3085 <<<<<< Tolimiausios kelionės adrenalino ištroškusiems keliautojams
Keliones organizuoja www.stellatur.lt
10 kelionių aprašymų + žemėlapis ir dovanų kuponas vienai pasirinktinai kelionei!
TURINYS
6
Pasivaikščiojimas IMHOTEPO REGIONU: Kometos 67P/ Churyumov-Gerasimenko paslaptys
MĖNULIS: Ramybės jūros ir krateriai
10
8
TITANAS: Poilsis prie ežero ir šokiai metano lietuje
JUPITERIS: Dujinė galiūnė ir jos palydovai
17
PSO J318.5-22: Planeta klajoklė
14
EUROPA: Atvykite pasigrožėti geizeriais ir likite panardyti po požeminius vandenynus
12
GLIESE 581: Jauki stotelė beribiame kosmose
MARSO rekordininkai bei ,,restoranas visatos pabaigoje”
11 16
18 19 20 NGC 604: Ten, kur gimsta žvaigždės
PLUTONAS: Mažas dydis, dideli nuotykiai
SAULĖS SISTEMOS ŽEMĖLAPIS
SVARBI INFORMACIJA KELIAUJANTIEMS Tarptautinės Kosmoso teisės:
Transportas bei bagažas:
Kosminės erdvės tyrinėjimas ir naudojimas vykdomas visų šalių labui ir interesais ir yra visos žmonijos provincija; Kosminė erdvė yra laisva tyrinėti ir ja naudotis visoms valstybėms; Kosmosas negali būti pasisavintas nacionaliniu mastu, pretenduojant į suverenitetą, naudojantis ar okupuojant, ar kitomis priemonėmis; Valstybės negali dėti branduolinių ar kitų masinio naikinimo ginklų į orbitą ar dangaus kūnų ar dislokuoti jų kosmose kokiu nors kitu būdu; Mėnulis ir kiti dangaus kūnai naudojami tik taikiems tikslams; Astronautai laikomi žmonijos pasiuntiniais; Valstybės yra atsakingos už nacionalinę kosminę veiklą, nesvarbu, ar ją vykdo vyriausybiniai, ar nevyriausybiniai subjektai; Valstybės atsako už žalą, padarytą jų kosminių objektų; Valstybės vengia kenksmingo erdvės ir dangaus kūnų užteršimo.
Į keliones yra vykstama turistiniu erdvėlaiviu iš tam tikrų jiems paleisti skirtų taškų. Iki erdvėlaivio paleidimo vietos yra nuvežama su iš anksto kelionės organizatorių išnomuotu autobusu. Autobusų bei erdvėlaivių tvarkaraščiai yra paskelbti mūsų svetainėje www.stellatur.lt Pageidautina, kad kelionėje autobusu bagažo svoris asmeniui neviršytų 30 kg. Vietos keliaujantiems išnomuotu atobusu yra parenkamos atsitiktinai. Jei turite prašymą keisti sėdimą vietą - tai galite pranešti iš anksto paštu (autoinfo@turizmas.com) arba kreiptis gyvai į vairuotoją kelionės dieną.
Reikalingi dokumentai: Vykstant į kelionę privaloma turėti savo šalies piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, galiojančius visos kelionės metu. Jei paso ar asmens tapatybės kortelės galiojimo terminas baigiasi kelionės metu, jie laikomi negaliojančiais. Rekomenduojame į kelionę pasiimti asmens dokumento kopiją. Kelionės dokumentai (turizmo paslaugų teikimo sutartis, kelialapis, bilietai, būtinosios medicinos pagalbos kosmose draudimas ir kt.) turi būti saugomi kelionės metu. Dėl informacijos apie sienų kirtimo ir pasų kontrolės tvarką ne Lietuvos respublikos piliečiams rekomenduojame kreiptis į Migracijos departamentą arba Užsienio reikalų ministeriją. Į kelionę gali vykti ne jaunesni kaip 18 metų piliečiai.
Draudimas: Būtinosios medicininės pagalbos kosmose draudimas neįskaičiuotas į kelionių kainą, todėl daudimu turistai privalo pasirūpinti patys. Vykstantiems į kelionę rekomenduojame turėti medicininių išlaidų draudimą, garantuojantį būtinosios medicinos pagalbos kosmose ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudimo įvykio, apmokėjimą. Tokį draudimą galite įsigyti kelionių agentūrose, draudimo bendrovių atstovybėse, arba pirkdami kelionę mūsų biuruose ar internetu.
