šeštadienio laikraštis by Neringa Juodeliene

Rinkosaikðtë 2013 m. balandþio 20 d.

18-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2013 m. balandþio 20 d. Ðeðtadienis

Nr. 44 (2 557)

Ministras D. Pavalkis susipaþino su ðvietimo situacija rajone

Kaina 1, 20 Lt

Gudþiûnuose – net keturi apvogtieji Net keturi Gudþiûnø miestelio gyventojai ketvirtadienio rytà pamatë esà apvogti apvogti.. Ið vieno jø ûkinio pastato pavogta benzininë savaeigë þoliapjovë, guminë pripuèiama valtis, meðkerë-spiningas, pompa, ið kito garaþo – benzininis prietaisas þolei pjauti, rankinis diskinis pjûklas, perforatorius-smûginis gràþtas. Dar ið dviejø garaþø dingo 100 litrø dyzelino ir benzininis pjûklas. Þala siekia nuo 345 iki 1,7 tûkst. litø.

Bendradarbiaus policija su LESTO Policijos komisariate lankësi bendrovës LEST O atstovai Saulius Kregiðkis LESTO ir V idmantas Lelevièius. Vidmantas

Rajono tarybos posëdþiø salëje á susitikimà su rajono ugdymo ástaigø vadovais atvyko (ið deðinës) ðvietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis, Seimo narë V. Baltraitienë, R. Vasiliauskienë ir rajono meras R. Diliûnas.

Auðra MALINAUSKIENË

Penktadiená ðvietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis lankësi mûsø rajono savivaldybëje. Pirmiausia sveèias susitiko su rajono meru Rimantu Diliûnu, savivaldybës administracijos direktoriumi Romualdu Gailiûnu ir Ðvietimo skyriaus vedëju Juliumi Lukoðevièiumi Lukoðevièiumi.. Po to savivaldybëje jis kalbëjosi su mûsø kraðto ðvietimo ástaigø vadovais, kurie ministrui iðsakë rûpimas problemas ir nuomones, kaip jas bûtø galima spræsti spræsti.. /Nukelta á 2 psl./

Geguþës 3 d. 19 val.

MAMOS DIENOS PROGA – ÐVE NTË ÐVENTË

Sveèiai susitiko su Kriminalinës policijos skyriaus virðininke Diana Mikalauskaite, ðio skyriaus vyriausiuoju tyrëju Remigijumi Blandþiu ir Vieðosios policijos skyriaus virðininku Sigitu Vildþiûnu. Susitikime kalbëta apie abiem institucijoms aktualias problemas – alyvos vagystes ið elektros pastoèiø ir elektros vagystes. Nutarta nuolat keistis informacija, bendradarbiauti, organizuoti bendrus reidus ir patikrinimus. „Rinkos aikðtës“ inf.

Gatves jau vaduoja nuo duobiø

sveèiø namuose-restorane „Novus Rex“ (Didþioji g. 52). Profesionalûs muzikantai atliks ávairiø stiliø muzikà: dþiazà, popmuzikà, rokenrolà ir t.t. Atlikëjai – saksofono ir gitaros duo. Taip pat kiekvienà penktadiená kvieèiame á gyvo garso muzikos vakarus.

Irma BAJORÛNË

Ðià savaitæ prasidëjo Këdainiø miesto gatviø remonto darbai darbai.. Gatviø duobes tvarko vieðøjø pirkimø konkursà laimëjusi uþdaroji akcinë bendrovë „Ukmergës versmë“.

Rezervacija tel. 55 555. Kvieèiame prisijungti prie mûsø draugø www.facebook.com

Remonto darbai pirmiausia Pasak Këdainiø miesto seprasidëjo niûno Alvydo Kleivos, pirmiauA. Kanapinsko sia tvarkomos tos gatvës, kuriomis gatvëje. vaþiuoja marðrutiniai autobusai:

Didþiausio tiraþo rajono laikraðtis

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

A. Kanapinsko, Liaudies ir kt.

DIENOS PIETÛS – 10 Lt

Naujiena! Tik geguþës mënesá reklamos uþsakovams viena reklama – nemokamai!

Darbo dienomis nuo 10 iki 15 val. – atveþimas nemokamas! tel. 8 630 08 600.

Ðventiniai patiekalai á Jûsø pobûvio vietà! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yra galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes. Tel. 8 630 01 106, www.svenciucentras.lt.

/Nukelta á 2 psl./

2013 m. balandþio 20 d.

Ministras D. Pavalkis susipaþino su ðvietimo situacija rajone /Atkelta ið 1 psl./

lies savivaldybëms“, – kalbëjo D. Pavalkis.

Pristatë aktualijas

Buvo naudinga

Rajono tarybos posëdþiø salëje ðvietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis, lydimas ministerijos Ðvietimo kokybës ir regioninës politikos departamento Regioninës politikos analizës skyriaus vyriausiosios specialistës Reginos Vasiliauskienës ir Seimo narës Virginijos Baltraitienës, kurios iniciatyva buvo surengta sveèio vieðnagë mûsø rajone, susitiko su Ðvietimo skyriaus specialistais ir savivaldybës ðvietimo ástaigø vadovais. Këdainieèiams sveèias kalbëjo apie ðvietimo aktualijas: ugdymo ástaigø finansavimà, per didelá mokytojø skaièiø, nedarantá átakos mokymo kokybei, siaurinamà profiliavimà, didesná dëmesá profesiniam ugdymui ir kt. Ministrui D. Pavalkiui klausimø apie ástaigø vadovø rotacijà ir kadencijas, suaugusiøjø ðvietimà bei prastà mokiniø paruoðimà uþdavë „Atþalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis, Suaugusiøjø mokymo centro vadovas Dangiras Kaèinskas, Këdainiø profesinio rengimo centro direktorius Stasys Danyla.

Rajono meras R. Diliûnas ásitikinæs, kad ðis pirmasis susitikimas su ministru yra ypaè svarbus ir naudingas. „Sveèias teoriðkai ir praktiðkai susipaþino su mûsø rajono ðvietimo ástaigomis. Tikiu, kad tai – naudinga visai ðvietimo sistemai, nes ið apsilankymo mûsø ir kitose respublikos savivaldybëse bus galima padaryti iðvadas ir priimti teisingus sprendimus ðvietimo sistemoje“, – sakë R. Diliûnas.

Ieðko iðeièiø „Ðiandien mano kelionës tikslas buvo aptarti ðvietimo sistemos problemas. Manau, kad susitikime nieko neprigàsdinau, nes keliame aktualius klausimus. Vaþinëju po ðalies rajonus, kur matau daug problemø. Ne iðimtis yra ir Këdainiai. Tai – prastas ir maþëjantis ðvietimo sistemos biudþetas, kuris pagal mokiniø ir studentø kiekio maþëjimà maþinamas. Galvoju, kad tai yra viena ið prieþasèiø, dël ko jauèiamas susirûpinimas ðvietimo kokybe, þiniomis, raðtingumu, lietuviø kalbos þinojimu ir pan. Visa tai ir aptarëme, nes tokiu bûdu renka-

Kronika NAUJA TARYBOS NARË Kità savaitæ vyksianèiame rajono savivaldybës tarybos posëdyje dalyvaus nauja tarybos narë – Genovaitë Noreikienë. Tarybos nario mandatas jai atiteko mirus Viktorui Gaiþauskui, kuris buvo iðrinktas pagal Lietuvos socialdemokratø parti-

Ávertino aplinkà Pokalbio apie mûsø rajono ðvietimo sistemos padëtá prie apskritojo stalo susëdo (ið kairës) meras R. Diliûnas, R. Gailiûnas, J. Lukoðevièius, R. Vasiliauskienë, V. Baltraitienë ir D. Pavalkis. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

mës, kokius ekonominius ir administracinius sprendimus priimti, kad padëtis bûtø geresnë“, – kalbëjo D. Pavalkis.

