Page 1

Avangardo pradininkai Meno pasiekimus visuomet lemia tam t ikri elementai, kaip antai bendradarbiavimas ir inovacijos, kuriomis menininkų grupės maištauja prieš konvencijas ir priverčia iš naujo permąstyt i nusistovėjusius meno apibrėžimus. Imant is analizuot i tokius procesus, pirmiausia reikėtų prisimint i jų katalizatorius, be kurių šie judėjimai niekuomet nebūtų gavę postūmio. Šie kūniškieji „pamatai“ pelnytai gali būt i vadinami t ikrais pranašais dėl alternatyvių, drast iškų idėjų ir nepalenkiamų sprendimų. Kazys Binkis, Jonas Mekas ir Jurgis Mačiūnas ir yra tokie pranašai, kurių uždegant is t ikėjimas at liko lemiamą vaidmenį kuriant ir plėtojant tą universalų ir nuolatos gyvą meno judėjimą, vadinamą avangardu. Binkio įkurtas literatūrinis „Keturių vėjų“ judėjimas supažindino Lietuvą su alternatyviomis vakariet iškomis kūrybinėmis jėgomis. Mekas, dažnai vadinamas „Amerikos avangardinio kino krikštatėviu“, savo novatorišku dienorašt iniu st iliumi ir pasišvent imu saugot i, demonstruot i ir restauruot i kino kūrinius, įnešė svarbų indėlį į kino istoriją. Mačiūnas sumanė Fluxus, „jungt inį meno kolektyvą“, siekusį paneigt i meno kaip švento arba kaip smukusio sampratą, kovot i su pretenzijomis ir profesionalizmu mene bei griaut i jį užvaldant į komercializmą. Visą savo gyvenimą jis pavertė Fluxus gyvenimu, stengdamasis į jį įtraukt i ir kitus. Turint omenyje, kokia ryški meninė asmenybė yra kiekvienas šių kūrėjų, t iesiog nuostabu, kaip st ipriai tarpusavyje susisieja jų meniniai palikimai. Mekas ir Mačiūnas – Binkio meninių atradimų tęsėjai. Binkis, akademinių studijų Berlyne metu susipažinęs ir savaip pritaikęs modernistines avangardo ideologijas, inspiravo lietuvių literatūros standartų modernizaciją. Jo išskirtinėje poezijoje skleidžiasi Italijos ir Rusijos futurizmui artimos idėjos, pinasi lietuvių tautosaka ir liaudies tradicijos bei eksperimentiniu stiliumi perteiktos gamtos temos. Binkio novatoriškumas pasireiškė jaudulingomis eilėmis – lyriškomis ir spontaniškomis, žaismingomis ir optimistiškomis – bei jo inicijuotomis „literatūrinėmis popietėmis“, į kurias poetai ir menininkai rinkdavosi aptarti naujų poezijos ir meno bangavimų Lietuvoje ir užsienyje. Trumpai tariant, Binkis paskleidė uždegančią nuotaiką, inicijavusią dinamišką meninį periodą, kurį papuošė gilus ir vaisingas susidomėjimas meno edukacija ir praktika. Mekas yra vaizdo ir žodžio poetas. Jis gimė 1922 m. Semeliškėse, miestelyje netoli Binkio gimt inės. Jo jaunystę aukštyn kojom apvertė priverst inių darbų stovykla, į kurią Mekas buvo išsiųstas Antrojo pasaulinio karo metais; iš jos paleistas, studijavo filosofiją Mainco universitete, o 1949 m. kartu su broliu Adolfu emigravo į Brukliną. Būtent Niujorke, įsigijęs 16 mm kamerą ir degdamas aistra kinui, Mekas tapo t ikra meno „inst itucija“: pradėjo leist i žurnalą „Film Culture“, įsteigė Antologijos filmų archyvą (Ant hology Film Archyves) ir inspiravo eksperiment inio Naujojo Amerikos kino (New American Cinema) gimimą. Jis bodisi „filmų kūrėjo“ t itulo, vadina save „filmininku“. Meko filmai – asmeniški ir skvarbūs, intelektualūs ir įtraukiantys. Jo nerūpest ingi kadrai ir drebant i kamera įkūnija atmint ies trapumą ir žavų virpėjimą. Apčiuopiami, tačiau trumpučiai kadrai sugauna ir fiksuoja laiko akimirkas – kartu ir išsaugotas, ir prarastas. Gamtos stebėjimas atskleidžia patyrimo grožį ir lyriškumą. Derindama neįt ikėt iną švelnumą ir kintant į ritmą, Meko kamera kuria nuostabius hipnot izuojančius portretus. Jo filmai – tai dažniausiai vaizdų dienoraščiai, fiksuojantys įvykius iš jo pat ies arba kitų menininkų ir draugų gyvenimo, tarp jų – Johno Lennono, Yoko Ono, Andy Warholo, Salvodoro Dali, Nam June Paiko, Shigeko Kubota, Jackie Kennedy arba Alleno Ginsburgo. Meko filmai padarė didelę įtaką jo amžininkams filmų kūrėjams ir tebėra reikšmingi eksperimentuot i nevengiant iems šiuolaikiniams menininkams. Savo ikonoklast inėmis pažiūromis jis ir Mačiūnas lygint ini su kitais garsiais poetais teoret ikais – Dada manifesto autoriumi Tristanu Tzara, siurrealizmo ir automat inio rašymo pradininku André Bretonu arba Italijos futurizmo pirmtaku Filippo Tommaso Marinett i. Neginčyt inas giminiškumas su šiais ir kitais avangardistais liudija milžinišką Meko ir Mačiūno veiklos įtaką visai šiuolaikinei pasaulėžiūrai. Mačiūnas buvo vienas iš didžiųjų 7-ojo deš. Niujorko meno scenos formuotojų. Jis buvo t ikras ekscentriškumo ir uolumo įsikūnijimas bei visa apimant is impulsas, jungęs visus, daugiau ar mažiau į judėjimo veiklą įsitraukusius Fluxus menininkus. Mekas taip pat priklausė šiai socialinei terpei, o su Mačiūnu jį siejo bendros vakarienės ir art imas požiūris į pasaulį. Mekas buvo ne t ik vienas iš art imiausių Mačiūno draugų, bet ir, galima sakyt i, Fluxus gyvybinė gija. Judėjimui jis skyrė daugybę lėšų

ir energijos. 1962 m. Mačiūnas pradėjo rinkt i Fluxus antologiją, rengė įvairiausius Fluxus leidinius, suorganizavo renginį, tapusį pirmuoju Fluxus fest ivaliu. Mekas visapusiškai (taip pat ir finansiškai) palaikė šį Fluxus projektą, o dėkingas Mačiūnas atsižvelgdavo į jo pasiūlymus. Kitąmet Mekas vėl parėmė draugą, paskirdamas jį savo žurnalo „Film Culture“ dizaineriu. Be Meko paramos sunkiai būtų buvęs įgyvendintas ir Fluxus kooperatyvų projektas – Mekas paskolino Filmų kūrėjų kooperatyvo spausdinimo mašiną Fluxus publikacijoms spausdint i, o pats Mačiūnas kurį laiką gyveno Mekui priklausančiame bute (Woosterio gatvė 80), nemokėdamas jokios nuomos. Tai t ik keli materialios pagalbos atvejai, rodantys Meko indėlį ir art imą menininkų draugystę. Meko filmas „Zefiro Torna: scenos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“ (Zefiro Torna: Scenes from Life of George Maciunas) – tai poet iška elegija draugui, dokumentuojant i ypat ingą Mačiūno dvasią, vienijusią 7-ojo deš. Niujorko avangardo sceną.

