NIDOS VARTAI

NIDOS

VARTAI

N I D O S K E L E I V I N I O U O S T O T R A N S F O R M A C I J A x A I A I A R C H I T E C T S

Nidos Vartai

TURINYS

Turinys

2

Projekto tikslai. Projekto uždaviniai. Darbo metodika.

4

Esamos būklės analizė

6

Istoriniai aspektai Koncepcija

9

Koncepcijo schema

Vizualizacija. Koncepcinis gen. planas

13

17

19

Vizualizacijos

21

Urbanistinė struktūra, viešosios erdvės, kraštovaizdis

24

Vizualizacija

25

Apšvietimas, saugumas ir tvarios technologijos

26

Vizualizacija

28

Vizualizacija

29

Vidaus erdvės, akustika ir mikroklimatas Vizualizacija Komanda

Literatūros sąrašas Santrauka anglų kalba

30

31

32

34

36

30

Projekto pagrindiniai rodikliai ir preliminari sąmata

27

Architektūrinė išraiška ir konstrukciniai sprendiniai

Infrastruktūros įrengimas ir koordinavimas

38

2

Projekto tikslai

Nidos uosto teritorija – strategiškai ir emociškai svarbus Kuršių nerijos taškas, vandens, kraštovaizdžio ir miesto struktūros jungtis. Tai ryškaus identiteto vieta, stipriai susijusi su Nidos įvaizdžiu, tačiau šiandien jos erdvinė kokybė ir naudojimo scenarijai nėra iki galo išplėtoti. Keliami tikslai subtiliomis architektūrinėmis ir urbanistinėmis priemonėmis sustiprinti šios vietos charakterį ir sukurti šiuolaikišką, žmogui pritaikytą pakrantės traukos centrą:

· Daugiasluoksnė, į žmogų orientuota pakrantės erdvė, veikianti ištisus metus.

· Kokybė, pritaikomumas ir pagarba vietos identitetui, kartu užtikrinant visavertę infrastruktūrą buriuotojams ir Nidos bendruomenei.

· Teritorijos transformacija į potyrių vietą – aiškios erdvinės struktūros, su lėto buvimo scenarijais, bendruomenei skirtomis funkcijomis ir lankytojams suprantama organizacija.

Projekto uždaviniai

Pagrindinis iššūkis – užtikrinti teritorijos struktūrinį ir funkcinį vientisumą. Šiuo metu tai labiau fragmentuota tranzito zona nei visavertė viešoji erdvė. Trūksta aiškios judėjimo logikos, skirtingų naudotojų grupių sugyvenimo scenarijų ir klimato sąlygoms pritaikytų sprendimų, o sezoniškumas dar labiau išryškina infrastruktūros ribotumą. Tikslams įgyvendinti keliami tokie uždaviniai:

· Sukurti daugiasluoksnę, į žmogų orientuotą pakrantės erdvę, veikiančią ištisus metus.

· Transformuoti teritoriją iš tranzitinio taško į potyrių vietą – aiškios erdvinės struktūros, su lėto buvimo scenarijais, bendruomenei skirtomis funkcijomis ir lankytojams suprantama organizacija.

· Projekto prioritetas – kokybė, pritaikomumas ir pagarba vietos identitetui, kartu užtikrinant pilnavertę infrastruktūrą buriuotojams ir vandens sporto bendruomenei.

· Numatyti mišrų funkcijų modelį: viešosios pakrantės erdvės, apžvalgos ir poilsio zonos, mažos apimties paslaugų infrastruktūra, sezoninės veiklos, vandens turizmo ir laivybos aptarnavimo taškai, buriavimo bendruomenei pritaikytos prieigos bei susitikimų erdvės.

· Išskirtinis dėmesys žmogaus potyriams: projektuojami ne tik objektai, bet ir scenarijai, atliepiantys sezoniškumą bei kasdienį naudojimą.

· Siekiama, jog erdvė būtų intuityvi, rami ir natūraliai įtraukianti – tokia, kurioje judėjimas pereina į sustojimą, o sustojimas – į potyrį.

Darbo metodika

Susipažinimas su teritorijų planavimo dokumentais, istoriniais tyrimais bei vietovei taikomais reglamentais. Teritorijos analizė vietoje, vertinant urbanistinį kontekstą, kraštovaizdį, judėjimo srautus, vizualinius ryšius ir viešųjų erdvių naudojimo scenarijus.

Remiantis surinkta medžiaga formuojami teritorijos urbanistiniai–architektūriniai principai ir kuriamas tvarus, vietos identitetą stiprinantis Nidos keleivinio uosto erdvinis modelis.

Sprendiniai vystomi siekiant darniai integruoti uosto funkcijas, viešąsias erdves ir gamtinį Kuršių nerijos kontekstą.

4

Esamos būklės analizė Nidos uosto teritorija yra viena svarbiausių urbanistinių ir rekreacinių erdvių Kuršių nerijoje, formuojanti miesto santykį su Kuršių mariomis bei vandens transporto infrastruktūra. Uostas istoriškai atliko svarbų susisiekimo, žvejybos ir rekreacijos vaidmenį, tačiau šiandien teritorija susiduria su funkcinių, erdvinių ir infrastruktūrinių iššūkių poreikiais. Analizės metu vertinamas teritorijos urbanistinis kontekstas, esama infrastruktūra, krantinių būklė, judėjimo ryšiai, kraštovaizdinė kokybė ir teritorijos vystymo potencialas.

