Issuu

2024 Nr. 9

2023 M. BALANDIS NR. 4 (164)

OLIMPINĖ PANORAMA

B 2

OLIMPINĖ PANORAMA

„SPORTAS“ NR. 9 (2024) LEIDĖJA VŠĮ SPORTO LEIDINIŲ GRUPĖ ĮMONĖS KODAS 300093445

4 Iniciatyva Pažintis su tinkliniu – vasaros ir žiemos stovyklose

OLIMPIEČIŲ G. 17, LT-09237 VILNIUS EL. P. REDAKCIJA@SPORTAS24.LT DIREKTORIUS IR VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS MARIUS GRINBERGAS

8 Pomėgis Aistra – maratonai ir maudynės eketėje

TEL. +370 686 09 700 EL. P. MARIUS@SPORTAS.INFO BUHALTERIJA FINANSININKĖ RIMA TARAŠKEVIČIENĖ TEL. +370 685 15 621

12 Sveikatingumas Darbdaviams - svarbūs specialistų patarimai

ISSN 1392-9259

TURINYS

INDEKSAS 5214

16 Klubas Tikslas – skleisti teisingas vertybes

20 Iššūkis Nemažina apsukų

24 Patarimai Nebijokime pirmo žingsnio

INICIATYVA

PAŽINTIS SU TINKLINIU – VASAROS IR ŽIEMOS STOVYKLOSE PRIEŠ AŠTUONERIUS METUS VEIKLĄ PRADĖJUSI VAIKŲ TINKLINIO STOVYKLA (VTS) ŠIEMET PIRMĄ SYKĮ STOVYKLĄ SURENGĖ IR ŽIEMĄ. ŠIOS INICIATYVOS KŪRĖJAI – ŽINOMAS LIETUVOS TINKLININKAS, BUVĘS KELMIŠKIS, O DABAR KAUNE GYVENANTIS GILBERTAS KERPĖ IR KLAIPĖDIETIS LAURYNAS GEDMINAS.

Jie susipažino studijuodami Lietuvos sporto universitete, buvo kurso draugai. Pagrindinių VTS organizatorių siekis – iš visos Lietuvos suvažiavusius vaikus išmokyti žaisti tinklinį, perteikti gerus žaidimo įgūdžius ir visiems kartu smagiai leisti laiką. Pirmaisiais metais stovykla buvo surengta Plateliuose, ten vienoje pamainoje dalyvavo 11 vaikų. Po to stovyklos buvo rengiamos dviem, trimis pamainomis, vaikų vis gausėjo, o pernai pirmą kartą jau buvo net keturios pamainos, kiekvienoje jų treniravosi po 50 vaikų ir jaunuolių nuo 10 iki 18 metų. Stovyklose dalyvauja ne tik Lietuvos miestų ir miestelių vaikai, bet ir kraštiečiai iš kitų šalių. Pernai tinklinį dvi savaites kaimo turizmo sodyboje „Bertašiūnų vienkiemis“ mokėsi žaisti iš Vokietijos, Norvegijos, Anglijos suvažiavę vaikai. Kartu lavino lietuvių kalbą, susirado daug draugų. Į pirmąsias stovyklas Plateliuose irgi buvo atvykę jaunųjų kraštiečių iš svetur. 4

VTS vykdavo vasarą. Bet atsirado nemažai vaikų, kurie sportuoja visus metus ir tinklinį nori žaisti žiemą salėje, todėl šiemet sausio pradžioje per mokinių atostogas pirmą kartą buvo surengta penkių dienų žiemos stovykla. Jau ne vienus metus gvildenta mintis buvo įgyvendinta. Tam pasirinkta greta Raseinių esanti kaimo turizmo sodyba „Karpynė“, į kurią suvažiavo 41 žaidėjas nuo 13 iki 18 metų iš visos Lietuvos ir treniravosi du kartus per dieną. „Įsiklausėme į norus, įvertinome galimybes ir nuo šiol susitiksime ne tik vasarą, bet ir žiemą. Į mūsų vasaros ir žiemos stovyklas gali atvykti visi. Netgi tie, kurie niekada nėra čiupinėję tinklinio kamuolio. Visus mielai priimame ir išmokome žaisti, atskleidžiame tikrąsias vaikų galimybes. Visi kartu gyvename, maitinamės, būname viena darni bendruomenė. Kaip ir kiekvienais metais, kyla nemažai iššūkių. Tačiau aštuonerių metų patirtis leidžia į sunkumus žiūrėti kaip į dar vieną išsprendžiamą problemą.

INICIATYVA

Manome, kad su jomis susitvarkome, tapome geresni, atidesni ir brandesni. Viską darome patys, džiaugiamės, kad sportiniu inventoriumi, sportiniais marškinėliais mums padeda RIO sporto arena, kiti rėmėjai“, – pasakoja VTS organizatorius G.Kerpė. Jis Lietuvos sporto universitete paskutinius metus studijuoja edukologijos krypties doktorantūroje ir pernai kaip treneris 12 dienų stažavosi Italijoje, dalyvavo klubų treniruotėse, matė aukščiausiosios lygos rungtynių, kuriose žaidė ir Indrė Sorokaitė. Šiam smalsiam tinklinio entuziastui pavyko suburti puikią VTS bendraminčių trenerių komandą: be L.Gedmino, niekada neatsisako padirbėti su jaunimu ir šiaulietis Dainius Kučinskas, raseiniškis Aurimas Dyglys bei kaunietis Alanas Silkinas. Tinklinio stovyklos rengiamos jau aštuntą sezoną, tad suvažiuoja nemažai žaidėjų, kuriuos treneriai jau gerai pažįsta. Yra tokių vaikų, kurie į stovyklą atvyko penktą kartą. Tačiau naujokų jie nepažįsta, todėl iš pradžių stovyklų organizatoriai įvertina atvykusiųjų fizinę savijautą ir technines galimybes.

Šiemet žiemos stovykloje „Karpynėje“ vaikai treniravosi ir uždaroje paplūdimio aikštelėje, ir salėje. Kiekviena diena prasidėdavo mankšta, o vienas rytinių ritualų būdavo kvėpavimo pratimai. „Pirma treniruotė buvo daugiau apsižiūrėjimo, sudarėme po dvi paplūdimio ir salės tinklinio grupes. Į grupes vaikus išskirstėme todėl, kad jie būtų panašaus lygio. Vienoje grupėje treniravosi jau pažengę žaidėjai, o kitoje tie, kuriems reikia tobulėti. Tačiau visi žaidėjai gavo daugmaž vienodų žinių. Per visą stovyklavimo laiką jų įsisavino gana daug. Manau, gautas žinias jie sugebės pritaikyti praktiškai. Vaikai ne tik treniravosi, bet kiekvieną dieną dalyvavo įvairiose veiklose. Vakare konferencijų salėje lavino protą, varžėsi vieni su kitais, šoko, dainavo, piešė, žaidė stalo žaidimus ir leido kartu laiką iki vėlumos“, – pasakoja G.Kerpė, kuris tinklinį dar aktyviai pats žaidžia ir pernai, atstovaudamas Gargždų „Amber Volley“ komandai, laimėjo Lietuvos tinklinio taurės varžybas. Stovyklautojai „Karpynėje“ galėjo jėgas atgauti treniruoklių salėje, paplaukioti 16 m baseine, kuriame dar yra

