Issuu

2023 Nr. 8

2023 M. BALANDIS NR. 4 (164)

OLIMPINĖ PANORAMA

B 2

OLIMPINĖ PANORAMA

„SPORTAS“ NR. 8 (2023) LEIDĖJA VŠĮ SPORTO LEIDINIŲ GRUPĖ ĮMONĖS KODAS 300093445

4 Klubas „Alytupis“ kuria savo tradicijas

OLIMPIEČIŲ G. 17, LT-09237 VILNIUS EL. P. REDAKCIJA@SPORTAS24.LT DIREKTORIUS IR VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS MARIUS GRINBERGAS

8 Pedagogai Mokytojų siekis – aktyvus vaikų laisvalaikis

TEL. +370 686 09 700 EL. P. MARIUS@SPORTAS.INFO BUHALTERIJA FINANSININKĖ RIMA TARAŠKEVIČIENĖ TEL. +370 685 15 621

12 Pomėgis Meilę žirgams įskiepijo senelis

ISSN 1392-9259

TURINYS

INDEKSAS 5214

16 Profesija Įveikti baimę padeda patirtis

20 Patarimai Kokią slidinėjimo aprangą rinktis

24 Treniruotės Svarbiausia – gerai leisti laiką

KLUBAS

R.Baranausko (vežimėlyje) svajonė – dalyvauti paralimpinėse žaidynėse

„ALYTUPIS“ KURIA SAVO TRADICIJAS

ALYTAUS APSKRITIES NEĮGALIŲJŲ SVEIKATINGUMO IR SPORTO KLUBAS „ALYTUPIS“ ŠIEMET ŠVENČIA GYVAVIMO 20-METĮ. Klubą remianti bendrovė „Intelektualios sistemos“, kuriai vadovauja Robertas Seilius, pakvietė neįgaliuosius sukaktį paminėti restorane „Dzūkijos dvaras“. Šventėje dalyvavo rėmėjai, savivaldybės atstovai, „Alytupiui“ buvo skirta daug gražių žodžių, apdovanojimų, daug kalbėta apie ateities planus. Visi klubo nariai džiaugėsi, kad jiems sudarytos puikios sąlygos judėti ir būti fiziškai aktyviems. Vyksta komandiniai užsiėmimai, gerėja jų fizinė būklė ir gyvenimo kokybė, sportuodami neįgalieji patiria didelį gyvenimo džiaugsmą. Klubas įsteigtas 2003 m. dabartinio pirmininko Rolando Baranausko ir jo bendraminčių iniciatyva. Jaunystėje klubo vadovas aktyviai sportavo, mokėsi Panevėžio internatinėje sporto mokykloje ir žaidė futbolą. Buvo Lietuvos jaunių (iki 19 m.) rinktinės narys, perspektyvus puolėjas, atstovavo Alytaus „Dainavai“. Tačiau 1997 m. R.Baranauskas patyrė stuburo traumą ir atsidūrė vežimėlyje. Pradėjęs dirbti Lietuvos žmonių su 4

stuburo pažeidimais asociacijos Alytaus miesto ir rajono skyriaus vadovu pamatė, kad daugumai žmonių patinka ne tik kultūrinė veikla, įvairūs būreliai, bet jie turi didžiulio noro vežimėliuose sportuoti. Tada jam kilo mintis įsteigti neįgaliųjų sveikatingumo ir sporto klubą „Alytupis“. Dabar šis klubas vienija 24 fizinę negalią turinčius žmones ir kultivuoja šaudymą iš lanko, biliardą, bočią, smiginį, šaudymą pneumatiniais ginklais, lengvąją atletiką, stalo tenisą, badmintoną. Įkūrus klubą R.Baranauskas atstovavo „Alytupio“ krepšinio komandai vežimėliuose, buvo lengvaatletis: stumdė rutulį, mėtė diską, ietį. „Kai subūriau žmones ir vėl pradėjau sportuoti, pasijutau reikalingas net ir sėdėdamas vežimėlyje. Žmonių ieškoti nereikėjo, nes dauguma klubo narių buvo su stuburo pažeidimais. Sužinoję apie aktyvias mūsų veiklas, į klubą atėjo naujų fizinę negalią turinčių žmonių. Esame įsikūrę buvusiame darželyje Daugų gatvėje. Kuria-

