SPORTAS NR 2 / 2022

www.sportas.info

2022 Nr. 2

KŪNAS IR SIELA

Kalnų bėgikas Gediminas Grinius: „Bėgimas kaip tiltas sujungia mano kūną su smegenimis arba su siela. Malonumas yra tuomet, kai kūnas ir protas veikia sinchroniškai“

4 p.

Svarbiausia – noras išmokti plaukti 8 p.

Alfredo Pliadžio nuotr.

NAUJOVĖ Lietuvoje vis labiau populiarėjantis ekstremalus bėgimas su kliūtimis jau įkėlė vieną koją ir į olimpinę sporto šaką

3 p.

POMĖGIS Naują užsiėmimą atradęs olimpietis Egidijus Balčiūnas: „Tai prilygsta aktyviai viso kūno treniruotei“

10 p.

PEDAGOGAS Pasaulio ir Europos sporto meistrų čempionė Genovaitė Kazlauskienė treniruojasi namie įrengtame sektoriuje

19 p.

ŠEIMA Neatsiejama olimpiečių plaukikų Sauliaus ir Rugilės Binevičių gyvenimo dalimi tapo nuolatinis judėjimas

ENERGIJOS UŽTAISAS

Beveik dvejus metus dėl traumos be varžybų praleidusi dvejų olimpinių žaidynių dalyvė Eglė Balčiūnaitė ne tik pati sėkmingai grįžo į bėgimo takelius, bet ir padeda sportuoti kitiems, dalyvauja olimpiniame judėjime, užsiima mentoryste. „Man patinka įsitraukti į įvairius projektus ir skleisti teigiamą sporto žinią. O jei žmonėms patinka būti su manimi, tai tik dar labiau mane skatina nesustoti“, – pabrėžia lengvaatletė. 12 p.

18 p.

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ yra bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas

2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Nr. 2

AKTUALIJOS Alfredo Pliadžio nuotr.

Pasaulio čempionus Gabrielę Stonkutę ir Eimantą Stanionį treniruoja kaunietis Vidas Bružas

E.Stanionio rankose – pasaulio čempiono diržas

ISTORINIS LIETUVOS BOKSO PAVASARIS Balandį pasaulio čempionu tapo Eimantas Stanionis, o gegužę planetos pirmenybėse triumfavo Gabrielė Stonkutė

Dabar 27 metų lietuvio tikslas – iškovoti likusių trijų organizacijų diržus ir susiremti su pačiomis ryškiausiomis bokso žvaigždėmis bei patekti į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes. Viršūnės link E.Stanionį vedė treneris Vidas Bružas. „Treneris man reiškia labai daug – mes ne tik sportininkas ir treneris, bet ir draugai. Galime viską aptarti, pasikalbėti. Žinoma, salėje vyksta intensyvus ir koncentruotas darbas,

Dar vienas naujas įrašas šalies bokso istorijoje atsirado gegužę. Ir prie jo labai svariai vėlgi prisidėjo V.Bružas. Didžiausiame Turkijos mieste Stambule vykusiame pasaulio moterų bokso čempionate pirmą kartą skambėjo Lietuvos himnas. Taip buvo pagerbta aukso medalį iškovojusi Gabrielė Stonkutė. Iki tol planetos čempionais nėra pavykę tapti nė vienam Lietuvos boksininkui ar boksininkei. LEIDĖJA VšĮ „Sporto leidinių grupė“ Įmonės kodas 300093445 Olimpiečių g. 17, LT-09237 Vilnius El. p. redakcija@sportas.info

IBA nuotr.

Svorio kategorijos iki 81 kg finale G.Stonkutė palaužė lenkę Oliwią Toborek 5:0 (30:27, 30:27, 29:28, 29:28, 29:28). „Po kovos ir apdovanojimų dabar net sunku suvokti, ką laimėjau. Jaučiuosi lyg sapne. Debiutas suaugusiųjų pasaulio čempionate – ir iškart aukso medalis. Kol kas tikrai sunku tuo patikėti“, – sakė pasaulio čempionė.

G.Stonkutės (dešinėje) triumfas

Pasaulio suaugusiųjų čempionate debiutavusi 21 metų G.Stonkutė iškovojo ne tik aukso medalį, bet ir 100 tūkst. JAV dolerių piniginę premiją bei papildė savo medalių kolekciją. Lietuvė yra tapusi Europos jaunimo čempione, o Europos jaunimo iki 22 m. čempionatuose laimėjo sidabro ir bronzos medalius. Dvyliktą kartą vykusiame pasaulio moterų čempionate dalyvavo rekordiškai daug boksininkių – 310 sportininkių iš 73 valstybių. Direktorius ir vyr. redaktorius Marius Grinbergas Tel. 8 686 09 700

Alfredo Pliadžio nuotr.

B

nes visada turėjome tikslą pasiekti kažką aukščiau. Mano ir trenerio atsidavimas veda mus abu į aukštumas. Jis mane išmokė labai daug ko, kalbant ne tik apie sportą, bet ir už ringo ribų. Aš jam esu be galo dėkingas už palydą šiame kelyje, kuriame esame“, – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalui „Olimpinė panorama“ apie V.Bružą Las Vegase vykusioje kovoje dėl kalbėjo 2016 m. Rio de Žaneiro trofėjaus E.Stanionis įveikė Rusijos olimpinių žaidynių dalyvis, 2015 m. Europos čempionas E.Stanionis. atstovą Radžabą Butajevą. alandžio 17-oji Lietuvos sporto metraščiuose įrašyta aukso raidėmis – tądien Eimantas Stanionis užsijuosė WBA organizacijos pusvidutinio svorio kategorijos čempiono diržą ir tapo pirmuoju lietuviu, iškovojusiu pasaulio profesionalų bokso čempiono titulą.

Treneris V.Bružas

REKLAMA Tel. 8 686 09 700 Faks. 8 5 278 4349 El. p. marius@sportas.info

BUHALTERIJA Finansininkė Rima Taraškevičienė Tel. 8 685 15 621

ISSN 1392-9259 Indeksas 5214

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako

Nr. 2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

3

NAUJOVĖ

Šiuo metu ekstremalaus bėgimo, arba OCR, klubai veikia Vilniuje, Kaune ir pajūryje

TRASOJE – KOVA SU KLIŪTIMIS IR SAVIMI Roko Lukoševičiaus nuotr.

Lietuvoje vis labiau populiarėjantis ekstremalus bėgimas su kliūtimis jau įkėlė vieną koją ir į olimpinę sporto šaką

Metų sportininkė ir Metų treneris – Laura ir Andrejus Zadneprovskiai

E

kstremalus bėgimas su kliūtimis (angl. Obstacle Course Racing – OCR) daug kam atrodo kaip smagus užsiėmimas, priklausantis nuo kiekvieno žmogaus sugalvotos idėjos ar trasos. Vis dėlto tai sparčiai visame pasaulyje populiarėjanti sporto šaka, dalinai jau išsikovojusi vietą olimpinėse žaidynėse. Visai neseniai Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga pranešė, kad 2028 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse vietoje jojimo bus būtent ekstremalus bėgimas. Pranešama, kad penkiakovininkai turės įveikti naują rungtį – 100 m trasą su kliūtimis. Bandomosios naujo formato šiuolaikinės penkiakovės varžybos bus surengtos jau šių metų birželio 27–28 d. Turkijoje.

„Ekstremalus bėgimas tinkamas visiems – vaikams, suaugusiems, sportuojantiems ir net nesportuojantiems žmonėms. Bėgda-

mas ir įveikdamas kliūtis žmogus nugali save. Sulig kiekviena kliūtimi pasiekiamos mažos pergalės, o tų kliūčių būna daug. Po kiekvienos pergalės užplūsta geros emocijos, o ką jau kalbėti apie tai, kokie jausmai apima įveikus visą trasą. Taip pat galima bėgti su kompanija“, – paaiškina asociacijos „OCR Lietuva“ vadovas Renaldas Bugys. Jeigu kokia nors kliūtis sunkiau įveikiama, neabejotinai pagalbos ranką išties šalia bėgantis draugas ar kitas varžybų dalyvis. Dėl to šis sportas gali stiprinti ir komandinį darbą. „Bendradarbiavimas varžybų metu, draugystė, pergalės – dėl visos šios visumos ekstremalus bėgimas pritraukia tiek daug žmonių – tiek sportininkų, tiek mėgėjų. Pats tarp draugų turiu tokių, kurie su sportu visiškai nieko bendra neturi, dirba biuruose, bet išbandę ekstremalų bėgimą jau

domisi, kada vėl galės kur nors tis savo tempu, pasisemti gerų visi norintieji išbandyti ar susipažinti su ekstremaliu bėgimu gali sudalyvauti“, – pasakoja R.Bugys. emocijų. drąsiai kreiptis į vieną iš šių klubų. Šis sportas ypač tinkamas vai- Kadangi šis sportas Lietuvoje kams. Nuo pat mažens vaikai sparčiai populiarėja, veikiantys Taip pat vaikai ir jų tėveliai susimėgsta karstytis, laipioti, bėgioti. ekstremalaus bėgimo klubai jau pažinti su ekstremaliu bėgimu gali Jau darželiuose būna įvairios pra- pradeda rengti atskiras vaikams „OCR Lietuva“ organizuojamuose renginiuose. 100 m sprinto trasa mogos lauke, kuriame jie smagiai skirtas treniruotes. buvo įrengta birželio 18 d. Kaune, ir aktyviai leidžia laiką. „Tie vaikai, kurie dabar prade- kai čia vyko Olimpinės dienos „Ekstremalus bėgimas ir yra toks da užsiimti ekstremaliu bėgimu, šventė. Liepos 2 d. ekstremalus sportas, kur vaikams reikia įveikti jau gali tikėtis ateityje atstovauti bėgimas vyks Vingio parke, o rugnesudėtingas kliūtis, įvairius ruožus, Lietuvai olimpinėse žaidynėse“, – sėjo 10 d. – Kazlų Rūdoje. Šiuose kurie jiems suteikia daug emocijų ir sako nuolatinis varžybų Lietuvoje renginiuose didelis dėmesys skiįspūdžių. Tai puikus būdas skatinti ir užsienyje dalyvis bei prizininkas riamas šiam sportui populiarinti. Bus įrengtos specialios trasos žmones judėti, o kartu – stiprinti R.Bugys. vaikams arba visiems, kurie nori sveikatą ir apsisaugoti nuo ligų“, – Šiuo metu ekstremalaus bėgimo, susipažinti su šia sporto šaka. pabrėžia R.Bugys. arba OCR, klubai veikia Vilniuje Ekstremalaus bėgimo trasoje („CrossFitVilnius“), Kaune („OCR Beje, neseniai įsteigta Lietuvos kliūtys gali būti įvairiausios – ir Baltic Warriors“) ir pajūryje („OCR ekstremalaus bėgimo federacija (LEBF), kuri suvienijo praktikuojandirbtinės, ir natūralios. Tiesa, jau Gargždai“). čius ekstremalų bėgimą per kliūtis, sudėlioti tam tikri standartai, nes to reikia siekiant suvienodinti Specifines treniruotes Vilniuje „Ninja“ bėgimą ir nuotykių bėgimą sportininkų pasirengimo sąlygas rengia ir individualiai padėti pasi- („Adventure Racing“) bei klubus. visame pasaulyje. Bet mėgėjams ruošti pirmosioms ekstremalaus Iki šiol Lietuvai Europos ir pasaulio šis bėgimas turi teikti malonumą. bėgimo varžyboms gali „Sportive šios sporto šakos federacijose atsKiekvienas gali bėgti ir įveikti kliū- Locals“. Tiek dideli, tiek maži – tovavo „OCR Lietuva“ asociacija.

4

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Nr. 2

MOTYVACIJA Asmeninio albumo nuotr.

Pasak GEDIMINO GRINIAUS, meilė kalnams, noras ir disciplina yra receptas, kaip tapti geriausiu

G.Griniui bėgimas – tarsi meditacija

BĖGIMAS KŪNĄ SUJUNGIA SU SIELA Nors Gediminą Grinių prieš metus sustabdė trauma, jis jau spėjo atsitiesti ir įgyvendinti dar vieną savo svajonę

P

o sunkios kojos traumos atsigaunantis Gediminas Grinius balandžio pradžioje vyko į nuostabaus grožio Patagonijos regioną Pietų Amerikoje. Jis ne tik įgyvendino dar vieną savo svajonę, bet tarp savo amžiaus grupės dalyvių tapo „Patagonia Run“ 42 km kalnų bėgimo nugalėtoju (bendrojoje įskaitoje buvo dešimtas – red. past.) bei užėmė penktą poziciją vertikalaus pakilimo varžybose. „Į Patagoniją norėjau nuvykti jau gana seniai. Tai buvo vienas iš mano neįgyvendintų tikslų. Pernai buvau deportuotas iš oro uosto, kai vykau į tas pačias varžybas. Kaip neseniai pasakojau vienoje konferencijoje, kiekviena nesėkmė yra kažkokia sėkmė. Pernai vykdamas į varžybas nežinojau, kad mano meniskas yra plyšęs. Taigi gal ir gerai, kad buvau deportuotas, nes veikiausiai nebūčiau baigęs varžybų“, – sako G.Grinius. Tada jam skrendant iš Stambulo į Buenos Aires Argentina pakeitė

COVID-19 pandemijos taisykles ir nebeįleido užsieniečių be specialių valstybinių leidimų, o lietuvis turėjo tik organizatorių ir vieno regiono leidimą, kurių, remiantis ankstesnėmis taisyklėmis, būtų pakakę. Tad teko skristi atgal.

Lietuvis džiaugėsi, kad Patagonijoje turėjo galimybę užbėgti į aukščiausią to regiono viršūnę, siekiančią apie 3770 m. Palyginimui galima pasakyti, kad turistai, kopdami į tą viršūnę, sugaišta šešias valandas, tada įsirengia stovyklą ir vėliau dar šešias valandas keliauja iki viršūnės. Dar dešimt valandų trunka nusileidimas į apačią. Tuo tarpu bėgdamas G.Grinius visa tai įveikė per šešias valandas.

Šios priežastys lėmė, kad šiemet motyvacijos nuvykti į Argentiną tikrai netrūko. Kita motyvacija – išbandyti savo jėgas ir pamatyti, ar jis jau gali sportuoti po opera„Tai tikrai pavykęs nuotykis. cijos ir reabilitacijos. Nuostabi gamta, puikūs žmonės, „Į Argentiną vykau be jokių ambi- geras maistas. Tikrai grįšiu į Pacijų. Norėjau sužinoti, ar galiu tre- tagoniją kitais metais ir sieksiu niruotis. Varžybos pavyko gana laimėti bėgdamas savo mėgstasėkmingai. Konkurencija buvo mą 100 mylių distanciją“, – žada labai didelė, nes tai buvo vienas bėgikas. iš „Spartan Trail“ pasaulio čempionato etapų. Bėgau ne savo BĖGIMAS – mėgstamiausią distanciją, todėl KAIP MOKYTOJAS dešimta vieta maratone bei penkta G.Grinius bėgioti pradėjo įstojęs į vertikaliame bėgime esu paten- Karo akademiją. Po NATO misijos kintas, – neslepia G.Grinius. – Svar- Irake jis nusprendė kaskart įveikti bu, kad laikai buvo geri, bet dar vis ilgesnius nuotolius. Kaip pats svarbiau, jog kelis manęs visai ne- sakė, tam, kad atsigautų nuo postabdė, nejaučiau jokio diskom- trauminio streso sindromo. Taigi bėgimas jam tapo tarsi meditacija. forto.“

„Bėgimas man yra mokytojas. Jis kaip tiltas sujungia mano kūną su smegenimis arba su siela. Malonumas yra tuomet, kai kūnas ir protas veikia sinchroniškai. Bėgimas prideda labai daug balanso šiems dviem dalykams. Dėl to taip myliu šį sportą“, – sako G.Grinius. Sportininko teigimu, bėgimui kalnuose nieko ypatingo nereikia. Svarbiausia – norėti bėgti kalnuose. „Svarbiausia turėti motyvacijos ir disciplinos išbėgti į tuos kalnus. Kadangi mes „nesipostiname“ socialiniuose tinkluose, apie mus nerašo laikraščiai, dažnai lyja lietus, būna naktis, pasijuntame pavargę, tai vien motyvacijos neužtenka. Reikalinga disciplina. Noras, motyvacija bei disciplina yra būtini norint bėgti kalnuose“, – patarimų pateikia G.Grinius. Būtent šie išvardyti dalykai, bėgiko įsitikinimu, ir lėmė puikius pasiekimus tarptautiniame fronte. 2016 m. lietuvis iškovojo pasaulio

bekelės ultramaratonų taurę. Pergales ir prizines vietas jis iškovojo prestižinėse varžybose Italijoje, Ispanijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Honkonge, Turkijoje ir kitose šalyse. „Be minėtų dalykų ir meilės kalnams, tikriausiai kažkiek pergales lėmė ir dalelė sėkmės. Visas šis miksas lėmė mano laimėjimus. Negalėčiau išskirti vienos savybės. Meilė kalnams, noras ir disciplina yra receptas, kaip tapti geriausiu“, – sako G.Grinius. BĖGIMO GAMTOJE YPATUMAI Nors G.Grinius bėgimo aistrą gana greitai iš plento perkėlė į kalnus, jis žmonėms siūlo patiems pajusti, kur yra daugiausiai malonumų. „Neišskirčiau bėgimo kalnuose ir lygumose. Ir ten, ir ten ta pati nauda. Svarbiausia, kur pats žmogus nori būti. Man patinka ir lygumos, ir kalnai. Svarbiausia – bėgti gražios gamtos apsuptyje. Dėl to

Nr. 2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Ekstremalaus bėgimo klubą Vilniuje įkūręs olandas džiaugiasi, kad Lietuvoje daugėja bekelės varžybų

5

6 p.

UNIKALI PARODA

Bėgiką užveda energija, kuria alsuoja gamta – medžiai, kalnai, smėlis, reljefas, oras Tuo tarpu žymiausi kalnų bėgimai vyksta aplink žinomus pasaulio kalnynus. Vienos trasos driekiasi aplink kalną, o kitose reikia užbėgti į viršūnę. Varžybų organizatoriai patys parenka trasas, bet Būtent tai, kas gamtoje yra sa- principas toks, kad bėgimą sudavotiška ir unikalu, žavi bėgiką. Jį rytų pakankamai ne tik horizontaužveda ta energija, kuria alsuoja lių, bet ir vertikalių metrų. gamta – medžiai, kalnai, smėlis, VARŽYBOSE – reljefas, oras. 15 TŪKST. DALYVIŲ „Tai pagrindiniai dalykai, kurie Traumos padarinių nebejaučianverčia mane ieškoti prieglobsčio tis lietuvis šiemet ruošis svargamtoje. Skiriasi tik gamtos ar- biausiam startui – prestižinėms chitektūra – tiek lygumose, tiek UTMB kalnų bėgimo varžyboms, kalnuose. Man labiau patinka kurios vyks Monblane rugpjūčio kalnuose, nes juose jaučiuosi sti- 22–28 d. Bėgiko teigimu, nėra prus, patinka kalnų varžybos, bet prasminga per vienus metus išsiniekada nespjaunu ir neatsisakau kelti daug tikslų, nes tuomet visos bėgti lygumose, nes tai visiškai ki- pastangos išsibarsto. tokie potyriai“, – lygina G.Grinius. „Visose UTMB varžybų distanciKitais metais G.Grinius yra pa- jose iš viso varžosi apie 15 tūkst. kviestas į bekelės bėgimą Šri dalyvių. Pagrindinė varžybų disLankoje. Ten reikės per penkias tancija, kurioje savo jėgas išbanparas gamtoje nubėgti 250 km ir dysiu ir aš, bus 170 km su 10 km bus vos 100 m vertikalaus pakili- vertikalaus pakilimo“, – pasakoja G.Grinius. mo.

