jaelės, kainito Hebero žmonos, palapinę, nes tarp Hazoro karaliaus Jabino ir kainito Hebero namų buvo taika. 18 Jaelė išėjo pasitikti Siseros ir tarė jam: „Užsuk, mano valdove, užsuk pas mane, nebijok!“ Jam užėjus pas ją į palapinę, ji apklojo jį apsiaustu. 19 Jis jai tarė: „Duok man, prašau, truputį vandens atsigerti, nes aš ištroškęs.“ Ji atrišo ąsotį pieno, davė jam atsigerti ir užklojo jį. 20 Jis jai tarė: „Stovėk palapinės angoje, ir kai kas nors ateis ir klaus tavęs: ‘Ar čia yra kas nors?’, atsakyk: ‘Ne’. 21 Tada Jaelės Hebero žmona paėmė vinį iš palapinės, paėmė į ranką plaktuką ir tyliai priėjo prie jo, įkalė vinį jam į smilkinius ir įkalė ją į žemę, nes jis kietai miegojo ir buvo pavargęs. Ir jis mirė. 22 Barakui vijosi Siserą, o Jaelė išėjo jo pasitikti ir tarė: „Eikš, aš tau parodysiu vyrą, kurio ieškai.“ Jam įėjus į jos palapinę, Sisera gulėjo negyvas, o vinis buvo įkalta jo smilkiniuose. 23 Taip Dievas tą dieną nugalėjo Kanaano karalių Jabiną izraelitų akivaizdoje. 24 Izraelitų ranka sėkmingai veikė ir pakilo prieš Kanaano karalių Jabiną, kol jie sunaikino Kanaano karalių Jabiną.
Teisėjų 5 1 Tą dieną Debora ir Barakas, Abinoamo sūnus, giedojo: 2 Šlovinkite Viešpatį už Izraelio kerštą, kai žmonės noriai aukojosi. 3 Klausykitės, karaliai, atkreipkite dėmesį, kunigaikščiai! Aš giedosiu Viešpačiui, giedosiu gyrių Viešpačiui, Izraelio Dievui. 4 Viešpatie, kai išėjai iš Seiro, kai žygiavai iš Edomo laukų, žemė drebėjo, dangūs lašėjo, debesys lašėjo vandeniu. 5 Kalnai tirpo Viešpaties akivaizdoje, net Sinajaus kalnas Viešpaties, Izraelio Dievo, akivaizdoje. 6 Šamgaro, Anato sūnaus, dienomis, Jaelės dienomis, keliai buvo tušti, o keliautojai vaikščiojo šalutiniais keliais. 7 Kaimų gyventojai išnyko, jie išnyko Izraelyje, kol aš, Debora, iškilau, iškilau kaip motina Izraelyje. 8 Jie pasirinko naujus dievus; tada vartuose kilo karas; ar buvo matytas skydas ar ietis tarp keturiasdešimties tūkstančių Izraelyje? 9 Mano širdis prisirišusi prie Izraelio valdytojų, kurie noriai aukojosi tarp žmonių. Garbinkite Viešpatį! 10 Kalbėkite, kurie jojate ant baltų asilų, kurie teisiate ir einate keliu. 11 Išgelbėti nuo lankininkų triukšmo vandens semtuvėse, ten jie skelbs Viešpaties teisumą, Jo teisumą Jo kaimų gyventojams Izraelyje. Tada Viešpaties tauta nusileis prie vartų. 12 Pabusk, pabusk, Debora! Pabusk, pabusk, giedok giesmę! Kelkis, Barakai, ir vesk savo belaisvius, Abinoamo sūnau! 13 Tada jis paskyrė likusįjį valdyti tautos didikus; Viešpats padarė mane valdyti galiūnus. 14 Iš Efraimo kilo jų šaknys prieš Amaleką; po tavęs, Benjaminai, tarp tavo tautos; iš Machiro atėjo valdytojai ir iš Zebuluno – tie, kurie laiko rašytojo rašiklį. 15 Isacharo kunigaikščiai buvo su Debora, Isacharas ir Barakas buvo pasiųsti pėsčiomis į slėnį. Rubeno giminės daliniai turėjo didelių minčių. 16 Kodėl pasilikai avių garduose, klausydamasis bandos mekenimo? Dėl Rubeno vaikų padalijimų buvo dideli širdžių apmąstymai. 17 Gileadas gyveno anapus Jordano, o kodėl Danas pasiliko laivuose? Ašeras pasiliko jūros pakrantėje, ilsėjosi savo plyšiuose. 18 Zabulonas ir Naftalis buvo tauta, kuri rizikavo savo gyvybe iki mirties lauko aukštumose.