KLUBAS

grupėje ir įvykdė sporto meistro normatyvą, dabar atstovauja Lietuvos neįgaliųjų rinktinei pasaulio ir Europos čempionatuose. Netgi dalyvavo Europos sveikųjų čempionate, o tai vežimėliu judančiam sportininkui – didžiulis laimėjimas. Alytiškis buvo kandidatas dalyvauti 2021 m. Tokijo paralimpinėse žaidynėse, tačiau kelialapio nepavyko iškovoti. Pamėgęs šaudymą iš lanko, dabar R.Baranauskas meilę šiai sporto šakai skiepija ir fizinę negalią turintiems klubo nariams. Klubo nariai dažnai žaidžia bočią

me savo tradicijas, dalyvaujame įvairiose varžybose, pelnome apdovanojimų. Labai aktyvi ir karšta mums buvo ši vasara: penkias dienas per savaitę vykdavo treniruotės, o savaitgaliais – varžybos. Nespėdavome grįžti iš vienų varžybų, o jau reikėdavo ruoštis kitoms. Visos dienos buvo užimtos. Tarp treniruočių dar įterpdavome stovyklėles Dauguose ir Monciškėse. Džiaugiamės, kad mums padeda miesto savivaldybė, kuri kasmet visoms klubo veikloms skiria lėšų, šiemet gavome truputį daugiau nei 9 tūkst. eurų. Mus remia ir bendrovės „Intelektualios sistemos“ bei „Maristika“, kurių tikėjimas, palaikymas ir supratimas padeda gyvuoti, kelti sportinį meistriškumą“, – pasakoja R.Baranauskas. 2014 m. „Alytupio“ klubo vadovas atrado šaudymą iš lanko. 2016–2017 m. jis tapo Lietuvos neįgaliųjų čempionu, 2018-aisiais laimėjo atvirąjį Lietuvos šaudymo iš lanko uždarų patalpų sveikųjų čempionatą skriemulinių lankų

„Lietuvoje tarp neįgaliųjų šaudymas iš lanko nėra populiarus, mažai kas juo susidomi. Šią sporto šaką įtraukiame į mūsų stovyklų programą, ją išbando daugiau žmonių, gal kas ir užsikabins, nes šaudymas iš lanko – paralimpinė sporto šaka. Labai džiaugiamės, kad Alytuje šiemet buvo surengtas pirmasis Lietuvos neįgaliųjų šaudymo iš lanko čempionatas, kuriame buvo šaudoma iš paprastų lankų. Ir moterų, ir vyrų grupėje dominavo mūsų klubo sportininkai, kurie ir užėmė visas prizines vietas. Šaudymo iš lanko varžybose mes dažnai varžomės su sveikaisiais, dalyvaujame daugelyje reitingo varžybų, vykstame rungtyniauti į Baltijos šalis, tai mums labai padeda tobulėti“, – džiaugiasi klubo pirmininkas. Neįgaliųjų sveikatingumo ir sporto klubo „Alytupis“ šaudymo iš lanko entuziastai pratybas lankė pas lankininkų klubo „Žaliasis lankas“ trenerę Ingą Timinskienę, tačiau dabar ten treniruojasi rečiau. Mat prie Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro jie pasistatė savo šaudymo stendus. Žiemą pratybos vyksta šio centro sporto salėje.

Šaudymo varžybos. Priekyje – M.G.Bigataitė

KLUBAS

Klubo lankininkams tobulėti padeda R.Baranauskas, kuris patirties semiasi iš savo trenerės I.Timinskienės. Klube, be šaudymo iš lanko, labai populiarus biliardas. Kai „Alytupis“ dalyvauja įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatuose, klubo sportininkai pelno medalių.

Molis ištekėjo ir dabar gyvena Norvegijoje.

Pats garsiausias klubo sportininkas – Tokijo paralimpietis, daugkartinis Europos ir pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionatų prizininkas Donatas Dundzys, kuris dabar ruošiasi Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms.

R.Baranausko svajonė – dalyvauti Paryžiaus paralimpinėse varžybose.

Klubo pirmininkas mini ir Vokietijoje vežimėlių krepšinį žaidžiantį Edgarą Čiaplinską, kuris vasarą atstovauja alytiškių neįgaliųjų klubui, krepšinio rinktinės narį Žymantą Bučinską, lengvaatletę Emiliją Kisieliūtę, pagal mainų programą besitobulinusią Norvegijoje, o dabar grįžusią namo ir studijuojančią Kaune, šaudymo iš skriemulinio lanko entuziastę Mariją Gintarę Bigataitę. Lengvaatletė Anželika

„Merginos nori visur dalyvauti ir viską laimėti“, – šypteli klubo pirmininkas, kuris laukia, kad kuo greičiau sąnario uždegimą išsigydytų M.G.Bigataitė ir tada jie abu galėtų dalyvauti mišrių porų šaudymo iš lanko varžybose.