Vaikščiojimo, kalnų bėgimo ir slidinėjimo lazdų gamintojos LEKI biuro Kaune patalpose (Europos pr. 36) surengta Gedimino Griniaus fotografijų paroda „L_iving O_n V_ertical E_dge“. Parodos organizatoriai džiaugėsi, kad G.Grinius pats atvyko į atidarymą ir pasidalijo savo patirtimi bei emocijomis. „LEKI Lithuania“ sugalvojo šią idėją ir manęs paprašė atrinkti nuotraukas. Tą ir padariau. Tiksliau, jas atrinko žmona Gintarė Grinė, kuri ir yra visų šių nuotraukų fotografė. Aš per parodą jas tik įgarsinau. Dvi valandas kalbėjau apie nuotraukas ir ne tik. Manau, tikslas buvo pasiektas, žmonių susirinko gana daug. Nemažai žmonių susidomėjo galbūt ne bėgimu kalnuose, bet bent jau kelionėmis po juos“, – pasakojo G.Grinius. Pasak atleto, nuotraukos buvo atrinktos pagal emocijas. „Visada mėgstu nuotraukose įžvelgti kažką daugiau – ne tik kalnus, bet ir akis, rankas. Didžiausias darbas buvo padarytas mano žmonos, nes ji fiksavo vaizdus ir vėliau atrinko tai, kas aktualiausia parodos iniciatoriams. Aš tebuvau parodos balsas, pasidalinęs savo gyvenimo istorija ir aistra kalnams“, – patikslino G.Grinius.

galėčiau bėgti ir lygia dykuma. Tiesiog nemėgstu bėgioti mieste, kur daug žmonių, automobilių, daug modernios ir ne tik architektūros“, – prisipažįsta G.Grinius.

Bekelės bėgimai būna įvairūs. Trasos ir distancijos gali būti pritaikytos tiek mėgėjams ir pradedantiesiems, tiek didžiausiems profesionalams. „Pačiose sudėtingiausiose trasose būna daug akmenų, jose slidu, statu, todėl bėgti be normalios praktikos beveik neįmanoma. Kitos „trail“ bėgimų trasos gali driektis tiesiog žvyrkeliu, todėl jose gali bėgti bet kas“, – lygina sportininkas.

Kad lengviau įsivaizduotume, ką reiškia tokie skaičiai, galima pasakyti, jog sportininkams reikės nubėgti 170 km horizontaliai ir užbėgti tokį atstumą į viršų, kuris atitiktų 10 km lipimą kopėčiomis į dangų. Dabar bekelės bėgimuose praktiškai nėra jokių limitų. Rengiami kelių valandų arba kelių parų bėgimai, trasos gali būti nuo kelių kilometrų iki kelių tūkstančių. Bekelės bėgimai populiarėja ir Lietuvoje. Kasmet mūsų šalyje organizuojami bėgimai iš Kernavės į Vilnių, Kuršių nerijoje, atsiranda vis daugiau renginių bei treniruočių didžiųjų miestų apylinkėse. Nors daug vertikalių metrų Lietuvoje nesurinksi, pajusti malonų kūno ir gamtos ryšį tikrai galima.

Organizatorių nuotr.

„Nesu buvęs Šri Lankoje, bet esu daug skaitęs apie ją – savotiška ir nuostabi šalis. Tai viena iš priežasčių, kodėl noriu ten nuvykti. Vyksiu ten ne dėl kalnų, ne dėl kuo daugiau vertikalių metrų, o dėl gamtos architektūros“, – planais dalijasi G.Grinius.

Parodos atidarymas

6

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Nr. 2

KLUBAI

FRANKAS VAN LIESHOUTAS su žmona tapusia lietuve susipažino Nyderlanduose

TIKSLAS – AUGANTI IR SPORTIŠKA BENDRUOMENĖ Ekstremalaus bėgimo klubą Vilniuje įkūręs olandas džiaugiasi, kad Lietuvoje daugėja bekelės varžybų

B

Asmeninio albumo nuotr.

alandžio pabaigoje baigėsi miško bėgimų „Xtrasa“ 2021– 2022 m. sezonas. Paskutinis etapas buvo surengtas Žemuosiuose Paneriuose. Tokie bėgimai visą laiką sulaukia nemažo aktyvių žmonių dėmesio, nes jie vyksta gražiose vietose, leidžia atitrūkti nuo miesto šurmulio bei pamiklinti kojas ant įvairaus paviršiaus. Žemuosiuose Paneriuose du trasos ratus (10 km) greičiausiai įveikė žinomas Lietuvos bekelės bėgimo atstovas Vaidas Žlabys – 1 val. 10 min. 44 sek. Tarp moterų greičiausia buvo Ramutė Varnelytė (1 val. 37 min. 26 sek.). 5 km distancijoje nugalėjo Marius Dijokas (38 min. 20 sek.) ir Agnė Mataitytė (48 min. 40 sek.). V.Žlabys bei R.Varnelytė triumfavo ir bendrojoje „Xtrasos“ įskaitoje. Antrą vietą 10 km distancijoje Žemuosiuose Paneriuose užėmė Lietuvoje gyvenantis olandas Frankas van Lieshoutas. Jis liko antras ir bendrojoje įskaitoje. Į LIETUVĄ ATVEDĖ MEILĖ Į mūsų šalį olandas persikėlė 2020 m. su savo širdies drauge lietuve. Gegužės pradžioje įvyko judviejų vestuvės. F.van Lieshoutas atskleidė, kad su žmona susipažino Nyderlanduose ir po dvejų metų abu persikėlė į Lietuvą. „Sportive Locals“ komanda „Sportive Locals“ bėgimo klubą Vilniuje įkūręs olandas dalyvavo septyniuose iš aštuonių „Xtrasos“ sezoniu. Nesu bekelės bėgikas, bet etapų. turiu nemažai bėgimo per purvus „Man asmeniškai paskutinis eta- ir kitas kliūtis patirties, o tai man pas dėl pakilimų buvo vienas padeda „trail“ varžybose. Tiesą sunkiausių, palyginti su kitais. Iš sakant, šaltuoju laikotarpiu buvau kitos pusės, ankstesnių etapų są- aktyvus dalyvaudamas varžybose, lygos buvo sudėtingesnės, nes tačiau visą žiemą mano treniruočių žemė dar buvo įšalusi, tempera- intensyvumas buvo labai menkas. tūra žema, todėl daug kur jaučiau Tą įvertinant esu labai patenkintas mažesnį sukibimą dėl kieto purvo. savo dabartine forma ir rezultatais Žemuosiuose Paneriuose man „Xtrasa“ varžybose“, – prisipažįsta patiko purvini takai, ypač greito- olandas. se nuokalnėse, čia jaučiausi patogiau nei ankstesniuose žiemos Prasidėjus šiltajam metų periodui bėgimuose. Galiu pasakyti, kad F.van Lieshoutas grįžo prie sau tai buvo puikus renginys“, – sako įprasto treniruočių režimo. Jis turi planų dalyvauti ir kituose bekelės F.van Lieshoutas. bėgimo renginiuose, nes sportas – tai jo aistra. GERA PATIRTIS Olandas prisipažįsta, kad vienas iš jo tikslų – sudalyvauti visuose „Xtrasa“ lenktynės – labai gera pa„Xtrasos“ etapuose. To jam nepa- tirtis mano „Sportive Locals“ kluvyko padaryti, nes prieš pirmąjį bo nariams ruošiantis artėjančiam etapą atsinaujino rankos skausmai. sezonui. Iš tiesų esu labai patenPrieš kurį laiką jo ranka buvo lūžusi. kintas kolegų pasiekimais“, – neNepaisant to, jis sudalyvavo sep- slepia pašnekovas. tyniuose etapuose ir įgyvendino kitą išsikeltą tikslą – patekti į ben- SIEKIA SKIRTINGŲ TIKSLŲ Olandas džiaugiasi, kad Lietuvoje drosios įskaitos trejetuką. atsiranda vis daugiau bekelės ar „Kitas mano tikslas, kad išlikčiau ak- bėgimo su kliūtimis varžybų, mat tyvus kitos sporto šakos – ekstre- yra net keletas organizacijų, kurios malaus bėgimo su kliūtimis – tarp- užsiima tokiais renginiais.

„

F.van Lieshoutas bėgime „Xtrasa“

Mano ir šio klubo tikslas – motyvuoti kitus siekti savo asmeninių tikslų ir užauginti bendruomenę, kurioje žmonės galėtų susiburti bei smagiai praleisti laiką sportuodami.

„Visada smagu turėti kuo daugiau pasirinkimų, bet jau dabar džiaugiuosi tuo, kiek varžybų Lietuva gali pasiūlyti. Esu tikras, kad visų jų dar net nežinau“, – neabejoja F.van Lieshoutas. Aktyvaus gyvenimo puoselėtojas sako dar nežinantis, ar daug varžybų vyks vasarą, bet svarbiausias rudens bekelės bėgimo startas aiškus – tai „Trail Kuršių nerija“. Pernai šiose varžybose startavęs olandas liko sužavėtas gamtos grožiu ir pačiu renginiu, todėl jis Kuršių nerijoje žada bėgti ir šiemet. F.van Lieshoutas didelį dėmesį skiria „Sportive Locals“ klubui. Tai yra sporto bendruomenė, kuri aktyviai veikia Vilniuje. Kas savaitę vykdomos skirtingos grupinės treniruotės – „Bootcamp“, „Running&Fit“

FRANKAS VAN LIESHOUTAS ekstremalaus bėgimo renginiams – „OCR Lietuva“ organizuojamiems bėgimams su kliūtimis Vilniaus Vingio parke bei Kazlų Rūdoje. Kiti nedalyvauja renginiuose, bet tie„Mano ir šio klubo tikslas – moty- siog nori sportuoti bei propaguoja vuoti kitus siekti savo asmeninių aktyvų gyvenimo būdą. tikslų ir užauginti bendruomenę, kurioje žmonės galėtų susiburti „Rugpjūčio mėnesį „Sportive Lobei smagiai praleisti laiką sportuo- cals“ minės dvejų metų gimtadienį. Pažvelgęs į pasiektus rezuldami“, – sako olandas. tatus, atmosferą, kurią sukūrėme Ši bendruomenė vienija skirtingus grupinėse treniruotėse, užmegzžmones. Dalis sportininkų treni- tas partnerystes su vietinėmis ruojasi pas F.van Lieshoutą besi- sportiškomis įmonėmis, organizaruošdami Europos ekstremalaus cijomis bei įgyvendintus renginius bėgimo čempionatui bei kitoms (seminarus, stovyklas), galiu tik svarbioms varžyboms. Kiti sie- pasakyti, jog esu labai laimingas ir kia pagerinti asmeninius rekordus dėkingas. Vis dar turiu daug ambėgdami įvairiausias distancijas, bicijų ir svajonių, susijusių su savo nuo pačių trumpiausių iki marato- klubu, todėl žingsnis po žingsnio no. Nemažai žmonių ruošiasi svar- mes juos kartu įgyvendinsime“, – biausiems Lietuvoje vykstantiems neabejoja F.van Lieshoutas. bei kliūtinio bėgimo. Dar olandas siūlo asmenines treniruotes bei treniruočių programas žmonėms, siekiantiems individualių tikslų.

Nr. 2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

8 p. Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

Olimpietė BIRUTĖ STATKEVIČIENĖ primena, kad plaukimas – puiki treniruotė širdžiai, plaučiams ir kraujotakos sistemai

7

„Gintarinės špagos“ pratybos

TAIKLŪS „GINTARINĖS ŠPAGOS“ DŪRIAI Vienas stipriausių Lietuvos fechtavimo klubų šiemet mini dešimties metų gyvavimo sukaktį

P

irmojo jubiliejaus sulaukusi Vilniaus „Gintarinė špaga“ siekia populiarinti fechtavimo sportą, skatina jaunimą ir suaugusiuosius sveikai gyventi. Klube treniruojasi ir suaugusieji, ir vaikai (nuo 6–8 metų) – pradedantieji ir Lietuvos rinktinės nariai. Kai 2012 m. buvo steigiamas šis klubas, vieno jo iniciatorių, daugkartinio šalies čempiono ir prizininko Jurijaus Mašalo planuose buvo veteranų veikla. Klubą jis steigė su savo draugais fechtuotojais Viktoru Salėčiu ir Jevgenijumi Stalmakovu, kurie ir šiandien aktyviai dalyvauja „Gintarinės špagos“ veikloje. Didžiausia entuziastų problema buvo sporto salė. Didelėmis pastangomis ji buvo rasta ir fechtuotojai iki šių dienų treniruojasi ten pat – dabartinėje Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje.

Surinktus pinigus „Gintarinė špaga“ skiria sportiniam inventoriui įsigyti. Jis nėra pigus: viena špaga kainuoja apie 80, paprasta kaukė – irgi tiek pat, pirštinė – 20–30, laidas – 25, vaiko apranga – 150–170 eurų. Vienam sportininkui aprengti reikia apie 300– 400 eurų.

Sulaukęs 52-ejų Jurijus 2012 m. netgi tapo Lietuvos špagos čempionu, o pasaulio veteranų čempionate pelnė bronzos medalį. 2014-aisiais per Europos veteranų čempionatą jis užėmė dvyliktą vietą. Spalio mėnesį J.Mašalo rengiasi dalyvauti pasaulio veteranų čempionate Amerikoje.

Metams bėgant klubas augo, stiprėjo. Pratybas dabar lanko apie 70 įvairaus amžiaus fechtuotojų: atskirose grupėse, kurios formuojamos prie Sostinės sporto centro, treniruojasi 6–10, 10–14 metų vaikai ir vyresni. Fechtavimu susidomi ir senjorai, kurių keletas nuolat ateina pasišpaguoti.

Fechtavimą pamėgo ir jo dukra Olivija, kuri tapo daugkartine Lietuvos čempione ir prizininke, 2021 m. Šiaurės Europos šalių čempionate Malmėje (Švedija) pelnė bronzos medalį.

Be O.Mašalo, klubą garsina ir Aušrinė Šimkutė, J.Stalmakovas, Alanas Rynkevičius, Anastasija Robotų sistemas gaminančio Pylinova. startuolio „Factobotics“ direktorius Justinas Katkus pratybas Klubas išugdo įvairių amžiaus grulanko jau šešerius metus, išmoko pių šalies rinktinių fechtuotojų, gerai fechtuotis ir jau dalyvauja čempionų bei prizininkų ir kartu varžybose, pasiekia pergalių. O su klubais „Dvikova“ bei „Florete“ yra lyderiai Lietuvoje. „Iškilo rūpestis, o kas už tą salę tai neįkainojamos emocijos. mokės. Klubas jaunas, tik pradėjęs pirmuosius žingsnius. Pa- Klubo fechtuotojus treniruoja „Per kiek laiko vaikas išmoksta maniau, jog reikėtų fechtavimu penki treneriai: pradedančiuo- fechtuotis? Tikrai ne per mėnesį sudominti progimnazijos vaikus, sius 6–7 metų vaikus ugdo Jolan- ir ne per metus. Visą gyvenimą tada reikės mažiau mokėti. Taip ta Švecova ir Irina Terentjeva, o turi mokytis ir tobulėti, – šypteli pamažu ir pradėjome judėti į vyresniuosius – J.Mašalo, J.Stal- J.Mašalo. – Fechtavimas – įdomus, bet be galo sudėtingas priekį“, – pradžią prisimena nuo makovas ir Gintautas Maisiejus. sportas. Kiek esu šiame sporte pirmųjų dienų klubui vadovavęs Ilgametis klubo prezidentas 62 – visą gyvenimą mokausi. Visada J.Mašalo. metų J.Mašalo jaunystėje praty- atrandi kažką naujo, keičiasi taisyJaunųjų sportininkų imta ieškoti bas lankė pas trenerį Francą Dul- klės, kurios priverčia kitaip kovoti mokyklose. Pirmaisiais metais jau- ko. 1970–1990 m. jis tapo daugkar- ir techniškai, ir taktiškai. nimą buvo sunku sudominti fech- tiniu rapyros ir špagos čempionu, tavimu, o dabar ketvirtus metus sėkmingai dalyvavo SSRS įvairaus Apie fechtavimą skaitau labai treneriai jau nevaikšto po moky- amžiaus grupių čempionatuose ir daug knygų, kažkurioje jų perskaičiau, kad mūsų sporto šakoje yra sportuoja iki šių dienų. klas – vaikai patys ateina į klubą.

12 tūkst. veiksmų. Sunku įsivaiz- Klubas fechtuotojus užsiaugina duoti, iš kur tiek daug“, – stebisi nuo mažumės ir su jais dirba toliau. Priešingai nei Sostinės sporto J.Mašalo. centras, kuriam priklauso tik moJis jau antrą kadenciją yra Lietu- kyklinio amžiaus sportininkai. Kai vos fechtavimo rinktinės vyriau- jie baigia mokyklas, bet nori toliau siasis treneris, darbų per akis, sportuoti, būna paliekami likimo todėl praėjusiais metais atsisakė valiai, niekas jais nesirūpina. „Gintarinės špagos“ prezidento pareigų ir jas perleido treneriui Jeigu nebūtų „Gintarinės špagos“ klubo, fechtuotojams ir paramos J.Stalmakovui. nebūtų. „Gintarinėje špagoje“ fechtuotojų būtų dar daugiau, bet nėra Per dešimt metų klubas susikūrė gerų sąlygų. Progimnazijoje jie gražias tradicijas ir, pasak Lietutreniruojasi nuo šeštos ar septin- vos fechtavimo federacijos pretos vakaro penkiskart per savaitę zidento Vytauto Polujansko, tapo po dvi ar pustrečios valandos. Tai vienu stipriausių šalyje, ugdo mažoka, be to, laikas nepatogus įvairaus amžiaus grupių Lietuvos patiems mažiausiems fechtuoto- čempionus bei prizininkus. jams. Klube jau tapo tradicija rengti „Vilniuje didelė sporto salių pro- fechtavimo sezono atidarymo ir blema. Kiekvienais metais mes uždarymo šventes. Vasarą gamkovojame dėl tos salės, ne kartą toje prie ežero organizuojami iš jos buvome vejami. Teko netgi susitikimai su sportininkų tėvais, rašyti laiškus į savivaldybę, kad kasmet rengiamos vaikų vasaros mums padėtų. Fechtavimas – ne stovyklos. krepšinis ar futbolas, šioms sporto šakoms teikiama pirmenybė, o Kelerius metus klubo fechtuotomes, fechtuotojai, – kaip tie pa- jai stovyklaudavo Šalčininkėliuose. Pastaraisiais metais patys magrandukai“, – lygina J.Mašalo. žiausieji vasarą ilsisi ir sportuoja Pagrindinė bėda ta, kad J.Mašalo Ignalinoje, o vyresnieji – trečius ir J.Švecova dirba Sostinės spor- metus Estijoje. to centre, o klube treniruojasi jų auklėtiniai, priklausantys tam Kasmet prieš Naujuosius metus centrui. Todėl už salę jiems dabar klubas organizuoja tradicinius „Ginnereikia mokėti. Bet mokykloms tarinės špagos“ turnyrus, o kitąmet iš to – jokios naudos, todėl jos klubo vadovų planuose – stambus fechtuotojų ir nenori. Mokykloms tarptautinis turnyras, kuriame jėgas sales geriau nuomoti tiems, kurie bandytų vyresnio amžiaus fechtuotojai. už tai susimoka.