Nidos uostas yra svarbi Kuršių nerijos urbanistinės struktūros dalis, jungianti miesto centrą, krantinę ir pagrindinius pėsčiųjų srautus.

Uosto teritorija pasižymi stipriu gamtiniu ir rekreaciniu potencialu, tačiau dalis viešųjų erdvių šiuo metu funkcionuoja fragmentiškai ir neturi aiškios erdvinės hierarchijos.

Esamas uostas pagal akvatorijos dydį yra palyginti nedidelis ir pritaikytas daugiausia mažos grimzlės laivams, kateriams bei pramoginei laivybai.

Šiuo metu bendras krantinių ilgis siekia apie 576 m, o akvatorijos plotas — apie 21 788 m².

Uoste išskiriamos atskiros zonos pramoginei laivybai, keleiviniam transportui bei papildomiems pontonams, tačiau funkcijų tarpusavio ryšiai vietomis nėra pakankamai aiškūs.

Esama infrastruktūra užtikrina bazinį uosto funkcionavimą — įrengti inžineriniai tinklai, krantinės, elektros tiekimas ir kuro kolonėlė, tačiau teritorijai trūksta šiuolaikiškų viešųjų erdvių sprendinių bei reprezentacinio identiteto.

Pėsčiųjų, dviračių ir aptarnaujančio transporto srautai kai kuriose vietose persidengia, todėl kyla funkcinių konfliktų, o judėjimo struktūra tampa nepakankamai aiški.

Teritorijoje trūksta papildomų vietų laivų švartavimui bei kokybiškai integruotų poilsio, laukimo ir rekreacinių funkcijų.

Vizualiniai ryšiai su Kuršių mariomis ir kraštovaizdžiu turi didelį potencialą, tačiau esamos viešosios erdvės ne visuomet išnaudoja unikalų teritorijos kontekstą.

Uosto teritorijos plėtrą riboja galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, kultūros paveldo apsaugos reikalavimai ir jautrus Kuršių nerijos kraštovaizdis.

Sezoniškumas turi reikšmingą įtaką teritorijos naudojimui — vasaros laikotarpiu uostas tampa intensyvia viešąja ir turistine erdve, tačiau ne sezono metu dalis teritorijos praranda aktyvumą.

Teritorija turi potencialą tapti svarbiu daugiafunkciu Nidos viešuoju centru, integruojančiu vandens transporto, rekreacijos, turizmo ir bendruomenės funkcijas į vientisą urbanistinę sistemą.

6

7

Dalis analizuojamos teritorijos patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko Nidos urbanistinio draustinio ribas.

Vienotei nustatytos Kultūros vertybių vertingosios savybės. NKP VERTINIMO TARYBOS AKTAS 2024-06-04; Nr: KPD-RM-567/2, nustatė, jog:

1. Nekiltojamoji kultūros vertybė registruojama kultūros vertybių registre kaip: kultūros paveldo vietovė;

4. Vertybei suteikiamas pavadinimas su vardu ar vardais: Nidos gyvenvietė;

5. Vertybei suteikiamas pavadinimas: gyvenvietė.

Vertingosios savybės:

· 7.2.1.1. planinės struktūros tipas – XVII a. pab.-XX a. I p. susiformavusi mišri planinė sturktūra, [...] stačiakampė plano struktūra P dalyje - buv. Atragio gyvenvietėje (-; -; TRP 4-7 l.; BR Nr. 1-3; IKONOGR Nr. 1-35; FF Nr. 0.1-29, 1.1-12, 2.1-46, 3.1-3, 4.1-44, 5.1-10, 6.1-40, 7.1-22; 2022 m.);

· 7.2.1.2. planinės struktūros tinklas - gatvinės gyvenvietės plano struktūra, sudaryta iš P dalies - Atragio gyvenvietės, su abipus Lotmiškio ir Naglių gatvių išdėstytais sodybų sklypais bei šias gatves kertančiais, link marių pakrantės vedančiais skersgatviais, [...] (-; -; TRP 4-7 l.; BR Nr. 1-3; IKONOGR Nr. 1-35; FF 0.1-29, 1.1-12, 2.1-46, 3.1-3, 4.1-44, 5.1-10, 6.1-40, 7.1-22; 2022 m.);

· 7.2.1.6. vietovei reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių (atskirų statinių) vietos - [...] Martino sakučio viešbučio pastatų vieta Naglių-Taiko g. sankirtoje (-; dalyje buv. viešbučio teritorijos šiuo metu stovi pastatas Naglių g. 14A; TRP, 8 lap.-2; IKONOGR Nr. 4-9; FF Nr. 2.38; 2024 m.);

· 7.2.1.7. gamtiniai elementai - reljefas (kopų gūbrys, pamario palvė ir marių paplūdimys; -; TRP 1 l.; IKONOGR Nr. 1-12; FF Nr. 0.1-8, 23; 2022 m.); marių kranto linija (-; marių kranto linija nežymiai kito, 1960 m. buvo sutvirtinta betono krantine, XX a. II p. įrengta prieplauka, nauji molai; TRP 1 l.; IKONOGR Nr. 1-7, 9, 11, 12; FF Nr. 0.1-8, 23, 24; 2022 m.); [...].