Poreikis didës Ministras pasakojo sulaukiantis nusiskundimø ið verslo ir pramonës atstovø dël ruoðiamø nereikalingø specialistø. „Pirmiausia norime ásitikinti, ar tai yra tiesa, todël pirmà kartà profesinio ugdymo sistemoje vyks bendras suvirintojø egzaminas. Jo metu mokiniai parodys savo þinias ir sugebëjimus. Tai leis ávertinti kokio lygio specialistus paruoðia mûsø profesinio rengimo centrai. Dabar yra ir ateityje didës darbininkiðkø specialybiø poreikis“, – sakë D. Pavalkis.

Iðskyrë reikalingas Sveèias svarstë, kad galbût reikëtø ávesti autonomijas turinèiø aukðtøjø mokyklø atskaitomybæ. Jis pabrëþë, jog didelë dalis jas baigusiø absolventø dirba ne pagal specialybæ arba eina mokytis á profesinio rengimo centrus. „Pirmus þingsnius ðiemet pajos sàraðà. Treèioji partijos sàraðe buvusi Danutë Vitauskienë atsisakë galimybës dirbti savivaldybës taryboje dël einamø pareigø – ji yra J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos direktorë.

NEPILNAMETIS SMAUGË NEPILNAMETÁ Ketvirtadienio popiete viena këdainietë suþinojo, kad suþalotas

darëme skirstydami studentø krepðelius. Norëdami garantuoti ástojimà á reikalingas, bet ne itin populiarias tarp jaunimo specialybes: inþinerines, slaugytojo, policininko ir kt., jas iðskyrëme. Ðie specialistai visada ras darbo Lietuvoje, todël jie neturi mokëti uþ mokslà“, – aiðkino D. Pavalkis.

Laukia pasiûlymø Ministras mano, kad dël mokiniø kovojanèiø mokyklø konkurencija yra sveikintinas dalykas. „Taèiau, kai konkurencija perauga á mokinio iðlaikymà bet kokiomis sàlygomis ir priemonëmis, tai tampa ir valstybës problema. Ðiuo klausimu konkreèiø pasiûlymø laukiu ið ministerijoje dirbanèios sudarytos komisijos“, – pabrëþë D. Pavalkis.

Keisis tvarka Sveèias teigë, jog ministerija ketina grieþtinti baigiamuosius abitûros egzaminus. „Ketiname siaurinti dabar egzistuojantá profiliavimà. Nuo 2016 metø bendrojo iðsilavinimo baigimà fiksuotume keturiais egjos sûnus. Moteriai buvo praneðta, kad S. Dariaus ir S. Girëno gatvëje devintos klasës moksleivis sugriebë nepilnameèiui jos sûnui uþ kaklo ir pradëjo smaugti. Smaugiamas berniukas neteko sàmonës, nugriuvo ir susiþalojo veidà. Ávyká tiria rajono Policijos ko-misariato pareigûnai.

Gatves jau vaduoja nuo duobiø /Atkelta ið 1 psl./ Ið viso miesto seniûnijoje bus atlikta darbø uþ 766,9 tûkst. litø. Ðiemet numatyta sutvarkyti apie 4 tûkst. kvadratiniø metrø duobiø, iðdauþø. Ankstesniais metais darbø apimtys buvusios didesnës – apie 5 tûkst. kvadratiniø metrø. „Tikimës, kad vasaros antroje pusëje bus skirta papildomø lë-

ðø gatviø remonto darbams“, – „Rinkos aikðtei“ sakë miesto seniûnas A. Kleiva. Rajono savivaldybës taryba balandþio pabaigoje tvirtins keliø prieþiûros ir plëtros programos objektø sàraðà. Lietuvos keliø direkcija Këdainiø rajono keliams ir gatvëms tvarkyti bei priþiûrëti skyrë 2 mln. 808 tûkst. litø. Tradiciðkai 40 proc. ðios sumos skiriama Këdainiø miesto seniû-

zaminais: lietuviø ir uþsienio kalbos, matematikos ir vienu pasirenkamuoju. Tai mums leis ðiek tiek sumaþinti profiliavimo poreiká, kuris tiesiogiai susijæs su galimybe kaimo vietovëse iðlaikyti ilgàsias gimnazijas ir leisti formuoti po vienà vienuoliktà, dvyliktà klases. Tai – labai aktualu visoms ða-

Tàdien ministras D. Pavalkis ir já lydintys asmenys taip pat apsilankë Akademijos gimnazijoje, Lietuvos agrariniø ir miðkø mokslø centro Þemdirbystës institute, Këdainiø profesinio rengimo centre, lopðelyje-darþelyje „Pasaka“, Specialiojoje mokykloje ir Ðviesiojoje gimnazijoje, kur labiausiai dëmesá kreipë á mokymosi aplinkà ir atmosferà, mokiniø skaièiø, bendravo su jø darbuotojais.

nijos keliams, 60 proc. dalinama kaimiðkosioms seniûnijoms. Miesto seniûnijai numatyta skirti 1 mln. 78 tûkst. litø. Uþ ðias lëðas bus greideriuojamos þvyro dangos gatvës ir keliai, lopomos asfalto dangos duobës, statomi ir braiþomi kelio þenklai, tæsiami Geguèiø gatvës rekonstrukcijos darbai. 214,9 tûkst. litø numatyta miesto keliø ir gatviø prieþiûrai þiemà.

Ðvietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis (deðinëje) ir rajono Ðvietimo skyriaus vedëjas J. Lukoðevièius.

Kvieèiame mokytis Këdainiø muzikos mokykloje Stojanèiøjø amþius neribojamas, taèiau esant konkursui pirmenybë teikiama jaunesniems vaikams. Ikimokyklinio amþiaus vaikai (nuo 3 metø) priimami á ankstyvojo meninio ugdymo grupes. Praðymai uþpildomi mokykloje. Prie praðymo pridedama sveikatos paþyma ir gimimo liudijimo kopija.

Konsultacijos bus teikiamos geguþës 8, 9 ir 10 dienomis. Stojamieji egzaminai vyks geguþës 22 d. 15 val. Telefonas pasiteirauti (8 347) 60 409.

Skubiai PARDUODA „Renault 19“, 1991 m., 1,9 l, dyzelis, juodos spalvos, atlikta techninë apþiûra, apdraustas, yra gedimas. Tel. 8 684 48 099.

Mirus mamai, Nijolæ-Zuzanà Kaèenkienæ nuoðirdþiai uþjauèia J. Basanavièiaus g. 126-ojo namo 5-os laiptinës gyventojai

Nuoðirdþiai uþjauèiame Juozà Sinickà ir jo ðeimà mirus mylimam broliui. Strazdelio g. artimiausi kaimynai

2013 m. balandþio 20 d.

Vyras, suþalotas buvusios þmonos, stojo jà ginti Jovita ÞEBRAUSKAITË

tëjusiojo argumentai. Teisëjø kolegija nutarë, kad Këdainiø teismas tinkamai ávertino visus árodymus, atsiþvelgë á visas aplinkybes ir teisingai paskyrë bausmæ.

Pernai geguþæ buvusios þmonos suþalotas vyriðkis ne tik atleido peiliu á pilvà dûrusiai moteriai moteriai,, bet ir apskundë teismo nuosprendá, kuriuo ji vieneriems metams siunèiama á pataisos namus namus..

Suþaloti vidaus organai

Nuteistoji nenori uþ grotø Balandþio 12-àjà Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka iðnagrinëjo 50-metës nuteistosios M. T. ir 49-eriø metø nukentëjusiojo P. T. apeliacinius skundus dël ðiemet sausio 31-àjà paskelbto Këdainiø rajono apylinkës teismo nuosprendþio. Nuteistoji praðë pakeisti nuosprendá ir paskirti ðvelnesnæ nei vieneri metai nelaisvës bausmæ, o praðymà grindë tuo, kad, suþalojusi savo buvusá vyrà, ji pati apie tai praneðë policijai, iðkvietë medikus, viskà prisipaþino, labai gailëjosi dël savo poelgio ir tebesigaili. M. T. akcentavo, kad jiedu su P.

