Rinkosaikðtë 2013 m. geguþës 9 d.
18-ieji leidimo metai
Këdainiø rajono laikraðtis
2013 m. geguþës 9 d. Ketvirtadienis
Nr. 51 (2 564)
Skinderiðkiø parkas taps svetingesnis lankytojams
Kaina 1,20 Lt
Avansà sumokëjo sukèiams Pirmadiená Këdainiø policija gavo net du pareiðkimus dël sukèiavimo. V ienu Vienu atveju sukèiai apgavo paviená asmená, o kitu – bendrovæ. Gudþiûnø seniûnijos Miegënø kaimo gyventojas, gimæs 1984 metais, tikëjosi internetu ásigyti motociklà ir balandþio 22-àjà sumokëjo uþ pirkiná 700 litø avansà. Deja, vyriðkis motociklo nesulaukë, o sumokëtø pinigø irgi neatgavo. Dar blogiau atsitiko vienai uþdarajai akcinei bendrovei, kuri su kol kas nenustatytu asmeniu sutarë, kad ðis ið Danijos parveð jos automobilá „Ford Mondeo“, ir ið anksto sumokëjo 200 eurø, taèiau perveþëjas dingo ir su avansu, ir su fordu.
Bûdamas girtas davë kyðá
UAB „Babënø transportas“ direktorius E. Antanaitis patvirtino, kad numatyti darbai Skinderiðkiø parke bus atlikti iki geguþës pabaigos. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/
Irma BAJORÛNË
Nors tarptautinis kelias „V ia Baltica“ garsëja „Via avaringumu, vienas vyriðkis pirmadienio pavakare nepabijojo juo vaþiuoti motoroleriu bûdamas kaip reikiant girtas. Skulptûra „Rankos, puoselëjanèios medá“ skirta dendrologinio parko ákûrëjui K. Kalteniui.
Visos Lietuvos gamtos mylëtojø pamëgtas Skinderiðkiø dendrologinis parkas lankytojus pasitinka naujomis informacinëmis rodyklëmis, suolais, á nuostabø gamtos kampelá leis paþvelgti ið apþvalgos bokðteliø. Po parkà besiþvalgantys lankytojai gali suþinoti suþinoti,, kokià augmenijà mato, paþinti tradicinius Lietuvos miðkø augalus ir „sveèius“ ið Azijos, Amerikos, kitø Europos regionø. /Nukelta á 2 psl./
BALKONØ IR TERASØ STIKLINIMAS Gaminame balkonø ir terasø stiklinimo konstrukcijas ið aliuminio profilio: - stumdomàsias rëmines; - stumdomàsias grûdinto stiklo berëmes; - rëmines varstomais langais. Profesionaliai sumontuojame. SUTEIKIAME 5 METØ GARANTIJÀ. Iðkalame balkono patalpà plastikinëmis dailylentëmis. Keièiame ðiferá profiliuota skarda. Kiekvienam klientui pritaikome individualias nuolaidas!
Skambinkite, klauskite, raðykite – specialisto vizitas ir konsultacija Jums NEMOKAMA!
Policijos patruliai motoroleriu vaþiuojantá Pelëdnagiø seniûnijos Savieèiø kaimo gyventojà R. T., gimusá 1970 metais, minëtame kelyje sustabdë apie pusæ ðeðiø vakaro, ir tada paaiðkëjo, kad jis smarkiai girtas – alkoholio matuoklis parodë 3,52 promilës. Supratæs, kad turës nemalonumø, ir norëdamas jø iðvengti, R. T. policijos tarnybiniame automobilyje patruliams davë 100 litø kyðá ir buvo uþdarytas á areðtinæ. Uþ papirkimà jo laukia baudþiamoji atsakomybë. „Rinkos aikðtës“ inf.
DIENOS PIETÛS – 10 Lt Darbo dienomis nuo 10 iki 15 val. – atveþimas nemokamas! Tel. 8 630 08 600.
Didþioji g. 26, Këdainiai
Kovo 11-osios g. 67, Kaunas, tel./faks. (8 37) 75 01 39, Mob. 8 676 36 250, info@intornas.lt, www.balkonai.lt
Birþelio 1 dienà, ðeðtadiená, 19 val. Këdainiø miesto parke –
VASAROS PASITIKIMO ÐVENTË SVEÈIAI – ÞAS, GJAN su grupe, MARTYNAS KAVALIAUSKAS, RAMYBËS SKVERAS, DJ Daniukëlis & Justin Skake. Bilietø kaina – 19 Lt, moksleiviams ir studentams – 15 Lt. Bilietai parduodami visose TIKETOS kasose (Këdainiuose – J. Basanavièiaus g. 93, PC MAXIMA). Ðventës dienà bilietai kainuos 35 litus, nuolaidos nebus taikomos. Daugiau informacijos www.kedainietis.lt, facebook.com/KedainiuoseVasarosPasitikimoSvente2013
ATRAKCIONAI CIONAI ATRAK prie parduotuvës „IKI Giraitë“ (J. Basanavièiaus g. 80)! Maþiausiems – traukinukai, karuselë, didesniems – vandens burbulai, paaugliams ir tëveliams – laipiojimo uola. Laukiame jûsø iki geguþës 14 dienos nuo 13 iki 21 val., savaitgalá – nuo 12 iki 21 val.
Ðventiniai patiekalai á Jûsø pobûvio vietà! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yra galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes. Tel. 8 630 01 106, www.svenciucentras.lt.
2
2013 m. geguþës 9 d.
Kronika KVIEÈIA RÛPINTIS APLINKA Këdainiø rajono meras Rimantas Diliûnas ir miesto seniûnas Alvydas Kleiva kvieèia tvarkytis ir dëkoja visiems, besirûpinantiems miesto bei rajono tvarka ir groþiu. Ðeðtadiená per akcijà DAROM 2013 bus tvarkomos po þiemos dar likusios nesutvarkytos vietos. Meras R. Diliûnas kvieèia gyventojus dalyvauti tvarkymosi darbuose ir ragina nuolat elgtis atsakingai, neðiukðlinti, negriauti, nelauþyti, negadinti visø bendro turto. „Akcija DAROM taps tik parodomàja, jei kasdien nesielgsime tvarkingai ir pagarbiai su aplinka, taigi ir su paèiais savimi, nes juk mes visi taip pat esame tos aplinkos dalis“, – kalbëjo rajono meras R. Diliûnas. Rajono savivaldybë ragina pamaèiusius, kad kaþkas terðia miestà, ðiukðlina, kitaip niokoja turtà, skambinti policijai telefonu 112. Savivaldybës vadovai kvieèia miesto ir rajono ámoniø vadovus prisidëti tvarkant ir graþinant kraðtà, uþdengti miesto nepuoðianèias statybvietes, árengti vaikø þaidimø aikðteles. Taip pat laukiama verslininkø iniciatyvø graþinant aplinkà. RENGS PROJEKTÀ
Tæsiama Këdainiø stadiono rekonstrukcija. Stadiono aptarnavimo ir buities pastato su dengtomis tribûnomis techniná projektà rengs UAB „Lyderio grupë“. Rajono savivaldybë uþ atliktà darbà ámonei sumokës 48,7 tûkst. litø. GREIDERIUOJA KELIUS
Vilainiø, Ðëtos, Surviliðkio, Pernaravos seniûnijø þvyrkelius greideriuoja konkursà laimëjusi uþdaroji akcinë bendrovë „Helanas“. Truskavos seniûnijoje ðiuos darbus atlieka UAB „Këdainiø melioracija“. Likusiose ðeðiose rajono seniûnijose greideriavimo darbø konkursà laimëjo UAB „Tvirta“. PLEÈIA VANDENTIEKIO TINKLUS
UAB „Këdainiø vandenys“ Miegënø kaime árengs naujus vandentiekio tinklus. Darbams ðiemet skirta 90 tûkst. litø. Sièioniø, Angiriø ir Jakðiø kaimuose ði ámonë árengs vandens gerinimo stotis. Su rajono savivaldybe pasiraðytos sutarties vertë – 213,3 tûkst. Lt.
Padëka Uþ pagalbà tvarkant dokumentus ir patarimus nuoðirdþiai dëkoju Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos Këdainiø poskyrio vyriausiam specialistui Alvydui Maþeikai. Naujøjø Laþø gyventojas
Skubiai PAMESTI darbo akiniai su dëklu tarp Ðëtos g. ir miesto centro. Atsilygins. Tel. 8 686 56 447. PAMESTI raktai. Atsilygins. Tel. 8 620 78 634.
Skinderiðkiø parkas taps svetingesnis lankytojams /Atkelta ið 1 psl./
Atlikta daug darbø Këdainiø miðkø urëdija ágyvendina projektà „Skinderiðkiø dendrologinio parko pritaikymas paþintinio turizmo reikmëms, vieðojo naudojimo rekreacinës miðko infrastruktûros – informaciniø rekreaciniø elementø árengimas“. Projekto pirmajame etape numatytus darbus jau baigia UAB „Babënø transportas“. Ámonës vadovas Eugenijus Antanaitis skaièiuoja, kas padaryta: pastatyta 500 informaciniø lenteliø su augalø pavadinimais, 25 suoliukai, 14 informaciniø stendø, 14 geografiniø augalø grupiø nuorodø, trys apþvalgos bokðteliai, iðkilæ á septyniø metrø aukðtá. Atnaujinta centrinëje parko erdvëje esanti zona: rekonstruota dengta estrada, pastatyti nauji stalai ir suolai, árengta lauþavietë. Lankytojø automobiliams árengta nauja aikðtelë, kurià rëmina poilsio suolai, greta pastatyta pavësinë, smëlio dëþë, sûpynës maþiausiems parko sveèiams. Visiems elementams naudota tik àþuolo mediena. Parko infrastruktûros plëtros projektà kûrusios miðkø urëdijos vadovo Juozo Girino nuomone, pastatytos pavësinës, lauko baldai leis lankytojø poilsiavimà sukoncentruoti ir kontroliuoti tam skir-
tose vietose. Tai leis iðvengti biologinës ávairovës, aplinkos niokojimo aplinkosaugos poþiûriø jautriose parko teritorijose.