„Galimybių visada yra, bet šaudyti reikėjo pradėti gerokai anksčiau, nes dabar didžiulė konkurencija. Paskutinės atrankos varžybos į Paryžiaus paralimpines žaidynes vyks kovo pabaigoje Dubajuje, čia varžysis šalys, dar neiškovojusios kelialapių į paralimpiadą. Sportininkams bus šiek tiek lengviau. Tačiau visų, kurie kovos papildomame atrankos turnyre, norai yra dideli. Bus nelengva pasiruošti tam svarbiam startui, nes mes lauke pradedame treniruotis tik balandžio mėnesį“, – sako R.Baranauskas.

Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinės narys Ž.Bučinskas dalyvauja įvairių sporto šakų varžybose

SLG nuotr.

KLUBAS

Garsiausias „Alytupio“ sportininkas – paralimpietis D.Dundzys VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

PEDAGOGAI

M.Šavelskis ir J.Šimonis

MOKYTOJŲ SIEKIS – AKTYVUS VAIKŲ LAISVALAIKIS DU DRUSKININKŲ „ATGIMIMO“ MOKYKLOS FIZINIO UGDYMO MOKYTOJAI MARIUS ŠAVELSKIS IR JONAS ŠIMONIS, PRIEŠ PORĄ METŲ ĮKŪRĘ SPORTO KLUBĄ „JONO IR MARIAUS VEIKLOS“, AKTYVIAI KIBO Į DARBĄ.

Pagrindinis jų veiklos akcentas – fizinis aktyvumas ir sportiškas laisvalaikis. Šiemet didelio pasisekimo sulaukė druskininkiečių organizuota penkių dienų fizinio aktyvumo stovykla „Judėk, kurk, pramogauk!“ Į ją susirinkę vaikai sportavo, žaidė, keliavo, dalyvavo edukacijose, užsiėmė įvairia kūrybine veikla. Labai populiarus buvo renginys „Išgyvenimo diena“, skirta 7–12 metų moksleiviams. Jie daug ko išmoko: kūrė laužą, statė palapines, traukė virvę, įveikė gamtos kliūtis, ėjo virve, gamtoje ieškojo maisto. Renginyje „Išmok šaudyti iš lanko“, skirtame 6–18 metų vaikams ir jaunimui, druskininkiečiai mokėsi šaudyti iš lanko, dalyvavo varžybose, vyko ir maudynės, smagios estafetės, žygis, protmūšis. Smagiai 7–11 metų jaunieji druskininkiečiai pailsėjo, dalyvaudami dienos stovykloje „Dainavos“ sanatorijoje. Jie šaudė iš lanko, dalyvavo orientavimosi varžybose, protmūšiuose, įvairiose veiklose, kūrė rankdarbius. 8

„Vasarą organizuojame stovyklas, įvairius renginius Druskininkų savivaldybėje ir aplinkui gyvenantiems mokyklinio amžiaus vaikams ar pas juos atvykstantiems bendraamžiams. Pernai netgi buvo iš Amerikos atvykusių lietuvių. Suaktyvėjo mūsų šaudymo iš lanko veikla, gryname ore vaikus mokome, kaip reikia šaudyti, juos supažindiname su olimpiniu šaudymu“, – pasakoja M.Šavelskis. M.Šavelskis – žinomas Lietuvos ėjikas, atstovavęs Lietuvai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse ir ten lenktyniavęs 20 km distancijoje. Atsisveikinęs su didžiuoju sportu baigė Lietuvos sporto universitetą ir pustrečių metų dirbo Druskininkų sporto centre, organizavo sporto renginius, o nuo 2022 m. lapkričio yra „Atgimimo“ mokyklos fizinio ugdymo mokytojas. Abu su kolega J.Šimoniu, kuris kūno kultūrą baigė Šiaulių universitete, dirbo Druskininkų jaunimo užimtumo centre, ten administravo vasaros stovyklas. Kartu ir įkūrė

PEDAGOGAI

fizinio aktyvumo klubą „Jono ir Mariaus veiklos“. „Iš pradžių turėjau atskirą klubą, ten kartu su Jonu pradėjome organizuoti vaikų stovyklas, o kai nusprendėme dirbti kartu, išplėtėme veiklas ir edukacijas“, – sako olimpietis. Šiemet klubo veiklą papildė naujas renginys – petankės turnyras. Pasak M.Šavelskio, atsiradus sąlygoms, kilo ir poreikis. Mat Druskininkų Karolio Dineikos sveikatingumo parke įkurtas senjorų sporto klubas, kurio nariai tarpusavyje žaidžia petankę. Jų iniciatyva ir atsirado kelios aikštelės, kurias pagal Lietuvos petankės asociacijos rekomendacijas įrengė Druskininkų savivaldybė.