Išvykimo į keliones laikas ir vieta: Į keliones išvykstama anksti ryte, dažniausiai tarp 3:00 ir 6:00 valandos. Informacija apie tikslų išvykimo į kelionę laiką ir vietą, likus savaitei iki kalionės pradžios, prašome patikrinti mūsų internetinėje svetainėje arba sužinoti agentūroje, kurioje užsisakėte kelionę.
Apgyvendinimas ir maitinimas kelionių metu: Kelionių metu turistai yra apgyvendinami turistinės klasės kajutėse erdvėlaivyje. Kambariai - dviviečiai, dviviečiai su pristatomomis lovomis, triviečiai; kambariuose nėra oro kondicionieriaus, mini baro, kurie, esant galimybei, užsakomi už papildomą mokestį vietoje. Kai kuriuose erdvėlaiviuose patogumai (tualetas, dušas) gali būti bendri 2-iems - 3-ims kambariams arba koridoriuje. Turistai, pageidaujantys gyventi vienviečiuose kambariuose, moka prie kelionės kainos nurodytą priemoką. Turistas, vysktantis vienas ir neužsisakęs vienviečio kambario, apgyvendinamas dviviečiame arba dviviečiame su pristatoma lova kambaryje su kitais turistais. Jei tokios galimybės nėra, vienviečio kambario priemoka yra privaloma. Ilgesnės kelionės metu papildomai gali būti apmokestinamos kai kurios paslaugos, higienos reikmenys, patalynė, vonios rankšluosčiai ir kt. Todėl rekomenduojame viskuo pasirūpinti patiems. Tikslesnė informacija apie apgyvendinimą nurodyta kelionių atmintinėse. Informacija apie maitinimą nurodyta kelionių programose, erdvėlaivių aprašymuose ir kainų lentelėse. Maitinimo paslaugų teikimo tvarką, patiekalų ir gėrimų įvairovę, maitinimo laiką nustato erdvėlaivių administracija. Paprastai erdvėlaiviuose yra teikiami pusryčiai ir pietūs vienu nustatytu laiku. Tačiau ilgesnėse kelionėse taip yra daromos stotelės kosminėse stotyse. Jei yra galimybė, yra suteikiamas laisvas laikas kurio metu galima pavalgyti ar pasipildyti esamas atsargas, įsigyti reikiamų daiktų.
Atmintinės keliautojams: Keliautojo atmintinėje nurodyta informacija, reikalinga ruošiantis kelionei: apranga ir avalynė, kurios gali prireikti kelionės metu, rekomenduojami pasiimti daiktai, atskirų mokamų objektų kainos ir kt. Atmintines kaliautojams rasite mūsų internetinėje svetainėje. Jei neturite galimybės perskaityti atmintinės internetinėje svetainėje, prašykite spausdintos atmintinės kelionių agentūroje, kurioje įsigijote kelionę. Prieš išvykstant į kelionę patariame atidžiai išstudijuoti Kosminio turizmo departamento informaciją, skirtą turistams. Informaciją rasite internetinėje svetainėje www.turizmas.lt
/05
Ar jus domina netradicinės ekskursijos? Jaučiate poreikį pasižvalgyti po retai lankomas vietoves užsienyje - labai labai toli užsienyje? Tuomet pasiruoškite kilti į pačią nepamirštamiausią kelionę su visais geriausiais patogumais.
Nuo amžių pradžios žmonės jautė begalinį pasididžiavimą ir smalsumą, žvelgdami į žvaigždes, galaktikas ir kitus mįslingus kosminius objektus. Ilgą laiką, tai, kas nutikdavo už mūsų planetos ribų, likdavo paslaptyje. Iki šiol sutinkame nepaaiškinamų objektų ir situacijų, kurias toliau tyrinėjame, tačiau tai, nebėra taip nepasiekiama kaip anksčiau. Bėgant laikui, žmonija mokosi ir tobulėja.
