Rinkosaikðtë 2013 m. geguþës 21 d.
18-ieji leidimo metai
2013 m. geguþës 21 d. Antradienis
Këdainiø rajono laikraðtis
AB „Lifosa“ ðvenèia
50 metø jubiliejø!
Nr. 56 (2 569)
Kaina 1, 20 Lt
Paberþëje vël kovësi sukilëliai
Gamykla uþauginusi tris kartas visus visus visus ðeðtadienio vakarà kvieèia ðvæsti kartu.
Geguþës 25 d.
CHEMIKO ÐVENTË Këdainiø miesto parke
artu aus k e, i þ m usæ a irbam Jau p ame ir d kartu! n gyve ðvæskime r i d ta
1863 metø sukilimo pradþios inscenizacija: kunigas Antanas Mackevièius perskaito manifestà, kvieèiantá kovoti uþ tautos laisvæ. Entuziastingai já iðklausæ sukilëliai ið Paberþës baþnyèios ðventoriaus iðkeliauja á miðkus.
Irma BAJORÛNË
Nuo 19 valandos sveèiø laukia: Vaikø alëja (pieðiniai vaikams, su vaikais ir ant vaikø), Jaunimo aikðtë (grafièio pamokos), Senjorø kiemelis (muzika ir ðokiai), Floristikos skersgatvis (ið gëliø „pastatysime“ chemijos gamyklà), „Lifosos meðkeriotojø“ uþeiga (vaiðinsimës ypatinga þuviene).
Patrankø ir ðautuvø salvës, istoriniais kostiumais vilkintys sukilëliai sukilëliai,, dabartiniai Lietuvos kariuomenës kariai kariai,, ðventiðkai nusiteikusiø þmoniø minios – taip sekmadiená Paberþë ðventë tradicinius Sekminiø atlaidus ir 1863 metø sukilimo 150-àsias metines. Ðventëje dalyvavo kraðto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenës vadas gen. ltn. Arvydas Pocius, Këdainiø rajono savivaldybës meras Rimantas Diliûnas, jo pavaduotoja Nijolë Naujokienë, ðimtai sveèiø ið visos Lietuvos. /Nukelta á 2 psl./
21 val. – miuziklas „TADAS BLINDA“ 22.20–22.30 val. – lazeriø ir fejerverkø ðou. 22.30 val. – Manto Jankavièiaus programa „QUEEN SHOW“.
Skambëjo Gatvës muzikos diena Lina FIODOROVA
DIENOS PIETÛS – 10 Lt! Darbo dienomis nuo 10 iki 15 val. – atveþimas nemokamas! Tel. 8 630 08 600.
Ðeðtadiená Gatvës muzikos diena á Didþiàjà gatvæ subûrë maþiau muzikantø ir klausytojø nei pernai aèiau septintasis pernai.. TTaèiau dainininko Andriaus Mamontovo inicijuotas renginys buvo nemaþiau spalvingas: gatvëje grojo gitaromis, lûpinëmis armonikëlëmis, violonèelëmis, skambëjo bitlo Johno Lennono ir A. Mamontovo dainos, atliekamos këdainieèiø, vilnieèiø, ukmergiðkiø ir t. t.
Ðventiniai patiekalai – á Jûsø pobûvio vietà! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yra galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes. Tel. 8 630 01 106, www.svenciucentras.lt.
Tik ðià savaitæ auksinë
VASAROS PASITIKIMO ÐVENTËS bilietø iðpardavimo AKCIJA! Lt; moksleiviams, Iðankstiniai bilietai kainuos 20 Lt, su akcijos skrajute – 15 Lt studentams – 15 Lt, su akcijos skrajute – 10 Lt. Akcijos skrajutæ pateikite TIKETOS kasoje (J. Basanavièiaus g. 93, MAXIMA). Akcija galioja iki geguþës 26 dienos. Skrajutes rasite „Èili Pica“, Këdainiø kirpyklose, groþio salonuose, soliariumuose, sporto klubuose, mokyklose, gimnazijose pas budëtojus. Daugiau informacijos www.kedainietis.lt, facebook.com/ KedainiuoseVasarosPasitikimoSvente2013
/Nukelta á 16 psl./
Këdainiuose pasirodë tarpmiestinë komanda – vilnieèiai ir krakiðkiai.
2
2013 m. geguþës 21 d.
Kronika VARNAËDØ ÐVENTË Birþelio 1 d. 18 val. Kalnaberþës bendruomenës centro kiemelyje ðurmuliuos tradicinë Varnaëdyniø ðventë. Vyks ðventinis Këdainiø kultûros centro Kalnaberþës skyriaus mëgëjø meno kolektyvø koncertas bei sveèiø ið Ðakiø rajono – Zypliø dvaro kapelos pasirodymas. Ðventës metu bus karûnuotas Varnaëdø karalius, bus galima pasivaiðinti patiekalais ið varnienos, kvepës ðaðlykais, putos alus, skambës „gyva“ muzika.
Paberþëje vël kovësi sukilëliai rusø karo istorijos klubø dalyviai. Jie noriai bendravo su lankytojais, pasakojo ádomias istorines detales, rodë savo amunicijà. Pagarbà þuvusiesiesiems prie simbolinio sukilëliø kalnelio ðalia muziejaus atidavë (ið deðinës) meras R. Diliûnas, kraðto apsaugos ministras J. Olekas, Lietuvos kariuomenës vadas gen. ltn. A. Pocius, Lietuvos laisvës kovø tarybos ðtabo virðininkas, dimisijos majoras V. Balsys (Uosis).
SURENGË KONFERENCIJÀ Penktadiená „Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinëje mokykloje ávyko konferencija „Lituanica“ skrenda“. Jos metu 5–8 klasiø mokiniai, paruoðti mokytojø, skaitë praneðimus apie lakûnus S. Dariø ir S.Girënà, aviacijos pasiekimus ir kt.
LAUKIA STOVYKLOS Aðtuoniolika rajono mokyklø ir jø skyriø birþelio pradþioje rengs dienines vasaros poilsio stovyklas mokiniams, gaunantiems nemokamà maitinimà. Planuojama, kad Akademijos, Dotnuvos, Josvainiø, Këdainiø, Krakiø, Labûnavos, Meironiðkio, Nociûnø, Pajieslio, Pelëdnagiø, Plinkaigalio, Ðëtos, Tiskûnø ir Vilainiø 396 mokiniai – prieðmokyklinukai, pradinukai ir penktokai – susiburs bendro pobûdþio, kûrybinëse-meninëse, turistinëse-sportinëse, etnokultûrinëse ar kraðtotyrinëse stovyklose.
PAGROBTI NEPIGÛS DAIKTAI Beveik 3,3 tûkst. litø þala padaryta bendrovei „Babënø transportas“, ið kurios patalpø, esanèiø S. Dariaus ir S. Girëno gatvëje, pagrobtas motorinis pjûklas, dvi vaizdo stebëjimo kameros ir trys signalizacijos pulteliai. Vagys apsilankë ir Ðlapaberþës þemës ûkio bendrovës grûdø sandëlyje, ið kurio pagrobë du elektros variklius, sumontuotus ant dviejø grûdø krautuvø. Èia padaryta þala dar tikslinama. Ið saugyklos, esanèios Pernaravos seniûnijos Pelutavos kaime, pavogta 30 ritiniø vyniojimui skirtos plëvelës. Á saugyklà savaitgalá ásibrauta iðlauþus plastikinio lango rëmà.
IÐLIEJO ANT GRINDINIO Vagims, penktadienio naktá bandþiusiems pavogti degalø, nepasisekë – 420 litrø dyzelino iðsiliejo ant grindinio. Degalus buvo mëginama vogti ið S. Dariaus ir S. Girëno gatvëje, vienos ámonës teritorijoje, stovëjusio vilkiko su puspriekabe.
Skubiai REIKALINGI virëjai (-os) sezoniniam darbui Nidoje. Tel. 8 698 41 538.