Pastatytos naujos skulptûros Skinderiðkiø parkà papuoðë dvi naujos skulptûros. Kompozicija „Rankos, puoselëjanèios medá“ pastatyta netoli centrinës parko aikðtës ir skirta jo ákûrëjui Kæstuèiui Kalteniui. Stiprios àþuolinës rankos jautriai apgaubia gleþnà augalo daigà – tokia skulptûra atspindi dabartinës dendrologinio parko valdytojos Këdainiø miðkø urëdijos dëkingumà uþ atliktà didþiulá darbà. Skulptûra „Vidurinë Azija“ pastatyta Azijos augalijos zonoje
Rajono savivaldybës administracinë komisija pastaruoju metu nagrinëjo ddvi vi savavaldþiavimo bylas. TTaèiau aèiau savo tvarkà mëginusiems ávesti gyventojams skirtos nevienodos bausmës. Vienas këdainietis bendrà kiemà naudojo neatsiþvelgdamas á kaimynø interesus: uþvertë já malkomis, medienos atraiþomis. Pilietis jau anksèiau baustas uþ nusiþengimà, minimà Administraciniø teisës paþeidimø kodekso (ATPK) 188 straipsnyje – savavaldþiavimà. Jam skirta 150 litø bauda. Kitam rajono gyventojui skirta minimali ðiame ATPK straipsnyje numatyta nuobauda – áspëjimas. Vyriðkis iðvartë, sulauþë
Rodyklës ávardija, kokie augalai veði parke.
Skinderiðkiø parke pastatytas informacines lenteles. Toká nusiþengimà jis padarë pirmà kartà, todël savivaldybës administracinë komisija skyrë maþiausià galimà nuobaudà. ATPK 188 straipsnis numato, kad uþ savavaliðkà, nesilaikant ástatymø nustatytos tvarkos, vykdymà savo tikros ar tariamos teisës, ginèijamos kito asmens, uþtraukia áspëjimà arba baudà pilieèiams nuo 100 iki 200 litø. Pareigûnai baudþiami grieþèiau: jiems gali bûti skiriamos baudos nuo 200 iki 500 litø. Ðis straipsnis taikomas tik tokiu atveju, jei veiksmais nepadaroma esminë þala pilieèiø teisëms ar teisëtiems interesams arba valstybinëms ar visuomeninëms ámonëms, ástaigoms arba organizacijoms.
Ástaigø pastatai – skirtingoms reikmëms Rajono savivaldybës administracija perims uþdaromø ðvietimø ástaigø pastatus. Preliminariai planuojama Keleriðkiø mokyklos, Tiskûnø ir Gudþiûnø vaikø darþeliø pastatus su priklausiniais perduoti naudotis tø
ir vaizduoja besimeldþiantá to þemyno gyventojà.
Tæs darbus
Nubaudë uþ savavaldþiavimà Irma BAJORÛNË
Centrinëje aikðtëje atnaujinta estrada, pastatyti nauji stalai ir suolai.
kaimø bendruomenëms. Koks tolesnis Jaunimo mokyklos pastato Skongalio gatvëje likimas – dar bus sprendþiama. Savivaldybës funkcijoms vykdyti nereikalingà senàjá Gudþiûnø mokyklos pastatà ir garaþà numatoma privatizuoti. „Rinkos aikðtës“ inf.
Pirmojo projekto etapo darbai bus baigti geguþës pabaigoje. Jiems skirta apie 340 tûkstanèiø litø. Projektui skirtas 80 proc. finansavimas ið Lietuvos kaimo plëtros 2007–2013 metø programos. Antrajame etape numatyta sutvirtinti takus, iðvalyti vandens telkinius. Ðie darbai turëtø bûti atlikti kitàmet. Be to, Këdainiø miðkø urëdija ágyvendina kompleksiná miðkotvarkos projektà. Jo veikloje numatytas Skinderiðkiø parko
augmenijos tvarkymas: planuojama paðalinti savaime suþëlusius augalus, atverti erdves, iðryðkinti augmenijos ávairovæ.
Ákûrëjas lydi lankytojus Kasdienius prieþiûros darbus Skinderiðkiø parke atlieka urëdijos medelyno darbuotojai. Garbaus amþiaus sulaukusiam parko ákûrëjui K. Kalteniui patikëta sutikti lankytojus, papasakoti jiems apie augalus. Skinderiðkiø dendrologinis parkas uþima apie 123 ha teritorijà, á kurià patenka 30 ha Ðuðvës uþtvankos vandenø. Parkas ákurtas 1971 metais.
2013 m. geguþës 9 d.
3
V. Uspaskich: „Tiesa ir teisingumas, tikëjimas Dievu ir religija. Kas tai? Ar yra panaðumø?“ Ðá straipsná paraðyti mane iðprovokavo vienas pasisakymas svarstant Seime Neringos Venckienës nelieèiamybës atëmimo klausimà: „Kvieèia teismas, tai ir eik, nesiprieðink, nesvarbu, kad jautiesi teisus. TTen en árodinëk savo tiesà!“ TTaigi aigi kvieèia teismas, tai eik. Nesvarbu, kad jautiesi teisus. Eik kaip pas Dievà iðpaþinties. Iðprovokavo, nes taip kalbëjo tas þmogus, kuris pats pabëgo nuo teisingumo. Ne, á teismà jis nuëjo, bet neárodinëjo nusikaltimo nebuvimo, jis árodinëjo, kad darant nusikaltimà vykæs pokalbis áraðytas... netinkamu prietaisu. Turiu pastebëti, kad tai nëra tas atvejis, kuris galëtø bûti pavyzdys skleidþiant savo tiesà ir teisingumà visam pasauliui.
Tikëjimas Dievu ir religija Ar tai tas pats? Galiu pasirodyti nepopuliarus savo sàmoningumo supratime, bet vis tiek tai pasakysiu vieðai. Nekalbësiu apie nuðvitimà ir sàmoningumà, tiems, kurie uþstrigo vedami savo proto ir ego tame lygmenyje bus sudëtinga tema, kitiems labai paprasta, bet gali bûti suprasta tik tiek, kiek þmogus pasiekë tam tikrà sàmoningumo laipsná. Nelásiu á dvasiniø mokytojø darþà, man toli iki jø, bet pasidalinsiu tik savo pastebëjimais tiek, kiek teko prisiliesti prie ðiø temø. Ne paslaptis, kad esu prisidëjæs prie ávairiø baþnyèiø atstatymo, ir net dviejø baþnyèiø pastatymo nuo nulio, nuo kertinio akmens pamatuose naujose vietose. Viena ið jø yra Ðiaurëje, tremtiniø miestelyje, kur buvo iðtremta – ir liko toje þemëje – daug þmoniø, tarp jø ir ið Lietuvos. Ten pat pastaèiau ir Lietuvos menininkø sukurtas keturias àþuolines skulptûras. Jas pastaèiau atminimui tø þmoniø, kurie nukentëjo represijø metais nuo komunistø, enkavëdistø ir kagëbistø. Apie tai byloja uþraðai prie skulptûrø. Ðiandien ðios skulptûros uþregistruotos Kultûros ministerijoje ir saugomos valstybës kaip meno kûriniai. Maþa to, abi pastatytas baþnyèias paðventino Ðventasis Tëvas. Dël to savo laiku jauèiau ypatingà pasididþiavimà, ypaè kai þinau ið istorijos, kad Archangelsko kraðte per tûkstantá metø pastatyta daugybë baþnyèiø, bet në viena neturëjo tokios laimës – bûti paðventinta paties Ðventojo Tëvo. Ir tik padaræs ðiuos, palyginti nemaþus, darbus supratau, kad tikëjimas Dievu ir kelio á dvasingumà ieðkojimas statant Dievo namus – tai toli graþu ne tas pats. Nors tai dariau tikrai pasiaukodamas, nuoðirdþiai, nesiekdamas kokios nors naudos sau, matyt, bûtent todël greitai suvokiau, kad tai yra skirtingi dalykai. Mûsø „normali“ bûsena – tai ne kas kita, kaip tik mûsø ego. Ir tik kaip nedidelës iðimtys pasaulyje atsiranda vienas kitas þmogus su kitokia sàmone, kuris sugeba valdyti savo protà ir minèiø srautà. Tokiø þmoniø sàmonæ Jëzus vadino iðsigelbëjimu, kitose religijose vadino nuðvitimu, dar kitose – kanèiø pabaiga ar iðsilaisvinimu ir pabudimu. Man patinka terminas beprotystës pripaþinimas arba iðsilais-
vinimas, iðsigelbëjimas nuo ðiuolaikinës „normalios“ bûsenos. Sàmoningai átraukiau ðità terminà, nes savo atþvilgiu turiu daug kritikø, tad, matyt, po ðito straipsnio iðgirsiu juos, ir tuo paèiu metu suþinosiu jø tikràjá sàmonës lygá, o tai yra svarbiau. Anksèiau uþ tokiø minèiø dëstymà, t. y., kaip atsisakyti kolektyvinës beprotybës, dauguma prarasdavo gyvybæ. Ðiandien, aèiû Dievui, uþ jas gali tik iðjuokti, na, gal kurios nors religijos Baþnyèia gali tave atstumti. Bûtent, aèiû Dievui, o ne religijai, nes skirtingos religijos skaldo þmones, sëja prievartà ir neapykantà. Nes religija tapo priemone skleisti savo „tiesà“, o kitus laikyti paklydëliais ar net nusikaltëliais. Tad dvasingumas ir religija yra ne tas pats. Todël pasaulio religiniø institucijø hierarchai stengësi uþdrausti tokiø nuomoniø skleidimà. Dar netolimoje praeityje Baþnyèia turëjo absoliuèias teises á tiesà. Nors dabar Baþnyèia atskirta nuo valstybës valdymo, bet valdþia stengiasi perimti ið jos ðità vaidmená ir ëmësi skleisti „absoliuèià tiesà“ su savo daþnai iðkreiptu teisingumu. Tad noriu pasidalinti savo patirtais áspûdþiais, pastaèius ne vienà baþnyèià. Supratau, kad kelias á tikëjimà Dievu, á dvasingumà ne ten, o þmogaus viduje, jo sàmonëje. Pastaèius baþnyèià ryðys su Dievu nesustiprëja. Kalbant maldà – o tai darau kas rytà, dëkodamas uþ suteiktas galimybes, uþ patirtis, kad ir kokios jos bûtø, ir praðydamas palaimos naujai dienai sau, tëvams, vaikams, artimiesiems, draugams ir net oponentams (lieþuvis neapsiverèia vadinti juos prieðais, kalbant apie dvasingumà) – að supratau, kad glaudesná ryðá atrandu, kai bûnu pats vienas, be pompastikos, ir giliai tikëdamas tais þodþiais, kuriuos tariu maldos metu, nei bûdamas baþnyèioje, nors ir mano paties pastatytoje. Teko pastebëti, kad kuo daugiau suþinome dogmø, ásitikinimø, stereotipø, tuo labiau nutolstame nuo dvasingumo lygmens savyje, todël daug „tikinèiøjø“ yra ástrigæ tame lygmenyje. Apie tokius ir panaðius stereotipus ir iðsilaisvinimà nuo jø kalbëjo Styvas Dþobsas, dalindamasis mintimis apie tai, kas jam padëjo pasiekti tokiø stulbinanèiø rezultatø gyvenime. Pasirodo, Dievui reikia ne Dievo namø fizine prasme, o jam reikia Dievo namø mûsø paèiø viduje, mûsø sàmonëje. Tik tada Dievas mus iðgirsta, tik tada galime pajusti glaudesná ryðá su juo. Ko gero, bûèiau nepatyræs to, jei nebûèiau pastatæs baþnyèiø. Visada bûèiau galvojæs kitaip. Bet ir supratæs tai nesakau, kad be reikalo pastaèiau baþnyèias. Matyt, reikëjo tai padaryti, kad pats vienu laipteliu pakilèiau á virðø. Nes ir bet kokioje religijoje yra dalis to nuðvitimo, tegul blankaus, lyg pro rûkà, tegul su iðkreipimais, bet yra! Tik norint já suvokti, reikia pirmiausia tai atrasti savyje. Todël Dievo namai, pastatyti nesiekiant sau naudos ir reklamos, yra ðvaresni, skaidresni ir pirmame etape þmogui, ieðkanèiam kelio á dvasingumà ir ryðio su Dievu, vis dëlto padeda. Nors, kartoju, dabar að retkarèiais uþeinu á Baþnyèià, net ir á savo pastatytà, nes ryðiui su Dievu tai nebûtina. Todël jokios religijos ir pastatytos baþnyèios nepakeis ir neatstos sukurtø Dievo namø mûsø viduje, mûsø sàmonëje. O ji keièiasi. Ir pirmàjá to þenklà parodë Ðventasis Tëvas Jonas Pau-
