Rinkosaikðtë 2013 m. balandþio 18 d.
18-ieji leidimo metai
Këdainiø rajono laikraðtis
2013 m. balandþio 18 d. Ketvirtadienis
Kaina 1,20 Lt
Nr. 43 (2 556)
Antradiená pasiekæs kulminacijà, Nevëþis ëmë slûgti Akcijø metas
DADU firminëje parduotuvëje! Visi Dadu ledai vafliniuose puodeliuose – tik
1,29 Lt 1,89 Lt
Akcijos laikotarpis – nuo balandþio 17 iki 30 d. Adresas: S. Dariaus ir S. Girëno g. 1, Këdainiai. Darbo laikas: I–V – 9– 17.30 val., Pietø pertrauka: 13–13.30 val.
Skongalio gatvës kvartale árengta laikina perkëla, kurioje ugniagesiai gelbëtojai valtimi perkelia þmones.
/Nuotr. R. Kazakevièiaus/
Jovita ÞEBRAUSKAITË
Nevëþio upës vanduo antradiená pasiekë 29,55 metrø aukðèiau Baltijos jûros lygio ir dar smarkiau uþtvindë Këdainiø miesto Skongalio gatvës kvartalà, labiau priartëjo prie kitø pakrantës sodybø, bet, pusdieniui pagaliau liovæsis kilti kilti,, apie 23 valandà ëmë pamaþu slûgti slûgti..
/Nukelta á 3 psl./
Ðventiniai patiekalai – á Jûsø pobûvio vietà! Uþsisakykite KOMPLEKSINIUS PIETUS (kaina – 10 Lt) – atveþimas nemokamas! Uþsakymai priimami darbo dienomis nuo 10 iki 15 val., tel. 8 630 08 600.
Didþioji g. 26, Këdainiai
Parduotuvë„Geri
sendaikèiai“
Gedimino g. 42, prie sekmadieninio turgaus. Tel.: 53 784, 8 612 07 782, 8 615 53 841. Darbo laikas: I–V nuo 9 iki 18 val., VI ir VII – nuo 9 iki 13.30 val. www.gerisendaikciai.lt
Prekiauja baldais, interjero detalëmis, indais, laikrodþiais, dviraèiais. Pradëjo veikti komisas. Yra didelis dviraèiø pasirinkimas.
Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yra galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes.
Tel. 8 630 01 106, www.svenciucentras.lt.
Draugaukime socialiniame tinkle http://www.facebook.com/ MaistasBanketamsFursetamsPobuviamsVestuvems
Uþfiksavo nemaþai greièio mëgëjø Dvi dienas po kelias valandas Këdainiø rajone dirbæ pareigûnai ið Kauno uþfiksavo 28 vaþiavimo greièio virðijimo atvejus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigûnai balandþio 9-àjà pusantros valandos dirbo Akademijos miestelyje, o balandþio 11-àjà tris valandas – Këdainiø miesto J. Basanavièiaus gatvëje. Akademijoje jie uþfiksavo 9, o Këdainiuose – 19 paþeidimø. 25 vairuotojai greitá virðijo nuo 20 iki 30 kilometrø per valandà, du – nuo 30 iki 40, o vienas – daugiau nei 50. Ðie paþeidimai, uþ kuriuos vairuotojams teks atsakyti, buvo uþfiksuoti iðskirtiniø spalvø ir skiriamøjø þenklø neturinèiu policijos tarnybiniu automobiliu, kuriame ámontuotas mobilusis greièio kontrolës prietaisas. Nevieðas patruliavimo bûdas Lietuvoje praktikuojamas nebe pirmus metus ir laikomas efektyviu bûdu drausminti greièio mëgëjus. „Rinkos aikðtës“ inf.
Didþiausio tiraþo rajono laikraðtis
Verta skaityti ir suþinoti daugiau!
2
2013 m. balandþio 18 d.
Áteikti pirmieji „Kultûros versmiø“ apdovanojimai Auðra MALINAUSKIENË
Pirmadiená pirmà kartà minint Kultûros dienà rajono savivaldybë ir rëmëjai atminimo dovanomis ir smagiais laureatø pom ëgius pomëgius atitinkanèiais siurprizais apdovanojo konkurso „Kultûros versmë“ nugalëtojus. Po oficialiosios renginio dalies kraðto kultûros ástaigø darbuotojai ir bendruomenë þiûrëjo nuotaikingà teatro „Atviras ratas“ spektaklá „Sparnuotasis Matas“. Kad nestigtø sumanymø Savivaldybës mero pavaduotoja konkurso „Kultûros versmë“ komisijos pirmininkë Nijolë Naujokienë profesinës ðventës proga kraðto kultûros darbuotojams linkëjo, kad nestigtø sumanymø, pasitikëjimo savo jëgomis stipriai, verþliai ir uþtikrintai vesti mûsø bendruomenæ dvasinës atgaivos ir kultûros linkme. „Mûsø rajono kultûros darbuotojai – ðaunûs. Kultûros dienos proga jie sugeba ir patys ðvæsti, ir organizuoti ðventæ kitiems. Man asmeniðkai Këdainiø kraðto kultûra yra tai, kas mûsø nusistovëjusià kasdienybæ paverèia ðvente. Dþiugu, kad rajono savivaldybë, siekdama atkreipti visos rajono bendruomenës dëmesá á kultûrà, kaip mûsø bendro gyvenimo sritá, á kultûros srities darbuotojus ir visuomenininkus, pirmà kartà organizavo apdovanojimø konkursà „Kultûros versmë“, – kalbëjo N. Naujokienë.
Sulaukë pasiûlymø Vicemerës teigimu, pretendentus á keturias nominacijas: „Metø pasiekimas“, „Metø ávykis“, „Metø kultûros darbuotojas“ ir „Metø tradicijø puoselëtojas“ siûlë rajono kultûros centrai, Këdainiø kraðto muziejus, M. Daukðos vieðoji biblioteka, kaimo bendruomeninës organizacijos, Këdainiø kraðto dailës draugija, seniûnijos, fiziniai asmenys. Viso sulaukta 52 pasiûlymø ir 49 pretendentø. Nugalëtojai buvo apdovanoti rajono savivaldybës atminimo dovanomis, o akcinë bendrovë „Lifosa“ jiems áteikë ðveicariðkus laikrodþius.
Dëkojo uþ darbà Gausiai á Kultûros dienos ðventæ susirinkusius dalyvius sveikino rajono meras Rimantas Diliûnas ir Seimo narë Virginija Baltraitienë. „Kiekviename þingsnyje mus lydi kultûrinis gyvenimas. Vieniems kultûra yra tiesioginis darbas, kitiems – vienas ið laisvalaikio praleidimo bûdø. Svarbu, kad kultûriniai renginiai traukia þmones, nes jiems to reikia. Sveikinu jus Kultûros dienos proga. Bûkite kûrybingi. Aèiû, kad kasdien kûrybos dovana dosniai dalijatës
Kultûros dienà „Metø pasiekimo“ apdovanojimà Këdainiø kraðto muziejaus direktoriui R. Þirguliui (centre) áteikë rajono savivaldybës meras R. Diliûnas ir jo pavaduotoja N. Naujokienë.
„Metø ávykiu“ tapo etnografës R. Lukminienës (centre) surengtas folkloro festivalis. Laureatæ sveikino Seimo nariai V. Baltraitienë ir V. Fiodorovas. /Nuotr. autorës/
Meironiðkiø skyriaus vadovei, Meironiðkiø bendruomenës pirmininkei Genovaitei Kriauèiûnienei. Kadangi moteris vaðku margina kiauðinius, ji gavo ir smagø prizà – bièiø vaðko apvalkalu apsuktà medaus stiklainá. „Man nereikia mokytis tradicijø puoselëjimo, nes viskas yra mano iðgyventa vaikystëje, ðeimoje, todël man tai yra labai artima, miela. Stengiuosi jaunajai kartai, ypaè pradinës mokyklos vaikams, perduoti mûsø senoliø tradicijas, dël to organizuojame daug renginiø, puoselëjanèiø etnokultûrà ir paproèius. Pastaruoju metu stengiamës á juos átraukti ir Meironiðkiø bendruomenæ“, – pasakojo G. Kriauèiûnienë.
su mumis“, – dëkojo R. Diliûnas.
Geriausi ið devyniø Apdovanojimø konkurso „Kultûros versmë“ nominacijai „Metø pasiekimas“ buvo pateikti devyni pretendentai. Laureatu pripaþinti Këdainiø kraðto muziejaus tarptautinio projekto „Laiðkai ateities kartoms“ metu pasiekti rezultatai. Tarp jø – „Muziejinis kompiuterinis terminalas, knyga ir kompaktinë plokðtelë „Këdainiø kraðtas svastikos ir raudonosios þvaigþdës ðeðëlyje“. Rajono savivaldybës apdovanojimà atsiëmë Këdainiø kraðto muziejaus direktorius Rimantas Þirgulis, kuriam ðventinio renginio vedëjas Arnas Ðvilpauskas áteikë ir smagø prizà – èeká vakarienei „Grëjaus name“ bei ðkotiðkà kepuraitæ. „Manæs nenustebino ði nominacija, nes þinau, kokius kandidatus á nominacijas siûlë mûsø ástaiga. Galbût didþiausias mûsø pasiekimas pastaraisiais metais yra ávairûs tarptautiniai projektai, partnerystës sklaida ir muziejaus veiklos ávairovës didëjimas. Manau, kad mûsø muziejus yra vienas ið labiausiai nemuziejiðkø muziejø Lietuvoje, nes daug þaidþiame, juokaujame, mokome, mokomës, pramogaujame, organizuojame ávairius renginius, todël ganëtinai tolokai esame nuo ásisenëjusio muziejininko ávaizdþio ir stereotipo, kad muziejininkai yra nuobodûs þmonës“, – sakë R. Þirgulis.