Klubas „Jono ir Mariaus veiklos“ geranoriškai senjorams padėjo organizuoti varžybas. „Didelių investicijų nereikia, patys nuperkame keletą komplektų medalių, surengiame varžybas ir visi džiaugiamės renginiu. Petankės entuziastų atsiranda vis daugiau, pamatę varžybas žmonės susidomi šia sporto šaka ir, sudarę komandas, įsitraukia į turnyrą. Kol kas mūsų varžybose dalyvauja tik druskininkiečiai, bet turime planų kviestis ir kitų miestų petankės gerbėjus“, – pasakoja M.Šavelskis. Šį rudenį Druskininkuose buvo surengti du petankės mėgėjų turnyrai, kuriuose dalyvavo po aštuonias įvai-

Stovykla „Išgyvenimo diena“

PEDAGOGAI

raus amžiaus komandas. Lapkričio mėnesį vykusiose dvejetų varžybose jėgas bandė ir abu klubo įkūrėjai. Ši sporto šaka sudomino J.Šimonio tėvą, irgi Joną Šimonį, bei mamą Jeleną. Abiem sekėsi puikiai: tėvas, žaisdamas su Rimantu Šerkšnu, užėmė antrą vietą ir aplenkė savo sūnų, kuris su porininku Vytautu Lastovka liko trečias. J.Šimonienė, kuri pirmajame turnyre spalio mėnesį buvo trečia, šįkart tenkinosi ketvirta vieta. Klubo įkūrėjas J.Šimonis neslėpė džiaugsmo: tėvai jau užsikabino, jiems petankė – pats gražiausias ir sveikiausias sportas. Tuo tarpu M.Šavelskiui, kuris varžybose liko be partnerės senjorės, vienam kovoti su kiekvienos komandos dviem žaidėjais buvo sunku. Turnyrą laimėjo Janina Žibūdienė ir Gediminas Žilionis. „Petankė – smagus, patrauklus sportas, tačiau nėra lengvas, kaip atrodo iš šalies. Metaliniai kamuoliai sunkūs, sveria nuo 650 iki 800 gramų, reikia žaisti ne vieną partiją iki 13 taškų. Petankei žaisti nereikia turėti daug jėgos, būti sportavusiam ar atletiškam, ją gali išmėginti kiekvienas. Per pamokas petankės paslapčių netgi pamokėme mokinius“, – pasakoja 29-erių M.Šavelskis. Šiemet druskininkiečiai dar nori surengti kalėdinį turnyrą, tačiau negali šimtu procentų to garantuoti, nes ši sporto šaka priklauso nuo oro. O pastaruoju metu žiemos būna permainingos.

„Kad ir kaip ten būtų, turnyras įvyks. Praėjusiais metais vaikų stovyklas irgi pradėjome rengti ne tik vasarą, bet ir pavasarį. Mums sunkiau būna žiemą arba esant blogoms oro sąlygoms. Labai džiaugiamės, kad mus gan neblogomis sąlygomis priima Socialinių paslaugų centras, naudojamės jų nedidele sporto salyte“, – sako M.Šavelskis. Klubas orientuojasi į vaikus, kurie įtraukiami į aktyvią fizinę veiklą. Jie mokomi įvairių sporto šakų paslapčių, dalyvauja daug emocijų sukeliančiose estafetėse, sprendžia logines užduotis. Renginiuose, stovyklose klubo vadovai dalijasi gerąja patirtimi ir motyvuoja vaikus aktyviai leisti laisvalaikį. „Kol bus norinčiųjų dalyvauti, užsiimti fizine veikla, tam tikrai skirsime daug laiko ir organizuosime renginius“, – tvirtina klubo vadovai. Jie džiaugiasi, kad susidraugavo su senjorais ir padidino savo veiklos amplitudę. Dabar druskininkiečiams kyla minčių organizuoti kartų užsiėmimus, mankštas, senjorų ir vaikų šventes. Klubas „Jono ir Mariaus veiklos“ kitąmet planuoja imtis ir projektinės veiklos, nes kai kurioms jų idėjoms įgyvendinti pritrūksta lėšų. „Atgimimo“ mokyklos fizinio ugdymo mokytojai, dideli sveikos gyvensenos puoselėtojai užsiregistravo ir kitąmet dalyvaus Lietuvos lengvosios atletikos federacijos bei „Fullgazz“ vaikų ir jaunimo lengvosios atletikos akademijos projekte vaikų fiziniam aktyvumui didinti. Jie viliasi gauti sportinio inventoriaus savo veikloms plėtoti. SLG nuotr.

