SPORTAS NR 5 / 2023

2023 Nr.5

2023 M. BALANDIS NR. 4 (164)

BILIETAI Į PARYŽIŲ

NET DVIEJŲ RUNGČIŲ OLIMPINIUS NORMATYVUS ĮVYKDĘS PLAUKIKAS DANAS RAPŠYS TAPO PIRMUOJU LIETUVOS SPORTININKU, IŠKOVOJUSIU KELIALAPIUS Į 2024 M. PARYŽIAUS ŽAIDYNES

OLIMPINĖ PANORAMA

B

B 2

OLIMPINĖ PANORAMA

„SPORTAS“ NR. 5 (2023) LEIDĖJA VŠĮ SPORTO LEIDINIŲ GRUPĖ ĮMONĖS KODAS 300093445

4 Karjera Olimpietis rado streso žaibolaidį

OLIMPIEČIŲ G. 17, LT-09237 VILNIUS EL. P. REDAKCIJA@SPORTAS24.LT DIREKTORIUS IR VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS MARIUS GRINBERGAS

8 Tradicija 100 km pajūriu – šiaurietišku žingsniu

TEL. +370 686 09 700 EL. P. MARIUS@SPORTAS.INFO BUHALTERIJA FINANSININKĖ RIMA TARAŠKEVIČIENĖ TEL. +370 685 15 621

12 Projektas Dovana vaikams

ISSN 1392-9259

TURINYS

INDEKSAS 5214

16 Naujovė Sportas, kuris įtraukia kiekvieną

20 Pomėgis Teisininkas bėgimu užkrėtė sūnus

24 Receptas Sveikesni cukinijų blyneliai

3

Asmeninio albumo nuotr.

KARJERA

T.Bardauskas žavisi kovos menais

OLIMPIETIS RADO STRESO ŽAIBOLAIDĮ

LIETUVOS ŠUOLININKAS Į TOLĮ, PASAULIO IR EUROPOS ČEMPIONATŲ, SIDNĖJAUS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ DALYVIS KAUNIETIS TOMAS BARDAUSKAS NEĮSIVAIZDAVO, KAD BAIGĘS AKTYVIĄ KARJERĄ SPORTUOS DAR DAUGIAU, NEI BŪDAMAS DIDŽIAJAME SPORTE. Daugkartinis Lietuvos šuolių į tolį čempionas neslepia: „Galvojau, baigsiu sportuoti, palaikysiu fizinę formą, ir viskas. Bet, pasirodo, negaliu sustoti, norisi kažko siekti. Šuolių į tolį sektorių palikau 33-ejų. Geriausias mano rezultatas – 8 m 10 cm.

Kai vadovavau maisto papildų įmonei „EAS Baltic“, vieni didžiausių mano klientų buvo Rytų dvikovos sporto šakų atstovai, kuriems tiekdavau papildų. Būtent jie ir tapo mano draugais, o truputį vėliau – ir treneriais. Graplingo pratybas palankęs kokius aštuonerius metus 2015-aisiais debiutavau Europos čempionate Garliavoje, bet prizininku netapau.

Neseniai patyriau rimtą išbandymą. Susilaužęs šonkaulius du mėnesius buvau priverstas gydytis ir gyventi be sporto. Neradau sau vietos, nežinojau, kas man darosi.

Atrodė, gyvenimas žlunga, neturiu jokių tikslų.

4

Dabar vėl galiu sportuoti, taigi įsivažiuoju į senas vėžes, jaučiuosi žmogumi. Tik pripažįstu: mažai miegu.“ Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) dėstytoju ir treneriu dirbantis T.Bardauskas yra atsakingas už tenisą, badmintoną, stalo tenisą ir plaukimą, taigi jam veiklos netrūksta. Per pratybas nebūna tik mokytojas, bet ir pats su studentais žaidžia ir plaukia. „Mano fizinis aktyvumas ir intensyvumas dabar baisus.

Be graplingo, dar pradėjau žavėtis brazilų kovos menu džiudžitsu, į kurį įeina daug įvairių imtynių rūšių. Mano mama Vilhelmina Bardauskienė, kuri pirmoji pasaulyje į tolį nušoko už 7 metrų ribos, nesupranta, kaip aš visur spėju.

Intensyviai rengiausi Europos visų amžiaus grupių džiudžitsu čempionatui Prancūzijoje, bet per treniruotę lūžo du šonkauliai ir didžiulį fizinį aktyvumą turėjau pristabdyti.

KARJERA

Tačiau į Paryžių vykau kaip žiūrovas, pamačiau daug įdomių kovų. Džiudžitsu pasaulyje dabar ypač populiarus, o aš į ją buvau įtrauktas prieš dešimt metų. Vaikštau ir į laisvųjų imtynių bei muaitai klubus, bet džiudžitsu man arčiausiai širdies“, – pasakoja 48-erių Tomas.