8

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

ŽVILGSNIS

Nr. 2

Prieš plaukimą rekomenduotina padaryti mankštą. Tai dažniausia imitaciniai plaukimo stilių pratimai

Lengviausia išmokti plaukti ant nugaros

B.Statkevičienė

SVARBIAUSIA – NORAS IŠMOKTI PLAUKTI Olimpietė Birutė Statkevičienė primena, kad plaukimas – puiki treniruotė širdžiai, plaučiams ir kraujotakai

M

iuncheno olimpinių žaidynių dalyvė, 33 kartus Lietuvos čempionė ir daugkartinė rekordininkė Birutė Statkevičienė, nuo vaikystės susidraugavusi su plaukimu, be jo negali gyventi ir šiandien. Lietuvos olimpiečių asociacijos viceprezidentė, Lietuvos sporto universiteto Treniravimo mokslo katedros socialinių mokslų daktarė, docentė „Sporto“ skaitytojus supažindina su plaukimo pagrindais. APRANGA Mokytis plaukti niekada nevėlu. Čia ypač svarbus noras išmokti, gebėjimas nugalėti pasinėrimo į vandenį baimę. Labai svarbi ir apranga. Patogūs drabužiai suteikia pasitikėjimo, laisvės, užtikrintumo. Varžybų ir mokymosi plaukti apranga skiriasi. Sportiniai plaukimo kostiumai – labai lengvi ir stipriai prigludę prie kūno. Mokymosi plaukti kostiumėliai ir kelnaitės irgi turi būti aptempti bei prigludę prie kūno. Jų parduotuvėse galima įsigyti visokių. Vyrams rekomenduočiau dėvėti plaukimo kelnaites, o ne paplūdimio šortus. Kelnaites ant kūno turi laikyti ne guma, o virvutė. Tik prieš pamoką nepamirški-

te jos užsirišti, nes atliekant prati- kojas aukštyn žemyn, judėti van- neįkvėpsite. Tieskite rankas, galmus dėl vandens pasipriešinimo dens paviršiumi. Kojų judesiai turi vą palenkite į vandenį ir gulėkite, būti plastiški, iš dubens sąnario. kelnaitės smunka. kol pritrūksite oro. Tada lėtai iškvėpkite ir keldami galvą lėtai ir Moterų kostiumėliai turėtų būti Tiems, kuriems nepavyksta tai- gausiai įkvėpkite. vienos dalies, o ne atskirai kelnaitės syklingai atsigulti ant nugaros, dar ir liemenėlė. Jokiu būdu ne bikiniai. reikėtų tobulinti slinkimą vandens Mokantis plaukimo technikos paviršiumi gulint ant nugaros. reikės profesionalo konsultacijos Vienos dalies plaukimo kostiuarba stebėkite vaizdo įrašus. Tamėlis turi būti itin prigludęs prie Pastebėjau, kad moterims plaukti čiau ne visuose juose plaukimo kūno, be didelių kaklo iškirpčių, nugara sekasi geriau nei vyrams. technika yra tobula. pakietinimų ties krūtinės linija. Ant vandens reikia gulėti, o ne Moteriškas plaukimo kostiumėlis sėdėti. Kūnas – tiesus ir tvirtas. VANDENS TELKINIAI ir vyriškos plaukimo kelnaitės gali Daugelis per aukštai pakelia sma- Dėl vandens telkinio apimties, būti ir su klešnėmis, bet ne ilges- krą, užverčia galvą. Reikėtų gulėti bangų, srovių, šaltesnio nei baseinėmis kaip iki pusės šlaunų. Jos lygiai taip, lyg stovėtumėte prie ne ir neskaidraus vandens atvirasienos priglaudę kulnus, dubenį, me telkinyje plaukti, o ypač moturi būti labai aptemptos. pečių juostą ir pakaušį. kytis tą daryti, – kur kas sunkiau, PLAUKIMO STILIAI nes pavojinga. Yra keturi varžybų plaukimo Labai svarbus įkvėpimas. Kaip būdai. Greičiausias – laisvasis, visada, turite įkvėpti per burną Plaukti atviruose vandens telkilėčiausias – krūtine, dar vadina- lėtai ir gausiai. Įkvėpę bandykite niuose reikia pratintis pamažu. mas brasu arba liaudiškai varlyte. sulaikyti orą ir jį laikykite tol, kol jo Prieš tai būtina paruošti mokyLengviausiai, manau, išmokstama vėl pritrūks. Tada iškvėpkite ir vėl mosi plaukti teritoriją, kuri turėtų plaukti nugara. Tačiau išmokus įkvėpkite. Nepamirškite: kūnas būti užtverta ir negili. plaukti tik šiuo būdu, dar negali- tiesus kaip strėlė. ma vadintis mokančiu plaukti. Bet Jei vanduo neskaidrus, kyla diNesudėtinga plaukti kombinuojant desnė nelaimingų atsitikimų rizika. geriau negu nieko. laisvojo stiliaus judesius kojomis ir Todėl geriausia mokyti vieną ar du Jei žmogus pradės grimzti kojo- plaukimo krūtine rankomis. Kūnas mokinius. Visi pratimai atliekami jumis gilyn ir atsidurs vertikalioje visada tiesus ir stangrus (strėlės dant link kranto, o ne nuo jo. ar horizontalioje padėtyje ant padėtis), atlikite kojų judesius aukškrūtinės, bet nemokės šiuo būdu tyn žemyn ir nedidelius, lėtus rankų Mokytojas visada turi būti tokioje judesius. Jie turi būti tokie lėti, kaip vietoje, kad matytų savo mokiplaukti, jis ims skęsti. lėtas gilus įkvėpimas. nius, nugara į giliąją vietą ir veidu Plaukiant nugara užtenka atsigulti į krantą. Nė vienas mokinys neturi ant nugaros vandenyje ir, judinant Jei bandysite įkvėpti greitai, daug būti mokytojui už nugaros.

Mokantis plaukti atviruose vandens telkiniuose rekomenduotina užsidėti plaukimo akinius. Judant dugnu vanduo susidrumsčia, nešvarumai nuo dugno gali patekti į akis. MANKŠTA Prieš plaukimą rekomenduotina padaryti mankštą. Tai dažniausia imitaciniai plaukimo stilių pratimai: įvairūs mostai rankomis ir kojomis. Juos, ypač mostus rankomis, plaukikai atlieka daug kartų, jų amplitudė labai didelė. Plaukikai daro daug pratimų pečių juostos, čiurnos sąnarių paslankumui lavinti. Didelės reikšmės vandens pasipriešinimui turi kūno forma, todėl plaukikams nėra būdingas didelis raumenų reljefiškumas. Plaukikų raumenys ilgi, bet stiprūs. Pratimai – specifiniai. Plaukikai atlieka ne tik imitacinius, bet ir visą kūną lavinančius pratimus. Apie plaukikų kūno sudėjimą būtų galima kalbėti gerokai daugiau. Žmonių, plaukiančių skirtingais būdais, kūno sudėjimas skiriasi. Plaukiantieji nugara dažniausiai yra aukštesni už krūtine ar laisvuoju stiliumi ilgus nuotolius įveikiančius plaukikus. Didesni ir stambesni yra tie, kurie plaukia laisvuoju stiliumi sprinto rungtis arba peteliške.

Nr. 2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Naują užsiėmimą atradęs olimpietis EGIDIJUS BALČIŪNAS: „Tai prilygsta aktyviai viso kūno treniruotei“

TRENIRUOTĖS Du skirtingi dalykai – plaukimo treniruotė ir pamoka. Per pamoką mokomės parengiamųjų plaukimo pratimų bei technikos ir ją tobuliname, o per treniruotę ugdome organizmo funkcijas. Tik techniškai taisyklingai plaukiantis žmogus nepakenkia savo organizmui: širdžiai, sąnariams, kvėpavimui.

kurie nesugeba išmokyti.

MARATONAI Lietuvoje pastaruoju metu tapo populiarūs plaukimo maratonai. Bet juos vadinti maratonais galima tik tada, kai plaukiama daugiau nei 10 km. Praėjusiais metais toks maratonas vyko Kuršių mariose, kuriose plaukikai įveikė 25 km distanciją. Tai labai daug ir Mokytis plaukti galima tris ketu- labai toli. ris kartus per savaitę. Pamokos trukmė gali būti nuo 30 iki 90 min. Plaukimo varžybos, kurios vyksta Pirmosios pamokos vandenyje atviruose vandens telkiniuose, taip ir turėtų vadintis – atvirų vangali trukti 30 min. dens telkinių plaukimo varžybos. Plaukikų treniruotė trunka po pora Bet dėl įdomumo ir jau įpratimo valandų šešis ir daugiau kartų per Lietuvoje jos vadinamos marasavaitę. Ilgųjų nuotolių plaukikai tonais. Tarkime, Platelių, Joninių, treniruotės metu įveikia daugiau Sudeikių. kilometrų negu sprinteriai. Stajerių ir sprinterių treniruotės irgi skiriasi. Dauguma plaukimo entuziastų, nors ir moka gerai plaukti, nelabai drįsta treniruotis atviruose vanKLAIDOS Pagrindinė mokymosi plaukti klai- dens telkiniuose. Juose dėl sauda – netaisyklinga kūno padėtis gumo geriau treniruotis grupėvandenyje, netaisyklingas kvėpavi- mis. Užsienyje atviruose vandens mas, per greiti judesiai, skubėjimas, telkiniuose plaukiojantys mėgėjai nenuoseklumas. Klaida ir plaukimui ant nugaros prisiriša lengvus prinetinkama apranga, nenoras iš- pučiamus plūdurus. Varžybos mokti plaukti taisyklingai, vandens atviruose vandens telkiniuose baimė, per greiti judesiai vandeny- plaukikus skatina treniruotis, aktyviai leisti laisvalaikį. je, nekompetentingas mokytojas.

traukia mėšlungis. Tai dažnai atsitinka todėl, kad būna nuvargintas raumuo. Plaukiant dažniausia sutraukia pėdos ir blauzdų raumenis. Ypač skausmingas blauzdų mėšlungis. Sutrauktas raumuo tampa gumbu. Būtina jį ištiesinti. Plaukiantieji ilgas distancijas irgi gali patirti mėšlungį, bet dauguma dar prieš mėšlungį tą pajunta ir nustoja ta galūne atlikti judesius. Jei nesate gilioje vietoje, užtenka atsistoti ant kulno ir taip ištiesinti raumenį. Raumens tiesinimo pratimai gali būti skausmingi, bet juos atlikti būtina. Jei nieko nedarysite, skausmas nemažės. Ne kartą teko matyti, kai blauzdos mėšlungis pranyko, adata bakstelėjus į traukiamą raumenį. ODA Po baseino vandens nuo chloro oda išsausėja ir tampa jautri. Dauguma odą saugo tepdamiesi kremais. Kremai – tai riebalų pagrindu pagaminti tepalai. Aš vietoje kremo vartoju sėmenų aliejų. Juo po plaukimo pasitepu veidą.

Yra visokių kūno kremų, galima ir jais naudotis. Yra žmonių, kurie alergiški chloruotam vandeniui. Mėgstu sakyti, kad nėra blogų MĖŠLUNGIS Jiems patarčiau plaukioti atviruomokinių, yra tik blogi mokytojai, Vandenyje ne vienam koją su- se vandens telkiniuose.

10 p.

9

10

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Nr. 2

POMĖGIS Asmeninio albumo nuotr.

Nacionalinių parkų saugomuose telkiniuose ir privačiuose vandenyse būtinas leidimas irkluoti

E.Balčiūnas savo pomėgiu užkrėtė ir šeimos narius

IRKLENTĖS – SVEIKOS GYVENSENOS UŽTAISAS Naują užsiėmimą atradęs olimpietis Egidijus Balčiūnas: „Tai prilygsta aktyviai viso kūno treniruotei“

E

žeruose, van­dens tel­ki­niuo­ se vis dažniau galima pamatyti žmo­nes, sto­vin­čius ant len­tos ir be­sii­rian­čius vie­nu irk­lu. Irklentės priskiriamos prie ekst­re­ma­laus sporto, kurio populiarumas sparčiai didėja. Tai puikus fizinis aktyvumas, teikiantis ne tik didelį ma­lo­nu­mą, bet ir stiprinantis visą kūną. Atliekant yrius dirba rankų, nugaros, pečių juostos, pilvo preso raumenys, stiprinamas pu­siaus­vy­ros apa­ra­tas. Irklenčių sporto naudą pajuto ir legendinis Lietuvos irkluotojas, Sidnėjaus, Atėnų, Pekino ir Londono olimpinių žaidynių dalyvis, triskart pasaulio baidarių irklavimo čempionas vilnietis Egidijus Balčiūnas.

tuojančiojo ūgį, plius rankenėlės dant irkluoti reikia susipažinti su aukštis. Pradedantiesiems siūly- saugaus elgesio prie vandens ir čiau rinktis klasikinės formos irklo vandenyje taisyklėmis. mentę. Visada plaukiant irklente būtina Irklentė pagaminta iš gumos ir ją dėvėti gelbėjimo liemenę. reikia pripūsti oro. Kuo daugiau jo pripučiama, tuo geriau lenta atlai- Nacionalinių parkų saugomuose telkiniuose ir privačiuose vandeko irkluojančiojo svorį. nyse būtinas leidimas irkluoti. Pagal savo svorį reikėtų pasirinkti irklentės tūrį litrais. Renkantis ir- Mėgėjiškai plaukiant irklente kiekklentę reikėtų atkreipti dėmesį į vienas asmuo atsako už savo jos modelį. Patarčiau rinktis „Uni- sveikatos būklę, o irkluojant profesionaliai būtina sveikatos pažyversal“. ma. Pirmai pažinčiai su irklentėmis siūlyčiau kreiptis į sporto klubus PASIRENGIMAS ar jas nuomojančias bei prekiau- Irklentės irklavimas reikalauja jančias įmones, kurios supažin- pradinio susipažinimo su invendintų su šio sporto specifika ir toriumi, jo naudojimu ir valdymu. Išmokus pagrindinius irklavimo duotų išbandyti inventorių. judesius iš pradžių reikia irkluoti Susipažinus ir išbandžius būtų atsiklaupus ant kelių, o pajutus lengviau apsispręsti, kokio mo- balansą galima stotis – ir pirmyn. delio irklentę ir irklą išsirinkti bei įsigyti tolesniam šio sporto pro- Tinkamai pasirinkus lentą svoriui ribų nėra. pagavimui.

„Irklentės – naujas stebuklas. Jomis susidomėjau prieš 5–7 metus, kai tik šis sportas atkeliavo į Lietuvą. Plaukiojimas irklente prilygsta aktyviai viso kūno treniruotei, tai tikra sveikatos ir fizinio aktyvumo bomba“, – neabejoja legendinis VANDENS TELKINIAI Pradedantiesiems geriausia prairkluotojas. dėti mokytis irkluoti ežere, kur yra Laikraštyje „Sportas“ – Egidijaus stovintis vanduo, šiltuoju metų Balčiūno patarimai pradedan- laiku su įrengta sporto paskirties infrastruktūra: tilteliu ir patogiu tiems irklentininkams. krantu išlipti. IRKLAI IR LENTOS Pradedantiesiems reikėtų pirkti Irkluoti gali mokytis visi – prade2 m 54 cm – 3 m 48 cm ilgio irklentę. dant vaikais nuo penkerių metų ir baigiant vėlyvos senatvės sulauIrklas parenkamas pagal spor- kusiais žmonėmis. Prieš prade-

APŠILIMAS Prieš stojantis ant lentos būtina padaryti apšilimą ir paruošti organizmą fiziniam krūviui. Kadangi plaukiant irklente dirba visas kūnas, būtina iki 15 min. mankštinti rankas, liemenį, nugarą, kojas. Geriausia mankšta – vidutinio intensyvumo, į ją turi įeiti dinami-

niai, statiniai bei tempimo prati- sąlygoms, patartina lipti į krantą. mai. Mankštai atlikti kaip priemoDėl saugumo ir patogumo irklennę galima panaudoti irklą. tės komplektuojamos su kojai įkišti skirta virve. Tokia jos pagrindinė APRANGA Dažnai kyla klausimas, o kaip funkcija, kad įkritus į vandenį irklenrengtis irkluojant. Šiuo sportu tė toli nenuplauktų ir būtų galima dažniausiai užsiimama šiltuoju lengviau ant jos užlipti iš vandens. metų sezonu, todėl siūlyčiau turėti apsauginius drabužius ir prie- KILOMETRAI, MAISTAS monių nuo saulės, kepurę, akinius. Kai pradedantieji išmoksta irkluoti, per treniruotę su poilsio pertraukėIrkluoti patogiausia basomis, taip lėmis galima nuplaukti iki 5 km. stabiliau jaučiama lenta. Išsiruošus trumpai pairkluoti galima pasiimti gaivinamųjų gėrimų KAIP PRADĖTI IRKLUOTI Prieš pradedant irkluoti pirmiau- su angliavandeniais ir mineralais. sia su lenta ir irklu reikėtų susipažinti ant kranto, pabandyti ant Ilgame žygyje ar keliaujant upe gairklentės užlipti, kai ji guli stabiliai, lima su savimi turėti maisto, kuris padėtų atgauti išeikvotas jėgas ir atsistoti į reikiamą vietą. energiją. Pirmą kartą lipant ant lentos siūlau stotis keturiomis, remtis ran- KAIP ATSIGAUTI komis ties lentos viduriu, kad Ar iki soties paplaukiojus eiti namo būtų išlaikyta pusiausvyra, o tada, ir ilsėtis, ar dar ant kranto pasipajautus irklentę, atsiklaupti ant mankštinti, atsigauti po krūvio? kelių ir bandyti irkluoti. Profesionaliai treniruojantis irklentininkams, kaip ir visiems kitiems ORO SĄLYGOS Kokiomis oro sąlygomis geriausia sportininkams, taikomi visi privaloirkluoti? Pradedantiesiems tikrai mi treniruotės elementai: įvadinis, reikalingos ramios oro sąlygos, o pagrindinis ir baigiamasis. pažengusiems ir norintiems ekstremalių pojūčių jau galima ban- Jeigu plaukioja mėgėjas, po krūvio ant vandens atsigauti ir dyti pažaboti bangas. mankštintis nėra poreikio. Irkluoti tada, kai lyja ir žaibuoja, dėl galimos žaibo iškrovos nereko- Sistemingas irklavimas 2–3 kartus menduojama ir draudžiama, o per per savaitę duoda norimą fizinio žygį ar treniruotę, pablogėjus oro krūvio poveikį organizmui.

Nr. 2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

EGLĖ BALČIŪNAITĖ ne tik pati sportuoja, bet ir padeda tai daryti kitiems, dalyvauja olimpiniame judėjime

12 p.

11

12

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Nedaug trūko, kad EGLĖ BALČIŪNAITĖ būtų pasirinkusi ne lengvąją atletiką, o šokius

Vytauto Dranginio nuotr.

KARJERA

Nr. 2

E.Balčiūnaitė yra daugkartinė Lietuvos čempionė

TIKSLAS – IŠEITI PAKELTA GALVA Eglė Balčiūnaitė ne tik pati sportuoja, bet ir padeda tai daryti kitiems, dalyvauja olimpiniame judėjime

V

idutinių nuotolių bėgikė, dvejų olimpinių žaidynių dalyvė Eglė Balčiūnaitė dėl traumos be varžybų praleido dvejus metus. Per tą laiką nuplaukė ir Tokijo olimpinės žaidynės. Šiais metais 33-ejų lengvaatletė ketina grįžti į stadionus ir kartu į oficialias varžybas. Grįžti tam, kad galėtų atsisveikinti su profesionaliu sportu aukštai pakelta galva. „Turbūt tai skamba liūdnai, bet aš realiai suvokiu, kad tai yra mano, kaip profesionalios atletės, paskutiniai metai lengvojoje atletikoje. Mano saulė leidžiasi. Noriu iš profesionalaus sporto išeiti aukštai iškelta nosimi, o ne traumuota, apsiverkusi ar šlubuojanti. Dabar treniruojuosi su nauja komanda Vilniuje ir noriu susigrąžinti tam tikrą lygį. Toks ir yra iššūkis – išlikti sveikai, sugrįžti į takelį ir pažiūrėti, ką galime kartu padaryti“, – sako sportininkė, kuri net ir patyrusi traumą išliko aktyvi ir matoma ne tik sporto pasaulyje.