<<<<<<
Mūsų Saulės sistema yra neabejotinai žavinga vieta, kurioje gausu dangaus keistenybių ir stebuklų. Tarp planetų, mėnulių, kometų ir asteroidų netrūksta vietų, kurias galime aplankyti (arba stebėti iš tolo) ne tik moksliniais tikslais, bet ir pramogai. Dėka naujausių mokslinių išradimų, kosminės kelionės nebėra vien mokslinės fantastikos rašytojų sukurtos fantazijos. Trokštate pamatyti mūsų gimtąją Žemę iš paukščio skrydžio? Arba žengti keliais, kuriais vaikščiojo mūsų garsieji astronautai? O gal pasimėgauti kosmiškai skaniais pietumis vieninteliame ir nepakartojamame restorane Marse? Tad ko jūs laukiate? Pirmyn į kelionę ir, kaip pasakytų Douglas Adams - ,,nepanikuok!” Šis turistinis žurnalas kviečia jus į neįprastą kelionę per kosminę erdvę, kurios metu galėsite ne tik sužinoti įdomių faktų apie mūsų siūlomas aplankyti vietas, bet ir galimybę į jas nuvykti.
/06
Mėnulis:
ramybės jūros ir krateriai
Koks gali būti geresnis būdas pradėti pažintinę kelionę į kosmosą, nei sekti pradininkų pėdomis? Ir kur gali būti geresnė vieta pagerbti kosmoso pionierius, nei vieta, kur nusileido pirmoji „Apollo 11“ ekspedicija ir žmonės pirmą kartą palietė kitą žemės paviršių, nei mūsų gimtoji planeta? Apsilankykite istorinėje ,,Eagle” kosminėje stotyje bei tiesiogine prasme pasivaikščiokite po vis dar išlikusius Neilo Armstrongo pėdsakus. Paruoškite fotoaparato objektyvus ir nepamirškite per toli nepabėgti nuo mūsų gido - jūsų laukia daug įdomių faktų ir istorijų iš mums artimiausio kosminio kūno - mėnulio. Mėnulis – vienintelis Žemės gamtinis palydovas. Jis nuo žemės atitolęs 1,3 šviesos sekundės. Tai yra antras pagal šviesumą (po Saulės) kosminis kūnas. Plika akimi šviesiame Mėnulio skritulyje galime matyti tamsias dėmes ir lygias žemesnes sritis, kurios vadinamos jūromis. Nors tai nėra tikros jūros, nenusivilkite. Vandens mėnulyje yra, tik mažesniais kiekiais nei Žemėje. Šviesios sritys, kurias galima įžiūrėti ir plika akimi, yra aukštumos ir vadinamos žemynais. Tiek jūrose, tiek žemynuose daug kraterių, kurie yra iki šiol vieni įdomiausių tyrimo objektų. Ilgai ginčytasi dėl kraterių kilmės. Svarbiausi nesutarimai kilo dėl šių klausimų: ar krateriai atsirado veikiant išorinėms
jėgoms (krintant meteoritams), ar juos sukūrė vidinės Mėnulio jėgos (vulkanų išsiveržimai). Jų dydis įvairus: nuo didžiulių 240 km skersmens iki mažų duobučių, neįžiūrimų iš Žemės. Būdinga kraterio detalė – pylimas, kuris šiek tiek iškyla virš aplinkos. Kraterio dugnas įdubęs, jo centre gali stūksoti kalnas arba jų grupė. Kai kurių kraterių pylimai, palyginti su giliausiomis dugno vietomis iškilę 3000 m ir daugiau. Kiti Mėnulio paviršiaus dariniai – apvalios kalvos, kupolai su vienu ar keliais krateriais viršūnėje ir nuolaidžiais šlaitais, daug į lūžius panašių darinių, vadinamų įtrūkimais, slėniais ar tiesiog vagomis. Kai kuriuos iš šių darinių galima matyti net pro mėgėjiškas stebėjimo priemones, tačiau nieks nenorėtų praleisti progos juos ne tik stebėti iš toli, bet ir jais pavaikščioti. Šioje kelionėje, be kalvų ir kraterių galima bus aplankyti požeminius lavos tunelius, į Žemę atsuktos Mėnulio pusės šiaurės bei pietų pusrutuliuose esančias jūras. Dėka naujausių technologijų taip pat turėsite proga trumpam žvilgtelėti į tamsiąją mėnulio pusę, kuri žymiai išsiskiria savo išvaizda nuo šviesiosios. Kelionės metu prašome laikytis jums pradžioje išdėstytų saugos taisyklių, prieš kelionę pasirašyti leidimą ir patvirtinimą, jog buvo išklausytas instruktažas. Ši kelionė nėra tik paprastas nuotykis už Žemės ribų; tai kelionė per istoriją, kur žmogaus tyrinėjimų praeitis, dabartis ir ateitis susilieja į kvapą gniaužiančią atradimų panoramą. Taigi, nelaikykite savo smalsumo sugniaužę tarp keturių kambario sienų ir leiskitės į šią nepaprastą odisėją po Apollo istorines vietas.