Fluxus tai 1962 m. susibūrusi tarptaut inė organizacija, siekusi ištrint i skirt į tarp gyvenimo ir meno, pagyvint i krit inę meno refleksiją anapus meno pasaulio ribų ir išaukšt int i visiems suprantamą nemeninę realybę. Atsižvelgdama į pakitusias kultūrines / ekonomines sąlygas, ji taip pat kvest ionavo imperatyvines avangardo apraiškas, atsisakydama aklo tradicijos tęsimo ir taip saugodama futurizmo palikimą. Kert iniu Fluxus akmeniu tapo George‘o Brechto žodžio įvykis „Išėjimas“ (Exit), kuriame at likėjas prašomas daryt i t ik tai, ką nurodo vienintelis kūrinyje esant is žodis. Pagiriamasis Mačiūno atsiliepimas apie šį kūrinį atskleidžia, kodėl pastarasis taip puikiai at liepia Fluxus idėją: „Iš mūsų nereikalaujama jo at likt i, kadangi tai ir taip įvyksta kasdien, be jokio „specialaus“ at likimo... tai universalus readymade.“ Mačiūnas atmetė mint į, kad žmogus gali tapt i „menininku“, kaip kad tampama kitų profesijų atstovais. Menas nėra tai, ką galima padaryt i, nes jis yra ne kas kita, kaip pat i egzistencija. Šį įsit ikinimą jis drauge rimtai ir žaismingai deklaruodavo nesibaigiančiose Fluxus publikacijose, koncertuose ir visame pasaulyje vykstančiuose renginiuose. Vienas iš jo svarbiausių pasiekimų buvo „Fluxhouse“ kooperatyvai – apleist i pastatai Manhetene, Woosterio gatvėje, įsigyt i 1966 m. pagal naująjį Eksperiment inio būsto projektą ir paverst i menininkų studijomis. Miestas dar nebuvo pritaikęs šios neapibrėžto teisinio statuso zonos gyvenamiesiems pastatams, o ir Mačiūnas niekuomet nesiėmė įteisint i kooperatyvo arba savo vadybinio vaidmens. Visgi šios studijos atvėrė kelią menininkų proveržiui, kurio netrukus sulaukė SoHo rajonas. Menininkų studijos buvo t ik vienas iš tūkstančių Fluxus projektų, fanat iškai sugalvotų ir inicijuotų Mačiūno, propagavusio masinę avangardo produkciją, plat inimą ir vartojimą, siekiant jį padaryt i prieinamą visiems be išimt ies. Fluxus „ekspedicijos“ reikšmė šiandien pripažįstama parodoje „Fluxus East“, pristatančioje autent iškus Fluxus judėjimų buvusiame Rytų bloke liudijimus. Fluxus atgarsiai dokumentuojami meninėmis intermedijomis, pasitelkiančiomis muziką, kiną, fotografiją, poeziją, korespondencijas, akcijas ir įvykius. Šis kolektyvinis stat inys tampa it judėjimo restauracija, interaktyvia paroda, surengiančia akistatą su Fluxus. Nors t iek Mačiūnas, t iek Mekas didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Amerikoje, abu menininkai išlaikė ryšį su savo gimt ine. Kaip minėta, Mekas vieną ankstyviausių meninių impulsų gavo iš Binkio. Mačiūną taip pat saistė lietuviški ryšiai. Jis sukūrė lietuvių menininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstant ino Čiurlionio, žymaus savo muzikiniais kūriniais bei muzikos inspiruota tapyba, koncerto plakatą. Susiedamas dvi meno formas, Čiurlionis griovė tradicines ribas, ką vėliau Fluxus menu ir koncertais darė ir Mačiūnas. Jis pagamino skrajutę ir Meko sinematekoje (vienoje iš Antologijos pirmtakių) vykusiam lietuvių poezijos vakarui, kurio pagrindinė viešnia buvo poetė Violeta Palčinskaitė. Mekas palaikė ryšius su lietuvių išeivija – filmuose „Prarasta, prarasta, prarasta“ (Lost, lost, lost) ir „Zefiro Torna“ naudojama lietuvių išeivių susibūrimuose Niujorke filmuota medžiaga. Mačiūno asmeninė ir kūrybinė istorija st ipriai susijusi su Lietuvos gyvenimu. Jo geriausias mokyklos draugas Kaune buvo ne kas kitas kaip Vytautas Landsbergis, buvęs Lietuvos konservatorijos muzikos dėstytojas, vėliau, po Tarybų Sąjungos iširimo, tapsiant is pirmuoju Lietuvos parlamento vadovu. Landsbergis kažkuria prasme ir pats buvo Fluxus menininkas, juk jis ir Mačiūnas 7-ajame deš. laiškuose (kuriuos Landsbergis išsaugojo iki šių dienų) keitėsi performansų instrukcijomis.


The Prophets of the Avant-Garde The origins of art ist ic advances are always composed of certain elements, such as collaborat ion and innovat ion, t hrough which a gat hering of art ists rebel against convent ion and force t he redefinit ion of art upon historical concret ions. Furt hermore, explorat ion of t hese progressions should engage a study of t heir catalysts wit hout whom t hey would ever have had t he kinet ic energy to occur. These embodied foundat ions deservedly ascend to prophet ic postures t hrough t heir alternat ive, subversive concept ions and relent less resolut ions. Kazys Binkis, Jonas Mekas, and George Maciunas are such prophets, men who were instrumental in ignit ing persuasions in t he const itut ion and amplificat ion of a perpetually universal art ist ic movement known as t he avant-garde. Binkis helped introduce Lit huania to t he vigor of alternat ive, western pract ice when he founded t he literary movement, The Four Winds. Mekas, often described as “t he godfat her of American avant-garde film,” has played a profound role in t he history of cinema wit h his novel, diarist ic style and his devot ion to t he preservat ion, exhibit ion, and canonizat ion of avant-garde film. George Maciunas conceived of Fluxus as an “incorporated art collect ive” t hat sought to destroy t he percept ion of art as eit her sacred or decadent, protest t he pretension and professionalism of art, and subvert t he commercial commodity of t he art world. He devoted his ent ire being to a Fluxus lifestyle enlist ing ot hers to partake. It is remarkable how interrelated t he legacies of t hese t hree men are, being t hat t hey are each art ist ic ent it ies in t heir own right. Mekas and Maciunas are t he heirs to Binkis’ art ist ic revelat ion. He was responsible for inst igat ing t he modernizat ion of Lit huanian literary standards t hrough contact and eventual adaptat ion of modern avant- garde ideologies wit hin academic studies in Berlin. This dist inct ive poet’s own work enveloped concept ions resonat ing in Italian and Russian Futurism, folkloric and popular Lit huanian tradit ions, and natural t hemes melded wit h an experimental style. Innovat ion was produced t hrough ecstat ic poems t hat were lyrical and immediate, playful and opt imist ic and t he “literary afternoons” he organized during which ot her poets and art ists would gat her to discuss new trends in art and poetry, domest ic and internat ional. Binkis essent ially kindled a radical spirit t hat spawned a dynamic art ist ic age adorned wit h a profound legacy elicit ing concerns of art ist ic educat ion and pract ice. Jonas Mekas is a visual and literary poet. He was born in 1922 in Semeniskiai, a town near Binkis’ birt hplace. A pivotal moment in his young life occurred when he was sent to labor camp during World War II. After his release he studied philosophy at t he University of Mainz and, in 1949, immigrated to Williamsburg, Brooklyn wit h his brot her, Adolfas. It was in New York wit h a Bolex 16mm camera and passion for cinema t hat Mekas became a film inst itut ion, publishing t he journal Film Culture, founding t he Ant hology Film Archives, and pioneering t he “New American Cinema.” He rejects t he t it le of “filmmaker” preferring to be called a “filmer.” Mekas’ films are personal and poignant, cerebral and capt ivat ing. His freewheeling shots and trembling camera embody t he fragility and attract ive vibrancy of a memory. The tangible, yet transient frames grasp and embed a moment in t ime preserved and lost. His observance of t he natural world crafts lyricism t hat captures t he splendor of experience. In t he cooperat ion of incredible tenderness and transforming rhyt hm, Mekas’ camera develops beaut iful and hypnot ic portraits. His films are often visual diaries, recording events from his own life and t he lives of art ists and friends such as George Maciunas, John Lennon, Yoko Ono, Andy Warhol, Salvador Dali, Nam June Paik, Shigeko Kubota, Jackie Kennedy, and Allen Ginsberg, among ot hers. Mekas’ films were momentously significant to his filmmaking peers and cont inue to affect contemporary experimental art ists. His and Maciunas’ iconoclasm liken t hem to ot her famous poet-t heorists such as Tristan Tzara, aut hor of t he Dada manifesto, André Breton, pioneer of t he Surrealist movement and automat ic writ ing, and Marinett i, forerunner of Italian Futurism. The steadfast lineage of t hese and ot her avant-gardists dist inguishes t heir immense influence upon t he percept ion and adaptat ion of t he world at large. George Maciunas was an organizing force in t he New York avant-garde scene of t he 1960’s. He was a cornerstone of eccentricity, diligence, and obsessive impulse, connect ing art ists wit h varying degrees of Fluxus involvement. Jonas Mekas was an art ist in t his social milieu and formed a deeply unique relat ionship wit h Maciunas sharing meals and mindset. Mekas was not only one of his closest friends; he was also a prominent Fluxus lifeline

