CONTENT
History ......................................................................................... 2 The area of the kanklės in Lithuania ........................................... 2 Drawings of Kanklės of North Eastern Aukštaičiai ................... 4 Sound scales ................................................................................ 3 Technique of playing of North Eastern Aukštaičiai ................... 5 Repertoire of North Eastern Aukštaičiai ..................................... 5 Sutartinė....................................................................................... 8 Literature ..................................................................................... 12
History Ancient Lithuanian kanklės are the stringed instruments. They are similar to the kanklės of the Baltic sea nations, which occur in the area, almost coinciding with the spreading of the early Neolithic Narva culture (4th millennium B.C.). Lithuanian kanklės are known only in Northern and Western Lithuania, in the southern part of "Kanklės" area. Kanklės players are representatives of different linguistic systems: Indo - European (the Baltic Finns, the Eastern Slavs) and Ural language families (the Baltic Finns). The kanklės of Lithuanians and all the Baltic sea nations have no more ancient equivalents in the Northern and North Eastern Europe. The map: The area of the kanklės of the Baltic sea nations.
The area of the kanklės in Lithuania 1 -North Eastern Aukštaičiai 2 -Western Aukštaičiai and Žemaičiai; 3 -North Western Žemaičiai; 4 -Suvalkiečiai
The kanklės are in the shape of the boat or a coffin, usually no bigger than 645 x 515 x 195 x 122 mm, height 50 - 70 mm. The body is made out of one piece, six edged or rounded (less often), the thick end is higher than thin by 20 - 30 mm. The cut angle is not big, about 110 x 70, 125 x 65 degrees. At the thick end there is 30 40 mm in length long for the wooden sting adjusters to be tightened (the tighteners are screwed in from the bottom). At the narrow end from three sides there are left walls 25 - 30 mm high and 20 - 30 mm thick, through which across the body threaded metal stick for the strings to be attached. For the strings to attach stronger and to prevent slipping, sometimes that metal stick is threaded through the feather of the goose. Adornment is very simple. The top lid has a carved out six leaf (four - leaf, five - leaf) star, small, most often spread out in the shape of an oval small holes or some other shape cuts. To enable the kanklės to be hung up, at the thick end, narrow corner there is made a hole, through which a string or metal loop is threaded. The most typical ones are 5 string, but occasionally it could be 3 - 8 strings. Northeast Aukštaičiai (Highlands) kanklės purpose was ritual, magical, and then – meditative. That means that they played for themselves and for their families, kanklės instrument was a purely domestic musical instrument. Photo: The kanklės or North Eastern Aukštaičiai: 1 - Panevėžys reg., Rozalimas a., Derveliai v. PKM 3470; 2 - Biržai reg., 1854 year. BKM 928; 3 - Biržai reg., Laužadiškis v., 1839 year. ČDM 2912 A; 4 - Biržai reg., Plepikiai v. BKM 926. (BA 1991:33 - 34)
Drawings of Kanklės of North Eastern Aukštaičiai 1 - Biržai distr., Kviriškis fm. IEM EM 2974. Made
by P. Lapienė in 1924; (APV 1994:142).
2 - Biržai distr., BKM 928; (APV 1994:143).
Butkauskene in 2017- 580 x 460 x 195 x 80; 55 x 25 x 35; left side corns - 135° x 45°; strings long 445, 365
3 - Biržai reg., Miliškės v. ČDM 2598; (APV 1994:144).
4 - the samples of ornamentation; (APV 1994:32).
Sound scales Kanklės were tuned ‘by ear’ in accordance with chanted contractual. The strings of the kanklės are harmonized by seconds according to sound systems of vocal sutartinės so that you have various scales. Harmonic series consisted of an unspecified amount of large and small seconds. Notes: the sound scales of the kanklės of North Eastern Aukštaičiai (APV 1994:66).: .
1. - P. Lapienė scale (ADS 2004. R Ambrazevičius – sounds cents) 2- J. Plepys scales
Technique of playing of North Eastern Aukštaičiai North Eastern Aukštaičiai keep kanklės on their knees, on the table for better resonance, or even on stomach (kanklės are played while in lying position, less typical). The strings are hit by the right hand from the person with the nail of the second finger, towards yourself - with the pillow of the finger. Sometimes they are hit with the first finger of the left hand as well. Usually only one or two strings are vibrated. If one touches two strings immediately, you can hear escudos sound combination, slower - the first sound plays as prewar. Picture: Playing position Aukštaičiai (TD 1937:67)
of
North
Eastern
While vibrating the strings with the right hand's fingers, the left hand's wrist raised fingers is held supported by the thick end. By all fingers of this hand the unnecessary strings are calmed down. Sometimes the strings are not calmed at all - they sound and blend with the other new sounds. Very rarely the left hand second finger also vibrates the strings. Such position is comfortable to produce sutartinė second sound blends. Traditionally, only men played little kanklės.
Repertoire of North Eastern Aukštaičiai The repertoire of North Eastern Aukštaičiai consists of vocal sutartinė (the old contrapuntal folk songs). Only the foursomes sutartinė are played, less often, the twosomes. The performance of these sutartinė matches most the specifics of the kanklės playing. The played vocal sutartinė are modified quite often: both voice lines are not always held, some second mixtures of sounds disappear and etc. Homophonic folk songs and dances not usual for North Eastern Aukštaičiai kanklės players repertoire, though at the end of the 19th century and the beginning of the 20th century sometimes were played. The sutartinė "Ratilioj, linkau ratą"; Played by J. Plepys in 1935 (APV 1994:82).