/Nuotr. autorës/

T. susitaikë, jis jai neturi pretenzijø.

Vyriðkis jauèiasi kaltas Pernai geguþës 27-osios popiete buvusiam vyrui peiliu á pilvà dûrusi nuteistoji pripaþásta esanti ûmaus bûdo ir ne visada gebanti susivaldyti, o peilio, sako, griebusis baimindamasi, kad P. T. prieð jà pakels rankà. Dar moteris teisinosi buvusi iðgërusi, todël negalëjusi tinkamai ávertinti kilusios konfliktinës situ-

Poros, kuriø santykiuose figûruoja alkoholis, neretai pykstasi iki kruvinø dramø, paskui taikosi ir vël „burkuoja“ lyg balandþiai.

acijos. Vyriðkis irgi praðë pakeisti minëtà nuosprendá ir neskirti nuteistajai bausmës pataisos namuose. Jis pabrëþë, kad su buvusia þmona ðiuo metu gyvena kartu. Apeliaciniame skunde P. T. teigë, kad pats jauèiasi kaltas dël to, kas pernai ávyko, nes anksèiau yra smurtavæs prieð savo moterá.

Tarp argumentø – ir kalba Bandydamas gelbëti nuteistàjà nuo bausmës P. T. apeliacinia-

me skunde nurodë, kad Këdainiø teismas rëmësi tik jo parodymais, kuriuos policijos pareigûnams davë vos atsigavæs po operacijos ir bûdamas piktas ant buvusios þmonos, todël tuo metu galëjo ne viskà teisingai ávertinti. Dar vienas vyriðkio argumentas – bûdamas rusø tautybës jis ne visada gali lietuviðkai teisingai iðreikðti savo mintis. Vis dëlto Kauno teisëjø neátikino nei nuteistosios, nei nuken-

Kolegija atkreipë dëmesá, kad M. T. kartà jau teista uþ P. T. suþalojimà ir kad 2004-aisiais jai uþ tà nusikaltimà buvo skirta ðvelnesnë bausmë, taèiau panaðu, kad tuomet taikyta lengvata moters elgesiui átakos nepadarë, o pernykðtis nusikaltimas nëra atsitiktinis. Taigi Kauno apygardos teismas atmetë këdainieèiø poros apeliacinius skundus ir paliko galioti Këdainiuose priimtà nuosprendá. Pastarajame taip pat tenkinamas Kauno teritorinës ligoniø kasos ieðkinys dël suþalotojo gydymo iðlaidø, kurios siekia 5 tûkst. 613 litø. Ðio ieðkinio M. T. neginèijo ir apeliacine tvarka neskundë. Beje, moteris buvusiam vyrui peiliu dûrë „ið ðirdies“ – buvo suþalotos kepenys ir storoji þarna.

Iðgëræ elgësi tarsi pamiðæ Vagys mëgsta pinigus, metalà ir visa kita Sumuðtos þmonos arba sugyventinës, iðgàsdinti vaikai ir beveik visais atvejais prie to privedæs alkoholis. TTokiø okiø ávykiø, kai vyrai elgësi tarsi pametæ protà, pastaruoju metu tiesiog plûstelëjo. Èiupo ðluotà, peilá Treèiadienio popiete neblaivus vilainietis J. D., gimæs 1969 metais, necenzûriniais þodþiais uþgauliojo 1957 metais gimusià þmonà ir ðluotos kotu kelis kartus trenkë jai á nugarà. Po tokio iðpuolio vyriðkis atsidûrë areðtinëje. Tàdien á policijà kreipësi ir këdainietë, kuri praneðë prieð dvi dienas buvusi sumuðta 1964 metais gimusio sutuoktinio P. T. Girtas vyriðkis irgi uþgauliojo þmonà ir spyrë jai á nugarà. Sekmadienio naktá neblaivus gudþiûnietis G. T., gimæs 1967 metais, terorizavo þmonà ir grasino jai peiliu. Vyriðkis uþdarytas á areðtinæ. Tos dienos vidurdiená neblaivus Vilainiø seniûnijos Stasinës kaimo gyventojas R. Ð., gimæs 1975 metais, Lanèiûnavoje esanèiame bute taip suspardë ir kumðèiais apdauþë 1971 metais gimusià savo sugyventinæ, kad sulauþë jai ðonkaulius ir paþeidë plauèius. Á ligoninæ paguldyta suþalotoji irgi buvo ðiek tiek iðgërusi.

Moterys irgi bûna neblaivios O sekmadienio vakare girtas Krakiø seniûnijos Ðmotiðkiø kaimo gyventojas I. S., gimæs 1991

metais, visaip smurtavo prieð buvusià savo sugyventinæ, gimusià 1971 metais, ir nepilnametá jos sûnø. Kad patektø á jø namà, vyriðkis iðtraukë laukujø durø kablio àselæ. Ðeðtadiená smurto prieð savo sugyventines griebësi Krakiø seniûnijos Pajieslio kaime gyvenantis R. M., gimæs 1987 metais, ir labûnavietis I. È., gimæs 1983 metais, o 1975 metais gimæs këdainietis M. P. muðë ir smaugë þmonà, dauþë namø apyvokos daiktus. Ðiais trimis atvejais ir smurtautojai, ir aukos buvo neblaivûs. Neblaivus buvo ir 1990 metais gimæs vilainietis T. V., praëjusios savaitës vidury sumuðæs savo þmonà.

Nubaudë 60-ties parø areðtu Kokios pasekmës laukia vyrø, nesuvaldþiusiø nei savo lieþuvio, nei rankø? Kiekviena baudþiamoji byla turës savo baigtá, o kuo baigësi ðiemet sausá Krakiø seniûnijos Pakalniðkiø kaime ávykæs smurto proverþis vienoje jaunoje ðeimoje, jau þinoma. Këdainiø rajono apylinkës teismas 1980 metais gimusá Þ. R. nubaudë 60-ties parø areðtu, kurá nurodë atlikti areðtinëje. Ðios bausmës vyriðkis susilaukë uþ tai, kad bûdamas girtas sausio 16-osios pavakare savo tëvø namuose, kuriuose su ðeima gyvena, dviejø maþameèiø vaikø akivaizdoje uþgauliojo savo þmonà ir trenkë jai á veidà. Vyriðkis teisinosi, kad ant þmonos supyko neva suþinojæs, kad ji nori su juo skirtis, taèiau tiriant ávyká paaiðkëjo, kad girtaujanèio ir nedirbanèio vyro grasinimai bei smurtas ðioje ðeimoje yra daþni.

Beveik 2 tûkst. litø þalà vagys padarë këdainieèiui këdainieèiui,, apvogæ jo butà Ðëtos gatvëje. Apvogtø þmoniø pastarosiomis dienomis buvo ir daugiau daugiau.. Apsilankë bute ir sodyboje Treèiadiená á policijà kreipæsis këdainietis praneðë pastebëjæs, kad ið jo buto Ðëtos gatvëje dingo kompiuterio monitorius, pelë ir dvi klaviatûros, taip pat „Viasat“ priedëlis, garso stiprintuvas, vaizdo ir DVD grotuvai, „Omnitel“ modemas, be to, iðardyti du kompiuterio procesoriai, pavogtos jø dalys.

Ádomu, kad nëra jokiø þymiø, kurios rodytø kaþkà ásilauþus á butà. Pernaravos seniûnijos Goþiø kaime sodybà turintis këdainietis savo sodyboje pasigedo daiktø, kuriø bendra vertë – daugiau nei 1,2 tûkst. litø. Ið lauko virtuvës ir nerakinamo ûkinio pastato vagys iðneðë ávairius aliuminio puodus ir bidonus, taip pat tarkavimo maðinëlæ, akumuliatoriaus ákroviklá, ilgintuvà.