/Atkelta ið 1 psl./
Áamþintas sukilimo jubiliejus „Èia, Paberþëje, minime labai svarbius valstybei ir tautai ávykius, kuriuos atspindi laisvës troðkimas, pasiprieðinimas okupacijai, – kalbëjo kraðto apsaugos ministras J. Olekas. – Èia prieð 150 metø Lietuva buvo pakviesta prieðintis okupacijai, siekti laisvës ir socialinio teisingumo. Ði laisvës ir tiesos idëja, troðkimas ëjo ið kartos á kartà, atsispindëjo 1918 metø vasario 16-osios akte ir pokario partizanø vadø 1949 metø deklaracijoje.“ Prisimenant istorinius ávykius kaimelio centre pastatytas paminklinis akmuo, simbolizuojantis lietuviø, lenkø ir gudø tautø, kartu kovojusiø prieð carinës Rusijos priespaudà, vienybæ. Paminklo autorius Juozas Ðlivinskas akmenyje pavaizdavo sukilimo herbà. Akmens forma primena nuskeltà kulkà, o jos kelyje yra uþ-
Kariuomenës ir visuomenës vienybë Gausiø aplodismentø sulaukë Lietuvos kariuomenës Garbës kuopos kariûnø pasirodymas. Sausumos, oro ir jûrø kariuomenës daliniams atstovaujantys kariûnai ne tik þygiuoti ar stovëti ápratæ: jie ir meistriðkai þongliruoja ginklais, turi parengæ ádomià programà, atliekamà grojant puèiamøjø orkestrui. Ðiuolaikinës kariuomenës stovyklavietë laukë visø smalsuoliø. Áeinanèiuosius pirmiausia sutiko pokario partizanai. Kariuomenës ir visuomenës vienybës dienà kariðkiai visiems smalsuoliams pasakojo apie ginkluotæ, leido ið arti pamatyti ir patiems pakelti ðautuvus, granatsvaidþius, kitus ginklus.
Ministerijos ir savivaldybës darbo rezultatas
Paminklas, skirtas 1863 metø sukilimui, – lyg sukilëliø kulka.
raðai trimis kalbomis „Uþ jûsø ir mûsø laisvæ“.
Aidëjo ðûviai Didþiausio susidomëjimo sulaukë 1863 metø sukilimo epizodo rekonstrukcija. Á aikðtëje suklupusius sukilëlius kreipësi kunigas Antanas Mackevièius. Jis ugningu ma-
nifestu kvietë vyrus kovoti uþ Lietuvà, uþ Laisvæ, uþ savo Þemæ. Parke ávyko sukilëliø susidûrimas su caro armijos daliniu. Ðautuvø ir patrankø ðûviai, pësti ir raiti ginkluoti þmonës, aktyvûs veiksmai, galiausiai – du „þuvæ“ sukilëliai – tokio reginio Këdainiø kraðte dar nebuvo. Smalsuoliai lankë Liaudës slënyje ásikûrusià sukilëliø stovyklà. Èia po mûðio greta vieni kitø ilsëjosi lietuviø, lenkø, baltarusiø,
Turininga programa, kurios pagrindinis organizatorius – LR Kraðto apsaugos ministerija, sukvietë á nuoðalø, bet visiems Lietuvos þmonëms þinomà kaimelá ðimtus istorijà, tradicijas ir savo ðalá mylinèiø þmoniø. Kiekvienas dalyvis galëjo pajausti kariðkà tvarkà ir drausmæ: ramiai, taktiðkai ir kartu reikliai visiems buvo paaiðkinta, kur galima eiti, stovëti, o kur tai gali bûti nesaugu, kur pastatyti automobilá, programa vyko tvarkingai ir sklandþiai. Këdainiø rajono savivaldybë, Gudþiûnø seniûnija tvarkë, paruoðë senàjá parkà, Liaudës slëná ir kitas vietas, kuriose vyko veiksmas, rajono architektai talkos metu paruoðë vietà paminklui. Daugybë þmoniø stengësi, kad renginys vyktø sklandþiai.
Pagarbà sukilëliams, partizanams, Lietuvos istorijai atidavë Këdainiø rajono meras R. Diliûnas (kairëje), jo pavaduotoja N. Naujokienë (ketvirta ið kairës), Paberþës klebonas S. Kandratavièius.
Geguþës 30 d. konsultuos Kauno klinikø ortopedas-traumatologas ÐARÛNAS TARASEVIÈIUS. Registracija ir informacija tel. (8 347) 50 819.
Geguþës 28 d.(antradiená) Këdainiø ðeimos klinikoje konsultuos Kauno klinikø kraujagysliø chirurgas prof. ALEKSANDRAS ANTUÐEVAS. Konsultacijos sergantiems kraujagysliø ligomis (iðsiplëtusios venos, trofinës opos) bei esant kojø kraujotakos sutrikimams. Registracija ir informacija telefonu 8 657 61 962.
Senajame parke atkurtas sukilimo epizodas sukilëliams baigësi liûdnai: mûðio lauke krito du jø ginklo broliai. /Nuotr. autorës/
Dëkojame Nuoðirdþiai dëkojame Labûnavos kunigui Oskarui Petrui Volskiui, giesmininkams, Pelëdnagiø seniûnui V. Tamuliui, Seimo nariui Jonui Kondrotui, UAB „Gedulo sala“ kolektyvui, bendruomenës nariams, buvusiems bendradarbiams, giminëms, kaimynams. Visiems, visiems, kurie buvote ðalia sunkià valandà palydint á amþinà poilsio vietà mylimà vyrà, tëvà, senelá, brolá Ksaverà Dortortà. Þmona, dukra, sûnûs, anûkai, seserys
2013 m. geguþës 21 d.
3
Nuviltas moters, paguodà rado parduotuvëje Jovita ÞEBRAUSKAITË
Spalvingos biografijos iðsituokæs ðia ulietis, ðiemet kovo viduryje ðiaulietis, tikëjæsis Këdainiuose susipaþinti su moterimi moterimi,, buvo nuviltas – moteris á sutartà vietà neatëjo. TTaèiau aèiau ið Këdainiø vyriðkis gráþo ne tuðèiomis – á Ðiaulius jis parsiveþë pavogtà televizoriø. Á sutartà vietà neatëjo Á susitikimà Këdainiuose ðiaulietis A. B. atvyko kovo 14àjà. Su nepaþástamàja buvo susitaræs susitikti autobusø stotyje, taèiau moteris á susitikimà neatëjo, todël vyriðkis patraukë á netoliese esanèià parduotuvæ „Takada“. Uþsukæs á buities technikos skyriø ir vaikðèiodamas po preky-
timo per neatsargumà – iki prekybos þmonëmis ir teroro akto.
bos salæ, jos kampe ðiaulietis pamatë nuoðaliai padëtà televizoriø LED TV STAR. Apsiþvalgæs ir luktelëjæs, kada bus maþiau þmoniø, vyriðkis pasikiðo televizoriø po striuke, palaukë, kol prie kasos nebus jokiø pirkëjø, o tada lyg niekur nieko praëjo pro kasininkæ. Iðëjæs ið parduotuvës, A. B. nuëjo iki vakarinio Këdainiø aplinkkelio ir susistabdë Ðiauliø link vaþiuojantá pakeleivingà automobilá.
Vël nubaudë nelaisve
Buvo teistas daug kartø Gráþæs á Ðiaulius, A. B. dar tà paèià dienà nuëjo á turgø ir 499 litø vertës televizoriø pardavë uþ 250 litø. Nedirbanèiam, darbo birþoje neregistruotam ir pajamø neturinèiam vyriðkiui pinigai buvo verkiant reikalingi, o vagystë jam buvo ne naujiena – iki tol jis buvo jau ne kartà teistas uþ ðitoká nusikaltimà. Tiesa, teistas jis buvo jau de-
Parduotuvëje „Takada“ neseniai buvo pavogta vertinga prekë, uþ kurios vagystæ nesàþiningam pirkëjui jau skirta bausmë. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/
vyniolika kartø, o nusikaltimø „rinkinys“, pradëtas kaupti dar nepilna-
Nelegali prekyba nenyksta Per tris geguþës savaites Policijos komisariato pareigûnai organizavo aðtuonias prevencines priemones, skirtas nelegalios prekiø apyvartos faktams iðaiðkinti iðaiðkinti,, ir nustatë ðeðis paþeidimus. Þmonës nebuvo iðgalvojæ Tikrindami Këdainiuose esanèias turgavietes ir prekyvietes, stebëdami problemines vietas ir asmenis, apie kuriuos buvo anonimiðkai praneðta, kad jie verèiasi neteisëta prekyba, policijos pareigûnai ásitikino, jog dauguma praneðimø yra ne be pagrindo. Antai turëdami tam tikros informacijos apie Surviliðkio seniûnijos Sirutiðkio kaime veikianèià J. K. ámonæ, pareigûnai geguþës 15-àjà Sirutiðkyje apþiûrëjo parduotuvæ ir prie kasos rado aðtuonis pakelius baltarusiðkø cigareèiø. Parduotuvës savininkë ðioms
prekëms neturëjo privalomø ásigijimo dokumentø, taigi paþeidë Tabako kontrolës ástatymà.
Jau bausta, bet nesiliauja „Policija daug praneðimø ir skundø gauna dël këdainietës J. D., gyvenanèios Ðëtos gatvëje. Nors ði moteris bausta uþ naminës degtinës laikymà, þmonës tvirtina, kad ji ir toliau prekiauja nelegaliu alkoholiu“, – teigia Policijos komisariato Organizacinio poskyrio specialistë Auðra Pupkutë. Geguþës 15-àjà patikrinæ J. D. namus, pareigûnai juose vël rado skaidraus skysèio, turinèio naminës degtinës kvapà. „Pasitvirtino ir informacija apie tai, kad R. A. prekiauja namine degtine Pelëdnagiø seniûnijos Medekðiø kaime. Gyventojai, dël to skundæsi ir policijai, ir seniûnijai, buvo teisûs“, – teigia A. Pupkutë.