2020 m. jis tapo atvirųjų Lietuvos graplingo veteranų pirmenybių čempionu ir svorio kategorijos iki 84 kg pasaulio bei Baltijos šalių vicečempionu. Džiudžitsu olimpietį sudomino treneris Donatas Uktveris, kurio vadovaujamas pratybas jis ir lanko.

Čia labai mažai agresijos, kuri, atrodo, turėtų lietis per kraštus. Vyrauja kuklumas, nuolankumas, maksimalus susikaupimas, pagarba varžovui. Negali nė kiek atsipalaiduoti, nes gali gauti rimtą traumą.

Sportininkai labai disciplinuoti, draugiški, pasižymintys aukšta bendravimo kultūra, netgi mažytis jų palaikymas duoda didelį pliusą.

To nepasakysi apie lengvąją atletiką, tenisą ar kitas sporto šakas, kur pilna karštakošių“, – lygina T.Bardauskas.

Graplingo subtilybių Tomą apie 10–12 metų moko treneris Erikas Petraitis, o muaitai pratybas lanko pas trenerį Vaidą Valančių. „Virgilijui Aleknai sakau, kad kovos menai – labai sunkus sportas, o jis man atsako: „O ką, šokinėti į tolį buvo lengva?“ Per treniruotes turiu kautis su gerokai jaunesniais, nes kovotojų pratybose niekas neskirsto į veteranus ar jaunimą.

Intensyvumas tikrai didelis, dar 40 valandų per savaitę dirbu su teniso mėgėjais ir studentais, taip pat su LSMU plaukikais, badmintonininkais. Padalyvauju ir šių sporto šakų varžybose. Einu ir einu, ant lovos nėra kada pagulėti ir pailsėti“, – šypteli Tomas.

Išsigydęs traumą jis vėl visa jėga ėmė žaisti tenisą, pamažu lankyti Rytų dvikovos treniruotes, buvo išvykęs į Tatrus paslidinėti. „Kovos menai padeda stipriai lavinti kūną, efektyviai sumažina stresą, lavina koordinaciją, stiprina viso kūno raumenis, ant tatamio pasijunti visai kitame pasaulyje.

T.Bardauskas buvo vienas geriausių Lietuvos šuolininkų į tolį

T.Bardauskas (pirmas iš dešinės) dirba LSMU

5

KARJERA

6

KARJERA

Asmeninio albumo nuotr.

T.Bardauskas daugybę sportomenai šakų Didelę A.Vanago yra dalįišbandęs gyvenimo užima kovos

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

7

TRADICIJA

Žygio dalyviai distancijos finiše

100 KM PAJŪRIU – ŠIAURIETIŠKU ŽINGSNIU

NUO ŽYGIO IDĖJOS TRISE SU DRAUGAIS IKI DIDELIO BENDRAMINČIŲ, PANORUSIŲ IŠ ARČIAU SUSIPAŽINTI SU LIETUVOS PAJŪRIU BEI AKTYVIAI PRALEISTI LAIKĄ, RENGINIO – TAIP PER ŠEŠIOLIKA METŲ IŠAUGO ŠIAURIETIŠKOJO ĖJIMO ŽYGIS „LEKI“, SKIRTAS PASAULINEI ŠIRDIES DIENAI. Rugsėjo 21–24 d. vyko jau šešioliktas „LEKI Lithuania“ kartu su „Utenos Utenio“ klubu ir Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacija organizuojamas žygis pajūriu, kurio maršrutą sudaro 100 kilometrų. Jis suskirstytas į keturias dalis.

Dalyviai startuoja prie Latvijos pasienio ir pirmąją dieną pabaigia pasiekę Palangą. Antrąją pasiekia Klaipėdą, trečiąją – Juodkrantę, o ketvirtąją finišuoja ties pasieniu su Rusija.

8

šimtus. „Tuo žygis ir išskirtinis, kad gali atvykti, įveikti vienos dienos maršrutą ir atsisveikinti. Turi laiko – gali eiti visas dienas. Rekordų nesiekiame ir dalyvių tiksliai neskaičiuojame. Žmonės suvažiuoja iš visos Lietuvos kraštų.

Tiesa, žygeiviai nebūtinai turi įveikti visus 100 km – gali prisidėti bet kuriame punkte ir įveikti tik vieną ar kelias pasirinktas atkarpas.

Esu įsitikinęs, kad kiekvienam lietuviui bent kartą reikėtų pereiti pajūriu. Nuo A iki Z, pasivaikščioti ne kažkur Šventojoje, Juodkrantėje ar Klaipėdoje, o pereiti visą ruožą, pamatyti skirtingus krantus“, – sako „LEKI Lithuania“ vadovas.