M.Šavelskis dalyvavo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse

PEDAGOGAI

Petankės mėgėjų turnyras Druskininkuose

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Klubo nariai bendrauja ne tik lengvosios atletikos stadionuose – vyksta tradicinės vakaronės

POMĖGIS

Asmeninio albumo nuotr. I.Gramackas kinkinių varžybose

MEILĘ ŽIRGAMS ĮSKIEPIJO SENELIS

ŽINOMO LIETUVOS KOLEKCININKO ALYTIŠKIO ZENONO GRAMACKO SŪNUS 53-EJŲ IRMANTAS NUO VAIKYSTĖS ŽAVISI ŽIRGAIS, TODĖL MAMOS TĖVIŠKĖJE REVŲ KAIME (ALYTAUS R.) ĮKŪRĖ ĮMONĘ „REVŲ ŽIRGAI“ IR AUGINA SEPTYNIS ŽIRGUS. Kai Irmantas vasarą ir žiemą per atostogas atvažiuodavo pas savo senelį Juozą Jaciunską į Revų kaimą, ten matydavo porą darbinių arklių ir sportinį žirgą bei karietą. „Senelis buvo nusipelnęs žirgininkas, jis su kolūkio žirgu dalyvaudavo tradicinėse Sartų žirgų bei įvairiose kinkinių lenktynėse. Senelis man įskiepijo meilę žirgams, juos nuo mažų dienų pamilau. Su žirgais susiejau savo gyvenimą, labai džiaugiuosi, kad galiu tęsti senelio tradicijas“, – sako I.Gramackas. Studijos Alytaus politechnikume ir Kūno kultūros akademijoje Irmantą šiek tiek atitolino nuo žirgų, suradęs 12

partnerį mėgėjiškai pradėjo žaisti stalo tenisą. Nuo 2000-ųjų aštuonerius metus alytiškis praleido Danijoje, dirbo sodininku ir prižiūrėjo sodybų, pastatų teritorijas. Tačiau jau po penkerių metų pajuto, kad jo gyvenime trūksta žirgų. Bet ten buvo sunku susikurti tokią žirginio sporto bazę, kokią jis dabar turi Alytaus rajone. „Jau nuo 2005-ųjų dėliojau planus, kaip Revų kaime įsteigti žirgyną ir pradėti veiklą. Reikėjo apsispręsti, ar toliau gyventi Danijoje, ar grįžti į Lietuvą ir imtis naujų iššūkių. Žmona Aušra buvo prieš, bet lemiamas balsas priklausė man. Grįžęs namo įsteigiau lietuvišką įmonę,

POMĖGIS

kė daug plojimų. Mat ne visi vadeliotojai ryžtasi tokiam sudėtingam važiavimui. „Kas tie kinkiniai? Ką galima prikabinti prie žirgo – tie ir varžosi. Kinkiniai kilo nuo žodžių junginio „kinkyti žirgą“. Su kinkiniais judame keliose disciplinose. Jau tradicija tapo per Alytaus miesto dienas Revuose rengti kinkinių varžybas“, – primena Irmantas. Beje, I.Gramackas tapo tarptautinės kategorijos teisėju, nors pats aktyviai dalyvauja įvairiose tarptautinėse, respublikinėse kinkinių ir ristūnų varžybose. Praėjusiais metais Lietuvos žirgyne Riešėje per sezono atidarymo varžybas su Olivija Leščinskaite lietuviškų dvikinkių žirgų lenktynėse buvo antri, o per čia pat vykusį atvirąjį Lietuvos čempionatą pelnė aukso medalius. Bendrojoje įskaitoje alytiškius aplenkė tik latvių ekipažas. I.Gramacką kinkinių varžybose sėkmė lydėjo ne tik Riešėje, bet ir Veisiejuose, Aukštadvaryje, Revuose. Visur, kur tik dalyvavo, tapo arba nugalėtoju, arba prizininku. Alytiškis tapo vienu stipriausių Lietuvos porinio važiavimo vadeliotojų, be to, sėkmingai rungtyniavo ristūnų lenktynėse. Laimėjo Širvintų taurę, užėmė keletą prizinių vietų kitose varžybose.

su kuria truputį dar ir Danijoje padirbau“, – prisimena Irmantas. Dabar pagrindinis vyro verslas – bendrovė „Irmas“, kurią įkūrė 2005-aisiais. Joje uždirbamais pinigais gali prisidėti prie žirgų išlaikymo. „Iš žirgyno verslo nepadarysi, tai hobio realizacija“, – šypteli Irmantas. Revų žirgyne pirmasis žirgas – kumelė Lavina su kumeliuku – apsigyveno 2005-aisiais ir priklausė Aloyzui Jaciunskui, Irmanto mamos broliui. Po metų žirgyne jau atsirado ristūnų žirgų, su kuriais I.Gramackas pradėjo aktyvią karjerą. Revų kaime atgimė žirgų sportas. Daug padėjo žinomas Lietuvos žirgų sporto specialistas Algis Vilkinis, kuris pamokė, kaip reikia treniruotis. 2008 m. Irmantas organizavo pirmąsias varžybas. Ne respublikines, o savų žirgų. Bėgant metams ir didėjant patirčiai, kinkinių žirgų varžybos „Revų žirgai“ jau surengtos daugiau nei dešimt kartų. Po iškilmingo varžybų atidarymo Irmantas sykį pademonstravo išskirtinį karietų keturkinkį važiavimą ir sulau-