· 7.2.2.2. užstatymo tipai - [...] teritorijos P dalyje esančio keleivinio uosto XX a. IV ketv. pramonėsinfrastruktūros užstatymas su prieplaukos pastatu ( u.k. 37098; prieplauka atnaujinta 2020 m., TRP 14 l.; Priedas Nr. 6; BR Nr. 1; FF Nr. 0.5, 7, 8, 23, 2.39-41; 2022 m.); [...].

· 7.2.2.3. atviros erdvės - [...] atvira pamario erdvė besitęsianti visa gyvenvietės teritorija R-PR pusėje, su išplatėjimais ties keleivių uostu ir ties Naglių-Pamario gatvių sankirta (marių paplūdimys atvira erdvė buvo nuo gyvenvietės pradžios; pėsčiųjų takai, krantinė suformuoti XX a. II p.; TRP 14 l.; BR Nr. 1-3; IKONOGR Nr. 2-7, 9, 11-14; FF Nr. 0.1-4, 12, 2.29-33, 36-40, 42-46, 4.37, 40, 44, 6.1-2, 4, 13, 7.1, 6, 15, 20; 2022 m.); [...].

· 7.2.2.6. siluetai - Nidos gyvenvietės P dalies siluetas I nuo marių pusės: sodybų gyvenamųjų pastatų bei restorano „Ešerinė” stogų linija (išskyrus teritorijoje esančius kitus objektus, žr. priedą Nr. 3; -; TRP 8 l.; Priedas Nr. 5, siluetas Nr. 1; FF Nr. 0.3; 2019 m.); Nidos gyvenvietės P dalies siluetas II nuo marių pusės: sodybų gyvenamųjų ir ūkinių pastatų bei restorano „Ešerinė” stogų linija (išskyrus teritorijoje esančius kitus objektus, žr. priedą Nr. 3; -; TRP 8 l.; Priedas Nr. 5, siluetas Nr. 1; FF Nr. 0.4; 2022 m.);

· 7.4. Artimiausios kultūros paveldo vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės - patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko Nidos urbanistinio draustinio teritoriją (-; -; TRP; 2022 m.).

8

Istoriniai aspektai

UŽPUSTYTI KAIMAI Ankstyviausi Nidos apylinkėse rasti gyvenviečių pėdsakai datuojami Neolito laikotarpiu. Dėl nuolatinių nerijos kopų smėlio pustymų istorikai skaičiuoja keletą gyvenvietės perkėlimų. Tačiau, vėlyvaisiais viduramžiais paminėta Grabšto rago vieta sietina su pirmine Nidos gyvenviete.

Dėl nesibaigiančių smėlio pustymų ir maro epidemijos tarp 1542 ir 1614 metų iš 22 buvusių sodybų išliko tik 2 žvejų sodybos. Gyventojai persikėlė netoli Mirties slėnio, o XVIII a. ir ši vietovė buvo užpustyta.

Nida - Purvynė, žvejų trobelėms grėsmę kelia migruojanti kopa, 1927-1930 m.

Kuršių nerija. Pervalka. Smėlio užpustytas žvejo namas. Apie 1899 m.

9

Istoriniai aspektai

NIDOS GYVENVIETĖ Apie 1732 m. Nidos gyvenvietė perkelta į dabartinę teritoriją. Dėl miškų kirtimo ir intensyvaus gyvulių ganymo smėlio pustymai nesiliovė, tad dalis gyventojų persikėlė į Skruzdynės gyvenvietę. Tik XVIII–XIX a. sandūroje imtasi miško želdinimo ir smėlio užtvarų statybos darbų. Šie veiksmai stabilizavo kopas, todėl Nidos gyvenvietės (Atragio, Pagrindinės Nidos, Purvynės bei Skruzdynės kaimai, kurie 1945 m. sujungti į administracinį Nidos vienetą) pradėjo klestėti.

1869 m. kilusio gaisro metu sudegė 29 sodybos ir ugnis sunaikino beveik visus pastatus, tačiau išliko gatvių tinklas ir susiformavusi gyvenviečių plano struktūra, atsekama iki šiol. Po gaisro prasidėjo dabartinės Nidos užstatymo raida: ant Urbo kalno pastatytas švyturys, įrengtas žvejų uostas ir garlaivių prieplauka, veikė mokykla, pašto bei telegrafo stotys, iškilo neogotikinė liuteronų bažnyčia. XIX a. pab. – XX a. pr. pradėti statyti vasarnamiai, viešbučiai ir restoranai, Nidoje pamėgo poilsiauti žymūs vokiečių menininkai.

1933 m. Nidai suteiktos miestelio teisės, ji paskelbta kurortu. Nors po Antrojo pasaulinio karo didelių sugriovimų pavyko išvengti, dėl griežto pasienio režimo kurortinė veikla buvo nutraukta. Ji atgimė tik 1953 m.: pradėti statyti modernūs poilsio namai, restoranai, prekybos centras, kino teatras ir prieplaukos terminalas. 1961 m. Lietuvos administruojamai Kuršių nerijos daliai (nuo Nidos iki Smiltynės) suteiktas Neringos miesto statusas, o administravimo centras įsikūrė Nidoje. 1991 m. įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, 2000 m. visa nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

GRĮŽTANTI BANDA TYLOS SLĖNYJE, 1925-1935 M.