Vienas šio žygio organizatorių ir sumanytojų Arūnas Milkus teigia, kad šiais metais dalyvių skaičius viršijo kelis

Šįmet 24 žygeiviai įveikė visus 100 km – tokiems žmonėms yra išrašomas diplomas. Entuziastus šį kartą lepino

TRADICIJA

Žygio akimirkos

9

TRADICIJA

oras – tris dienas kepino saulė ir tik vieną dieną dangus buvo apniukęs ir lietingas. „Per žygių istoriją būta visokio oro. Esame pakliuvę ir į audrą – jūra neapsakoma ir nenuspėjama. Prieš porą metų pirmą dieną lietus išprausė taip, kad žmonės, buvę su geriausiomis aprangomis ir avalyne, vis tiek liko permirkę“, – prisimena A.Milkus.

Tiesa, jis pabrėžia, kad pats žygis nėra ekstremalus, traumų tikimybė menka, o galinti pasitaikyti bėda – nutrintos kojos dėl netinkamai parinktos aprangos ir avalynės. Žygio idėja A.Milkui gimė prieš šešiolika metų, kai atostogavo pajūryje. Tada su keliais draugais jis įveikė visą pajūrio ruožą, o toliau viskas išsirutuliojo natūraliai. „Kažkas nugirdo, kažkam papasakojau ir kitais metais net neplanavau eiti, nes kam, juk jau kartą ėjau. Bet paskambino draugas ir paklausė, ar šiais metais vėl eisiu pajūriu.

Taigi ir vėl ėjome. O vėliau taip sutapo, kad pats pradėjau atstovauti garsiai sportinio inventoriaus gamintojai LEKI ir supratome, kad tai neblogas renginys, jį reikėtų pratęsti“, – šypteli „LEKI Lithuania“ vadovas. Šešiolika metų – jau nemenka riba, per tą laiką žygis įgavo formą. „Nesistengiame šio ėjimo komercializuoti. Renginių dabar yra daug – šis renginys yra nemokamas, patys žmonės savo lėšomis atvyksta, mes tik turime automobilį, kuris pavežioja žmonių daiktus.

Vienu metu bandėme eiti į komercijos pusę, bet tada

A.Raukštienė

žmonės jau tikisi kažkokių pramogų, programos. O čia svarbiausia pati žygio dvasia – sutinki žmonių, naujų ar senų pažįstamų, pabendrauji. Čia yra bendruomenė, į kurią labai lengva įsilieti – tave čia visi priima“, – pasakoja A.Milkus. Į žygius susirenka įvairaus amžiaus žmonės – nuo jaunuolių iki senjorų. Nuolat čia žygiuoja ir „Utenos Utenio“ klubo atstovai.

A.Milkus pastebi, kad bėgant metams vis daugiau jaunimo susidomi žygiavimu su šiaurietiškomis lazdomis. Kartu per tiek metų renginys jam dovanojo ne vieną pažintį. „Turiu tokį posakį – ten, kur lazdos, ten nauja istorija. Žmonės, kurie naudoja lazdas, visada pateikia ir naujų istorijų. Susitikimas su jais visada būna įdomus. O žygyje daug naujų istorijų. Visi sportiški, lengvai atsipūtę ir gerąja prasme teisingai nurautomis galvomis“, – džiaugiasi A.Milkus.

Jau penktą kartą žygyje dalyvavo Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos prezidentė Aurelija Raukštienė. Pirmaisiais metais moteris ėjo tik paskutinę ilgiausią atkarpą ir pakliuvo į milžinišką liūtį. Nors iš pradžių sakė, kad daugiau neis, po metų sugrįžo ir jau ketvirtą kartą iš eilės nuėjo visą 100 km maršrutą.

Idėja rengti žygį kilo A.Milkui (viduryje)

10

„Žygis dovanoja visišką minčių išvalymą. Visi dirbame patalpose, vis mažiau laiko leidžiame gamtoje, ypač atvėsus orams. Keturias dienas praleisti šalia jūros – neįkainojama dovana sau. Gali eiti vienas ir klausytis bangų ošimo. Ėjimas nėra iš lengvųjų, todėl vietoj nereikalingų minčių reikia galvoti, kur dėti koją, kad būtų kietesnis paviršius,

TRADICIJA

nesušlaptų batai. Kai nebelieka minčių, tada pradedi mėgautis vaizdais, garsais, kvapais. Kai atsibosta eiti vienam, šalia atsiranda žmonių.

Kiekvienas žygyje sutiktas žmogus – dovana, nes bet kas į tokius žygius nevaikšto. Kasmet vis daugiau šiaurietiškojo ėjimo entuziastų iš Utenos prisideda prie mūsų kompanijos. Tikiu, kad greitai į žygį vyksime 50 vietų autobusu.

Mūsų kompanija išskirtinė tuo, kad ne tik einame, bet ir šokame, nes kompanijoje turime fitneso šokių trenerę Ireną Lukšėnienę, todėl kiekvienas sustojimas skirtas ne

tik poilsiui, bet ir geroms emocijoms“, – pasakoja A.Raukštienė.