INICIATYVA

kaskada, povandeninės srovės, sūkurinė vonia. Į svečius buvo atvykęs atletinio rengimo treneris kaunietis Algirdas Stuknys, kuris per savo karjerą dirbo su salės ir paplūdimio tinklininkais, krepšininkais, lengvaatlečiais, šokėjais, plaukikais. Dabar jis dirba su Lietuvos moterų ir vyrų 3x3 krepšinio rinktinėmis, kurios tęsia kovą dėl patekimo į Paryžiaus olimpines žaidynes, rūpinasi „Žalgirio“ krepšinio akademijos bei „Vyčio“ vyrų krepšinio komandos fiziniu rengimu. A.Stuknys jaunuosius sportininkus supažindino su specialiai tinkliniui skirta pramankšta, jos teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, pagrindiniais rekomenduotinais pratimais. Atletinio rengimo treneris paaiškino, kuo svarbi treniruotės atvėsimo dalis, atsakė į gausius vaikų klausimus, suteikė įvairios naudingos informacijos. G.Kerpė prisiminė, kad ne kartą į jų stovyklas vaikus atvežę tėvai norėdavo pasižiūrėti, ar atžaloms patiks tinklinis, nes iki tol jie jokios sporto šakos treniruočių nebuvo lankę

arba žaisdavo tik mokykloje. Įsitikinę, kad jų vaikai stovykloje atrado tinklinį, klausdavo, kur būtų galima lankyti šios sporto šakos treniruotes. VTS treneriai mielai suteikia informacijos, kur derėtų ieškoti tinklinio specialistų. Kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ vykusi stovykla visiems vaikams labai patiko, jie jau klausinėja, kada bus kita. Tačiau reikia palaukti vasaros. Pasak G.Kerpės, šiemet numatytos keturios vasaros stovyklos, kurios vyks keturiomis pamainomis ir kiekvienoje jų treniruosis po 50 vaikų. Pirmoji stovykla – liepos mėnesį pamėgtoje kaimo turizmo sodyboje „Bertašiūnų vienkiemis“, kuri išskirtinai pritaikyta paplūdimio tinkliniui. Čia žaidėjai susitiks trečią kartą. „Savo stovyklose auginame vaikus ir jaunimą. Tačiau apima liūdesys, kad kai kurių žaidėjų nesulaukiame kitose stovyklose. Didelis džiaugsmas, kai stovyklų dalyviai tampa mūsų artimais draugais. Jie sugrįžta, aplanko, prisideda prie stovyklos gyvenimo ir tampa artimais žmonėmis. Nors per metus kartu praleidžiame vos savaitę, dvi ar tris, tačiau bendras ryšys išlieka ilgam“, – pabrėžia G.Kerpė.

INICIATYVA

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Asmeninio albumo nuotr.

POMĖGIS

S.Litvinavičius į ledinį vandenį lenda bent kartą per savaitę

AISTRA – MARATONAI IR MAUDYNĖS EKETĖJE

ILGAMETIS JONAVOS BĖGIMO KLUBO „MARATONAS“ PREZIDENTAS SAULIUS LITVINAVIČIUS TURI DVI AISTRAS: MARATONUS IR MAUDYNES ŽIEMĄ. PER SAVO MĖGĖJIŠKĄ KARJERĄ JIS JAU ĮVEIKĖ 143 MARATONUS, O MAUDYNĖMIS ŽIEMĄ SUSIŽAVĖJO 2022-AISIAIS, SUSIGUNDĘS 25 METRŲ PLAUKIMO EKETĖJE VARŽYBOMIS TRAKUOSE. Jonaviškis net dešimt kartų bandė jėgas 24 valandų bėgimuose, kuriuose įveikė nuo 160 km iki 204 km. Kelis kartus teko varžytis su pasaulio čempionu ir rekordininku vilniečiu Aleksandru Sorokinu. 2019 m. Albi (Prancūzija) jie dalyvavo pasaulio 24 valandų bėgimo čempionate. Tada nugalėtoju tapęs ir Lietuvos rekordą pagerinęs A.Sorokinas nubėgo 278,973 km, o S.Litvinavičius įveikė 192,717 km ir užėmė 109 vietą. Tai buvo antrasis Sauliaus pasaulio čempionatas – šiose varžybose jis debiutavo 2017 m. Belfaste. 2021-aisiais S.Litvinavičius dalyvavo Pabianicės mieste vykusiame Lenkijos 24 valandų bėgimo čempionate ir buvo A.Sorokino pasaulio rekordo, kuriam pagerinti prireikė įveikti 308,87 km, liudininkas. Sauliaus rezultatas – nubėgta 165,65 km ir užimta 38 vieta. „Žinojome, kad Aleksandras Lenkijoje šturmuos pasaulio 8

rekordą, ir su kolegomis vykome jam padėti. Sekėsi puikiai, prisidėjome prie rekordo. Tačiau pastaruoju metu neįvykdau normatyvo ir nepatenku į pasaulio čempionatus, kuriuose varžosi pajėgi Lietuvos rinktinė“, – apgailestauja S.Litvinavičius. Patriotiniai bėgimai S.Litvinavičiaus sportiniame metraštyje – ir patriotiniai bėgimai nuo Lietuvos prezidentų paminklų iki Prezidentūros kiemelio Kaune. Per porą metų su kolega Mariumi Zakarausku į Prezidentūros kiemelį jis bėgo tris kartus: pirmą – nuo Ukmergės rajone Užulėnio kaime esančio Antano Smetonos paminklo, antrą – nuo Kazio Griniaus memorialo Mondžgirėje, Ąžuolų Būdos girininkijoje, ir trečią, patį sunkiausią, – nuo Kaltinėnų gimnazijos kiemelyje esančio Aleksandro Stulginskio paminklo. Šis bėgimas (apie 120 km) pavyko tik iš antro karto, nes per pirmąjį sutemo ir teko kelionę nutraukti.

POMĖGIS

Šiemet Sauliaus tikslas – į Prezidentūros kiemelį bėgti nuo centrinėje Vilkaviškio aikštėje esančio Jono Basanavičiaus paminklo. Pradėjo nuo krepšinio S.Litvinavičius anksčiau žaidė krepšinį, o maratonu susidomėjo 2003 m., kai po karinės tarnybos panoro sužinoti, kokia jo fizinė būklė, ir bėgimuose sumanė išbandyti ištvermę. Tąkart dalyvavo „Maxima“ taurės varžybose ir įveikė 10 km nuotolį. Tada jonaviškis iš žinomo tuomečio Lietuvos maratonininko Igno Staškevičiaus išgirdo, kad 2004 m. mėgstančių bėgti ir norinčių pajusti maratono dvasią lauks nauja bėgimo šventė: „Maxima“ taurę keis

tarptautinis Vilniaus maratonas, kuriame Saulius ryžosi dalyvauti. „Tada dar nebuvau susipažinęs su bėgimu: pradedu bėgti, po to paeinu, vėl bėgu, vėl paeinu. Pasirodžiau nei gerai, nei blogai – kažkur per vidurį. Galiu pasigirti, kad pavyko aplenkti didelį sporto entuziastą politiką Algirdą Sysą. Tas maratonas mane užkabino. Po to trejus metus (2005– 2007 m.) dirbdamas Šiaurės Airijoje kelis kartus bandžiau jėgas Belfasto ir Dublino bei kituose maratonuose. Kai distancijose pradėjo traukti kojų raumenis, supratau, kad reikia treniruotis. Nuo tada kibau į darbus. Mano geriausias maratono rezultatas – 3 val. 3 sek. Bėgimą pa-

S.Litvinavičius jau įveikė 143 maratonus

POMĖGIS

mėgo ir žmona Gintarė“, – pasakoja Saulius, Jonavoje dirbantis santechniku. Būtent Gintarė Litvinavičienė dabar vadovauja klubui „Maratonas“.

tę. Plaukti nebuvo lengva, pamačiau, jog man reikia daug mokytis iš geriausių sveikuolių, kurie eketėje atrodė lyg tikri ruoniai.

Jubiliejaus proga – 50 mylių

Tų varžybų įspūdis buvo nerealus: sušilo ir kūnas, ir siela. Vos vieną kartą pabandžiau, o efektas, nors ir trumpalaikis, išliko. Nutariau toliau dalyvauti sveikuolių varžybose Trakuose. Tačiau plaukimui lediniame vandenyje reikia pasiruošti, ką dabar ir darau“, – pasakoja S.Litvinavičius.