2
Debora, Barakas ir Jaelė
19 Karaliai atėjo ir kariavo, o tada Kanaano karaliai kariavo Taanache prie Megido vandenų; pinigų jie negavo. 20 Jie kovojo iš dangaus; žvaigždės savo keliais kovojo prieš Siserą. 21 Kišono upė juos nuplovė, ta senoji upė, Kišono upė. O mano siela, tu sumindei stiprybę. 22 Tada arklių kanopos buvo sulaužytos šokinėjant, jų galiūnų šokinėjant. 23 „Prakeikite Merozą“, – tarė Viešpaties angelas, – „kartai keikite jo gyventojus, nes jie neatėjo Viešpačiui į pagalbą, į Viešpaties pagalbą prieš galiūnus“. 24 Palaiminta bus labiau už moteris nei Jaelė, kainito Hebero žmona, palaiminta bus ji labiau už moteris palapinėje. 25 Jis prašė vandens, ir ji davė jam pieno; ji atnešė sviesto didingame dubenyje. 26 Ji palietė vinį ranka, o dešinę – darbininkų plaktuką, ir plaktuku smogė Siserai, nukirsdama jam galvą, pervėrusi ir smogusi per smilkinius. 27 Prie jos kojų jis lenkėsi, krito, gulėjo: prie jos kojų jis lenkėsi, krito: kur jis lenkėsi, ten krito negyvas. 28 Siseros motina, žvilgtelėjusi pro langą, šaukė pro groteles: „Kodėl jo vežimas taip ilgai negrįžta? Kodėl vėluoja jo vežimų ratai?“ 29 Jos išmintingos damos jai atsakė, taip, ji pati sau atsakinėjo, 30 Argi jie neskubėjo, argi jie nepasidalijo grobio? Kiekvienam po vieną ar dvi merginas, Siserai – įvairiaspalvį grobį, įvairiaspalvį siuvinėtą, įvairiaspalvį siuvinėtą iš abiejų pusių, skirtą grobio plėšikų kaklams. 31 Viešpatie, tegul žūsta visi Tavo priešai! O tie, kurie Jį myli, tebūna kaip saulė, patekėjusi savo galybėje. Ir kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų.
Komentaras Deboros, Barako ir Jaelės pasakojimas, randamas Teisėjų knygos 4 ir 5 skyriuose aprašomas vienas ryškiausių Izraelio išsivadavimų iš svetimos priespaudos. Jame pabrėžiamas dieviškasis suverenitetas, drąsus vadovavimas ir tai, kaip Dievas naudoja netikėtus įrankius savo tikslams įgyvendinti.
1 dalis: Eilutės po eilutės analizė Teisėjų knyga 4 skyrius: Išvadavimo pasakojimas 1–3 eilutės: Izraelio nuodėmė ir žiaurus priespauda Po teisėjo Ehudo mirties izraelitai vėl daro pikta Viešpaties akyse. Dėl to Dievas atiduoda juos į Kanaano karaliaus Jabino (kuris valdo Hazore) rankas, kurio karo vadas yra Sisera . Sisera dvidešimt metų smarkiai engia Izraelį, naudodamas galingą 900 geležinių vežimų karinę pajėgą . Izraelitai šaukiasi Viešpaties pagalbos. 4–9 eilutės: Deboros ir Barako pašaukimas Debora , sėdėdama po Deboros palme. Ji pasikviečia Abinoamo sūnų Baraką ir perduoda Dievo įsakymą: jis turi paimti 10 000 Naftalio ir Zebuluno vyrų į Taboro kalną, o Dievas atves Siserą ir jo vežimus prie Kišono upės. Barakas atsako su sąlyga: „Jei eisi su manimi, eisiu, o jei neisi su manimi, neisiu“ . Debora sutinka vykti, bet pranašauja, kad kelionė neatneš jam asmeninės garbės , nes Viešpats parduos Siserą į moters rankas. 10–16 eilutės: Mūšis prie Taboro kalno ir Kišono Barakas sušaukia Zabuloną ir Naftalį į Kadešą, surinkdamas 10 000 pasekėjų, o jį lydi Debora. Kai Sisera apie tai išgirsta, jis surenka savo 900 geležinių vežimų ir visą savo kariuomenę prie Kišono
3
Debora, Barakas ir Jaelė
upės. Debora liepia Barakui keltis, sakydama: „Argi Viešpats neišėjo pirma tavęs?“ Barakas veda savo vyrus žemyn nuo kalno, ir Viešpats sutrikdo (išveja) Siserą ir jo armiją . Siseros armija visiškai sunaikinama kardo ašmenimis, nepaliekant nė vieno gyvo, o Sisera palieka savo vežimą ir bėga pėsčiomis. 17–22 eilutės: Jaelė ir Siseros pralaimėjimas Sisera bėga į kainito Hebero žmonos Jaelės palapinę, nes tarp Jabino karališkųjų namų ir Hebero šeimos yra taika. Jaelė išeina jo pasitikti, pakviečia užeiti ir apkloja. Sisera prašo vandens; vietoj to ji duoda jam sviesto (rūgšpieno) didingame dubenyje . Išsekusi ir pasitikinti, Sisera kietai užmiega. Jaelė tyliai paima į ranką palapinės vinį (kaištį) ir plaktuką , tyliai prieina prie jo ir įkala vinį jam per smilkinius į žemę, akimirksniu jį nužudydama. Kai Barakas atvyksta vytis, Jaelė parodo jam negyvą priešo vadą, taip išpildydama Deboros pranašystę. 