Ji išskiria ir kelis esminius dalykus, kuo ėjimas šiaurietiškomis lazdomis skiriasi nuo paprasto žygiavimo: „Tinkamai naudojant šiaurietiškojo ėjimo lazdas dirba 90 proc. kūno raumenų. Taip pat šios lazdos nepamainomas dalykas einant ilgas distancijas, nes padeda pašalinti sąnariams tenkantį krūvį.“ 100 km žygis Lietuvos pajūriu vyksta kiekvienais metais paskutinį rugsėjo savaitgalį minint Pasaulinę širdies dieną.

ŽYGIŲ ISTORIJAS ĮPRASMINA PARODOS Garsios vaikščiojimo, kalnų bėgimo ir slidinėjimo lazdų gamintojos LEKI atstovybės Lietuvoje biuro Kaune patalpose (Europos pr. 36) A.Milkus rengia įvairias žygeivių parodas, siekdamas suburti bendraminčius. „Savo būstinėje Kaune, Europos prospekte, turime erdvę, kuri atvira visiems. Čia vyko vieno geriausių visų laikų Lietuvos kalnų bėgiko Gedimino Griniaus fotografijų paroda „L_iving O_n V_ertical E_dge“, keliautojų, buvusių Grenlandijoje, Islandijoje, alpinistų darbų parodos. Rengiame vakarus su gyvu bendravimu – sukabiname nuotraukas, papasakojame istorijas, gali dalyvauti visi norintieji. Vyksta klausimų ir atsakymų vakaras.

Buvo mintis padaryti pajūrio žygių parodą, bet rankos neprieina vis, nors medžiagos turime labai daug.

Minčių yra, bet jas reikia subrandinti. Jos bręsta, kai atvėsta oras, mažėja renginių, kuriuose dalyvaujame.

Atsisėdi prie kompiuterio ir galvoji, kaip praskaidrinti gyvenimą“, – šypsosi A.Milkus.

G.Griniaus paroda

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

11

PROJEKTAS

SLG nuotr.

DOVANA VAIKAMS

VILNIAUS VERKIŲ MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO REGBIO STADIONE NUOLAT VYKSTA NE TIK REGBININKŲ KOVOS, BET IR ŠIOS ĮSTAIGOS FIZINIO LAVINIMO TRENIRUOTĖS. NORS ČIA MOKOSI INTELEKTO SUTRIKIMŲ TURINTYS VAIKAI, REGBININKAI JIEMS ORGANIZUOJA ĮVAIRIAS VEIKLAS, ŽAIDIMUS IR KITAS AKTYVIAS PRAMOGAS. Ši istorija prasidėjo prieš beveik dešimt metų. Visiškai apleistas, žolėmis apaugęs ir greičiau pelkę nei stadioną primenantis plotas nebuvo panašus į vietą, kur vaikai norėtų sportuoti ar tiesiog užsiimti įvairia veikla po atviru dangumi. Tuomet po ilgų derybų su Vilniaus miesto valdžios atstovais teisė tvarkyti stadioną atiteko Vilniaus „Geležinio vilko“ regbio klubui.

Jo vadovas Audrius Jakutis su bendraminčiais ėmėsi tikrų žygdarbių. Neturėdami didelių lėšų, bet turėdami dideles širdis, „Geležinio vilko“ bendruomenės nariai per kelerius metus visiškai atgaivino stadioną, kuriame jau vyksta aukščiausiosios Lietuvos regbio lygos kovos, jame nuolat 12

sportuoja jaunimas, o Verkių mokyklos auklėtiniai gali saugiai ir aktyviai dalyvauti fizinio lavinimo pamokose. „Kai turėjome palikti Vilniaus Vingio parko regbio stadioną, ieškojome, kur galėtume įsikurti, treniruotis ir sportuoti. Viena pagrindinių mūsų rėmėjų – įvairius darbus atliekanti „Sildos“ įmonė, kuri įsikūrusi visai netoli, todėl mums buvo patogu atsivežti tam tikrą įrangą. Taip iš pelkės padarėme normalų regbio stadioną“, – pasakoja A.Jakutis.

Kokybiški sporto aikštynai savaime tampa vaikų ir suaugusiųjų traukos objektais. Atsiradus naujam stadionui, vaikai, tarp jų ir Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro

PROJEKTAS

mokiniai, ėmė domėtis, kas vyks šiame stadione, kada bus rengiamos treniruotės.

vienu geriausių Lietuvos vaikų ir jaunučių regbio treneriu laikomas A.Taralis.

Kai kurie intelekto sutrikimų turintys vaikai savanoriškai prisideda prie „Geležinio vilko“ jaunųjų auklėtinių treniruočių. Šiuos vaikus treniruojantis Augustas Taralis sugeba atrasti vietos visiems. Regbio treneriai kiekvieną savaitę veda treniruotes. Galbūt tiksliau būtų sakyti ne regbio treniruotes, o žaidimus su regbio kamuoliu.