Du átariamieji apklausti Raseiniø rajono gyventojas á Këdainiø policijà kreipësi praradæs akëèias, kuriø vertë – 1 tûkst.

litø ir kurios buvo Pernaravos seniûnijos Paaluonio kaimo teritorijoje. O Gudþiûnuose ið vienos sodybos kiemo dingo du 300 litø vertës metaliniai vamzdþiai, kuriø vagyste átariami du gudþiûnieèiai – 1985 metais gimæs R. B. ir 1962 metais gimæs R. Ð. Vyriðkiai po apklausos nesulaikyti, o vamzdþiai rasti. Bene didþiausià nuostolá pastaruoju metu vagys padarë josvainietei, á kurios namus ásibrovë iðlauþæ plastikiná kambario langà. Jie iðneðë pinigus, auksinius papuoðalus ir automobilio raktelius. Josvainietei padaryta 13 tûkst. 350 litø þala.

Policija praðo atsiliepti

Ámanoma magnetolø savininkus ir apvogtà moterá apvogti ir taip

Kol këdainietë tikrino savo paðto dëþutæ, nepaþástamasis ið jos rankinës iðtraukë piniginæ.

Tirdami nusikaltimus policijos pareigûnai rado automobiliø magnetolas, kurios gali bûti vogtos, ir iðsiaiðkino, kad Pavasario gatvëje ið moters buvo pagrobta rankinë. Per kratas rastø magnetolø, kuriø nuotraukos èia pateikiamos, savininkø praðoma kreiptis á Policijos komisariato Kriminalinës policijos skyriaus vyresnájá tyrëjà Kæstutá Pilinkø (Këdainiai, A. Mickevièiaus g. 25, 107 kab.) arba tyrëjà Birutæ Ukrinaitæ (78 kab., tel. 68 722). Tirdami kitus nusikaltimus pareigûnai iðsiaiðkino, kad ðiø metø vasario ar kovo mënesá Këdainiuose, prie Pavasario gatvës 43-iojo namo, prabëgdamas vaikinas ið moters pagrobë rankinæ, taèiau apvogtoji á policijà ne-

sikreipë. Nukentëjusiosios praðoma atsiliepti ir kreiptis á Kriminalinës policijos skyriaus vyresniàjà tyrëjà Vidà Bajorûnienæ (89 kab., tel. 68 723).

Taip atsitiko viename S. Jaugelio-Telegos gatvës name. 1945 metais gimusi ðio namo gyventoja laiptinëje sustojo patikrinti paðto dëþutës ir prie kojø pasidëjo rankinæ. Netrukus laiptais þemyn bëgte nusileido jaunuolis ir ið rankinës iðtraukë piniginæ. Moteris prarado pinigus ir dokumentus. 1955 metais gimusi Pelëdnagiø seniûnijos Sièioniø kaimo gyventoja, pirmadiená apsipirkusi Këdainiø miesto Januðavos kaime esanèioje parduotuvëje, pasigedo piniginës. Perþiûrëjus parduotuvës vaizdo kamerø áraðus ásitikinta, kad pirkëja piniginæ paliko prie kasos, o tuo pasinaudojo senyva moteris. „Rinkos aikðtës“ inf.

2013 m. balandþio 20 d.

Siûlo pinigus ið visø „taðkø“ Giedrûna GIRDENYTË

Nieko nëra geriau uþ reklamà. TTik ik jos dëka ðiandien jauèiuosi beveik milijoniere. Nors dar vakar piniginëje mëtësi tik pora smulkiø banknotø ir saujelë monetø. O iki algos dar visa savaitë. Paklausite, kas gi taip stebuklingai pasikeitë nuo vakarykðtës iki ðios dienos. Ogi nieko. TTik ik tiek, kad visai pabjuro oras ir visà popietæ bei vakarà prakiurksojau nnamuose amuose prieð televizoriø. Televizija kaip televizija. Kai nieko geresnio ið jos nelauki, tai ir nenusivili. Bet reklama, að jums pasakysiu – galinga! Taip trenkia per smegenis, kad net amo netenki. Ypaè ta, kur apie kreditus. Greituosius. Grynuosius. Ir tuos, kurie su lanksèiomis sàlygomis. Tokiomis lanksèiomis, kad net stebëtis pradedi: ir kaip tie kreditø davëjai patys neuþsilenkia. Ðitaip finansiðkai pataikaudami savo skolininkams. Nori – gali pradëti skolà atidavinëti po mënesio. Nori – po dviejø. Dar per greitai? Atidavinëk po trijø... Ir jokio biurokratizmo. Viena reklama þada greitàjà paskolà – nuo 300 iki 10 000 litø – tau áforminti per pusvalandá. Kita – per 15 minuèiø. Treèia siûlo skolintis net neiðeinant ið namø. Internetu. Ir në viena net uþstato nereikalauja. Nei kilnojamo, nei nekilnojamo. Tik pasà atsineðk. Ir piniginæ didesnæ. Greitajai paskolai sutalpinti. O visø patogiausia, kai tà greitàjà tu gali pasiimti bet kur. Pakeliui á darbà. Arba á namus. Arba á turgø – jeigu pritrûko pinigø naminiams kiauðiniams. Tu gali pasiimti jà visur – prekybos centre, paðto paviljone, spaudos kioske. Ið visø pusiø, ið visø „taðkø“ tau siûlo pinigus. Tik imk!

Pinigai uþ graþias akis Tai, sakau, gal ir susigundyti.

Gal paimti. Kai pinigai patys á rankas praðosi. Ir ne bet kokie, o grynø gryniausi. Ðtai, pavyzdþiui, ásijungi kompiuterá, nori „Delfi“ þinias paþiûrëti. O tau, kaip dþinas ið butelio, prieð akis iððoka reklama. Vartojimo paskola „Grynieji“. Iððoka ir pradeda badyti akis: „Grynieji – tai vartojamoji paskola, kurià suteiksime Jums priimtinu bûdu – telefonu NNNN (tik keturi skaièiukai – aut. pastaba), arba svetainëje èia.“ Po pirmos reklaminio pabûklo salvës prasideda sunkiosios artilerijos kanonada: „Galima vartojamosios paskolos suma nuo 150 iki 10 000 litø. Sutarties terminas nuo 1 iki 36 mënesiø. Sudaryti sutartá galite net neiðëjæ ið namø ar darbovietës, turëdami tik pasà ar asmens tapatybës kortelæ.“ Ir pagaliau paskutinis ðûvis. Nutaikytas ne á smegenis, bet tiesiai á ðirdá: „Gautus pinigus galite iðleisti pagal savo poreikius!“ Vadinasi, suprask – savadarbis kreditorius nekels jokiø sàlygø, jokiø reikalavimø, jokiø verslo ar namø ûkio planø. Niekas neklaus, kam man reikalingi tie pinigai. Nepasidomës, ar turësiu realià galimybæ juos gràþinti. Su atitinkamomis palûkanomis. Beje, apie palûkanas reklamoje – në þodþio. Në vienoje reklamoje nepastebëjau net to þodþio „palûkanos“. Tarsi dosnieji kreditoriai siûlytø pinigus veltui. Kaip sakoma, uþ graþias akis. Na, kaip èia tu, þmogau, nesusigundysi?! Në nepajutau, kaip ëmiau galvoti, ko èia man namuose labai trûksta, kà dar galëèiau nusipirkti. Pasiëmus paskolà per 15 minuèiø. Reklaminë átaiga tokia didelë, kad pajutau nevalingà susierzinimà, jog nieko skubiai lyg ir nebereikia. Negi lëksi pirkti naujà televizoriø, kai senasis dar neblogai rodo? Nieko nëra labiau gundanèio uþ lengvai ateinanèius pinigus. Kurie vos ne ið kiekvieno kiosko siûlyte siûlosi. Ir taip pat lengvai iðleidþiami. Todël átariu, kad greitøjø kreditø teikëjams klientø netrûksta. Spren-

dþiant pagal televizinæ reklamà, paskolø verslas klesti.