Puoselëja etnokultûrà Á nominacijà „Metø ávykis“ pretendavo ðeðiolika nominantø, ið kuriø geriausiu pripaþintas pernai lapkrièio 24 dienà pirmà kartà Këdainiø kultûros centre ávykæs folkloro festivalis-koncertas „Ið Vidurio Lietuvos susiëjæ“, kurio idëjos autorë ir organizatorë – folkloro ansamblio „Jorija“ vadovë, etnografë Regina Lukminienë. „Kultûros srityje dirbu daugiau kaip trisdeðimt metø. Taip atsitiko, kad man teko etnokultûra, kurioje darbuojuosi aðtuonio-
Kûrë ðventæ kolegoms
Nominacija „Metø tradicijø puoselëtojas“ ávertinta Krakiø kultûros centro Meironiðkiø skyriaus vadovë G. Kriauèiûnienë.
lika metø. Svarbiausi mano tikslai yra puoselëti Këdainiø kraðto tradicijas ir kultûrà, jas iðsaugoti ir iðlaikyti ateities kartoms. Siekiu visa tai uþfiksuoti ir ávairiais bûdais skleisti, pateikti tiek jaunam, tiek vyresnio amþiaus þmogui“, – pasakojo R. Lukminienë.
Darbas – mielas ðirdþiai Dvylika pretendentø varþësi dël nominacijos „Metø kultûros darbuotojas“, kurioje nugalëjo Ðëtos kultûros centro direktorius, Krakiø kultûros centro vokalinio instrumentinio ansamblio „Groovy boys“ vadovas, Lietuvos kultûros centro asociacijos tarybos narys, rajono savivaldybës Kultûros ir meno tarybos bei Jaunimo reikalø tarybos narys Vidmantas Valantiejus. „Darbas kultûros srityje yra mielas mano ðirdþiai. Manau, kad man sekasi neblogai. Þinoma, jeigu bûtø daugiau lëðø, galëtume nuveikti daugiau darbø“, – sakë
Këdainiø kultûros centro, kuris organizavo Kultûros dienos „Metø kultûros darbuotojas“ – Ðëtos ðventæ, direktorë Ona Mikalauskultûros centro direktorius kienë sakë, kad profesinë kultûV. Valantiejus. ros darbuotojø diena jai – darbas ir ðventë kartu. V. Valantiejus. „Daugumai þmoniø atrodo, Beje, italiðkas picas mëgstan- kad kultûriniai renginiai ir kultûtis laureatas po oficialiosios apdo- ros darbuotojo darbas yra tarsi vanojimø dalies buvo pradþiugin- ðventë. tas dviem picomis. Ið tiesø mums ðventë yra tada, kai po renginio jautiesi, kad Perduoda jaunajai kartai ágyvendinai 90 procentø savo suNominacija uþ etninës kultû- manymo. Ði profesinës ðventës ros, dainø ðvenèiø, mëgëjø meno diena mums nëra iðskirtinë, nes ir kitø tradicijø puoselëjimà „Me- yra labai átempta ir atsakinga, katø tradicijø puoselëtojas“, á kurià dangi ðiandien dirbame kolegoms pretendavo dvylika nominantø, ir kraðto bendruomenei, kurie áteikta Krakiø kultûros centro vertins mûsø sukurtà ðventæ“, – kalbëjo O. Mikalauskienë.
Dëkojame
Dëkojame Sirutiðkio giesmininkams, bendruomenës centro pirmininkui, Ðv. Juozapo baþnyèios kunigui Virgilijui Rutkûnui, giminëms, kaimynams, Valdui Ðeðkevièiui ir visiems, kurie buvo ðalia sunkià valandà palydint á amþinojo poilsio vietà mûsø brangià mamytæ Elenà Valentinavièienæ. Dukros su ðeimomis
Nuoðirdþiai uþjauèiame Romualdà Andriðiûnà mirus mylimam sûnui. Melioratoriø g. 20-ojo namo gyventojai
Nuoðirdþiai uþjauèiame Aloyzà Rautà mirus mylimai seseriai. Sodø g. 13-ojo namo savininkø bendrija
2013 m. balandþio 18 d.
3
Antradiená pasiekæs kulminacijà, Nevëþis ëmë slûgti /Atkelta ið 1 psl./
Potvynis palietë daug þmoniø Treèiadienio 6 valandà ryto Nevëþio vanduo jau buvo penkiais centimetrais nuslûgæs, ir tai teikia viltá, kad potvynis pradeda trauktis. Þinoma, apsemtos sodybos dar lieka apsemtos, ir nepatogumus patirianèiø þmoniø gyvenimas á senas vëþes dar negráþta. Rajono savivaldybës administracijos vyriausiasis specialistas civilinei ir prieðgaisrinei saugai Stasys Okunevièius sako, kad ðio potvynio metu visame Këdainiø rajone buvo apsemtas 51 namas, kuriame gyvena 80 þmoniø. Daugiausia pastatø apsemta Paðiliø sodø teritorijoje: 36 sodø nameliai, kuriuose gyvena 28 þmonës. Këdainiø miesto Skongalio gatvëje vanduo apsëmë 12 namø su 44 gyventojais.
Skongalio ir S. Jaugelio-Telegos gatviø sankryþa neiðbrendama ir neiðvaþiuojama. Smilgos upelis sukûrë savità groþá – aukðtos medinës skulptûros stovi tarsi ábridusios á vandená.
Naujø iððûkiø nepateikë S. Okunevièiaus teigimu, aukðtà vandens lygá praëjusias dvi paras lëmë aukðèiau Këdainiø rajono ribø esanèiø reguliuojamø Nevëþio uþtvankø darbas, taèiau jau nuo sekmadienio 18 valandos maþinamas ið Panevëþio saugyklos praleidþiamo vandens kiekis ir situacija pradëjo gerëti. Taip buvo ir ásimintinà 2010øjø pavasará, kai Këdainiø rajone upiø vanduo sëmë tas paèias vietoves. Nesena anø metø patirtis pravertë ir ðiemet. „Naujø iððûkiø ðis potvynis nepateikë, todël situacija valdoma, su potvyniu susijæ darbai vyksta sklandþiai“, – sako S. Okunevièius. Jis pabrëþia, kad po 2010-øjø metø potvynio buvo papildytas pasirengimo potvyniui planas, kuriuo ir vadovaujasi rajono savivaldybës administracija, Prieðgaisrinë gelbëjimo tarnyba, Policijos komisariatas, bendrovë LESTO, Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenës sveikatos centras ir kitos organizacijos.
nimo mokyklos ir Sodø gatvës 22ojo namo rûsiai buvo nuolat siurbiami ugniagesiø gelbëtojø naudojama áranga, o antradiená jos prireikë ir Rotuðës rûsiui. Taèiau didþiausia gyvenimo permaina buvo Skongalyje árengta laikinoji perkëla – ugniagesiai gelbëtojai ëmë budëti ðiame kvartale ir prireikus valtimi perkelia gyventojus á jø namus ar ið namø. Kaip ir 2010-aisiais, ðákart irgi apsemtas Kauno gatvëje esanèiø kapiniø pakraðtys ir pësèiøjø bei dviraèiø takas anapus „Vaivorykðtës“ tilto.
Árengta laikina perkëla
Krantà reikia tvirtinti
Këdainiuose Smilgos upeliui uþliejus pësèiøjø tunelá po Tilto gatve ir padaugëjus pësèiøjø, einanèiø per ðià gatvæ, policija apribojo vaþiavimo greitá, Skongalio gatvës kvartale esanèios Jau-
Ðiemet labiau nepasisekë sodyboms, esanèioms paèioje Kauno gatvës pradþioje, siaurame Nevëþio slënyje. Ðákart vanduo atëjo ir á jas. Nemalonià permainà pajuto dalies J. Biliûno gatvës gyventojai,
Dotnuvëlës upelio vanduo atëjo iki Kæstuèio gatvës ir apsëmë jos dalá.
pastebëjæ, kad neseniai iðvalytos Dotnuvëlës vanduo þemiau tilto per J. Basanavièiaus gatvæ vietomis smarkiai plauna kairájá krantà ir graso pakrantës sodyboms. „Savivaldybës direktorius kreipësi á projektavimo organizacijà, kad ji papildytø Dotnuvëlës krantø sutvirtinimo projektà, ir ieðkos galimybiø atlikti ðiuos darbus“, – teigia S. Okunevièius.
Vanduo gali susargdinti Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyriaus vedëja Ona Ðulcienë savo ruoþtu perspëja, kad pavasario polaidþio vanduo uþterðia ðuliniø geriamàjá vandená, todël padidëja galimybë susirgti. Uþlietø teritorijø gyventojams ji pataria negerti ir nenaudoti maistui uþlietø ðuliniø vandens, neplauti juo indø, juo nesiprausti ir neskalbti, neleisti vai-
Ne tik Skongalyje, bet ir kitose uþlietose vietose situacijà nuolat stebi ugniagesybos ir gelbëjimo specialistai.
kams juo þaisti, saugoti nuo tokio vandens þaislus, kad ðie neuþsiterðtø, o pasibaigus polaidþiui iðtirti vandená ir naudoti tik ásitikinus, kad jis tam tinkamas. O. Ðulcienë taip pat pataria neperðlapti, saugotis perðalimo, atsargiai naudotis elektra ir dujomis, su savimi turëti mobiliojo ryðio telefonus, o jeigu vanduo uþliejo tràðas, pesticidus ar kitokias chemines medþiagas, kreipkitës á Këdainiø rajo-
no aplinkosaugininkus, tel. (8 347) 50 576, vyr. specialistas A. Èeida. Informacijà teikia: Këdainiø rajono savivaldybës ekstremaliø situacijø valdymo centras – tel. (8 347) 69 503, Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyrius – tel. (8 347) 51 648 arba 8 698 41 142, Këdainiø rajono valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba – tel. (8 347) 53 804.