I.Gramackas

POMĖGIS

„Negaliu pasakyti, kas man labiau patinka: kinkinių ar ristūnų žirgų kinkytais sportiniais vežimėliais lenktynės. Šias sporto šakas pasidalinu sezono metu. Ristūnų žirgų lenktynių tradicijos gilesnės žiemą, tarkime, garsiosios lenktynės ant Sartų ledo. Visada imponuoja senelio prisiminimai, kaip jis ten dalyvaudavo. Todėl žiemą daugiau laiko skiriu ristūnų žirgų sportui, o vasarą – kinkiniams. Žirgus pamilo visa mano šeima: tėtis vadovauja mažajai bendrijai „Revų žirgai“, o mano mama su žmona po mūsų organizuojamų varžybų dalyvius visada pavaišina kaimiškoje krosnyje iškeptomis dzūkiškomis bulvinėmis bandomis su varške“, – pasakoja Irmantas. Į Revus galima atvykti pasisemti žinių: čia vedamos dvi

edukacijos – pažintinės žirgininkystės ir programa „Žirgai iš arti“. Siūlomos ir paslaugos vaizdingose Alytaus rajono vietovėse. Apsilankius žirgyne, galima prisiliesti prie žirgų, padėti juos pabalnoti, sušukuoti, padaryti masažą, išvesti pasivaikščioti. Galima ir atsisėsti ant žirgo, pajusti jo temperamentą. Žirgyno pažintinės programos trukmė – 1,5–2 val. „Pagrindinis žirgyno uždavinys – prisidėti prie žirgų veislių išsaugojimo, populiarinti žirgininkystę, vadeliojimą, propaguoti poilsį su žirgais, ugdyti sveiką gyvenimo būdą. Populiarios tapo pramogos su žirgų kinkiniais, fotosesijos, būreliai ir vaikų stovyklos, mergvakariai ir bernvakariai, jojimo pamokos, žiemos pramogos su rogėmis. Visi mūsų tikslai įgyvendinami su kaupu“, – džiaugiasi I.Gramackas.

Asmeninio albumo nuotr.

I.Gramackas su savo augintiniais ne kartą yra tapęs ristūnų žirgų lenktynių nugalėtoju

POMĖGIS

Revų žirgynas rengia ir varžybas, ir pramogines bei edukacines veiklas

PROFESIJA

A.Urbonavičius

ĮVEIKTI BAIMĘ PADEDA PATIRTIS VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO VALDYBOS 6-OSIOS KOMANDOS UGNIAGESYS NARAS AIVARAS URBONAVIČIUS NESKAIČIUOJA, KIEK YRA IŠTRAUKĘS SKENDUOLIŲ AR IŠGELBĖJĘS ŽMONIŲ GYVYBIŲ.

Jam dažnai tenka susidurti su netektimis vandenyje bei gaisruose. Ir nors į įvairius iškvietimus vyksta lydimas baimės, didelio nerimo ir kylančio adrenalino, tačiau savęs nekeiksnoja, kad pasirinko šią sunkią, bet kilnią profesiją, ir ja didžiuojasi. Aivaras vadovauja narų skyriui. „Man labai patinka bendrauti su žmonėmis ir, ištikus ne16

laimei, juos gelbėti. Todėl ir pasirinkau šią profesiją“, – paaiškina Aivaras. Jis baigė ugniagesių gelbėtojų mokyklą Valčiūnuose, o prieš tai dirbo statybose, ieškojo savęs. Atėjęs į 6-ąją komandą, kurios specializacija – narų darbas, Aivaras buvo paskatintas baigti narų kursus.

SLG nuotr.