Dëkoja uþ praneðimus Á Medekðius policija buvo nu-
vykusi geguþës 13-àjà ir R. A. ûkiniame pastate rado penkiø litrø talpos indà su skaidriu skysèiu, kuris greièiausiai yra naminë degtinë. Tà paèià dienà pareigûnai lankësi ir pas Pernaravos seniûnijos Langakiø kaime gyvenanèià J. M. V. Ðios moters namuose rasta 60 pakeliø cigareèiø be banderoliø ir aðtuoni pakeliai cigareèiø su Baltarusijos banderolëmis. Su nelegaliais rûkalais policijai ákliuvo ir vyriðkis, geguþës 2àjà policijos sulaikytas Këdainiuose, Jonuðavos gatvëje. O kità dienà nemalonumø susilaukë Pelëdnagiø seniûnijos Paðiliø kaime gyvenantis A. L., kurio namuose buvo aptikti trys indai su naminës degtinës kvapà turinèiu skysèiu. Policija dëkoja gyventojams uþ praneðimus ir primena, kad apie nelegalià prekybà galima praneðti anoniminiu komisariato pasitikëjimo telefonu 53 342.
Alkoholis ardo porø santykius Pasigedo Pavasario groþis nieko nekeièia porø santykiuose, kuriuos ardo alkoholis: pastaruoju metu ðeði girti vyriðkiai sumuðë savo moteris. Ðeðtadienio popiete karðta drama vyko Këdainiuose, kur 1979 metais gimæs I. S. kumðèiu trenkë þmonai á veidà, tà patá padarë ir svainei, bandþiusiai ginti seserá, ir net 2010 metais gimusiam savo sûnui, kurá svainë laikë ant rankø. Po to virtuvëje þmonos seserá ir savo sûnø vyriðkis dar apipylë vandeniu. Sekmadiená Gudþiûnø geleþinkelio stoties gyvenvietëje A. L., gimæs 1967 metais, dukart
kumðèiu trenkë sugyventinei, o Surviliðkio seniûnijos Laþø kaime B. B., gimæs 1982 metais, sumuðë þmonà. Kiek anksèiau këdainietis A. K., gimæs 1948 metais, trenkë savo þmonai á rankà, o këdainietis A. M., gimæs 1963 metais, surengë egzekucijà savo þmonai: tàsë jà uþ plaukø, muðë, grasino peiliu. Smurto nestigo ir jaunos poros namuose: neblaivus këdainietës sugyventinis A. L., gimæs 1982 metais, savajai moteriai „seansà“ surengë ankstø rytà, apie penktà valandà, o po to atsidûrë areðtinëje. Ten pat nukeliavo ir dauguma èia paminëtø „herojø“.
pinigø
Garbaus amþiaus këdainietë pasigedo santaupø, o vidutinio amþiaus langakietis – piniginës. 1926 metais gimusi Z. J. ðeðtadiená pastebëjo, kad nebëra 8 tûkst. litø, kuriuos laikë savo kambaryje, o Pernaravos seniûnijos Langakiø kaimo gyventojas, gimæs 1959 metais, praëjusá treèiadiená bûdamas Këdainiø centrinëje turgavietëje pasigedo piniginës, kurià buvo ásidëjæs á rankinæ. Su pinigine langakiðkis prarado joje turëtus pinigus, asmens tapatybës ir banko mokëjimo korteles, vairuotojo paþymëjimà ir automobilio dokumentus. Jam padarytas 500 litø nuostolis.
metystëje, buvo labai ávairus: nuo pasikësinimo nusikalsti ir nusikal-
Nuo 1981-øjø metø Ðiauliø rajono, miesto ir apygardos, taip pat Joniðkio ir Akmenës teismai A. B. buvo skyræ ávairios trukmës laisvës atëmimo bausmes, kurias atliekant ir atsirasdavo keleriø metø intervalai nuo vieno nuosprendþio iki kito. Uþ televizoriaus vagystæ Këdainiø rajono apylinkës teismas vyriðká á pataisos namus nusiuntë neilgam – aðtuoniems mënesiams. Tuo metu, kai buvo skelbiamas ðis nuosprendis, vyko dar trys ikiteisminiai tyrimai dël kitø átarimø. Taigi paþinties Këdainiuose ieðkojusio vyriðkio biografija ið tiesø buvo ir tebëra spalvinga. Gaila, bet nëra duomenø, ar A. B. dar kartà bandë susitikti su këdainiete ir kaip jam tai pavyko.
Eismo ávykiuose suþaloti net penki þmonës Praëjusá savaitgalá Këdainiø rajone ávyko trys eismo ávykiai ávykiai,, kuriø metu suþaloti penki þmonës. Penktadienio naktá, apie 1 val. 30 min., kelyje Vilnius–Kaunas– Klaipëda, áspëjamojo kelio þenklo „Laukiniai þvërys“ galiojimo zonoje, automobilis „Opel Astra“ susidûrë su briedþiu. Pirminiais duomenimis, automobilá vairavo 1984 metais gimusi L. R., kuri susiþalojo kartu su dviem keleivëmis: 1982 metais gimusia V. K. ir 1984 metais gimusia R. A. Visos nukentëjusiosios iðveþtos á Kauno klinikas. Jø bûklë stabili. Penktadienio popiete Këdainiø miesto Lakðtingalø gatvë-
je, prie 12-ojo namo, këdainietis V. A., gimæs 1963 metais, automobiliu „Volkswagen Golf“ iðvaþiavo á prieðingà eismo juostà norëdamas ásukti á kiemà, o tuo metu á golfà trenkësi motociklu „Kawasaki“ vaþiuojantis këdainietis N. Þ., gimæs 1982 metais. Motociklininkas dël suþalotos galvos ir bendro kûno sumuðimo irgi iðveþtas á klinikas. Sekmadienio vakare, apie 22 val., Gudþiûnø seniûnijos Miegënø kaime nukentëjo motoroleriu vaþiavæs neblaivus to kaimo gyventojas D. B., gimæs 1987 metais. Automobilis, kuris kliudë miegëniðká, ið ávykio vietos nuvaþiavo, o suþalotasis dël atviro kojos kaulo lûþio paguldytas á Këdainiø ligoninæ.
Tikslas buvo sugadinti arba sunaikinti Pastaruoju metu Këdainiø policijoje uþregistruoti penki atvejai atvejai,, kai kaþkas bandë sunaikinti arba sugadino svetimà turtà. Këdainiuose, Liepø alëjos 15-ojo namo kieme, kaþkas subraiþë ten stovëjusá vienos bendrovës automobilá „Mercedes Benz“ – tai pastebëta penktadienio rytà. Elektros srautus valdanèios bendrovës „Litgrid“ Utenos grupës vadovas ðiomis dienomis policijai praneðë, kad Këdainiø miesto Ðëtos gatvëje esanèioje skirstykloje nupjautos valdymo grandinës kabelio gyslos. Bendrovei padaryta 562 litø þala. Toje pat gatvëje iðdauþtas këdainietës I. N. namo plastikinio lango stiklo paketas, kurio vertë
– 300 litø, ir pradurtos 112-ojo namo kieme stovëjusio këdainietës J. S. automobilio „Volkswagen Sharan“ dvi padangos. Automobilio savininkei padaryta 600 litø þala. Gyvenamojo namo lango stiklo paketas iðdauþtas ir Ðëtos seniûnijos Runeikiø kaime, kur sodybà turi kaunietis D. P. Savininkas pats tai ir pamatë, kai vienà rytà atvyko á savo sodybà. O Këdainiø miesto seniûnijos Daumantø kaime buvo bandyta padegti këdainieèio L. T. sodo namelá – po juo pakiðta audeklo skiautë, kuri tik apdegë ir aprûkë namelá, bet gaisro nesukëlë. Piktus kaþkieno këslus rodë ir kiti þenklai – sodo sklype sugadinta ðaðlykinë, sulauþyta senovinë medinë statinë. „Rinkos aikðtës“ inf.
4
2013 m. geguþës 21 d.
Darbo partijos byla jaunøjø teisininkø ir politologø akimis (II)
Studentai klausia: „Uþ kà teisiamas V. Uspaskichas?“
kumentus þiûrës preciziðkai.
Bûsimø teisininkø ir politologø grupë „Uþ demokratinæ, teisinæ valstybæ“.