AKTYVI NUO VAIKYSTĖS E.Balčiūnaitė nuo mažens buvo aktyvi. Nedaug trūko, kad būtų pasirinkusi ne lengvąją atletiką, o šokius. „Visą laiką buvau hiperaktyvus vaikas, todėl tėvams nebuvo labai paprasta su manimi. Visada turėdavau kažkur išlieti savo energiją. Lankiau darželį, o ten vykdavo įvairūs užsiėmimai, šokiai. Auklėtoja net nebenorėjo imti pinigų už mane, nes pamatė didelį talentą ir tiesiog labai norėjo, kad toliau lankyčiau šokius. Tuomet atsirado galimybė lankyti sportinių šokių būrelį“, – pirmuosius žingsnius prisimena E.Balčiūnaitė. Ji sportinius šokius lankė keletą metų ir mielai būtų tęsusi šią veiklą, bet šeimą ištikusi krizė privertė viską baigti. Kaip sako pati sportininkė, savo energiją tuomet ji išliedavo kieme.

„Augau Šiaulių Pietiniame rajone, kur turėjome savo „chebrą“, – Prieš traumą E.Balčiūnaitė kele- šypsosi Eglė. – Ten veikdavome rius metus treniravosi Šveicarijo- viską – organizuodavau įvairias je. Vilniuje ji sportuoja su treneriu lenktynes, ištisą dieną žaisdavome tinklinį, šokinėdavome per Jonu Žakaičiu.

gumytes, žaisdavome gaudynes, Lietuvos čempionė, dalyvavo tiesiog viską nuo A iki Z.“ 2008 ir 2016 m. olimpinėse žaidynėse, jai vis dar priklauso Lietuvos Mokykloje taip pat netrūko po- 800 m bėgimo uždarose patalpopamokinės veiklos, todėl E.Bal- se rekordas – 2 min. 1,23 sek. čiūnaitė ten žaidė krepšinį, lankė gimnastiką. Kaip ir daugelyje mo- „Gana sudėtinga išskirti vieną laikyklų, mokiniai per fizinio lavini- mėjimą, nes kiekvienas laimėjimo pamokas turėjo bėgioti tam mas lėmė kitų varžybų pergales. tikras distancijas, dalyvauti kroso Išeina tokia viena grandinė. Vis varžybose. Būtent tuomet pradė- dėlto, jeigu reikėtų kažką išskirti iš jo ryškėti E.Balčiūnaitės talentas. skaičių, tai būtų 2017-ųjų pasaulio Ji lenkdavo net vaikinus ir taip ga- čempionate užimta keturiolikta liausiai sulaukė mokytojo pasiūly- vieta. Į tas varžybas atvykau kaip mo sudalyvauti tarpmokyklinėse autsaiderė, o pavyko patekti į estafečių varžybose. pusfinalį. Manau, tai buvo stipriausias mano pasirodymas“, – „Kaip tik tuo metu pas mus į Lie- sako E.Balčiūnaitė. tuvą buvo atvykęs naujas treneris iš Kazachstano ir man pasiūlė su Vis dėlto sportininko karjera nėra jo pagalba ruoštis toms varžy- žymima vien pergalėmis ar pralaiboms. Nors į treniruotę atėjau su mėjimais. Daugybė kelionių, gamerginų būreliu, bet labai greitai limybė pažinti pasaulį, užmegzti likau viena. Bėgimas mane kaž- naujus kontaktus, nenuspėjamos kaip užkabino“, – prisipažįsta bė- patirtys papuošė ir E.Balčiūnaitės gikė, kuriai tuo metu buvo 14–15 sportinį kelią. Netrūko ir nuotykių. metų. „Turbūt kiekviena mano kelionė IR PERGALĖS, IR NUOTYKIAI būna su nuotykiais. Vėluojantys E.Balčiūnaitė per savo netrumpą lėktuvai ir autobusai, pasimetę lair vis dar besitęsiančią karjerą iš- gaminai – visa tai jau nebestebina. kovojo ne vieną gražią ir įsimin- Yra buvę ir taip, kad atvykusi į 12 tiną pergalę. Ji yra daugkartinė kvadratinių metrų ploto kambarį

radau penkias miegančias merginas. Atrodė, man nebėra kur atsigulti, bet tuomet iš sienos ištraukė sulankstomą lovą, paslinko dvi merginas ir leido ten miegoti“, – prisiminusi juokiasi E.Balčiūnaitė. Vienose varžybose Maroke įstrigo tualete, o iki starto buvo likusios 7 minutės. Dabar lengvaatletė su šypsena prisimena, kaip jai teko lįsti per apačią ir susidraskiusiai bėgti į startą. „Yra buvę „kliurkų“, bet tai mane žavi“, – prisipažįsta bėgikė. TRENERE SAVĘS DAR NELAIKO Akylesni bėgimo ir sporto gerbėjai galėjo pastebėti retsykiais įvairių organizacijų rengiamas bėgimo ar fizinio rengimo treniruotes su E.Balčiūnaite. Jos paprastai būna skirtos vaikams ir mėgėjams. Bėgikė prisipažįsta, kad dalytis patarimais nėra sunku, bet kol kas apie trenerės karjerą negalvoja. „Nesu trenerė. Esu tiesiog sportininkas, žmogus, kuris dalijasi savo patirtimi. Man tai patinka, ypač

Nr. 2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

„Taip yra. Tikrai sau nesu visą laiką graži, – šypsosi Eglė. – Aš vis tiek manau, kad visi mes esame gražūs ir kiekvienas turime vienokių ar kitokių savybių. O kad gavau tėčio nosį, mamos akis ir plaukus, močiutės odą – tai galiu Į LTOK veiklą sportininkė įsitrau- jiems tik padėkoti. Lygiai taip pat kė tada, kai dvejus metus gydėsi turiu bruožų, dėl kurių kompleksuoju.“ sunkią traumą. „Man patinka įsitraukti į įvairius projektus ir skleisti teigiamą sporto žinią. O jei žmonėms patinka būti su manimi, tai tik dar labiau mane skatina nesustoti“, – pabrėžia bėgikė.

E.Balčiūnaitė dalyvavo Pekino ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse PREKIŲ ŽENKLŲ AMBASADORĖ Geri bendravimo įgūdžiai, garsus vardas bei teigiamas įvaizdis – tokias savybes turintys žmonės labai mėgstami įvairių įmonių bei korporacijų. Nenuostabu, kad E.Balčiūnaitė tapo ne vieno garsaus prekių ženklo ambasadore. Šuo metu E.Balčiūnaitė bendradarbiauja su tokiais vardais, kaip „Nike“, „Kia Motors“, „Dr.Ohhira“, „Huawei“. „Visą laiką vengdavau tokio dėmesio ir įsipareigojimų. Galvodavau, kad papildomas krūvis pridės papildomos atsakomybės. Vis dėlto po daugelio metų supratau, kad sportininkas, bendradarbiauda-

mas su tam tikrais prekių ženklais, kurie jam yra tinkami ir galbūt net padeda progresuoti ar tiesiog pagerina kasdienybę, turi ta galimybe naudotis. Tai gali padėti ir rezultatų siekti, ir naujiems ryšiams užmegzti“, – įsitikinusi E.Balčiūnaitė. Kadangi jos finansavimas niekada nebuvo idealus, rėmėjų pagalba leisdavo išspręsti atsiradusius piniginius iššūkius. E.Balčiūnaitė neslepia, kad dabar, po dvejų metų, praleistų dėl traumos, ji neteko valstybės finansavimo, todėl gali toliau sportuoti tik padedama rėmėjų ir partnerių bei būti visuomenei naudingu žmogumi.

įsitraukti į įvairias veiklas ir, jeigu yra galimybė, bendradarbiauti su įvairiais prekių ženklais, kurie prisidėtų prie tobulėjimo“, – sako ji. Pavyzdžiui, „Nike“ E.Balčiūnaitei suteikia batelius, aprangą, „Kia“ – automobilį nuvykti iš taško A į tašką B, Sporto klinika leido naudotis tam tikromis medicinos paslaugomis, prie kurių nebegalėjo prieiti praradusi finansavimą iš valstybės.

„Visi šie rėmėjai ir partneriai yra mano komanda. Kartu mes turime bendrą tikslą ir sykiu galime būti naudingi visuomenei per bendrus renginius, įvairias akcijas ir t.t. Be to, niekada negali žinoti, galbūt jie „Norėčiau kiekvienam sporti- taps geriausiais draugais baigus ninkui palinkėti eiti savanoriauti, karjerą“, – svarsto E.Balčiūnaitė.

LTOK nuotr.

„Galbūt LTOK pamatė, kad galiu būti naudinga per įvairius projektus. Gavau kvietimą į vieną, kitą renginį ir taip viskas įsisuko. Mano vidinė motyvacija leido man dalyvauti tuose renginiuose, vesti mokymus, dalytis savo patirtimi. Sportininkė prisipažįsta, jog iki Labai gera žinoti, kad galiu kažką profesionalios trenerės vardo dar duoti kitiems“, – pasakoja E.Balreikia daug ką nuveikti. Kol kas jai čiūnaitė. patinka būti kelyje su žmonėmis, Sportininkai yra stiprūs gerų žinių kurie siekia tam tikrų tikslų. skleidėjai, įkvėpėjai, pavyzdžiai, į „Suprantu, kad jeigu norėsiu būti kuriuos daug kas nori lygiuotis. Vis profesionalia trenere, reikės daug dėlto ne visi žinomi sportininkai investicijų, mokslų. Čia, kaip ir vi- mėgsta viešus renginius ir didelį same sporte, be investicijų nebus dėmesį. Natūralu, kad ne visi prorezultato. Jeigu kada nors pasirink- fesionalai sugeba drąsiai ar sklančiau trenerės kelią, tai sunkiausia džiai bendrauti su auditorija ar būtų kantriai mokytis ir sugebėti vesti renginius. E.Balčiūnaitė sako, suvokti bei pritaikyti naujas žinias. kad drąsos ir pasitikėjimo savimi Tik tada galima rinktis kryptį, su jai netrūko nuo pat vaikystės. kuo norėčiau dirbti“, – paaiškina „Iš tikrųjų nuo pat vaikystės užsiėolimpietė. miau saviugda. Visą laiką mėgdaKrypčių trenerio kelyje tikrai vau analizuoti žmones ir galvodadaug. Gilinantis į tam tikrą sritį ga- vau, kodėl vienam žmogui sekasi, lima dirbti profesionalių atletų ar o kitam – ne. Būdavo įdomu, ką vidutinio nuotolio bėgimo trene- turi savyje tas sėkmės lydimas re arba tiesiog atsidaryti sporto žmogus. Niekada neturėjau vieklubą ir treniruoti žmones sveika- no autoriteto. Analizuodavau sėkmingų žmonių charakterio satinimo tikslais. vybes ir suprasdavau, ko noriu ir „Kol kas man būtų sunku išsirinkti, ko nenoriu pati. Aš irgi bijodavau su kuo norėčiau dirbti. Man patinka kalbėti prieš publiką, bet saviugdirbti tiek su vaikais, tiek su suau- da, knygos, pažįstamų žmonių gusiais mėgėjais. Mane labiausiai patarimai leido visa tai perlaužti. žavi, kai paprastas žmogus, kuris Anksčiau kompleksuodavau dėl niekada nesidomėjo sportu, atei- daugelio dalykų, bet bėgant laina sportuoti, nes nori jaustis gerai. kui supratau, kad visi mes daroTokiais atvejais aš niekada neatsi- me klaidų ir tik bandydama galiu sakau padėti“, – sako E.Balčiūnaitė. kažko išmokti“, – atvirai pasakoja bėgikė. Sportininkė neslepia, kad nemažą žinių bagažą jai padėjo sukaupti GROŽIS – NE TIK IŠORINIS ilgametė patirtis, darbas Šveica- E.Balčiūnaitė per varžybas dėmesį neretai patraukia ne tik rezultarijoje ir įvairios paskaitos. tais, bet ir grožiu. Jos atvaizdas ne kartą yra atsidūręs naujienų porSPORTAS SKLEIDŽIA talų, laikraščių ar žurnalų puslaPOZITYVIĄ ŽINIĄ Pastaraisiais metais E.Balčiūnaitę piuose. Buvo ir rinkimų, kuriuose neretai galima išvysti įvairiuose Eglė paskelbta gražiausia LietuLietuvos tautinio olimpinio komi- vos sportininke. teto (LTOK) renginiuose bei iniciatyvose, taip pat labdaros ir pa- Pasak bėgikės, visada smagu suramos projektuose. Ji mielai pri- laukti gražių žodžių, bet geras sideda prie olimpinio judėjimo, įvaizdis negarantuoja vien pranaskaito paskaitas moksleiviams, šumų. E.Balčiūnaitė neslepia, kad daug pavydo aplink buvo ir vis veda įvairius užsiėmimus. dar yra. Vaikystėje dėl tamsesnio „Būdama vaikas nesupratau, kiek gymio jai teko susidurti ir su pasportas gali padėti tobulėti žvel- tyčiomis. giant iš charakterio, saviugdos pusės. Su sportu galima skleisti „Tikrai sulaukiu komplimentų, bet pozityvią žinią. Ūgtelėjusi supra- tikiu, kad kiekvienas žmogus gali jų tau, kad galiu kažką daryti. Supra- išgirsti. Aš manau, kad grožis ateitau, kad sportininkas yra auto- na ne iš išorės. Jeigu viduje esi ritetas, visų pirma – jaunesniam laimingas, tai tuo ir spindėsi. Čia vaikui“, – neabejoja E.Balčiūnaitė. kaip su knyga. Viršelis gali būti tobulai gražus, bet jeigu turinio nėra, Labai greitai pradėjusi bendra- tai knyga bus išmesta į šiukšliadėdarbiavimą su žinoma aprangos žę arba rinks dulkes kažkur kamgamintoja „Nike“ E.Balčiūnaitė pe“, – lygina sportininkė. ėmėsi iniciatyvos padėti nepasiturintiems vaikams. Dovanodavo Lietuvos rekordininkė neatsisako aprangą, batelius tiems, kurie jų dalyvauti fotosesijose, nes, kaip negali įsigyti. Pasak jos, visai tai pati sako, tuomet ir sau atrodo gražiai. motyvuoja vaikus. jei žmonėms įdomu ir jie kaifuoja nuo to. Kiekvienas žmogus turi kažkokį tikslą. Ir jeigu jis pasitiki manimi, nori dirbti kartu, aš jam tiesiog padedu ir konsultuoju“, – pabrėžia E.Balčiūnaitė.

14 p.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos vadovas VIDMANTAS DOBROVOLSKAS jau įveikė 17 maratonų

13

„

Sportininkė jau bando ir trenerės darbą

Turbūt tai skamba liūdnai, bet aš realiai suvokiu, kad tai yra mano, kaip profesionalios atletės, paskutiniai metai lengvojoje atletikoje. Mano saulė leidžiasi. Noriu iš profesionalaus sporto išeiti aukštai iškelta nosimi, o ne traumuota, apsiverkusi ar šlubuojanti. EGLĖ BALČIŪNAITĖ

14

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

VEIDAI

Nr. 2

Pagrindiniu šių metų LBMA renginiu VIDMANTAS DOBROVOLSKAS įvardija rugpjūčio 20–22 d. įvyksiantį 31-ąjį tradicinį tarptautinį estafetinį bėgimą „Baltijos kelias"

PREZIDENTAS RODO PAVYZDĮ BĖGIKAMS Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos vadovas Vidmantas Dobrovolskas jau įveikė beveik dvi dešimtis maratonų

T

rečią kadenciją Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijai (LBMA) vadovaujantis 55 metų kaunietis Vidmantas Dobrovolskas į įvairius bėgimo renginius dažnai atvyksta ne tik kaip LBMA prezidentas, bet ir kaip dalyvis.

treneris Kastytis Pavilonis.

Glaudžių ryšių su bėgimu Vidmantas nenutraukė ir studijuodamas tuomečiame Kauno politechnikos institute. Padedamas trenerio Vytauto Ramonaičio V.Dobrovolskas bėgiojo mėgstamas 800 ir 1500 m Lietuvos bėgimo entuziastams jis distancijas, kur nedaug trūko iki rodo pavyzdį ir kartu su jais var- kandidato į sporto meistrus noržosi įvairiose bėgimo trasose, o matyvo. abejojančius bėgimo nauda kviečia prisijungti prie bėgikų būrio ir O vėliau, kai sulaukė 40 metų, Vidmanto gyvenime atsirado marapajusti jėgų antplūdį. tonai. Karjerą jis pradėjo nuo Vil„Ne visose varžybose, kuriose niaus maratono. noriu, galiu dalyvauti. Dažnai tenka teisėjauti ar padėti organizuoti „Po to buvau stabtelėjęs, bet nerenginius, kad jie vyktų sklandžiai. trukus vėl įsitraukiau į bėgikų gretas, kuriose esu iki šios dienos. Kai neturime bendrų reikalų su Man bėgimas – hobis. Nors ir atibėgimus organizuojančiais mies- ma daug laiko, bet jis labai smagus. tais ar rajonais, tada ir aš bandau jėgas. Pastarasis mano jėgų išmė- Ilgiausią distanciją – 55 kilomeginimas buvo šiemet per Kau- trus – įveikiau prieš šešerius mene vykusį maratoną“, – pasakoja tus Latvijoje, Siguldoje, per kalnų LBMA prezidentas, vadovaujantis maratono varžybas“, – pasakoja Vidmantas. ir Kauno bėgimo mėgėjų klubui. Vidmantas – dzūkas. Gimė ir augo Varėnoje, o vėliau atsidūrė Alytuje. Jis čia baigė tuometę 1-ąją vidurinę mokyklą ir mokėsi vietos politechnikume. Bėgimą Vidmantas pamėgo nuo 16 metų. Karjerą pradėjo besimokydamas politechnikume, jį treniravo sporto mokyklos lengvosios atletikos

Jis bėgo maratonus Vienoje, Reikjavike, Kipre, Almatoje, iš viso per karjerą įveikė 17 maratonų. „Labiausiai įsiminė mano vienas pirmųjų maratonų Vroclave, jis buvo gana sėkmingas. Nuotolį įveikiau per 3 val. 8 min. 26 sek. ir pasiekiau asmeninį rezultatą, kurio

„

V.Dobrovolskas (priekyje) kviečia prisijungti prie bėgikų būrio

Bėgimo trasa nuo Vilniaus iki Talino – daugiau nei 600 km. Bėgdami nešime ne tik savo šalių vėliavas, bet kaip solidarumo su Ukrainoje kovojančiais žmonėmis ženklas mūsų rankose plazdės ir šios šalies vėliava. VIDMANTAS DOBROVOLSKAS

iki šiol nepavyksta pagerinti. Bėgu ir dabar dirbanti San Diege, atstosavo malonumui, rezultatų nesi- vavo Lietuvos rinktinei ir dalyvavo vaikau“, – teigia Vidmantas. pasaulio čempionatuose, 18-metei sportininkei nedaug trūko iki Bėgimą pamėgo ir Vidmanto olimpinių žaidynių normatyvo. žmona Ida, kartu su vyru dirbanti vienoje reklamos įmonėje. Pirmąjį Dideliu Aistės pomėgiu tapo akvamaratoną ji įveikė 2021-aisiais Pary- tlonas. 2010-aisiais ji laimėjo atvirąjį žiuje. Bėgimo trasose Ida pasie- Lietuvos čempionatą (500 m plaukė neblogų rezultatų, praėjusiais kimas ir 5000 m bėgimas). metais Lvive per atvirąjį Ukrainos čempionatą savo amžiaus grupėje Nuo Aistės nedaug atsilikdavo ir tapo 10 km distancijos nugalėtoja. jos sesuo Laura. Dabar šią 20-metę Tačiau sausį Idai plyšo raumuo ir „Sanitex“ vadybininkę retkarčiais teko gydytis. Dabar bėgikė pama- su tėvais galima pamatyti bėgimo žu atsigauna, vėl treniruojasi, grįžta trasose. į varžybas. Praėjusių metų lapkričio mėnesį Sportas – neatsiejama ir Dobro- Ida, Laura ir Vidmantas Dobrovolskų dukrų gyvenimo dalis. Jos volskai, nuvykę į Ameriką aplankyti pasirinko plaukimą. Aistės, Floridos valstijoje dalyvavo Padėkos dienai skirtame 5 km bė1991 m. gimusi vyresnioji dukra gime. Aistė, baigusi doktorantūros studijas Orlando universitete (JAV) Pagrindiniu šių metų renginiu V.Do-

brovolskas įvardija rugpjūčio 20–22 d. įvyksiantį 31-ąjį tradicinį tarptautinį estafetinį bėgimą „Baltijos kelias“, kuris tapo istoriniu bėgimu. Šio renginio iniciatorė ir vykdytoja – Vidmanto vadovaujama LBMA. „Šis pagarbos bėgimas mums primena trijų Baltijos valstybių siekį atkurti laisvę ir nepriklausomybę. Pagal tradiciją startuosime Vilniaus Arkikatedros aikštėje ir pirmą dieną bėgsime per Lietuvą, antrą – per Latviją, o trečią finišuosime Taline. Bėgimo trasa nuo Vilniaus iki Talino – daugiau nei 600 km. Bėgdami nešime ne tik savo šalių vėliavas, bet kaip solidarumo su Ukrainoje kovojančiais žmonėmis ženklas mūsų rankose plazdės ir šios šalies vėliava. Šiam bėgimui jau pradėjome rengtis ir jo nekantriai laukiame“, – sako LBMA prezidentas.