who devoted a magnitude of funds and energy. In 1962, Maciunas devised feats of compiling a Fluxus ant hology, producing various Fluxus publicat ions, and organizing what was to be t he first Fluxus fest ival. Mekas provided funds and moral support to t he Fluxus cause t hat enabled a grateful Maciunas to act on some of his schema. The next year, Mekas supported his friend again, giving him work designing for his journal Film Culture. During t his period Mekas also provided Maciunas wit h a free place to live at 80 Wooster Street. Mekas’ film, Zefiro Torno: Scenes from t he Life of George Maciunas is a poet ic elegy to Maciunas’ except ional spirit t hat was so instrumental in bonding t he New York avant-garde scene of t he 1960s. Fluxus was a mult inat ional organizat ion gat hered in 1962 t hat sought to blur any dist inct ions between life and art, invigorate t he crit ical awareness of “art” wit hin t he mundane, and promote a non-art reality grasped by all. It also challenged t he structure of imperat ive manifestat ions of t he avant-garde t hrough reinvigorat ion wit hin changed cultural/economic circumstance securing t he Futurist legacy of reject ing blind inheritance of tradit ion. Fluxus is epitomized in George Brecht’s word event, Exit, in which t he performer is told to do exact ly what t he sole word in t he piece instructs. Maciunas’ praise of t he piece elucidates why it is so archetypically Fluxus, “It does not require any of us to perform it since it happens daily wit hout any ‘special’ performance of it...a non personal ‘ready made’.” Maciunas rejected t he not ion t hat a person could be an “art ist” as in adopt ing any ot her profession. Art wasn’t somet hing you could do because it wasn’t anyt hing ot her t han existence. The means for conveying t his convict ion was seriousness meshed wit h playfulness spurring endless Fluxus publicat ions, concerts, and events worldwide. One of his greatest achievements was t he Fluxhouse Cooperat ives, rundown buildings purchased wit h t he help of a new “Experimental Housing Bill” in 1966 and converted into art ists’ lofts on Wooster Street in Manhattan. Because of dubious legality, t he city had not yet cleared t he area for resident ial living and Maciunas never took steps to legalize t he co-op or his managerial status. However, t hese lofts paved t he way for t he art ist boom t hat occurred in Soho in t he following years. The lofts were just one of t he t housands of Fluxus schemes Maciunas fanat ically conceived of and init iated, propagat ing t he mass product ion, distribut ion, and consumpt ion of avant-garde ends to be unlimited and obtained by all. Current affirmat ion of t he Fluxus expedit ion proceeds t hrough an exhibit ion ent it led Fluxus East. Represented is an original test imony of t he progressive Fluxus mot ions in t he former Eastern Bloc. The echo of Fluxus is documented in an “intermedia” of art involving music, film, photographs, poetry, correspondences, act ions, and events. The collect ive bloc discovers restorat ion in t his interact ive exhibit ion facilitat ing an ent husiast ic encounter wit h Fluxus incarnate. Though Maciunas and Mekas spent t he majority of t heir lives in America, bot h art ists maintained roots to t heir home countries. As ment ioned before, Binkis was one of Mekas’ earliest art ist ic influences. Maciunas had Lit huanian precursors as well. He printed an announcement for a concert of works by Lit huanian composer and painter Mikalous Ciurlionis, renowned for his musical works as well as his music-inspired paint ings. By intertwining t hese two art forms, Ciurlionis broke down tradit ional barriers, as Maciunas would later do wit h Fluxus art and concerts. He also printed a flyer for an evening of Lit huanian poetry hosted by Jonas Mekas at t he Film Makers’ Cinemat heque, one of t he Ant hology Archives’ precursors, featuring visit ing poet Violeta Palcinskaite. Mekas’ t ies wit h t he Lit huanian expatriate art community come fort h in his films Lost, Lost, Lost and Zefiro Torno, which feature footage shot at New York gat herings of Lit huanian expatriates. Maciunas’ personal and art ist ic history is strongly knitted wit h t hat of Lit huania. His best friend from his school days in Kaunas was none ot her t han Vytautas Landsbergis, a former music professor at t he Lit huanian conservatory who would later become t he first head of Lit huanian parliament after t he dissolut ion of t he Soviet Union. Landsbergis was somewhat of a Fluxus art ist himself, made clear by a correspondence of performance direct ions t hat he maintained wit h Maciunas t hroughout t he 1960s. Toget her, Binkis, Mekas, and Maciunas form an avant-garde triumvirate whose influences and works are intriguingly interconnected. Devoted to pushing boundaries, t hese art ists attempted to bring people into a higher state of consciousness about t he nature of life itself and shatter all assumpt ions of what art is and how it is supposed to funct ion wit hin t hat life. If t he “avant-garde” remains elusive as a disembodied concept, it is concretely manifest in Kazys Binkis, Jonas Mekas, and George Maciunas.


Jurgis Mačiūnas. Fluxus manifestas. 1963 m. Renkant is Fluxus, kaip tarptaut inio meno kolektyvo, pavadinimą, Mačiūną labai žavėjo įvairios žodžio „flux” reikšmės, o manifestui žodyno apibrėžimus jis atmiešė savo pat ies retorika. Fluxus t ikslas buvo pabrėžt i išvalančią srovę, kuri išgrynintų ir meną, ir gyvenimą. Gyvenimas buvo tapęs per daug racionalus, reglamentuotas ir komerciškas, o menas – profesija, kaip ir bet kuri kita. Manifeste ištraukos iš žodyno perteikia racionalią kaitos idėjos prasmę, o Mačiūno žodžiai pakartoja istorinio avangardo revoliucinę tradiciją. Tvarkos ir netvarkos dialekt ika buvo svarbiausia Fluxus judėjimui.

Clive’as Phillpotas apie Jurgio Mačiūno manifestą „Atsivertęs žodyną, Jurgis Mačiūnas pamatė, kad žodis flux yra ne t ik daiktavardis, veiksmažodis ir būdvardis, bet ir dar turi iš viso septyniolika skirt ingų reikšmių. Ties savojo „Fluxus... Eksperiment inio pirmų 6 numerių turinio plano“ (Fluxus…Tentat ive Plan for Contents of t he First 6 Issues), išleisto 1961 m. pabaigoje, antrašte jis išdėliojo penkis iš šių apibrėžimų mėgindamas paaiškint i žodžio Fluxus vartojimą, į pirmąjį planą iškeldamas išvalymo idėją (ir jo asociacijas su viduriais). 1963 m. šie iš žodyno atrinkt i žodžio flux apibrėžimai nebegalėjo aprėpt i besiplėtojančių Fluxus intencijų ir Mačiūnas ėmėsi propaguot i tris konkrečias žodžio reikšmes (išvalymas, potvynis ir sulydymas), nė vienos iš jų smulkiau nekomentuodamas. Jos tapo naujais darbiniais šių trijų reikšmių apibrėžimais ir ištobulintos t iek, kad galiausiai jas buvo galima įtraukt i į iš trijų dalių sudarytą manifestą kartu su aštuonių žodyno apibrėžimų fotostatais. Fluxus t ikslai, išdėstyt i 1963 m. manifeste, nepaprast i, bet susiję su tuo laiku brendusiomis radikaliomis idėjomis. Tekste galima rast i sąsajų su Henry Flynto idėjomis, taip pat ryšių su amžiaus pradžios radikalių grupių t ikslais. Pirmajame iš trijų manifesto skirsnių Mačiūnas džiaugsmingai skelbia, kad Fluxus t ikslas – „IŠVALYTI pasaulį nuo mirusio... abstraktaus meno, [ir] iliuzionist inio meno...“ Išvalius, matyt, liktų „konkretusis menas“, kurį Mačiūnas prilygino t ikrovei arba ready-made. Jis aiškino savo konkrečiojo meno sampratos t ikslus nurodydamas Marcelio Duchamp‘o ready-made objektus, Johno Cage‘o ready-made garsus ir George‘o Brechto bei Beno Vaut ier ready-made akcijas.