Tæsiame straipsniø ciklà, skirtà norintiems suþinoti abiejø pusiø nuomonæ apie Darbo partijos bylà. Primename – pirmajame straipsnyje mes, studentai, raðantys diplominá darbà apie Darbo partijos bylà, pastebëjome, kad ðis procesas vyksta ne visai teisiniu, demokratiniu pagrindu. Suþinojæ, kad ðioje byloje nëra në vieno apèiuopiamo Viktoro Uspaskicho kaltës árodymo, nutarëme apklausti bylos dalyvius. Klausëme prokuroro, kaip buvo renkami árodymai kaltinant V. Uspaskichà. Pasirodo, prokuroras nieko apèiuopiama prieð V. Uspaskichà neturi. Krata taip pat vyko ne pagal taisykles, tad naudoti tokiø árodymø teisinëje, demokratinëje valstybëje lyg ir negalima. Pasirodo, vienintelis V. Uspaskicho kaltës árodymas – tai liudininkës, anksèiau baustos uþ dokumentø klastojimà ir vël suklastojusios dokumentus bei atleistos nuo atsakomybës, parodymai. Vis aiðkëja nuomonë, kad ji yra infiltruota agentë tam, kad bûtø sukurta Darbo partijos byla.
Prokuroras pats neþino, ar gali vieðinti medþiagà Uþdavëme klausimà prokurorui: „Ar gali prokuroras vieðinti ikiteisminæ medþiagà þiniasklaidai?“ Atsakymas: „Prokuroras gali vieðinti tà medþiagà, kuri nekenks bylos nagrinëjimui.“ Tad norisi paklausti, ar tiek iðvieðinti bylos duomenys nepakenkë politikui? Juk politiko pagrindinis turtas yra þmoniø pasitikëjimas. Ar ðiandien galima surasti nors vienà þmogø,
kuris nebûtø girdëjæs apie Darbo partijos bylà? Net paskutiniam tinginiui ir vaikui, kuris tik pradëjo kalbëti ir vaikðèioti, ákalta á galvà, kad V. Uspaskichas – paskutinis nusikaltëlis, vagis, kenkëjas, vengiantis mokëti mokesèius, o vëliau – dar ir narkomanas bei alkoholikas. Tai buvo áteigta ir mums, todël buvo ádomu analizuoti ðià bylà, o kai kam – net raðyti diplominá darbà, nes ji unikali. Spauda áteigë, kad visi árodymai byloje yra, tad mums ji atrodë paprasta. Bet kuo daugiau domëjomës ðia byla, tuo labiau supratome, kad tai yra tiesiog oponentø afera. Matyt, bûtent tam ir buvo sukurta byla – kad þmogus bûtø átrauktas á teisminá procesà, kad bûtø galima metai ið metø pilti purvà ant vieno populiariausiø politikø Lietuvoje. Tad ar galima vieðinti ikiteisminæ medþiagà, kol dar teismas nenustatë þmogaus kaltës? Ir kaip paskui po ilgø metø ðmeiþimo nusiplauti, kai þmogus bûna iðteisintas? Kiekvienas galës atsakyti pagal savo sàþinæ. Paklausëme prokuroro: „Ar gali prokuroras komentuoti bylos aplinkybes nepasibaigus teismo procesui?“ Atsakymas: „Primenu, kad BPK 177 str. numato, kad ikiteisminio tyrimo medþiaga yra nevieðinama. <...>“ Ar yra nors vienas þmogus Lietuvoje, kuris nebûtø þinojæs apie Darbo partijos bylà ir kuo kaltinamas V. Uspaskichas iki teismo pradþios? Ne, nëra, vadinasi, prokuroras, nutekindamas informacijà, sàmoningai paþeidinëjo ástatymà, vadinasi, turëjo vadinamàjá valdþios uþtarimà sàmoningai kenkti vienai politinei organizacijai ir jos vadovui, taip
gerindamas sàlygas jo oponentams. Bûtent tai ir yra politinës korupcijos byla, tik prokuroras S. Verseckas jà priskyrë ne tuo adresu. Juk V. Uspaskichas ir partija dar iki teismo pradþios buvo vieðai nuteista ir su tokia naðta ëjo net á penkerius rinkimus. Ar lengva árodinëti savo rinkëjams, kad tai, kas vyksta, apipinta melu? Neseniai baigæs teisës mokslus Aurimas Jankauskas pasakë: „Jei bûèiau nenuëjæs á teismo salæ ir nepamatæs savo akimis, kas vyksta, visà gyvenimà bûèiau galvojæs, kad bûtent taip ir yra, kaip visa tai pristatoma þiniasklaidoje. Bet, pasirodo, valstybinë maðina pajungta tam, kad bûtø sunaikinta viena politinë organizacija ir jos lyderiai. Pastarieji teismo sprendimai lyg ir áþiebë ðiek tiek vilties, kad objektyvumo dar yra – neleidus prokurorui kiðtis á partijos reorganizavimà, bet visas procesas tikrai nemaloniai stebina.“
aiðkiai atsakyti á klausimà apie tø pinigø atsiradimà. Á klausimà: „Kas jums atneðë 1 000 000 Lt?“ ji atsako: „Neatsimenu, kaþkokie du vyriðkiai, pavardþiø neatsimenu.“ Ar jûs galite patikëti tokiu atsakymu apie 1 000 000 Lt? Nei paraðø, nei pavardþiø, nei ið kur jie atëjo? Advokatai papraðë skirti ekspertizæ ðitam dokumentui, nes akivaizdu, kad trys nuliai yra priraðyti vëliau, gal net kita ranka (jûs ir patys galite tai nesunkiai pastebëti).
Dar ádomiau, kai teismo salëje advokatai paklausë pagrindinës liudininkës, kur ji padëjo tuos pinigus? Atsakymas: „Padëjo kitos ámonës seife, nes ji aptarnavo 5–6 ámones.“ Klausimas: „Kam atidavëte tà milijonà litø?“ Ir, mûsø nuostabai nëra ribø, liudininkë (agentë) ramiu veidu atsakë: „Ai, neþinau, buvo atvaþiavæ du vyriðkiai, að jiems atidaviau.“ Ar jûs tuo tikite? Ásivaizduokite save jos vietoje – gauti milijonà neþinia ið
Teismas atmetë toká praðymà, ir dokumentas liko nepatikrintas, bet nuo ðios sumos paskaièiuotas ieðkinys, apie ðitas ir panaðias sumas ir orderius ðimtus kartø buvo kalbëta spaudoje. Neárodþius kaltës jau apkaltinta Darbo partija ir jos vadovai. Kitam politikui tai bûtø didþiulis smûgis, kertamas þmoniø pasitikëjimas, bet kai kalbama apie V. Uspaskichà, á tai tiesiog nekreipiama dëmesio. Faktiðkai politinëje byloje to ir reikia konkurentams. Vienintelë viltis, kad pats teismas á tokius do-
ko, o paskui atiduoti milijonà neþinia kam... Ar jûs atiduotumëte tokià sumà neþinia kam? Tam tikrai reikia bûti iðprotëjusiems.
Nupieðti milijonai Keistai atrodo vien 24 mln. Lt suma. Kai paklausëme prokuroro apie pinigø ðaltiná, jis atsakë: „Ið kur atëjo pinigai, nustatyti nepavyko.“ Tad mums, bûsimiems teisininkams, tampa visiðkai nebeaiðku, kaip galima vieðinti ne tik ikiteisminæ medþiagà, bet ir dideliø abejoniø kelianèià informacijà apie tai, ar iðvis buvo tie pinigai, nes remtis vien liudininkës, anksèiau baustos uþ dokumentø klastojimus, parodymais ir tokiais orderiais be pavadinimø, pavardþiø ir paraðø negalima. Kaip iðaiðkëjo teismo proceso metu, vienintelë ta pati liudininkë (vis labiau panaði á infiltruotà agentæ) nesugeba
Ir tokiø dokumentø yra beveik uþ 24 milijonus litø. Neaiðku ið kur atëjo, neaiðku kur nuëjo. Teisingai V. Uspaskichas teisme, duodamas parodymus, o paskui ir þurnalistams, pasakë: „Na, ásivaizduokime, buvo tie nelegalûs pinigai. /Nukelta á 5 psl./
2013 m. geguþës 21 d.