V. Uspaskich: „Valstybëje, kurioje tiesa ir demokratija reguliuojamos taip, kaip reikia valdþiai, daþnai tokia valdþia uþtikrina iðkreiptà tiesà ir teisingumà visose instancijose. “ lius II, aplankæs meèetæ ir sinagogà. Kaip sako Eckhart Tolle, vis daugiau þmoniø suvokia, kad þmogaus dvasingumas neturi nieko bendra su jo formaliu tikëjimu ir remiasi tik jo sàmoningumu. Tad kai kurios Baþnyèios, sektos, kultai ar religiniai judëjimai ið esmës yra kolektyvinio ego ásikûnijimai, nepriimantys jokios naujovës ir alternatyvos, su savo protu ir ego sukurta pozicija uþstrigæ ðitame lygmenyje. Tai pasakytina ir apie didþiàjà dalá politiniø ideologijø sekëjø. Taèiau ego lemta iðnykti, visos jo valdomos sustabarëjusios struktûros, kad ir kokios ásigalëjusios bûtø, þlugs ið vidaus. Konservatyviausios struktûros, besiprieðinanèios pokyèiams, nunyks pirmiausia. Tai liudija buvusi Sovietø Sàjunga ir jos komunistinë ideologija – stipri ir monolitinë, – po keliø deðimèiø gyvavimo metø ji subyrëjo, draskoma vidiniø prieðtaravimø. Subyrëjo, þlugo, nes tai buvo tik protu sukurta ideologija, iðorinë tikrovë, o ne giliai priimta þmoniø sàmonës. Komunistiniai ideologai nenutuokë, kad kiekvieno þmogaus ego iðkreips paèià ideologijà. Ðito niekas nebuvo numatæs, visi buvo tiesiog apstulbæ, priblokðti. Net mûsø prezidentë ir po Nepriklausomybës paskelbimo vis dar negalëjo patikëti, kad tai – visiems laikams. Kad þlunga pyktá ir neapykantà skleidþianti imperija ir tarnauti jai jau neverta. Dabar ji sako, kad tokiu bûdu vykdë savo „maþàjá karà“. Nors tai ir ne savo vardu pavadintas dalykas, bet jei pasakyta nuoðirdþiai ir ðiandien tai yra jos sàmonëje – tai yra gerai. Vadinasi, yra vilèiø ið mûsø pirmojo valstybës asmens sulaukti ne tik þodþiø, bet ir veiksmø. Nes sàmonë valdo protà ir minèiø srautà, o kaip mes þinome ið ezoterinio supratimo – mintis materializuojasi. Tas pat ðiandien pastebima ir Vakarø Europoje. Ir krizë ateina ne ðiaip sau, ne ið niekur, o susijusi su þmoniø ego. Su nesubalansuotu teisingumu, noru ir poreikiu. Yra þinomas reiðkinys, kad kai kuriø individø ego pasiekia toká lygá, jog jie pavalgæ tyèia sukelia sau vëmimà, kad galëtø dar pavalgyti. Taèiau ið tikrøjø alkanas jø protas, o tiksliau – sàmonë. Taip ir teisingumà vykdantys þmonës kartais sukelia savyje tiek neapykantos tam, kad kuo grieþèiau nubaustø teisiamuosius. Tokià neapykantà kurti ypaè padeda þiniasklaida. Jei kas skaitë mano straipsná „Kiemas jûsø, jûsø ir ðiukðlës“, gal prisimena – apie tai buvo plaèiau paraðyta. Trumpai sakant, þiniasklaida
turi prisiimti nemaþà dalá kaltës uþ tai, kas vyksta mûsø valstybëje, mûsø pasaulyje. Nepagrástai vienus girdama, kitus ðmeiþdama, ji sukuria netikrà opinijà, dezinformuoja visuomenæ. O dezinformuota visuomenë – dezorientuota visuomenë. Dezorientuota visuomenë rinkdamasi daþnai suklysta.
Tad tiesa ir teisingumas – kas tai? Ar tai tas pats? Ar teisingumas yra sugalvota dogma? Kaip savo laiku ávairios religijos? Ar valdþiai perëmus ið Baþnyèios teisæ skleisti tiesà uþtikrinama kaip maldoje pasimelsti ir uþ oponentà? Ar bûtent ðità ir uþmirðo? Ar ástatymas, kuriuo remiasi teisingumas, yra idealiai subalansuotas? Oponentui ar teisiamajam suteiktos visos galimybës gintis? Ar teisëjas á proceso dalyvius þiûri kaip dvasininkas, tarpininkaudamas praðo Dievo palaimos vienodai visiems? Ne. Teisiamasis ið karto pastatytas á nelygià padëtá, nors jo kaltë dar neárodyta. O, neduok Dieve, dar paprieðtarausi, tai objektyvumo jau ið viso neverta laukti. Ar tikëjimas tokiu nesubalansuotu teisingumu, kuris neretai, priimant sprendimà, padaro klaidø, kuris vadovaujasi uþsakymu ar tiesiog emocijomis, nes teisiamasis ðiaip sau nepatinka – yra teisingas ir atitinka demokratinës teisinës valstybës dvasià? Dël tokio nesubalansuoto teisingumo nukenèia niekuo dëti þmonës ir net iðtisos valstybës. Ir mûsø nepriklausomos Lietuvos praktika rodo: në vienas sandoris ar sprendimas, padaræs milijardinæ þalà valstybei, nebuvo mûsø teisingumo deramai ávertintas, ar net buvo to paties teisingumo nuslëptas. Ar gali toks teisingumas turëti teisæ á egzistavimà? Ar tokio teisingumo bazë, kurià vis bandoma pataisyti, papildyti, sugrieþtinti, prigalvoti naujø formø, palieka ðansø savo prigimtinei pareigai ginti tiesà? Ar vis dëlto daþniau susiduriame su nepataisomomis „klaidomis“, kuriomis þlugdomi þmonës, sielos, asmenybës, likimai? Ar galima toká teisingumà vadinti tobulu ir teisingu, jei po kokiø penkiolikos metø iðaiðkëjus tiesai, nepagrástai nuskriausto þmogaus jau nëra gyvo, arba jis jau atkalëjo visus tuos metus ir prarado sveikatà? Esu ásitikinæs, kad teisingumo namas, nesvarbu, kokioje ðalyje jis bebûtø, negali pretenduoti á teisæ skleisti tiesà, prilygstanèià dieviðkai
tiesai. O jeigu negali pretenduoti á tokià tiesà, tuomet negali bûti vadinamas visaþiniu, negali toks teisingumo namas bûti pripaþintas skleidþiantis tikrà tiesà. Ypaè kai nesuteikiama teisiamøjø suole sëdintiems þmonëms teisë suþinoti nepriklausomø ekspertø nuomonæ. O kaltintojo nuomonë imama kaip pagrindas, jei pagal ginanèios pusës praðymus neleidþiama iðklausyti liudytojø, þinanèiø apie ávykiø aplinkybes. Ir atvirkðèiai, jau antrà kartà toká patá nusikaltimà padaræs þmogus atleidþiamas nuo atsakomybës, jam leidþiama liudyti prieð kitus. Jei neleidþiama abejoniø keliantiems dokumentams atlikti ekspertizës, jei nenagrinëjamas dokumentø tikrumas ir palikta tai vertinti uþ uþdarø durø be diskusijos. Ir t. t. Ko vertas teisingumas, jei já vykdantys asmenys, priimdami sprendimà, nepagrástai sulauþë þmoniø gyvenimà ir likimus – ir vëliau aukðtesnëse instancijose tai buvo nustatyta – bet jie uþ savo klaidas neatsako. Tad kodël jie turi bûti vertinami kitaip nei nusikaltëliai, padaræ kam nors skriaudà? Kodël pastarieji privalo atsakyti uþ savo veiksmus, o teisingumo vykdytojams tai negalioja? Tai net nenumatyta ástatyme. Ko vertas toks teisingumas? Ar galima toká teisingumà vadinti tobulu ir teisingu? Ar galima tokià valstybæ vadinti teisine, demokratine valstybe, uþtikrinanèia þmogaus teises ir nekaltumo prezumpcijà? Ne. Teisinëje demokratinëje valstybëje tokiø klaidø arba neturi bûti, arba turi bûti suteikta galimybë iðnagrinëti kiekvienà abejonæ keliantá faktà. Turi bûti iðnaudotos visos instancijos, kurios egzistuoja, taip pat ir Europos Þmogaus Teisiø Teismas. Nes jeigu suteikta tokia galimybë ieðkoti tiesos, ji turi bûti visiðkai iðnaudota, o tik paskui imtasi bausmës vykdymo. Nes valstybëje, kurioje tiesa ir demokratija reguliuojamos taip, kaip reikia valdþiai, daþnai tokia valdþia uþtikrina iðkreiptà tiesà ir teisingumà visose instancijose. Ypaè tai svarbu priimant nuosprendþius, kurie susijæ su fiziniu ir laisvës apribojimu, kad iðaiðkëjus nekaltumui þmogui nereikëtø pajusti nepagrástos skriaudos. Galima gràþinti nepagrástai paskirtà baudà, konfiskuotà turtà, net paþemintà vardà, bet gràþinti laiko, sveikatos ar net gyvybës neámanoma, o ákalinimo vietose tokiø praradimø daþnai pasitaiko. Tik tokia valstybë ir toks teisingumas dar, negarsiai kalbant, gali pretenduoti á tiesos skleidëjà. Todël baigdamas ðá straipsná norëèiau patarti ir visuomenei, ir tiems, kurie lengva ranka savo sprendimais ar vieðais þodþiais atiduoda savo visuomenës narius teisingumui, kad pasidomëtø, ar ið tikrøjø uþtikrinta teisë gintis ir apsiginti nors ir paskutiniam, prakeiktam nusikaltëliui? Ar tikrai savo sukurtoje „teisingumo religijoje“ perëmus teisæ tarti paskutiná neginèijamà þodá, teisingumà vykdantys þmonës savo sàmoningumu gali skleisti dieviðkàjà tiesà? Nes tai gali atsitikti bet kam – atsidurti ten pat. Tad atsakymas á klausimà straipsnio pavadinime yra toks: kiek yra religijø, tiek yra ir tiesos, o teisingumo lygis priklausys nuo þmoniø dvasinio sàmoningumo lygio vykdant teisingumà. Viktoras USPASKICH
4
2013 m. geguþës 9 d.