Nemokamas sûris – tik pelëkautuose Kai pagalvoji, tas skolinimosi bumas gana logiðkas. Kai visa valstybë praskolinta, ko èia save varþyti jos þmonëms? Tuo labiau kad vis tiek nepralenks valstybëje ketverius metus ðeimininkavusios buvusios liberalkonservatoriø valdþios. Kuri per tuos ketverius metus sugebëjo pasiskolinti dvigubai daugiau, negu visos keturiolika prieð tai buvusiø vyriausybiø kartu sudëjus! Ir visos tos milþiniðkos paskolos ið esmës – vartojamosios. Kadangi liûto dalis „pravalgyta“. Suvartota einamiesiems reikalams. Neturintiems iðliekamosios vertës nei ðaliai, nei jos þmonëms. Kaip smëlis pro pirðtus iðbyrëjo valstybës pinigai. Ne uþdirbti, bet pasiskolinti. „Nenusëdæ“ investicijomis á ðalies ekonomikà, socialinæ sferà ar kitas gyvybiðkai svarbias sritis. Tø pinigø jau nëra. Ir pëdsakø po jø – jokiø. Bet palûkanas mokëti reikia. Milijardus kasmet. Tik uþ kà – neatsimename. Nes ir atsiminti nëra ko... Kaip èia neprisiminsi ekspremjero Andriaus Kubiliaus þodþiø, pasakytø dar 2011 metø gruodá, duodant interviu Lietuvos radijui. Jis kalbëjo, kad vienas ið svarbiausiø jo Vyriausybës prioritetø – „finansinës sistemos stabilumo garantavimas, finansø sistemos tvarka, gebëjimas gyventi pagal iðgales, nepaliekant savo gyvenimo sukeltø skolø vaikams ir anûkams.“ Kalbëjo graþiai. Tiktai gaila, kad ðie graþûs þodþiai tebuvo tuðèias garsas. Kaip ir „gebëjimas gyventi pagal iðgales“. Nes, jam bûnant kapitonu, valstybë tapo panaði á skolomis perkrautà laivà. Vos vos balansuojantá ant bangø, panirusá á vandená daug þemiau vaterlinijos. Ir stabiliai plukdantá milþiniðkà skolø kroviná á ateitá. Vaikams ir anûkams. Ir net proanûkiams. Kai tokia buvo valstybës politika, nëra ko stebëtis, kad ir þmonës daro tà patá. Skolinasi ir ið kairës, ir ið deðinës. Uþmirðæ, kad nemokamas sûris – tik pelëkautuose. Ir greitøjø kreditø teikëjai visais tais „grynaisiais per 15 minuèiø“ vilioja naivuolius á tuos pelëkautus. Iðkiðæ meðkeres ið kiekvieno kiosko. Ir ið kiekvieno loterijos „Perlas“ terminalo. Kimbame ant tø meðkeriø kaip nerûpestingos þuvytës. Prarydami jaukà kartu su kabliuku per reklamines 15 minuèiø. Ir nesukdami sau galvos, kaip atiduosime skolà. Kartu su jokioje reklamoje neávardintomis palûkanomis. Kaip ten átikinëja viena televizinë reklama? Liepdama nesukti sau galvos dël „Bobutës paskolos“! O reikëtø pasukti. Ir bent retkarèiais panaudoti galvà tam, kam ji ir duota. Antraip ta geroji „bobutë“ gyvam kailá nudirs. Kartu su palûkanomis.

Tel.: 8 633 66 663, 8 620 11 772.

Ðarvuotosios durys

Neskuba atsiskaityti su ðilumos tiekëjais Irma BAJORÛNË

Gavæ ðilumos tiekimo bendrovës „Panevëþio energija“ sàskaitas uþ kovà tiektà ðilumà daugelis këdainieèiø galëjo lengviau atsidusti: nuogàstavimai nuogàstavimai,, kad jos bus bene treèdaliu didesnës uþ vasario mënesio, nepasitvirtino. Kovas – ir ilgesnis, ir ðaltesnis uþ vasará. Vidutiniai patalpø ðildymo mokesèiai AB „Panevëþio energija“ priþiûrimuose Këdainiø rajono daugiabuèiuose buvo apie 13 procentø didesni uþ vasario mënesio. Bendrovës duomenimis, vidutinë kovo mënesio oro temperatûra buvo 4,8 laipsnio ðalèio (vasará – 1,6 laipsnio þemiau nulio). Vieno kvadratinio metro ðildymas rajono gyventojams atsiëjo apie 3,98 Lt.

Renovuotuose – pigiau Ðilumos tiekëjai akivaizdþiai parodo, kaip skiriasi renovuotø ir „kiauriausiø“ namø gyventojø mokami mokesèiai. Penkiø taupiausiø Këdainiø namø gyventojams kvadratinio metro ðildymas kovo mënesá kainavo apie 1,18 Lt. Penkiø daugiausia ðilumos iðnaudojanèiø namø kvadratinis metras kainavo 7,06 Lt.

Kainos svyravimai Drastiðko sàskaitø didëjimo nebuvo ir dël to, kad maþëjo ðilumos kaina. Kovà ðilumos kilovatvalandës kaina buvo 23,79 Lt (su PVM) – daugiau kaip litu maþesnë negu vasará. Prieð mënesá kilovatvalandës kaina buvo 24,88 Lt. Nuo balandþio ðilumos kaina vël ðiek tiek pakilo: gyventojai uþ kilovatvalandæ mokës 24,09 ct (su 9 proc. PVM). Skubiai parduoda geros bûklës „New Holland TM165 4WD“. 2001 m., rida – 6 500 km, galia 165 AG. Hidraulika priekyje ir gale. Kaina – 82 000 Lt. Tel. 8 633 44 044.

AB „Panevëþio energija“ ðiais metais planuoja tæsti Këdainiø ðilumos tinklø renovacijos, taip pat Këdainiø ir Vilainiø ðilumos tiekimo sistemø sujungimo darbus. Bendrovës atstovë spaudai Daiva Paulauskienë priminë, kad pernai pradëtos tiesti naujos ðilumos trasos, leisianèios Liepø alëjos ir Vilainiø gyvenvietës katilines prijungti prie Këdainiø miesto ðilumos tiekimo sistemos. Kartu bus prijungtas ir naujas vartotojas – greta stadiono statoma Këdainiø sporto arena. Viso projekto vertë – apie 4 milijonai litø. Projektà finansuoja AB „Panevëþio energija“. Ðiuo metu jau sujungtos ðilumos trasos, esanèios Kæstuèio gatvëje ir Liepø alëjoje. Antràjá darbø etapà planuojama baigti ðià vasarà. Nuo pastatytos naujos ðilumos trasos bus tiesiami vamzdynai per Nevëþio upæ iki Vilainiø gyvenvietës ðilumos trasø. „Sujungus ðias trasas, nutiesus ið viso daugiau nei dviejø kilometrø ilgio vamzdynus, ðiluma, kurià AB „Panevëþio energija“ superka ið AB „Lifosa“, vartotojams bus tiekiama centralizuotai ið Këdainiø miesto katilinës, – aiðkino D. Paulauskienë. – Bus atliekami darbai ir miesto katilinëje – papildomai bus statomas cirkuliacinis siurblys. Be to, bus rekonstruojami ðilumos tinklai Þemaitës, P. Lukðio gatvëse.“ Këdainiø miesto ir rajono ðilumos vartotojai bendrovei „Panevëþio energija“ balandþio 1 dienà buvo skolingi 4 mln. 630 tûkst. litø. Per metus vartotojø skola iðaugo 161 tûkst. litø. Beveik visa skola – gyventojø. Jie ðilumos tiekëjams nesumokëjo 4 mln. 358 tûkst. litø. Likusi skola – savivaldybës biudþetiniø ámoniø ir kitø vartotojø. Parduoda traktoriø „Case Maxxum MXM190 4WD“. 2005 m., 5 600 motovalandø, 190 AG. Hidraulika priekyje ir gale. Geros bûklës, paruoðtas dirbti, ið Vokietijos. Kaina – 123 000 Lt. Tel. 8 643 07 927.