Gaisre þuvo këdainieèiø pora
Apiplëðtasis Susikivirèijæ broliai mirë ligoninëje kruvinai susikapojo Pirmadiená policijoje pradëtas ikiteisminis tyrimas dël tragiðkai pasibaigusio ávykio Këdainiø miesto Alyvø gatvëje.
Sekmadienio rytà ligoninëje mirë 1942 metais gimæs R. Ð., neturintis nuolatinës gyvenamosios vietos. Vyriðkis buvo balandþio 10-osios vakare sumuðtas ir apiplëðtas per iðgertuves minëtoje gatvëje. Smûgiais á galvà já suþalojo ir pinigus ið jo atëmë 1982 metais gimæs këdainietis A. K.
Á Këdainiø ligoninæ ðeðtadiená atveþtas Pelëdnagiø seniûnijos Gelnø kaimo gyventojas buvo iðgabentas á Kauno klinikas, nes jam átarta labai rimta galvos trauma. 1962 metais gimusio A. Þ. galvoje medikai rado daug kirstiniø þaizdø ir átarë lûþus kauko-
læ, kraujuojant á smegenis. Nuvykusi á Gelnus, policija namuose rado neblaivø 1959 metais gimusá A. Þ. brolá, kurio galvoje irgi buvo kirstiniø þaizdø. Vyriðkis paaiðkino, kad per kivirèà já suþalojo A. Þ. Suþalotasis irgi nugabentas á ligoninæ. „Rinkos aikðtës“ inf.
Kai apie 3 val. 30 min. gaisras buvo pastebëtas, jis jau buvo spëjæs nuniokoti medinio namo vidø ir praþudyti du þmones.
Jovita ÞEBRAUSKAITË Pirmadienio paryèiais kilus gaisrui A. Mickevièiaus gatvëje stovinèiame name, þuvo jame gyvenusi pora – 1971 metais gimusi L. L. ir 1967 metais gimæs A. D.
Skarda dengto seno medinio namo vidus iðdegë, apdegë ir abiejø þmoniø kûnai. Gaisro prieþastá tiria Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos Valstybinës prieðgaisrinës prieþiûros poskyrio specialistai, ávykio aplinkybes – Policijos komisariatas.
4
2013 m. balandþio 18 d.
Labûnavoje skambëjo smagios liaudiðkos melodijos Irma BAJORÛNË
Labûnavos kultûros namuose antrus metus ið eilës surengta ðventë-varþytuvës „Kaimo muzikantø suvaþiavimas“. Ðiemet suvaþiavime dalyvavo ðeðios kapelos: Këdainiø rajono Aþytënø, Sirutiðkio, Vilainiø, Pelëdnagiø muzikantai, kaimynai ið Kauno rajono Babtø ir ðeimininkai – Labûnavos liaudiðkos muzikos kapela. „Laikome ðá renginá kaimo muzikantø susibûrimu, todël nekvietëme profesionaliø kapelø“, – sakë suvaþiavimo organizatorë, Këdainiø kultûros centro Labûnavos skyriaus vadovë Rita Kuèiauskienë. Renginys pavadintas varþytuvëmis, bet muzikantai varþësi tik simboliðkai. Popietë skirta draugiðkam muzikavimui, bendravimui ir liaudiðkos muzikos populiarinimui. Renginio organizatorë R. Kuèiauskienë tikisi, kad kapelø suvaþiavimas–varþytuvës taps graþia tradicija. „Planuojame kasmet rengti tokius susibûrimus ankstyvà pavasará, kol kaimo þmonës dar laisvi nuo lauko darbø“, – patikino R. Kuèiauskienë. Ðeimininkës teisëmis suvaþiavime dalyvavusi Labûnavos kaimo kapela, vadovaujama Algirdo Kuèiausko, ákurta prieð
Tarp liaudiðkos muzikos ðventës dalyviø ir þiûrovø (pirmoje eilëje treèias ið kairës) – Seimo narys J. Kondrotas, Pelëdnagiø seniûnas V. Tamulis, Këdainiø rajono savivaldybës Kultûros ir sporto skyriaus vedëjas K. Stadalnykas. /Nuotr. autorës/
penkerius metus. Per tà laikà kapela nuo septyniø dalyviø iðaugo iki gausaus penkiolikos muzikantø ir dainininkø bûrio. Repeticijose, koncertuose ir iðvykose gerai leisdami laikà kapelos dalyviai nutarë, kad kolektyvas vertas graþaus vardo. Po ilgø diskusijø ið daugelio variantø iðrinktas „Barupës“ – pro gyvenvietæ tekanèio upelio – pavadinimas. Á liaudiðkos muzikos ðventæ susirinkæ muzikantai ir þiûrovai tikino, kad liaudiðka muzika gyva ir populiari. Daþnoje kapeloje groja ir dainuoja iðtisos ðeimos, keliø kartø atstovai.
Labûnavos kultûros namø scenoje – Vilainiø liaudiðkos muzikos ansamblis „Prie Nevëþio“.
Kvieèia sveikatingumo paroda Balandþio 19-21 dienomis Kaune, „Þalgirio“ arenoje, vyks medicinos ir sveikatingumo paroda „Sveikatos dienos 2013“. Parodoje bus teikiamos specialistø konsultacijos, patarimai, sveikatingumo naujienos, vyks renginiai, seminarai, praktikumai. Këdainiø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biuro specia-
listai parodos lankytojø lauks asociacijos stende ir konferencijø salëje. Bus demonstruojami praneðimai aktualiausiomis sveikatos stiprinimo temomis, vyks filmukø perþiûros, bus teikiamos konsultacijos ir informacija, platinama informacinë medþiaga. Lankytojai galës daugiau suþinoti apie psichoaktyviø medþiagø vartojimo maþinimo ir trauma-
Këdainiø kultûros centro Labûnavos skyriaus vadovë R. Kuèiauskienë pasitinka ðventës dalyvius ir sveèius.
tizmo prevencijà, fizinio aktyvumo bûdus ir metodus, valgymo sutrikimus, bulimijà, anoreksijà, energinius gërimus, mobiliøjø telefonø poveiká sveikatai, sveikos mitybos pagrindus, suaugusio þmogaus gaivinimo algoritmà ir t. t. Parodos darbo laikas penktadiená ir ðeðtadiená – nuo 10 iki 18 val., sekmadiená – nuo 10 iki 16 val. „Rinkos aikðtës“ inf.
Skubiai PAMESTA balandþio 15 dienà piniginë su dokumentais ir pinigais, banko mokëjimo ir nuolaidø kortelëmis PC „Norfa“, Januðavos g. Radusiam atsilygins. Tel. 8 653 35 162. PARDUODA parðelius. Tel. 8 679 14 619.
Valymo ámonë priims á darbà
VALYTOJAS (-US). Darbo vieta – AB Krekenavos agrofirma (administracinës patalpos). Telefonas pasiteirauti 8 673 03 841, darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.
„Kauno tiltai“ – didþiausia transporto infrastruktûros statybos bendrovë Baltijos ðalyse, priklausanti transporto infrastruktûros statybos ámoniø grupei „Trakcja“, kvieèia dirbti
Këdainiuose: BRIGADININKÀ-KELININKÀ, Kaune: MECHANIZATORIUS (greiderio, volo, frezos, klotuvo). Tel. (8 37) 47 37 89. Informuosime tik atrinktus kandidatus. www.kaunotiltai.lt
2013 m. balandþio 18 d.
Þemës ûkio mokslininkø projektas parodys þoliø naudà Aplinkos groþiui
Irma BAJORÛNË
Lietuvos agrariniø ir miðkø mokslø centras (LAMMC) ágyvendina projektà „C3 ir C4 þoliniø augalø daugiafunkcionalumo inovatyvioms technologijoms mokslinis pagrindimas: fitoþaliavos – bioproduktai – poveikis aplinkai“.
LAMMC Þemdirbystës instituto Cheminiø tyrimø laboratorijos vedëja dr. A. Ðlepetienë su mokslininkø grupe tiria þoliø daugiafunkcionalumà.
Projektui ágyvendinti skirta 663,3 tûkst. litø 2007–2013 metø Europos Sàjungos struktûriniø fondø lëðø.
Keturios tyrimø kryptys Projekto mokslinë vadovë, LAMMC Þemdirbystës instituto Cheminiø tyrimø laboratorijos vedëja dr. Alvyra Ðlepetienë pasakojo, kad projektas turi keturias tyrimø kryptis. „Tiriamas þoliø daugiafunkcionalumas: jos gali bûti naudojamos ne tik kaip gyvuliø paðaras ar dekoratyvios vejos, bet ið jø galima gaminti biokurà, biodujas“, – aiðkino projekto vadovë.
Ið þoliø – dujos Bus tiriama þoliniø augalø biomasës cheminë sudëtis, tinkamumas energijos gamybai. Ávairiø rûðiø þolës laboratorijoje bus tiriamos fermentavimo sistemoje ir skaièiuojama, kiek biodujø jos iðskiria, kokia jø sudëtis. Mokslininkai ðiuo poþiûriu
/Nuotr. R. Kazakevièiaus/
iðbandys ir ávertins skirtingus Lietuvos laukuose auginamus tradicinius þolinius augalus ir iki ðiol ðalyje maþai auginamas þoles (drambliaþoles, legëstus, sidas ir kt.)
Skaièiuos paðarø vertæ Projekto metu bus iðsamiai tiriamas þoliniø augalø, naudojamø gyvuliø paðarams, maistingumas, paðarinë, energinë vertë (baltymø, riebalø, mineraliniø medþiagø kiekis) ir tinkamumas ekologiðkiems, sveikiems, natûraliems, dþiovintiems ir konservuotiems paðarams ruoðti. Siekiant gauti iðsamius rezultatus naudojant modernià árangà bus atliekama daug cheminiø analiziø.