Praėjusių metų rugsėjo 6-ąją S.Litvinavičiui sukako 50 metų. Jubiliejaus proga jis bėgo 50 mylių dviračių taku nuo Raudondvario iki Kulautuvos. Apskritai pernai Saulius įveikė apie dešimt maratonų. Du kartus bandė jėgas ir dvejose 24 valandų bėgimo varžybose: Vingio parke ir Olandijoje. Be to, Vingio parke dalyvavo bėgime „Vilnius 700 Ultra“ ir įveikė 70 km distanciją. „Mano vienas mėgstamiausių – puikiai organizuotas kalnų maratonas Latvijoje, kai tenka bėgti 2 km virš jūros lygio miške esančia trasa. Vienais metais maratono neįveikiau, o pernai tikslą pasiekiau. Bėgti teko nuo kalno į kalną – ir taip visą distanciją“, – prisimena Saulius. Tačiau geležiniu žmogumi pašnekovas savęs nelaiko: „Man patinka ištvermė, o greičiu nepasižymiu ir šiai savybei lavinti neturiu nei laiko, nei jėgų. Bėgioju ištisus metus – nuo sausio iki sausio.“ Sveikatos šaltinis Kai baigiasi vasara, prasideda kitas S.Litvinavičiaus gyvenimas – maudynės eketėje. Užsikrėtęs šiuo žiemos iššūkiu, jis jau negali sustoti ir pripažįsta, jog lįsti į ledinį vandenį nėra taip paprasta – reikia įveikti save. Dideliu išbandymu jonaviškiui tapo varžybos Trakuose 25 metrų eketėje. Kad galėtų plaukti lediniame vandenyje, žmonės suvažiuoja iš visos Lietuvos. „Labai įdomus buvo startas, nes į eketę reikėjo šokti ne atsispyrus nuo kranto, o lipti į ledinį vandenį ir, laikantis už ledo, laukti signalo, kada galėsime pradėti plaukti. Plaukiau nesiruošęs, prieš tai vos kelis kartus įšokęs į eke-

Maudynės žiemą

Pernai gruodžio pabaigoje po proginio bėgimo „Į Naujus 2024“ Kūjagalviuose, kur Saulius įveikė maratoną, jau kitą dieną atgaivą rado Šveicarijos tvenkinyje netoli Jonavos. Dar po poros dienų jau maudėsi Užusalių tvenkinyje ir naujam gyvenimui atgimstančiame Neveronių paplūdimyje. Spaudė 10 laipsnių šaltukas, tačiau sveikuolio jis negąsdino. „Pasiskaitau, kur būna iškirstos eketės, ir skubu jomis pasinaudoti. Būna, kad ir pačiam kokiu pagaliu tenka pasidarbuoti, išdaužyti ledą“, – sako S.Litvinavičius. Dabar kiekvieną savaitę jis į ledinį vandenį stengiasi panirti vieną ar du kartus. Kelias dešimtis sekundžių pasimankština ir, pradėjus šalti kojų pirštams, lipa į krantą. „Man maudynės žiemą – puikus būdas išsaugoti sveikatą, sustiprinti imuninę sistemą, pasimaudęs energijos gauni visai dienai. Neriant į ledinį vandenį, nublanksta dienos rūpesčiai, išgaruoja negeros mintys. Maudynės stiprina imuninę sistemą, grūdina organizmą, jis tampa atsparesnis įvairiems virusams. Dabar mintyse – varžybos Trakuose kovo mėnesį. Ten laimėti nesitikiu, bet noriu patikrinti save, kaip per metus patobulėjau. Sudėtingiausia būna ne pats plaukimas šaltame vandenyje, bet išlipus į krantą, kai pučiant vėjui reikia apsirengti“, – pripažįsta S.Litvinavičius.

POMĖGIS

Sveikuolio pomėgis – patriotiniai bėgimai nuo Lietuvos prezidentų paminklų iki Prezidentūros kiemelio Kaune

Klubo nariai bendrauja ne tik lengvosios atletikos stadionuose – vyksta tradicinės vakaronės

SVEIKATINGUMAS

DARBDAVIAMS – SVARBŪS SPECIALISTŲ PATARIMAI

STATISTIKA RODO, KAD PERDEGIMAS – VIENA OPIAUSIŲ MŪSŲ LAIKŲ PROBLEMŲ. AMERIKOS PSICHOLOGŲ ASOCIACIJOS DUOMENIMIS, NET TRYS IŠ PENKIŲ ŽMONIŲ DARBE JAUČIASI PERVARGĘ PSICHOLOGIŠKAI AR FIZIŠKAI. SKAIČIUOJAMA, KAD PERVARGIMAS PASAULIO EKONOMIKAI KASMET PRIDARO NET 125–190 MLRD. JAV DOLERIŲ ŽALOS. 12

SVEIKATINGUMAS

Nenuostabu, kad ir darbuotojai, ir darbdaviai vis aktyviau ieško išeičių. Darbuotojų atsiliepimų apie savo darbdavius portalo „Glassdoor“ tyrimas atskleidė, kad žmonės labiausiai vertina tas darbdavio suteikiamas papildomas naudas, kurios susijusios su sveikata ir sveikatinimu. Net 80 proc. respondentų sako, kad jos svarbesnės net už šiek tiek didesnį atlyginimą. Didėjantis dėmesys darbuotojų sveikatai sparčiai aktyvina pasaulinę sveikatinimo rinką, kurios vertė siekia net 5,6 trilijono JAV dolerių, o kasmetis jos augimas spartesnis nei pačios ekonomikos. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad įmonėse taikomos sveikatinimo programos – būdas ne tik pasirūpinti darbuotojais, bet ir išlaikyti juos itin konkurencingoje darbo rinkoje. Lietuvos nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovė Lina Nosevič pataria į darbuotojų sveikatinimą žiūrėti plačiau. Ekspertės tikinimu, čia ypač svarbi darbuotojų edukacija: galima pasikviesti lektorių, kurie papasakotų apie įvairių procedūrų ir terapijų naudą, ir taip sužadinti darbuotojų susidomėjimą ar motyvaciją rūpintis savo sveikata. „Stebėdami pastarųjų kelerių metų tendenciją matome, kad vis dažniau organizuojamos specialios darbostogos, kai į sveikatinimo įstaigą atvykusiai įmonei sudėliojama visa programa: mankštos, mitybos planas, sveikatinimo procedūros, susitikimai su specialistais. Kartu jiems pasiūlomos darbo erdvės, susitikimų kambariai. Taip galima

atrasti labai daug sveikatinimo veiklų“, – sako L.Nosevič. Ji džiaugiasi, kad įmonių išvykos vis rečiau siejamos su alkoholio vartojimu ir vis dažniau orientuojamos į sveikatinimą. Vis dėlto, asociacijos vadovės tvirtinimu, Lietuvos darbdaviai turėtų labiau pasistengti ir daugiau dėmesio skirti darbuotojų sveikatai ir savijautai. Ypač turint omenyje dabartines geopolitines įtampas ir prastėjančią visuomenės fizinės sveikatos būklę. L.Nosevič, kaip ir kiti sveikatinimo įstaigų specialistai, pabrėžia, kad darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į penkis svarbius aspektus. Atpažinti ir kovoti Tyrimai rodo, kad stresą darbe reguliariai patiria maždaug trys ketvirčiai darbuotojų. Kaip pabrėžia specialistai, stresas yra visiškai normali emocija, kylanti kaip atsakas į kartais pasitaikančius išorinius dirgiklius ir situacijas. Problemos prasideda tuomet, kai stresas tampa kone nuolatine būsena. „Darbe praleidžiame labai reikšmingą savo gyvenimo dalį. Paprastai bent jau aštuonias valandas per dieną. Ir čia tuo atveju, jeigu viskas gerai. Natūralu, kad tai, kas vyksta šioje aplinkoje, mums daro didžiulę įtaką. Kai kiekvieną dieną patiriame įvykių grandinę, kuri mus išmuša iš vėžių, stresas tampa nuolatinis, o tai jau daro labai neigiamą įtaką mūsų psichologinei sveikatai“, – sako sveikatos centro „Energetikas“ psichologė Ana Marija Leonavičienė. Stresą neretai skatina darbo aplinka. Kaip pastebi SPA „Vilnius“ medicinos direktorius Konstantinas Ovsyanni-