Latvijos policija padëkojo Këdainiø kolegoms Treèiadiená trims Policijos komisariato pareigûnams buvo áteiktos Latvijos policijos padëkos. Jos skirtos uþ pagalbà tiriant vagystes ið staèiatikiø baþnyèiø. Neáprastas padëkas Kriminalinës policijos skyriaus virðininkei Dianai Mikalauskaitei ir vyriausiesiems ðio skyriaus tyrëjams Sauliui Rosteikai bei Remigijui Blandþiui áteikë Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiøjø uþduoèiø valdybos virðininkas Vygaudas Aloyzas Stundþia. Sveèias teigë, kad jam didelë garbë áteikti tokius padëkos raðtus, nes jie rodo pareigûnø profesionalumà. V. A. Stundþia ásitikinæs, kad tokie darbai gerina visos Lietuvos policijos ávaizdá. Apdovanotieji pareigûnai padëjo kolegoms ið Latvijos iðaiðkinti nusikaltimus, susijusius
Uþuot uþsidirbæ pinigø, „uþsidirbo“ bausmæ Jovita ÞEBRAUSKAITË
Neseniai vienoje Pelëdnagiø seniûnijos Paðiliø kaimo sodyboje policija rado naminës degtinës. Dël ðio fakto Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas, o tuo metu jau buvo ásiteisëjæs teismo nuosprendis kitoje baudþiamojoje byloje, susijusioje su namine degtine. Gabeno net ið Plungës
Su latviø kolegø padëkomis – D. Mikalauskaitë, R. Blandis (centre) ir S. Rosteika. /Policijos komisariato nuotr./
su vagystëmis ið staèiatikiø baþnyèiø. Tarp átariamøjø, vykdþiusiø ðiuos nusikaltimus, buvo ir Këdainiø rajono gyventojai, tad lat-
viai padëkojo „Uþ veiksmingà bendradarbiavimà, svarbø ánaðà kovojant su nusikalstamumu, puikø, profesionalø kriminalinës policijos darbà“.
Senamiestyje padegta turgavietë Antradienio vakare Këdainiø senamiestyje, Didþiojoje gatvëje, degë mediniai turgavietës stalai stalai.. Átariama, kad jie buvo tyèia padegti padegti..
Treèiadienio rytà degësiø kvapà skleidþianèioje turgavietëje buvo niûrios nuotaikos. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/
Siauroje erdvëje, esanèioje tarp „Norfos“ parduotuvës ir Senamiesèio vaistinës, árengta nedidelë turgavietë uþsiliepsnojo apie pusæ deðimtos vakaro. Sudegë apie 40 kvadratiniø metrø stalø. Turgavietës darbo laikui pasibaigus aptverta teritorija bûna uþrakinama. Taip buvo ir ðákart, bet padegëjams tai nesutrukdë. O treèiadienio naktá sodø bendrijos „Daumantai“ Bazilikø gatvëje sudegë medinis vieno aukðto sodo namelis. Galbût jis irgi padegtas?
Paðiliðkio A. L., gimusio 1950 metais, namo rûsyje ir lauke pareigûnai aptiko tris plastikinius indus, kuriuose buvo po penkis litrus skaidraus skysèio, turinèio naminës degtinës kvapà. Atliekant ikiteisminá tyrimà skysèio mëginiai bus iðtirti ekspertø. Kaip ir áprasta, tokia ekspertizë buvo atlikta ir baudþiamojoje byloje, pradëtoje pernai gruodá, kai Josvainiuose policijos pareigûnø sulaikytame automobilyje „Opel Astra“ buvo aptikta aðtuoniolika plastikiniø indø su 70 litrø naminës degtinës. Ekspertai nustatë, kad Plungëje gyvenanèiø buvusiø sutuoktiniø veþamas skystis tikrai buvo naminë degtinë ir gana stipri – 49,6–52,4 proc. stiprumo.
Tikëjosi uþsidirbti pinigø Pensininkas ir antràjà neágalumo grupæ turintis plungiðkis S. A. B., gimæs 1947 metais, teisësaugininkams tvirtino degtinæ pirkæs Plungës miesto turguje. Nors gruodþio 9-àjà Josvainiuose sustabdþiusiems policininkams jis teigë pirkæs savo reikmëms, taèiau vëliau prisipaþino turëjæs tikslà degtinæ nuveþti á du Këdainiø rajono kaimus, ten jà brangiau parduoti ir uþsidirbti pinigø artëjanèioms ðventëms. Vyriðkis dar aiðkino, kad kar-
Kur vagys pasisuka, ten – nuostoliai Antra dienio naktá Savieèiuose Antradienio buvo apvogtas vilkikas, kuris gabeno vertingas prekes. Ðio mënesio pradþioje nestigo vagysèiø, kuriø metu padaryti nuostoliai siekë ðimtus ir tûkstanèius lit ø. litø. Dingo televizoriai ir telefonas Kelio „Via Baltica“ pakelëje, Pelëdnagiø seniûnijos Savieèiø kaime esanèios degalinës teritorijoje, ilsëjæsis vilkiko „Volvo“ vairuotojas apie 2 valandà nakties pastebëjo, kad ið puspriekabës pavogti aðtuoni televizoriai. Nors nuostoliai ið karto dar
nebuvo apskaièiuoti, bet akivaizdu, kad jie bus nemenki. Këdainietë, gimusi 1977 metais, tà dienà Këdainiø policijai praneðë apie nuostolá, kurá ji patyrë Kaune: moteriai bûnant vienoje ið ðio miesto parduotuviø ið kiðenës kaþkas pavogë jos mobiliojo ryðio telefonà. Þala – 500 litø.
Visi atvejai skirtingi Daugiau kaip 3,5 tûkst. litø nuostolis padarytas këdainieèiui, gyvenanèiam Liaudies gatvëje. Vagys, á vidø patekæ pro virtuvës langà, iðsineðë fotoaparatà, neðiojamàjá kompiuterá ir pinigus. Saulëlydþio gatvëje ásibrovæ á këdainieèio ûkiná pastatà, vagys pagrobë motorinæ savaeigæ þoliapjo-
væ ir savininkui padarë 2,3 tûkst. litø þalà. O Ðëtos miestelyje pavogtas prie parduotuvës stovëjæs 300 litø vertës vienos ðëtiðkës dviratis. Policijoje uþregistruota ir vagystë Këdainiø miesto J. Basanavièiaus gatvëje esanèioje parduotuvëje „Maxima“. Èia Panevëþio rajono gyventojas M. Ð., gimæs 1984 metais, pabandë pavogti prekiø uþ 133 litus, taèiau buvo sulaikytas parduotuvës apsaugos darbuotojo ir apklaustas policijos.
Vogë ið miðkø ir sodybos Kiek anksèiau pasitaikë vagysèiø miðkuose, esanèiuose ávairiose rajono vietovëse. Antai ið kaunieèio A. N. miðko, esanèio Pelëdnagiø seniûnijos
Nociûnø kaime, pagrobta aðtuoniolika berþø, o ið Këdainiø miðkø urëdijos medienos sandëlio Krakiø miðke dingo 11 kietmetriø uosiniø malkø, kuriø vertë – beveik 1,9 tûkst. litø. Maþesnë, 701 lito, þala tai paèiai urëdijai padaryta Josvainiø girininkijoje savavaliðkai nupjovus septyniolika lazdynø, keturias drebules, dvi ievas ir po vienà guobà bei blindæ. Kitokio pobûdþio, bet su medþiais irgi susijusi vagystë ávykdyta Surviliðkio seniûnijos Kalnaberþës kaime: vienos sodybos kieme iðkastos ir pavogtos 26 tujos, kuriø bendra vertë – 364 litai. „Rinkos aikðtës“ inf.
tu vaþiuoti pakvietæs buvusià sutuoktinæ D. B., gimusià 1955 metais, nes ketino ta paèia proga aplankyti giminaièius. Ir D. B., ir buvæs jos vyras sakë, kad apie nelegalø kroviná þinojo tik S. A. B., o moteris apie já suþinojo tik pakeliui, kai jau buvo privaþiavæ Ariogalà.