Poveikis dirvoþemiui ir aplinkai Kitas projekto tikslas – augalø poveikio aplinkai tyrimas. Augalai kaupia anglá, organines medþiagas, kitus elementus. Projekto metu bus nustatoma, kaip þoliniai augalai veikia dirvoþemio sudëtá ir kokybæ. Dirvoþemyje bus nustatomos vandenyje tirpios medþiagos. „Stebësime, kaip keièiasi dirvoþemio savybës árengus arba uþarus ávairiø rûðiø þolynus, koká poveiká aplinkai tai turi“, – aiðkino A. Ðlepetienë.
Ketvirtas tikslas – þoliniø augalø rûðiø tinkamumo tyrimai kraðtovaizdþio formavimui ir rekreacijai, turizmui naudojamø zonø puoðybai. Atkuriant paþeistà kraðtovaizdá (pakelëse, karjeruose, paþeistuose erozijos kalvø ðlaituose ir kt.) bei graþinant gyvenamàjà aplinkà Lietuvoje naudojami þoliø miðiniai, importuojami ið ðiltesnio klimato Europos ðaliø. Jie ne visuomet tinka Lietuvos klimato sàlygoms, iððàla, blogai vystosi. Þemdirbystës instituto mokslininkai tirs, kokie þoliniai augalai Lietuvos sàlygomis geriausiai tinkami ðiai paskirèiai.
Darbai jau vyksta Ðiuo metu ásavinama tyrimø metodika, ásigyjama darbo priemoniø, reagentø, o netrukus mokslininkai imsis darbø bandymø laukeliuose ir laboratorijose. Projektas bus vykdomas trejus metus iki 2015 metø rugpjûèio. Mokslinius tyrimus atlieka devyni Þemdirbystës instituto mokslininkai, keturi tyrëjai, doktorantai. Ágyvendinant projektà naudojama moderni laboratorinë áranga, kurià instituto laboratorija ásigijo per ávairius projektus, tarp jø – „Nemuno slënio“ infrastruktûros kûrimo. Uþs. Nr. 2 253
Savivaldybës ámoniø vadovai atsiskaitë uþ metus Irma BAJORÛNË
Rajono taryba patvirtino savivaldybës valdomø bendroviø vadovø 2012 metø veiklos ataskaitas. Tik dvi ið keturiø savivaldybës ámoniø – „Këdainiø butai“ ir „Këdainiø profilaktinë dezinfekcija“ pernai dirbo pelningai. „Këdainiø vandenys“ ir „Këdbusas“ metus baigë nuostolingai.
„Këdainiø vandenys“: auga savikaina UAB „Këdainiø vandenys“ pernai per metus ið græþiniø pakëlë 1 mln. 862,8 tûkst. kub. m vandens, realizavo 1 mln. 187,7 kub. m. Pajamos uþ pagrindinæ veiklà buvo 7 mln. 943,6 tûkst. Lt. „Pastaraisiais metais nuolat didëjo iðtekliø kainos, – teigia bendrovës direktorius Kæstutis Vaitkevièius. – Sànaudos pagrindinei veiklai buvo 9,6 proc. didesnës negu 2011 metais.“ Bendra vieno kubinio metro vandens savikaina lyginant su 2011 metais padidëjo 11 proc. Vandens gavyba ir tiekimas,
nuotekø nuvedimas ir valymas kaimuose davë 1 mln. 556,4 tûkst. Lt nuostolio, ta pati veikla mieste – 172,7 tûkst. Lt pelno. 2012 metus UAB „Këdainiø vandenys“ baigë nuostolingai: gauta 571,5 tûkst. Lt nuostolio.
Daugiabuèiø administratoriaus veikla UAB „Këdainiø butai“ pernai administravo 136 namus, tai yra beveik 3 500 butø. Ið jø 562 yra savivaldybës butai. Pastatø ðildymo ir karðto bei ðalto vandens tinklø techninës prieþiûros sutartys sudarytos su 20 bendrijø, „Këdainiø butai“ priþiûri 11 ámoniø ir organizacijø. Gyventojø skolos metø pabaigoje siekë 633,6 tûkst. Lt. Per metus nuraðyta 11,6 tûkst. Lt savivaldybës bûsto nuomininkø beviltiðka skola. „Pernai buvo vykdoma darbuotojø atranka, atsisakant nenorinèiø gerai dirbti, parenkant naujus specialistus, – aiðkino UAB „Këdainiø butai“ direktorius Remigijus Naujokas. – Atleisti 9 darbuotojai, priimti 7.“ Metø pabaigoje ámonëje dirbo 44 darbuotojai.
Bendrovë 2012 metus baigë pelningai, uþdirbo 4,3 tûkst. litø pelno. Ðiemet „Këdainiø butø“ laukia nauja veiklos sritis – ámonë paskirta atsakinga uþ daugiabuèiø renovacijos programà. Ir bendrovës, ir savivaldybës vadovai laukia Vyriausybës sprendimø, kaip ði programa bus vykdoma.
Maþëja keleiviø UAB „Këdbusas“ pernai patyrë beveik pusæ milijono litø nuostoliø. Savivaldybës ámonë eksploatuoja 43 autobusus. Seniausiam – jau trisdeðimt metø, naujausi yra pernai pirkti vidutiniðkai deðimties metø trys mikroautobusai. Pernai per metus „Këdbusas“ perveþë 2,3 mln. keleiviø. Pasak ataskaità pristaèiusio bendrovei laikinai vadovavusio Sauliaus Radavièiaus, keleiviø srautas per metus sumaþëjo 5,2 procento. Miesto marðrutuose vaþiavo 7 proc. maþiau keleiviø, priemiestiniuose – 1,3 proc. Autobusai per metus nuvaþiavo 1,3 mln. kilometrø – 5,9 proc. maþiau negu 2011 metais. Mieste rida sumaþëjo 10,3 proc.,
kaimo marðrutais – tik 0,9 proc. Antràjá pusmetá keleiviø veþimo bendrovë ëmësi priemoniø maþinti nuostolius. Autobusai pradëti statyti stoties teritorijoje. Á parkà vaþiuodami tik bûtinu reikalu jie sutaupë degalø uþ 28,8 tûkst. Lt. Optimizuoti keli miesto marðrutai, ásigyti trys mikroautobusai, eikvojantys maþiau degalø. Paskaièiuota, kad vienam nuvaþiuotam kilometrui tenka 3,60 Lt sànaudø, gauta 2,78 Lt pajamø.
Maþiausia savivaldybës ámonë UAB „Këdainiø profilaktinë dezinfekcija“ dirba keturi darbuotojai. Ámonë pernai atliko dezinfekcijos ir deratizacijos darbø uþ 52,9 tûkst. litø, uþdirbo 243 litus pelno. Rajono tarybos nariai pastebëjo, kad tokia nedidelë ámonë galëtø bûti sujungta su kita didesne savivaldybës bendrove. „Këdainiø profilaktinës dezinfekcijos“ direktorë Pranë Mikënienë patvirtino, kad ámonës kolektyvas sutiktø su tokia reorganizacija.
5
Seniûnijø naujienos Gudþiûnai TVARKO KELIÀ Ðiuo metu Gudþiûnø miestelyje vyksta intensyvûs potvynio likvidavimo darbai. Praëjusá savaitgalá buvo iðplauta apie keturiasdeðimt metrø þvyrkelio, kurio pralaida eina per Dotnuvëlës upelá. Ant smarkiai vandens sugandintos kelio atkarpos veþamos statybinës atliekos, akmenys, po to, paklojus pagrindus, ði vieta bus þvyruojama. Taip pat potvynio padariniai ðalinami ir Paberþëje.
PRIRUOÐË MALKØ Uþ socialines paðalpas atidirbantys þmonës seniûnijai baigë ruoðti malkas. Jie supjovë ir sukrovë ið seniûnijos parkø, kuriuose pernai vasarà daug þalos padarë siautusi audra, atveþtas medþiø iðvartas.
PRIIMS Á DARBÀ Ðio mënesio pabaigoje seniûnijoje á darbà bus priimti du þmonës, kurie atliks vieðuosius darbus. Jie rinks ðiukðles pakelëse, ðvarins Gudþiûnø miestelio gatves.
Surviliðkis VYKS KONCERTAS Balandþio 20 dienà, ðeðtadiená, 14 val. Këdainiø kultûros centro Surviliðkio skyriuje vyks ataskaitinis Surviliðkio skyriaus mëgëjø meno kolektyvø koncertas „Pavasaris ðirdin atbëgs...“, kuriame pasirodys surviliðkieèiai ir sirutiðkieèiai.
SUSITIKS SU PAREIGÛNAIS Balandþio 23 dienà, antradiená, seniûnijos administracija ir gyventojai rinksis á kasmetiná tradiciná susitikimà su Këdainiø rajono policijos komisariato pareigûnais, kurie pateiks praëjusiø metø ataskaità. Susitikime taip pat bus kalbama apie problemas ir aptariamas ðios seniûnijos inspektoriaus Egidijaus Kazakausko darbas.
NUKENTËJO NUO POTVYNIO Praëjusá savaitgalá Surviliðkiui þalos pridarë potvynis. Miestelio pakraðtyje esanti Kalno gatvë dviejose vietose buvo iðgrauþta pakilusio Lielupio upelio vandens. Á ðias vietas bus veþama þvyro, gatvë tvarkoma. Surviliðkio seniûnës Vandos Petrauskienës teigimu, ðios vietos gyventojams iðsigelbëjimas yra tai, kad jie ið savo sodybø gali iðvaþiuoti aplinkiniais keliukais. Potvynio metu taip pat buvo uþlieta viena miestelio sodyba, kurios gyventojams prireikë ugniagesiø gelbëtojø pagalbos. Pasak seniûnës, uþsemta ir Laþø gyvenvietë.