SVEIKATINGUMAS

kovas, nuolatinis dėmesio sutelkimas žmogui paprastai kelia nesibaigiančią įtampą ir nerimą. Negana to, nuobodi aplinka neleidžia nuo to streso pabėgti. „Paprastai, siekdamas padidinti darbo našumą, darbdavys biuro darbuotojus dar panardina į savotiškas konkurencines sąlygas. Žmogus jaučiasi taip, lyg jam vis reikia ką nors įveikti – būti geresniam už ką nors. O dar tas jausmas, kad nuolat esi stebimas ir vertinamas“, – darbdavių dažnai daromą klaidą įvardija pašnekovas, raginantis verčiau kurti emociškai draugiškesnę darbo kultūrą. Venkite perdegimo Perdegimu vadinama būsena, kai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį ir mažai energijos, apie darbą galvoja išskirtinai neigiamai, yra absoliučiai neproduktyvus. Įdomu tai, kad nuo jo labiau kenčia jauni žmonės. Duomenys rodo, kad perdegimas būdingas 59 proc. tūkstantmečio kartos, bet tik 31 proc. vyresnės kartos jų kolegų. Vis dėlto A.M.Leonavičienės tokia statistika visai nestebina. „Jauni žmonės neįvertina savo jėgų. Jie dirba viršvalandžius, grįžę dar sėdi socialiniuose tinkluose, pamiega kokias keturias valandas. Tai tiesus kelias į perdegimą. Reikia išmokti tinkamai paskirstyti laiką. Poilsio dienos turi būti poilsio. Gyvenimas negali būti viena ilga darbo savaitė. Jei nepailsėsime, kūnas galiausiai pats pasakys, kad jam taip netinka. Tada poilsio namuose jau atsidursite priverstinai. Tačiau daug smagiau čia atvažiuoti patiems, savo noru“, – teigia ji. Specialistai perspėja, kad emocinis pervargimas gerokai sunkiau pataisomas nei fizinis. Raumenims dažniausiai pakanka poilsio ir tinkamos mankštos, o dėl pervargimo

K.Ovsyannikovas

išsivysčiusiems nerimo sutrikimams, depresijai reikia daug daugiau laiko. Tai ne tik pačių darbuotojų, bet ir darbdavių problema. Laimingi darbuotojai yra tiesiog produktyvesni, tad rūpintis jų psichologine gerove – vienareikšmiškai protingas verslo sprendimas. „Daugybė tyrimų patvirtina, kad smegenys tada produktyviausios, kai yra atsipalaidavimo būsenos. Sukūrus tokias ramybės sąlygas, darbo vietoje padidės produktyvumas, sumažės streso poveikis darbuotojams. Neatsitiktinai tokios kompanijos, kaip „Google“, „Goldman Sachs“ ar „Ford Motor Company“, kasdienybėje taiko sąmoningumo praktikas“, – pateikia pavyzdį K.Ovsyannikovas. Darbo aplinka Stresas ir perdegimas – dvi dažniausios psichologinės sveikatos bėdos. Tačiau vien jomis potencialios grėsmės tikrai neapsiriboja. Net iš pažiūros itin patogios darbo sąlygos iš tikrųjų gali slėpti labai realius pavojus. „Gali atrodyti, kad šiuolaikinės darbo sąlygos biure yra daug patogesnės ir draugiškesnės mūsų sveikatai. Tačiau sėdimas gyvenimo būdas, nuolatinė nepatogi laikysena, maisto ir kavos perteklius, rūkymas, dulkės, garsai, intelektinis ir emocinis stresas, infekcijų plitimui idealios sąlygos ir kiti dalykai lemia, kad gerokai išplito lėtinės ligos“, – dėsto K.Ovsyannikovas. Kaip dažniausius negalavimus jis išskiria nemigą, širdies ir kraujagyslių, virškinimo trakto, regėjimo sutrikimus, kvėpavimo takų ligas, hemorojų, nutukimą, nugaros skausmus, uždegimines dubens srities ligas ir t.t. Atsakymas į daugelį šių problemų yra prevencija. Darbdaviai turėtų pasirūpinti ergonomiškais baldais, gera

A.M.Leonavičienė

SVEIKATINGUMAS

kioje pačioje padėtyje. Paradoksalu, bet į neurologus dėl nugaros skausmų dažniau kreipiasi ne medkirčiai ar statybininkai, o buhalteriai, vairuotojai ir biurų darbuotojai. Pastariesiems gali padėti kūno rengybos (fitneso) treniruotės, reguliarios judrumo pertraukėlės, per kurias pakylama iš vietos pasivaikščioti ir apšilti“, – pataria K.Ovsyannikovas. Pasak gydytojo, požiūris, esą darbuotojų sveikata yra jų pačių reikalas, – labai trumparegiškas. Darbdaviai kaip tik turėtų skatinti daugiau judėti, sveikai maitintis. Neatsitiktinai vis daugiau verslo įsitraukia į žingsnių iššūkius, turi savo sporto sales ir pan. Tokios investicijos duoda grąžos. Statistika rodo, kad vienas į darbuotojų sveikatą investuotas euras darbdaviui sugrįžta trigubai, mat toks žmogus yra produktyvesnis, rečiau serga ir t.t. Investuokite į sveikatą Specialistai ragina investuoti ne tik į sportą, bet ir į paprasčiausią poilsį. Atokvėpiui, aplinkai pakeisti skirtos pertraukos teigiamai veikia tiek mūsų psichologinę, tiek fizinę sveikatą. Kaip sako A.M.Leonavičienė, kokybiška savaitgalio išvyka mums duoda didžiulės naudos. vėdinimo sistema. Tačiau dar svarbiau kurti atitinkamą sveikatos kultūrą – skatinti aktyvų gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas darbuotojams pasirūpinti savo sveikata. Sveikas gyvenimo būdas Net 38 proc. pasaulio gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. Jeigu tendencijos nesikeis, prognozuojama, kad 2035 m. tokie žmonės sudarys didesnę pusę žmonijos. Ši bėda – tai prastos mitybos ir menko fizinio aktyvumo padarinys. Nereikia net sakyti, kad per didelis svoris didina ir kitų ligų rizikas. Ne sutapimas ir tai, kad ši problema itin suaktualėjo išpopuliarėjus sėdimam darbui. „Žmogaus kūnas sukurtas judėti, o ne ilgai sėdėti to-

„Kūną esame pratę dėvėti ir niekaip jam neatsidėkoti. Aš raginu sau vis užduoti klausimą: ką aš duodu savo kūnui, kiek į jį investuoju? Dar ne taip seniai šešiasdešimtmetės atrodė suvargusios, vaikščiojo su skarelėmis. Dabar tokių metų moteris tiesiog žydi. Taip, gyvename kokybiškiau, bet tai įmanoma tik investuojant į save. Tie, kurie sportuoja, gerai maitinasi, pailsi, atrodo ir jaučiasi daug geriau. Už visokius materialius dalykus žmogui svarbiau geri potyriai, įspūdžiai“, – įsitikinusi „Energetiko“ psichologė. Jai pritaria K.Ovsyannikovas. Pasak jo, žmogui būtinas balansas, todėl visi turime mokytis, kaip jį išlaikyti, kaip dirbti labiau atsipalaidavus, gerbiant savo ir kito teisę į poilsį.

Klubo „Arėjas“ nuotr.