Pirmajame manifesto skirsnyje taip pat teigiama, kad Fluxus ket ina išvalyt i pasaulį nuo kitų „buržuazinės ligos“ simptomų – intelektualios, profesionalios ir komercializuotos kultūros. Viename iš informatyvių laiškų Tomui Schmitui (juos jis daugiausia rašė 1963–1964 m.) Mačiūnas skelbia, kad „Fluxus yra ant iprofesionalus“; „Fluxus turi tapt i gyvenimo būdu, o ne profesija“; „Fluxus žmonės privalo įgyt i „meno“ pat irt į iš kasdieniškų išgyvenimų, valgymo, darbo ir t. t.“ Mačiūnas pasisako už žmogiškųjų išteklių panaudojimą „socialiai konstruktyviais t ikslais“, pavyzdžiui, taikomiesiems menams, art imiausiai susijusiems su daile, – „pramoniniam dizainui, žurnalist ikai, architektūrai, inžinerijai, grafikos-t ipografijos menams, grafikai ir t. t.“ Kalbant apie komercializmą, „Fluxus yra griežtai prieš meno objektą kaip nefunkcionalią prekę – parduodamą ir tampančią menininko pragyvenimo šalt iniu.“ Tačiau Mačiūnas pripažįsta, kad meno objektas „laikinai galėtų turėt i pedagoginę funkciją, mokant žmones apie meno bereikalingumą.“ Paskut inis šio manifesto skirsnio sakinys skamba taip: „IŠVALYKIME PASAULĮ NUO „EUROPANIZMO“!“ Viena vertus, Mačiūnas, tai sakydamas, turėjo omenyje iš Europos sklindančių idėjų, pavyzdžiui, „profesionalaus menininko, „meno menui“ ideologijos, menininkų „aš“ saviraiškos per meną ir t. t.“ išvalymą, kita vertus, atvirumą kitoms kultūroms. Fluxus grupės sudėt is buvo išskirt inė tuo, kad jai priklausė keli azijiečiai, pavyzdžiui, Ay-O, Mieko Shiomi, Nam June Paikas ir Yoko Ono, juodaodis amerikiet is Benas Pattersonas ir daug moterų. Taip pat ir tuo, kad ji apėmė teritoriją nuo Danijos iki Italijos, nuo Čekoslovakijos iki Jungt inių Valst ijų ir Japonijos. Tuo metu Vakaruose augo susidomėjimas Azijos kultūromis ir daugėjo informacijos apie jas. Šiame kontekste tą patvirt ina Mačiūno 1961 metų eksperiment iniai planai išleist i japonišką Fluxus numerį, kuriame būtų publikuot i straipsniai, susiję su dzenu, Hakuinu, haiku ir „Gutai“ grupe, taip pat šiuolaikinio eksperiment inio japonų meno apžvalgos. (Josephas Beuysas, t iesą sakant, nesuprato reikalo esmės, kai 1970 m. pakeitė 1963 metų manifestą ir jį perskaitė šitaip: „Išvalykime pasaulį nuo amerikanizmo.“) Antrasis manifesto skirsnis, kuris anksčiau buvo susijęs su flux kaip „potvyniu“, yra iš t ikrųjų išvirkščioji pirmojo pusė: „SKATINKITE REVOLIUCINĮ TVANĄ IR POTVYNĮ MENE. Skatinkite gyvą meną, ant imeną, skat inkite NEMENINĘ TIKROVĘ, kurią suvoktų visi žmonės, ne t ik krit ikai, diletantai ir profesionalai.“ Trečiasis Mačiūno skirsnis buvo „susilydymas“ ir skambėjo šitaip: „SULYDYKITE kultūrinių, socialinių ir polit inių revoliucionierių kadrus į vieningą frontą ir veiksmą.“ Neišvengiamai daugiausia laiko Mačiūnas praleido mėgindamas sulydyt i kultūrinių revoliucionierių kadrus, nors ir ne visi Fluxus žmonės tokiais save laikė. Viena jo takt ikų buvo „naudot i Fluxus terminą ne t ik kaip žurnalo pavadinimą, bet ir kaip žodinę pakuotę, kuri Fluxus žmonėms būtų naudinga kaip kolektyvinė reklama.“


George Maciunas Fluxus Manifesto, 1963 The various definit ions of t he word flux were of great appeal to Maciunas in select ing Fluxus as t he name for an internat ional art collect ive, and for t he manifesto he alternated dict ionary definit ions wit h his own rhetoric. The goal of Fluxus was to emphasize t he purgat ive flux t hat would clear out bot h art and life. Life had become too rat ional, regimented and commercial, and art a profession like any ot her. In t he manifesto, t he dict ionary excerpts provide rat ional meaning for t he idea of change, while Maciunas’ words echo t he revolut ionary tradit ion of t he historical avant-garde. The dialect ic of order and disorder was central to Fluxus.

Clive Phillpot on Maciunas’ Manisfesto “When George Maciunas consulted his dict ionary he found t hat t he word “flux” not only existed as a noun, a verb, and an adject ive, but also had a total of seventeen different meanings. At t he head of his Fluxus…Tentat ive Plan for Contents of t he First 6 Issues, issued late in 1961, he rearranged five of t hese definit ions to explain t he use of t he term Fluxus, bringing to t he fore t he idea of purging (and its associat ion wit h t he bowels). By 1963, t hese selected dict ionary definit ions of “flux” could no longer encompass t he developing intent ions of Fluxus, and Maciunas began to promote t hree part icular senses of t he word: purge, t ide, and fuse—each not amplified by his own comments. These amounted to new working definit ions of t he t hree senses, and were refined to t he point where t hey could finally be incorporated into a collaged, t hree-part Manifesto, toget her wit h photostats of eight of t he dict ionary definit ions. The aims of Fluxus, as set out in t he Manifesto of 1963, are extraordinary, but connect wit h t he radical ideas ferment ing at t he t ime. The text suggests affinit ies wit h t he ideas of Henry Flynt, as well as links wit h t he aims of radical groups earlier in t he century. The first of t he t hree sect ions of Maciunas’ Manifesto revels t hat t he intent of Fluxus is to “PURGE t he world of dead art…abstract art, [and] illusionist ic art…” What would be left after t his purging would presumably be “concrete art,” which Maciunas equated wit h t he real, or t he ready-made. He explained t he origins of concrete art, as he defined it, wit h reference to t he ready-made objects of Marcel Duchamp, t he ready-made sounds of John Cage, and t he ready-made act ions of George Brecht and Ben Vaut ier.

The first sect ion of t he Manifesto also states t hat Fluxus intends to purge t he world of such ot her symptoms of “bourgeois sickness” as intellectual, professional, and commercialized culture. In one of a series of informat ive letters to Tomas Schmit, most ly from 1963 to 1964, Maciunas declares t hat “Fluxus is ant i-professional”; “Fluxus should become a way of life not a profession”; “Fluxus people must obtain t heir ‘art’ experience from everyday experiences, eat ing, working, etc.” Maciunas is for divert ing human resources to “socially construct ive ends,” such as t he applied arts most closely related to t he fine arts, including “industrial design, journalism, architecture, engineering, graphic-typographic arts, print ing, etc.” As for commercialism, “Fluxus is definitely against [t he] art-object as [a] non-funct ional commodity—to be sold and to make [a] livelihood for an art ist.” But Maciunas concedes t hat t he art-object “could temporarily have t he pedagogical funct ion of teaching people t he needlessness of art.” The last sentence of t his sect ion of t he Manifesto reads: “PURGE THE WORLD OF ‘EUROPANISM’!” By t his Maciunas meant on t he one hand t he purging of pervasive ideas emanat ing from Europe, such as “t he idea of professional art ist, art-for-art ideology, expression of art ists’ ego t hrough art, etc.,” and on t he ot her, openness to ot her cultures. The composit ion of t he group of Fluxus people was except ional in t hat it included several Asians, such as Ay-O, Mieko Shiomi, Nam June Paik, and Yoko Ono—as well as t he black American Ben Patterson and a significant number of women—and in t hat it reached from Denmark to Italy, from Czechoslovakia t hrough t he United States to Japan. Interest in and knowledge of Asian cultures were generally increasing in t he West at t he t ime, and, in t his context, are evidenced by Maciunas’ tentat ive plans in 1961 for a Japanese issue of Fluxus, which would have included art icles relat ing to Zen, to Hakuin, to haiku, and to t he Gutai Group, as well as surveys of contemporary experimental Japanese art. (Joseph Beuys rat her missed t he point when he altered t he 1963 Manifesto in 1970 and read: “Purge t he World of Americanism.”) The second sect ion of t he Manifesto, which init ially related to flux as “t ide,” is really t he obverse of t he first: “PROMOTE A REVOLUTIONARY FLOOD AND TIDE IN ART. Promote living art, ant i-art, promote NON ART REALITY to be grasped by all peoples, not only crit ics, dilettantes and professionals.” Maciunas’ t hird sect ion was “fuse,” and read: “FUSE t he cadres of cultural, social & polit ical revolut ionaries into [a] united front & act ion.” Inevitably most of Maciunas’ t ime was spent trying to fuse cadres of cultural revolut ionaries, t hough not all t he Fluxus people saw t hemselves in t his way. One of his tact ics was t he employment of t he term Fluxus beyond t he t it le of t he magazine as a form of verbal packaging, whereby Fluxus people would benefit from collect ive promot ion.”