6
2013 m. balandþio 18 d.
Sezonà „Nevëþio“ futbolininkai pradëjo uþtikrinta pergale Lina FIODOROVA
Komanda susiþaidusi
Penktadiená Këdainiø futbolo klubas „Nevëþis“ spaudos konferencijos metu pristatë komandà, o ðeðtadiená pergalingai pradëjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pirmosios lygos rungtynes, sutriuðkindami Kazlø Rûdos „Ðilà“ 4:1.
„Nevëþio“ komandoje – daug praëjusio sezono þaidëjø, registruota ir pernai buvusiø uþsienieèiø. „Pernai turëjome daug þaidëjø, buvo sunku nuspræsti, kuris tà dienà yra geriausias ir turëtø þaisti, taèiau þiûrëjom, bandëm leisti skirtingus þaidëjus ir dabar esame susiþaidæ“, – sakë S. Vertelis. Pagrindinëje vienuolikëje þais vartininkai M. Ðleþys ir L.Vertelis, gynëjo pozicijoje – M. Þukovas, E. Utyra, E. Slepakovas, T. Januðauskas, saugai: N. Kestenis, R. Lipnevièius, M. Daunoravièius, M. Vaitkus, M. Juknevièius, A. Giga, R. Petronis, E. Auryla, puolëjai: A. Gëgþna, E. Lyberis, E. Kugys. Komandos kapitonu lieka vyriausias jos narys – 30 metø N. Kestenis.
Sulauþë tradicijà Pagrindiniame miesto stadione komandà ir þaidimà pristatë klubo direktorius Saulius Skibiniauskas bei vyr. treneris Saulius Vertelis. Vyr. treneris teigë norintis sulauþyti tradicijà – pirmàsias sezono rungtynes savo stadione pralaimëti. O ðeðtadiená ðià tradicijà sulauþyti pavyko. Këdainiø „Nevëþio“ futbolininkai pirmose rungtynëse savo stadione uþtikrintai rezultatu 4:1 áveikë ambicingus lygos naujokus Kazlø Rûdos „Ðilo“ futbolininkus, su kuriais buvo susitikæ ir draugiðkø varþybø metu. Du ávarèius pelnë A. Lyberis, po vienà – A. Gëgþna ir M. Daunoravièius.
Spaudos konferencijoje pristatyta ðio sezono „Nevëþio“ futbolo komanda.
treneris. 51-àjá sezonà pradëjusio klubo direktorius S. Skibiniauskas atsargiai kalbëjo apie èempionatà ir futbolininkø laukianèius iððûkius. „Galiu garantuoti, kad komanda kausis visose rungtynëse nenusileisdama. Kaip yra iðsireiðkæs Europos futbolo federacijos prezidentas, futbolas – vienas ið nelogiðkiausiø sporto þaidimø. Komanda gerai sukomplektuota, tikslai – ágyvendinami, bet kartais bûna daug nelogiðkø pasekmiø. Treèias kartas nemeluos? Norime uþimti pirmà vietà, bet reTreèiàjá sezonà klubà treni- zultatus pamatysime rudená“, – ruojantis S. Vertelis teigë, kad lo- komentavo direktorius. giðkas ðio sezono tikslas – pergalë Èempionate – nauji lygoje. prieðininkai „Kai pradëjau treniruoti klubà, tikslas buvo iðkovoti medalá, Ruoðtis sezonui klubas pranes ilgokai klubas jo neturëjo. Ið- dëjo dar gruodá, kai treniravosi kovojome sidabrà. Antrajame se- vietiniai futbolininkai. Vëliau prizone buvome truputá uþmigæ ant sidëjo ir ið Kauno atvaþiuojantis laurø, praradome daug taðkø, bet pastiprinimas, suþaista daug drausidabro medalá vël iðkovojome. giðkø rungtyniø. Tad pasak S. VerTreèiajame sezone reikia kelti telio, ruoðtis yra kam. aukðèiausius tikslus“, – sakë vyr. „Ðis èempionatas bus labai
/Nuotr. autorës/
Linkëjo nepamirðti, kam atstovauja
Ðeðtadiená futbolininkai pergalingai pradëjo sezonà.
ádomus. Dalyvaus 12 komandø, prisidëjo keturiø dideliø miestø futbolininkai – Vilniaus, Klaipëdos, Panevëþio ir Kauno. Manau, kad visos komandos gana stiprios ir nenuspëjamos, tad reikës gerokai pasistengti“, – sa-
kë treneris. LFF pirmojoje lygoje numatytos 27 rungtynës, kurias turëtø suþaisi Këdainiø „Nevëþis“, 11 jø vyktø namuose – 3 000 vietø turinèiame Këdainiø miesto pagrindiniame stadione.
Þaidëjus èempionato iðvakarëse pristatæs futbolo klubo direktorius dëkojo pagrindiniams komandos rëmëjams – rajono savivaldybei, ðiemet skyrusiai didesná nei praëjusiais metais finansavimà, ir merui Rimantui Diliûnui bei UAB „Daumantai LT“ ir jos vadovui Sauliui Grinkevièiui. Futbolu „sergantiems“ rëmëjams áteikti marðkinëliai. „Nevëþio“ þaidëjams S. Skibiniauskas palinkëjo kaskart einant á aikðtæ prisiminti, kokiam klubui jie atstovauja – vienam seniausiø Lietuvoje ir kad kiekvienos rungtynës áraðomos á ðeðiasdeðimtàjá sezonà pradëjusio klubo istorijà. Kitos rungtynës „Nevëþio“ laukia balandþio 20 dienà 13 valandà su Klaipëdos „Klaipëdos granitu“.
Krepðininkai baigë LKL reguliarøjá sezonà Finale suklupæ jaunuèiai Këdainiø krepðinio klubas „Nevëþis“, turnyrinëje lentelëje uþimantis dalyvaus „Iððûkio“ etape 8-àjà vietà, pirmajame Lietuvos krepðinio lygos (LKL) ketvirtfinalio serijos maèe triuðkinamai pralaimëjo Kauno „Þalgiriui“. Balandþio 15 dienà iðvykoje „Nevëþio“ krepðininkai kaunieèiams nusileido rezultatu 51:94.
Ketvirtadiená, balandþio 18 d., këdainieèiai atsakomosiose varþybose vël susitiks su LKL turnyrinëje
lentelëje 1-àjà vietà atkakliai sauganèiu „Þalgiriu“. Po susitikimo Këdainiø sporto mokyklos salëje maèo nugalëtojas pateks á pusfinalá, o pralaimëjæs klubas ðioje lygoje kovos nebetæs.
Smiginio varþybø laurai – atþalynieèiams „Atþalyno“ gimnazijoje vyko rajono mokiniø olimpinio festivalio smiginio varþybos. Iðmëginti savo rankos taiklumà panoro penkiø rajono bendrojo lavinimo mokyklø komandos:
5 berniukø ir 4 mergaièiø. Sportininkai varþësi „501“ þaidime ir porose 2x2. 2012–2013 mokslo metø rajono mokiniø olimpinio festivalio smiginio varþybø nugalëtojais tapo „Atþalyno“ gimnazijos merginø ir vaikinø komandos.
mandos: Ðiauliø KM, Marijampolës ÞSM, Radviliðkio SC ir Këdainiø SM. Trenerio Tomo Stankevièiaus Bal andþio 12–14 dienomis Balandþio auklëtinës nusileido MarijampoRad viliðkyje vyko kovos dël Radviliðkyje lës þaidimø sporto mokyklos krep1999 m. g. ir jaunesniø ðininkëms (48:57) ir Ðiauliø „Saumergaièiø krepði nio IIII diviziono lës“ krepðinio mokyklos atstokrepðinio vëms (55:61). èempioniø titulo. Sëkmingai rungtynës susiSusirungë 4 pajëgiausios ko- klostë su Radviliðkio sporto cen-
Pelnë bronzà
Merginiø grupëje antrà vietà uþëmë Krakiø M. Katkaus, treèià – Këdainiø „Ðviesioji“ gimnazija. Vaikinø grupëje antra – Akademijos gimnazija, treèia – Këdainiø „Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinë mokykla. tro komanda – këdainietës ðventë pergalæ 67:59. Èempionato II divizione këdainietës iðkovojo III vietà. Pirmos buvo Ðiauliø KM „Saulë“, antroje vietoje liko Marijampolës ÞSM. Naudingiausia Këdainiø sporto mokyklos komandos krepðininke iðrinkta Brigita Turskytë.
„Manijos“ moksleiviø krepðinio lygos (MKL) jaunuèiø vaikinø „B“ (gimusiø 1998 m.) krepðinio èempionato IIII diviziono finalo ketvertas pralaimëjo. Visà reguliarøjá sezonà trenerio Kastyèio Kundroto auklëtiniai, gimæ 1998 metais, lyderiavo II divizione, taèiau finalinëse rungtynëse fortûna buvo palan-
kesnë varþovams – Panevëþio KKSC. Po sunkios kovos 80:81 këdainieèiai pralaimëjo panevëþieèiams. Këdainieèiai tenkinosi sidabro medaliais. Finalo ketverto laimëtojai patenka á I diviziono atkrintamàsias kovas, o antrà vietà uþëmusi Këdainiø SM ekipa galës dalyvauti „Iððûkio“ etape.
Odinës pirðtinës meistrams – penkios taurës Kauno sporto mokykloje „Gaja“ jaunuèiø bokso turnyre „Jaunieji talentai“ 5 prizines vietas iðkovojo Këdainiø sporto mokyklos boksininkai boksininkai,, treniruojami M. Šniukštos. Varþybose dalyvavo boksininkai ið Jonavos, Kauno miesto
ir rajono, Vilniaus ir Alytaus. Këdainieèiai iðkovojo 5 prizines vietas: pirmàsias vietas iðkovojo K. Kviklys (svorio kategorija 43 kg), M. Ðimkus (sv. kat. 46 kg) ir H. Kornijenko (sv. kat. 48 kg). antràsias – E. Pacaitis ir E. Vancevièius. „Rinkos aikðtës“ inf.