"Kazokas" ("Astriškių maršas") (March Astriškiai); Played by P. Lapienė in 1937 (APV 1994:92)
Played by Petras Lapienė, in 1937; (Ambrazevičius ADS)
of
The sutartinė "Du žali berželiai"; Played by Petras Lapienė, in 1937 (APV 1994:88).
Sutartinė Sutartinė are the kind of ethnic music of North Eastern Aukštaičiai - old contrapuntal folk songs and instrumental pieces. Most characteristic features of sutartinė are bitonality of tunes of separate of vocal or instrumental voices, polyrhithmics and polymetrics. Foursomes sutartinė are performing by two singers in two groups – second group repeat first: the tunes and texts of voices are different; twosomes sutartinė are performing by two singers: the tunes are also different, while text is the same or almost same; threesomes sutartinė are performing by three singers or three groups of singers in order of canon. These three types of sutartinė were performing as well on wind instruments, while the foursomes and twosomes sutartinė - on kanklės. Notes: The twosomes sutartinė "Lioi liepa” in 1910. (The both voices sung by M. Paliulis (Biržai reg., Vabalninkas a., Savuèiai fm.) in 1932 (Paliulis 1959:187 - 188, N 136).
The threesomes sutartinė "Išjoja išjoja" Sung by A. Ûsorienė, S. Mikalauskienė, K. Ališauskienė (Ukmergė reg., Žemaitkiemis a.) in 1936 (Slaviûnas 1959:71-73, N 1235).
The foursomes sutartinė "Atjoja raitų pulkelis". The both voices sung by O. Smilgienė (Biržai reg., Papilys a., Gavėniškis v.) in 1910 (Paliulis 1959:196, N 156).
Obelyt gražuolyt' Played by P. Lapienė in 1937 (APV 1994:88).
The Notes The vocal fursomes sutartinė "Obelyt gražulyt" The both voices sung by O. Smilgienė (Biržai reg., Papilys a., Gavėniškis v.) in 1911(Slaviûnas 1959)
Kankles player Krisius Garjonis (1845 - 1939). Lived in Biržai reg., Klausučiai, profesion: farmer (BKM)
The most famous little kanklės players were: Jonas Ivanauskas (1853-?, Birzai County, Papilio District, Pakapines Village), Petras Lapiene (1864-1962, Birzai County, Kviriskio household), Jonas Plepas (1867-1955, Birzai County, Papilio District, Dukurniu Village).
Five string kanklės playing. Folk group “Žemyna” from Pabiržė (Biržai reg.) and youth folk group “Saulala”, sutartine player Aušra Butkauskienė from Biržai.
LITERATURE Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika. 1935–1941 m. fonografo įrašai. Parengė A. Nakienė ir R. Žarskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004; Apanavičius R. Senosios kanklės ir kankliavimus, su kt., 1990, 1994.; Apanavičius R Baltų etnoinstrumentologija, 1992.; Paliulis. S. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai. Vilnius: 1959; Palubinskienė V. Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas tradicinėmis kanklėmis (XIX a. antroji pusė – XX a.); Sabaliauskas A. Žiemių – rytiečių lietuvių tautinė muzika. Lietuvių tauta, kn. 2, d. 1. Vilnius: Lietuvių mokslo draugija, 1911;. Sabaliauskas A. Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje. Ryga, 1911; Sabaliauskas A. Lietuvių dainų ir giesmių gaidos. Lietuvos šiaurės rytuose. Helsinkai: 1916; Slavinskas (Slaviūnas) Z. Lietuvių kanklės. Tautosakos darbai, t. 3. Kaunas: 1937; Slavinskas (Slaviūnas) Z. Sutartinės: daugiabalsės lietuvių liaudies dainos. Vilnius, 1958; Tarnauskaitė-Palubinskienė V. Skambinimas šiaurės aukštaičių kanklėmis, Vilnius, 2018; Tarnauskaitė-Palubinskienė V. Kanklės lietuvių etninėje kultūroje. Monografija. Vilnius, 2009; Trapulionytė A. (Butkauskienė) Biržų krašto kankliavimo tradicijos bei jų paralelės Baltijos tautų kanklių areale. Bakalauro darbas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1999; Trapulionytė A. (Butkauskienė) Suomijos, Karelijos ir Biržų krašto homofoninio kankliavimo penkiastygėmis kanklėmis tradicija bei jos tarpusavio ryšiai. Magistro darbas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2001; Tyszkiewicz E. Birźe. Rzut oka na przeszłość miasta, zamku i ordynacyj. Sankt-Peterburg, 1869. ABBREVIATIONS ADS Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika, 2004; APV Apanavičius R. Senosios kanklės ir kankliavimas,1994; BKM Biržų krašto muziejus „Sėla“; ČDM Lt Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus; IEM EM Lietuvos nacionalinis muziejus (buv. Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejus); KIM Vytauto Didžiojo karo muziejaus Balio Buračo asmeninės negatyvų registracijos knygos; LTR Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas; LTRF Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka; PKM Panevėžio kraštotyros muziejus; SIS Sutartinės: daugiabalsės lietuvių liaudies dainos, t. 1, 2, 3. Sudarė ir paruošė Z. Slaviūnas; Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958–1959; TD Tautosakos darbai, t. 3. Kaunas: Lietuvių tautosakos archyvo leidinys, 1937.