<<<<<<
/08
Marso rekordininkai bei
,,restoranas visatos pabaigoje“
<<<<<<
Turbūt esate daug girdėję apie įspūdingąjį raudonąjį Marsą - galbūt mūsų antruosius ateities namus. Tad ką manote apie šios planetos aplankymą ne tik savo svajonėse ir teorijose, bet ir realybėje? Nepaprastas vaizdas, kuris pasitinka tyrėjus (o šiais laikais ir keliautojus), verčia pajusti, kad šiose vietovėse vyksta kai kas tikrai ypatingo. Raudonasis pasaulis, su savo stebinčiomis uolomis, dykumomis ir giliais slėniais, kviečia mūsų akis tyrinėti ir grožėtis išskirtiniu peizažu. Šiame skyrelyje bus aptarti pagrindiniai lankytini objektai, kuriuos turėsite galimybę išvysti kelionės metu.
Pirmasis objektas - Marso Olimpas - vienas didžiausių ugnikalnių Saulės sistemoje. Jo skersmuo yra 600 km, o tai yra maždaug tokio pat dydžio kaip Arizona. Ugnikalnio viršūnė kyla apie 24 km virš aplinkinių Marso lygumų. Ugnikalnis Olimpas yra susidaręs dėl pernelyg didelių lavos srautų, greičiausiai dėl mažesnės paviršiaus gravitacijos ir dažno išsiveržimo greičio. Kita priežastis, kodėl apskritai Marso ugnikalniai yra tokie masyvūs, yra ta, kad Marso pluta nejuda taip, kaip Žemėje. Žemėje karštieji taškai lieka stacionarūs, tačiau virš jų juda plutos plokštės. Havajų salos atsiranda dėl Ramiojo vandenyno plokštės judėjimo į šiaurės vakarus virš stacionaraus židinio, gaminančio lavą. Kai plokštė juda virš karštojo taško, susidaro nauji ugnikalniai ir esami išnyksta. Tai paskirsto bendrą lavos kiekį tarp daugelio ugnikalnių, o ne vieną didelį ugnikalnį. Marse pluta lieka nejudanti, o lava susikaupia viename, labai dideliame ugnikalnyje. Olimpas ir kiti trys užgesę didžiuliai ugnikalniai stovi ant netoli Marso pusiaujo iškilusio 4000 km skersmens ir, kai kur 10 km aukščio Tarsijos plokščiakalnio, kurio paviršiumi taip pat turėsime progos pasivaikščioti.
Antrasis labiausiai lankytinas objektas būtų išilgai Marso pusiaujo nutįsusi 4000 km ilgio Marinerio kanjonų sistema (dar vadinama Marinerio slėniu), didžiausia Saulės sistemoje. Vietomis kanjonai yra 100 km pločio ir 6 km gylio. Tai Marso plutos lūžis, lokaliosios tektonikos padarinys. Globaliosios plokščių tektonikos Marse nebuvo – nėra kalnų grandinių. Ši vieta yra nuostabi proga išbandyti savo fizines jėgas, bei pamatyti nepakartojamų vaizdų. Iki šiol tai yra viena populiariausių turistinių atrakcijų.
Be šių objektų, dar aplankytumėte didžiausią meteorito išmuštą įdubą - Elados baseiną, kurio skersmuo 2000 km, gylis 6 km; jį supa 2 km aukščio kalnai. Taip pat bus proga paragauti pietų vieninteliame restorane Saulės sistemoje - ,,Marso kanjonai”. Ten už padorią kainą, galėsite pasistiprinti ilgos kelionės metu. Ir pabaigai laiką praleisime didžiausioje čiuožykloje Saulės sistemoje - Koroliovo krateryje. Raudonosios planetos šiaurinėse žemumose esantis krateris yra 82 km skersmens. Ledas šiame krateryje yra nuolatinis bruožas. Tad pirmyn! Kas nori sužaisti epiškiausią ledo ritulio žaidimą Saulės sistemos istorijoje?