2013 m. balandþio 18 d.
7
Neapsidraudusiems – brangios medikø paslaugos Auðra MALINAUSKIENË
Kà draudþia valstybë
Sveikatos draudimas þmogui suteikia ne tik saugumo jausmà, kad visada esant reikalui laiku gaus medikø pagalbà, bet ir galimybæ pasinaudoti sveikatos prieþiûros pasla ugomis. TTaèiau aèiau pastaraipaslaugomis. siais metais daugëja këdainieèiø, kurie laiku nepasirûpina susitvarkyti valstybinio privalomojo sveikatos draudimo, todël uþ medikø paslaugas jiems tenka susimokë susimokëtititi..
PSD yra draudþiami nuolat Lietuvoje gyvenantys ðalies pilieèiai, uþsienieèiai ir asmenys be pilietybës, kurie patys moka arba uþ kuriuos yra mokamos PSD ámokos, taip pat Lietuvos Respublikos pilieèiai, nuolat ar laikinai gyvenantys ðalyse, su kuriomis mûsø respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dël PSD. „Dalis asmenø PSD yra draudþiami valstybës lëðomis. Tai – bet kurios rûðies pensininkai; darbingo amþiaus gyventojai, uþsiregistravæ Darbo birþoje; nedirbantys darbingo amþiaus asmenys, turintys ástatymø nustatytà bûtinàjá valstybinio socialinio pensijø draudimo staþà valstybinei socialinio draudimo senatvës pensijai gauti; moterys, kurioms suteiktos nëðtumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbanèios moterys jø nëðtumo laikotarpiu 70 dienø (suëjus 28 nëðtumo savaitëms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo; vienas ið tëvø (átëviø), auginantis vaikà iki 8 metø; respublikos pilieèiai iki 18 metø; bendrojo lavinimo, profesiniø, aukðtesniøjø ir aukðtøjø mokyklø dieniniø skyriø moksleiviai ir studentai; valstybës remiami asmenys, gaunantys socialinæ paðalpà; vienas ið tëvø (átëviø),
Garantuoja gydymà VðÁ Këdainiø ligoninës vyr. gydytojo-direktoriaus pavaduotoja Rita KUODIENË sakë, kad mûsø ðalyje veikia Valstybinë privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema. „Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo sistemoje, reglamentuojanèioje PSD ástatymà, sveikatos draudimas yra dviejø rûðiø – privalomasis ir papildomas arba savanoriðkasis. PSD – tai valstybës nustatyta asmens sveikatos prieþiûros ir ekonominiø priemoniø sistema, garantuojanti PSD draudþiamiems asme-
/Nuotr. autorës/
Këdainiø ligoninës vyr. gydytojodirektoriaus pavaduotoja R. Kuodienë këdainieèiams pataria pasirûpinti privalomuoju sveikatos draudimu.
nims, ávykus draudiminiam ávykiui, sveikatos prieþiûros paslaugø teikimà bei iðlaidø uþ suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimà. Ðios iðlaidos kompensuojamos ið PSD fondo biudþeto. Sveikatos draudimà vykdo PSD taryba, Valstybinë ligoniø kasa (VLK), o apskrityse – teritorinës ligoniø kasos (TLK)“, – aiðkino R. Kuodienë.
globëjas ar rûpintojas, slaugantis namuose asmená, kuriam nustatytas neágalumo lygis“, – vardijo R. Kuodienë.
Turi susimokëti Beje, jeigu ðalies gyventojas apsidraudë tik savanoriðku sveikatos draudimu, gydymo paslaugos, apmokamos ið PSD fondo biudþeto, jam negarantuojamos. Todël, norint, kad medikø paslaugos bûtø visapusiðkai kompensuotos, reikia apsidrausti ne tik savanoriðku, bet ir privalomuoju sveikatos draudimu. Paðnekovë pabrëþë, kad neapdraustiems PSD uþtikrinama tik bûtinoji medicinos pagalba, turinti savo grieþtas ribas laiko ir paslaugø teikimo atþvilgiu. „Uþ kitas gydymo ástaigos suteiktas paslaugas pagal nustatytus jø ákainius nedrausti asmenys privalo susimokëti patys. Jei gydymo ástaiga, nepatikrinusi þmogaus draustumo, suteikia tokias paslaugas ir nepapraðo uþ jas sumokëti, ji patiria nuostoliø, nes ligoniø kasos uþ PSD neapdraustiems asmenims suteiktas gydymo paslaugas (iðskyrus bûtinàjà pagalbà) nemoka. Tuo tarpu apsidraudæs PSD þmogus nemokamai gauna ne tik bûtinàsias medicinos paslaugas, bet ir visas kitas ástatymo jam garantuojamas sveikatos prieþiûros paslau-
gas“, – palygino R. Kuodienë.
Reikia pasirûpinti „Paprastai neapsidraudusiøjø PSD pas mus padaugëja metø pradþioje. Galbût tai susijæ su þmoniø uþmarðumu. Ðiuo metu turime problemø dël sveikatos draudimo su keliomis besilaukianèiomis këdainietëmis. Joms norint susitvarkyti valstybës garantuojamà PSD tereikia nueiti pas savo ðeimos gydytojà, kuris iðduos paþymà. Tuomet moteris turi jà atneðti á Këdainiø pirminiame sveikatos prieþiûros centre esantá TLK kabinetà“, – sakë R. Kuodienë. Po gimdymo moterys lygiai taip pat lengvai gali susitvarkyti PSD. Tuomet jos visas medicinos paslaugas gautø nemokamai.
Patenka po vienà Paðnekovë pasakojo, kad mûsø rajono gyventojai paprastai atsainiai þiûri á tai, jog neturi PSD, kurio mënesio ámoka nuo ðiø metø pradþios yra 90 litø. „Problemø iðkyla tuomet, kai þmogui prireikia pirmosios skubios pagalbos. Po to esant kitø medicininiø paslaugø poreikiui, asmuo privalo mokëti uþ kiekvienà paslaugà. Statistika rodo, kad pas mus á ligoninæ kasdien patenka po vienà PSD neapdraustà þmogø“, – teigë R. Kuodienë.
Uþsisakyk telefonu 8 633 99 998 arba www.colonwell.lt
8
2013 m. balandþio 18 d.
Su knyga – per gyvenimà Surviliðkio V V.. Svirskio pagrindinëje mokykloje surengta meninio skaitymo popietë – graþi ir ðventiðka. Joje dalyvavo visi: jungtinës prieðmokyklinës grupës ir visø pradiniø klasiø deklamatoriai deklamatoriai.. Visi mokësi savo pasirinktà eilëraðtá. Tad vyko rimtas konkursas. Buvo ir garbi komisija: bibliotekininkë Jekaterina Karmelavièienë, specialioji pedagogë Graþina Ratkevièienë ir komisijos pirmininkë direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Lukðienë. Renginá graþiai papuoðë mokytojos Auðros Kulieðienës vadovaujamo pradiniø klasiø dramos bûrelio nariø suvaidinta pasaka „Narsusis strazdas“. Pasibaigus spektakliukui, prasidëjo konkursas. Já pradëjo dràsios paèios maþiausios skaitovës Erika ir Rimantë. Mergaites keitë pirmokai. Jie ðaunuoliai, nes konkursui eilëraðèius iðmoko visi iki vieno. O broliukai Armantas ir Airidas buvo apdovanoti uþ graþø deklamavimà. Estafetæ ið pirmokø perëmë antrokai, o jø klasës mokinys Ta-
„Atþalyno“ gimnazistus veþë verslas „Atþalyno“ gimnazijoje apsilankiusi VðÁ „V ersli Lietuva“ komanda „Versli vedë seminarus, kuriø metu gimnazistams ir sveèiams savo sëkmingo gyvenimo bei verslo istorijas pristatë ávairiø ámoniø vadovai vadovai,, verslininkai verslininkai..
Eilëraðèius deklamavo pradinukai.
das, kurio puiki tartis suþavëjo komisijà, buvo apdovanotas ir ruoðis rajoniniam konkursui. Labai pasisekë ir treèiokui Viliui, kuris deklamavo labai ásijautæs, pelnë apdovanojimà ir kartu su Tadu vyks á konkursà rajone. Apdovanotas buvo ir kitas treèiokas Paulius. Daug vaikø deklamavo labai graþiai, bet iki sëkmës jiems truputëlá pritrûko. Direktoriaus pavaduotoja prieð paskelbdama nu-
galëtojus apgailestavo, kad ið darbo bet kokioje komisijoje ateityje „atsistatydins“, nes labai sunku ið didelio bûrio skaitovø atrinkti paèius geriausius. Tegul vertintojams ir bus sunku, bet jie vis tiek dþiaugsis, matydami dar didesná bûrá graþiai deklamuojanèiø ir knygutes mylinèiø vaikø. Stasë ÐILEIKIENË, Surviliðkio V. Svirskio pagrindinës mokyklos pradinio ugdymo mokytoja metodininkë
Renginá graþiai papuoðë pradiniø klasiø dramos bûrelio nariø suvaidinta pasaka „Narsusis strazdas“.
Seminaruose jaunimas galëjo pasisemti motyvacijos bei dràsos ágyvendinti savo verslo idëjas.