Nidos kuršių valtys kaip modeliai, 1925-1935 m.

10

Istoriniai aspektai

ATRAGIO KAIMAS Analizuojama ir projektuojama Nidos uosto dalis patenka į buvusio Atragio kaimo teritoriją, tai buvo didžiausia žvejų gyvenvietė visoje Nidoje. Praeityje ją sudarė 46 sklypai bei žuvų turgaus erdvė (aikštė), o istorinę kaimo teritoriją formavo dvi dalys – pietinė ir šiaurinė, kurias skyrė neužstatyta turgavietė ir centre esanti penkių kelių sankryža.

Gyvenvietės pietinės dalies urbanistinė struktūra išsiskyrė ankstyvu stačiakampiu gatvių tinklu su taisyklingai išdėstytais sklypais, o vienas iš centrinės sankryžos kelių – švyturio kelias – jungė prieplauką su švyturiu. Pamariu einanti Atragio gatvė jungė šiaurinę kaimo dalį su pagrindine gyvenviete ir tolyn į šiaurę besitęsiančia Kaimo gatve, kurios iki šiol sudaro svarbiausias struktūrines Atragio kaimo ašis.

Nors centrinėje Nidos dalyje neišliko Atragio gatvės, vakarinės pusės užstatymo, posesijinės struktūros (toje vietoje dabar stovi savivaldybės ir komercinio centro pastatai), bei M. Sakučio viešbučio, pašto ir muitinės pastatų, bendra istorinio kaimo urbanistinė struktūra išliko mažai pakitusi. Geriausiai taisyklingą stačiakampį gatvių tinklą išlaikė vientisi vienaukščių medinių žvejų namų kvartalai, kurių pastatai stovi galais į marias, dengti dvišlaičiais molio čerpių stogais. Tai vertingiausiu urbanistikos ir etninės architektūros paveldu pasižyminti Kuršių nerijos gyvenvietės dalis.

Plano ištrauka iš - Nidos centrinės dalies detalusis planas, Atragio kaimo istorinė - urbanistinė analizės schema, org. Neringos sav. administracijos direktorius, 2013 m.

11

Istoriniai aspektai

MARTYNO

SAKUČIO

VIEŠBUČIO

RAIDA

Netoli uosto 1905 m., prie pagrindinės Atragio kaimo gatvės, pastatytas dviejų galų žvejo namas, kurio viename gale įkurta užeiga. Pasikeitus savininkui, pastatas tapo smukle, o plečiant veiklą – padidintos valdos ir pristatyta medinė terasa. Pastatas pavadintas Martyno Sakučio viešbučiu. Iki Pirmojo pasaulinio karo tai buvo pamėgta žvejų ir menininkų susitikimų vieta. 1933 m. prie senojo namo pristatytas mūrinis viešbučio pastatas, o medinė veranda perstatyta į mūrinę su vitrininiais langais. Senoji medinė dalis išliko kaip sėkmės simbolis, skirtas Nidos dailininkų kolonijos atminčiai.

Nors šis viešbutis XX a. pr. tapo

populiariausia miestelio vieta, iki XXI a. neišliko. Tačiau,

archeologinių kasinėjimų metu, buvusiame sklype, aptikti ūkinio pastato pamatai. Sukaupti archeologinių tyrimų duomenys kartu su žinoma istorine bei ikonografine medžiaga šiandien sudaro realias prielaidas ateityje pilnai atgaivinti M. Sakučio viešbučio projektą.

Būsimas M. Sakučio viešbutis, 1905 m.

M. Sakučio smuklė su medine terasa, apie 1910 m.

M. Sakučio viešbutis, XX a. 4 deš. (?)

M. Sakučio viešbutis, XX a. 4 deš. (?)

12

23

Koncepcija

NIDOS VARTAI Nidos uosto infrastruktūra

Praplėsti Nidos mariną iki ~200 laivų stovėjimo vietų.

Modernizuoti krantines, pontonus ir laivų aptarnavimo infrastruktūrą.

Įrengti jachtų keltuvą, laivų iškėlimui ir aptarnavimui.

Stiprinti Nidos kaip vandens turizmo ir buriavimo centro identitetą.

Viešosios erdvės ir pakrantė

Transformuoti teritoriją iš tranzitinės zonos į aktyvią viešąją pakrantės erdvę.

Sutvarkyti ir įdarbinti pėsčiųjų judėjimo jungtis bei promenadas.

Kurti poilsio, apžvalgos ir bendruomenines erdves prie vandens.

Formuoti patyriminę pakrantę, stiprinančią ryšį su mariomis ir kraštovaizdžiu.

Prieinamumas ir universalus dizainas

Pritaikyti teritoriją žmonėms su specialiaisiais poreikiais.

Užtikrinti patogų ir universalų judėjimą visoje teritorijoje.

Rekonstruojamus objektus projektuoti pagal universalaus dizaino principus.

Pastatų regeneracija

Rekonstruoti ir išplėsti uosto administracijos pastatą, pritaikant jį marinos ir bendruomenės poreikiams.

Atkurti viešbutį ant buvusių pamatų.