5
Darbo partijos byla jaunøjø Kaimo bendruomeniø teisininkø ir politologø akimis (II) þmonës mokosi, tobulëja /Atkelta ið 4 psl./ Ar prokuroras iðkëlë bylas tiems ðaltiniams, ið kur tie pinigai atëjo?“ Mes, kaip teisininkai, suprantame: jei pinigai nelegalûs, jie ir Afrikoje yra nelegalûs, kad ir kieno jie bûtø – Darbo partijos ar kieno kito. Ne, niekam bylos nëra iðkeltos, o dar anksèiau dienraðèio „Kauno diena“ þurnalistas pasiteiravo prokuroro, ar jau nustatytas pinigø ðaltinis? Ir keistas prokuroro atsakymas: „Mes sau tokio tikslo nekëlëme nustatinëti, ið kur pinigai <... >“ Iðeina taip, kad svarbu nubausti Darbo partijà ir jos vadovus. O kiti gali naudoti ir nelegalius pinigus. Prielaida akivaizdi – tai yra politinë byla. Taip pat ir su pinigø panaudojimu: jei tie pinigai nelegalûs, turi bûti nustatyta, kur jie buvo panaudoti, nes kratos metu tie pinigai, apie kuriuos jau 7 metus kalba visi, kas netingi, nebuvo rasti. Taip pat prokuroras daug kalba, kad ðitais pinigais buvo apmokëta tas, anas, bet niekam per 7 metus neiðkeltos bylos uþ nelegaliø pinigø gavimà ir naudojimà. Tad kokios tiesos mes ieðkome? Bûtø ádomu iðgirsti atsakymà ir ið mûsø prezidentës, ir teisingumo ministro, nes jis, duodamas interviu þurnalui „Veidas“, patarë V. Uspaskichui patylëti, bet nieko nepatarë prokurorui, kuris tikrai turi patylëti ir nekomentuoti bylos bei bylos aplinkybiø, kol nëra teismo sprendimo. Kad ir kokie bûtø árodymai, sprendimas turi bûti nepalankus V. Uspaskichui? Kaip pavyzdá V. Uspaskichas pateikë teismui vienà dokumentà palyginimui.
Sutartis suraðyta tais metais, kai jau vyko Darbo partijos byla, – 2008 m. rugpjûèio 12 d. V. Uspaskichas paskolino 200 000 Lt atsakovei (etiniais sumëtimais pavardë ir asmens kodas uþtuðuoti), kuri ásipareigojo ðià sumà gràþinti 2009 m. geguþës mënesá. Tad ðtai: yra sutartis, yra paraðai, yra liudytojai, kaip pinigai atiduoti, ðita suma átraukta á V. Uspaskicho 2008 metinæ deklaracijà. Bet atsakovë teisme pasakë, kad negavo pinigø, ir V. Uspaskichui pinigai negràþinami. Ðtai teismo patalpose, vienoje teismo salëje, tuo pat metu vyksta teismas tam, kad bûtø atimti pinigai, o V. Uspaskichas bûtø nuteistas pagal tokius niekinius orderius, kuriuose nëra jokiø sutarèiø, paraðø, pavardþiø ir liudytojø, o kitoje teismo salëje – kaip negràþinti legaliø deklaruotø pinigø, paskolintø pagal sutartá, turint ir paraðus, ir pavardes, ir liudytojus. Situacija Lietuvos teisminëje praktikoje juokinga ir apgailëtina. Tad jei pagal tokius dokumentus teismas nepripaþino, kad V. Uspaskichui turi bûti gràþinti pinigai, tai kaip gali reikðti pretenzijas tam paèiam V. Uspaskichui? Pagal niekinius orderius be pavardþiø, pavadinimø ir liudytojø? V. Uspaskichas dar turëjo padengti visas skolininkës iðlaidas, susijusias su advokatu ir þyminiu mokesèiu. Kur jûs pasislëpëte, teisuoliai? Nejaugi vien todël, kad V. Uspaskichas yra stiprus oponentas, ir dar rusas, taip galima elgtis? Tai yra didþiulë visos valstybës teisminës sistemos silpnybë – taikyti tokius ðlykðèius dvejopus standartus. Nori nenori esi priverstas ásiklausyti, kà
kalba V. Uspaskichas, nenuostabu, kad daug þmoniø stoja á jo pusæ, nes tokios neteisybës pakæsti tiesiog neámanoma.
Ar tikrai procesas buvo vilkinamas? Kitas ðitos bylos proceso akcentas – tikrai manëme, kad kaþkas specialiai vilkina bylos nagrinëjimà. Kaþkas bandë net kaltinti teisëjus, neva jie padeda vilkinti bylà. Tikrai buvo nemaþai procedûriniø dalykø, kurie trukdë nagrinëti bylà. Bet paanalizavæ visas tas pertraukas taip pat neáþvelgëme jokio kriminalo. Jeigu þurnalistai sàþiningai bûtø pristatæ visas tas aplinkybes, bûtø daug maþiau aþiotaþo aplink ðià bylà ir jos pertraukas. Paklausëme V. Uspaskicho: „Mes matome, kad procesas daþnai stringa ir byla vilkinama. Ar tai daroma specialiai? Atsakymas: „Noriu priminti, kad Darbo partija aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime. Rinkimuose dalyvaujantys Darbo partijos politikai po kiekvienø laimëtø rinkimø ágyja teisiná imunitetà, kurio jie negali savo valia atsisakyti – tam yra tvarka, átvirtinta ástatymuose ir Konstitucijoje. Turi bûti atlikta tam tikra procedûra, kad bûtø panaikintas imunitetas, o tai uþtrunka. Tad partija ir jos nariai dalyvavo penkeriuose rinkimuose, natûralu, kad ðis procesas pareikalavo laiko ir pertraukos byloje. Pradþioje Vyriausioji rinkimø komisija svarsto dël imuniteto rinkimø laikotarpiui, o po rinkimø ðá klausimà nagrinëja Europos arba nacionalinis parlamentas. Todël sakyti, kad sàmoningai buvo vilkinama byla, yra eiliná kartà netiesa.“ Paklausëme V. Uspaskicho: „Kodël taip ilgai uþtruko imuniteto nagrinëjimas Europos Parlamente?“ V. Uspaskichas atsakë: „Viskas galëjo vykti daug greièiau ir imunitetas net galëjo bûti apsaugotas, jei prokuroras, o kartu ir teismas, nebûtø priëmæ sprendimo dël kreipimosi á Europos Parlamentà slapta, neinformuojant nei manæs, nei mano advokatø, nes kreipimasis priimtas posëdþiaujant tik teisëjai ir prokurorui, nesuteikiant galimybës pasakyti savo nuomonës apie kreipimosi turiná, o turinys, ðvelniai tariant, buvo melagingas. Todël parlamentas turëjo daryti papildomø uþklausimø, ir taip procesas uþsitæsë. O jau Seime viskas vyko daug greièiau, nes ðá kartà ir teismas vyko mums dalyvaujant <... > Dël ligø, tai galiu pasakyti taip – per 12 metø politikoje man teko susirgti tik vienà kartà. Teisëja per 5 metus susirgo tik 2 kartus neilgam. Vitalija Vonþutaitë buvo nëðèia ir po gimdymo reikëjo tam tikro laiko, ir tai nedaug. Tad jokiø sàmoningø vilkinimø nebuvo nei ið mûsø, nei ið teismo pusës.“ Tæsinys kituose spaudos numeriuose. Su pagarba Jaunøjø teisininkø, politologø grupë „Uþ demokratinæ, teisinæ valstybæ“
Seminaro apie projektø marketingà dalyviai mokësi ne tik gaminti paklausius dalykus, bet ir vieðinti savo veiklà. /Nuotr. ið VVG archyvo/
Irma BAJORÛNË
Daugelis Këdainiø rajono kaimiðkøjø bendruomeniø organizacijø ágyvendina stambius projektus, organizuoja rengini us. renginius. Ir daugelis pirmininkø pasiguodþia, kad didþiausia naðta tenka jiems vieniems, geriausiu atveju turi du tris aktyvesnius pagalbininkus. Bendruomeniø organizacijose aktyviai dirbantys þmonës turi galimybæ didinti savo kompetencijas. Ágyvendindama projektà „Veikime ir tobulëkime kartu“ Këdainiø rajono VVG pavasará surengë ir daugiau mokymø, seminarø.
Komandinio darbo organizavimas Kad organizacijø aktyvas iðmoktø pasidalinti krûvá, kad kuo daugiau þmoniø aktyviai ásitrauktø á veiklà, bûtina iðmokti komandinio darbo. Këdainiø rajono vietos veiklos grupë (VVG), vienijanti bendruomeniø organizacijas, organizavo komandinio darbo mokymus. Lektoriaus Dariaus Rupðlaukio seminarai Ðëtos, Krakiø, Dotnuvos, Vilainiø ir Surviliðkio seniûnijose vyko ðá mënesá.
Mokësi marketingo Pelëdnagiuose jau aktyviai veikia Pelëdø teminis kaimas, sulaukiantis sveèiø grupiø kiekvienà savaitæ, tokiai veiklai ruoðiasi Nociûnø ir Alksnënø bendruomenës. Prie teminiø kaimø dirbantiems þmonëms lektorë Danguolë Skibiniauskienë vedë trijø daliø seminarà „Projekto ágyvendinimo marketingo planas: teminiai kaimai“. Organizatoriø buhalteriams surengti seminarai, kuriuose lektorë Astrida Slavinskienë supaþindino su vietos projektø buhalterine apskaita. Didelæ paklausà turëjo Agnës Kanapeckaitës vesti raðtvedybos seminarai.