Seminaruose jaunimas galëjo pasisemti motyvacijos bei dràsos ágyvendinti savo verslo idëjas. Þinomi verslininkai pasakojo, jog, norint pradëti plëtoti nuosavà verslà, nebûtina turëti milþiniðkà pradiná kapitalà, o kuo anksèiau pasineriama á verslo pasaulá, tuo greièiau galima tikëtis plaèiø atsiverianèiø galimybiø. Visus ðiuos seminarus lydëjo gera nuotaika bei didelis renginio dalyviø noras suþinoti, kokia visgi yra sëkmës formulë. Gimnazistai atliko ir praktinæ uþduotá, kurioje per 30 min. turëjo pateikti savo idëjos verslo plano eskizà. Komandas konsultavo ir vertingø patarimø negailëjo patyræ verslininkai. Viena ið komandø, kurià sudarë „Atþalyno“ gimnazijos mokiniai R. Kðivickaitë, I. Grinevièius, E. Buþinskaitë, A. Ðèiukaitë bei G. Babinskaitë sulaukë
nemaþo komisijos palaikymo ir laimëjo antràjà vietà. Pirmàjà vietà iðkovojo sveèiai ið Panevëþio. Visuomet malonu bûti ávertintiems. Smagu, kad jau kiek anksèiau gimnazistø galvose kirbëjusi internetinio portalo idëja sulaukë palankaus vertinimo ir pagyrimo þodþiø. Renginá „Versli Lietuva. Verslas veþa“, vykusá Këdainiuose, organizavo vieðoji ástaiga „Versli Lietuva“, kurios steigëja – LR Ûkio ministerija. Organizacijos misija – padëti konkurencingiems verslams kurtis ir plëstis Lietuvoje bei eksportuoti, teikiant mokymø, konsultacijø ir verslo partneriø paieðkos paslaugas, panaudojant efektyvià organizacijos struktûrà bei partneriø tinklà. Raminta KÐIVICKAITË, „Atþalyno“ gimnazijos IVA klasës mokinë
Velykiniø ðvenèiø ciklà vainikavo maþosios Velykos „Graþiai pasakyta, kad Atvelykis – panaðus á upelá, kuris iðtryðkæs ið V elykø ðaltinio ima Velykø ðakotis, kad pasiektø atgaivinti ir atnaujinti kiekvienà“, – tokiais þodþiais bendruomenës pirmininkë Nijolë Mykolaitienë pradëjo renginá. Atvelykio popietëje „Pavasaris þadina þemæ“ Dotnuvoje dalyvavo Këdainiø muzikos mokyklos mokytojos Dalia Valdajevienë ir Edita Bujanauskienë bei smuikininkës, gitaristës, kanklininkiø ansambliai. Girdëjome lietuviø liaudies dainas, romansus, klasikinius kûrinius. Susirinkusieji á ðventæ negailëjo plojimø nei sveèiams ið Muzikos mokyklos, nei saviems skaitovams. Ir suaugusieji, ir maþi atëjo neðini marguèiais. Mat viena ið renginio nuostatø buvo atsineðti savaip iðmargintà kiauðiná. Iðrinkta komisija ilgai svarstë, kuris kiau-
Kad pavasaris greièiau sugráþtø, o paukðteliai rastø, kur apsigyventi, prie Dotnuvos seniûnijos medin buvo ákeltas inkilëlis.
ðinis yra margiausias, graþiausias, didþiausias. Kol komisija darbavosi, ðventës dalyviai rideno marguèius, aiðkindamiesi, kieno toliausiai nuriedës, kas ið dalyviø daugiausia lai-
mës, kieno margutis liks sveikas. Uþ ámintas másles, deklamuotus eilëraðèius, paðmaikðtavimus Velykø bobutë negailëjo dovanø... Kad pavasaris greièiau sugráþtø, o paukðteliai rastø, kur ap-
Susirinkusieji á ðventæ negailëjo plojimø nei sveèiams ið Muzikos mokyklos, nei saviems skaitovams.
sigyventi, prie Dotnuvos seniûnijos medin buvo ákeltas inkilëlis. „Ðviesioji saulelë anksèiau ar vëliau maldavimams nusileis, pareigà prisimins ir apgyvendins Þemëje nenuoramà pavasará“, – kalbëjo kiekvienas.
Tà dienà prie vaiðiø stalo þaidþiant þaidimus su marguèiais ilgai netilo kalbos: ir apie vëluojantá pavasará, ir apie tai, kaip gyvens bendruomenë ðiais metais. Eligija VENCLOVIENË, dotnuviðkë
2013 m. balandþio 18 d.
15
Sveikiname
Kad svarbûs sumanymai bûtø sëkmingi! Kad visad pavyktø pradëti darbai! Kad brangûs Tau þmonës bûtø laimingi! Draugams atviri bûtø Tavo namai! Jëgø kad nestigtø! Ðird ie Ðirdie iess kad neslëgtø! Kad visad ir viskas Tau bûtø gerai!!! Su gimtadieniu! 35-eriø metø jubiliejaus proga Redà PAPLAUSKIENÆ sveikina mama su draugu Arvydu, vyras Donatas ir sûnûs Evaldas ir Ernestas
RENGINIAI DAUGIAKULTÛRIS CENTRAS (Senosios Rinkos aikðtë 12) Paroda, skirta P. Stolypino 150-osioms gimimo metinëms. Parodà Këdainiams dovanojo Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos atstovybë Kaliningrade (veiks iki geguþës 15 d.). Balandþio 24 d. 17.30 val. – koncertas ,,Dþiazo miniatiûros”. Skambës puikiai þinomos melodijos, nuspalvintos dþiazo harmonijos, subtilus Giedrës Kilèiauskienës vokalas, apgaubtas instrumentinëmis improvizacijomis – Andrejus Polevikovas (fortepijonas), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Darius Rudys (muðamieji). Bilieto kaina – 15 Lt, mokiniams, senjorams – 10 Lt. Rëmëjas – UAB ,,Dotnuvos projektai“. Balandþio 25 d. 15 val. – istorikø diskusija ,,1926 m. gruodþio 17 d. perversmas: tarp diktatûros ir demokratijos”. Diskutuos: mokytoja ekspertë Audronë Peèiulytë, mokytojas metodininkas Linas Mankus, mokytojas metodininkas Vaidas Griðinas. Moderatorius – Henrikas Vaicekauskas. Organizatoriai – Këdainiø rajono istorijos mokytojø metodinis bûrelis. MIKALOJAUS DAUKÐOS VIEÐOJI BIBLIOTEKA (II aukðtas) Pernai mirusio fotomenininko Jono Railos fotodarbø paroda (veiks iki geguþës 24 d.). Parodà galite pamatyti bibliotekos darbo laiku: I–V nuo 10 iki 18 val., VI nuo 9 iki 16 val. Balandþio 17 dienà 17 val. – susitikimas su ðiauliete medike Andþelika Bubelyte (Angel) ir jos debiutinio romano „Juodojo Mënulio vaikai“ pristatymas. Áëjimas nemokamas. Prieð renginá bus galima nusipirkti knygà. DAILËS MOKYKLOS „MINI“ GALERIJA Dailës mokyklos suaugusiøjø ugdymo tekstilës gëliø ir lëliø paroda „Princesës – pamirðtos ir neþinomos...“ (veiks iki balandþio 20 d.). KËDAINIØ KULTÛROS CENTRAS (J. Basanavièiaus g. 24, tel. 52 978. Kasa dirba darbo dienomis nuo 12 iki 18 val. ir 1 val. prieð renginá, www.kedainiukulturoscentras.lt) Balandþio 17 d. 11 val. – cirkas „Alan“. Bilieto kaina – 10 Lt. Balandþio 19 d. 17 val. – teatro „Kitas kampas“ spektaklis „Eilinis elitas“ NEÁVYKS. Balandþio 22 d. 11 val. – Këdainiø kultûros centro vaikø ir jaunimo teatro studijos „Polëkis“ spektaklis vaikams „Sniego Karalienë“. Bilieto kaina – 5 Lt. Balandþio 23 d. 18 val. – Donato Montvydo akustinis koncertas „Leisk mylët stipriau“. Bilieto kaina – 30, 40 ir 50 Lt. Balandþio 24 d. 16 val. – projektas „Klajojantis kinas“. Balandþio 28 d. 13.30–16 val. – meditacija pagal Sahadþa jogà. ÐËTOS KULTÛROS CENTRAS Balandþio 19 d. 19 val. – poilsio vakarai jaunimui. Balandþio 26 d. 12 val. – akcija „Darom“ miestelio aikðtëje. Balandþio 29 d. 15 val. – Tarptautinë ðokio diena kultûros centro maþojoje salëje.
Kryþiaþodþio, spausdinto balandþio 11 d. laikraðtyje, konkurso laimëtojas – Elena Nacienë.
Sutvarkë gandralizdá Vainotiðkiø kaime apie ddvideðimt videðimt metø turëjome tik vienà gandralizdá. Seniai iðkëlëme jam pagrindà savo sodyboje ant elektros stulpo. Kasmet gyveno gandrai gandrai,, po kelis vaikus iðperëdavo. Taèiau pernai metø pabaigoje smarki vëtra nuvertë didþiulá gandralizdá. Visà veþimà þabø teko iðveþti – toks jis didelis buvo sukrautas. Versdama gandrø suneðtus þabus vëtra ir metaliná pagrindà iðjudino, kreivas jis liko. Esame nejauni, neturim nei
sveikatos, nei galimybës patys sutvarkyti gandralizdþio. O tokios puoðmenos, jaukios paukðèiø kaimynystës ne tik mes patys norim – visas kaimas dþiaugiasi, kai á mûsø sodybà gandrai parskrenda. Dar ðaltomis dienomis apie deðimt gandrø atskrido, taèiau vël turëjo iðskristi, nes gandralizdis netinkamas jiems pasirodë.