/10
67P/Churyumov-Gerasimenko (sutrumpintai kaip 67P arba 67P/C-G) yra Jupiterio šeimos kometa, kilusi iš Kuiperio juostos, kurios dabartinis orbitos periodas yra 6,45 metų, sukimosi periodas apytiksliai 12,4 valandos ir didžiausias greitis 135 000 km/h (38 km/s; 84 000 mph). Kometoje yra 26 skirtingi regionai, kurių kiekvienas pavadintas Egipto dievybės vardu. Didžiosios kometos skilties sritys pavadintos dievų, o mažosios skilties sritys – deivių vardais. Įsikūręs ant kometos 67P/Churyumov-Gerasimenko ploto, Imhotepas yra nepaprastai įvairus regionas, apimantis apie 200 akrų. Pasak ESA, tai vienas iš „geologiškai įvairiausių regionų“, kuriuos stebėjo „Rosetta“ zondas, ir puiki vieta kometos ir jos formavimosi tyrimams. Tačiau tai ne tik rojus tyrinėtojams, bet ir keliautojus pritraukiantis unikalus peizažas. Be neįprastai plokščio paviršiaus, pripildyto smulkiagrūdžių medžiagų, Imhotepe yra daug riedulių (tiksliau 2,207), uolėtų reljefų, baseinų, kuriuose susikaupė uolos ir rieduliai, suskilusios terasos, pro kurias galima įžiūrėti vidinį sluoksnį, ryškios dėmės, rodančios ledo buvimą, ir paslaptingi apvalūs ruožai, kurių niekur kitur iki šiol nebuvo rasta. Kometos, kaip rodo Imhotepas, toli gražu nėra nuobodžios, tad ir šioje kelionėje pasiruoškite netikėtiems atradimams.
Kometos 67P/ChuryumovGerasimenko Paslaptys
<<<<
Pasivaikščiojimas Imhotepo Regionu:
/11 Europa:
Atvykite pasigrožėti geizeriais ir likite panardyti po požeminius vandenynus Europa – šeštasis Jupiterio palydovas, šiek tiek mažesnis už Mėnulį, bet daug šviesesnis. Ledinis palydovo paviršius yra išraižytas daugybės plyšių, kurių plotis 1 – 2 kilometrai, o ilgis siekia daugelį tūkstančių. Kraterių palyginus mažai, todėl paviršius atrodo gana jaunas, ne daugiau kaip 40 – 90 milijonų metų senumo (palyginus, Kalistos paviršiaus amžius vertinamas milijardais metų). Europa išsiskiria dėl savo unikalių geizerių, kurie plūsta iš jos ledo dangos. Jie netgi lenkia Jeloustouno nacionalinio parko „Old Faithful“ geizerius, šokdami įspūdingus šokius 201 kilometrų aukštyje. Tačiau tai tikrai ne viskas - Europa slepia dar daugiau paslapčių po savo paviršiumi.
Neskaitant Žemės, Europa gali būti viena labiausiai tinkamų gyvybei vietų visoje Saulės sistemoje. Mokslininkai beveik tikri, jog po ledo pluta Europoje yra sūraus vandens vandenynas, kuriame gali būti dvigubai daugiau vandens nei visuose Žemės vandenynuose kartu. Taip pat svarbu, jog šis vandenynas, kaip ir Žemėje, greičiausiai susiliečia su uolienų mantija, kur gali būti kitų gyvybei būtinų elementų. Pagaliau šis Europos vandenynas greičiausiai egzistuoja per visą Saulės sistemos amžių, pakankamai laiko gyvybei išsivystyti. Kaip ir Žemė, Europa taip pat turi geležies branduolį. Tad ko laukiame? Skubam aplankyti mūsų būsimų namų!
Titanas:
poilsis prie ežero ir šokiai metano lietuje
Titanas – didžiausias Saturno palydovas. Palydovą 1655 m. atrado olandų astronomas Kristianas Heigensas (1629 m.–1665 m.). Titanas didesnis ne tik už Mėnulį, bet ir už Merkurijų. Aplink Saturną skrieja beveik apskrita 1,22 mln. km spindulio orbita. Jame yra ežerų, upių vagų ir deltų ir nors iš pradžių atrodo jaukus ir pažįstamas, gerai pagalvokite, prieš pasinerdami į angliavandenilių ežerus ar gaudydami metano lietaus lašus ant liežuvio. Čia net ledo ugnikalniai (kriovulkanai), tokie kaip 1500 metrų aukščio Sotra Patera, išsiveržia su užšalusiu vandeniu ir amoniaku (o gal asfaltu), o ne lava. Tad neapsigaukite - čia jums ne jaukios vasaros atostogos pas močiutę kaime! Tačiau Titanas yra vienintelė žinoma Saulės sistemos vieta (be Žemės), kurioje yra paviršinių ežerų, o kalbant apie peizažą, vargu ar pavyks įveikti Mičigano ežero dydžio Ontarijo ežerą, esantį jį supančiose vandens ledo kalvose. Sėdėkite šaltame paplūdimyje (vidutinė temperatūra minus 179 C) ir mėgaukitės neįprastai aukštomis lėtomis bangomis, kurios susidaro dėl mažos šio palydovo gravitacijos. Nepagailėkite savo storiausių kailinių, nes šis pasivaikščiojimas tikrai ne šilčiausių.