KLUBAS

„Arėjo“ auklėtiniai skina pergales ir Lietuvoje, ir užsienyje

TIKSLAS – SKLEISTI TEISINGAS VERTYBES

VILNIAUS SPORTO KLUBAS „ARĖJAS“, ĮSIKŪRĘS PRIEŠ AŠTUONERIUS METUS, STIPRINA SAVO VEIKLĄ, PO TRUPUTĮ TAMPA TVIRTA IR ATVIRA BENDRUOMENE. DABAR KLUBE TRENIRUOJASI DAUGIAU KAIP ŠIMTAS VAIKŲ, YRA IR VYRESNIO AMŽIAUS SAMBO MĖGĖJŲ. Klubo „Arėjas“ vadovai – Karimas Muradovas, Lietuvoje gimęs dagestaniečio ir lietuvės sūnus, tarptautinės klasės sporto meistras, daugkartinis Lietuvos kovinio sambo čempionas, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas, bei Aurimas Krukauskas, daugkartinis Lietuvos sambo ir kovinio sambo, pankrationo bei mišrių kovos menų (MMA) čempionas. „Su Aurimu klube ir gyvenime esame kaip vienas. Patys nesijaučiame esantys aukšto lygio sportininkai. Juk svarbiausia, ką darome ir ar sugebame meilę atiduoti kitiems. Tegul už mus kalba geri, kilnūs darbai.

laiko vieni kitus. Mūsų klube vaikai treniruotes gali lankyti jau nuo trejų ketverių metų. Treneriai siekia, kad vaikai mokytųsi vieni iš kitų, išlaikytų pagarbą sau ir kiekvienam čia esančiam žmogui. Nesvarbu, tai būtų jaunas ar senas, naujokas ar aukšto lygio sportininkas. Visi čia yra lygūs ir taisyklės visiems galioja vienodos“, – mintimis dalijasi K.Muradovas. Kam ir kada kilo mintis įsteigti sporto klubą „Arėjas“?

Noriu paskatinti kitus ir kartu pasidžiaugti, kad sportas bei judėjimas man padėjo pasveikti ir daug ko išmokti, nes prieš tai turėjau labai rimtų sveikatos bėdų.

Nuo vaikystės su Aurimu Krukausku mus siejo daug dalykų: tėvai, varžybos, kelionės, vidiniai išgyvenimai, gautos pamokos, panaši pasaulėžiūra. Tai ir atvedė mus iki bendro gyvenimo kelio. 2015 metais nutarėme įsteigti klubą.

„Arėjo“ sporto klubo tikslas – skleisti teisingas vertybes, dalintis patirtimi, perteikti žinias, kurias esame sukaupę, toliau kurti ir augti visapusiškai bei kuo daugiau atiduoti jaunajai kartai. Malonu ir gera, kai salėje visos amžiaus grupės tarpusavyje draugiškai bendrauja ir pa-

Sporto salę Karoliniškėse kūrėme kartu su Kovos menų akademija, pirkome sportinį inventorių, kilimus. Norėjome suburti nuoširdžių, gerų žmonių ratą – komandą, su kuria būtų gera ir jauku treniruotis, siekti bendrų sportinių tikslų. Klube turime savo ideologiją, vertybes,

KLUBAS

taisykles, kurias saugome ir puoselėjame. Treniruotis ateina įvairūs žmonės. Tiems, kuriems tinka sąlygos, lieka, o kiti išeina, kažkas vėl grįžta, išbandę kitus klubus. Įkalbinti vaikus treniruotis nėra sunku, svarbiausia – skirti jiems dėmesio, nukreipti tinkama ir teisinga linkme. Prie vaikų prieiname širdimi ir protu, patys iš jų mokomės, priimame savo klaidas, ir vaikai, tą jausdami, pasitiki ir atsiveria mums. Džiaugiamės, kad užsiėmimus dabar lanko ir jau užaugę čempionai, kurie padeda auginti bei dalijasi savo patirtimi su jaunąja karta. Kiek dabar klubą lanko vaikų, vyresnio amžiaus sambo, kovinio sambo ir bokso entuziastų, kiek dirba trenerių? A.Krukauskas ir K.Muradovas

Klubą lanko daugiau kaip šimtas aktyviai sportuojančių vaikų, moksleivių, taip pat džiaugiamės, kad turime nemažai vyresnio amžiaus narių – veteranų, kuriems per 50 ar 60 metų.

Kai vaikai pradeda lankyti treniruotes, nuo ko pradedate ir kiek praeina laiko, kol jie jau gali dalyvauti varžybose?

Klubą lanko daugiau berniukų nei mergaičių, tačiau labai šaunu, kad atsiranda pasitikėjimas ir merginų, moterų ateina vis daugiau. Mūsų klube, be manęs, dar dirba Karolina Šapokaitė, A.Krukauskas ir Romas Zavadskis. Dažnai savo patirtimi su jaunąja karta ateina pasidalinti Lietuvos nusipelnęs sambo treneris Eduardas Rudas.

Per pirmąsias treniruotes vaikams visada leidžiame tiesiog būti užsiėmimuose, apsiprasti, o treneriai stebi jų psichologines, fizines savybes, mėgina įžvelgti, kokia jų gyvenimo suformuota asmenybė. Visi vaikai skirtingi, kiekvienas turi savų pranašumų bei trūkumų, kuriuos reikia padėti išugdyti ar prigesinti. Žinome, kad už kiekvieno silpno charakterio slypi stipri asmenybė, kuriai reikia padėti atsiskleisti, ir atvirkščiai. Mūsų tikslas – jas atrasti, iškelti į paviršių ir padėti vaikams tą suvokti. Kai matome, kad vaikas, norintis dalyvauti varžybose, jaučia baimę, tačiau yra pasiruošęs nugalėti save, mes visada jį palaikome ir esame šalia. Ar klubas veikia kiekvieną dieną, kada atsidaro ir užsidaro durys? Jei tik yra norinčiųjų sportuoti, klubas veikia visą parą. Kas padeda „Arėjui“ išgyventi? Šis klausimas turi dvi medalio puses: materialią ir dvasinę. Sporto klubo „Arėjas“ veikla yra kilni, bet nedėkinga. Visi klubo treneriai turi kitus darbus, verslus, iš ko ir gyvena. Tačiau į visa tai žiūrime iš aukščiau ir esame dėkingi Dievui už galimybę padėti vaikams tobulėti ir suprasti, kokios naudos gyvenime jiems suteiks fizinis aktyvumas ir sveikatingumas. Siekiame, kad jie užaugtų dorais Lietuvos piliečiais ir ateityje sukauptą patirtį perduotų ateinančioms kartoms.

E.Rudas ir K.Muradovas

Problemų kyla dažnai ir skirtingų, tačiau esame laimingi, kad jas spręsti padeda vaikučių tėvai ir klubo veiklą palaikantys žmonės. Taip pat esame dėkingi Vilniaus miesto savivaldybei ir visiems draugams, kurie mus remia ir padeda gyvuoti. Po truputį tampame didele šeima, stipria, atvira bendruomene ir dar tik pradedame augti. 17

KLUBAS

„Arėjo“ auklėtiniai išmoksta įvairių kovos menų

Nemažai klubo sportininkų dalyvavo pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“. Vadinasi, ne tik ant kilimo bėga sportininkų dienos?

seminarus, pasidalinti savo gyvenimo ir sambo patirtimi. Vaikai ir vyresnio amžiaus sportininkai įdėmiai klausosi, bendrauja, mokosi.

Kuo dažniau ir daugiau sportininkus stengiamės užimti už salės ribų, supažindiname juos su įvairia fizine veikla, kitomis sporto šakomis, dalyvaujame įvairiuose edukaciniuose, pažintiniuose renginiuose. Taip ugdome vaikų kompetencijas, skiepijame pilietiškumą, plečiamės ir lavinamės visapusiškai.