Tada papraðëme Dotnuvos seniûnijos pagalbos. Atvaþiavo á sodybà seniûnijos ûkvedys Antanas Raèiulaitis. Net pamatyti nespëjome, kaip vyrai pakilo iki gandralizdþio specialiu bokðteliu, sutvarkë pakrypusá pagrindà, sutvirtino. Gandrai dabar turës savus namus. Tikime, kad á juos sugráð ta pati pora, kuri daug metø perëjo èia vaikus, augino juos, skraidyti mokë. Aèiû A. Raèiulaièiui ir jam talkinusiems þmonëms uþ pagalbà mums ir paukðèiams. Genë ir Bronius RAGAUSKAI, Vainotiðkiø kaimas
Pelëdnagiðkiams – akiø patikra Ketvirtadiená, balandþio 18 d., nuo 13 val. Pelëdnagiø kultûros namuose gyventojams bus atliekama nemokama akiø patikra. Bus galimybë ásigyti akinius, pasitikrinti akiniø læðiø stiprumà, taip pat uþ 20 litø mokestá bus galima pasitikrinti akispûdá.
ÐËTOS KULTÛROS CENTRO PAGIRIØ SKYRIUS Balandþio 20 d. 21 val. – poilsio vakarai jaunimui. Balandþio 25 d. 16 val. – edukacinë popietë „Gëlës mamai“. ÐV. JURGIO BAÞNYÈIA Balandþio 21 d. sekmadiená, – tituliai ðv. Jurgio atlaidai, 12 val. – atlaidø procesija ir ðv. Miðios. Po Miðiø tautinës muzikos kolektyvo „Auðtaras“ koncertas. Balandþio 28 d., sekmadiená, 12 val. – ðv. Miðios þvakeliø aukotojø praðymais ir maldavimais. Kiekvienà penktadiená nuo 10.30 val. – Ðvè. Sakramento adoracija. SENOSIOS RINKOS AIKÐTË Balandþio 27 d. 7–14 val. – Jurginiø kermoðius. Norinèius prekiauti kermoðiuje praðome registruotis darbo dienomis tel. 50 608. KËDAINIØ KULTÛROS CENTRO VILAINIØ SKYRIUS (Parko g. 6, Vilainiai, bilietai parduodami nuo 9 iki 12 ir nuo 13 iki 17 val., tel.: 68 311, 8 686 69 804). Balandþio 20 d.18 val.– romansø vakaras „Baltos roþës“. Dalyvauja romansø atlikëjø grupës ið Panevëþio „Antras kartas“, Pasvalio kultûros centro Valakëliø skyriaus ir Vilainiø skyriaus ansambliai „Svaja“,„Prie Nevëþio“. Savo kûrybos eiles skaitys Milda Verkauskienë ir Renata Ðimanauskienë. Bilieto kaina – 10 Lt. Balandþio 21 d. 16. 30 val. – Irmos Jurgelevièiûtës koncertas. Bilieto kaina – 12 Lt., koncerto dienà – 15 Lt, vaikams nuo 5–10 metø – 6 Lt.
Kalendorius SAULË Teka 5.13 val., leidþiasi 20.25 val., dienos ilgumas 14.12 val. MËNULIS Prieðpilnis. Dienà: nuo +14 iki +19 oC, naktá: nuo +4 iki +6 oC, vëjas: nuo 6 iki 11 m/s.
VARDADIENIUS ÐVENÈIA Ketvirtadiená: Apolonijus, Eitvila, Girmantë. Penktadiená: Leonas, Leontina, Eirimas, Aistë, Simonas, Laisvûnas.
16
2013 m. balandþio 18 d.
Nepalietis pagerino rekordà Laimëjo Pulicerio groþinës literatûros premijà JAV prestiþinæ groþinës literatûros Pulicerio premijà laimëjo Adamas Dþonsonas, paraðæs knygà apie Ðiaurës Korëjà „Naðlaièio ðeimininko sûnui“. Praëjusiais metais teisëjams pirmà kartà per 35 metus nepavyko iðrinkti groþinës literatûros premijos laureato. A. Dþonsonas, kuris dësto Stanfordo universitete, Ðiau-
rës Korëjoje praleido pusæ metø. „Norëjau sukurti vaizdà, kà reiðkia bûti iðskirtiniu Ðiaurës Korëjoje, – sakë A. Dþonsonas. – Ten draudþiama gyventojams bendrauti su uþsienieèiais, todël vienintelis bûdas susipaþinti su ðiais þmonëmis buvo mano vaizduotë.“ Pulicerio þiuri ávertino A. Dþonsono knygà kaip „be galo meniðkà
kûriná, kuris nukelia skaitytojà á nuotykiø pilnà kelionæ po totalitarinæ Ðiaurës Korëjà ir á slapèiausias þmogaus ðirdies kerteles“. Pulicerio premijos, kurios yra skiriamos nuo 1917 metø, pavadintos jø steigëjo, Vengrijoje gimusio amerikieèiø þurnalisto ir leidëjo Dþozefo Pulicerio (1847– 1911) vardu.
Tapo seneliu Senatoriui siøstame laiðke – Buvæs JAV prezidentas mirtinø nuodø pëdsakai Dþordþas V. Buðas tapo seneliu. Nepale pagerintas ilgiausios televizijos pokalbiø laidos rekordas. Rabis Lamichhanë laidà vedë net 62 valandas ir 12 minuèiø.
Nuteisë uþ religijos juodinimà
Jis ir jo þmona Lora yra laimingi, galëdami paskelbti apie savo pirmosios vaikaitës Margaret Loros Milos gimimà, savo „Facebook“ paskyroje raðo Dþ. V. Buðas. Ðeðtadiená Niujorke kûdikio susilaukë jo dukra Dþena ir þentas Henris Heigeris. „Dþena ir Mila yra sveikos. Mûsø ðeima netveria dþiaugsmu“, – raðo buvæs prezidentas. 31 metø Dþena gruodá per TV kanalà NBC paskelbë, kad laukiasi kûdikio. Ji nuo 2009-øjø dirba þurnaliste ðioje stotyje. Dþena uþ buvusio Baltøjø rûmø darbuotojo H. Heigerio iðtekëjo 2008 metø geguþæ.
JAV senatoriui siøstame laiðke rasta gyvybei pavojingo nuodo – ricino – pëdsakø. Laiðkas buvo adresuotas respublikonui Rodþeriui Vikeriui ið Misisipës valstijos, praneðë þinybos. Taèiau jis buvo atplëðtas ne Kapitolijuje, kur ásikûræs JAV Kongresas, bet kitame pastate Vaðingtone, tad senatoriaus biuro nepasiekë. JAV Federalinis tyrimø biuras (FTB) ir kitos saugumo tar-
nybos pradëjo tyrimà. Ant laiðko siuntëjas nebuvo nurodytas, tik aiðku, kad jis iðsiøstas Memfyje Tenesio valstijoje. Dël incidento laikinai uþdaryti visi paðto skyriai Kapitolijuje. Net maþiausios ricino dozës yra mirtinos. Prieðnuodþio jam nëra. JAV Senato ir Baltøjø rûmø paðto skyriuose ricino buvo rasta ir 2004-aisiais. JAV Kongresui 2001 metais buvo siuntinëjami laiðkai su juodligës sukëlëju.
Uþdraudë dalyvauti rinkimuose
Septintà kartà tapo tëvu Turkijos teismas nuteisë garsø turkø pianistà ir kompozitoriø Fazilà Sajø uþ religijos juodinimà komentarais socialiniame portale „Twitter“ ir skyrë lygtinæ deðimties mënesiø laisvës atëmimo bausmæ. Nuotraukoje – F. Sajus.
Gëlës – þuvusiems atminti
Rusø oligarchas Romanas Abramovièius septintà kartà tapo tëvu. Jo partnerë Darja Þukova vienoje Niujorko klinikø pagimdë mergaitæ. Anot duomenø, maþylë, pavadinta Lëja, pasaulio ðviesà iðvydo prieð savaitæ. Gimdyme dalyvavo ir jos tëvas. Amerikieèiø þiniasklaida skelbia, kad milijardierius vasará su savo jachta „Eclipse“ atplaukë á Manhetenà, kur su drauge leido laikà iki gimdymo. D. Þukova ir R. Abramovièius susipaþino 2006-aisiais Naujøjø metø vakarëlyje Niujorke. Lëja yra antrasis poros vaikas, 2009-aisiais jai gimë sûnus Aronas Aleksandras. Su buvusia savo þmona Irina, su kuria po 16 santuokos metø iðsiskyrë 2007-aisiais, oligarchas turi tris dukteris ir du sûnus. Teigiama, kad Irina uþ skyrybas gavo 300 mln. JAV doleriø kompensacijà. R. Abramovièiaus turtas vertinamas 10,2 mlrd. doleriø. Jis „Forbes“ sudarytame turtingiausiø pasaulio þmoniø sàraðe uþima 107 vietà.
Gëlës Bostono iðpuolio aukoms pagerbti.
„Eltos“ ir „Rinkos aikðtës“ inf.
Asmeniniai skelbimai –
Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai
Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) @rinkosaikste.lt redakcija@ El. paðtas redakcija Spausdino
UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë
tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt
Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444
KORESPONDENT AI KORESPONDENTA
Irma Bajorûnë Lina Fiodorova Giedrûna Girdenytë Tel. 56 51 5111
www.rinkosaikste.lt
Pakistano buvusiam kariniam valdytojui Pervezui Muðarafui uþdrausta dalyvauti geguþæ vyksianèiuose parlamento rinkimuose.
Auðra Malinauskienë Irmina Valantonytë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771
Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti
Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. paðtas reklama@rinkosaikste.lt
Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys
Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 361 Tiraþas 5 700 egz.
2013 m. balandĂžio 18 d.
16
2013 m. balandĂžio 18 d.
2013 m. balandĂžio 18 d.
2013 m. balandĂžio 18 d.
2013 m. balandĂžio 18 d.
2013 m. balandĂžio 18 d.