Nr. 2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

16 p. Asmeninio albumo nuotr.

OLEGAS BATUTIS: „Man įdomu viskas, kas susiję su fiziniu ugdymu, mokinių įtraukimu, motyvavimu“

15

K.Zlatkauskas jau pusketvirtų metų dirba renginių vedėju

K.Zlatkauskas buvo profesionalus biatlonininkas

SPORTAS IŠMOKĖ NEBIJOTI SUKLYSTI Ir po profesionalo karjeros aktyvų gyvenimo būdą propaguojantis Karolis Zlatkauskas atrado naują pašaukimą

P

o devynerių metų pertraukos atgaivintame „Skigo“ maratone Ignalinoje vasarį nugalėtoju tapęs „Tūzai.lt“ renginių vedėjų komandos narys, 2006 m. Turino žiemos olimpietis Karolis Zlatkauskas sakė: „Mėgėjiško ir didžiojo sporto negalima lyginti, jie vienas nuo kito smarkiai skiriasi. Anksčiau sportas man buvo darbas, treniravausi per negaliu, per nenoriu, o dabar sportuoju savo malonumui ir puikiai leidžiu laisvalaikį.“ Beje, K.Zlatkauskui 2013 m. pavyko laimėti ir paskutinį iki pertraukos „Skigo“ maratoną, ir šiemet – jau atgaivintą. „Paskutiniu momentu nusprendžiau palenktyniauti Ignalinoje, pakvėpuoti grynu oru. Pateikiau sau nedidelę staigmenėlę. Buvo malonu vėl grįžti į vaikystės trasas Ignalinoje, kurioje prasidėjo mano sportinė karjera. Į startą stojau su mintimi, kad jau nesu profesionalas ir trasoje nereikia pervertinti savęs ar plėšytis dėl aukštos vietos. Viskas puikiai pavyko. Slidinėjimas iki šių dienų išliko mano gyvenimo dalimi, žaviuosi šiuo sportu“, – prisipažįsta renginių vedėjas.

„Gyvenime atsirado naujų patirčių, sričių ir nebuvo motyvacijos siekti tų tikslų, kurie buvo ne man. Nusprendžiau eiti kitais gyvenimo keliais“, – dabar sako K.ZlatPer varžybas Ignalinoje Karolis su- kauskas. tiko jį slidinėti mokiusį savo pirmąjį trenerį Aleksandrą Ščekočichi- Jis toliau lankė biatloną, treniravosi pas Vilių Repšį. Vėliau išvyko ną, daug pažįstamų slidininkų. padirbėti į Airiją, Angliją. Sugrįžęs į Po „Skigo“ maratono Lietuvos biat- Lietuvą sulaukė siūlymo padirbėti lono federacija K.Zlatkauską pa- trenerio asistentu Lietuvos biatkvietė padirbėti su šalies biatlono lono rinktinėje. Bedirbdamas vėl pradėjo treniruotis, pateko į šalies B rinktinės nariais. rinktinę, treniruojamą baltarusio „Įgyta patirtis ir šiandieninis mano Viktoro Korčiagino, iškovojo teisę fizinis aktyvumas leido porą savai- dalyvauti Turino olimpinėse žiečių padirbėti su biatlono rinktine mos žaidynėse. ir jai padėti“, – pasidžiaugia buvęs PO ILGŲ IEŠKOJIMŲ biatlonininkas. SURADO SAVE Atsisveikinęs su didžiuoju biatloNAUJOS GYVENIMO nu K.Zlatkauskas pradėjo galvoti, PATIRTYS Karolis gimė Vilniuje, tačiau nuo kur galėtų save realizuoti. ketverių metų su tėvais persikėlė „Visą laiką patiko kino filmai, aktogyventi į Ignaliną. riai, norėjau save išbandyti panaČia baigė tuometę Č.Kudabos vi- šioje veikloje. Dalyvavau keliuose durinę mokyklą, draugo pakalbin- televizijos projektuose, kurie man tas nuėjo į biatloną ir susižavėjo pasisekė. Kai jie baigėsi, išvykau į šia sporto šaka. Pateko į Lietuvos Aziją. jaunių ir jaunimo rinktines, važinėjo po treniruočių stovyklas, buvo lai- Grįžęs namo įsidarbinau vienoje komas perspektyviu biatlonininku. renginių organizavimo kompanijoje. Tačiau netrukus jau dirbau gidu Išsiskyrus tėvams sportas Karo- Ispanijoje ir Graikijoje. liui buvo vienintelis pretekstas likti Ignalinoje, čia baigti mokyklą ir sportuoti, nes buvo puikios sąlygos. dojausi ta galimybe ir kelis kartus slidinėjau Vingio parke, įveikdavau po 7 kilometrus“, – pasakoja K.Zlatkauskas.

SUTIKO PIRMĄJĮ TRENERĮ Tai nebuvo mėgėjiškai sportuojančio 37-erių metų 188 cm ūgio K.Zlatkausko pirmosios varžybos šį sezoną. Jis jau buvo dalyvavęs dviejų dienų biatlono varžybose Nemenčinėje. Antrą dieną buvo Toliau jo laukė bakalauro studijos greičiausias tarp veteranų. tuomečiame Vilniaus pedagogi„Varžybos Nemenčinėje man niame institute, Mykolo Romerio buvo savotiškas apšilimas prieš universitete kauptos kibernetinio „Skigo“ maratoną. Vėl atsirado saugumo valdymo žinios ir nesėkpasitikėjimas savo jėgomis, noras mingas bandymas gauti magistro varžytis. Kol dar buvo sniego, nau- diplomą.

„

Vėliau paskambino draugai, su kuriais dirbau renginių organizavimo įmonėje, ir jie mane sugrąžino atgal dirbti kartu renginių vedėju“, – savo gyvenimo istoriją pasakoja Karolis. Dabar jis jau pusketvirtų metų – „Tūzai.lt“ komandos renginių vedėjas, kuria įmonių, jubiliejų, vestuvių, gimtadienių, kitų įvairių švenčių scenarijus ir juos koordinuoja.

Mano gyvenime viskas vyksta greitai ir spontaniškai, todėl sportas man padeda greitai orientuotis atitinkamoje situacijoje, priimti ryžtingus sprendimus, būti tvirtam, nepalūžti. Sportas liks mano gyvenimo dalimi, o renginių vedėjo darbas – tai mano duona, džiaugsmas ir meilė, kuria galiu dalytis su žmonėmis“, – sako Karolis.

Karolis neabejoja, kad jam ypač daug naudos davė sportas: anks- FIZINIO AKTYVUMO čiau – profesionalus, o dabar mė- NEUŽLEIS gėjiškas. Vasara renginių vedėjams – intensyviausias sezonas, laukia daug „Sportas pirmiausia man davė įvairiausių švenčių, užsakymų. gerą sveikatą. Jeigu nebūčiau sveikas, nebūčiau pajėgus – toks, „Tačiau, žinoma, neužleisiu fizinio koks esu šiandien. aktyvumo: su dideliu džiaugsmu eisiu į sporto klubą, minsiu dviraSportas padėjo išlavinti jėgą, iš- čio pedalus, plaukiosiu, bėgiosiu. tvermę, bet svarbiausia, ką gavau, susiję su gebėjimu dirbti, užsispy- Neleisiu augti kilogramams, kurie rimu, nuoseklumu, disciplina. Šios nepuoštų renginių vedėjo. Klientai savybės man labai padeda kas- mane dažnai vadina bendravimo dieniame gyvenime. ekspertu, nes moku rasti bendrą kalbą su pačiais įvairiausiais žmoSportas mane išmokė nebijoti su- nėmis, nuotaiką pakeliu net ir diklysti. Padarytos klaidos skatina džiausiems pesimistams. mokytis ir klaidų nekartoti ateityje, spartesniu žingsniu eiti į priekį. To nuoširdaus bendravimo su žmonėmis mane išmokė ir sporSveika gyvensena ir fizinis aktyvu- tas, su kuriuo jau nesiskirsiu“, – nemas mane daro žvalesnį, geresnį. abejoja K.Zlatkauskas.

Gyvenime atsirado naujų patirčių, sričių ir nebuvo motyvacijos siekti tų tikslų, kurie buvo ne man. Nusprendžiau eiti kitais gyvenimo keliais. KAROLIS ZLATKAUSKAS

16

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Nr. 2

PEDAGOGAS

Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokytojas OLEGAS BATUTIS yra Europos fizinio lavinimo asociacijos tarybos narys

MOKYTOJAS NUOLAT IEŠKO NAUJOVIŲ Olegas Batutis: „Man įdomu viskas, kas susiję su fiziniu ugdymu, mokinių įtraukimu, motyvavimu“ savo mokinius, kad jie būtų fiziškai aktyvūs ir pamėgtų sportą?

Esu aktyvus bendrojo lavinimo programų kūrimo dalyvis, prisidedu prie jų įgyvendinimo. Nuolat domiuosi, ieškau ir tiesiogiai savo darbe taikau naujas, netradicines darbo pamokose ir po jų formas, skatinu aktyvų mokinių dalyvaviJis gimnazijoje organizuoja įvairias mą, siekiu gerinti jų laimėjimus. akcijas, skaito pranešimus konferencijose, veda seminarus Lietu- Gimnazijoje kartu su kitais fizinio ugdymo mokytojais nuolat įgyvoje ir užsienyje. vendinu šiuolaikiškus, įdomius, „Esu be galo dėkingas savo tėvams, mokiniams patrauklius projektus, kurie man įskiepijo didžiulę meilę kartu su mokiniais aktyviai dalysportui. Tėvas buvo didelis slidinė- vauju rajoniniuose, respublikiniuojimo entuziastas, pasiekė neblogų se bei tarptautiniuose projektuorezultatų, ne kartą tapo Sibiro lygu- se. mų slidinėjimo čempionu, įvykdė Ar mokiniams patinka jūsų paSSRS sporto meistro normą. mokos? Ar gimnazija turi geras Mano pasirinkimą tapti fizinio ug- sąlygas sportuoti? dymo mokytoju nulėmė mama, kuri taip pat buvo kūno kultūros Būna įvairiai: vienus pavyksta mokytoja. Nuo vaikystės tėvų įtraukti ir motyvuoti, kiti, kuriems įskiepytas poreikis nuolat spor- šeimose nėra išugdytas poreikis tuoti, mankštintis, būti fiziškai ak- sportuoti, mankštintis, – labai pasyvūs. Tenka kalbėtis ir su tėvais, tyviam išliko visą gyvenimą. kad jie kuo mažiau teisintų praleisDžiaugiuosi pedagogo profesija: tas pamokas ir rašytų prašymus galimybė judėti, veikti, siekti tikslo, atleisti nuo jų dėl įvairių (kartais artimų žmonių tikėjimas manimi, jų tikrai nerimtų) priežasčių. palaikymas mane daro laimingą“, – sako 59-erių O.Batutis, 2017 ir 2019 Gimnazijoje sudarytų sąlygų sporm. tapęs konkurso „Geriausių Lie- tuoti labai geromis nepavadinčiau. tuvos kūno kultūros mokytojų pen- Ketvirtame aukšte turime mažą sporto salę, tačiau parašėme proketukas“ laureatu. jektą naujos salės statyboms ir Kiek metų dirbate Prienų „Žibu- tikimės, kad gausime finansavimą. rio“ gimnazijos fizinio ugdymo Sulaukęs administracijos pagalmokytoju ekspertu? bos įrengiau tegul nedidelę, bet Bendras pedagoginis stažas siekia šiuolaikišką aerobikos salę, kurioje jau 32 metus: 1990–2003 m. dirbau yra veidrodžių, multimedijos, įvaiPrienų 3-iojoje vidurinėje moky- raus šiuolaikinio inventoriaus. kloje (dabar „Ąžuolo“ progimnazija), o nuo 2003-iųjų iki dabar – „Ži- Man pavyksta įgyvendinti daugelį naujų idėjų: šiemet su mokiniais, burio“ gimnazijoje. pasirinkusius „Fitneso“ programą, 1984 m. baigiau Lietuvos žemės įsitraukėme į Europos fizinio laviūkio akademijos Žemės ūkio nimo asociacijos (EUPEA) projekmechanizacijos fakultetą ir įgijau tą SUGAPAS ir šioje plotmėje suinžinieriaus mechaniko kvalifika- kurtą internetinį kursą „SUGAPAS ciją. 1984–1990 m. dirbau Prienų MOOC – viskas, ką reikia žinoti remonto ir techninio aptarnavimo apie sveiką gyvenimo būdą“. Kurįmonėje inžinieriumi mechaniku ir sas apima fizinio aktyvumo ir pasportiniame techniniame klube – jėgumo temas, sveiką mitybą bei sveiką gyvenimo būdą. sporto instruktoriumi. Meilė sportui nugalėjo ir 1995 m. baigiau Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA), gavau kūno kultūros dėstytojo diplomą. 1998 m. baigiau LKKA edukologijos studijų programą ir įgijau edukologijos magistro laipsnį.

Savo pamokas ne kartą esate pristatęs fizinio ugdymo mokytojų seminaruose užsienyje, skaitote pranešimus konferencijose ir kongresuose. Kokias temas gvildenate, kas šiuo metu aktualiausia?

2003-iaisiais apgyniau socialinių mokslų daktaro disertaciją tema „Moksleivių požiūris į fizinę saviugdą ir jo ugdymo galimybės mokykloje“. Mokslinių tyrimų sritis – moksleivių požiūrio į fizinę saviugdą ypatumai.

Nuo 2009-ųjų dalyvauju tarptautiniuose fizinio ugdymo mokytojų seminaruose, konferencijose ir kongresuose, per kuriuos turiu galimybę pristatyti savo originalias pamokas, idėjas ir metodinę medžiagą. Be to, ir pats mokausi iš kitų.

Asmeninio albumo nuotr.

P

rienų „Žiburio“ gimnazijos fizinio ugdymo mokytojas ekspertas Olegas Batutis, ugdantis mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius, savo pamokas ne kartą yra pristatęs tarptautiniuose kūno kultūros mokytojų seminaruose Suomijoje, Italijoje, Rusijoje, Estijoje ir Latvijoje.

„

O.Batutis (stovi kairėje) su gimnazistais nuolat dalyvauja įvairiuose projektuose

motyvavimu ir fizinių galių ugdymu. Nuo 2021 m. esu EUPEA tarybos narys, tad turiu galimybę ne tik dalyvauti fizinio ugdymo naujovių centro veikloje, bet ir tam tikra prasme daryti įtaką permainoms. Šiuo metu pagrindinės problemos ir gvildenamos temos – vaikų fizinis pasyvumas, antsvoris ir nutukimas, sėdimas gyvenimo būdas, monitoriai ir išmanieji telefonai, prie kurių praleidžiama be galo daug laiko. Tad ir mokslininkai, ir visa pedagogų bendruomenė, sveikatos ir fizinio ugdymo specialistai kuria įvairias, tarp jų ir elektronines priemones, kurios skatintų vaikų fizinį aktyvumą ir kiek įmanoma atitrauktų juos nuo įvairių ekranų. Padėtis tokia, kad šiuo metu neužtenka vien profilaktinių priemonių, jau vis dažniau kalbama apie intervencinius metodus. Kokias sporto tradicijas puoselėja Prienų „Žiburio“ gimnazija, kokias rengiate varžybas?

Kasmet dalyvaujame projektuose „Sportas visiems“, Europos sporVaikų fizinis aktyvumas – didelė Man įdomu viskas, kas susiję su to savaitė, Europos sporto diena problema. Kaip jūs motyvuojate fiziniu ugdymu, mokinių įtraukimu, mokykloje, Pasaulinė sniego die-

Šiuo metu pagrindinės problemos ir gvildenamos temos – vaikų fizinis pasyvumas, antsvoris ir nutukimas, sėdimas gyvenimo būdas, monitoriai ir išmanieji telefonai, prie kurių praleidžiama be galo daug laiko. OLEGAS BATUTIS

na, judėjimo savaitė „Move week“. vau tuomet populiariose PDG (Pasiruošęs darbui ir SSRS gynybai – red. Rengiame krepšinio, futbolo, tin- past.) vasaros ir žiemos varžybose. klinio, lengvosios atletikos varžybas tarp klasių. Turiu pripažinti, Sugriuvus SSRS įsitraukiau į sparkad dalyvavimas projektinėje vei- čiai populiarėjančią sporto klubų kloje mokiniams daug patraukles- veiklą ir 1998–2012 m. dirbau Kauno sveikatingumo ir sporto centre nis nei varžybos. „Amazon Gym“ aerobikos instrukEsate ir Prienų kūno kultūros mo- toriumi. Gana sėkmingai sudarykytojų asociacijos pirmininkas. davau sporto programas ir vesdaPapasakokite apie šią savo vei- vau grupinius užsiėmimus. klą. Šiuo metu organizuoju pilateso Mano darbas asociacijoje glau- grupines pratybas rajono bendžiai susijęs su dalyvavimu tarp- druomenės nariams ir rajono sentautinėje veikloje. Kaip asocia- jorams skirtus praktinius fizinio cijos pirmininkas, raginu rajono aktyvumo užsiėmimus „Griuvimo fizinio ugdymo mokytojus taikyti prevencijos programa 65+ ir vysavo pamokose naujoves, netra- resniems“. dicines darbo pamokose formas ir metodus, skatinti mokinių akty- Šios veiklos finansuojamos Prievų dalyvavimą, gerinti pasiekimus. nų rajono savivaldybės lėšomis iš Prienų visuomenės sveikatos biuSkatinu ir inicijuoju šiuolaikiškų, ro parengto projekto. įdomių ir mokiniams patrauklių mokyklinių projektų įgyvendinimą Pats nuolat palaikau fizinę formą: bei aktyvų dalyvavimą rajoniniuo- vasarą važinėju riedslidėmis, žiese ir respublikiniuose tarptauti- mą šliuožiu lygumų slidėmis, kartkartėmis dalyvauju Lietuvos naciniuose projektuose. onalinės slidinėjimo asociacijos Kokį dėmesį savo fiziniam akty- organizuojamuose lygumų slidivumui skyrėte anksčiau ir dabar? nėjimo žiemos ir vasaros čempionatuose, ištisus metus plaukioju Vaikystėje su tėvais nuolat dalyva- baseine.