Modernizuoti sporto mokyklą ir pritaikyti ją universaliam naudojimui.

Stiprinti teritorijos gyvybingumą visais metų laikais.

Kraštovaizdis ir architektūrinė tapatybė

Išlaikyti jautrų santykį su Kuršių nerijos kraštovaizdžiu.

Architektūroje interpretuoti Nidos buriavimo ir pajūrio tradicijas.

Kurti santūrią, šiuolaikišką ir vietos identitetą stiprinančią architektūrą.

1424

Koncepcija

NIDOS VARTAI Nidos uosto teritorija – strategiškai ir emociškai reikšmingas Kuršių nerijos taškas, kuriame susikerta vandens keliai, kraštovaizdis ir miesto viešųjų erdvių struktūra. Tai vieta, turinti stiprų identitetą ir neatsiejamą ryšį su Nidos įvaizdžiu, tačiau šiandien jos erdvinis potencialas ir naudojimo scenarijai nėra pilnai išnaudoti. Esama teritorija veikia daugiau kaip tranzitinė jungtis nei vientisa viešoji pakrantės erdvė – joje trūksta aiškios judėjimo logikos, skirtingų naudotojų grupių integracijos bei sezoniškumui pritaikytų sprendimų.

Architektūrinė vizija remiasi išskirtiniu Kuršių nerijos kultūriniu kraštovaizdžiu, kuriame šimtmečiais formavosi žmogaus, vėjo ir vandens santykis. Nidos tapatybę kūrė burvalčių tradicija, kurėnų siluetai, vėtrungės ir nuolat kintantis kopų reljefas. Vietos architektūra visuomet buvo jautri klimatui – pailgi tūriai, statiški stogai, tamsintos medienos faktūros ir aiškios konstrukcinės linijos kilo iš poreikio prisitaikyti prie pajūrio vėjų ir smėlio migracijos.

Projektu siekiama tęsti šią architektūros evoliuciją šiuolaikinės interpretacijos būdu, išlaikant Nidos mastelio jautrumą, horizontalų kraštovaizdžio dominavimą ir santūrų estetinį charakterį. Viena pagrindinių inspiracijų tampa Kuršių nerijos kopos – vėjo formuojamos, minkštų linijų ir nuolat kintančios reljefo struktūros. Jų dinamika interpretuojama urbanistinėje kompozicijoje, tūrių formavime ir viešųjų erdvių reljefe, siekiant kurti architektūrą, natūraliai įsiliejančią į aplinką.

Svarbiu architektūrinės kalbos motyvu tampa tradicinė gafelinė keturkampė burė su įstrižine bureline – atpažįstamas marių laivybos simbolis. Jos geometrija abstrahuojama pastatų stogų siluetuose, mažosios architektūros elementuose ir viešųjų erdvių struktūroje. Įtemptos burės principas interpretuojamas per pasvirusias linijas, aiškias proporcijas ir dinamišką formų ritmiką, kuriančią judėjimo bei vėjo pojūtį.

Projektu siūloma teritoriją transformuoti į daugiasluoksnę, į žmogų orientuotą viešąją pakrantės erdvę, veikiančią ištisus metus. Pagrindinis tikslas – pereiti nuo fragmentuotos tranzito infrastruktūros prie aiškios erdvinės struktūros, kurioje natūraliai dera judėjimas, poilsis, bendruomeninės veiklos ir vandens turizmo funkcijos.

Koncepcijoje numatomos viešosios promenados, poilsio ir apžvalgos zonos, nedidelio mastelio paslaugų infrastruktūra, sezoninių veiklų vietos bei buriavimo bendruomenei pritaikytos prieigos. Siekiama sukurti intuityvią, ramią ir natūraliai įtraukiančią aplinką, kurioje infrastruktūra sustiprina žmogaus ryšį su vandeniu, vėju ir horizontu, o judėjimas natūraliai pereina į sustojimą ir patyrimą.

+

16

17

Koncepcija

NIDOS VARTAI

1 Viešbutis Nekilnojamos kultūros vertybės apibrėžtos teritorijos ribos - Nidos gyvenvietė

2 Nidos uosto administracija Dviračių takai

3 Sporto mokykla Pėsčiųjų takai 18

20

27

27

Teritorijos tvarkymo sprendimai Urbanistinė Struktūra, Viešosios Erdvės Ir Kraštovaizdis BETONO MOZAIKA dangos naudojamos promenadoms, krantinių prieigoms, viešosioms aikštėms ir rekreaciniams takams formuoti. Uosto teritorijoje itin svarbus dangų atsparumas šalčio ciklams, drėgmei, smėlio abrazyvui ir intensyviam sezoniniam naudojimui. Skirtingų faktūrų ir tonų dangos padeda kurti aiškią viešųjų erdvių hierarchiją bei subtiliai interpretuoja kopų reljefo motyvus. Medžiagiškumas parenkamas siekiant išlaikyti santūrų ir ilgaamžį pakrantės charakterį.

MIESTUI.LT mažosios architektūros gaminiai naudojami promenadose, poilsio zonose, dviračių trasose ir bendruomeninėse pakrantės erdvėse. Pajūrio aplinkoje svarbus atsparumas drėgmei, UV poveikiui ir intensyviam sezoniniam naudojimui. Suoliukai, dviračių stovai, šiukšliadėžės ir informaciniai elementai integruojami kaip vientisos urbanistinės sistemos dalis. Dizaino principas – santūrumas, ilgaamžiškumas ir pagarba natūraliam kraštovaizdžiui.