Degtinës pasiûlë moteris Gal tai buvo tik suèiuptøjø versija, o gal ir ne, bet árodytas faktas, kad Këdainiø rajone opeliui uþsukus á vienà kaimo sodybà jos ðeimininkui siûlyti naminës degtinës atëjo moteris. Taigi D. B., kaip ir buvusiam jos sutuoktiniui, teko baudþiamoji atsakomybë dël neteisëto naminës degtinës gabenimo turint tikslà realizuoti. Beje, kad Josvainiø miestelio link vaþiuojanèiame juodame automobilyje „Opel Astra“ gali bûti veþama naminë degtinë, policijai buvo praneðta telefonu, todël ir buvo iðsiøsti patruliai sustabdyti ekipaþo.
Opelis bus konfiskuotas Panaðu, kad buvæ sutuoktiniai Këdainiø kraðte gyvenanèiø giminaièiø tà dienà taip ir neaplankë, nes dviem paroms buvo uþdaryti á Këdainiø areðtinæ. Juodasis opelis jiems irgi daugiau nebetarnaus, nes ásiteisëjus Këdainiø rajono apylinkës teismo nuosprendþiui turi bûti konfiskuotas. Automobilio konfiskavimas plungiðkiui pensininkui – tik dalis bausmës. Teismas vyriðká nubaudë laisvës atëmimu vieneriems metams ir trims mënesiams, tiesa, bausmës vykdymas atidëtas pusantrø metø laikotarpiui. Tokiam pat laikotarpiui atidëtas bausmës vykdymas ir moteriai, kuri nubausta pusmeèio nelaisve. Atidedant bausmæ abiem bus taikomi apribojimai ir ápareigojimai.
Nukentëjo nepilnameèiai Pastaruoju metu Këdainiø rajone nukentëjo keli nepilnameèiai nepilnameèiai,, tarp kuriø – ir viena mergaitë. 1997 metais gimusià këdainietæ geguþës 5-osios vakare Ðëtos gatvës 116-ojo namo laiptinëje sumuðë ið matymo paþástami jaunuoliai. Tais paèiais metais gimusá këdainietá, vienà naktá atgabentà á Këdainiø ligoninæ, teko iðveþti á Kauno klinikas, nes paauglio krûtinëje, kairëje jos pusëje, buvo durtinë þaizda. Suþalotasis apie ávykio aplinkybes nieko nepaaiðkino. Á ligoninæ dël suþalotos galvos teko gultis nepilnameèiui, kuriam Akademijos miestelio autobusø stotelëje kumðèiu á veidà ir galvà trenkë bendraklasis.
2013 m. geguþës 9 d.
Iðskirtiniam renginiui besiruoðianti Paberþë laukia talkininkø
5
Seniûnijø naujienos Dotnuva LANKËSI SPECIALISTAI Geguþës pradþioje á Dotnuvos seniûnijos salæ buvo atvykæ „Sodros“ Kauno skyriaus Këdainiø skyriaus vedëjas Jonas Ðvedas ir jo pavaduotoja Auksë Geiðienë. Sveèiai dotnuviðkiams pristatë pensijø kaupimo reformos esmæ, apþvelgë pensijø kaupimo variantus, atsakë á pateiktus klausimus.
Vilainiai APTARË PLANÀ
Apie pasiruoðimà 1863 metø sukilimo jubiliejui skirtam renginiui tarësi (antras ið kairës) Paberþës klebonas S. Kandratavièius, Këdainiø kraðto muziejaus direktorius R. Þirgulis, Kraðto apsaugos ministerijos Protokolo skyriaus vedëja S. Taukinaitienë. /Nuotr. autorës/
Irma BAJORÛNË
Primins istorinius ávykius
Ðiemetës Sekminës Paberþëje bus neeilinës. Ði baþnytinë ðventë sutampa su Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vienybës diena, Paberþëje bus iðskirtinai pagerbti 1863 metø sukilimo dalyviai dalyviai..
Geguþës 19 dienà Sekminiø ðv. Miðias aukos kunigas Skaidrius Kandratavièius, giedos Karo akademijos kariûnø choras. Po ðv. Miðiø bus prisiminti istoriniai ávykiai. Kaip ir prieð 150 metø bus perskaitytas kunigo, sukilimo vado Antano Mackevièiaus manifestas, istorijos gerbëjai parodys, kaip vyko sukilimo kovos. Renginyje dalyvaus Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos kuopa, orkestras.
Paberþëje susirinkæ iðkilmingà renginá organizuojantys Kraðto apsaugos ministerijos, Këdainiø kraðto muziejaus, Gudþiûnø seniûnijos, Akademijos kultûros centro ir kitø institucijø specialistai tarësi, kaip pasiekti, kad áspûdingas renginys praeitø sklandþiai.
Pakartos sukilëliø þygá „Ðiandien dar kartà apþiûrëjome tas vietas, kuriose bus „Paberþës frontas“, inscenizuosime 1836 metø sukilimo epizodà. Þiûrovai
Geguþës 19-àjà Paberþëje kovos apie trisdeðimt tokiø sukilëliø.
pamatys, kaip sukilëliai uþpuola carinës Rusijos kariuomenës gurguolæ, veþanèià rekrûtus“, – pasakojo Kauno pavieto laisvøjø ðauliø klubo vadovas Vaidotas Valavièius. Liaudës slënyje bus árengta sukilëliø stovykla, veiks kalvë, bus gaminami sukilëliø ginklai – tiesinti dalgiai. Planuojama, kad Paberþëje veiksmuose dalyvaus apie trisdeðimt sukilëliø. Kauno pavieto laisvøjø ðauliø klubo vadovas pastebëjo, kad Lietuvoje nëra istoriniø ávykiø rekonstrukcijos klubø tradicijos, todël atkuriant prieð 150 metø vykusio sukilimo vaizdus lietuviams istorijos gerbëjams talkins lenkai ir baltarusiai. „Lenkijoje tokie klubai sulaukia daug kartø didesnio susi-
Vandalai vël kësinosi á kriptà Dainius ÐEPETYS
domëjimo, palaikymo ir finansavimo“, – tvirtino V. Valavièius.
Laukia talkininkø Sveèiai ið Vilniaus, Kauno, Këdainiø kraðto muziejaus vadovai ir darbuotojai rûpinasi, kad sklandþiai vyktø renginys, o Paberþëje ðeimininkaujanèiøjø rûpestis – tvarka. Kunigas Skaidrius Kandratavièius pastebëjo, kad ávairûs Paberþës kampeliai laukia talkininkø rankø. Po þiemos ir didelio potvynio daug sausuoliø, medþiø ðakø prineðta Liaudës slënyje, parke po rudens audrø dar esama ðakø. Vietoje dirbantys þmonës, Gudþiûnø seniûnijos darbuotojai tvarko, bet kunigas patikino, jog ras darbo geranoriðkiems talkininkams.
Kvieèia á paskaità
Krakiø senosiose kapinëse esanèià kriptà vël iðplëðë vandalai – nudauþytas betono sluoksnis, atlenkta armatûra. Kapiniø sargë sako, kad kriptos duobëje ið virðaus lyg ir nieko nesimatë, o á vidø lásti ji neturëjo galimybiø, be to, ðiek tiek prisibijojo. Apie gana keistà pastebëjimà sargë praneðë Krakiø seniûnui Jonui Dalbokui. Ðis po keliø dienø nusiuntë á kapines seniûnijos darbininkà, kad jis þemëmis uþpiltø kriptà. Darbininkui pilant þemes seniûno paklausëme, kodël niekas detaliai neapþiûrëjo kriptos, nepasiaiðkino, kokiu tikslu ji buvo atidaryta. „Að pats á kriptà tikrai nelysiu, o daugiau to padaryti kaip ir nëra kam. Tikrai negalvoju, kad gali pasikartoti prieð deðimt metø vykæ ávykiai, juk net per karà
Geguþës 9 dienà Klaipëdos universiteto Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimo institutas pakvietë Lanèiûnavos miðko biosferos poligono apylinkëse esanèiø þemës sklypø savininkus á pirminá susirinkimà, kurio metu buvo aptartas rengiamas gamtotvarkos planas. Ðio plano tikslas – uþtikrinti gyvûnø, augalø rûðiø ir gamtiniø buveiniø, kuriø apsaugai iðskirtos „Natura 2000“ teritorijos, iðsaugojimà, iðskiriant tvarkymo plotus ir numatant apsaugos bei tvarkymo priemones.
Pelëdnagiai PJAUNA VEJAS Suðilæ orai paskatino greitesná þolës augimà, todël jau nuo ðios savaitës pradþios seniûnija pradëjo vejos pjovimo darbus.
TURËS NUVALYTI Prasidëjus pavasariniams þemës darbams padaþnëja atvejø, kai þemëmis ar purvu yra terðiamos gatvës. Todël þemës darbus su technika dirbanèiø gyventojø praðoma atkreipti á tai dëmesá ir uþterðus gatvæ jà nuvalyti. Seniûnija primena, kad pagal atitinkamà straipsná uþ kelio dangos terðimà yra numatytos baudos nuo 200 iki 500 litø.
TURI ATIDIRBTI
Kalbininkas doc. dr. A. Smetona.
Ðioje naujai atvertoje kriptoje prieð 10 metø buvo bandoma paslëpti nusikaltimo pëdsakus. /Nuotr. autoriaus/
sviedinys du kartus á tà paèià vietà nekrisdavo“, – sakë J.Dalbokas. Iðplëðta kripta priminë prieð deðimtmetá èia vykusià ðiurpià istorijà. Baigiantis 2003-iøjø vasarai Krakiø kapiniø kriptoje rastas daugiau nei prieð mënesá dingusios vietinës gyventojos lavonas.
Tada buvo nustatyta, kad devyniasdeðimt vieneriø metø senolë buvo nuþudyta ir ámesta á kriptos duobæ, viliantis, kad niekas niekada jos èia neras. Uþ ðá sunkø nusikaltimà tuomet buvo nuteistas já padaræs vienturtis velionës sûnus.