Gal klube sportuoja tėvai ir vaikai, broliai ir seserys? Mums ypač džiugu, kad turime be galo daug pavyzdžių,

Kokias puoselėjate tradicijas, kaip dažnai vaikams organizuojate šventes, turnyrus? Tradicijų turime daug ir skirtingų, jas kuriame ir puoselėjame visi kartu. Vaikams ir suaugusiesiems kasmet organizuojame stovyklą prie Baltijos jūros. Pernai į sportinę veiklą įtraukėme ir pensinio amžiaus senjorų iš visos Lietuvos, jie savo pavyzdžiu parodė vaikams, kad pradėti sportuoti niekada nevėlu. Taip pat kartu su tėveliais švenčiame valstybines šventes, organizuojame bendras veiklas, išvykas, kurios labiau suartina. Patys stengiamės dalyvauti visose organizuojamose varžybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, pernai vykome į Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, Latviją, kitas šalis. Į savo organizuojamus renginius stengiamės pritraukti kuo daugiau vaikų ir senjorų, o ne vien aukšto meistriškumo sportininkų. Taip pat bendradarbiaujame ir padedame Lietuvos sambo federacijai organizuoti įvairius renginius: Lietuvos čempionatus, sambo pradininko Pranciškaus Eigmino tarptautinį turnyrą, į kurį suvažiuoja daug sportininkų iš įvairių pasaulio šalių, seminarus, stovyklas ir kt. Lietuvoje turime labai daug aukšto lygio sportininkų, meistrų ir ieškoti mokytojų užsienyje beveik netenka. Su meistrais kartu organizuojame bei kviečiame surengti 18

„Arėjo“ salė

KLUBAS

kai tėvai, sportuodami patys, atsiveda ir atžalas. Kiti, vesdami pas mus vaikus, ir patys pradeda lankyti treniruotes, nes supranta, kad fizinis aktyvumas yra svarbi gyvenimo dalis, o vaikams juk svarbiausia – gyvas pavyzdys.

Kaip „Arėjui“ sekasi dalyvauti varžybose?

Sportuojančių seserų ir brolių taip pat turime daug.

Sekasi puikiai, esame pasiekę daug pergalių, iškovoję medalių, laimėję daug komandinių taurių, taip pat geriausio sportininko bei trenerio apdovanojimų. Žinoma, tenka ir pralaimėti. Mūsų tikslas nėra vien medaliai ir taurės, svarbiausia – užauginti vaikus kultūringais, dorais, laisvais, išsilavinusiais žmonėmis.

Pavyzdžiui, brolių Edvino Černecovo ir Sergejaus Dulko sausio 28-ąją Rygoje laukia kovos MMA narve. Abu kovotojai yra stipraus charakterio, narsios širdies, o svarbiausia – geba ugdyti žmogiškąsias vertybes ir tobulėti kovinio sporto pasaulyje.

Didžiuojamės, kad mūsų kovinio sambo sporto šakos atstovai sugeba konkuruoti bei skinti pergales ir kitų sporto šakų, tokių kaip džiudžitsu, pankrationas, MMA ir kitų, varžybose. Juk sambo – didžiausią veiksmų arsenalą turinti kovinio sporto šaka.

Didžiuojamės, kad klube turime ir ne vieną laimingą meilės istoriją, kuri baigėsi vestuvėmis ir sukurtomis šeimomis.

Treniruotes lanko vis daugiau merginų

Stovykla prie Baltijos jūros

„Arėjo“ šventėse dalyvauja ir vaikai, ir suaugusieji

K-GYM nuotr.

IŠŠŪKIS

K-GYM atstovės Europos dailiojo čiuožimo čempionato atidaryme

NEMAŽINA APSUKŲ

VILNIAUS K-GYM SPORTO IR SVEIKATINGUMO CENTRAS ĮSPŪDINGAI PRADĖJO 2024 METUS. JO ORO AKROBATĖMS IR GIMNASTĖMS BUVO PATIKĖTA DALYVAUTI OFICIALIOJE KAUNE VYKUSIO EUROPOS DAILIOJO ČIUOŽIMO ČEMPIONATO ATIDARYMO CEREMONIJOJE. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo K-GYM klubo 14–17 metų oro akrobatės ir gimnastės. „Iššūkis – begalinis, dalyvauti tokiame projekte buvo didelė garbė. Labai džiaugiamės, kad mumis tikėjo ir pakvietė. Euforija buvo didžiulė, tačiau nutarėme nesigarsinti ir ruošėmės tyliai, ramiai. Apie gautą kvietimą žinojo tik mūsų treneriai ir tos mergaitės, kurios ruošėsi šiam renginiui. Repeticijos vyko papildomu, laisvu nuo treniruočių laiku. Garsintis socialiniuose tinkluose pradėjome tik nuvažiavę į Kauno „Žalgirio“ areną. Atsakomybę jautėme nuo pat pirmosios dienos, kai pradėjome kalbėtis su renginio organizatoriais. Sužinoję, kad mūsų pasirodymas vyks 20 metrų aukštyje, atrinkome fiziškai ir psichologiškai stiprias bei aukščio nebijančias mūsų oro akrobates ir gimnastes. Pirmiausia klausėme pačių sportininkių, ar jos nebijo tokio aukščio, tarėmės su tėveliais, ar galės vaikai kasdien skirti po kelias valandas repeticijoms, praleisti kelias mokslų dienas, nes renginys vyko darbo dienomis. Čempionato atidarymui ruošėmės per mokinių atostogas. Atkrito pora mergaičių, kurios išvyko slidinėti, susirgo, o grįžusios jau negalėjo prisidėti prie komandos. Jau pasiruošimo etapu ėmė ryškėti niuansai, dvi oro akrobates teko pakeisti jau per pirmąją repeticiją, atliekant pratimus ant lanko. Jos pačios pripažino, kad dar nėra pasiruošusios tokiam renginiui kaip Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Prieš bet kokį renginį mums pirmiausia rūpi vaikų sveikata ir saugumas. Ne mažiau svarbi ir emocinė būsena bei sa20

vijauta. Matydami kai kurių mergaičių nerimą ir stresą, iš karto reagavome ir nutarėme, kad joms geriau nedalyvauti pasiruošimo etape. Čempionato atidarymui mums padėjo ruoštis profesionalūs kaskadininkai, su kuriais mūsų mergaitės praleido daug laiko. Patyrę savo srities specialistai skleidė ramybę, pozityvumą, negailėjo patarimų, kaip reikia nusileisti iš 20 metrų aukščio. Iš kaskadininkų sulaukėme daug pagyrų, kad mergaitės labai disciplinuotos, su jomis malonu dirbti. Išgirdau ir daug replikų, kad esu ypač reikli ir griežta. Taip, tikrai buvau tarsi pilkasis kardinolas, kartais netgi sau nepatikau. Bet mačiau, kad tokiai reikėjo būti, nes tvarka turi būti visur. Pavyzdžiui, prieš išvažiuojant į repeticijas Kaune, iš mergaičių surinkome mobiliuosius telefonus, kad jos nesiblaškytų ir visą dėmesį sutelktų į pasirodymą. Mūsų pasirodymas buvo puikus, juo džiaugėsi visi: žiūrovai, čempionato organizatoriai, trenerės, pačios mergaitės ir jų tėvai, kurie net ašarą išspaudė“, – pasakoja K-GYM vadovė Ineta Jukonė. Ar nustebino kvietimas dalyvauti Europos dailiojo čiuožimo čempionato atidaryme? Nemeluosiu, buvo didelis išgąstis. Viskas prasidėjo pernai per patį vasaros įkarštį, liepos mėnesį, kai visi vaikai atostogavo. Kiek klubo sportininkių dalyvavo Europos čempionato atidaryme? Juostomis leidosi keturios gimnastės ir dvi oro akrobatės, o ant lankų pratimus atliko šešios oro akrobatės. Taip pat