23–24 eilutės: Karaliaus Jabino nugalimas Tą dieną Dievas palaužė Kanaano karalių Jabiną izraelitų akivaizdoje, ir Izraelio ranka buvo stipri prieš jį, kol jis buvo sunaikintas. Teisėjų 5 skyrius: Deboros ir Barako giesmė 1–5 eilutės: Šlovė Viešpačiui Debora ir Barakas gieda pergalės giesmę, šlovindami Dievą už savanoriškus Izraelio vadovus ir noriai tarnaujančius žmones. Jie prisimena didingą, žemę drebinančią Dievo buvimą, kai Jis žygiavo iš Seiro ir Edomo. 6–11 eilutės: Izraelio nuniokojimas paverstas teisingumu Daina primena tamsias priespaudos dienas, kai keliai buvo tušti, o kaimo gyventojai slėpėsi, kol iškilo Debora, „motina Izraelyje“ . Ji kviečia valdovus, teisėjus ir paprastus miestelėnus susirinkti prie girdyklų, kad papasakotų apie teisius Viešpaties darbus ir išlaisvinimo darbus. 12–18 eilutės: Norinčios gentys prieš pasipūtusias gentis Barakui skamba triumfuojantis kvietimas vesti belaisvius. Dainoje išsamiai aprašomos gentys, kurios noriai savanoriavo – Efraimas, Benjaminas, Machiras, Zabulonas, Isacharas ir Naftalis – ir griežtai barami tie, kurie liko prie savo avių gardų ar pakrančių, pavyzdžiui, Rubenas, Danas ir Ašeras . 19–23 eilutės: Kosminis mūšis ir Merozo prakeiksmas Kanaano karaliai kovojo, bet „žvaigždės savo kursuose kovojo prieš Siserą“ (tai reiškia dievišką įsikišimą, greičiausiai smarkų lietų, paverčiantį Kišono upę potvyniu, kuris sustabdė geležinius vežimus). Senovės Kišono upė nuplovė priešą. Merozo miestui ištariamas kartus prakeiksmas, nes jie neišėjo „Viešpaties į pagalbą prieš galiūnus“. 24–27 eilutės: Jaelės drąsos pagerbimas Palapinėje Jaelė švenčiama kaip „palaiminta iš visų moterų“ . Dainoje vaizdžiai aprašomas jos ryžtingas žingsnis – ji griebėsi plaktuko ir įkalė vinį per Siseros galvą, kur šis susmuko ir krito negyvas jai po kojų. 28–30 eilutės: Siseros motinos ironija Dramatiška, ironiška vinjetė persikelia į Siseros motiną, žvelgiančią pro grotelių langą ir nerimastingai stebinčią, kodėl sūnaus vežimas taip lėtai grįžta. Išmintingos damos guodžia ją iliuzija, kad jis tik dalijasi grobį – belaisvius ir prabangius siuvinėtus drabužius – nežinodamas, kad jau miręs.
4
Debora, Barakas ir Jaelė
31 eilutė: Baigiamoji malda Daina baigiasi galinga malda: „Težūsta visi tavo priešai, Viešpatie! O tie, kurie tave myli, tebūna kaip saulė, kai ji teka savo galybėje.“ Po šios pergalės kraštas ilsisi keturiasdešimt metų .
2 dalis: Svarbiausios pamokos ir jų pritaikymas gyvenime Dievas naudoja netikėtą ir įprastą: Išgelbėjimas atėjo ne per tradicinę imperatoriškąją armiją su elitiniais ginklais, o per paprastą moterį (Jaelę), naudojančią buitinį palapinės kuolą ir plaktuką, parodydama, kad Dievas mėgaujasi naudodamas paprastus įrankius nepaprastiems tikslams. Dvasinio neutralumo ir pasitenkinimo savimi pavojus: Deboros giesmėje griežtai kritikuojamos namuose likusios gentys (kaip Rubenas ir Danas) ir keikiamos Merozo už tai, kad jie atsisakė padėti. Dvasinis neutralumas moralinės krizės metu traktuojamas kaip opozicija; tikintieji pašaukti aktyviai įsitraukti, o ne patogiai stebėti. Partnerystės ir padrąsinimo galia: Barakas suprato savo dvasinio įžeminimo poreikį ir paprašė Deboros lydėti jį mūšyje. Dievas dažnai kuria mūsų dvasines ir praktines pergales bendruomenės, abipusės atskaitomybės ir dievobaimingo partnerystės, o ne izoliuoto individualizmo pagrindu. Šlovės grąžinimas Dievui: Iškart po didžiulės karinės sėkmės Debora ir Barakas nesigyrė savo taktiniu meistriškumu; vietoj to jie pratrūko garbinimo giesme, visą šlovę, istorinę galią ir pergalę priskirdami Viešpačiui. Asmeninės ar profesinės pergalės laikotarpiais sąmoningas šlovinimas ir nuolankumas padeda mums sutelkti dėmesį į tikrąjį mūsų stiprybės šaltinį.
5