Këdainiø Daugiakultûriame centre geguþës 10 dienà 14 val. – kalbininko doc. dr. Antano SMETONOS paskaita „Lietuviø kalba – mitai ir tikrovë; ar tikrai reikia gelbëti lietuviø kalbà; lietuviø kalba – praeitis, dabartis, ateitis“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Renginys nemokamas.
Prasidëjæ pavasario darbai daro didelæ átakà kai kuriø socialinës paðalpos gavëjø uþimtumui. Nepaisant to, kad daþniausiai jas gaunantys asmenys turi atlikti visuomenei naudingus darbus tame kaime, kuriame jie gyvena, taèiau net dvylika þmoniø nesistengë to daryti. Dël ðios prieþasties geguþës mënesá socialiniø paðalpø negaus po du gyventojus ið Pelëdnagiø ir Labûnavos, po vienà ið Slikiø, Nociûnø, Paobelio, Medekðiø ir Savieèiø kaimø bei net trys ið Gelnø. „Galima tik spëlioti, dël kokiø prieþasèiø neatliekami visuomenei naudingi darbai, bet viena ið prieþasèiø – nelegalus darbas“, – mano Pelëdnagiø seniûnas Valentinas Tamulis.
6
2013 m. geguþës 9 d.
Laimëjo ir iðsiverþë á prieká
Apdovanojo maþuosius ðokëjus Ðiauliø arenos konferencijø salëje vykusiose respublikinëse tradiciniø ðokiø finalinëse varþytuvëse „Patrepsynë 2013“ jau ðeðtà kartà dalyvavo ir Labûnavos pagrindinës mokyklos folkloro ratelio „Pëdelis“ jaunieji ðokëjai ðokëjai.. Ðiais metais garbë atstovauti Këdainiø rajonui teko ðauniai maþøjø ðokëjø porai Eigintei ir Sauleniui Èesnauskams.
Varþybø metu stadione virë emocijos.
Lina FIODOROVA
Sezono pradþia Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pirmojoje lygoje Këdainiø „Nevëþiui“ buvo sëkminga – pergale baigësi paskutinis susitikimas su Rad viliðkio Radviliðkio „Lokomotyvu“ (1:0). Pelnæ 3-iàjà pergalæ ið keturiø susitikimø, këdainieèiai turnyrinëje lentelëje persirikiavo ið antros vietos á pirmàjà. Nuvargino per pirmàjá këliná Këdainieèiø dar vangiai tebelankomame stadione penktadiená „Nevëþis“ susitiko su Radviliðkio „Lokomotyvu“. Jau pirmajame këlinyje aikðtës ðeimininkai nuvargino radviliðkieèius. Puolëjas
Birðtonas priëmë 27-øjø tarptautiniø olimpinio viceèempiono Antano Mikëno memorialo sportinio ëjimo varþybø dalyvius. Á kurortà prie Nemuno atvyko sporti-
D. DOVYDAVIÈIÛTË, Labûnavos pagrindinës mokyklos pradiniø klasiø mokytoja metodininkë, folkloro ratelio „Pëdelis“ vadovë
/Nuotr. autorës/
A. Lyberis sukëlë realià grësmæ sveèiø vartams dar 24-àjà þaidimo minutæ. O 37-àjà minutæ situacijà aikðtëje pakeitë pirmas ir, kaip vëliau paaiðkëjo, pergalingas Areto Gëgþnos ávartis.
Këdainieèiø neávertino Dominavæ pirmajame këlinyje, po ilgosios pertraukos këdainieèiai beveik pakeitë pozicijà: daugiau gynësi nei atakavo, tad kova vyko arèiau „Nevëþio“ vartø, o jø gynëjui L. Verteliui teko atlaikyti stadiono sveèiø bandymus iðlyginti rezultatà. „Prieð varþybas perþiûrëjome „Nevëþio“ susitikimo su Vilniaus „Þalgiriu-3“ áraðà, bet, ko gero, padarëme neteisingas iðvadas apie këdainieèius. Tad po pertraukos pastiprinome komandà – perskirstëme þaidëjus, nes ðiandien trûko gynybiniø ramsèiø ir tai aiðkiai
Ëjikai pagerino rekordà ir pelnë ðeðis medalius Tarptautinëse varþybose Birðtone Këdainiø sporto mokyklos auklëtiniai iðkovojo tris aukso, du sidabro ir vienà bronzos medalius.
Á pradedanèiøjø grupës finalà lietuviø liaudies ðokiø ðokti susirinko net 66 poros ið visos Lietuvos, ðokëjø amþius 6–17 metø. Dalyviai ðoko vienà nekonkursiná ir penkis konkursinius pradedanèiøjø grupës ðokius. Jaunieji labûnavieèiai puikiai pasirodë varþytuvëse ir gavo nominacijà uþ ðauniausiai paðoktà ðoká „Ðuldi ruldi“. Pora apdovanota diplomais bei atminimo dovanëlëmis.
ninkø ið Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Slovakijos, visø Lietuvos ëjimo klubø, tarp jø – ir Këdainiø sporto mokyklos ëjikai, treniruojami Roberto Kaselio. Austëja Kavaliauskaitë 1 000 ir 3 000 m trasose iðkovojo aukso medalius. Mergina ne tik laimëjo dvi pirmàsias vietas, bet ir pagerino Lietuvos dvylikameèiø aukðèiausià pasiekimà 3 km distan-
matësi aikðtelëje“, – komentavo radviliðkieèiø treneris Mindaugas Urbonavièius. Vis dëlto net ir pakeitæ taktikà á aktyvesnæ, Radviliðkio „Lokomotyvo“ futbolininkai nepralauþë këdainieèiø gynybos.
Virë emocijos Susitikimas vyko emocingai, ne kartà þiûrovai ðaukë ið stadiono rodydami nepasitenkinimà teisëjo sprendimais. „Nevëþio“ treneris S. Vertelis, paklaustas, ar galima þaidimà pavadinti agresyvoku, su tyèiniais prasiþengimais, nedaugþodþiavo: „Teisëjas nesusitvarkë su savo pareigomis. Nesuðvilpë, kai reikëjo nei radviliðkieèiams, nei mums.“ Á pirmàjà vietà 1-ajame rate iðkopæs „Nevëþis“ geguþës 11 dienà 17 valandà susitiks su Palangos „Palanga“.
cijoje. Justë Bilevièiûtë 3 kilometrø sportinio ëjimo rungtyje, atsilikusi nuo A. Kavaliauskaitës 53 sek. (16:11 min.), iðkovojo 3 vietà. 2000–2001 metais gimusiø berniukø grupëje Arminas Rudenko, 3 km distancijà áveikæs per 15,31 min., iðkovojo pirmàjà vietà. 5 000 m distancijoje jaunuèiø amþiaus grupëje Daumantas Liutinskis su rezultatu 26,52 min. ir Sandra Laurynaitë tarp jauniø (27,32 min.) finiðavo antri. „Rinkos aikðtës“ inf.
Eigintë ir Saulenis Èesnauskai apdovanoti diplomais bei atminimo dovanëlëmis.
Krakiø gimnazijos ðeðtokai – dràsiausi, stipriausi, vikriausi Akademijos gimnazijoje vykusiose Lietuvos mokiniø olimpinio festivalio „Dràsûs, stiprûs, vikrûs“ estafetëse tarp kaimo vietoviø dalyvavo aðtuonios geriausios IIV V ir þemesniø bei V–VI klasiø mokiniø komandos. Varþybas pirmieji pradëjo 1–4 klasiø mokiniai. Varþomasi buvo devyniose estafetëse: kûlvirsèiø; teniso kamuoliukø perneðimo; paridenk, pagauk ir varykis, „Bulviø sodinimo“; ðuoliukø su lankais; „Tunelio“; ðuoliukø su ðokdyne; pralásk pro lankà; greièio estafetëse. Jau nuo pirmosios rungties uþvirë aistros ir intriga iðliko iki pat paskutinës estafetës, kurioje paaiðkëjo, kam ati-
teks nugalëtojø titulas. Pirmoji finiðavo Radviliðkio rajono Baisogalos mokyklosdarþelio komanda, kuri iðkovojo pirmàjà vietà, antroji buvo Plateliø gimnazijos komanda, treti liko Marijampolës rajono Mokolø pagrindinës mokyklos atstovai. Maþiesiems Krakiø M. Katkaus gimnazijos mokiniams atiteko IV vieta. Taèiau vyresnieji krakiðkiai – 5 ir 6 klasiø mokiniai (tren. Robertas Kaselis ir Romualdas Varnas), rungtynëse surinko 12 taðkø ir iðkovojo uþtikrintà pergalæ. Atsilikusi aðtuoniais taðkais, antràjà vietà iðkovojo Mokolø pagrindinës mokyklos komanda, treèiàjà – Radviliðkio r. Ðiaulënø vidurinë mokykla. Ketvirtoji vieta atiteko Ðilalës Pajûrio gimnazijos atstovams. „Rinkos aikðtës“ inf.
Skelbia mokiniø priëmimà Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymas nustato, kad á mokyklà pirmumo teise privalo bûti priimamas mokinys, gyvenantis tai mokyklai priskirtoje teritorijoje. Tëvø ar vaiko pageidavimu vaikas gali bûti priimtas á kità mokyklà tuo atveju, jeigu joje yra laisvø vietø. Këdainiø ,,Ryto“ pagrindinëje mokykloje dar yra laisvø vietø, todël skelbiame mokiniø priëmimà á 1–10 klases. Praðymai priimami nuo geguþës 2 iki 31 d. mokyklos raðtinëje. Telefonas pasiteirauti (8 347) 51 579.
2013 m. geguþës 9 d.
Kaip apsaugoti akis nuo pavojingø saulës spinduliø?
Analizuoja sveikatos prieþiûros paslaugas Irma BAJORÛNË
Akiø gydytoja V. Graþienë moksleivei Deimantei Þiþiûnaitei pataria, kokius iðsirinkti akinius nuo saulës. /Nuotr. autorës/
Auðra MALINAUSKIENË
Akiniai nuo saulës pavasará ir vasarà yra bene pats svarbiausias aksesuaras, kuris turi bûti ne tik madingas ir tinkantis prie veido bruoþø, bet ir apsaugantis akis nuo þalingø ultravioletiniø saulës spinduliø.