UAB „Þemetra“ atlieka þemës sklypø, esanèiø Këdainiø r., Krakiø sen. kadastrinius matavimus. Matuojama: skl. Nr. 303-3 (Aþytënø k.), kuris ribojasi su Justinos Bakutienës (mirusi) sklypu kad. Nr. 5307/ 0001:418; skl. Nr. 253-4 (Vailainiø k.), kuris ribojasi su Gedimino Pletkaus (iðvykæs) sklypu kad. Nr. 5307/0006:114; skl. Nr. 253-6 (Dovydiðkiø k.), kuris ribojasi su Graþvydo Brazausko (iðvykæs) sklypu kad. Nr. 5307/0004:5; skl. Nr. 253-7 (Vantainiø k.), kuris ribojasi su Elenos Ûsienës ir Onos Macevièienës (mirusios) sklypu kad. Nr. 5307/ 0004:109. 2013-04-30 nuo 9 iki 9.40 val. (skl. Nr. 253-4) ir nuo 16.45 iki 17.15 val. (skl. Nr. 253-6) bei 2013-05-02 nuo 9 iki 10 val. (skl. Nr. 253-7) ir nuo 14.45 iki 15.15 val. (skl. Nr. 303-3) vyks sklypø ribø þenklinimas. Praðome atsiliepti minëtø sklypø savininkus arba suinteresuotus asmenis ir paveldëtojus. Neatvykus darbai bus tæsiami, pastabas pateikti per 30 dienø nuo matavimø datos. Tel. 8 657 80 043.

2013 m. balandþio 20 d.

Bûsimøjø gimnazistø laukia ádomûs ir naudingi pokyèiai Auðra MALINAUSKIENË

Ðià savaitæ savaitraðtis „V eidas“ „Veidas“ tradiciðkai paskelbë geriausiø ðalies gimnazijø ðimtukà. Këdainiø ðviesioji gimnazija, kurioje geguþës pradþioje prasidës mokiniø priëmimas, reitingø lentelëje sparèiai pakilo aukðtyn. Pernai buvusi ddvideðimtoje videðimtoje vietoje ið daugiau kaip keturiø ðimtø mokyklø, ðiemet Ðviesioji gimnazija pakilo á ddvyliktà vyliktà vietà.

Prasideda priëmimas Ðiuo metu Ðviesiojoje gimnazijoje mokosi 502 mokiniai. O netrukus besimokanèiøjø gretas papildys ðimtas gimnazistø, kuriø laukia ádomûs, naudingi mokymuisi ir tarpusavio bendravimui pokyèiai. „Geguþës pradþioje prasidës priëmimas á mûsø gimnazijà. Priëmimas bus vykdomas pagal gimnazijos tinklaraðtyje paskelbtas priëmimo taisykles, o jei norinèiøjø ir galinèiøjø mokytis mûsø gimnazijoje bus daugiau, tai pirmiausia dëmesá atkreipsime á stojanèiøjø lietuviø ir anglø kalbø, matematikos, fizikos bei istorijos, biologijos dalykø paþymius. Ið jø vesime bendrà vidurká, pagal kurá ir priimsime mokinius“, – aiðkino Ðviesiosios gimnazijos direktorë Violeta Liutkienë.

Skirsto á klases Paðnekovë teigë, kad birþelio mënesá bûsimieji pirmokai raðo

/Nuotr. autorës/

Ðviesiosios gimnazijos direktorë V. Liutkienë dþiaugiasi ðauniu pedagogø kolektyvu ir mokiniais.

integruotà diagnostiná testà, kurá ávertinus ir pridëjus pirmojo pusmeèio ðeðiø dalykø vertinimø vidurká mokiniai iðskirstomi á klases. „Jau antrus metus gimnazistus suskirstome á stipresnio ir silpnesnio pajëgumo klases, nes pastebëjome, kad miðriose klasëse mokytojas negali pakankamai dëmesio skirti geriau ir silpniau besimokantiems vaikams. Tokiu atveju pedagogas lieka per vidurá, nes jam reikia dirbti su abiem grupëmis, todël vienø rezultatai prastëja, o antrieji neprogresuoja. Tad skirstymas pagal pajëgumà tikrai pasiteisino“, – kalbëjo V. Liutkienë.

kad nuo praëjusiø mokslo metø gabiems ir þiniø stokojantiems pirmokams yra skiriama konsultaciniø valandø. „Ir ði praktika pasiteisino su kaupu. Pavyzdþiui, dalyko mokytojas turi vienà valandà, kurios metu konsultuoja gimnazistus. Dþiugu, kad visas konsultacijø laikas yra uþimtas ir net perpildytas, nes vaikai noriai papildomai dirba su pedagogais. Tiesa, ðiuose uþsiëmimuose mokytojas aiðkina ne pamokos medþiagà, o padeda iðaiðkinti ir papildyti trûkstamø þiniø spragas. Tai padeda vaikams áveikti pajëgumø moksle skirtumus. Pastebëjome, jog ir tëvai patenkinti konsultacijomis“, – pasakojo V. Liutkienë.

Laimëjo olimpiadose

Konsultacijø metu mokytojai individualiai dirba su gabiø vaikø grupelëmis ir padeda jiems gilinti bei praplësti jau turimas þinias. Paðnekovës nuomone, ðie uþsiëmimai davë daug akivaizdþios naudos. „Vien darbo pamokose ir jose ágytø þiniø nepakanka, kad mokinys laimëtø respublikiniuose konkursuose. Todël gimnazistø ádirbis per konsultacijas davë puikiø rezultatø. Ðtai ðiemet dþiaugiamës net devyniais itin aukðtais mûsø gimnazistø pasiekimais respublikinëse olimpiadose – pirmàjà vietà anglø kalbos olimpiadoje Konsultuoja mokinius uþëmë treèiokas Dominykas BerGimnazijos vadovë pasakojo, nadiðius, pirmàjà vietà fizikos ir

antràjà chemijos olimpiadose iðkovojo antrokas Domas Kalvaitis, pirmàjà vietà J. Janickio chemijos konkurse bei antràjà vietà ekonomikos ir verslo olimpiadoje laimëjo ketvirtokas Edvardas Voronovas, teisiniø þiniø olimpiadoje ketvirtokas Saimonas Sabeckis buvo pirmas, jaunøjø filologø konkurse pirmàjà vietà iðkovojo Rûta Èeidaitë, chemijos olimpiadoje ir prof. K. Barðausko fizikø konkurse antràsias vietas uþëmë pirmokas Einaras Sipavièius“, – vardijo V. Liutkienë.

Naujovës pirmokams Paðnekovë sakë, kad nuo ateinanèiø mokslo metø ðiek tiek turëtø keistis pirmokø bendrasis ugdymo planas. „Praplësime technologijø pamokas, todël ðiuo metu chemijos ir biologijos mokytojai mokosi, kad nuo rudens vaikams galëtø dëstyti chemijà ir biotechnologijas. Èia mums labai padeda tai, kad turime sutartis su didþiausiomis ðalies aukðtosiomis mokyklomis, kuriø laboratorijomis aktyviai naudojamës. Á jas, lydimi matematikos, chemijos, fizikos mokytojø, gimnazistai vyksta mokytis kartu su aukðtøjø mokyklø studentais ir dëstytojais. Beje, pastarieji – daþni sveèiai mûsø gimnazijoje, nes veda pamokas mûsiðkiams“, – teigë V. Liutkienë.

Dþiaugiasi mokytojais Ðvietimo ástaigos direktorë dþiaugiasi Ðviesiojoje gimnazijoje

Apleistas butas – vargas kaimynams Pasak seniûnaitës, kitame Ðëtos gatvës daugiabutyje yra panaði situacija. Savininkas, beje, gyvenantis Këdainiuose, daug metø negyvena bute ir visiðkai nesirûpina savo turtu. Nenaudojamas turtas iðdraskytas, vagys net langà su visu rëmu sugebëjo iðplëðti. Apleisto buto angø uþsandarinimas – laikina iðeitis. Daugiabuèio administratorius – „Këdainiø butai“ ar bendrija – turi nueiti netrumpà kelià, kol butas ágis jo vertus ðeimininkus. Gal ir nëra tas kelias lengvas, todël daþnai net nepradedamas keliauti.