Ragins draugauti su kultûrininkais Vasarà nauji mokymai neplanuojami, o rudená kaimo þmonës vël galës mokytis ir tobulëti. VVG vadovë svarsto galimybæ surengti seminarus, kuriuose psichologas galëtø patarti, kaip glaudþiau bendrauti skirtingoms organizacijoms atstovaujantiems þmonëms. „Pakviesime seminaruose kartu dalyvauti kaimo kultûros centrø, skyriø darbuotojus, kad þmonës ásisàmonintø, jog tik bendras darbas gali duoti vaisiø“, – aiðkino Këdainiø rajono VVG projekto vadovë Auðra Vaidotienë.
Skatina socialiná verslà A. Vaidotienë pasiryþusi skatinti rajono bendruomenes dràsiau imtis verslo projektø. Nuo rugpjûèio pradþios bus skelbiamas ðaukimas teikti „minkðtuosius“, t. y. veiklos projektus, kuriems bus skirta 646 tûkst. litø. Ðiame ðaukime bus laukiami socialinio verslo projektai. „Uþ projekto lëðas bendruomenë galës ásigyti árangà ir teikti paslaugas savo kaimo þmonëms“, – socialinio verslo idëjà aiðkino A. Vaidotienë. Pavyzdþiui, bendruomenë gali ásigyti þoliapjovæ ir visiems kaimo þmonëms nupjauti vejà. Organizacija gali nutarti, kad pagyvenusiems þmonëms, neágaliesiems, daugiavaikëms ðeimoms ar kitoms grupëms gyventojø paslauga bûtø nemokama, kiti uþ jà susimokëtø. Ið gautø lëðø bûtø perkami degalai, dengiamos technikos eksploatacijos iðlaidos. Panaðiai kaime galima ásteigti siuvyklà, kirpyklà ir pan. Pagal Këdainiø VVG strategijà negali bûti finansuojami tokie verslo projektai, pagal kuriuos uþ atlyginimà bûtø ádarbinami þmonës, kol kas galima tik savanoriðka veikla. Tiesa, neatmetama galimybë, kad 2014–2020 metø finansavimo laikotarpiu bus finansuojami ne tik socialinio bendruomeniø verslo projektai. Uþs. Nr. 2 815
6
2013 m. geguþës 21 d.
„Këdainiø butai“ administruos renovacijos programà
Gerai projektuojame! Gerai pagaminame! Gerai sumontuojame! Gerai suderiname kainas! Gamintojo salonas: Vokieèiø g. 1 (prie „Statoil“ degalinës), tel. 55 905. Darbo laikas: I–V nuo 10 iki 17 val. www.kokybejums.lt
ST ATYBA IR RENOV ACIJA STA RENOVACIJA ESAME PATYRUSIØ MEISTRØ BRIGADA, KURIOS SPECIALIZACIJA – ÁVAIRIOS PASKIRTIES KARKASINIØ NAMØ STATYBA. Kokybiðkai atliekame visø tipø pamatø montavimo darbus, dengiame stogus ávairia danga, ðiltiname fasadus putø polistirolo bei mineralinës vatos plokðtëmis, kalame fasadus dailylentëmis, atliekame kitus statybos bei bendrastatybinius darbus. MEDIENÀ PJAUNAME IR KALIBRUOJAME nuosavomis moderniomis staklëmis, naudojame tik savo stelaþus, todël atliekamø darbø kokybæ ir greitá garantuojame!
Tel. 8 690 58 084. UAB „Këdainiø butai“ direktorius R. Naujokas: „Daugiabuèio renovacija apsimoka dalyvaujantiems ir Aplinkos ministerijos, ir JESSICA programose.“ /Nuotr. R. Kazakevièiaus/
Irma BAJORÛNË
Septyniolika Këdainiø rajono daugiabuèiø jau ruoðiami dalyvauti energinio efektyvumo didinimo programoje, kurià ágyvendina Aplinkos ministerija. Rajono savivaldybë vykdo vieðøjø pirkimø konkursà investiciniams projektams parengti parengti.. Projektavimas daugiabuèiø savininkams nekainuos, tai finansuoja valstybë. Renovacijos projekto administratoriumi rajono savivaldybë paskyrë uþdaràjà akcinæ bendrovæ „Këdainiø butai“.
Vykdyta atranka „Pirmieji seminarai apie naujàjà daugiabuèiø modernizavimo programà vyko vasario mënesá, nuo to laiko jau pasistûmëjome á prieká“, – pastebëjo UAB „Këdainiø butai“ direktorius Remigijus Naujokas. Pirmiausia pagal tiekëjø pateiktus duomenis atrinkti daugiausia ðilumos sunaudojantys namai. „Këdainiø butø“ specialistai 44-iuose namuose organizavo gyventojø susirinkimus, juose informavo apie galimybæ dalyvauti renovacijos programoje. Trisdeðimt trijø namø savininkai pritarë namo renovacijai,
tolesniuose etapuose atrinkti septyniolika. Pasak R. Naujoko, vasarà Aplinkos ministerija þada pradëti antràjá programos etapà. Këdainiuose gali bûti imtasi renovuoti dar keliolika namø.
Kompensuos valstybë Kai bus parengti investiciniai projektai, gyventojai patys spræs, kokias energijos taupymo priemones nori ágyvendinti. Jei turëdami projektà gyventojai atsisakytø renovacijos darbø, jie turëtø apmokëti projekto parengimo iðlaidas. Renovacijos darbai bus vykdomi ið skolintø lëðø, o paskolà ims projekto administratorius, t. y. „Këdainiø butai“. Bendrovë bankui gràþins pinigus surinkusi juos ið gyventojø. Mënesinis mokestis priklausys nuo renovacijai iðleistos sumos, paskolos trukmës. Skaièiuojama, kad bent kai kuriuose namuose paskolos gràþinimas gali kainuoti tiek pat, kiek sumaþës mokesèiai uþ ðildymà. Keturiasdeðimt procentø ðilumos energijà taupanèiø darbø kainos renovacijos programoje dalyvaujantiems namams kompensuos valstybë.
Gali dalyvauti JESSICA programoje
Projekto partneriai:
Namai, nepatenkantys á sàra-
ðus pagal naujàjà Aplinkos ministerijos vykdomà programà, gali bûti renovuojami pagal JESSICA iniciatyvà. R. Naujokas atkreipia dëmesá á tai, kad daugiabuèiams verta dalyvauti renovacijos programoje net ir tuo atveju, jei bûtina atlikti ðilumos energijos netaupanèius brangiai kainuojanèius darbus (pvz., stogo perdengimà, fasado atnaujinimà, balkonø sutvirtinimà). Tokiu atveju gyventojai turës patys apmokëti visà darbø kainà, bet jie galës pigiai pasiskolinti ið bankø. Dalyvaujantiems daugiabuèiø renovacijos programoje uþtikrinamos ne didesnës kaip 3 procentø palûkanos.
Tikisi gyventojø aktyvumo „Norëtume, kad gyventojai aktyviai dalyvautø susirinkimuose, spræstø savo namø likimus“, – pabrëþë R. Naujokas. Jis pastebëjo, kad pavasariui prasidedant, kai buvo kvieèiami gyventojø susirinkimai, þmonës labai aktyviai dalyvavo, sprendimai buvo priimami balsø dauguma. Taèiau ne visuose namuose þmonës domisi savo turto ateitimi. Balandá ir geguþæ surengta ðeðiolika susirinkimø dël dalyvavimo modernizavimo programoje, bet tik keturiuose namuose susirinko daugiau kaip pusë gyventojø ir galëjo priimti sprendimus.
DARIAUS BALDØ FABRIKAS Gamina kokybiðkus ir ðiuolaikinius virtuvës, prieðkambario, jaunuolio kambario, miegamojo, vonios, svetainës baldus, spintas su stumdomosiomis durimis pagal individualius pageidavimus. Nemokamai atvyksta á vietà, pamatuoja, suprojektuoja. Vaþiuoja á visus Lietuvos miestus bei kaimo vietoves. Tel. uþsakymams 8 601 26 068.
Statyba ir apdaila Statyba, apdaila, renovacija – viskas vienoje vietoje! Stato ávairios paskirties karkasinius pastatus, dengia stogus, atlieka mansardø, grindø bei atitvarø ðiltinimo darbus, taip pat kokybiðkai montuoja gipso kartono plokðtes, klijuoja plyteles ir ávairaus pluoðto tapetus, deda visø tipø grindø dangas, kala dailylentes, atlieka kitus statybos ir bendrastatybinius darbus. Susidomëjote? Skambinkite ir teiraukitës! Tel. 8 633 18 717.