Nr. 2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

18 p.

Asmeninio albumo nuotr.

Trejų olimpinių žaidynių dalyvis SAULIUS BINEVIČIUS dabar aktyviai žaidžia krepšinį

17

Su dukra Ingrida ir sūnumi Tomu

G.Kazlauskienė skina pergales sporto meistrų varžybose

SIEKTI PERGALIŲ PADEDA VISA ŠEIMA Pasaulio ir Europos sporto meistrų čempionė Genovaitė Kazlauskienė treniruojasi namie įrengtame sektoriuje

R

adviliškio rajone Raudondvario kaime gyvenančiai ir nuo 1995 m. sporto klubui „Salikalnis“ vadovaujančiai 75 metų Genovaitei Kazlauskienei sunku išvardyti visus medalius, kuriuos ji pelnė per pasaulio ir Europos meistrų čempionatus bei žaidynes. Štai ir šiemet Bragoje (Portugalija) G.Kazlauskienė tapo Europos meistrų rutulio stūmimo (9,22 m) čempione 70-mečių sportininkių grupėje ir svorio metimo (10,70 m) vicečempione.

Čempionate savo amžiaus grupėse abi stumsime rutulį, mesime ietį ir svorius. Dukra augina keturis vaikus, kurie taip pat mėgėjiškai sportuoja: Agnė mėto ietį, Rokas lankė karatė, o dvynukai Liepa ir Titas – plaukikai, abu sėkmingai dalyvauja savo amžiaus grupių Lietuvos čempionatuose“, – džiaugiasi Genovaitė.

Krepšinis man nepatiko, todėl jį iškeičiau į lengvąją atletiką. Sparčiai pradėjau tobulėti, atsirado didelė motyvacija siekti dar geresnių rezultatų. Pašlijus santykiams su treneriu, išvažiavau į Klaipėdą – dirbau laivų statykloje, mokiausi ir sportavau, uostamiestyje baigiau vidurinę mokyklą.

Nenuilstanti senjorė taip aktyviai nevažinėtų po pasaulį ir nedalyvautų čempionatuose, jei ne 47-erių jos sūnus verslininkas Tomas Kazlauskas, buvęs Lietuvos 13-mečių šuolių į aukštį rekordininkas, kuris remia jos vadovaujamą sporto klubą ir Genovaitei padeda išvykti į svarbiausias metų varžybas.

Porą metų treniravausi pas Alginą Vilčinskienę, bandžiau jėgas penkiakovėje, patekau į Lietuvos moksleivių rinktinę. Mano draugė mėtė ietį, pamaniau, kokia faina rungtis: nusviedi įrankį, nueini jo pasiimti ir vėl kartoji metimą, o aš kaip kvailelė lieju prakaitą penkiose rungtyse.

„Namie įsirengiau sektorių, bet kūjo mėtyti negaliu, nes šiltnamis netoli. Nuvažiuoju pasportuoti ir į mokyklos sporto salę, bet ten nėra stadiono, tai kūjį ir ietį mėtau, stumiu rutulį nuo asfalto. Tre- G.Kazlauskienė šiemet tarp savo niruojuosi viena, kompanijos man amžiaus grupės atstovių (70–75 m.) yra pasaulio reitingų lyderė, jos nereikia“, – sako Genovaitė. svorio metimo (11,35 m) ir rutulio stūmimo (9,50 m) rezultatai – gePADEDA VYRAS IR VAIKAI Siekti svarių pergalių sporto meis- riausi pasaulyje. trų varžybose jai padeda visa šeima. Jos vyras Vigantas Tarbūnas, VISĄ LAIKĄ NORĖJO buvęs krepšininkas, dabar Radvi- SPORTUOTI liškio rajono savivaldybės Pakal- Paprašyta prisiminti savo sportiniškių seniūnijos sporto metodi- nį kelią jaunystėje, G.Petravičiūtė-Kazlauskienė pasakoja: „Kiek ninkas, tapo žmonos treneriu. atsimenu, visą laiką labai norėjau Nuo 2015 m. į čempionatus, kitas sportuoti. Gimiau kaime netoli varžybas Genovaitę dažnai lydi Marijampolės ir tėvų pasiprašiau, Kaune gyvenanti dukra Ingrida kad penktą klasę galėčiau lankyUrbutienė, anglų kalbos mokyto- ti Marijampolėje, nes noriu eiti ja, kuri padeda angliškai nemo- į kokį nors sporto būrelį. Jono Jablonskio vidurinės mokyklos kančiai mamai susikalbėti. (dabar – Rygiškių Jono gimnazija) „Dukra anksčiau bėgiojo 200 ir kūno kultūros mokytoja man pa400 m distancijas. Kai ji mane pra- siūlė lankyti krepšinį. dėjo lydėti į varžybas, vėl pajuto džiaugsmą sportuoti ir varžytis, Šeštoje klasėje per mokyklos todėl dabar kartu sportuojame. lengvosios atletikos varžybas paBuvome išvykusios į Australiją, vyko pasiekti pergalių ir tuometis Naująją Zelandiją, dabar rengia- sporto mokyklos treneris, dabar mės birželio pabaigoje vyksian- jau šviesaus atminimo Jonas Jačiam pasaulio meistrų čempio- sulevičius mane pakvietė lankyti lengvosios atletikos treniruotes. natui Tamperėje, Suomijoje.

Irgi paėmiau ietį į rankas, nusviedžiau 25 metrus. Treneris Kazys Vilčinskas ir sako: „Viskas, mėtysi ietį.“ Taip pat dar stumdžiau rutulį. Toliau – studijos Vilniaus pedagoginiame institute, pratybos pas trenerį Anatolijų Pocių. Baigusi tris kursus ištekėjau, vyrui gavus paskyrimą dirbti Kazokiškių aštuonmetės mokyklos direktoriumi kartu su juo išvažiavau.

„

Ten praleidau ketverius metus, porą iš jų dirbau Vievyje kūno kultūros mokytoja. Šeimoje augo du vaikai, dar gyveno mama, tad mūsų penkių asmenų šeimai iškilo buto problema. Jo paieškos ir atginė mus į Radviliškio rajoną,

Šeduvą, kur nuo 1978 m. pradėjau dirbti kūno kultūros mokytoja Šeduvos tarybiniame ūkyje-technikume (dabar – Technologijų ir verslo mokymo centro Šeduvos mokymo skyrius).

Australiją, Naująją Zelandiją, Turkiją, Čekiją, Prancūziją, Portugaliją, kitur. Ir iš visur namo – su medaliais.

Bene pačios sėkmingiausios G.Kazlauskienei buvo III Europos 1993-iaisiais avarijoje žuvo mano sporto meistrų žaidynės Nicoje, vyras. Vėliau sukūriau šeimą su kur ji pelnė tris aukso medalius Vigantu Tarbūnu.“ rutulio stūmimo, disko ir svorio metimo varžybose. LAIMĖTI VIS SUNKIAU Dalyvauti sporto meistrų žaidy- „Be sporto jau neįsivaizduočiau nėse G.Kazlauskienė susigundė savo gyvenimo. Jau dvylika metų 2010-aisiais. Tai daryti ją paskati- kiekvieną rytą po pusvalandį dano 2009 m. Lietuvos sportininkų rau mankštas, o treniruojuosi trisišvyka į pasaulio meistrų žaidynes kart per savaitę. Ir per varžybas, ir Australijoje. Kai 2010-aisiais Ge- per treniruotes labiausiai mėgstu novaitei sukako 60 metų, ji nutarė stumdyti rutulį. pabandyti, ar ką nors dar sugeba, ar ne. Pomėgis sportuoti man suteikė galimybę pamatyti pasaulį, susiDebiutavo varžybose Kaune ir pažinti su įvairiomis kultūromis, rutulio stūmimo varžybose užė- patirti bendravimo džiaugsmą. mė trečią vietą (11,41 m). Šis re- Varžybos man padėjo pamatyzultatas tuo metu buvo trečias ti daug pasaulio. Tačiau kasmet pasaulyje tarp 60-mečių metikių. laimėti čempionatus vis sunkiau, Nuo to viskas ir prasidėjo. Per ateina jaunesnės varžovės, tovaržybas Genovaitė susitikdavo dėl dvikovoms reikia kruopščiai gerų pažįstamų: Jadvygą Puti- rengtis“, – neslepia Genovaitė. nienę, Levutę Bakelytę, Birutę Keršulienę, kitas. Buvo be galo Nemažai laiko atima ir darbas su įdomu bendrauti ir varžytis, vėl sporto klubu „Salikalnis“, kuris siekti pergalių. vienija 40 sporto mėgėjų. Nuo 1995 m. klubas priklauso Lietuvos 2011-aisiais Genovaitė debiutavo kaimo sporto ir kultūros asociaciEuropos meistrų žaidynėse Ita- jai „Nemunas“ ir dalyvauja jos renlijoje ir rutulio stūmimo rungtyje giniuose, rajono varžybose, orgabuvo ketvirta. Nuo to laiko pa- nizuoja Raudondvario ir aplinkinių sipylė kelionės į Italiją, Ispaniją, kaimų sporto šventes.

Namie įsirengiau sektorių, bet kūjo mėtyti negaliu, nes šiltnamis netoli. Nuvažiuoju pasportuoti ir į mokyklos sporto salę, bet ten nėra stadiono, tai kūjį ir ietį mėtau, stumiu rutulį nuo asfalto. GENOVAITĖ KAZLAUSKIENĖ

18

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Nr. 2

ŠEIMA Asmeninio albumo nuotr.

Trejų olimpinių žaidynių dalyvis SAULIUS BINEVIČIUS dabar aktyviai žaidžia krepšinį

Binevičių šeima

NUO OLIMPINIO SPORTO IKI FIZINIO AKTYVUMO Olimpiečių plaukikų Sauliaus ir Rugilės Binevičių neatsiejama gyvenimo dalimi tapo nuolatinis judėjimas

S

idnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvavęs Saulius Binevičius ir Pekino olimpietė Rugilė Mileišytė-Binevičienė su savo vaikais aštuonmete Izabele bei šešiamečiu Danieliumi po darbų vakarais eina pasivaikščioti ir kiekvieną kartą sparčiai žingsniuodami stengiasi nueiti iki 10 tūkst. žingsnių. „Pasivaikščiojimai po darbų mums yra didelė atgaiva“, – sako Kauno plaukimo mokyklos direktoriumi dirbantis ir aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose teisėjaujantis S.Binevičius.

matydamas mėgėjiškai plaukiojančius ir sveikatą stiprinančius žmones, bet siekti rezultatų jau nebenori. „Pats visą laiką būnu šalia baseino, bendrauju su jaunimu, teisėjauju įvairiose varžybose, bet jeigu pradėsiu siekti kažkokių tikslų, turėsiu dalyvauti pasaulio ir Europos veteranų čempionatuose, o tai atimtų daug laiko iš šeimos. Geriau būti su šeima ir užsiimti fiziniu aktyvumu“, – įsitikinęs garsus plaukikas, teisėjavęs Tokijo olimpinėse žaidynėse.

KREPŠINIO MEDALIAI Trejų olimpinių žaidynių dalyvis dabar aktyviai žaidžia krepšinį, dalyvauja mėgėjų varžybose ir raško medalius. Viena pastarųjų jo pergalių – Marijampolės veteranų krepšinio lygoje užimta pirma vieta. Ten kaunietis atstovavo „Justicijos“ komandai ir su draugais finale nugalėjo „Snaigę“ Tačiau profesionaliai treniruotis 55:48. Saulius komandoje pasižyir dalyvauti veteranų plaukimo mėjo sėkmingais blokais ir kibia varžybose Sauliaus jau netrau- gynyba. kia – 20 metų didžiajam sportui atidavusiam sportininkui dabar „Krepšinis buvo mano pirmolabiau patinka ten, kur viską reikia ji sporto šaka, pratybas lankiau pradėti nuo nulio. Jis džiaugiasi porą metų. Tačiau treneris man Jam ritualu tapo ir triskart per savaitę įšokti į baseiną ir nuplaukti po vieną kilometrą. Kai kas nors paklausia, gal kokioms varžyboms ruošiasi, fizinį aktyvumą puoselėjantis kaunietis šypsodamasis atsako: „Taip, ruošiuosi – savo aktyviam gyvenimui.“

neskyrė jokio dėmesio. Kai buvau dešimties, per privalomą antrokų mokymo plaukti programą mane pastebėjo plaukimo treneris Šarūnas Mažutaitis, kuris pasibaigus programai darė viską, kad pamirščiau krepšinį, nes į pratybas reikėjo važinėti gana toli, ir likčiau baseine.

Šiai komandai Saulius atstovavo visą sezoną ir žaidė labai sėkmingai: atkovodavo daugiausia kamuolių ir blokuodavo daugiausia metimų. Treneris Bronius Sabeckas aukštaūgį plaukiką pakvietė žaisti Kauno krepšinio mėgėjų C lygoje.

„Su ta komanda iš C lygos keliavau į B ir A lygas, jose žaidžiau po kelis sezonus. Rungtyniaudamas B lygoje buvau tapęs blokų karaliumi, bet taškais pasigirti negaliu. Vienoje komandoje teko garbė pažaisti su Vyteniu Jasikevičiumi, Vidu GinePlaukikų grupėje buvau pats aukš- vičiumi, Dariumi Songaila. čiausias, mane tai vieni, tai kiti vis tiek kalbino žaisti krepšinį. Seilę Treneris žaidėjams aiškindavo, varvindavau, bet žaisti krepšinį jog jie turi kamuolį man paduoti į trukdė tai, kad per savaitę vykda- rankas, nes esu ne krepšininkas, o vo dešimt plaukimo treniruočių, plaukikas. Plaukdamas jaučiu kienuo krepšinio mane nutolindavo kvieną pirštą, o krepšinio aikšteir traumos“, – prisimena garsus lėje nesu tas puolėjas, kuris pelno plaukikas. daug taškų, tačiau bandau prilygti tiems, kurie nuo jaunystės žaidžia Krepšinį 206 cm ūgio olimpietis krepšinį.“ pradėjo žaisti sulaukęs 29 metų, kai atsisveikino su didžiuoju plau- TAPO „LEDI“ NARIU kimu. Bendraklasio pakalbintas „Tačiau man, 36-erių žaidėjui, pradėjo dalyvauti mėgėjų varžy- Kauno krepšinio mėgėjų A lygobose, o pirmoji Sauliaus komanda je žaisti su jaunimu, kuris greitai buvo „YIT Kausta“, besivaržiusi bėga, meta, pasidarė per sunku. Kauno krepšinio įmonių lygoje. Nutariau toliau krepšinį žaisti veTreneris netgi buvo atėjęs pas mano tėvus į namus ir juos įtikinėjo, jog esu talentingas, galiu netgi tapti Europos čempionu, dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

teranų varžybose ir atstovauti Kauno sporto klubui „Ledi“, įsikūrusiam prieš daugiau nei 30 metų“, – pasakoja S.Binevičius. Į šį klubą, puoselėjantį fizinio aktyvumo tradicijas, nėra lengva patekti, tad olimpiečiui teko susidurti su dideliu iššūkiu, ar pavyks būti priimtam, nes tam reikėjo klubo bendruomenės pritarimo. Galiausiai trejų olimpinių žaidynių dalyvį ir 2003 m. Europos trumpojo baseino plaukimo čempionato bronzinį prizininką priėmė į „Ledi“ klubą. Prieš penkerius metus tapęs klubo nariu, Saulius su juo dalyvavo krepšinio turnyruose Estijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Amerikoje, Turkijoje. „Ledi“ komanda šiemet balandžio pradžioje per Kauno krepšinio mėgėjų lygos veteranų varžybas 40+ amžiaus grupėje užėmė trečią vietą. S.Binevičiaus indėlis, siekiant šio laimėjimo, ypač svarus: per rungtynes su „Plastena“ jis pelnė 16 taškų, atkovojo 10 kamuolių ir surinko 32 naudingumo balus. Tai buvo jų paskutinės varžybos šį sezoną.

Nr. 2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

20 p. Asmeninio albumo nuotr.

Treneris KĘSTUTIS ČESAITIS: „Tikiu ir laukiu, kad dar kuris nors mano auklėtinis pateks į olimpines žaidynes“

19

S.Binevičius teisėjavo Tokijo olimpinėse žaidynėse

Saulius ir Rugilė Binevičiai į fizinį aktyvumą įtraukė ir savo vaikus

UŽBŪRĖ VISAM GYVENIMUI Nuo gegužės iki rugpjūčio klubas užmiršta krepšinį ir pradeda žaisti futbolą. Su jais – ir Saulius. Buvęs plaukikas džiaugiasi, kad „Ledi“ klubas, kuriam vadovauja Giedrius Zabulionis, didelį dėmesį skiria šeimoms ir jau daugelį metų rugpjūčio mėnesį organizuoja šeimų paplūdimio tinklinio turnyrus, spalį – važiuoja dviračiais, o balandį ir liepą leidžiasi baidarėmis į žygius.

įtraukė ir savo vaikus – aštuonmetę Izabelę ir šešiametį Danielių. Kai Izabelei buvo vos pora mėnesių, Rugilė pirmą kartą ją nusinešė į baseiną, grūdino ir ragino visas mamas tą daryti su savo mažomis atžalomis. Su Izabele olimpietė visą žiemą kartą per savaitę vaikščiojo į baseiną ir rezultatai buvo akivaizdūs – dukrelė nė karto nesusirgo net sloga.

Olimpiečių šeima įsitikinusi, kad kiekvienas vaikas nuo mažų dienų turi būti mokomas plaukti, nes tada išvengs skaudžių nelaimių. Tėvai dar nežino, kokią sporto šaką Izabelė pasirinks, nes lanko šokius, gimnastiką, šuolius į vandenį ir plaukimą. O Danielius – dar darželinukas, bet jau žaidžia futbolą, krepšinį „Ledi“ klubo organizuojamuose ir lanko plaukimo pratybas. šeimų renginiuose dažnai dalyvauja ir jo žmona Rugilė, buvusi Po darbų vakarais visa šeima eina daugkartinė Lietuvos plaukimo pasivaikščioti ir stengiasi surinkčempionė ir rekordininkė, Peki- ti tam tikrą žingsnių kiekį. Rugilę no olimpietė. Išbandžiusi įvairią vaikščioti įpareigoja darbas, o veiklą šiemet ji rado širdžiai mielą Saulius džiaugiasi tokiais pasidarbą, apie kurį svajojo visą laiką – vaikščiojimais kartu su visa šeima. įsidarbino startuolio „#walk15“ Kauno rajono Teleičių gyvenvieįkūrėjos Vlados Musvydaitės va- tėje įsikūrusi olimpiečių plaukikų šeima pripažįsta: sportas ir fizinis dovaujamoje bendrovėje. aktyvumas juos užbūrė visam gyĮ fizinį aktyvumą olimpiečių šeima venimui. „Į fizinio aktyvumo renginius klubas įtraukia visą bendruomenę, būti kartu su ja įdomu ir smagu. Balandžio 10-ąją su krepšininkais atidarėme baidarių irklavimo sezoną, plaukėme Baltosios Ančios upe“, – pasakoja S.Binevičius.