„Turėjome įsteigę prizų, dovanėlių, visi vaikai liko labai patenkinti. Džiaugiasi ir mokytojos. Mokiniai jų puolė klausinėti, kada reikės grąžinti gautus marškinėlius, ir ilgai negalėjo patikėt, kad tai dovana jiems. Manau, emocijų jiems suteikėme ilgam“, – šypsosi A.Jakutis.

Pasak A.Jakučio, treniruotės su šiek tiek gyvenimo nuskriaustais žmonėmis naudingos ir patiems „Geležinio vilko“ žaidėjams. Tai skatina toleranciją, supratingumą, norą dalytis džiaugsmu bei tobulėti padedančiomis detalėmis. Neatmetama galimybė, kad ateityje iš šios mokyklos sudaryta vaikų komanda dalyvaus Lietuvos vaikų nekontaktinio regbio čempionato etape. „Galbūt jie žaistų be konkurencijos, bet gautų medalius ir šis įvykis tikrai jiems suteiktų emocijų visiems metams“, – neabejoja A.Jakutis.

Dar viena duoklė kaimynams – sporto šventės, kurios organizuojamos stadione. Viena jų vyko vasarą, prieš mokinių atostogas. „Geležinio vilko“ atstovai sukvietė visus Verkių mokyklos vaikus dalyvauti įvairiuose konkursuose, žaidimuose, simboliškose treniruotėse, kurias sugalvojo

Nors regbis dažniausiai laikomas kietu ir vyrišku sportu, iš tiesų su šios sporto šakos elementais galima vesti visiškai saugias ir visapusiškai vaikams naudingas treniruotes.

Apie tai buvo iškart sutarta tiek su direktoriumi, tiek su mokytojomis, todėl jokių kreivų žvilgsnių nebuvo. „Kas yra nauja ir nematyta, tas yra įdomu, – sako Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro mokytoja Daiva Kaulakienė. – Tokių užsiėmimų nauda yra didžiulė – vaikai mokosi komunikuoti tarpusavyje, kovoti, suprasti pergalės, pralaimėjimų priežastis. Emocijų būna tikrai daug ir tai džiugina.“ Vasaros pradžioje stadione vykusi šventė sutapo su pažintine Lietuvos diena. Dėl to su „Geležinio vilko“ atstovais vietoje pamokų buvo suorganizuota sporto diena. Pasak D.Kaulakienės, tokios šventės užkrečia žiūrovus.

13

PROJEKTAS

„Kai kurie vaikai iš pradžių nedrįsta dalyvauti ir būna stebėtojai. Tuomet jie pamato, kaip čia smagu, ir patys įsitraukia į žaidimus. Žinoma, vaikus ypač vilioja ir prizai“, – neslepia mokytoja.

Tiesa, intelekto sutrikimų turintys žmonės yra itin jautrūs ir ne visada gali adekvačiai reaguoti į tam tikras situacijas.

A.Taralis, vedantis užsiėmimus jiems, pritaria, jog dėmesys tokiems vaikams turi būti kiek atidesnis nei įprastose

14

regbio treniruotėse. „Reikia akylai stebėti vaikus, užsiėmimams vadovauti taip, kad visi išliktų dėmesingi. Dirbant su tokiais vaikais bet kada gali iškilti nenumatytų atvejų arba konfliktų.

Vis dėlto stengiamės, kad visi dirbtų komandiškai, o mes kantriai visus stebime. Jeigu vaikai išeina iš stadiono su šypsenomis ir patenkinti, vadinasi, treniruotė pavyko“, – pabrėžia A.Taralis.

PROJEKTAS

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

15

NAUJOVĖ

Piklbolas tinka įvairaus amžiaus žaidėjams

SPORTAS, KURIS ĮTRAUKIA KIEKVIENĄ

PIKLBOLAS – DAUG KAM VIS DAR KEISTAI SKAMBANTIS ŽODIS, TAČIAU TAI DVEJUS METUS IŠ EILĖS JAV SPARČIAUSIAI POPULIARĖJANTIS SPORTAS. PO TRUPUTĮ JIS SAVO VIETĄ ATRANDA IR LIETUVOJE. IR TAI NESTEBINA, NES ŠIS SPORTAS LABAI GREITAI ĮTRAUKIA KIEKVIENĄ, KURIS PAIMA NEĮPRASTAS RAKETES Į RANKAS. Piklbolą žaidžiama neįprastu tuščiaviduriu kamuoliuku, kuris lekia ne taip greitai ir aukštai. Piklbolo aikštelės dydis gerokai mažesnis nei teniso, čia įprasta žaisti ne tik vienetus, bet ir dvejetus, todėl lakstyti reikia mažiau.

Taisyklės irgi greitai perprantamos, todėl šis žaidimas netrunka sužavėti tiek vaikus, tiek vyresnius žmones.