Nauja moderni veterinarijos klinika
Jonavos veterinarijos centras Naujai ásigyta áranga atliekame tyrimus (kraujo morfologinius ir biocheminius, ðlapimo, mikroskopinius ir kt.), gydome bei atliekame chirurgines operacijas. Profesionaliai ir iðsamiai konsultuojame ávairiø susirgimø, auginimo, mitybos klausimais. Þenkliname bei ruoðiame dokumentus vykstant á uþsiená. Prekiaujame paðarais, vitaminø papildais ir kt.
Mus rasite: Sodø g. 19, Jonava, tel. 8 600 34 409, www.vetpet.lt.
Prekës sodui ir darþui pigiau! Paðarai ir lesalai. Mus rasite adresu: Topoliø g. 1, Këdainiuose (ðalia Këdainiø medelyno parduotuvës), tel. 8 616 00 474.
2013 m. geguþës 21 d.
Daugiakalbystës ugdymui atvertos durys Maþosios uþsienio kalbø studijos ákûrimas Jaunimo mokyklos neformaliojo ðvietimo skyriuje atvërë galimybes ikimokyklinio ugdymo vaikams mokytis vokieèiø kalbos. Ikimokykliniø ástaigø „Obelëlë“, „A viliukas“, „Dobiliukas“ ir „Aviliukas“, „Puriena“ grupëse sëkmingai ágyvendinama tarptautinë Goethe instituto projekto programa „V okieèiø kalba su „Vokieèiø Hans Hase prieðmokykliniame ugdyme“.
Organizavo olimpiadà Mokytoja su vaikais savo ge-
LOMBARDO PASLAUGOS. Uþstatui priimami aukso gaminiai.
Tilto g. 2, prekybos centre IKI, tel. 8 607 07 814. Dirba: I–V nuo 9 iki 17 val., VI – nuo 9 iki 14 val.
Á vaizdajuostes áraðyta filmuota medþiaga laikui bëgant pasensta ir praranda kokybæ. UAB Këdainiø kraðto televizija filmuotà medþiagà ið vaizdajuosèiø perraðo á DVD diskus. Tel.: 52 717, 56 894, adresas: J. Basanavièiaus g. 95.
Pavasario proga KTV „Rygveda“ visiems esamiems ir naujiems klientams dovanoja graþià puokðtæ nuolaidø! Norite suþinoti daugiau? Skambinkite telefonais: 51 393, 8 650 36 057.
www.rygveda.lt
Kavinëje „Pas Alikà“ Josvainiø g. 4, tel. 8 641 69 928.
Veda uþsiëmimus vaikams Ðiuo metu þaidybiniais metodais keturiose grupëse mokosi 52 vaikai. Mokymosi sëkmæ lemia vaikø tëvø paskatinimai, atliekama ugdymo kokybës analizë, kvalifikacijos tobulinimo renginiai, organizuojami instituto Lietuvoje ir Vokietijoje, ikimokykliniø ástaigø vadovø paskatos modernizuoti ugdymà ir steigti netradicinæ veiklà, galimybës ásigyti patraukliø mokymo priemoniø ir, þinoma, vaizdþios, þaismingos mokytojos S. Danielës vedamos pamokëlës. Mokytoja tarptautiniame seminare, kurá organizavo Kauno PKC ir Vokieèiø kalbos mokytojø ir dëstytojø draugija, pristatë kitokios nei áprasta veiklos patirtá, kartu ir mokykloje sukurtà dokumentiná filmukà apie darbà su maþaisiais ugdytiniais. Goethe instituto kalbos skyriaus vedëjos N. Buinovskajos nuomone, tai ðalyje unikali veikla, nes atvërus duris á þinanèià kà veikti mokyklà, þmoniø bendravimo keliai nusitiesia visam gyvenimui per visà pasaulá.
11
Þaidybiniais metodais keturiose grupëse mokosi 52 vaikai.
bëjimus jau parodë ir rajone: „Ryto“ pagrindinës mokyklos tradiciniame renginyje ir Lietuvos mokiniø vokieèiø olimpiadoje. Reikia paþymëti, kad Lietuvos mokiniø vokieèiø kalbos olimpiada, kurià rengë Ðvietimo ir mokslo ministerija, Goethe institutas, Gabiø ir talentingø vaikø ugdymo programa bei Këdainiø ðvietimo pagalbos tarnyba, dalyvavo gausus bûrys mokiniø, mokytojø, vertintojø, sveèiø ið ðalies ir uþsienio, vyko Jaunimo mokykloje. Organizatoriø vertinimu, olimpiadai vykdyti buvo sudarytos puikios sàlygos. Atvykusieji buvo apgyvendinti vieðbuèiuose „Grëjaus namas“ ir „Smilga“, olimpiados metu mokytojams organizuota paskaita „Projektinis darbas mokantis vokieèiø kalbos“, ekskursija po Këdainius.
Parodë, kà geba Didþiuojamës, kad sveèiams surengëme du koncertus ir galëjome parodyti, kà geba maþosios uþsienio kalbø, ðiuolaikinio ðokio
ir muzikinës scenos veiksmo studijø (vadovës mokytojos S. Danielë, V. Ivanovaitë, J. Gvergþdienë, L. Þilytë) mokiniai. Sveèius ir olimpiados dalyvius sutiko, rûpinosi olimpiados eiga ir sveikino oficialiose atidarymo ir baigiamosiose dalyse Këdainiø ðvietimo pagalbos tarnybos direktorius H. Vaicekauskas, mokyklos direktorë A. Jociuvienë, olimpiados organizacinio komiteto mokykloje pirmininkë, direktoriaus pavaduotoja R. Matulytë- Ðilienë, kurie uþ puikø olimpiados organizavimà apdovanoti ðvietimo ir mokslo ministro padëkos raðtais. Jaunimo mokyklos durys – atviros visiems vaikams ir jaunimui, kurie suinteresuoti kokybiðka integracija á Europos Sàjungos kalbø mokymosi plëtojimà nuo pat vaikystës, domisi daugiakalbystës ugdymu, saviraiðka ir nori papildomai ágyti naujø gebëjimø ir þiniø. Giedrë KUROVIENË, Jaunimo mokyklos lietuviø kalbos mokytoja, olimpiados organizacinio komiteto narë mokykloje
Ruoðiame banketus, furðetus, ávairius pobûvius, gedulo pietus (telpa iki 60 þmoniø). Kainos derinamos ðaliø susitarimu. Gaminame tradicinius lietuviðkus patiekalus, visada galima uþsisakyti uzbekiðko plovo, tikros charèio sriubos, ðaðlykø, ávairiø skanëstø, kepami turkiðki kebabai su mësa ir viðtiena. Dienos pietûs – tik 9 Lt. Uþsisakius ne maþiau kaip 10 porcijø – atveþame nemokamai á Jûsø pageidaujamà vietà. Maloniai kvieèiame apsilankyti.
Ko gero, skaniausia pica Këdainiuose! PICA Á NAMUS kasdien nuo 11 iki 22 val. Uþsakymø telefonas 8 607 77 729. Respublikos g. 12A („Ðora“) www.facebook.com/super pizza kedainiai
Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“ Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1 100 Lt), daþai spausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS). Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 litø). Parduoda automobiliø garso aparatûrà. Dirba: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.
LAMINUOTOS GRINDYS. Lauko ir vidaus durys. Plastikinës lauko dailylentës. Atveþa á namus. Mus galite rasti J J.. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje, tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.
Talkoje ðiukðlintojai nedalyvavo Á Meironiðkiø bendruomenës centro ir seniûnaitës kvietimà tvarkyti gyvenvietës aplinkà atsiliepë didþiulis bûrys talkininkø.
/Nuotr. iš asmeninio archyvo/
Meironiðkiø gyventojai nutarë sutvarkyti aplinkà – surengë talkà.
Pasiskirstæ bûreliais vieni pasklido po Meironiðkiø kaimo gatves, kiti tvarkë tvenkinio, pieno surinkimo punkto aplinkà. Uþ gerà darbà vaikai buvo pavaiðinti ledais. „Gaila, kad talkoje nedalyvavo tie, kurie mëgsta ðiukðlinti. Tikimës, kad ðiukðlintojai ávertins dirbusiøjø darbà, susipras ir ðiukðles iðmes tik á dëþes“, – sakë Meironiðkiø seniûnaitijos seniûnaitë Rita Tamoðaitienë. „Rinkos aikðtës“ inf.
Vartojimo kreditai nuo 300 iki 20 000 Lt. nuo 18 iki 72 metø. Didþioji g. 58, tel. 60 545.