<<<<<<
/12
Titanas taip pat išsiskiria kaip vienintelis žinomas nežemiškas kraštovaizdis, kuriame lietus lyja ant kietos žemės. Be to, dėl tirštos atmosferos ir mažos gravitacijos Titane lietus, kaip ir jo bangos, yra neįprastai didelis ir lėtas. Net didžiausi lašai, kurie yra 1,5 karto didesni už Žemės, slenka žemyn kaip sniegas. Galime jus paguosti, kad Titane nelyja dažnai, bet niekada nepamirškite pasitikrinti orų prieš išvykstant į kelionę (žinoma, kelionės laiką stengiamės nustatyti mažiausiai lietingu laikotarpiu).
Taip pat Titanas turi didelę pusiaujo dykumą, vadinamą Shangri-la sausumos jūra, ir jame yra gana įspūdingas smėlio kopų tinklas, kurio tikrai nenorėtumėte praleisti. Šios kopos driekiasi daugiau nei 10 milijonų kvadratinių km plote, o kai kurios atskiros kopos siekia net 100 metrų aukštį. Smėlio kopos Žemėje daugiausia sudarytos iš silikatų, tačiau Titano kopos yra pagamintos iš organinių medžiagų, kurias, kaip rodo naujausi tyrimai, bombarduoja Saulės kosminiai spinduliai. Kas nori prisiminti vaikystės laikus ir pačiuožinėti kalneliais? Prisijunk prie šios neįprastos žiemos šventės kosmoso platybėse!
/14
Jupiteris:
dujinė galiūnė ir jos palydovai
Jau apsilankėte garsiąjame Jupiterio palydove Europa ir nekantraujate pasižvalgyti po apylinkes? Toli ieškoti nereikės - tiesiai priešais jus viena gražiausių ir išskirtiniausių planetų Saulės sistemoje. Jupiteris yra penktoji pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planeta (tarp Marso ir Saturno), dujinė milžinė, turinti žiedų sistemą. Ir mes nejuokaujame vadindami ją milžine - šios galiūnės skersmuo už Žemės didesnis 11 kartų, tūris – 1331 kartą, o masė net 317 kartų! Tokioje planetoje pasiklysti būtų menkas juokas, bet nebijokite - į pačią planetą nesileisime. Dėl planetą gaubiančos tankios atmosferos ir kitų mums nepalankių sąlygų (audrų, kenksmingų medžiagų, begalinio sūkūrio debesų ir nepaprastai stipraus magnetinio lauko (20 kartų didesnio nei Žemėje!)), tai paprasčiausiai yra neįmanoma. Tačiau nenusivilkite - dėka mūsų naujausių laivo technologijų, planetą tyrinėti galima net neišžengus iš erdvėlaivio. Visa ekskursija vyktų mūsų erdvėlaivio konferencijų salėje, kurios metu įvairūs mokslininkai pristatytų ir leistų teleskopu bei kitokios technikos pagalba išvysti Jupiterį iš vidaus.
Ko galėtumėte tikėtis ekskursijos metu? Ekskursijos metu bus aptarta Jupiterio sandara bei atmosfera, išskirtiniai jo bruožai. Taip pat bus pristatomi visi jo 79 gamtiniai palydovai. Pačius didžiausius - Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalistą - bus galimybė patyrinėti iš arčiau. Šiuos palydovus galima pamatyti pro bet kurį teleskopą ar net žiūroną. Kadangi jų orbitos yra Jupiterio pusiaujo plokštumoje, jie rikiuojasi eilute. Šių palydovų judėjimą lengva stebėti. Ijo yra viena iš labiausiai pribloškiančių vietų, žinomų astronomams. Orbitoje aplink Jupiterį Ijo yra vulkaniškai aktyviausias objektas Saulės sistemoje, kurio paviršiuje yra išlydytos silikatinės lavos ežerai. Kai kurie Ijo ugnikalnių išsiveržimai pasiekia 300 km aukštį, ugnikalniai išmeta medžiagas kilometro per sekundę greičiu. Ijo ekstremali vulkaninė prigimtis yra dėl gravitacinių jėgų, kurias daro Jupiteris ir du kaimyniniai palydovai, Europa ir Ganymede. Ijo yra daug ugnikalnių, tačiau Lokis yra pats žinomiausias. Jis sudaro 15 procentų visų palydovo šilumos išlaidų. Be to, šis 200 km ugnikalnis yra periodinis, o tai reiškia, kad jo išsiveržimai paprastai vyksta pagal skirtingą laiko modelį. Nuo 2013 metų Lokis išsiveržė maždaug 475 dienų intervalais, o išsiveržimai truko maždaug 160 dienų.