Be to, Lietuva jau turi piklbolo profesionalę. Tarp geriausių žaidėjų JAV įsitvirtino profesionaliai piklbolą žaidžianti Lina Padegimaitė. Verta pabrėžti, kad į Ameriką ji išvyko 16

galvodama apie tenisininkės karjerą. Atsakingas požiūris į mokslą, didelis krūvis universitete ir brangus tenisininkės kelias privertė atrasti naują sporto šaką. „Pavyko gauti stipendiją doktorantūros studijoms, todėl pasilikau JAV, bet tada prasidėjo pandemija. 2020 metais draugas pasiūlė pažaisti piklbolą. Nors šis sportas JAV žaidžiamas jau labai seniai, apie jį nieko nebuvau girdėjusi. Piklbolas man labai patiko ir tapo smagiu laisvalaikio užsiėmimu. Rugsėjį susilaukiau vaiko, bet po to

„TheVillagesFL“ nuotr.

NAUJOVĖ

vis tiek norėjau kažką aktyviai veikti“, – pradžią prisiminė L.Padegimaitė.

Pradėjusi žaisti piklbolą lietuvė susipažino su šio sporto entuziastais, apėmė vis didesnis azartas, kuris atvedė prie pirmųjų turnyrų, pirmųjų pergalių ir galiausiai prie profesionalų lygos. „Piklbolas – tai toks geras lėto ir greito tempo miksas. Jį galima išmokti labai greitai, nes, pavyzdžiui, tenisą mokytis gali tekti metus ar ilgiau. Piklbolą perprasti labai paprasta, galbūt jį galima palyginti su padeliu. Žinoma, norint pasiekti aukštą meistriškumą, jau reikia daug pastangų. Mane labiausiai užkabino draugiški žmonės, gera atmosfera ir balansas tarp sporto ir gero laiko“, – vardija L.Padegimaitė.

Piklbolo turnyrai sparčiai populiarėja, jis žaidžiamas vis didesnėse arenose, kyla ir priziniai fondai. Sportininkė neslepia, kad piklbolo populiarumas didina konkurenciją, bet pragyventi iš jo dar sudėtinga. Prizinį fondą dažniausiai pasidalija tik prizininkai, o ir rėmėjų dar nėra tiek daug, kiek, pavyzdžiui, turi tenisas. „Manau, viskas po truputį toliau kils. JAV jau yra „Major League Pickleball“ turnyrai, kuriuose sukasi normalesni pinigai ne tik tarp laimėtojų. Rėmėjų irgi daugėja“, – sako L.Padegimaitė.

Piklbolo žaidėjai dažniausiai dalyvauja tik vienoje pasirinktoje disciplinoje. Stipriausiuose turnyruose reta tokių žmonių, kurie sėkmingai varžytųsi ir vienetuose, ir dvejetuose. „Vienetuose žaisti – sunkiau fiziškai. Piklbolo kamuoliukas yra labai lengvas ir jis aukštai neatšoka. Nors nėra didelis, reikia nemažai judėti, kad iki jo pribėgtum. Pro-

Sauliaus Čirbos/ LTOK nuotr.

Piklbolas šiemet pristatytas ir LTOK Olimpinėje dienoje

17

NAUJOVĖ

fesionalų turnyruose visą dieną žaidžiami vienetai arba dvejetai, todėl dažnai sportininkai pasirenka vieną rungtį, antraip reikėtų turnyruose praleisti labai daug laiko“, – paaiškina pašnekovė. Šiuo metu lietuvė pasaulio profesionalų vienetų reitinge užima 18 vietą. Lina neslepia, kad jos tikslas – būti geriausiųjų dešimtuke. L.Padegimaitė nori, kad šis sportas vis labiau įsitvirtintų Lietuvoje. Šiuo metu jau veikia Lietuvos piklbolo federacija, įvyko pirmieji šalies čempionatai, o įvairūs turnyrai rengiami skirtinguose šalies miestuose. „Aš pati noriu grįžti į Lietuvą, turėti kur treniruotis, sutikti aukšto lygio partnerių. Noriu, kad atsirastų piklbolo aikštynų, būtų organizuojami dideli turnyrai. Būtų labai smagu prisidėti prie šio sporto populiarinimo“, – šypsosi L.Padegimaitė.

Pasak sportininkės, pirmiausia reikia, kad kiekvienas miestas ar miestelis turėtų savo piklbolo klubą, kuriame suinteresuoti žmonės galėtų nuolat treniruotis. Tam reikia entuziastų, kurie imtųsi burti piklbolo grupes. Kitas žingsnis – įsigyti piklbolo įrangos: tinklelių, kamuoliukų, rakečių ir pan.

L.Padegimaitė (viduryje) sėkmingai rungtyniauja turnyruose

Asmeninio albumo nuotr.

L.Padegimaitė

18

NAUJOVĖ

„Naturalwikip“ nuotr.