Sukelia pokyèius „Optikos pasaulis“ – didþiausias optikø tinklas Lietuvoje. Këdainiuose, Knypavos gatvëje, ásikûrusio salono akiø gydytoja Valda Graþienë teigë, kad ultravioletiniai saulës spinduliai (UV) sukelia tam tikrø negerø pokyèiø akyse. „Ilgalaikis buvimas saulëje gali sukelti ragenø nudegimà, pakenkti akies læðiukui, padëti vystytis katarakta. Be to, ultravioletiniai spinduliai pasiekia tinklainës centrines dalis ir sukelia geltonosios dëmës degeneracijà, todël yra bûtina apsauga nuo saulës“, – pabrëþë V. Graþienë. Dël iðvardintø prieþasèiø esant saulëtam orui, bûnant gamtoje: kalnuose, prie vandens telkiniø, kur aká veikia ne tik saulës spinduliai, bet ir jø atspindþiai nuo pavirðiø gali atsirasti minëtø neigiamø pokyèiø, todël okulistë
pataria neðioti akis apsauganèius akinius nuo saulës.
Gali paþeisti aká Gydytoja pataria apsauginius akinius pirkti tik specializuotose optikos parduotuvëse. „Tik optikos salonai gali garantuoti, kad akiniai nuo saulës turi ðimtaprocentinæ apsaugà ir filtrus nuo UV. O turguje akiniai parduodami be jø, todël ten ásigydami akinius rizikuojate pakenkti savo akims. Mat neðiojant tamsius, be filtrø akinius iðsipleèia vyzdys, á kurá patenka didesnis UV spinduliø kiekis ir per platø vyzdá aká paþeidþia labiau nei bûnant be akiniø, kai saulës ðviesoje vyzdys susitraukia ir taip stengiasi apsaugoti aká. O naudojant tinkamus akinius saulës ðviesoje vyzdys susitraukia ir taip apsaugo aká“, – aiðkino V. Graþienë.
Nuima blizgesá Vairuotojams, þvejams, kalnø mëgëjams paðnekovë pataria rinktis akinius poliarizuotais stiklais, kurie ne tik apsaugo nuo UV, bet ir nuima atspindþius bei blizgesius nuo ávairiø horizontaliø pavirðiø. „Natûraliausios akiniø stiklø spalvos yra pilka, ruda ir þalia, kurios maþiausiai keièia matomà vaizdà. Apsauginius akinius turë-
tø neðioti ir suaugusieji, ir vaikai, nes pastaruosius kamuoja tos paèios problemos. Be to, vaikystëje patirtos bëdos atsilieps senatvëje“, – sakë V. Graþienë.
Rajono taryba patvirtino Visuomenës sveikatos rëmimo specialiosios programos sàmatà. Visuomenës sveikatos programai ágyvendinti ið viso skirta 387,6 tûkst. litø ið savivaldybës aplinkos apsaugos rëmimo specialiosios programos ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto. Didþioji dalis lëðø – 302,6 tûkst. litø – skirta sveikatos prieþiûros mokyklose programai. Projektus, skirtus þalingø
áproèiø prevencijai, ávairiø ligø profilaktikai ágyvendins Visuomenës sveikatos biuras, Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centras. 39,6 tûkst. litø skirta nevyriausybiniø organizacijø, ðvietimo ir kitø ástaigø parengtiems sveikatos stiprinimo, mokymo, þiniø populiarinimo projektams finansuoti. Tris projektus parengë Visuomenës sveikatos biuras. Pinigø skirta „Ryto“, J. Paukðtelio, Surviliðkio V. Svirskio, Labûnavos pagrindiniø mokyklø, lopðeliodarþelio „Þilvitis“ projektams. Svarstydami pateiktà sàma-
Grupëje dirba ávairiø srièiø sveikatos prieþiûros specialistai, atstovaujantys skirtingoms ástaigoms. Kaimiðkøjø seniûnijø þmoniø interesams atstovauja Pelëdnagiø seniûnas Valentinas Tamulis, kuris ágaliotas perduoti visø seniûnijø þmoniø nuomones. Pirmuosiuose susitikimuose ávardinta daug klausimø, kurie
Akiø gydytoja pasakojo, kad pastaruosius keletà metø labai madingi yra dideliø gabaritø, apvalûs akiniai. „Ðá sezonà taip pat populiarûs katës akis primenantys, keturkampiai, margais, ryðkiø ir ávairiø ar net skirtingø spalvø rëmeliais, dekoruotais papuoðimais, taip pat veidrodiniai akiniai. Tiesà sakant, visada madingi klasikiniai akiniai“, – teigë V. Graþienë.
Prieð maþdaug ddvideðimt videðimt metø trisdeðimtmeèio sulaukusá këdainietá netikëtai uþklupo depresija – liga, apie kurià anuomet buvo maþai kalbama. Jaunas, darbà turintis vyras prarado gyvenimo dþiaugsmà, domëjimàsi ðeima. Jam niekas neberûpëjo – nei nedidukai vaikai vaikai,, nei jauna þmona, kurie iki tol këdainieèiui buvo didþiausias turtas.
Anot medikës, þmonës, neðiojantys akinius su dioptrijomis, taip pat turëtø saugoti akis nuo UV spinduliø. Naujø technologijø dëka apsaugai nereikia turëti dviejø skirtingas funkcijas atliekanèiø akiniø, nes pakanka vienø. „Tam puikiai tinka fotochrominiai, vadinami chameleonais, akiniai, kurie nuo UV patamsëja, o áëjus á patalpà paðviesëja. Optikoje taip pat galima pagaminti akinius poliarizuotais stiklais su dioptrijomis“, – sakë V. Graþienë.
tà tarybos nariai pastebëjo, kad á programà átraukti tik dviejø kaimo bendruomeniø projektai: Miegënø ir Pelëdnagiø. Atsakydamas á pastabà savivaldybës tarybos Sveikatos ir socialinës apsaugos komiteto pirmininkas, Bendruomenës sveikatos tarybos pirmininkas Darius Kaminskas sakë, jog taryba labai atidþiai svarstë pateiktus projektus ir neskyrë finansavimo tiems projektams, kurie realiai neprisideda prie sveikatos stiprinimo. Pavyzdþiui, nefinansuoti tokie projektai, kuriuose numatytos tik iðvykos.
bus darbo grupës akiratyje. Vieni klausimai susijæ su valdymu, kiti – su paslaugø kokybe, darbuotojø atsakomybe. Pasak darbo grupës vadovës N. Naujokienës, jau atlikta situacijos analizë ir apibrëþtos uþduotys. Darbo grupës nariai geguþës pabaigoje pateiks savo nuomones ir suformuos siûlymus. „Neturime tikslo nieko uþdaryti ar maþinti paslaugø spektro“, – pabrëþë N. Naujokienë. Gyventojai kvieèiami iðsakyti savo pastabas, nuomones apie Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centro ir visø ambulatorijø veiklà. Tai galima padaryti per kaimiðkøjø seniûnijø seniûnus arba perduoti nuomonæ darbo grupës nariams.
Aèiû uþ pagalbà Auðra MALINAUSKIENË
Lëðos ið specialios programos – tik atsakingai parengtiems projektams Irma BAJORÛNË
Rajono savivaldybëje sudaryta darbo grupë, kuri vertina pirminës sveikatos prieþiûros ástaigø paslaugø kokybæ, sprendþia, kaip pagerinti jø prieinamumà. Darbo grupës vadovë – savivaldybës mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë.
Kas yra madinga
Keièia spalvà
7
„Mane kamavo liûdna nuotaika, neturëjau energijos, jauèiausi pavargæs. Tik sëdëjau ir þiûrëjau á vienà taðkà. Laimei, manæs bëdoje nepaliko gera ir rûpestinga þmona, kuri Kaune surado psichoterapeutà-psichologà. Keletà metø pas já gydþiausi privaèiai, kol iðtikus sunkmeèiui netekau darbo, todël praradau galimybæ tæsti gydymà. Man pasisekë, jog kaunietis gydytojas buvo supratingas ir kad nebereikëtø vaþinëti á Kaunà man pasiûlë Kë-
dainiuose apsilankyti pas gydytojà psichiatrà Vytautà Glebavièiø“, – pasakojo vyriðkis. Nuo to laiko keletà metø paðnekovas gydësi pas Këdainiø PSPC Psichikos sveikatos skyriaus psichiatrà V. Glebavièiø. Vyriðkio manymu, Lietuvoje tokiø profesionaliø gydytojø kaip V. Glebavièius reikia su þiburiu paieðkoti. „Tai – puikus gydytojas, kuris vaistus apskaièiuoja pagal ligos eigà ir sudëtingumà, visada pacientui suranda tinkamø þodþiø, atsako á visus iðkilusius klausimus ir duoda naudingø patarimø. Noriu jam padëkoti uþ laiku man suteiktà pagalbà ir tinkamai parinktà gydymà. Dþiaugiuosi, kad galiu pasitikëti gyd. V. Glebavièiumi, nes nemaniau, kad dël depresijos vël galësiu gerai jaustis ir gyventi visavertá gyvenimà. Uþ tai esu dëkingas savo daktarui ir nuoðirdþiai linkiu jam sveikatos, iðtvermës ir kantrybës! Taip pat tariu AÈIÛ su juo kartu dirbanèiai seselei Daliai Timofejevienei“, – dëkojo këdainietis.
Tel.: (8 37) 33 15 55, 8 613 42 780.
8
2013 m. geguþës 9 d.
Vikaitiðkiai dalyvavo ðvarinimosi akcijoje Paskutinio balandþio penktadienio pavakare visi patriotiðki V ikaièiø kaimo Vikaièiø (Gudþiûnø seniûnija) gyventojai gyventojai,, prijauèiantys ðvarai ðvarai,, susirinko á visuotinæ tvarkymosi akcijà „Darom 2013“. Visà dienà dvejojæ, koks bus oras – lis ar gamta iðkrës dar kokià ðunybæ, vakare dþiaugëmës puikiu ðiltu pavasariu. Tad nuotaika buvo puiki – smagiai pasiðnekuèiuodami, pajuokaudami darniai tvarkëme Vikaièiø bendruomenës centro aplinkà. Kadangi aplink bendruomenës namus yra nemaþas plotas, darbo uþteko visiems. Vieni tvarkë gëlynus, pureno þemes, kiti grëbë lapus, pjaustë ðakas. Didelës pagalbos sulaukëme ið jaunimo, be kurio niekaip nebûtume suspëjæ per vakarà susitvarkyti aplinkà. Labai pravertë jø stiprios rankos neðant á maiðus sukrautus lapus.