PP BALTIC sprendiniai naudojami lauko apdailos, fasadų ir terasinių sistemų integracijai pakrantės infrastruktūroje. Medžiagos parenkamos dėl atsparumo drėgmei, UV poveikiui ir temperatūrų kaitai. Sprendiniai taikomi prieplaukų zonose, pontoninėse platformose, poilsio terasose bei mažosios architektūros elementuose. Medžiagiškumas derinamas prie natūralių medžio ir smėlio tonų, siekiant išlaikyti vientisą uosto estetiką.

VIKING DOME kupoliniai sprendiniai naudojami sezoninėms rekreacinėms erdvėms, panoraminėms poilsio vietoms ir bendruomeniniams renginiams. Lengvos konstrukcijos leidžia kurti išskirtinius patyrimo taškus jautriame kraštovaizdyje, minimaliai veikiant reljefą.

Kupolinės erdvės gali būti naudojamos poilsiui, edukacijai ar sezoninėms veikloms ištisus metus. Konstrukcijų forma subtiliai kontrastuoja su horizontaliu Kuršių nerijos peizažu.

24

27 31

Apšvietimas, Saugumas Ir Tvarios Technologijos BALTLED apšvietimo sistemos naudojamos promenadose, prieplaukose, pontoninėse salose ir rekreacinėse erdvėse, kur būtinas atsparumas pajūrio aplinkai bei mažos eksploatacinės sąnaudos. Projektuojamas kryptinis, šiltos temperatūros apšvietimas, mažinantis šviesos taršą jautriame Kuršių nerijos kraštovaizdyje. LED sprendiniai integruojami į mažąją architektūrą, takų struktūras ir krantinių elementus, išryškinant judėjimo logiką bei vakarinę uosto atmosferą. Šviesa naudojama kaip subtili orientacijos ir erdvinio identiteto priemonė.

ARTECHNIKA sprendiniai naudojami marinai, viešiesiems pastatams ir pakrantės infrastruktūrai reikalingoms saugumo bei valdymo sistemoms integruoti. Pajūrio teritorijoje svarbus atsparumas drėgmei, druskingam orui ir stipriems vėjams, todėl projektuojamos patikimos stebėjimo bei kontrolės sistemos. Vaizdo stebėjimo, gaisrinės saugos ir patekimo kontrolės sprendiniai integruojami subtiliai, neardant architektūrinės estetikos.

Technologijos užtikrina saugų teritorijos veikimą ištisus metus.

PANASONIC technologiniai sprendimai naudojami energetiškai efektyvioms viešųjų pastatų ir rekreacinių objektų sistemoms. Šilumos siurbliai bei klimato kontrolės įranga integruojami saunų, paviljonų ir bendruomeninių erdvių infrastruktūroje. Energetinis efektyvumas tampa svarbia projekto tvarumo strategijos dalimi, užtikrinant komfortą tiek vasaros, tiek žiemos sezonu. Technologiniai sprendimai padeda mažinti eksploatacines sąnaudas ir palaiko ilgalaikį teritorijos gyvybingumą.

SAULĖS GRAŽA sprendiniai integruojami į teritorijos tvarios energetikos strategiją. Saulės energijos technologijos naudojamos viešųjų pastatų ir mažosios infrastruktūros energijos poreikiams mažinti. Projektuojant jautrią pajūrio teritoriją svarbus ilgalaikis energetinis efektyvumas bei atsakingas išteklių naudojimas. Technologiniai elementai integruojami subtiliai, išlaikant architektūrinį vientisumą ir kraštovaizdžio estetiką.

26

29 27

Architektūrinė Išraiška Ir Konstrukciniai Sprendimai BMI LIETUVA (MONIER, ICOPAL) stogų sprendiniai naudojami viešiesiems paviljonams, uosto aptarnavimo pastatams ir rekreaciniams objektams. Pajūrio klimatas reikalauja atsparumo stipriems vėjams, drėgmei ir temperatūrų kaitai, todėl pasirenkami techniškai patikimi bei ilgaamžiai sprendimai. Architektūrinėje išraiškoje interpretuojami tradiciniai Kuršių nerijos tūriai ir santūri medžiagiškumo estetika. Stogų spalvinė gama derinama prie smėlio, medžio ir tamsintų paviršių tonacijos.

EJOT tvirtinimo sistemos naudojamos fasadų, medinių konstrukcijų, stogų ir mažosios architektūros įrengimui. Uosto teritorijoje ypatingai svarbus atsparumas korozijai bei ilgalaikis konstrukcijų patikimumas agresyvesnėje pajūrio aplinkoje. Technologiniai sprendimai leidžia išlaikyti švarią architektūrinę išraišką ir užtikrina konstrukcijų ilgaamžiškumą net intensyviai veikiant drėgmei bei vėjui. Tvirtinimo elementai integruojami subtiliai, neardant minimalistinės architektūros estetikos.