Piklbolo populiarumas auga visame pasaulyje

alytus.lt nuotr.

Piklbolo raketė ir kamuoliukas

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

19

Asmeninio albumo nuotr.

POMĖGIS

V.Makušinas su sūnumis

TEISININKAS BĖGIMU UŽKRĖTĖ SŪNUS

PANEVĖŽIETIS TEISININKAS VADIMAS MAKUŠINAS, PRIEŠ ŠEŠERIUS METUS PRADĖJĘS BĖGIOTI MARATONUS, Į BĖGIMO SŪKURĮ ĮTRAUKĖ IR SAVO SŪNUS – DEVYNIOLIKMETĮ MIKĄ BEI DEŠIMTIES NATĄ.

Praėjusių metų birželį vykusiame 18-ajame Pasvalio maratone juos visus buvo galima pamatyti kartu. Tėvas ir sūnūs lipo ant nugalėtojų pakylos: 45-erių Vadimas laimėjo Pasvalio maratoną, Mikas antras atbėgo 3 km trasą, o Natas savo grupėje irgi antras kirto 400 m distancijos finišą.

Pergalėmis džiaugėsi visi trys. Ypač džiūgavo tėvas, kad sūnūs pamilo bėgimą ir ateityje galbūt susidomės maratonu. Anksčiau bėgiojo ir vyriausias sūnus 22-ejų Matas, bet dabar šį pomėgį užmetė.

„Mano sportinė karjera prasidėjo ne nuo lengvosios atletikos. Vaikystėje žaidžiau futbolą, 2003-iaisiais įkūriau Panevėžio futbolo mėgėjų klubą „Atomas“ ir jam vadovavau devynerius metus.

Tai buvo antrasis advokato maratonas, kurį jis įveikė greičiau nei per tris valandas (pirmą kartą tai padarė 2021 m.

Palangoje), ir antra pergalė jo karjeroje.

Panevėžyje įsteigtoje savo vardo kontoroje advokatu dirbančiam V.Makušinui Pasvalio maratonas buvo 35-asis per karjerą. Šiuo skaičiumi jis per daug nesižavi ir lyginasi su kitais bėgikais, kurie yra įveikę šimtus maratonų.

Jau kitą dieną po maratono V.Makušinas ankstų sekmadienio rytą bėgiojo Panevėžyje, norėdamas išjudinti sustingusius raumenis.

20

Po to klubo vairą perleidau kitiems ir apie 2012-uosius atradau bėgimą, kuris pasirodė puiki alternatyva futbolui. Neturėjau trenerių, buvau bėgimo savamokslis: viską dariau intuityviai, jausdamas, kad reikia daryti taip, o ne kitaip“, – pasakoja V.Makušinas.

„Tai nėra daug. Bet kam ko reikia: vieniems kiekybės, o kitiems – kokybės. Man maratonų skaičius nėra aktualus,

POMĖGIS

Senjorė dažnai keliauja

21

labiau noriu kaskart bėgti vis greičiau“, – pabrėžia Vadimas.

Pirmąjį oficialų savo maratoną panevėžietis įveikė 2017-aisiais Rygoje. Tais pačiais metais susigundė bėgti dar kelis maratonus, iš kurių vieną įveikė Helsinkyje, kitą – Zagrebe. Maratonai pasirodė patrauklūs. Jau po metų Vadimas bėgo Bostono maratoną Jungtinėje Karalystėje.

Netrukus panevėžietis suprato, kad jam nėra jokio skirtumo, kur tuos maratonus bėgti – užsienyje ar Lietuvoje.

„Tačiau buvo minčių turėti trenerį, netgi teko kontaktuoti su Remigijumi Kančiu. Treneris gal ir padėtų siekti geresnių rezultatų, bet mano tikslai kiti. Užsidedu ausinukus ir keturis penkis kartus per savaitę bėgioju vienas.

Todėl ir nusprendžiau, kad nesvarbu, kur bėgti, mano tikslas vienas – nuotolį įveikti kokybiškai. Bet būna ir išimčių.

Jeigu pasitaiko gera draugų kompanija ir jie man pasiūlo kartu bėgti užsienyje, kartais imu ir susigundau“, – prisipažįsta advokatas.

Jei ryte nėra posėdžių ar klientų, tą progą išnaudoju ir išeinu pabėgioti. O jeigu dienos grafikas įtemptas, tada bėgioju vakare. Kaip teisininkui, bėgimas man ypač naudingas, nes darbas sėdimas: sėdžiu kabinete rašydamas ieškinius, sėdžiu teismuose. Bėgioti pradėjau iš smalsumo, bet puikiai supratau, kokia tai nuostabi atsvara sėdimam darbui ir koks gaivus sveikatos šaltinis“, – sako V.Makušinas.