Irma BAJORÛNË

Iðdauþyti langai langai,, iðdraskyta elektros instaliacija, iðlauþtos durys… Toks apleisto, jau daugiau kaip deðimtmetá negyvenamo buto Ðëtos g. 89 -ojo namo antrajame 89-ojo aukðte vaizdas. V ieno kambario Vieno butas neturi savininko. Nepaisant to, kad niekas èia negyvena ir paslaugomis nesinaudoja, mokesèiai skaièiuojami. Vien namà administruojanèiai bendrovei „Këdainiø butai“ priskaièiuota daugiau kaip trys tûkstanèiai litø skolos. Ðilumos tiekimo ámonei skola bus perþengusi 10 tûkstanèiø litø ribà.

Þiemà ðàla Dël apleisto buto labiausiai kenèia jo kaimynai. Treèiajame aukðte, virð apleisto buto, gyvenantis Aleksas Adomavièius „Rinkos aikðtei“ skundësi, kad þiemà jo buto grindys labai ðaltos, nes apaèioje radiatoriø nëra, o iðdauþti langai tik polietileno plëvele uþkalti. „Grindis teko kloti takais, ðiltinti paklotais, kad mano bute nebûtø labai ðalta“, – pasakojo A. Adomavièius. Kaimynø þiniomis, buto savininkas R. Ð. prieð daug metø iðvyko á uþsiená ir ten þuvo.

/Nuotr. A. Adomavièiaus/

Apleistame bute negyvenama jau daugiau kaip deðimtmetá.

Ieðkos paveldëtojø UAB „Këdainiø butai“ direktorius Remigijus Naujokas patvirtino þinantis apie apleistà butà. „Langus uþkalame plëvele, duris esame uþkalæ, kad butas neðaltø, nereikalingi þmonës nesilankytø“, – patvirtino R. Naujokas. Direktoriaus þiniomis, buto paveldëjimo procedûras buvo pradëjusi jo þmona, kuri dabar gyvena uþsienyje. „Këdainiø butai“ aiðkinasi, ar apleistas butas vis dëlto turi savininkà. Jei kas nors ið mirusio savininko artimøjø já paveldëjo, bus bandoma

iðieðkoti skolà. Panaðu, jog skolos visiems paslaugø teikëjams jau bus virðijusios apleisto buto vertæ.

Beðeimininká turtà tvarko VMI Jei paaiðkës, kad butas neturi savininko, „Këdainiø butai“ perduos informacijà apie beðeimininká turtà

Uþsandarinimas – laikina iðeitis Statybininkø seniûnaitijos, kurios teritorijoje yra Ðëtos gatvë, seniûnaitë Graþina Vaièiurgienë lankësi apleistame bute kartu su jo kaimynais ir UAB „Këdainiø butai“ darbuotojais. Ji patvirtino, jog ðàlantiems kaimynams buvo paþadëta imtis priemoniø, kad butas toks neliktø, bet iki ðiol jis tik simboliðkai uþsandarintas.

Ðëtos g. 89-ojo namo skaudulys – negyvenamas butas. Ar pavyks namà administruojanèiai bendrovei surasti iðeitá ið padëties? /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

dirbanèiais puikiais mokytojais. „Jeigu anksèiau pedagogus reikëjo skatinti dalyvauti konferencijose, konkursuose ir kt., tai pastaraisiais metais jie patys aktyviai ieðko naujoviø, nori gilintis ir visur dalyvauti kartu su vaikais. O kai vienas aktyvus mokytojas taip dirba, tai paskatina kolegas sekti jo pavyzdþiu“, – pastebëjo V. Liutkienë.

Padës adaptuotis Ðviesiosios gimnazijos bendruomenë dalyvauja projekte „Lyderiø laikas 2“. „Nuo ateinanèiø mokslo metø su pirmokais bandysime dirbti pagal ðio projekto programà „Mano jaunesnysis brolis. Mano jaunesnioji sesuo“, kurios metu darbuosimës ugdymo kokybës siekimo rezultatø, socialinëje ir savanorystës srityse. Norime, kad vienas labai gabus gimnazistas, priþiûrimas mokytojo, padëtø dviem stokojantiems þiniø. Be to, labai svarbu, kad autoritetà turintys vyresni mûsø mokiniai bendrautø ir padëtø adaptuotis atëjusiems pirmokams“, – aiðkino V. Liutkienë.

Laukia besidominèiøjø Balandþio 22 dienà, pirmadiená, 13 val. Këdainiø ðviesioji gimnazija kvieèia á atvirø durø dienà, kurios metu bus galima susipaþinti su ðios ðvietimo ástaigos kasdienybe, ugdymo procesu, lankytis pamokose ir pabendrauti su gimnazijos bendruomene. Valstybinei mokesèiø inspekcijai. Ði gali perimti toká turtà valstybës þinion. Apleisto buto kaimynai gali tikëtis, kad butà kas nors nupirks, jis bus sutvarkytas ir apgyvendintas. Pasak daugiabuèius eksploatuojanèios bendrovës vadovo R. Naujoko, „Këdainiø butai“ þinias dël keliø apleistø butø ankstesniais metais yra perdavæ VMI. Jos specialistai sutvarkë dokumentus ir butai buvo parduoti. Kauno apskrities VMI virðininkas Gintautas Muznikas paaiðkino, kad dël apleistø butø á Kauno apskrities mokesèiø inspekcijà gali kreiptis daugiabuèio namo bendrijos pirmininkas ar namo administratorius. Jeigu teismas butà pripaþins beðeimininkiu, jis bus perduotas á VMI apskaità. Perimtas valstybei perduotinas nekilnojamasis turtas parduodamas tik per VMI organizuojamus aukcionus.

2013 m. balandþio 20 d.

Karðtoji linija

Dar yra sodybø be atliekø konteinerio „Ankstesniais metais negaudavome jokiø praneðimø dël mokëjimo uþ komunaliniø atliekø surinkimà. Ir nesirûpinome tuo – ne-

turime konteinerio, sodyba yra vienkiemyje uþ puskilometrio nuo kelio. Kadangi niekas mûsø atliekø nesurenka, tai ir mokëti, maniau, nereikia. Ðiemet atëjo laiðkas ið Krakiø

seniûnijos su praneðimu, kad uþ atliekas turiu sumokëti 70 litø (uþ du ðeimos narius), o uþ ankstesnius metus susikaupusi daugiau kaip 300 litø skola. Jei atveþtø konteinerá ir atvaþiuotø ðiukðliaveþë jo iðtuðtinti, bent þinoèiau, uþ kà moku. Nors atliekø buityje kaip ir nesusidaro – vienas sudeginam, kitas kompostuojam, plastikà ir stiklà iðveþam á supirktuves. Ar tikrai turiu mokëti uþ atliekø surinkimà?“ – klausia Kra-

kiø seniûnijos Pajieslio kaimo gyventojas Algimantas Kundrotas. Krakiø seniûnas Jonas DALBOKAS patvirtino, kad visi gyventojai turi mokëti uþ atliekas. Ir konteinerius buitinëms atliekoms visi gyventojai gali turëti. A. Kundrotui tereikia kreiptis á seniûnijà arba á UAB „Skongalis“. „Jeigu ir neturi konteinerio, esame sutaræ su atliekø surinkëjais, kad jie paimtø tvarkingai pakelëje paliktus maiðus su ðiukðlëmis“, – sakë seniûnas.

Jo teigimu, praneðimai dël mokëjimø iðsiunèiami visiems gyventojams. Tiesa, siunèiami ne registruotu paðtu, tad sudëtinga patikrinti, ar gyventojas gavo praneðimà. Pasak J. Dalboko, neskaitant pavieniø atvejø, kai gyventojai vis dar tvirtina, kad neturi jokiø atliekø, padëtis gerëja: pamiðkëse ir pagrioviuose ðiukðliø vis maþiau ir vietinë rinkliava uþ atliekø surinkimà bei tvarkymà sumokama vis geriau.