SCHOMBURG hidroizoliaciniai sprendimai naudojami baseinų, saunų, krantinių ir kitų su vandeniu besiliečiančių konstrukcijų apsaugai. Pajūrio aplinkoje itin svarbus atsparumas drėgmei, druskų poveikiui ir temperatūrų kaitai. Techniniai sprendimai užtikrina konstrukcijų ilgaamžiškumą bei sumažina eksploatacijos rizikas agresyvioje aplinkoje. Medžiagos naudojamos ten, kur architektūra tiesiogiai susiduria su vandens poveikiu.

BAREMA RYTAI sprendiniai naudojami lauko saunų, rekreacinių paviljonų ir viešųjų poilsio erdvių saulės kontrolės sistemoms. Transformuojamos tekstilinės ir aliuminio sistemos padeda apsaugoti erdves nuo intensyvios saulės, vėjo bei kritulių. Lengvos konstrukcijos interpretuoja burių estetiką ir papildo architektūrinę koncepciją neperkraunant kraštovaizdžio. Mobilūs šešėliavimo sprendimai leidžia erdves lanksčiai pritaikyti skirtingiems sezonams.

VIKING DOME kupoliniai sprendiniai naudojami sezoninėms rekreacinėms erdvėms, panoraminėms poilsio vietoms ir bendruomeniniams renginiams. Lengvos konstrukcijos leidžia kurti išskirtinius patyrimo taškus jautriame kraštovaizdyje, minimaliai veikiant reljefą.

Kupolinės erdvės gali būti naudojamos poilsiui, edukacijai ar sezoninėms veikloms ištisus metus. Konstrukcijų forma subtiliai kontrastuoja su horizontaliu Kuršių nerijos peizažu.

28

27 31

Vidaus Erdvės, Akustika Ir Mikroklimatas CEWOOD akustinės medžio vatos plokštės naudojamos viešųjų pastatų, saunų ir rekreacinių erdvių interjeruose. Medžiaga pasižymi geromis akustinėmis savybėmis, mikroklimato reguliavimu ir atsparumu drėgmei, todėl ypač tinkama pajūrio aplinkai. Natūrali tekstūra ir santūri spalvinė raiška papildo Kuršių nerijos architektūrai būdingą medžiagiškumo estetiką.

Akustiniai sprendimai padeda kurti ramias, komfortiškas poilsio erdves.

WAYNERR akustinės interjero panelės naudojamos poilsio paviljonų, saunų ir bendruomeninių erdvių interjeruose, kuriuose svarbus akustinis komfortas bei natūrali estetika. Tvarių medžiagų pagrindu kuriamos panelės pasižymi garsą sugeriančiomis savybėmis ir mikroklimato reguliavimu. Sprendiniai leidžia kurti ramias rekreacines erdves, apsaugotas nuo triukšmo intensyvesnėse viešosiose zonose. Natūrali medžiagų raiška dera su Kuršių nerijos architektūriniu santūrumu.

IMI HYDRONICS sprendiniai naudojami viešųjų pastatų, saunų ir rekreacinių erdvių mikroklimato valdymui. Projektuojant ištisus metus veikiančią infrastruktūrą svarbus energetinis efektyvumas, stabilus šildymo ir vėsinimo sistemų veikimas bei komfortas skirtingais sezonais. Inžinerinės sistemos leidžia racionaliai valdyti energijos poreikius ir prisideda prie tvarios teritorijos eksploatacijos. Technologiniai elementai integruojami taip, kad išliktų vizualiai nepastebimi architektūrinėje erdvėje.

Infrastruktūros Koordinavimas Ir Įgyvendinimas PROJEKTAVIMO SPRENDIMAI Projektuojant mariną, pontonines salas, krantines ir rekreacinius objektus būtinas tikslus konstrukcinių bei inžinerinių sprendimų suderinamumas. Techninis projektavimas užtikrina racionalų teritorijos veikimą bei ilgalaikį infrastruktūros patikimumą sudėtingomis pajūrio sąlygomis. Inžineriniai sprendimai tampa neatsiejama architektūrinės kokybės ir funkcionalumo dalimi.

YIT Uosto teritorijos vystymas reikalauja aukštos kokybės rangos sprendimų, ilgaamžių medžiagų bei atsakingo požiūrio į jautrią pajūrio aplinką. Statybos ir infrastruktūros sprendimai orientuoti į ilgalaikį funkcionalumą, efektyvią eksploataciją ir tvarumą. Projektu siekiama sukurti realiai įgyvendinamą šiuolaikinio Nidos uosto infrastruktūrą.

30

27 31

Projekto pagrindiniai rodikliai ir preliminari sąmata Pozicija

Kiekis

Pagrindiniai pontonai

Šoniniai švartavimosi pontonai Stačiakampės pontoninės salos su namukais

Apvalios plūduriuojančios multifunkcinės pontoninės salos

540 m

3 500 €/m

84 vnt.

11 500 €/vnt.