PROFESIJA

linkui nieko nėra, pirmiausia reikėtų skambinti į bendrąjį pagalbos centrą. Nepriklausomai nuo to, kokiame rajone vyksta nelaimė, iš mūsų pirmiausia išvažiuos plaukikų gelbėtojų komanda, o mes irgi būsime pakeliui. Kartais iš dugno ištraukiame automobilių. Mūsų darbe – ir žmonių paieška arba pagalba kitoms valstybinėms įstaigoms, tarkime, policijai, ieškant įtartinų daiktų“, – pasakoja Aivaras. Jis pabrėžia, kad ugniagesiui narui labai svarbus geras fizinis ir psichologinis pasirengimas. Fiziškai stiprėti Aivaras su savo kolegomis turi visas sąlygas. Kasmet tikrinama jų sveikata, todėl visi privalo aktyviai sportuoti, stiprinti kūną. „Žaidžiame krepšinį, tinklinį, daug bėgiojame, važinėjame dviračiais, kilnojame svarmenis. Kiekvienas ugniagesys naras yra kažkuo stiprus, ištvermingas ir ryžtingas, silpnų pas mus nėra. Gesinant gaisrą reikia turėti nemažai jėgos žarnai su vandeniu tempti, jėga reikalinga ir vandenyje gelbstint žmones. Atvykus į įvykio vietą, visada tvyro baimė, bet ji reikalinga tam, kad aklai nenertum ar stačia galva nepultum į atvirą gaisrą. Tą akimirką reikia viską apmąstyti ir priimti tinkamą sprendimą. Labai svarbi patirtis, kuri kasmet vis didėja“, – mintimis dalijasi gelbėtojas. Reikšmingos ir prevencinės akcijos, nes dažniausia skendimų priežastis – neatsargus elgesys vandenyje. Aivaras su kolegomis žmones ragina saugiai elgtis prie vandens telkinių, vaikams uždėti gelbėjimosi liemenes, jų nė akimirkai nepaleisti vienų, nes tai pavojinga gyvybei. „Džiugu, kad žmonės darosi vis sąmoningesni, prevencinės priemonės jiems labai padeda. Skęstančių suaugusių ir vaikų statistika kasmet negailestinga, todėl turime saugoti vieni kitus, nesielgti rizikingai. Mano didžiausias noras, kad tie skaičiai būtų lygūs nuliui“, – sako Aivaras.

„Nepasakyčiau, kad tai lengva profesija, tačiau ji turi savo pliusų ir minusų. Joje įžvelgiau daugiau pliusų, todėl pasirinkimu esu patenkintas. Žinoma, vanduo – ypač pavojingas, reikia žinoti visas taisykles, instrukcijas, viską daryti taip, kaip to reikalaujama“, – primena devintus metus dirbantis Aivaras. Jam itin gaila, jog žmones tenka traukti, kai jiems jau niekuo negali padėti. Kartais netgi jaučia pyktį, kad vandenyje būna tokie neatsargūs, nepažįstamose vietose šokinėja į jį, nors nemoka to daryti, arba nuplaukia toli nuo kranto ir rizikuoja gyvybe. „Jeigu matote, kad skęsta žmogus, o jūs esate vienas, ap-

Jo komandos bazė yra Antakalnyje prie Šilo tilto. Narų komanda operatyviai reaguoja į iškvietimus visoje Vilniaus apskrityje ne tik atsitikus nelaimei vandenyje, bet ir įvykus gaisrui ar įvairioms avarijoms. „Vasarą sulaukėme nemažai iškvietimų, tačiau, ačiū Dievui, jie baigėsi laimingai. Mano kolegoms pavyko išgelbėti nemažai žmonių, o man dažniausiai tenka jau post factum, kai jų reikia ieškoti nuskendusių. Žinoma, pavyksta ir išgelbėti. Viena pavojingiausių vietų – ypač sraunios upių atkarpos, stipri srovė, kuri net akmenis pajėgia nešti. Tai didelei srovei nereikia priešintis. Jeigu žmogus nuskendo, po pusvalandžio toje vietoje jo tikrai neberasime“, – paaiškina Aivaras. 17

PROFESIJA

Ugniagesių gelbėtojų mokymai Ne

eryje

PROFESIJA

Ugniagesiai gelbėtojai sulaukė daug dėmesio pernai vasarą vykusioje šventėje prie Baltojo tilto

SLG nuotr.

KOKIĄ SLIDINĖJIMO APRANGĄ RINKTIS

ŠIĄ ŽIEMĄ NETRŪKSTA SNIEGO IR PUIKIAI PARUOŠTŲ LYGUMŲ SLIDINĖJIMO TRASŲ. PARDUOTUVĖS „S-SPORTAS“ SPECIALISTAI PATARIA, KOKIĄ SLIDINĖJIMO APRANGĄ GERIAUSIA RINKTIS. 20

PATARIMAI

Kiekvieno slidinėjančio žmogaus apranga skiriasi, nes sportuojame nevienodu intensyvumu ir įvairiai reaguojame į šaltį. Tačiau yra rekomendacijų, kaip derėtų rengtis esant tam tikrai temperatūrai. Nulis laipsnių Intensyviau slidinėjant reikėtų rinktis galvos juostelę arba labai ploną kepuraitę. Puikiai tiks plonesnės pirštinės. Kelnės – timpės, vienas plonas termoaprangos sluoksnis ir slidinėjimui skirtas viršutinis drabužis. Slidinėjant ramiau – kepurė, bet vis tiek plonesnės pirštinės. Kelnės – neperpučiamos („windstopper“ tipo), vienas plonas termoaprangos sluoksnis ir slidinėjimui skirtas viršutinis drabužis.