Didþioji g. 58, tel./faks.: 60 545, 8 655 58 512, 8 652 75 518, 8 699 15 500. Lygios ir raiþytos YS ÐARVUOTOSIOS DUR DURYS Su spyna CISA ELBOR – tik 850 Lt, ELBOR + SPRO – tik 950 Lt, ASSA + MOTTURA – tik 1 070 Lt, ASSA + CISA – tik 1 140 Lt. Lauko ir laiptinës durys.
Langø, durø, fasadø gamyba ir montavimas. Galimas atsiskaitymas lizingu. Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas langai@helanas.lt
Keliø, gatviø tiesimas ir remontas. Asfaltuoja aikðteles, kiemus, privaþiavimus prie pastatø. Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas keliai@helanas.lt Adresas: Þibuokliø g. 6, Këdainiai.
16
2013 m. geguþës 21 d.
Skambëjo Gatvës muzikos diena
Gatvës muzikos dienos pradþios eisenoje dalyvavo visi tàdien grojæ muzikantai.
/Atkelta ið 1 psl./ Karðtà ðeðtadiená á Didþiàjà gatvæ traukë muzikantai, suvienyti idëjos dalintis su praeiviais savo sukurta ar atliekama muzika. Këdainiuose tokiø entuziastø atsirado vos keletas. Dauguma muzikaliø këdainieèiø iðvykæ studijuoti, dirbti, ir savo muzika dþiugina praeivius didesniuose miestuose, tuo tarpu á Këdainius atvyko vilnieèiø ir ukmergiðkiø. Balsingoji Ilona atvyko ið Vilniaus ir dainavo pritardama gitaras brazdinantiems krakiðkiams Evaldui ir Arnoldui. „Gatvëje dainuoju pirmà kartà, bet manau, kad tai labai smagu – dainuoji sau, bet tave girdi visi praeiviai“, – sakë Ilona. Apie smagià patirtá Gatvës muzikos dienoje jai antrino ir Evaldas. „Gatvës muzikos dienoje kaip muzikantas dalyvauju pir-
màkart. Pernai stebëjau kaip grojo keletas paþástamø ir panorau pats sudalyvauti. Susiradau kompanijos ir jau grojam“, – ið rankø nepaleisdamas gitaros pasakojo vaikinas ið Krakiø. Netoliese grojo „Soul sisters“, atvykusios ið Ukmergës. Antràkart tokiame renginyje grojanèios merginos pasirinko Këdainius, nes èia joms patiko... senamiestis. O këdainieèiai galëjo gërëtis jø atliekama muzika.
„Soul sisters“ atvyko ið Ukmergës.
èio melodijas. Ðis muzikantas – taip pat savamokslis. Susiþavëjæs pas moèiutæ rastais senais áraðais, jis tapo Johno Lennono ir Paulo McCartney gerbëju ir galop pradëjo mokytis groti jø kûrinius gitara. Grodamas þymiàjà J. Lennono „Imagine“ dainà, berniukas sakë, kad vienam groti gatvëje visai nebaisu, o ði jo atliekama melodija – pati mëgstamiausia. Gatvës muzikos dienoje jis ne tik dþiugino praeivius gerai þinomomis melodijomis, bet ir ruoðësi savo mokyklos talentø konkursui.
Muzika tik sau Ið Krakiø atvykæs Arnoldas, grojæs akustine gitara ir dainavæs, – savamokslis muzikantas. „Groju beveik kasdien. Vienà dienà – valandà, kità – tris, o kartais visai negroju, viskas priklauso nuo nuotaikos“, – sakë krakiðkis, ateities su muzika vis dëlto nesiejantis. – Noriu, kad muzika – geriausias atsipalaidavimo bûdas, smagus laiko praleidimas – liktø tik man“, –
Savamokslis muzikantas Lukas – legendiniø „The Beatles“ gerbëjas – atliko jø dainas.
pasakojo Arnoldas.
Suþavëjo J. Lennonas Kitas gitaristas – ant bosinës gitaros stiprintuvo prisëdæs ðeðtokas Lukas – grojo septintojo deðimtme-
Tik lietuviðkas dainas Këdainiø senamiestyje skambëjo ávairiø þanrø muzika. Këdai-
/Nuotr. autorës/
nieèiai Arnis ir Greta, Gatvës muzikos dienoje kartu grojantys pirmà kartà, sakë apgalvotai pasirinkæ vien lietuviðkà grojaraðtá: A. Mamontovo, S. Mykolaièio, I. Jankauskaitës dainas. „Grosime vien tik lietuviðkas dainas, nes tas „suanglëjimas“ labai jauèiasi. Visur dainuojama angliðkai, nors turime tokià graþià kalbà ir turëtume jà saugoti. Juolab kad ne visi vyresnio amþiaus þmonës, kurie èia ðiandien klausosi muzikos, anglø kalbà supranta. Manau, kad gatvëje reikia dainuoti lyriðkesnius, þmonëms labiau suprantamus kûrinius, o angliðkas balades palikti ávairiems ðou pasirodymams“, – sakë Arnis.
Muziejø naktá prisilietë prie meno
Muziejø nakties metu J. Monkutës-Marks muziejuje-galerijoje buvo tirðta þmoniø.
Lina FIODOROVA
Ðeðtadiená këdainieèiai rinkosi á 8-àjà Muziejø naktá Janinos MonkutësMarks muziejuje-galerijoje. TTik ik susirinkæ muziejaus-galerijos kiemelyje, sveèiai buvo iðmaudyti lietaus ir lëkte sulëkë á vidø. Á patalpas buvo perkeltos ir visos veiklos ið lauko – kadangi pastarøjø buvo nemaþai nemaþai,, viduje buvo tirðta þmoniø, kurie norëjo prisiliesti prie meno.
Asmeniniai skelbimai –
Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai
Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas redakcija @rinkosaikste.lt redakcija@ Spausdino UAB
„Rinkos aikðtë“ spaustuvë
tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt
Tarptautinæ muziejø dienà ir Europos muziejø naktá projektu „Praeitis+ateitis=dabartis“ minëjæs muziejus-galerija ðeðtadiená siûlë uþsiimti daugybe veiklø, iðdëstytø galerijos lauko erdvëje. Deja, uþklupus netikëtam lietui viskà teko perkelti á vidø. Tad pirmoji iki ðiol ið Muziejø naktø vyko ne kieme, o muziejaus-galerijos viduje. „Savanoriai pusantro mënesio rinkdavosi èia po pamokø, kad ðá vakarà þmonës, atëjæ á galerijà, galëtø pasidþiaugti, pasimokyti ir prisiliesti prie meno ávairiomis technikomis. Ðiemet Muziejø nakties projektas, kurá finansavo Këdainiø rajono savivaldybë, pavadintas „Praeitis+ateitis=dabartis“, tad norëjome, kad meno dirbtuvëlëse siûlomos veiklos atspindëtø ir praeitá, ir dabartá, ir ateitá“, – sakë J. Monkutës-Marks muziejaus-galerijos direktorë Dalia Minkevièienë-Jazdauskienë. Èia buvo ir tekstilës, grafikos kampeliai, kuriuose buvo gaminamos apyrankës, mezgama be vir-
Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444 www.rinkosaikste.lt
Muziejø nakties dalyviai, iðmaudyti lietaus, lëkte sulëkë á muziejausgalerijos vidø.
balø, ið tuðe mirkytø Muziejø nakties atspaudø gaminami atvirukai, ið ðiaudeliø daromi tradiciniai sodai, siûnamos lëlës ið kojiniø, kurios turëjo vaidinti lëliø teatre. Apvyniojus gyvà modelá maistine plëvele, sukurta moderni statula. Prie nukopijuoto J. Monkutës-Marks paveikslo „Eglës – Þalèiø karalie-
nës“ tema palinkæ sveèiai kûrë spalvoto smëlio paveikslà. Lietus sudrumstë tik keletà muziejø nakties elementø – pradëjus smarkiai lyti, lauke nebegalëjo groti muzikantai – buvo sulyta technika. Prasisklaidþius debesims ir kiek nudþiûvus asfaltui, kieme buvo ðokami linijiniai ðokiai.
Projektà „Kraðto ðviesa“ remia
KORESPONDENT AI KORESPONDENTA
Irma Bajorûnë Lina Fiodorova Giedrûna Girdenytë
Auðra Malinauskienë Irmina Valantonytë Jovita Þebrauskaitë
Tel. 56 51 5111
Tel. 57 771
Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti
Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. paðtas reklama@rinkosaikste.lt
Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys
Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 450 Tiraþas 5 700 egz.
2013 m. geguþës 21 d.
2013 m. geguþës 21 d.
2013 m. geguþës 21 d.
2013 m. geguþës 21 d.
2013 m. geguþës 21 d.
2013 m. geguþës 21 d.
2013 m. geguþës 21 d.
2013 m. geguþës 21 d.