Fluxus apibrėžimas žodyne.


Jurgis Mačiūnas. „Fluxmanifestas apie Fluxpasilinksminimą“. 1965 m. Siūlydamas „Fluxpasilinksminimo“ idėją Mačiūnas siekė „nusodint i“ pretenzingą profesionalų „elit inį meną“ ir drauge pasiūlyt i alternatyvą komerciškai pažengusios kapitalist inės visuomenės kultūrai. Jis žinojo, kad Fluxus kūriniai turės konkuruot i su prekių kultūros vilionėmis ir mėgino sukurt i „smagių“ objektų ir performansų, kurių „naudingumo vertė“ būtų didesnė, kaip lygiagrečią, bet krit inę alternatyvą. Tai rodo bendrą Mačiūno Fluxus strategiją panaudot i tam t ikrus vyraujančių gamybos ir paskirstymo būdų aspektus, siekiant krit ikuot i sistemą iš vidaus.


Jurgis Mačiūnas. Autoportretas. 12” x 9”, apie 1963 m. Mačiūno sukurta Fluxus kolektyvinės tapatybės konstrukcija kupina anachronist inės žaismės. Jo grafinis dizainas atgyja, susidūrus naujoviškai jo t ipografijai ir XIX a. buržuazinio pasaulio vaizdams. Šis žaidimas taip pat labai ryškus jo pat ies prisistatymuose. Šiame autoportrete jis užsideda savo charakteringą kat iliuką, monoklį, apsivelka marškinius aukšta apykakle, kost iumą, primindamas kost iuminį XX a. pradžios avangardo menininko įvaizdį (pavyzdžiui, italų futuristą arba dadaistą) ir verslininką. Supriešindamas šiuos įvaizdžius Mačiūnas kelia tokius klausimus, kaip avangardinės prakt ikos galimybė to meto pažengusio kapitalizmo sistemoje.


Jurgio Mačiūno gyvenimo aprašymas Mačiūnas gimė 1931 m. lapkričio 8 d. Kaune, Lietuvoje. Išsilavinimas: 1949-1952 m. Cooper Union meno mokykla. Studijavo dailę, grafiką, architektūrą. 1952-1954 m. Carnegie technologijos inst itutas, Pitsburgas. Studijavo architektūrą ir muzikologiją. Architektūros bakalauras. 1955-1960 m. Dailės inst itutas, Niujorkas. Studijavo Europos ir Sibiro migracijų meną. Schemos, diagramos ir at lasai 1953 m. „Rusijos istorijos at lasas“ (Atlas of Russian History) persišviečiančių puslapių knyga, vienas ant kito uždėt i žemėlapiai. 1958 m. „Priešistorinio kinų meno at lasas“ (Atlas of Prehistoric Chinese Art) 1955-1960 m. Dailės istorijos schema (History of Art Chart) (nepilna) – milžiniška 6 x 12 pėdų (apie 2 x 4 m – vert. past.) erdvėlaikio schema, į kategorijas suskirstant i visus praeit ies st ilius, judėjimus, mokyklas, menininkus ir t. t. 1958-1966 m. Dailės istorijos (History of Art) trimatė schema. 1 kategorija stalčių išorėje, 2 kategorija horizontalaus stalčiaus vidaus paviršiuje ir 3 kategorija ant daugelio vert ikalių stalčiaus vidaus paviršių - bylų paviršiuje. 1969 m. Pažinimo laukų perskirstymas į kategorijas (Re-categorizat ion of Fields of Knowledge). Sudaryta dvimatė diagrama ir lentelė, sumanyta kaip pirmasis trimatės saugojimo ir paieškos sistemos, pavadintos „Mokymosi mašina“, paviršius. Nuo 1966 m. iki šiol „Avangardo istorija“ (History of Avante-garde), jo raida nuo futurizmo, Dada, Marcelio Duchamp‘o, siurrealizmo, Johno Cage‘o, hepeningų, renginių ir Fluxus, ypač akcentuojant Fluxus dokumentaciją. 23” x 80”. Vis dar kuriama. Nuo 1972 m. iki šiol „Architektūriniai pasaulio paminklai“ (Architectural Monuments of t he World). Žemėlapių at lasas. Vis dar kuriamas. Objektai ir eksponatai Nuo 1962 m. iki šiol Sudarė, publikavo ir suprojektavo tarą, et iketes, pakuotes, kitą visų Fluxus kūrinių grafiką (keletas šimtų vienetų). 1964 m. Sudarė ir išleido „Fluxus met inę dėžutę 1“ (Fluxyearbox 1), plokščių objektų vokuose antologiją. Sukūrė architektūros krit ikos schemą. 1965 m. Sudarė ir išleido „Fluxus reikmenis“ (Fluxkit), atašė lagaminą su įvairiais Fluxus objektais, sukurtais iki tų metų. Fluxus vargonai (Flux-organ). 12 paukščių balsai, grojami pučiant dumples), įvairūs šachmatų rinkiniai (šachmatų figūros kaip malūnėliai, spalvot i kamuoliukai, smėlio laikrodžiai ir t.t. Sukūrė ir apipavidalino kokių 20 filmų pavadinimus Fluxus kino antologijoje (pasitelkdamas įvairias animacijos ir filmavimo technikas), sukūrė filmus be kameros (dainuojami įvairūs lipnūs ornamentai ant kino juostos): „Artype“, „10 pėdų“, „Po 9“ (After 9), „Akies mirksnis“ (Eyeblink) (didelio greičio kamera). 1966 m. Sudarė ir išleido „Fluxus met inę dėžutę 2“ (Fluyearbox 2), kino kilpų, žaidimų ir popierinių įvykių antologiją. Sukūrė 4 juostos kilpas. Suprojektavo pirmąsias preparuotas stalo teniso ir badmintono raketes (banguotas, išgaubtas, su skyle, su vyriais, elast iniais ir kt. paviršiais). 1967 m. Limpančios metalinių ir kt. fotografinių skydų tatuiruotės („Milo Venera“, skrandžio anatomija, Napoleonas ir kt.). 1968 m. Surengė ir dalyvavo Fluxus parodoje (Flux-exhibit), Kalifornijos universitete, San Diego meno koledže. 1967 m. Suprojektavo popieriaus ir kūno apdangalų parodos Šiuolaikinių amatų muziejuje Niujorke skelbimus. Dalyvavo pirmojoje parodoje. 1969 m. Laikrodžių ciferblatai (dešimtainiai, laipsniniai, at buliniai ir t. t.): daugiabriaunis veidrodis, sumavimo mašina, dist iliuota kava, arbata, sultys, kiaušiniai, kurių viduje – degt inė, makaronai, kiaušinio baltymas, virvių arbata, kankorėžiai ir t. t. 1970 m. Šypsenų mašina, 64 adatų švirkštas, 12 paukščių audiofono mašina, šokant i ančių kviet imo mašina. 1971 m. Parengė, apipavidalino ir sukūrė darbų Yoko Ono ir Johno Lennono parodai „Tai ne čia“ (This is not here) Eversono muziejuje Sirakūzuose. 1972 m. Pavardės parašytos naudojant objektus, vagies rinkinys, gyvūnų ekskrementų antologija ir kt. 1975 m. Ligoninės renginio kūrinys, sudarytas „Fluxus pakuotė 3“ (Fluxpack 3), kanceliarijos dizainas, 2 prijuostės, pašto ženklai, išleido „Mult ipla“, Milanas. 1976 m. Rugsėjį inicijuotas Fluxus labirinto projektas, didelis darbas, kurį ket inta eksponuot i JAV Šimtmečio parodos metu Berlyne. Performanso kompozicijos, performansai, kino rodymas, renginiai 1961 m. Surengė keletą Maxfieldo, Cage‘o, Ichiyanagio, Higginso, Flynto, La Monte Youngo, Yoko Ono, Ray Johnsono, Walterio De maria renginių. 1962 m. Inicijavo Fluxus grupės veiklą ir pirmuosius Fluxus fest ivalius: 14 koncertų Visbadeno valstybiniame muziejuje, 6 koncertus Kopenhagoje, 7 – Paryžiuje. Pirmosios muzikinės kompozicijos (gyvūnų parašyta muzika, muzika lūpoms, purvui, buteliams, akmenukams, balionams, kopėčioms, smuikui), 12 kūrinių fortepijonui, kūrinys vyriškai skrybėlei „Adriano Olivett i atmint i“ (In memoriam to Adriano Olivett i), 8 pagerbimai ir kt.