206 cm ūgio plaukikas sėkmingai žaidžia krepšinį

„

Seilę varvindavau, bet žaisti krepšinį trukdė tai, kad per savaitę vykdavo dešimt plaukimo treniruočių, nuo krepšinio mane nutolindavo ir traumos. SAULIUS BINEVIČIUS

20

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

TRENERIS

Nr. 2

Garsiausias KĘSTUČIO ČESAIČIO auklėtinis – pasaulio plento čempionato prizininkas Ramūnas Navardauskas

SĖKMĖS RECEPTE – VIS NAUJESNI INGREDIENTAI Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

Treneris Kęstutis Česaitis: „Tikiu ir laukiu, kad dar kuris nors mano auklėtinis pateks į olimpines žaidynes“

K.Česaitis ir R.Navardauskas

G

būtent plento, pasaulio čempionate iškovojęs bronzos medalį, tikrai nusipelno teisę gauti rentą. Tačiau pas mus taip nėra. Gal Lietuvai būtų per didelė našta vienodai elgtis su visomis sporto šakomis, bet prioritetinėse tai turėtų būti norma.

egužės 10-ąją 60 metų jubiliejaus sulaukęs Kęstutis Česaitis įsitikinęs: „Dabartinis jaunimas pasikeitęs, reikia sugebėti kvėpuoti jų ritmu. Tik sutarimas ir supratimas veda prie pergalių. Prievarta niekada esminio rezultato nepasieksime.“

ja, bet tą dieną puikiai prisimenu. Dabartinis mano žentas Eligijus Dališanskas, kad smagiau būtų treniruotis, atsivedė Ramūną. Abu jie buvo kaimynai, darbštūs kaimo vaikinukai. Ramūnas geriau važiuodavo asmenines lenktynes, o Eligijus – finišuodavo.

Kvėdarnoje jaunuosius dviratininkus ugdantis Šilalės sporto mokyklos dviračių sporto treneris, kurio auklėtiniai jau kuris laikas yra stipriausi Lietuvoje, paskirtas ir Lietuvos jaunių rinktinės vyriausiuoju treneriu.

Smagūs buvo laikai, kai galėjome Mūsų grupėje išugdėme gabų vaiplanuoti pergales abiejose pagrin- kiną Aivarą Mikutį, kurio talentu Sėkmės receptas bėgant metams neabejoju. dinėse plento rungtyse. keičiasi. Kas tiko prieš 20 metų, šiandien jau praeitis. Kertiniai daApie savo geriausią mokinį esate Pernai Aivaras Lietuvos suaugu- lykai išlieka – didelis atsidavimas, sakęs, kad Ramūnas turi Dievo siųjų čempionate iškovojo du daug darbo, sporto fiziologijos dovaną, yra neeilinis dviratinin- sidabro medalius – tiek asmeni- išmanymas, atnaujinama trenirakas. Norint tokį žmogų rasti, rei- nėse, tiek grupinėse lenktynėse, o vimo metodika, glaudus kontaktas kia dirbti 200 metų. Nejaugi dau- šiemet tapo asmeninių lenktynių su mokslu, sutarimas su vaikais. giau nesitikite išugdyti panašaus suaugusiųjų čempionu ir grupinių lenktynių vicečempionu. Sėkmin- Dabartinis jaunimas pasikeitęs, meistriškumo dviratininko? gai lenktyniauja ir jo brolis Kristu- reikia sugebėti kvėpuoti jų ritmu. Tikiuosi rasti vieną kitą. Bet kad pas, Skaistė Mikašauskaitė. pasaulio čempionate galėtų tapti Dviratininkus ugdote nuo 1995prizininku, vis dar netikiu. Ten susi- Tokiame mažame miestelyje kaip ųjų. Kaip atsidūrėte Kvėdarnoje? renka visi talentingi, šalys, sportui Kvėdarna išugdėte ir daugiau diskiriančios mums nesuvokiamo delio meistriškumo dviratininkų: Kadangi 1987 metais tuometį dydžio biudžetus. Vien talento Gabrielę Jankutę-Navardauskie- Kūno kultūros institutą baigiau nę, Ingą Čilvinaitę-Češulienę, da- tik labai gerais pažymiais, vadinaneužtenka. bar treniruojate A.Mikutį. Koks muoju raudonu diplomu, gavau Todėl manau, kad dviratininkas, tokio sėkmingo darbo receptas? laisvą paskyrimą. Jau buvau ve-

Esate vienas labiausiai Šilalės sporto mokyklą garsinančių trenerių. Vien surasti ir išugdyti tokią žvaigždę, kaip 2015 m. pasaulio čempionato grupinių lenktynių bronzinis prizininkas, prestižinių daugiadienių lenktynių dalyvis Ramūnas Navardauskas, – puikus įrašas jūsų CV. Ar atsimenate tą dieną, kai šis auklėtinis atėjo į pirmąją treniruotę? Metams bėgant atmintis prastė-

Paminėjote tik keletą mano talentingų sportininkų. Turiu visą sąrašą dviratininkų, dalyvavusių Europos ir pasaulio čempionatuose, Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose (šešis kartus; dažnai netgi po kelis sportininkus), olimpinėse jaunimo žaidynėse. Jie iškovojo puikių rezultatų ir garsino Lietuvą.

dęs, žmona turėjo paskyrimą, tad kelias buvo aiškus. Esu marijampolietis. Pats buvau dviratininkas. Įvykdžiau kandidato į sporto meistrus normą, bet neturėjau gero trenerio. Kas keisčiausia – pats baigiau ne trenerių, o pedagoginį fakultetą. Metus dirbau gimnazijoje mokytoju, tada atvyko buvęs Šilalės sporto komiteto pirmininkas Rimantas Vaškys ir dabar jau anapilin iškeliavęs „Žalgirio“ tarybos pirmininkas Vytautas Kvietkus, jie ir įkalbėjo dirbti treneriu. Paklausė, per kiek laiko galiu išugdyti gero lygio dviratininką. Atsakiau, kad per penkerius šešerius metus. Mano žodžiai pasitvirtino. Kaip manote, ar garsi jūsų frazė, kad sportininkas turi labiau norėti pasiekti gerą rezultatą nei jo treneris, šiandien yra aktuali? Taip, tai geniali frazė. Ji veikia. Jei vaikas pradeda suprasti, kad jam

Nr. 2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

22 p.

Asmeninio albumo nuotr.

Apie sportą, fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą – šių sričių specialistai

21

rezultatas bus naudingas, – nuostabu. Einame teisingu keliu. Tik sutarimas ir supratimas veda prie pergalių. Prievarta niekada esminio rezultato nepasieksime. Prie šios minties jau šiandien galėčiau pridurti, kad vaikas, kuris geriau mokosi, kritinėse situacijose priima teisingesnius sprendimus. O koks sportas be kritinių situacijų?

Alfredo Pliadžio nuotr.

K.Česaitis su savo auklėtiniais Sūnus Kęstutis šiuo metu gyvena Šilalėje, čia turi privačią kliniką, su žmona Gabriele augina sūnų. Abu odontologai. Sūnus Lukas kol kas gyvena ir mokosi Kaune, trečiame kurse studijuoja odontologiją. Koks jūsų laisvalaikis, mėgstamiausias užsiėmimas? Kur labiausiai mėgstate praleisti atostogas?

Ar šiais laikais Šilalės rajone, Kvėdarnoje, sunku vaikus prikalbinti lankyti dviračių sporto treniruotes? Kvėdarnos gimnazijoje šiuo metu mokosi apie 300 mokinių. Kultivuojamos trys sporto šakos: tinklinis, futbolas ir dviračių sportas.

Laisvalaikiu mėgstu žvejoti, bet tik būdamas Norvegijoje vieną ar du kartus per metus. Lietuvoje žvejybai nėra laiko. Atostogauti patinka Turkijoje. Bet šiemet, ko gero, nepavyks, nes su Lietuvos jaunių rinktine per savo šeimos atostogas, ko gero, būsiu Šioje gimnazijoje kūno kultūros Europos čempionate Portugalijoje. mokytoja dirba ir jūsų žmona Ilona Česaitienė. Gal ji padeda tre- Jums neseniai sukako 60 metų. niruoti ir dviratininkus? Ar esate patenkintas pasirinktu gyvenimo keliu? Taip, daug padeda atrenkant vaikus, sprendžiant iškilusias proble- Sunkus klausimas. Jei šiandien mas. Kai išvykstame į treniruočių rinkčiausi iš naujo, ko gero, neprastovyklas, žmona padeda namie dėčiau ir nedirbčiau. Bet pasirinlikusiems sportininkams. Kartu or- kau šitą profesiją – ir ji man patinganizuojame varžybas. ka, myliu savo darbą.

K.Česaitis (kairėje) iš arti matė dviratininkų kovas Rio de Žaneiro žaidynėse

bendruomenės narių – įvairaus krečiai, bet apdovanojimą gavau. amžiaus sportininkų, trenerių, tei- 2011-aisiais man buvo įteiktas Lietuvos metų mokytojo prizas – irgi sėjų, aptarnaujančio personalo. labai svarbus apdovanojimas. Geriausius dviratininkus, išskyrus senjorus, apdovanojame pinigi- Tačiau 50-mečio proga nieko iš jokių departamentų negavau, niais prizais. 60-mečio – irgi nieko. Bet dirbu ne Rengdami varžybas subūrėme dėl medalių. Dirbu, nes malonu. nedidelę, bet gerą komandą – tai Prikalbinti tikrai sunku. Daug vaikų klubo darbuotojai, Šilalės sporto Kai dirbi, iš aplinkinių irgi reikalauji gyvena socialiai remtinose šeimo- mokykla, daug padeda rajono val- daugiau negu kiti. Ne visiems paAr jūsų pėdomis pasekė vaikai? tinka, atsiranda nepatenkintų. se. Dauguma tokių vaikų pripratę džia, rėmėjai, Egidijus Tutkus. Gal ir jie bandė minti pedalus? viską gauti neatlygintinai. Dirbti Jau keleri metai prisideda Lietuvos Tikriausiai esate deramai įvertingi. Optimizmo mažai. dviračių sporto federacija. Bendras tintas Kvėdarnos Kazimiero Užauginome tris vaikus ir jie visi Jauniaus gimnazijoje, kurioje buvo dviratininkai, treniravosi. TaKasmet Kvėdarnoje vyksta jūsų sutelktas darbas – ir pirmyn. dirbate kūno kultūros mokytoju čiau jų sportai baigėsi, kai įstojo organizuojamos dviračių spormokytis į universitetus. to varžybos, kurios nuo 2016 m. 2015 m. tapote Lietuvos kilnaus ekspertu? turi savo vardą – Ramūno Navar- sportinio elgesio laureatu. Už dausko taurė. Ką galite apie jas kokį kilnų darbą nusipelnėte šio Taip, esu įvertintas. Kažkaip pra- Dukra Emilija įgijo anglų kalbos filodėjau ir čia tebedirbu, turiu keletą loginį išsilavinimą ir dabar gyvena garbingo apdovanojimo? pasakyti? valandų, bet negaliu pasakyti, kiek Osle, susituokusi su R.NavardausŠiemet lenktynės vyks jau 25 kar- Kiek supratau, buvau pasiūlytas ilgai dirbsiu, nes pradėjo kirstis ko draugu ir treniruočių partneriu E.Dališansku. Augina tris vaikus. tą. Idėja jas rengti man kilo todėl, rajono, neišsiaiškinau, už ką kon- darbo grafikai. kad siekiau populiarinti dviračių sportą Lietuvoje. Keitėme pavadinimus, formatus – nuo kriteriumo Svajonių vis dar yra. Labiausiai norėčiau nors vieną iki daugiadienių lenktynių. Vis dar varijuojame, ieškome optimalaus vasarą paatostogauti ir pailsėti kartu su žmona. Kol sprendimo. Mažiausi vaikai pirmiausia eina į futbolą, po to į tinklinį ir tik sulaukę 10–12 metų jau pasiekia dviračio pedalus. Taip išeina, kad dirbu su tuo, kas lieka. Tokios rinkos sąlygos. Treneriu sunku dirbti tiek mažame miestelyje, tiek dideliame mieste. Gerai dirbti – dar sunkiau.

Kviečiame kaimyninių šalių sportininkus, tačiau atvyksta ir iš toliau, netgi yra dalyvavęs vienas australas. Į varžybas susirenka 200 ir daugiau Lietuvos dviračių sporto

„

dirbu, matyt, tai teks atidėti, nes vasarą būna pats lenktynių sezonas. KĘSTUTIS ČESAITIS

Bet kai žmogus dirbi be laisvadienių, nes dažniausiai savaitgaliais vyksta varžybos ir už tai niekas nemoka, o mėnesio pabaigoje gauni nepilną tūkstantį eurų, pasijunti vargšas. Ar dar turite neįgyvendintų svajonių? Svajonių vis dar yra. Labiausiai norėčiau nors vieną vasarą paatostogauti ir pailsėti kartu su žmona. Kol dirbu, matyt, tai teks atidėti, nes vasarą būna pats lenktynių sezonas. Taip pat tikiu ir laukiu, kad dar kuris nors mano auklėtinis pateks į olimpines žaidynes, kaip tą padarė Ramūnas Navardauskas. Jis dalyvavo Londono ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Į Rio žaidynes teko garbė nuvykti ir man. Jei ne Ramūnas, ko gero, būčiau ten niekada nenuvykęs.

22

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Nr. 2

PATARIMAI

Apie sportą, fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą – šių sričių specialistai

Šokėja Eglė Straleckaitė ir trenerė Rūta Daukšienė sutaria, kad čiuožimas – puikus laisvalaikio leidimo būdas, visada primenantis vaikystę Žinomos čiuožėjos Allison Reed fizinio rengimo trenerė Rūta Daukšienė pasakoja, kad čiuožiant dirba gilieji raumenys, todėl tai ne tik smagus laisvalaikio leidimo būdas, bet ir puiki treniruotė. „Čiuožiant dirba daug giliųjų raumenų, kurių vaikščiojant ar bėgiojant nepavyksta išjudinti. Ant ledo reikia pusiausvyros, koordinacijos, čiuožėjai treniruojasi šaltuoju sezonu, o tai turi teigiamos įtakos imuninei sistemai. Kaip ir užsiimant kitu sportu, taip ir čiuožiant gerėja kraujotaka ir širdies darbas. Sportas gerina nuotaiką ir atitolina depresiją“, – čiuožimo naudą vardija trenerė, knygos „12 savaičių iššūkis kūnui. Pokyčių stebėjimo ir užrašų sąsiuvinis“ autorė. Aktyvų poilsį mėgstanti šokėja Eglė Straleckaitė sako, kad visuomet stengiasi suderinti poilsį su aktyviomis veiklomis, tad ir čiuožimas ant ledo jai tikrai nesvetima veikla.

Tomo Želionio nuotr.

ČIUOŽIMAS VEIKIA NE TIK KŪNĄ, BET IR MINTIS

R.Daukšienė „Vaikystėje lankiau čiuožimą, tačiau dažnai sirgau ir nutraukiau šią veiklą. Galbūt būčiau buvusi visai ne šokėja, o čiuožėja“, – svarsto moteris. Šiuo metu čiuožimą lanko ir jos dukra, ir pati E.Straleckaitė neatmeta minties ateityje pasimokyti čiuožti, todėl naujoji arena – puikus paskatinimas. Šokėja drąsina išbandyti čiuožimą ir tuos, kurie dar nestovėję ant pačiūžų. Pasak jos, net įsitikinę, kad nemėgsta sporto ir fizinės veiklos, ieškodami atranda tas veiklas, kurios teikia malonumą. Čiuožimo

padeda atsipalaiduoti, atsikratyti negatyvių minčių, streso. Trenerė R.Daukšienė ragina prieš treniruotę spintelėje palikti telefoną ir mėgautis čiuožimu, aplinkinių kompanija, bendravimu. Neretai čiuožimas sukelia nostalgiškus prisiminimus. Apie tai užlipusi ant ledo visuomet pagalvoja ir R.Daukšienė: „Būdama su pačiūžomis prisimenu vaikystę, kai žiemą čiuožinėdavome ant užšalusio E.Straleckaitė su dukra tvenkinio ledo, nesibaimindami parkristi, tiesiog mėgavomės procesu. Per Kalėdas dovanų gavau pranašumas tas, kad šia veikla gali- treniruočių, pratimų giliesiems rau- pačiūžas, tad, tikiu, kad galėsiu ma užsiimti kartu su draugais. menims, tinka pilateso treniruotės dažniau prisiminti tas pozityvias emocijas.“ ar riedučiai“, – vardija trenerė. Natūralu, kad užčiuožus ant ledo mažai tikėtina, jog pavyks išvengti Jeigu niekada nečiuožinėjote ant Po pirmosios treniruotės nereikėkritimų, tačiau trenerė R.Daukšie- ledo, pirmą kartą gali būti nedrą- tų išsigąsti, jeigu jaučiate raumenų nė įspėja, kad su pačiūžomis reikia su, tad tiesiog atvykite į ledo are- skausmą, tai visiškai normalu, ypač būti atsargiems, nepersistengti, ną ir stebėkite treniruotes. Kauno jeigu iki tol retai užsiimdavote fizinebandyti sugalvotų triukų. ledo rūmuose esančios kavinės ne veikla. Norint, kad šis skausmas „Caffeine“ barista pasakoja, kad greičiau praeitų, svarbu judėti, tei„Įvertinkite savo fizinę formą. Pir- neretai būtent prie staliuko, iš giamai veikia ir kontrastinis dušas. mą kartą užlipę ant ledo pajauskite balkono stebėdami treniruotes, pusiausvyrą, patį čiuožimą, pajus- žmonės bando prisijaukinti ledą ir Prieš stodamiesi ant ledo įvertinkite savo fizinę formą, ir jeigu turite kite, kur jūsų silpnosios vietos – įveikti nerimą. kelio sąnarių, klubų, nugaros prokorpusas, nugara, o gal skauda sąnarius. Tai gali būti ženklas, kad rei- Be jau minėtos naudos fizinei svei- blemų, treniruotes verčiau kol kas kėtų papildomai pastiprinti kelio katai, čiuožimas, kaip ir kita fizinė atidėkite arba pasitarkite su savo sąnarius, atlikti korpuso stiprinimo veikla, teigiamai veikia emocijas, gydytoju ar treneriu.

BĖGIKAMS PADEDA IŠMANIEJI LAIKRODŽIAI Apklausos rodo: beveik 30 proc. šiuo metu reguliariai bėgiojančių asmenų pradėjo sportuoti pandemijos metu

sius rodiklius, kuriuos turėtų stebėti kiekvienas bėgikas, ir nurodo, kaip juos sekti padeda išmanusis laikrodis.

Kartu su bėgikų voromis parkuose ar sporto aikštelėse atsirado poreikis efektyviai sekti savo bėgimo rezultatus ir daromą pažangą. Atrodytų, kad šią problemą išsprendė išmaniosios technologijos, o visų pirma – išmanieji laikrodžiai. Kita vertus, moderniausi prietaisai siūlo daugybę stebėjimo galimybių, tarp kurių galima lengvai pasimesti, o kelių funkcijų prasmė ir toliau išlieka miglota. Tad kokius duomenis sekti svarbiausia ir ką jie iš tikrųjų rodo?

1. Vidutinis bėgimo greitis ir atstumas

„Išmaniųjų laikrodžių technologijos progresuoja sparčiai ir užtikrintai, todėl sumanius prietaisus turintys sportininkai džiaugiasi tikslia informacija apie treniruočių kokybę ir sveikatos būklę. Pavyzdžiui, bėgikai jau kuris laikas gali patogiai sekti, kiek ir kokiu tempu buvo nubėgta, kaip po intensyvių krūvių atsigauna kūnas, ar matomas progresas džiugina, ar verčia pasitempti. Tačiau nepaisant duomenų prieinamumo, analizuoti visus duomenis ir suprasti jų svarbą gali būti sudėtinga – ypač tiems, kurie sportuoja individualiai ir tik pradėjo pirmąsias treniruotes“, – nurodo Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje.