2020-ųjų kovą su draugais Vadimas bėgo Maltos maratoną, o po dvejų metų gegužę – Rygos. Panevėžietis priklauso Pasvalio bėgimo mėgėjų ir sveikos gyvensenos klubui „Vėtra“ ir džiaugiasi, kad 2020-aisiais šis klubas Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos (LBMA) geriausių klubų įskaitoje užėmė trečią vietą, 2021 m. – antrą, o pernai vėl buvo trečias.

1999-aisiais Vadimas baigė Teisės kolegiją ir įvairiose valstybinėse ar privačiose įmonėse dirbo teisininku. 2006 m. įgijęs Mykolo Romerio universiteto diplomą iš pradžių dirbo advokato padėjėju, o 2015-aisiais tapo advokatu ir priklausė advokatų kontorai „A.Kišonas ir partneriai“.

Savo advokato kontorą V.Makušinas įsteigė 2017 m. gruodį.

Prie šių laimėjimų nemažai prisideda ir Vadimas, kuris 2019-aisiais galutinėje asmeninėje įskaitoje tarp savo amžiaus grupės bėgikų tapo nugalėtoju, o 2020–2021 m. buvo antras, 2021–2022 m. – vėl pirmas.

Paklaustas, ar jis nėra vienintelis advokatas, bėgiojantis maratonus, Vadimas atsako: „Ne, ne vienintelis. Gerokai anksčiau už mane maratonus bėgioja 62 metų panevėžietis Vytautas Garla.“

„Atstumas – tas pats, ir užsienyje, ir namie per varžybas vyrauja šventiška nuotaika.

22

Teisininkas žino, kad norint sėkmingai bėgti maratoną tam reikia kruopščiai rengtis. Jis vis dar treniruojasi vienas ir tikina, kad jam bėgikų kompanija gal net labiau maišytų, nei padėtų.

Viktorijos Makovskajos / „LTU Aquatics “ ir LEN nuotr.

POMĖGIS

POMĖGIS

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

23

RECEPTAS

SVEIKESNI CUKINIJŲ BLYNELIAI

„Sportas“ siūlo pažvelgti į sportininkų ar trenerių virtuvę ir paragauti to paties, ką valgo jie.

Šiame numeryje trenerė ir mitybos specialistė Gytė Karčiauskienė dalijasi cukinijų, bulvių, kietojo ir fetos sūrių blynelių receptu.

G.Karčiauskienė jau trylika metų dirba su moterimis, kurios ateina sportuoti dažniausiai norėdamos numesti

svorio. Ji sako ypač mėgstanti gaminti ir sugalvoti, kaip įprastus patiekalus būtų galima paversti sveikesniais ir naudingais mūsų organizmui. „Esu gaminusi pačių įvairiausių cukinijų blynelių, bet šitie tikrai patektų į mano mėgstamiausiųjų penketuką. Taip pat išbandžiau naują padažiuką – iš grietinės, sojų ir česnako. Labai geras!“ – sako G.Karčiauskienė.

RECEPTAS 1 nedidelė cukinija (prieš smulkinimą svėrė apie 337 g)

Patarimas

4 mažos bulvės (nuskustos visos kartu svėrė apie 184 g)

Gaminant bet kokius cukinijų blynus, miltų ir kiaušinių kiekis labai priklauso nuo daržovių skysčio kiekio. Pavyzdžiui, jeigu turimi kiaušiniai yra maži, galbūt jų reikės dviejų. Jeigu recepte parašyta, kad reikia trijų valgomųjų šaukštų miltų, tai rekomenduojama nesuberti visų iš karto. Galbūt turima cukinija bus sausesnė ir užteks pusantro šaukšto. Miltus ir krakmolą dėkite po šaukštą ir vis pamaišykite.

30 g fetos sūrio 50 g tarkuoto kietojo sūrio 1 didelis kiaušinis 3 arbatiniai šaukšteliai kukurūzų miltų ir tiek pat kukurūzo krakmolo česnakinių prieskonių su krapais (vietoje jų galima dėti druskos, šviežių krapų, džiovintų raudonėlių, aitriųjų paprikų ar kitų mėgstamų prieskonių)

Skanaus!

kepimui – kokosų arba alyvuogių aliejus Padažui 2 valgomieji šaukštai grietinės 1 arbatinis šaukštelis sojų viena išspausta česnako skiltelė Paruošimo būdas Cukinijas ir bulves susmulkinkite trintuvu. Masė turi būti smulkesnė nei tarkuotų cukinijų, bet ne tokia smulki kaip kugelio. Susmulkintą cukiniją ir bulves sumaišykite. Kiek pavyksta, nusausinkite popieriniais rankšluosčiais arba marle. Tuomet įmuškite kiaušinį, išmaišykite, suberkite krakmolą, miltus ir prieskonius. Viską išmaišykite, suberkite tarkuotą kietąjį sūrį ir sutrupintą fetą.

Tada keptuvėje pakaitinkite aliejų ir kepkite nedidelius blynelius.

24

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.