<<<<<<<<
/16
Gliese 581:
jauki stotelė beribiame kosmose
Turbūt jau spėjote pasiilgti namų šioje ilgoje kelionėje po mūsų spalvingąją galaktiką, o gal tiesiog ieškote būdų kaip pailsėti nuo didžiulio informacijos kiekio, pamačius ir išgirdus apie mūsų įdomiąsias planetas bei palydovus. Šiaip ar taip atvykote čia pailsėti nuo kasdieninės rutinos. Negalime garantuoti, kad ši vieta yra tobula ilgalaikėms atostogoms, bet nepasikuklinkite ir bent trumpam aplankykite Gliese 581 planetų sistemą. Gliese 581 yra raudonoji nykštukė žvaigždė, kurios spektrinis tipas M3V, o nuotolis nuo Žemės 20.3 šviesmečių. Ji egzistuoja Svarstyklių žvaigždyne. Šios žvaigždės apytikrė masė lygi trečdaliui Saulės masės. Tai 89-oji pagal artimumą Saulei žvaigždės sistema. Stebėjimai rodo, jog ši žvaigždė turi bent 6 planetas: Gliese 581 e, b, c, d, f ir g. Manoma, kad g ir d planetose yra tinkamos sąlygos gyvybei, tad ties čia ir apsistokime.
Gliese 581 sistemai buvo skiriama „labai daug dėmesio“ ieškant pirmosios gyvybei tinkamos planetos; 2010 m. visas dėmesys buvo nukreiptas į nepatvirtintą g planetą, kuri yra netoli gyvybės zonos centro (t.y. nei per karšta, nei per šalta skystam vandeniui), tačiau vėliau buvo išleistas mokslinis straipsnis žurnale The Astrophysical Journal (liet. Astrofizikos žurnalas), kuris teigė, jog d planeta „galėtų būti vadinama pirmąja patvirtinta egzoplaneta, kurioje yra gyvybei tinkamos sąlygos. “ Tai puikios naujienos tiek mokslininkams, tiek keliautojams. Tikimės, kad ši kelionė jums bus įsimintina ir atpalaiduojanti.
/17
NGC 604:
Ten, kur gimsta žvaigždės
Pabodo kelionės po mūsų galaktiką ir norite apsidairyti kiek toliau? O gal jus labiau domina kosmoso vaizdai, nei moksliniai ar istoriniai objektai? Tuomet jūdų dėmesį turėtų pritraukti šis nepakartojamo grožio reiškinys vadinamas ūku. Ne tiek daug vietų visoje visatoje atspindi kosmoso didybę ir mastą taip efektyviai kaip žvaigždžių ūkai – milžiniški debesys, kuriuose susijungdamos dujos ir dulkės sudaro naujas žvaigždes.
O NGC 604 emisinis ūkas, esantis už 2,7 mln. šviesmečių nuo Žemės yra vienas didžiausių ir žinomiausių šiuo metu. NGC 604, esantis M33 galaktikoje, dar žinomoje kaip Trikampio galaktika apima 1500 šviesmečių. Tokio įspūdingo vaizdo geriau nepraleisti, tad rekomenduojame rasti gerą, atokią vietą sustojimui, stebėjimui ir gal net kelioms nuotraukoms atminčiai. Šiaip ar taip nieko kosmose nėra amžino.
/18 Plutonas:
mažas dydis, dideli nuotykiai
Visi esame girdėję apie garsiąją planetą neplanetą. Buvo daug ginčų bandant įvardinti šį mažytį kosminį kūną esantį Saulės sistemos pakraštyje, kol galiausiai nuspręsta jį laikyti nykštukine planeta. Kaip turbūt ir atspėjote, kalba eina apie Plutoną (oficialus pavadinimas 134340 Plutonas). Tad ką gero galime pamatyti šioje tolimoje mažylėje?