IŠŠŪKIS

turėjome paruošę dvi atsargines mergaites, tam atvejui, jei dėl nenumatytų aplinkybių kažkuri negalėtų pasirodyti. Buvo džiugu matyti, kaip draugiškai dirbo mergaitės, padėjo viena kitai, palaikė, viena dėl kitos jaudinosi. Iš pradžių renginiui ruošėmės mūsų klube, o nuo sausio 8-osios vėlyvais vakarais repeticijos vyko Kauno „Žalgirio“ arenoje. Teko treniruotis netgi iki pusės dviejų nakties. Į treniruotes važiavo ir mergaičių tėvai, kurie buvo dideli sirgaliai ir labai padėjo, kuo tik galėjo. Mergaitėms išdėliojome dienas ir jos po kelias valandas per dieną dirbo negailėdamos jėgų. Mamos atveždavo šilto maisto ir visi buvome pamaitinti: ir mes, trenerės, ir vaikai. Reikėjo įsigyti specifinio inventoriaus, kurį čempionato organizatoriams patys pasiūlėme ir susidūrėme su didžiuliu iššūkiu. Kaip šis inventorius atrodo, buvome matę tik vaizdo įraše internete. Tokią konstrukciją – trikampiu besisukančius lankus – turbūt gali suvirinti bet kuris, tą daryti mokantis, bet kilo klausimas, o kas suteiks saugumo garantiją. Visa oro akrobatikos įranga yra sertifikuota, perkama iš specializuotų parduotuvių. Tokią konstrukciją su sertifikatais mums pagamino Ukrainoje esanti įmonė. Toje šalyje oro akrobatika toli pažengusi į priekį, turi daug specializuotų salių, jų čempionatai yra didingi, o mes dar tik pradedantieji. K-GYM sporto ir sveikatingumo centre oro akrobatiką pradėjome kultivuoti tik 2019-aisiais. Dabar pas mus treniruojasi apie 50 ukrainiečių, pernai mūsų gretas papildė profesionali oro akrobatikos trenerė ukrainietė Sofija Zabyivorota. Ji dirba su mūsų sportininkėmis ir turi vieną ukrainiečių grupę, kuriai pratybas veda ukrainiečių kalba. Glaudžiai bendraujame su ukrainiečių sportininkių tėvais. Jiems padedant, visi kartu ieškojome, kur įsigyti oro akrobatikos įrangą, skirtą čempionato atidarymui. Galiausiai pagaminta ši įranga į Lietuvą atkeliavo sausio 6-ąją per didelę pūgą. Ją iš pradžių išbandėme K-GYM klube, o vėliau pervežėme į „Žalgirio“ areną. Mergaitėms nuomojome visas profesionalias apsaugas: apraišus, karabinus, trosus. Susipažinome ir viską suderinome su kaskadininkais, bendras darbas buvo sklandus. Viską darėme nuoširdžiai, apgalvojome kiekvieną smulkmeną. Tarkime, per repeticiją pamatėme, kad, mergaitėms nusileidus ant ledo, negražiai atrodo jų kedukai. Jau kitą dieną skubėjome į parduotuvę pirkti medžiaginių kokybiškų čežučių, kad įtempus pėdą bateliai atrodytų subtiliai. Pastarieji metai jums labai sėkmingi. Kokių dar sumanymų turite? Metai tikrai įspūdingi, daug veiksmo, daug naujų iššūkių ir pasiūlymų. Klubą lanko ir maži vaikai, ne tik tie, kurie dalyvauja renginiuose, reikia ir jais rūpintis, jiems rengti varžybas. Tikrai neketiname sustoti ir mažinti apsukų. Kartais pagalvoju, kad būtų gerai bent porą dienų pailsėti ir nieko nedaryti. Tačiau dirbdama pajuntu, kad esu laiminga, nes turiu puikų klubą.

Europos čempionato užkulisiuose

Toliau plečiasi mūsų oro akrobatikos komanda, atidarome dar vieną grupę prekybos centre „Vilnius Outlet“, esančiame Pilaitės mikrorajone. Trenere dirbs Augustė Ižganaitytė, kuri baigė Šakių cirko mokyklą ir dešimt metų mokėsi cirko meno subtilybių. Kyla minčių, kad būtų įdomu ugdyti kaskadininkus, kurie gebėtų atlikti sudėtingus triukus. Galvojame apie gatvės gimnastiką, ieškosime kompetentingų, išsilavinusių trenerių, nes tai labai svarbu. Su kai kuriais mūsų treneriais, nors ir gerai dirbusiais, dėl išsilavinimo ir pedagogams būtinų savybių stokos teko atsisveikinti. Iš vaikų šou negalima daryti, visgi svarbiausia yra sportinis, fizinis ir psichologinis ugdymo procesas. Išsilavinimas ir kompetencija mūsų darbe – kertiniai dalykai. Klubo treneriai vaikams – tarsi antrieji tėvai, pavyzdys ir autoritetas. Labai džiugina, kad dabar, kai susibūrė puiki mūsų bendruomenė, į veiklas įsitraukia ir tie vaikų tėveliai, kurie anksčiau laikėsi nuošaliau. Visi, kurie prisideda prie projektų, mato, kaip žiba mergaičių akys, kokie patenkinti yra treneriai. Norisi pasidžiaugti ir pasididžiuoti televizijos projektais, kuriuose pastaruoju metu gan dažnai esame matomi. Iš TV3 televizijos projekto „Lietuvos talentai“ organizatorių vasarą gavome laišką, kuriame jie klausė, ar klube yra talentų, nes tokių jie laukia savo konkurse. Oro akrobatikos trenerei Aušrinei Tareilienei pasiūliau imtis iniciatyvos ir atrinkti talentingas mergaites. Kai gimnastėms pasakiau šią žinią, jos iš džiaugsmo net pradėjo klykti. Talentuose dalyvavo dvi mūsų gimnastės ir dvi oro akrobatės. Projektui ruošėmės labai rimtai, salėje praleisdavome po 4–5 valandas, užmiršome atostogas. Labai padėjo choreografė Vincenta Gurauskaitė, renginiui kostiumus kūrė dizaineris Egidijus Rainys. TV3 studijoje filmavimai prasidėjo rugpjūtį, antrasis etapas vyko rugsėjį, o renginio transliacijos – nuo spalio. 21

IŠŠŪKIS

Viena mūsų oro akrobatė – 14-metė Kostytė Kuliešiūtė, sužavėjusi teisėjus ir sulaukusi trijų „taip“, pateko į pusfinalį. Teisėjai ją gyrė už profesionalumą, artistiškumą ir puikų pasirodymą. Reikėjo toliau dirbti su visa komanda – gimnastėmis ir parkūrininkais. Kruopščiai ruošėmės pusfinalio pasirodymui, gimė labai graži idėja papasakoti apie gyvenimą, svarbiausias vertybes, gražius dalykus. Viską televizijoje turėjome parodyti įspūdingu jungtiniu sportininkų šou, tačiau gražios mūsų svajonės liko neįgyvendintos – Kostytė per repeticiją susilaužė pirštą. Bet rankų nenuleidome, labai tikėjomės, kad pirštas greitai sugis, toliau salėje repetavome po tris valandas. „Lietuvos talentų“ organizatoriai suteikė informaciją, kad gal ją bus galima pakeisti kita dalyve. Tačiau mūsų oro akrobatė rankos pirštą susilaužė antrą kartą ir renginio organizatoriai kita sportininke vis dėlto jos neleido pakeisti. Mūsų kelias tuo nesibaigė. Su mumis susisiekė nuotaikingojo TV3 žaidimo „galvOK“ organizatoriai ir pakvietė filmuotis į kelias laidas. Filmavosi mūsų gimnastės ir parkūrininkai, gaila, kad oro akrobatėms ten nebuvo galimybių pakabinti juostų ir lankų. Tad nusipirkome naują sportinį inventorių – lanką ant pastatomo stovo ir po Naujųjų metų dar dukart filmavomės TV3 laidose, sulaukėme naujų pasiūlymų. Dalyvavimas televizijos projektuose mums atvėrė naują pasaulį. Iš pradžių ši sritis buvo nauja, kaustė baimė, kai kurios mergaitės atsisakė vykti filmuotis. Bet netrukus įtampa dingo ir nusifilmavę pirmoje televizijos laidoje galėjome ištarti, kad nėra taip baisu, mums patinka. Klubas kalbinamas dalyvauti kitose laidose, galvojame apie temą, su mergaitėmis norime paruošti įspūdingą programą. Tai, ką per dvi savaites padarėme praėjusią vasarą, yra tiesiog vau. Jeigu būtume turėjusios daugiau laiko, pasirodymai būtų dar įspūdingesni.