2013 m. balandþio 20 d.

Sodø bendrijos „Vyturys“ nariø dëmesiui! Balandþio 27 d. (ðeðtadiená) 14 val. ávyks bendrijos nariø ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Renkamës Këdainiø rajono savivaldybës III aukðto salëje (adresas J. Basanavièiaus g. 36). Dalyvavimas bûtinas. Bendrijos valdyba

UAB „Þemetra“ atlieka þemës sklypo, esanèio Këdainiø r., Pernaravos sen., Pelutavos k., skl. Nr. 187-2, kuris ribojasi su Juozo Samoðkos (miræs) sklypu kad. Nr. 5367/ 0003:408, ir þemës sklypo, esanèio Këdainiø r., Dotnuvos sen., Auðros k., skl. kad. Nr. 5315/0004:155, kuris ribojasi su Edmundo Pupelio (nerastas) sklypu kad. Nr. 5315/ 0004:9, kadastrinius matavimus. Praðome atsiliepti ðiø sklypø savininkà ir paveldëtojus. Neatvykus darbai bus tæsiami. Tel. 8 657 80 043.

Maloniai Jûsø laukiame firminëje

Alaus krautuvëlëje Èia rasite didelá alaus, giros, sulèiø ir kitø gaiviøjø gërimø pasirinkimà. Mus rasite adresu: Radvilø g. 23. Dirbame kasdien nuo 11 iki 19 val.

LOMBARDO PASLAUGOS. Uþstatui priimami aukso gaminiai. Tilto g. 2, prekybos centre IKI, tel. 8 607 07 814. Darbo valandos: I–V nuo 9 iki 17 val., VI – nuo 9 iki 14 val.

Balandþio 25 d. konsultuos Kauno klinikø ortopedas-traumatologas

Verslo ir buhalterinës apskaitos paslaugos – tvarko smulkiø ir vidutiniø ámoniø, ûkininkø ir individualios veiklos buhalterinæ apskaità, – ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus. UAB „Finarta“, Josvainiø g. 24 (áëjimas ið kiemo pusës). Tel.: 55 971, 8 611 52 850; finarta@gmail.com

BUHAL TERINËS P ASL AUGOS BUHALTERINËS PA SLA I. ÞEMINIENËS ámonë Tel.: 8 687 47 529, 8 620 57 749.

– Tvarko ámoniø ir ûkininkø buhalterinæ apskaità. – Ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus (bûsimiems klientams – nemokamai).

Atidaryta nauja moderni veterinarijos klinika

ÐARÛNAS TARASEVIÈIUS.

Jonavos veterinarijos centras

Registracija ir informacija tel. 50 819.

Naujai ásigyta áranga atliekame tyrimus (kraujo morfologinius ir biocheminius, ðlapimo, mikroskopinius ir kt.), gydome bei atliekame chirurgines operacijas. Profesionaliai ir iðsamiai konsultuojame ávairiø susirgimø, auginimo, mitybos klausimais. Þenkliname bei ruoðiame dokumentus vykstant á uþsiená. Prekiaujame paðarais, vitaminø papildais ir kt.

Mus rasite: Sodø g. 19, Jonava, tel. 8 600 34 409, www.vetpet.lt.

Tel.: 8 640 56 777, 8 603 68 562.

Aukðèiausiomis kainomis superka visø markiø automobilius (vaþiuojanèius, nevaþiuojanèius, dauþtus ir kt.).

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“ Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1 100 Lt), daþai spausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS). Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 Lt). Parduoda automobilio garso aparatûrà. Dirbame: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

Pasiima savo transportu, dirba ir savaitgaliais. Iðraðo sàskaitas, atsiskaito vietoje. Iðraðo automobiliø utilizavimo paþymas.

Kauno technologijos universitetas Panevëþio institutas kvieèia studijuoti Vadybos magistrantûroje Nuo 2013 rugsëjo 1 d. studijos bus vykdomos Këdainiø mieste: · Priimami ávairiø mokslo srièiø universitetines bakalauro studijas baigæ asmenys. · Priëmimas vyks bendràja tvarka. · Studijø trukmë: 2 metai (paskutiná pusmetá paskaitø nëra, raðomas magistrinis darbas). · Paskaitos vyks lanksèiu grafiku, pagal studentø pageidavimà (intensyviomis sesijomis arba savaitgaliais, po darbo). · Suteikiamas studento statusas. · Galimybë pretenduoti á stipendijas ir socialinæ paramà. Norinèius studijuoti kvieèiame á konsultacijà 2013 m. geguþës 3 d. 16 val. Vieta: Këdainiø Jonuðo Radvilos fakultetas (J. Basanavièiaus g. 4, Këdainiai). Konsultacijos metu bus pateikiama iðsami studijø organizavimo ir priëmimo á studijas informacija. Kontaktai Panevëþyje: doc. dr. Lina Kazokienë, tel. (8 45) 59 62 57 arba el. paðtu lina.kazokiene@ktu.lt

Liepø alëja 3,

tel.: 55 790, 8 686 76 431.

Statyba ir apdaila Statyba, apdaila, renovacija – viskas vienoje vietoje! Stato ávairios paskirties karkasinius pastatus, dengia stogus, atlieka mansardø, grindø bei atitvarø ðiltinimo darbus, taip pat kokybiðkai montuoja gipso kartono plokðtes, klijuoja plyteles ir ávairaus pluoðto tapetus, deda visø tipø grindø dangas, kala dailylentes, atlieka kitus statybos ir bendrastatybinius darbus. Susidomëjote? Skambinkite ir teiraukitës! Tel. 8 633 18 717.

ST ATYBA IR RENOV ACIJA STA RENOVACIJA Fotografuojame vestuves, krikðtynas, kitas ðeimos ir progines ðventes. Kreiptis: Josvainiø g. 46-4, tel.: 55 995, 8 628 37 671, 8 636 16 418. E. paðtas: aivos.studija@gmail.com, info@daivosfoto.lt

Á vaizdajuostes áraðyta filmuota medþiaga laikui bëgant pasensta ir praranda kokybæ. UAB Këdainiø kraðto televizija filmuotà medþiagà ið vaizdajuosèiø perraðo á DVD diskus. Tel.: 52 717, 56 894, adresas: J. Basanavièiaus g. 95.

(

)

Chemikalø purkðtuvø techninë patikra Atliekame chemikalø purkðtuvø techninæ patikrà (privaloma pagal LR þemës ûkio ministro 2001 m. birþelio 19 d. ásakymà Nr. 199). Atvaþiuojame á vietà. Prekiaujame purkðtuvø atsarginëmis dalimis, taisome purkðtuvus, patariame purkðtuvø taisymo, reguliavimo klausimais. Vainiûnø agroservisas, Vainiûnai, Radviliðkio rajonas. Tel.: 8 685 27 770, 8 422 65 068, elektroninis paðtas vagras@takas.lt adresas internete www.vainiunuagro.lt

ESAME PATYRUSIØ MEISTRØ BRIGADA, KURIOS SPECIALIZACIJA – ÁVAIRIOS PASKIRTIES KARKASINIØ NAMØ STATYBA. Kokybiðkai atliekame visø tipø pamatø montavimo darbus, dengiame stogus ávairia danga, ðiltiname fasadus putø polistireno bei mineralinës vatos plokðtëmis, kalame fasadus dailylentëmis, atliekame kitus statybos bei bendrastatybinius darbus. MEDIENÀ PJAUNAME IR KALIBRUOJAME nuosavomis moderniomis staklëmis, naudojame tik savo stelaþus, todël atliekamø darbø kokybæ ir greitá garantuojame!

Tel. 8 690 58 084. Langø, durø, fasadø gamyba ir montavimas. Galimas atsiskaitymas lizingu. Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas langai@helanas.lt

Keliø, gatviø tiesimas ir remontas. Asfaltuoja aikðteles, kiemus, privaþiavimus prie pastatø. Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas keliai@helanas.lt Adresas: Þibuokliø g. 6, Këdainiai.

2013 m. balandĂžio 20 d.