<<<<<
2015 m. skrisdamas pro Plutoną NASA erdvėlaivis „New Horizons“ užfiksavo nykštukinės planetos ašmenų reljefo vaizdus, nuklotus gigantiškomis dangoraižių dydžio metano ledo šukėmis. Stulbina tai, kad aukščiausias iš šių statinių siekia 500 metrų aukštį. Panašus darinys, vadinamas penitentais, Žemėje matomas žymiai mažesniu mastu. Planetų mokslininkai kuria teorijas, kad prieš milijonus metų metanas užšalo Plutono aukštumose ir, laikui bėgant, lėtai išgaravo į dujas, gana unikalioje erozijos formoje. Jupiterio mėnulis Europa pasižymi panašiomis savybėmis, kur viena šukių yra penkių aukštų dydžio. Taip pat yra žinoma, kad po paviršiaus ledu turėtų būti apie 400 km storio vandens ledo sluoksnis ir branduolys iš ledo ir uolienų mišinio. Tad, kas jus domina labiau - nardymas po ledinius vandenis ar kopimas sienomis? Ši kelionė būtų proga išbandyti abi pramogas vienoje vietoje.
/19 Ką jūs manote apie tokį reiškinį: vieniša planeta, sukasi aplink galaktikos centrą be saulės, kuri ją apšviestų, šildoma tik vidinės spinduliuotės. Per pastarąjį dešimtmetį atlikti tyrimai parodė, kad tokių planetų gali būti daug daugiau nei žvaigždžių danguje. Pasislėpę nunykusių saulių ar uolėti pasauliai, klaidžiojantys tuštumose, retkarčiais įtraukiami į nepažįstamų žvaigždžių ar juodųjų skylių orbitas. Kaip tyčia 2013 m. buvo paskelbtas toks laisvai plaukiojantis pasaulis mūsų žvaigždžių kaimynystėje. Dujinė egzoplaneta PSO J318.5-22 yra vos už 80 šviesmečių nuo Žemės, o jos masė – tik šešis kartus didesnė negu Jupiterio. Manoma, kad ji susiformavo prieš 12 metų, todėl gali būti laikoma „naujagime“ tarp tokio tipo planetų.
veikiausiai reiškia, kad ji susiformavo ties žvaigžde ir kažkokiu būdu buvo išsviesta iš savo orbitos, dėl ko buvo priversta pradėti vienišą kelionę po kosmoso platybes. Dėl tos pačios priežasties astronomams tokią planetą tyrinėti kur kas lengviau nei planetas, kurias nuo astronomų akių slepia ryški jų žvaigždžių šviesa. Tai suteikia ir mums progą daugiau sužinoti apie šią paslaptingą vietą, ją aplankyti Ši planeta klajoklė nėra panaši į mažas, ne- arba bent arčiau prie jos priartėti. gimusias žvaigždes, vadinamas rudosiomis nykštukėmis – ji labiau primena gigantiškas Deja, šiuo metu mums įmanomas yra tik steplanetas, kartais matomas besisukant apie bėjimas iš toliau. Skirtingai nei Jupiteris, kuris kitas žvaigždes. O tai, astronomų manymu, per ilgą Saulės sistemos gyvavimo laiką gerokai atvėso, PSO J318.5-22 planeta vis dar yra gerokai įkaitusi – jos paviršiaus temperatūra yra aukštesnė nei 1100 kelvinų. Iš išorės nešildomos planetos temperatūrą palaiko jos vidinė kaitra. Tokia temperatūra reiškia, kad planetoje-našlaitėje debesys yra ne iš vandens garų, kaip Žemėje, o iš išsilydžiusių mums įprastoje temperatūroje kietų medžiagų, taip pat – metalų.
PSO J318.5-22: planeta klajoklė
/20
ŽEMĖLAPIS
/22 Emilija Zubrytė Leidinys Dėst. Prof. Audrius Klimas III k. , 2023 m.
DOVANOS KUPONAS
Nr. ............................................... Kupono vertė .......................... Galioja iki ..................................
• • • Keliones organizuoja
www.stellatur.lt
kupono turėtojas gali pasirinkti kelionę už kupone nurodytą sumą; pasirinkus brangesnę kelionę reikia sumokėti kainų skirtumą; kuponas galioja 12 mėnesių.