760 m²

Apvalios pontoninės salos su pirtelėmis

1 130 m² 680 m²

1 600 €/m²

Apsauginių molų pratęsimas / naujų molų formavimas

560 m

750 €/m

Apžvalgos vietos tribūnos

1 088 000

2 660 000

702 000

625 €/m²

681 250

Lauko baseinas

1 000 m²

3 286 000

330 m²

Lauko baseino pontonas

2 630 m²

Lauko baseino terasos

2 185 m²

Akvatorijos / krantinės gilinimo darbai

~35 000 m³

Iškasto grunto išvežimas / utilizavimas

~35 000 m³

1 300 €/m²

~560 m

Navigaciniai ženklai, švartavimo įranga, bortinės apsaugos

Komplektas

Inžineriniai tinklai pontonams: elektra, vanduo, apšvietimas

Komplektas

Siurblinė / nuotekų surinkimas laivams

Komplektas ~7 %

429 000

3 813 500

625 €/m²

1 365 625

1 225 000

700 000

2 500 €/m

2 275 000

1 400 000

—

450 000

—

850 000

—

2 500 000

3 500 €/m

280 000

1 450 €/m²

20 €/m³

35 €/m³

~650 m

Bangolaužių / apsauginių molų konstrukcinis sustiprinimas

2 500 €/m²

~15 %

140 000 €/vnt.

Lauko baseino tribūnos

Viso (be PVM)

2 147 000

1 300 €/m²

2 vnt.

Nenumatytų darbų rezervas

1 856 000

540 m²

Slipo įrengimas

2 014 000

1 550 €/m²

1 090 m²

Projektavimas, tyrimai, leidimai, ekspertizės

966 000

2 120 m²

Apžvalgos vietos terasos

Krantinių rekonstrukcija / tvirtinimas

Suma, € be PVM

1 890 000

1 900 €/m²

3 200 €/m²

Sporto ir rekreacinių veiklų įlankos pontoninis molo išplėtimas Apsauginio molo išplėtimas ties pagrindine apžvalgos vieta

2 650 €/m²

580 m²

Vidutinis įkainis

— —

250 000

2 300 000

4 900 000

40 128 375

32

37

AIAI architects

K O M A N D A

34

37

Literatūros sąrašas BUČAS Ju rgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Savastis 2001 m.

Neringos savivaldybė. Nidos urbanistinė koncepcija. Neringos savivaldybės administracija 2014 m. Prieiga per internetą:

<https://neringa.lt/data/public/uploads/2025/09/bylanidoskoncepcija20140711a.pdf&gt;

KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO DIREKCIJA . Kuršių nerijos tradicinė architektūra. I dalis, p. 1–191. Prieiga per internetą:

https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/I_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCHITEKTURA1-191psl.pdf&gt;

KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO DIREKCIJA. Kuršių nerijos tradicinė architektūra. II dalis, p. 192–427. Prieiga per internetą:

https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Paveldas/II_NERIJOS%20TRADICINE%20ARCHITEKTURA192-427psl.pdf&gt;

KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO DIREKCIJA. Nida. 2023 m. Prieiga per internetą:

https://nerija.lrv.lt/lt/apie-nacionalini-parka/kulturos-paveldas/istorines-gyvenvietes/nida/;

BUČAS Jurgis. Gamtosauginė direktyva ar kraštotvarkinės tradicijos. Urbanistika ir architektūra, 2007 m., t. 31, nr. 3, p. 140–148. Prieiga per internetą:

https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2007~1377168287544/J.04~2007~1377168287544.pdf

36

37

Summary

NIDA GATEWAY

The Nida Port territory is a strategically and emotionally significant point of the Curonian Spit, where waterways, landscape, and the structure of urban public spaces intersect. It is a place with a strong identity and an inseparable connection to the image of Nida; however, today its spatial potential and usage scenarios are not fully utilized. The existing territory functions more as a transit connection than as a cohesive public waterfront space — it lacks a clear movement logic, integration of different user groups, and solutions adapted to seasonal use.

The architectural vision is rooted in the unique cultural landscape of the Curonian Spit, where the relationship between people, wind, and water has evolved over centuries. Nida’s identity has been shaped by sailing traditions, the silhouettes of traditional kurėnas boats, weather vanes, and the constantly shifting dune relief. Local architecture has always been highly responsive to climate conditions — elongated volumes, steep roof forms, dark timber textures, and clear structural lines emerged from the need to adapt to coastal winds and migrating sand.

The project seeks to continue this architectural evolution through a contemporary interpretation while preserving the sensitive scale of Nida, the dominance of the horizontal landscape, and its restrained aesthetic character. One of the main sources of inspiration is the dunes of the Curonian Spit — wind-shaped, soft-lined, and continuously changing landforms. Their dynamics are interpreted through the urban composition, the formation of architectural volumes, and the topography of public spaces, aiming to create architecture that integrates naturally into its surroundings.

An important motif of the architectural language is the traditional gaff-rigged quadrilateral sail with a diagonal spar — a recognizable symbol of lagoon navigation. Its geometry is abstracted into building roof silhouettes, small-scale architectural elements, and the structure of public spaces. The principle of the tensioned sail is interpreted through inclined lines, clear proportions, and a dynamic rhythm of forms that evoke the sensation of movement and wind.

The project proposes transforming the territory into a multilayered, human-centered public waterfront space operating throughout the entire year. The primary objective is to shift from fragmented transit infrastructure toward a clear spatial structure where movement, recreation, community activities, and water tourism functions coexist naturally.

The concept introduces public promenades, relaxation and observation zones, small-scale service infrastructure, spaces for seasonal activities, and access points adapted for the sailing community. The aim is to create an intuitive, calm, and naturally engaging environment in which infrastructure strengthens the human connection with water, wind, and the horizon, while movement naturally transitions into pause and experience.

38