2–8 laipsniai šalčio Slidinėjant intensyviau patartina rinktis galvos juostelę arba ploną kepuraitę. Puikiai tiks plonesnės pirštinės. Kelnės – neperpučiamos timpės, ilgos slidinėjimo kojinės, šilti apatiniai, vienas termodrabužių sluoksnis ir slidinėjimo viršus. Slidinėjant ramiau – kepurė, kaklaskarė, storesnės pirštinės. Neperpučiamos kelnės, ilgos kojinės, šilti apatiniai, vienas plonas termosluoksnis ir slidinėjimo viršus. 5–10 laipsnių šalčio Slidinėjant intensyviau patartina rinktis storą galvos juostelę arba kepuraitę. Puikiai tiks neperpučiamos pirštinės ir tokiomis pat savybėmis pasižyminčios kel-

nės, ilgos slidinėjimo kojinės, šilti apatiniai, vienas termosluoksnis ir slidinėjimo viršus. Slidinėjant ramiau – šilta kepurė, pirštinės ir kaklaskarė. Neperpučiamos kelnės, ilgos kojinės, šilti apatiniai, vienas plonas termosluoksnis kelnių, neperpučiamų termodrabužių viršus ir slidinėjimo viršus (striukė).

pirštinės. Neperpučiamos kelnės, ilgos kojinės, šilti apatiniai, vienas plonas termosluoksnis kelnių, neperpučiamas viršus arba (ir) slidinėjimo viršus (striukė). Liemenė arba papildomas antras sluoksnis, kaip ir antbačiai, irgi tinka.

10–15 laipsnių šalčio Slidinėjant intensyviau patartina rinktis šiltą kepuraitę. Puikiai tiks storos neperpučiamos pirštinės ir tokios pat kelnės, ilgos šiltos slidinėjimo kojinės, šilti apatiniai, vienas kelnių termosluoksnis ir neperpučiami termomarškinėliai, slidinėjimo viršus. Slidinėjant ramiau – šilta kepurė, kaklaskarė, kumštinės

TRENIRUOTĖS Kultūrizmo akademijos nuotr. R.Bimbos sudaryta programa tinka įvairaus amžiaus sportuojantiems

SVARBIAUSIA – GERAI LEISTI LAIKĄ

KULTŪRIZMO AKADEMIJOS PREZIDENTAS, ASMENINIS TRENERIS REMIGIJUS BIMBA PATARIA TIEMS, KURIE NETURI LAIKO SPORTUOTI TRIS KARTUS PER SAVAITĘ, TODĖL TRENIRUOJASI VIENĄ ARBA DU SYKIUS. Kaip rodo trenerio darbo patirtis, yra nemažai sportuojančių, kurie nenori nei raumenų auginti, nei riebalų deginti.

Pilvas. Pasikėlimai gulint ant kilimėlio, dvi serijos po 8–12 kartojimų.

„Žmonės treniruotėje nori gerai leisti laiką. Tuo pat metu nori pajudėti ir gerai jaustis, nekeisti savo kūno kompozicijos ar per daug neįsitraukti į tam tikrų fizinių savybių lavinimą.

Nugaros apatinė dalis. Pasikėlimai romėniškoje kėdėje, dvi serijos po 8–12 kartų.

Tokiems žmonėms dažniausiai siūlau treniruočių programą, skirtą kūno masei palaikyti ir sveikatai stiprinti. Jos tikslas – baziniai pratimai stambioms raumenų grupėms (krūtinės, nugaros, sėdmenų, šlaunų, pilvo) lavinti.

Nugara. Treniruoklio rankenos traukimas link krūtinės, suėmus delnais nuo savęs, dvi serijos po 8 kartus.

Tokią programą gali atlikti tiek jaunas, tiek brandaus amžiaus žmogus. Ji tinka ir pradedančiajam, ir sportininkui. Treniruotės trukmė – iki valandos.

Šlaunys. Kojų lenkimas gulint treniruoklyje, dvi serijos po 8 kartus.

Štai tokios treniruočių programos pavyzdys. 24

Krūtinė. Štangos spaudimas sėdint ant nuožulnaus suolelio, dvi serijos po 8 sykius.

Šlaunys. Svorio spaudimas kojomis sėdint treniruoklyje, dvi serijos po 8 kartojimus.

Sėdmenys. Dubens kėlimas gulint ant suoliuko, dvi serijos po 8 sykius.