1963 m. Fluxus fest ivalis Diuseldorfe, Amsterdame, Hagoje, Nicoje (pirmieji gatvės renginiai). 1964 m. Surengė Fluxus orkestro koncertą Carnegie rečitalių salėje ir sukūrė įvairių kūrinių (fortepijonas staliui, styginių kvartetas ir kt.).Kūrinys smuikui, at liktas Mažajame naujosios muzikos fest ivalyje Londono universitete, taip pat Hagoje ir Milane. Surengė koncertų ir renginių ciklą Niujorke, Canalo g. 359. Inicijavo pirmuosius sporto renginius Vašingtono aikštėje. Galerijos nuosavybė: stalo tenisas ir badmintonas. 1965 m. Antrasis Fluxus orkestro koncertas Carnegie rečitalių salėje, sukūrė balioninius bilietus ir sklandytuvų programas. Surengė Fluxus fiestą Niujorko Sinematekoje. 1966 m. Renginys prie „Village Gate“ (pelnas „EVO“) (lipnus t inklas mėtomas ant šokančių svečių). Suorganizavo Fluxus fiestą Prahoje. 1967 m. Fluxus filmų peržiūra Kelne, Turine, Perudžoje, Kome, Savonoje, Ciuriche, Belgrade, Zagrebe, Sarajeve, keliuose JAV koledžuose, Fluxus filmai apdovanot i Milvokio meno centro premija, 4-ojo Ann Arbor kino fest ivalio premija. Surengė Valdorfo viešbučio „Astoria“ kambario kliniką ir jai sukūrė kūrinių. Jo kūriniai at likt i Genujoje, Nicoje, Paryžiuje, Romoje ir t. t. 2 popieriaus performanso kūriniai „Time & Life“ pastate, rėmėjas „Container“ korporacija ir Šiuolaikinių amatų muziejus (popierinės užuolaidos puolimas strėlėmis ir popieriaus garsų orkestras). Dalyvavo su popieriaus projektais Popieriaus parodoje Šiuolaikinių amatų muziejuje Niujorke. 1968 m. Suorganizavo pirmuosius menininkų apgyvendinimo kooperatyvus SoHo rajone Niujorke. Surengė ir prisidėjo prie pirmųjų Fluxus maisto renginių. 1969 m. 2-asis Fluxus maisto renginys (juokingas maistas) – pasiūlė kiaušinių kūrinių, virvę, kankorėžių ir medienos arbatą, distiliuotų sulčių, peršviečiamą kavą ir t. t. 1970 m. Parašė Fluxus mišias, kurias atliko Voorhees koplyčioje, Douglass koledže Niujorke. Tame pačiame koledže surengė Fluxus sporto olimpiadą (pats pasiūlė neįgaliųjų lenktynes, boksą milžiniškomis pirštinėmis, dviračių turnyrą, įvairius žaidimus raketėmis ir t. t.). Kartu su Yoko Ono ir Johnu Lennonu surengė Fluxus festivalį Woosterio g. 80. Greipfrutų banketas, juokingi turnė ir bilietai, matavimo klinika, vandens įvykių sodas, padarytas iš sudėtingų durų, kino kapsulės-aplinkos ir t. t.). 1972 m. Konsultavo ir sukūrė kūrinių Fluxus batų fest ivaliui Falmoute, Ekseteryje, Kroidone, Oksforde, Kardife, Blekburne, Hast ingse, Not ingeme (Anglija). 1973 m. Stalo teniso stalo ir rakečių rinkinys „Contemporanea. Incontri Internazionali D’Arte“. Roma.Surengė ir sukūrė darbų Fluxus žaidimų fest ivaliui Woosterio g. (bėgimo takas žmonėms, daugiaratė kvadrat inė transporto priemonė, 2 sūpynių turnyrai, šachmatai daugeliui žaidėjų). 1975 m. Surengė ir sukūrė kompozicijų Fluxus klavesino rečitaliui Kino archyve, surengė „12 didelių vardų“ ir „Vaivorykšt inio maisto“ renginius (+ permatomas). 1976 m. Surengė ir sukūrė darbų „Laiko“ renginiams Laikrodžio bokšte, Leonardo g. ir Brodvėjuje. Taip pat Fluxus turus (2 renginių savaitės SoHo rajone Niujorke). Ruduo: at liks savo kūrinius ir surengs visą klavesinų rečitalį Berlyne, SoHo šou. Publikacijos, esė, straipsniai: 1964 m. Aprašytas Dicko Higginso „Post scriptum“, „Somet hing Else Press“. Taip pat Johno Cage‘o „Notacijose“ 1962 m. įvairiuose Europos laikraščiuose. 1965 m. „Tulane Drama Review“, suprojektavo Fluxus susilankstomąjį skyrių. Taip pat Johno Wilcocko straipsnis apie „Fluxus metinę dėžutę 1“ „Village Voice“, Nr. 25. 1966 m. Esė „US surpasses all nazi genocide records!“. Publikuota „Edizioni di cultura contemporanea“, Milanas, Nr.2, ED 912. 1967-1969 m. Publikuota „Arch Do“, Milanas. Taip pat „Da a/u dela“, menų žurnale, Milanas. 1968 m. Grace Glueck straipsnis apie „Fluxus met inę dėžutę 2“, „New York Times“, birželio 16 d. 1970 m. Straipsnis apie Fluxus fest ivalį „Village Voice“ gegužės 20 d. ir balandžio 30 d. Hepeningai ir Fluxus katalogas, Kelnas, sudarė Hansas Sohmas. 1972 m. „Arts & Art ist Magazine“, Anglija, Fluxus skirtas numeris: redagavo ir pateikė darbų specialiam skyriui apie popieriaus renginius. Spalio numeris. Fluxus batas, išleido „Beau Geste Press“, Devonas, Anglija. 1976 m. „AQ 16, microdmyst ificat ion“. Darbas sukurtas specialiam numeriui. Peterio Franko straipsnis apie Fluxus klavesinų rečitalį „SoHo News“. Objektai kolekcijose: Stokholmo modernaus meno muziejus, Beaubourgo centras Paryžiuje, Jeano Browno archyvai, Tyringemas, Masas, Hanso Sohmo archyvai Vokiet ijoje, „Cedille qui Sourit“, Prancūzija, „Mult iplan“ Milane; Yoko Ono ir Johno Lennono, Johno Cage‘o, Marcelio Duchamp‘o, Peterio ir Barbaros Moore kolekcija ir kt. 1976 m. gegužės 2 d. visų Fluxus narių (27) apdovanotas „Laudat io scripta pro George Maciunas concepta hominibus fluxi”.