visas gimnastikos rūšis – aerobinę, meninę, lavinamąją ir sportinę. Klube yra vaikų, kurie sportuoja penkerius ir daugiau metų. Turime vaikų, kurie nori likti nematomi, nemėgsta varžytis, tačiau juos irgi ugdo puikūs treneriai. Kiti veržiasi dalyvauti varžybose ir renginiuose. Visiems suteikiamos tokios pat sąlygos, jų neišskiriame, mums visi vaikai yra vienodi – visus vienodai mylime ir globojame. Per prievartą nieko nedarome. Jeigu kam nors ypač smarkiai ruošiamės, tie vaikai dar treniruojasi papildomai. Vaikus ne tik treniruojame, bet ir ugdome discipliną, kad jie būtų dori, gerbtų mūsų darbą ir pastangas. Visi klubai, kaip ir mes, iš džiaugsmo plojame rankomis, kai randame profesionalų trenerį. Daug kas mums pavydi ir klausia, kokia tokio sėkmingo darbo paslaptis. Mūsų išskirtinumas – kokybiškos paslaugos. Jeigu tėvai į klubą atvedė vaiką, jie gali būti ramūs, nes vaikus ugdys profesionalūs treneriai. Visose mūsų grandyse dirba kompetentingi žmonės, žinome, ką darome ir ko siekiame, todėl mūsų rezultatai geri. Parašėme projektą ir sulaukę miesto savivaldybės pagalbos įsigijome oro akrobatikos lauko stovų. Naujas, šiuolaikiškas sportinis inventorius – didelė pagalba, atverianti naujų galimybių. Visada būnu už projekto rašymą, tačiau jį noriu ir įgyvendinti, išsikelti sau iššūkį ir siekti rezultato. Nauji oro akrobatikos lauko stovai atvilioja naujų, iki tol nesportavusių vaikų, pamatytos naujovės ne vieną paragina pakilti nuo sofutės ir susižavėti šiuo sportu. Pernai per visą vasarą nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio organizavome labai gražias vietines ir išvažiuojamąsias vaikų stovyklas. Keliose pamainose įvairaus

Kiek dabar vaikų ir jaunimo lanko jūsų vadovaujamą klubą? Keliose salėse, esančiose skirtingose vietose, – septyni šimtai. Gerbiu visus žmones, dirbančius mūsų klube, nė vieno nenoriu išskirti. Gimnastes ugdau ir aš, didžiuojuosi savo darbu. Pusė mano auklėtinių ir tėvų net nežino, kad vadovauju K-GYM sporto ir sveikatingumo centrui, esu jo savininkė. Visi ateina ar kreipiasi į mane kaip į gimnastikos trenerę. Klubas veikia nuo 2019-ųjų, tačiau tik pradėjus dirbti mūsų veiklą labai stipriai pakirto karantinas. Dabar antrus metus jau galime normaliai darbuotis, pradedame įsibėgėti. Yra dar vietų, kur galime tobulėti, padirbėti stipriau. Kultivuojame specifines sporto šakas: oro akrobatiką, 22

Akrobatika ant stulpo

IŠŠŪKIS

amžiaus vaikai ilsėjosi poilsio ir pramogų komplekse „Pailgio perlas“, kuris įsikūręs ant Pailgio ežero kranto, gražiame pušyne, esančiame 40 km nuo Vilniaus. Kurį šių metų renginį norėtumėte išskirti? Birželio 1–2 d. koncertų salėje „Compensa“ vyks pirmasis atviras Lietuvos oro ir pole sporto federacijos čempionatas. Esu federacijos tarybos narė, atsakinga už oro akrobatikos plėtrą Lietuvoje.

Čempionato metu vyks ne tik įspūdingos kvapą gniaužiančios oro akrobatų ir ir akrobatikos ant stulpo (pole) varžybos, bet ir „Pole Art“ kategorijos meniniai pasirodymai, kuriuos sportininkai atliks pasipuošę teatrališkais kostiumais. Dėl čempionato apdovanojimų varžysis vaikai, jauniai, jaunimas ir suaugusieji iš visos Europos. Pamatysite ne tik sportiškiausius, techniškai sudėtingus ir stiprius pasirodymus, bet ir daug žiūrovų simpatijų sulauksiančius artistinius meninius įvaizdžius.

K-GYM auklėtinės dalyvauja įvairiuose televizijos projektuose

„Hobiverse“ nuotr.

PATARIMAI

L.Lukoševičius

NEBIJOKIME PIRMO ŽINGSNIO

SPORTUOTI BŪTINA KIEKVIENAM, TAČIAU RASTI MOTYVACIJOS PRADĖTI STINGA DAUGELIUI. KAIP LENGVIAU PRADĖTI IR ĮTRAUKTI JUDESĮ Į KASDIENYBĘ, PATARIA „HOBIVERSE“ CENTRO ASMENINIS SPORTO TRENERIS LAIMUTIS LUKOŠEVIČIUS. Paklaustas, ar visiems būtina sportuoti, L.Lukoševičius užtikrintai atsako: „Visiems. Žinoma, yra žmonių, kurie jaučia, kad jiems sportas nereikalingas arba per daug įnikę į kitas veiklas ir sportui neberanda laiko. Judėjimas reikalingas visiems, nes visi turime raumenyną ir kūną, kuriuo reikia rūpintis.“ Pasak trenerio, kūnas mums duotas vienas visam gyvenimui, jo, kaip automobilio, nepakeisime, tad mūsų sveikata ir fizinė būklė priklauso tik nuo mūsų pačių. Sportas naudingas ne tik dėl to, kad skatina fizinį aktyvumą, tvirtina kūną, bet ir priverčia geriau emociškai jaustis. Po mėnesio treniruočių L.Lukoševičius savo klientų klausia, kaip jie jaučiasi. Dažnas ima vardyti matomus pokyčius, tokius kaip sumažėjusį svorį, pakitusias apimtis, bet paklausti apie emocinį pokytį visi sutinka, kad tikrai jaučiasi tvirtesni ir energingesni. Toks sporto poveikis natūralus: iš karto po treniruotės emocijos pakyla dėl išsiskiriančių hormonų – endorfinų, tačiau vėliau žmogų džiugina tikslo siekimas bei didžiavimasis savimi, nugalėjus vidinį susikaustymą. Pirmą kartą atėjus į sporto salę daugumai gali būti nejauku, ypač pamačius gausybę treniruoklių ir sportuoti jau įgudusių žmonių. Net ir po pertraukos grįžusiems reikia laiko įsitraukti, vėl prisijaukinti sportą. „Hobiverse“ centro sporto treneris pataria, kaip rasti drąsos pradėti: 24

*Išsirinkite tokią veiklą, kuri patinka, nesvarbu, ar tai bus pratimai salėje, grupinės treniruotės, o galbūt stalo tenisas ar aktyvesni šokiai. Jei neaišku, kas patinka, bandykite skirtingas sporto sritis tol, kol atrasite, kas jums prie širdies. *Jei nėra noro sportuoti salėje, pradėkite sportuoti namie. Komfortiškoje namų aplinkoje gal bus lengviau įsitraukti, kad ir žiūrint sporto vaizdo įrašus internete. Šiuo atveju svarbu nepersistengti, pasirinkti saugius bei patogius svorius, kad nesusižalotumėte. *Jei norite sportuoti salėje, tačiau visai neaišku, ką ten daryti, geriausia pradėti su asmeniniu treneriu. O trenerį, pasak L.Lukoševičiaus, galima rinktis tą, kuris patinka, į kurį norima būti panašiam. Toks pasirinkimas labai svarbus, antraip bus sunku patikėti trenerio žodžiais. Pirmuosius kartus klientams treneris dažnai pataria sportuoti su treniruokliais, gal tai nėra geriausias variantas, tačiau pradėti su jais paprasčiau ir drąsiau. Taip pat svarbūs stabilumo, mobilumo ir balanso pratimai. *Nesilyginkite su kitais ir supraskite, kad kiekvienas skirtingu tempu daro pažangą. Svarbiausia – jausti malonumą, pasitenkinimą atliekant pratimus. Galiausiai, trenerio tikinimu, reikia tiesiog žengti pirmą žingsnį, kad ir koks baisus jis būtų. Įtraukus sportą į dienotvarkę ir perpratus pratimų techniką, sulauksite ir fizinių bei emocinių pokyčių.