„Modernūs išmanieji laikrodžiai atsigavimo laiką nustato pagal jūsų organizmo patiriamą krūvį, širdies ritmo rodiklius, streso ir miego duomenis. Pavyzdžiui, specialiai bėgikams sukurtame „Huawei“ išmaniajame laikrodyje „Watch GT Runner“ įdiegta profesionali bėgimo programa „TruSport“, kuri kiekvienam sportininkui pateikia patarimų, susijusių su treniruočių intensyvumu ir poilsio laiku. Be to, prietaisas kasdien stebi miego kokybę ir patiriamą stresą, todėl kiekvienas sportininkas susipažįsta su svarbiausia informacija, kuri būtina norint įvertinti optimalų atsigavimo laiką“, – teigia U.Eidžiūnaitė.

Vidutinis bėgimo tempas ir įveiktas nuotolis yra labiausiai paplitę duomenys, kuriuos stebi kiekvienas sportininkas. Vidutinis bėgimo greitis parodo vidutinį kiekvieno įveikto kilometro laiką. O nubėgto atstumo rodmuo daugeliui yra girdėtas, bet ne mažiau svarbus – pagal jį matuojame atliekamą progresą. „Nubėgtas atstumas ir vidutinis greitis yra reikšmingi duomenys, tačiau norint pasiekti maksimaliai tikslų rezultatą reikia pasirūpinti tiksliomis vietos nustatymo funkcijomis. Verta priminti, kad bėgimo laikrodžio palaikoma GPS funkcija gali pateikti netikslius duomenis dėl bėgimo vietos ir ryšio problemų. Pavyzdžiui, bėgant tarp aukštų pastatų ar miške. Todėl norint maksimaliai tikslios informacijos verta pasirūpinti išmaniuoju laikrodžiu, kuris buvimo vietai nustatyti naudoja bent kelias palydovines sistemas“, – pataria U.Eidžiūnaitė.

4. Deguonies kiekis kraujyje U.Eidžiūnaitė

Šio rodiklio sekimas sportuojant yra vienas patikimiausių būdų, kaip įvertinti treniruotės intensyvumą.

„Daugelis išmaniųjų laikrodžių ne tik matuoja širdies ritmą, bet ir rodo širdies aktyvumo (arba ritmo) zonas. Širdies ritmo zonos paprastai apskaičiuojamos pagal maksimalų širdies susitraukimų skaičių per minutę. Šis rodiklis yra individualus ir priklauso nuo amžiaus, genetinių savybių. Pačių širdies ritmo zonų yra penkios: 2. Širdies ritmo sekimas pirmoji zona žymi mažą krūvį, o Daugelis išmaniųjų laikrodžių siūlo penktoji – patį didžiausią. Neširdies ritmo matuoklį, kuris vieno- priklausomai nuo pasiruošimo, Ekspertė išskiria keturis svarbiau- dai pravartus per ir po treniruotės. norint palaikyti sveiką kūną len-

Kraujo prisotinimo deguonimi (SpO2) rodmuo leidžia įvertinti deguonies kiekį kraujyje. Šio rodigvesni ir ilgesni bėgimai turėtų klio stebėjimas ypač svarbus jau išlikti 1–2 zonose, o sunkesni ir pažengusiems sportininkams. orientuoti į maksimalų greitį – 3–4 zonose. Taigi širdies ritmo ste- „Matuoti deguonies kiekį kraujyje bėjimas leidžia sekti savo kūną ir naudinga, norint įsivertinti kontreniruotis efektyviau“, – paaiški- kretų treniruotės krūvį. Dėl šios funkcijos kiekvienas sportininkas na U.Eidžiūnaitė. gali stebėti, ar intensyvių apkrovų metu jo kūnas gali pagaminti būti3. Atsigavimo laikas ną deguonies kiekį. Jei deguonies Poilsio ir atsigavimo laikas yra procentinė dalis kraujyje sumažėsvarbus bet kuriam sportininkui, jo, tai signalas, kad sportuojate virnes leidžia tinkamai sureguliuoti šydami savo organizmo galimybių krūvius ir nepervargti. Sutariama, ribas. Šį rodiklį būtina sekti nuolakad atsižvelgiant į treniruotės in- tos, nes per mažas deguonies kietensyvumą ir fizinį pasiruošimą kis gali sukelti dusulį, galvos skausatsigavimo laikas gali svyruoti nuo mą ar net alpulį“, – apibendrina U.Eidžiūnaitė. šešių valandų iki dviejų parų.

Nr. 2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Jau septintą kartą Butrimonyse vykusioje sporto ir meno šventėje „Adamkiada“ dalyvavo 500 mokinių iš 21 Lietuvos kaimo mokyklos

23

24 p.

Sportas didina vaikų ištvermę, stiprina imunitetą bei raumenyną, gerina nuotaiką, ugdo koncentraciją, atsakomybę, lyderystės įgūdžius Ugdymo specialistai pataria tėvams, kaip jie galėtų padėti atžaloms atrasti aktyvaus laisvalaikio malonumą. Mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ vaikų sporto trenerė Ieva Kublickienė sako, kad šiandienos vaikams būtinas visapusiškas fizinis aktyvumas, kurio metu visos besiformuojančio organizmo sistemos – kaulai, raumenys, nervai, sausgyslės, imuninė sistema – būtų įdarbintos.

tris ketvirtadalius šio laiko vaikas turėtų užsiimti vidutinio sunkumo fizine veikla: bėgioti, važinėtis dviračiu, o vieną ketvirtadalį skirti intensyvesniam sportui – žaisti krep„Svarbu suprasti, kad sportas įdar- šinį ar futbolą. bina ne tik vaiko kūną, bet ir protą. Tyrimai rodo, kad sportuojantys Tėvai geriausiai pažįsta vaikus ir gali vaikai geriau mokosi. Jau dabar padėti atžaloms atrasti veiklą, kuri kai kurie mokytojai į pamoką inte- teiktų daugiausia džiaugsmo. I.Kugruoja fizinį aktyvumą, kad vaikai blickienė akcentuoja, kad tėvai nemokytųsi judėdami“, – atkreipia turėtų savo pomėgių piršti vaikams: dėmesį I.Kublickienė. jeigu jums vaikystėje patiko karatė, tai nereiškia, kad ir jūsų vaikas norės Mokyklinio amžiaus vaikams per kultivuoti kovos menus. savaitę fiziniam aktyvumui rekomenduojama skirti 450 min., arba „Kartu su vaiku renkantis fizinę 7,5 val. Mokytoja sukonkretina, kad veiklą vertėtų atsižvelgti į atžalos

LSU nuotr.

TĖVAMS: KAIP PRATINTI VAIKUS SPORTUOTI Mokytoja pabrėžia, kad vaikai mokosi iš juos supančios aplinkos pavyzdžių. Taisyklė paprasta – jeigu norite paskatinti vaikus judėti, privalote tą daryti patys.

„Siūlyčiau atrasti šeimos sporto rutiną, kai tėvai kartu su vaikais užsiima fizine veikla, pavyzdžiui, reguliariai atlieka mankštą. Svarbu atsiminti, kad fizinio aktyvumo forma gali būti įvairi. Taigi tėvai kartu su vaikais gali ne tik sportuoti, bet ir šokti, žaisti judrius I.Kublickienė žaidimus ir užsiimti panašiomis veiklomis“, – primena I.Kubliccharakterio savybes, tempera- kienė. mentą, norą sportuoti komandoje ar individualiai. Tėvai turėtų paska- Pavasaris ir vasara – puikus laikas tinti vaiką išmėginti įvairius sporto ugdyti naujus aktyvaus laisvalaikio būrelius, kad vaikas žaisdamas, įpročius. Sporto trenerė skatina klysdamas, bandydamas atrastų tėvus su vaikais dažniau išeiti pasijam labiausiai patinkantį fizinio vaikščioti po parką, išsiruošti į žygį aktyvumo būdą“, – tėvams pataria miške. sporto trenerė. „Atšilus orams pats laikas iš sandėJi atkreipia dėmesį, kad sportas liukų ir garažų išsitraukti dviračius, ne tik stiprina kūną, bet ir sportuo- paspirtukus, riedlentes, riedučius. jančiam vaikui padeda išsiugdyti Iš pradžių galima susitarti su vaiku, lyderystės, pasitikėjimo savimi, kad pasivažinėsite lauke bent 10 atsakomybės, pareigingumo įgū- minučių, o vėliau laiką ilginkite“, – džius, lavina atmintį, moko kon- pataria I.Kublickienė. centruoti dėmesį, veikti stresinėJi skatina išnaudoti miestuose mis aplinkybėmis.

įrengtas sporto aikšteles, kuriose galima išmėginti įvairiausius treniruoklius bei karstynes. „Galiausiai imkite kamuolį į rankas ir kartu su vaiku eikite į krepšinio ar futbolo aikštelę ir išbandykite šias sporto šakas. Svarbiausia – parodykite vaikui, kad judėti smagu, bei padėkite atrasti maloniausią fizinio aktyvumo formą“, – sako I.Kublickienė. Motyvuoti vaikus išmėginti įvairias sportines veiklas bus lengviau, jei tėvai pasiūlys bent nedidelį apdovanojimą už įdėtas pastangas. Pasak I.Kublickienės, galima taip susitarti su vaiku: jeigu jis penkis kartus nueis į pasirinktą treniruotę, tuomet jo lauks sutartas apdovanojimas ir siurprizas. Taigi vaikas turės papildomą stimulą išbandyti naują veiklą. „Vaikai dažnai girdi, kad sportuoti sveika. Taigi sportuodami kartu su vaiku aptarkite, kuo konkrečiai žmogui naudingas fizinis aktyvumas. Papasakokite, kad sportuojant didėja kūno ištvermė, tvirtėja raumenys, smegenys gauna daugiau deguonies, stiprėja imunitetas“, – pataria I.Kublickienė.

KO IEŠKOTI VAISTO INFORMACINIAME LAPELYJE Pavasaris ir vasara – laikas, kai dažniau galima išgirsti apie pradėtas dietas ar įsigytą sporto klubo abonementą Vaistininkas Tautvydas Endriukaitis sako, kad atšilus orams sulaukia ir daugiau klientų, ieškančių svorio kontrolei skirtų preparatų, užklausų. Jis įspėja, kad tai gali padėti pasiekti norimų rezultatų, tačiau svarbu ne tik atidžiai susipažinti su pasirinktu preparatu, bet ir pakoreguoti kitus kasdienius įpročius. Vaistininkas sako, kad svorio kontrolei naudingų medžiagų galima išvardyti nemažai ir daugelis jų – augalinės kilmės. „Pavyzdžiui, gvaraninės paulinijos (guaranos) ir kambodžinės garcinijos – šių augalų ekstraktai palaiko riebalų apykaitą, o tai naudinga svorio kontrolei. Taip pat kūno masės kontrolei naudingas artišokų ekstraktas, apetitą sureguliuoti gali padėti kiaulpienių ekstraktas“, – medžiagas, kurių naudinga ieškoti lieknėjimui skirtų preparatų sudėtyje, vardija interneto vaistinės „Mano vaistinė“ vaistininkas T.En- taip pat neretai būna tirpiųjų skaidulų iš gliukomanano, kuris, laidriukaitis. kantis mažesnės energinės vertės Norintieji atsikratyti papildomų dietos, padeda tirpinti svorį. Kokilogramų dažnai ieško preparatų, vojant su papildomais kilogramais kurių sudėtyje yra maistinių skai- svarbu pasirūpinti, kad organizmui dulų. Pasak vaistininko, tai teisin- netrūktų chromo, kuris padeda gas pasirinkimas, nes šios sugeria palaikyti normalią gliukozės kondaug skysčio, užpildo skrandį ir centraciją kraujyje. taip suteikia sotumo jausmą. Vaistininkas pastebi, kad svorio kon- Vis dėlto renkantis preparatus, trolei skirtuose maisto papilduose skirtus svorio kontrolei, svarbu at-

neaiškios kilmės maisto papildų rizikuojate sveikata. Didžiausia rizika įsigyti neaiškios kilmės produktų yra turgavietėse, nepatikimose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose“, – vardija „Mano vaistinė“ vaistininkas. Tą patvirtina ir klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė. Jos tikinimu, lieknėjimui skirtais preparatais žmonės apsinuodija retai, bet jeigu taip nutinka, priežastis dažniausiai yra neaiški preparato kilmė ir tiekėjas. Pasak gydytojos, pradėjus vartoti svorio kontrolei skirtus preparatus labai svarbu stebėti savo savijautą. „Jei pradėjus vartoti papildus svoris ima kristi neįtikėtinai greitai, nors niekas daugiau gyvenime nesikeitė, o naktimis kamuoja nemiga, atsirado nerimas, ėmė berti odą, šlapimas tapo tamsus kaip juodoji arbata, kamuoja didelis silT.Endriukaitis pnumas – geriausia vartojimą nutraukti. Kartais papildų vartojimas su naujai prasidėjusia liga gali būti kreipti dėmesį ne tik į sudėtį, bet tik sutapimas, bet geriau įvertinti ir į tai, kur jo įsigyjate – juos, kaip riziką ir papildą atidėti vėlesniam ir visus kitus maisto papildus bei laikui“, – perspėja gydytoja. vaistus, svarbu įsigyti tik legaliai veikiančiose interneto vaistinėse Nors pradėjus mesti svorį noriar fizinėse prekybos vietose. Vais- si greito rezultato, vaistininkas tininkas paaiškina, kad taip galite T.Endriukaitis sako, kad poveikis būti tikri, jog įsigyjate preparatus, dažniausiai pastebimas tik tinkurių sudėtis įvertinta specialistų kamai suvartojus visą kursą. Taip pat norintieji pastebimo efekto ir jie yra saugūs vartoti. neretai įsigyja net keletą skirtingų „Įsigydami nelegaliai parduodamų, sulieknėti padedančių maisto pa-

pildų, tačiau specialistas įspėja, kad tokiu atveju reikia atidžiai išstudijuoti jų sudėtį, nes atsiranda perdozavimo rizika. Vaistininkas atkreipia dėmesį į dar vieną dalyką: kad ir kaip tai viliotų, siekiant greitesnių rezultatų negalima viršyti nustatytos rekomenduojamos dozės – jei rekomenduojama vartoti po vieną tabletę ar kapsulę per dieną, tikrai nereikia savarankiškai didinti dozės. Vis dėlto kartais klientams tenka priminti, kad svorio kontrolei skirti maisto papildai neduos trokštamo rezultato, jeigu tam nebus skiriamas kompleksiškas dėmesys. Vaistininkas pabrėžia, kad svarbu nepamiršti visavertės mitybos ir sveiko gyvenimo būdo, nes maisto papildai gali būti pasitelkiami tik kaip viena iš pagalbinių svorio kontrolės priemonių. Vaistininkas T.Endriukaitis primena, kad svarbu skirti dėmesio subalansuotai mitybai ir pasirūpinti, kad suvartotumėte tiek kalorijų, kiek jų sudeginate, svorio numesti pavyks, jeigu kalorijų sudeginsite daugiau nei suvartojate, todėl labai svarbu atrasti mėgstamą fizinę veiklą, kuri padėtų tai padaryti. „Mano vaistinė“ specialistas taip pat primena, kad maisto racione turėtų netrūkti daržovių, vaisių, riešutų, gerųjų riebalų. Taip pat svarbu vartoti pakankamai vandens, nes neretai alkio jausmas gali būti painiojamas su troškuliu.

24

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

TRADICIJA

Nr. 2

„Adamkiados“ dalyviai varžosi būtent tose sporto šakose ir rungtyse, kurias mėgo prezidentas VALDAS ADAMKUS – 60 m bėgimo, šuolio į tolį, futbolo

APDOVANOJIMAI – SU PREZIDENTO PARAŠU Butrimonių gimnazijos nuotr.

Jau septintą kartą Butrimonyse vykusioje sporto ir meno šventėje „Adamkiada“ dalyvavo 500 mokinių

V.Valvonis ir V.Adamkus

P

askutinį gegužės savaitgalį į Butrimonis Alytaus rajone vėl sugrįžo respublikinė sporto ir meno šventė „Adamkiada“, skirta Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo globotų kaimo mokyklų mokiniams bei prezidento Valdo Adamkaus sportiniams rezultatams ir kilniems tikslams įprasminti.

kasmet varžosi būtent tose sporto šakose ir rungtyse, kurias mėgo prezidentas V.Adamkus – 60 m bėgimo, šuolio į tolį, futbolo.

Pats V.Adamkus Butrimonių gimnazijoje yra lankęsis tris kartus. O prieš prasidedant jo vardo renginiui prezidentas visada autentiškais parašais nugalėtojams ir laureatams bei mokykloms nugaŠią šventę Butrimonių gimnazija lėtojoms pasirašo sertifikatus ir surengė jau septintą kartą. 500 diplomus. mokinių iš visos Lietuvos varžėsi tose rungtyse, kurias V.Adamkus „Prieš šiemetines žaidynes teko pamėgo jaunystėje, jaunieji daili- garbė pabūti pas prezidentą, jis ninkai dalyvavo plenere, vyko dai- pasirašė diplomus, gerą pusvalandį pabendravome. Kitais metais nų konkursas. Valdas Adamkus pažadėjo įsteigti „Kai 2014-ųjų pavasarį Almos savo vardinę pereinamąją taurę“, – Adamkienės labdaros ir paramos pasakojo V.Valvonis. fondas po 15 metų oficialiai baigė savo veiklą, mūsų gimnazijai buvo Komandų įskaitoje šiemet nugapatikėta likti jo ambasadoriais. Į lėjo Vilniaus rajono Riešės gimgimnaziją iš fondo buvo suvežta nazistai. Antrą vietą užėmė Kelsukaupta atributika ir įrengtas tos mės rajono Tytuvėnų gimnazijos, veiklos muziejus. Viską šventai trečią – Raseinių rajono Ariogalos saugome įkurtame fondo atmi- gimnazijos komanda. nimo kambaryje, tęsiame jo pradėtas veiklas. Taip gimė sporto ir Visoms mokykloms, dalyvavumeno šventė „Adamkiada“, kurios sioms ,,Adamkiados“ šventėje, pagrindinis tikslas – tęsti fondo buvo įteikti padėkos raštai su globotų mokyklų bendradarbia- V.Adamkaus parašu. vimą bei partnerystę, lygiuotis į prezidento puikius sportinius Visų lengvosios atletikos rungčių laimėjimus, propaguoti sveikos nugalėtojai ir prizininkai buvo apgyvensenos ir olimpizmo idėjas, dovanoti medaliais ir diplomais, per sportą ugdyti tvirtą mokinių pasirašytais prezidento. charakterį bei formuoti tinkamas vertybines nuostatas“, – pasakojo Nugalėtojams prizų įsteigė ir Lie„Adamkiados“ idėjos autorius Val- tuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos lengvosios atletikos, Liedas Valvonis. tuvos futbolo federacija, Alytaus Jis pats yra mokęsis Butrimonių rajono savivaldybė, Alytaus rajono mokykloje, po to baigė Lietuvos Visuomenės sveikatos biuras, lėšų kūno kultūros institutą ir dirbo fizi- prizams skyrė Kazicko šeimos nio ugdymo mokytoju bei lengvo- fondas, buvo teikiami rėmėjų prizai. Šventės metu visus dalyvius sios atletikos treneriu. pietumis pavaišino Lietuvos kaiNors kiekviena „Adamkiada“ vis mo sporto ir kultūros asociacija kitokia, bet jaunieji sportininkai „Nemunas“.