George Maciunas Curriculum Vitae November 8, 1931 Born in Kaunas, Lit huania Educat ion 1949-52 Cooper Union School of Art, studied art, graphic art, architecture 1952-54 Carnegie Inst itue of Technology, Pittsburgh, studied architecture and musicology. B. of Architecture 1955-60 Inst itute of Fine Arts, NYU, studied European and Siberian art of migrat ions Charts, Diagrams and At lases 1953 At las of Russian History (book of translucent pages, superimposed maps) 1958 At las of Prehistoric Chinese art 1955-60 History of Art Chart (incomplete) a giant 6 ft. x 12 ft. t ime/space chart categorizing all past styles, movements, schools, art ists, etc. 1958-66 History of Art 3-diment ional Chart (1st category on drawer faces, 2nd category on horizontal surface of drawer interior and 3rd category on vert ical mult iple surfaces of drawer interior-faces of filing cards) 1969 Re-categorizat ion of fields of knowledge, completed 2-diment ional diagram & tabulat ion, intended as t he first surface of 3-diment ional storage and retrieval system, called a “learning machine”. 1966-present History of Avante-garde, part icularly its development from Futurism, Dada, Duchamp, Surrealism, John Cage, Happenings, Events, and Fluxus, wit h part icular emphasis on documentat ion of Fluxus. 23in x 80in. (st ill in progress) 1972-present Architectural monuments of t he world, At las of maps. (st ill in progress) Objects and Exhibits 1962-present edited, published, designed containers, labels, packaging, ot her graphics of all flux edit ions (several hundred items) 1964 edited & published Fluxyearbox 1, ant hology of flat objects in envelopes. Contributed a chart on architectural crit icism. 1965 edited and published Fluxkit, an attaché case wit h various flux objects produced up to t hat date. Flux-organ (12 bird calls act ivated by bellows), various chess sets (pieces as grinders, colored balls, sand t imers, etc.) Edited, designed t it les (using various animat ion and camera techniques) of some 20 films into Flux-film ant hology, contributed: films made wit hout camera (sing various adhesive patterns on clear film stock): Artype, 10 feet, end after 9, eyeblink (high speed camera). 1966 edited & published Fluyearbox 2, ant hology of film loops, games and paper events. Contributed 4 film loops. Designed first prepared ping pong and badminton rackets (undulat ing, convex, wit h hole, hinged, elast ic etc. surfaces) 1967 st ick-on tattoos of hardware etc. photo aprons (venus de milo, stomach anatomy, Napoleon, etc.) 1968 organized and part icipated in Fux-exhibit, Univ. of Calif. Sand Diego art Col. 1967 designed announcements for paper show annd body covering show at Museum of Contemporary Crafts, NYC. Part icipated in t he first. 1969 clock faces: decimal, degrees, backward etc. mult i-faceted mirror, adding machine, dist illed coffee, tea, juices, eggs, containing vodka, noodles, egg-white; tea from ropes, pine cones etc. 1970 smile machine, 64 needle syringe, 12 bird aerophone machine, dancing duck call machine. 1971 Produced, designed and contributed to “This is not here” show of Yoko Ono and John Lennon at Everson Museum, Syracuse. 1972 names spelled wit h objects, burglary kit, ant hology of animal exreta, etc. 1975 edit ion of Hospital even, edited Fluxpack 3, contributed 3 stat ionary designs, 2 aprons, postage stamp[s, published by Mult ipla, Milan. 1976 Sept. init iated collaborat ive flux-labyrint h project, major contribut ion, to be exhibited at US. Centenial Exhibit ion, Berlin. Performance Composit ions, Performances, Film Screenings, Events 1961 Organized a seies of events by Maxfiled, Cage Ichiyanagi, Higgins, Flynt, La Monte Young, Yoko Ono, Ray Johnson, Walter De maria. 1962 Init iated t he Flux group act ivit ies wit h first flux fest ivals: 14 concerts in Wiesbaden state museum, 6 concerts in Copenhagen, 7 in Paris, First musical composit ions (music scored by animals, music for lips, mud, bott les, pebbles, balloons, ladders, violin, 12 piano pieces, In memoriam to Adriano Olivett i for bowler hate, 8 homages, etc.

1963 Flux fest ivals in Dusseldorf, Amsterdam, Hague, Nice (first street events) 1964 organized & contributed pieces for flux orchestra concert at Carnegie Recital Hall, (piano for carpenter, string quartet, etc.) Piece for violin performed at Litt le fest ival of new music at Univ of London, also at Hague and Milan. Organized a series of concerts and events at 359 Canal St., NYC. Init iated 1st sport events at Washington Sq. Gal. own: ping-pong & badminton. 1965 2nd flux-orchestra concert at Carnegie Recital Hall, designed balloon t ickets and glider programs. Flux-fest at NY Cinemat hque 1966 Event at Village Gate (benefit for EVO) (adhesive net dropping over dancing guests) Organized flux fest in Prague 1967 Flux films shown at Cologne, Turin, Perugia, Como, Savona, Zurich, Belgrade, Zagreb, Sarajevo, several U.S. colleges, Flux films awarded Milwaukee Art Center Award, 4t h Ann Arbor film Fest ival Award. Organized and contributed to Waldorf Astoria Hotel room clinic. Own pieces performed at Genoa, Nice, Paris, Rome etc. 2 paper performance pieces at Time & Life bldg, sponsored by Container Corp. & Museum of Contemp. Crafts, (arrow attack on paper curtain and a paper sound orchestra) Part icipated wit h paper objects in Paper show at Museum of Contemporary Crafts, NYC 1968 Organized first art ist housing cooperat ives in SoHo, NYC. Organized and contributed to first flux-food events 1969 2nd flux-food event (funny foods) contributed egg pieces, rope, cone & wood tea, dist illed juices etc. transparent coffee, etc. 1970 Composed flux mass, performed at voorhees chapel, Douglass College, NJ. At same college organized flux sport Olympiad (own handicap races, giant glove boxing, bicycle joust, various racket games, etc.) Organized a flux fest ival in collaborat ion wit h Yoko Ono & John Lennon at 80 Wooster St. grapefruit banquet, funny tours & t ickets, measuring clinic, garden of water events, made of difficult doors, film capsule-environments, etc.) 1972 Advised & contributed to t he Flux shoe fest ival, at Falmout h, Exeter, Croydon, Oxford, Cardiff, Blackburn, Hast ings, Nott ingham (England) 1973 Ping-pong table & rackets set up at Contemporanea. Incontri Internazionali D’Arte. Rome. Organized & contributed to flux game fest ival on Wooster St. (human treadwheel, mult i-bike square vehicle, 2 swing joust, mult i-player chess.) 1975 Organized & contributed to flux harpsichord recital at Film Archives, Organized 12 big name event & Rainbow food event (+ transparent) 1976 Organized & contributed to Time events at Clock Tower, Leonard St. & Broadway. Also flux-tours (2 weeks of events at SoHo, NYC) Fall: will perform own pieces and organize ent ire harpsichord recital at t he Berlin, SoHo show. Publicat ions, Essays, Art icles 1964 Covered in Post face by Dick Higgins, Somet hing Else Press. Also in John Cage—Notat ions, 1962 various European newspapers. 1965 Tulane Drama Review, designed fluxus fold out sect ion. Also art icle on Fluxyearbox 1 by John Wilcock in Village Voice, No. 25. 1966 essay: US surpasses all nazi genocide records! Publ. by Edizioni di cultura contemporanea, Milan, No.2, ED 912 1967-69 published in Arch Do, Milan. Also in Da a/u dela, magazine of arts, Milan 1968 Art icle on Fluxyearbox 2 by Grace Glueck, New York Times, June 16 1970 Art icle of Flux fest ival in Village Coice, May 20 & april 30. Happenings & Fluxus Catalog, Cologne, edited by Hans Sohm. 1972 Arts & Art ist Magazine, England, issue devoted to Fluxus: Edited and contributed to special sect ion of paper events. Oct. issue. Flux shoe, published by Beau Geste Press, Devon, England. 1976 AQ 16, microdmyst ificat ion. Contribut ion in special issue. Art icle on Harpischord Flux recital by Peter Frank in SoHo News. Objects in Collect ions Stockholm Museum of Modern Art, Centre Beaubourg, Paris, Jean Brown Archives, Tyringham, Mass, Hans Sohm Archives, Germany, Cedille qui Sourit, France, Mult iplan, Milan; collect ion of Yoko Ono & John Lennon, John Cage, Marcel Duchamp, Peter & Barbara Moore, etc. May 2, 1976 recipient of “Laudat io scripta pro George Maciunas concepta hominibus fluxi”, organized by all flux-members (27)


Jurgis Mačiūnas. „Fluxhouse“ kooperatyvo statybų projektas. Fotografija ir prospektas. 1966 m. 1966 m. nauja JAV federalinė apgyvendinimo administracijos subsidija sudarė Mačiūnui sąlygas suorganizuot i apleistų pastatų supirkimą ir paverst i juos menininkų gyvenimo ir darbo erdvėmis. Jo pasirinktas rajonas dabar žinomas kaip SoHo, bet tuomet jis buvo vadinamas „Šimtu pragaro akrų“ dėl urbanist inio nuosmukio. Mačiūnas t ikėjosi realizuot i savo svajonę sukurt i t ikrą kolūkį, kuriame būtų ir nuolat inis Fluxus teatras, ir Fluxus parduotuvė, ir kino kooperatyvas, ir laboratorija bei įrašų studija. Mačiūnas oficialiai įregistravo „Fluxhouse“ kooperatyvą, save pasiskyrė pirmininku, įsigijo pirmuosius pastatus Greene’o gatvės 18 ir Woosterio gatvės 80 namuose ir įkalbėjo menininkus pirkt i tas erdves. Iki 1968 m. į Woosterio gatvės namą įsikėlė Mačiūnas ir Mekas, kur Mekas įkurdino ir savo Filmų kūrėjų sinemateką. Šitaip Mačiūnas pradėjo pirmuosius SoHo menininkų kooperatyvus ir medis, kurį apie 1967 m. Mačiūnas ir Mekas „nelegaliai“ pasodino priešais Woosterio gatvės 80 namą, auga kaip šios istorijos ženklas iki šiol.


Jurgis Mačiūnas. „Fluxhouse“ kooperatyvo statybų projektas (kita pusė). Fotografija ir prospektas. 1966 m.


Jurgis Mačiūnas. „Fluxhouse“ informacinis biuletenis Nr. 10, 1967 m. vasario 8 d. 1967 m. Mačiūno planai kurt i „Fluxhouse“ kooperatyvą jau buvo įsibėgėję ir jis skyrė daug laiko bei energijos jiems įgyvendint i. Kaip skelbiama informaciniame biuletenyje, jis įkalbėjęs menininkus įsipareigot i užimt i erdves įvairiuose pastatuose, bet dar turėjo sutvarkyt i daugybę biurokrat inių smulkmenų, remdamasis Federalinės apgyvendinimo administracijos nutarimais. Informacinis biuletenis taip pat yra geras pat ies Mačiūno biurokrat inių metodų pavyzdys – jis organizavo žmones ir renginius braižydamas brėžinius, sudarinėdamas sąrašus, tvarkaraščius, rašydamas nurodymus ir t. t. 1968 m. Mačiūnas oficialiai įregistravo „Fluxhouse“ kooperatyvą ir pasiskyrė save prezidentu.


Jurgis Mačiūnas. Lietuvių poezijos vakaro skelbimas, be datos. Mačiūnas sukūrė šį skelbimą renginiui Jono Meko kino kūrėjų sinematekoje, kuri apie 1968 m. buvo „Fluxhouse“ kooperatyvo Woosterio gatvėje 80 dalis. Kaip avangardo menininkai Mačiūnas ir Mekas dažnai jautėsi svet imi tradicinei lietuvių imigrantų bendruomenei Niujorke, tačiau abu stengėsi išsaugot i ryšius. Amerikos lietuvių fondas rėmė renginį. Jis pirmiausia vyko lietuvių kalba, kartu buvo verčiama į anglų kalbą.


Jurgis Mačiūnas. Fluxus menininkų vardų kortelės. 1964 m. Mačiūnas suprojektavo šias korteles savo kolegoms iš Fluxus. Jos yra standart inio dydžio. Nors kiekvienos kortelės spalvos, šriftai ir maketas skiriasi, jos vizualiai yra vienos visumos dalis. Menininkų pavardžių kortelės yra Mačiūno strategijos sukurt i kolektyvinę Fluxus tapatybę dalis – taip jis pažymėjo leidinius, produktus ir menininkus savo charakteringu grafiniu st iliumi.


Yoko Ono. Pasidaryk pats Fluxus fiestą. 1966 m. Ono kūrinį, realizuojant į Fluxus meno, kaip paprasto veiksmo, kurį kiekvienas gali at likt i, idėją, sudarė instrukcijos, kurių reikia laikyt is įsivaizduojamos „fiestos“ metu kasdien. Mačiūnas sukūrė įspūdingų vaizdų, Ono tekstą papildančių humorist inėmis, erot inėmis arba grėsmingomis potekstėmis. Darbas pirmą kartą parodytas „3 laikraščio renginiuose už 1 dolerio kainą“ (3 newspaper eVents for The pRicE of $1), Mačiūno redaguojamo 1966 m. Fluxus vasario mėnesio žurnale „cc V TRE“ Nr. 7. Taip pat buvo atspausdintas ant kartono ir sukarpytas kvadratėliais, supakuotas ir sudėliotas į dėžutes kaip Fluxus kūrinys.


Ben Vautier. Totalinio meno degtukų dėžutė (Total Art Match-Box). 1965 m. Benas Vaut ier pagamino šias dėžutes ir keletą nusiuntė Mačiūnui, kad jis jas parduotų per Fluxus. Šis kūrinys – tai maišt ingas Vaut ier Totalinio meno teatro idėjos, kuri buvo panaši į Fluxus gyvenimo ir meno išvalymo idėją, variantas. Abiejų pagrindas buvo panieka tradiciniam menui, elit iškumui ir autoritetui. Kaip ir Mačiūno Fluxus, kaip laikinos takt ikos, turinčios sunaikint i buržuazines meno ir menininko sampratas, idėja, Vaut ier skat ino žiūrovą išsaugot i paskut inį degtuką, kad galėtų sudegint i pačią dėžutę.


Jurgis Mačiūnas.

Kino kūrėjų sinematekos laiškas visiems kino draugams. 1967 m. rugpjūčio 20 d. 1966 m. Mačiūnas pradėjo kurt i planuotą Fluxus namų kooperatyvą, kuriame būtų menininkų gyvenamosios ir darbo erdvės, taip pat nuolat inės Fluxus patalpos. Šis projektas taip pat leido kartu būt i Fluxus ir Meko Kino kūrėjų sinematekai. Mekas įkūrė Sinemateką teatre, 41-ojoje gatvėje, bet Fluxus namų kooperatyvo įmonė jam suteikė galimybę išplėst i ir reorganizuot i Sinematekos veiklą mažesnėmis sąnaudomis. Kad galėtų įgyvendint i pasiūlytus pakeit imus, Mekas turėjo greitai gaut i daug pinigų. Jo paramos prašymo laiškui Mačiūnas sukūrė grafinį dizainą, kaip žaismingą akcentą įtraukdamas ir Fluxus rodant į pirštą (taip pat naudotą Dada). 1968 m. Fluxus kooperatyvo pastate Woosterio g. 80 atsidarė nauja Kino kūrėjų sinemateka.


Jurgis Mačiūnas. Flux labirintas. Akademie Der Kunste, Berlynas. 1976 m. Mačiūnas parodai „Niujorkas – centrinis Manhetenas: SoHo“ (New YorkDowntown Mahattan: Soho), įvykusiai 1976 m. rugsėjo 5–spalio 17 d. Berlyno meno akademijoje, įrengė Flux labirintą. Tai buvo daugybės koridorių raizgalynė su sukeistomis durimis, sienomis ir grindimis, kuriais pereit i buvo nelengva užduot is. Atvėrus vienas duris, paplūdimio kamuolys, kabant is ant švytuoklės, trenkdavo lankytojui į veidą. Kamuoliui lekiant į priešingą pusę, buvo galima toliau eit i koridoriumi. Kitos durys atsidarydavo t ik paskambinus prie jų prijungtu pianinu. Labirinte buvo slidžios ir lipnios grindys, padengtos popieriumi musėms gaudyt i. Iš dalies pasilinksminimas, iš dalies žaidimas – šis labirintas puikiai at it iko Mačiūno Fluxus meno-pasilinksminimo idėją. Larry Millerio fotografija.


Jurgis Mačiūnas. Flux labirintas, Akademie der Kunste, Berlin. 1976 m. Jurgis Mačiūnas, ruošiant is mechanizmą bendrai Mačiūno-Millerio sekcijai, kurioje didelis pripučiamas kamuolys, aktyvuotas at idaromų durų, staigiai, bet švelniai trenkia apstulbusiam žiūrovui į veidą. Larry Millerio nuotrauka, 1976/2007 m.

Apie Avangardą ir Fluxus Jurgio Mačiūno gimtadienio proga  

Apie Avangardą ir Fluxus Jurgio Mačiūno gimtadienio proga.

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you