Didelës pagalbos bendruomenës nariai sulaukë ið jaunimo.
Neatsiliko ir maþieji mokinukai. Tik ðûktelk – o jie jau ir èia. Vasaros pradþioje jaunimui paþadëjome sporto ðventæ, nes kaip tik jau bus atidarytas naujas universalus sporto aikðtynas. Negaliu nepaminëti ir vyresniøjø bendruomenës aktyvistø, kurie visada ateina darbuotis.
Nuoðirdþiai jiems dëkoju. Manau, kad ateityje prie mûsø bendruomenës prisidës vis daugiau norinèiø bûti tikrais patriotais graþinant ir puoselëjant savo gimtàjá kaimà. Rita KVILIENË, Vikaièiø bendruomenës centro pirmininkë
Plotas – 314 kv. m
Trys nuostabios dienos Barselonoje Keisèiausia, kad apie jas pamirðau, ir labai nustebau sulaukusi kvietimo dalyvauti parodoje. Vël apnikus abejonëms, ar vykti á parodà, dþiaugiuosi, kad jas iðsklaidë ir dalyvauti parodoje paskatino centro direktorius Dangiras Kaèinskas. Vykimas á tarptautinæ parodà buvo nelengvas. Kilo gabenimo problemø – darbai ganëtinai dideli, netilpo á joká bagaþà, o reikëjo veþtis visas su eksponavimu susijusias medþiagas – apðvietimo lempas, plaktukà, net viniø. Visus sunkumus atpirko Barselonoje patirti áspûdþiai. Stebino dalyviø ið visø pasaulio ðaliø gausa, meno kryptys ir technikos, netikëti raiðkos sprendimai. Darbus eksponavome vienà dienà, kuri buvo labai ilga – savo darbus turëjome pakabinti 8 val. ryto, o nukaVykimas á tarptautinæ parodà binti tik 22 val. vakaro. Neapsieita be iððûkiø... Jei buvo nelengvas, nepasirûpinai savo komfortu, gataèiau visus sunkumus atpirko lëjai iðsinuomoti këdæ uþ 40 eurø. Todël labai bohemiðkai atroBarselonoje patirti dë ant grindø susëdæ, sugulæ meáspûdþiai. nininkai. Viskas buvo puiku: nuoðirdus bendravimas, tolerancija ir Viskas prasidëjo nuo avantiûros... Prenumeruoju informacijà apie gera nuotaika. Europoje vykstanèius meno renginius. TTyrinëjant yrinëjant atsiøstà medþiagà Gráþau pavargusi, bet kupina ástrigo þinia apie balandþio 27 d. vyksianèià tarptautinæ parodà, kurià áspûdþiø. Dalyvavau tarptautinëkiekvienais metais rengia Ðiuolaikinio meno agentûra. Suintrigavo je parodoje, pamaèiau tikrai áspûparodos vieta – Antonio Gaudi projektuotame pastate Casa Batllo. dingà Barselonos miestà. Ir dar Norintiems dalyvauti parodoje reikëjo atsiøsti tik keliø savo darbø kartà ásitikinau, kad avantiûra ir optimizmas pasiteisina. fotografijas, ið kuriø komisija atrenka dalyvius pagal ðiuolaikinio meno Dëkoju Suaugusiøjø mokykriterijus. mo centro administracijai, visai Abejojau, ar verta dalyvauti mokymo centre dailës ir biologi- bendruomenei uþ palaikymà ir paparodoje, ir dar tarptautinëje, nes jos mokytoja, turiu maþai laiko skatinimà dalyvauti parodoje. niekad neeksponavau savo darbø saviraiðkai. Taèiau ðá kartà nugaRusnë FEIFERIENË, nei Këdainiuose, nei Lietuvoje. lëjo smalsumas. Pasiryþau ir iðSuaugusiøjø mokymo centro dailës Dirbdama Këdainiø suaugusiøjø siunèiau keliø darbø nuotraukas. mokytoja
Tel. 8 616 99 888.
2013 m. geguþës 9 d.
15
RENGINIAI MUZIKOS MOKYKLA (Didþioji g. 43) Geguþës 8 d. 17.30 val. – puèiamøjø instrumentø skyriaus mokiniø koncertas. Geguþës 9 d. 17.30 val. – fortepijono skyriaus mokiniø koncertas. Geguþës 10 d. 17 val. – akordeono skyriaus mokiniø koncertas. KËDAINIØ KULTÛROS CENTRAS (J. Basanavièiaus g. 24, tel. 52 978. Kasa dirba darbo dienomis nuo 12 iki 18 val. ir 1 val. prieð renginá, www.kedainiukulturoscentras.lt) Geguþës 8 d. 18 val. – Këdainiø kultûros centro suaugusiøjø dramos teatro studijos spektaklis „Gyvenimo geismas“ (reþisierë G. Gustytë). Bilieto kaina – 15 Lt. Geguþës 15 d. 18 val. – Këdainiø kultûros centro mëgëjø meno kolektyvø koncertas „Èia kelio pradþia“, skirtas Tarmiø metams. Geguþës 16 d. 15–17 val. – geguþiniø giesmiø popietë Këdainiø kultûros centro maþojoje salëje. Dalyvauja Këdainiø tradicinio giedojimo studija „O, siela nemari“. Geguþës 18 d. nuo 12 val. – Gatvës muzikos diena Didþiojoje gatvëje. Geguþës 18 d. – kûrybinis projektas jaunimui „Menø malûnas“ 15 val. – Ðiuolaikinio ðokio festivalis Këdainiø kultûros centre. Informacija ir registracija iki geguþës 15 d. darbo dienomis tel. (8 347) 50 608, e. p. reþisieriai@takas.lt Geguþës 19 d. 14 val. – Këdainiø kultûros centro vaikø ðougrupës „Ðypsena“ koncertas. Bilieto kaina – 5 Lt. Geguþës 20 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „Þirklës“. Bilieto kaina – 30, 40, 50 Lt. Geguþës 23 d. 18 val. – Këdainiø „Ryto“ pagrindinës mokyklos miuziklas „Muzikos garsai“. Geguþës 24 d. – kûrybinis projektas jaunimui „Menø malûnas“. 16 val. – þodinës kûrybos, dainos ir muzikos vakaras Këdainiø kultûros centre. Informacija ir registracija iki geguþës 23 d. tel. 8 612 65 321. Geguþës 28 d. 15–17 val. – Këdainiø geguþinës. Giesmiø popietë Këdainiø kultûros centro maþojoje salëje. Dalyvauja Këdainiø tradicinio giedojimo studija „O, siela nemari“. Geguþës 29 d. 14–15 val. – UAB „Litvara“ produktø pristatymas. Geguþës 30 d. 18 val. – albumo „Iðëjau að stotin (þiauriai graþûs romansai)“ pristatymo koncertas. Dalyvauja: Vytautas V. Landsbergis, R. Landsbergienë ir R. Raðpoliauskas. Bilieto kaina – 25 Lt, senjorams ir moksleiviams – 15 Lt, renginio dienà visiems – 30 Lt. Geguþës 31 d. 15–17 val. – geguþiniø giesmiø popietë Këdainiø kultûros centro maþojoje salëje. Dalyvauja Këdainiø tradicinio giedojimo studija „O, siela nemari“. ÐV. JUOZAPO BAÞNYÈIA Geguþës 12 d. – Vieðpaties þengimo á Dangø – ÐEÐTINIØ – ðventë. 12 val. ðv. Miðios bus aukojamos uþ parapijà, baþnyèios ir parapijos geradarius, uþ Adelæ Dirsytæ, kad greièiau pasiektø palaimintøjø garbæ, uþ paðaukimus á dvasiná luomà ir þvakuèiø aukotojø intencijomis. Geguþës 18 d. 16 val. – ðv. Miðiø metu vaikø Pirmoji Komunija. Geguþës 19 d. – Ðventosios Dvasios atsiuntimo – SEKMINIØ – ðventë. 12 val. ðv. Miðios bus aukojamos uþ parapijà, baþnyèios ir parapijos darbuotojus, tikybos mokytojus, choristus. Geguþës 25 d. 16 val. – ðv. Miðiø metu vaikø Pirmoji Komunija. ÐV. JURGIO BAÞNYÈIA Geguþës 12 d., sekmadiená – Ðeðtinës – Kristaus dangun þengimo ðventë ir Pasaulinë socialiniø komunikacijø diena, 12 val. – ðv. Miðiose melsimës uþ mûsø rajono þiniasklaidà. Geguþës 18 d., ðeðtadiená, – Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vienybës dienos minëjimas, 12 val. – ðv. Miðios meldþiant brangios vienybës dovanos visiems Lietuvos pilieèiams. Po ðv. Miðiø solistës Laimos Þilytës ir Këdainiø kultûros centro tremtiniø choro „Diemedis“ koncertas.
Kryþiaþodþio, spausdinto balandþio 25 d. laikraðtyje, konkurso laimëtoja – Viktorija Guliokienë.
Kûrybinis projektas jaunimui „Menø malûnas“ Kvieèiame visus, gebanèius ir norinèius fotografuoti fotografuoti,, kurti avangardines madas, ðokti ðokti,, raðyti eilëraðèius ir ne tik, iðraiðkingai skaityti skaityti,, dainuoti dainuoti,, groti groti.. Registruokitës ir dalyvaukite kurioje nors vienoje ar visose projekto veiklose.
Fotomeno diena „Këdainiø kraðto malûnai jaunimo akimis“ Geguþës 14 d. 9 val. – Malû-
nø fotografavimas Krakiø seniûnijoje kartu su Vëjûne Matkute („Fotoimpresija“). 15 val. – uþfiksuotø vaizdø perþiûra Këdainiø kultûros centre. Informacija ir registracija iki geguþës 10 d. darbo dienomis tel. (8 347) 50 608, e. p. reþisieriai@takas.lt Geguþës 17 d. 17 val. – avangardinës mados iðdaigos Këdainiø kultûros centre. Informacija ir registracija iki geguþës 14 d. darbo dienomis tel.
8 611 50 138. Geguþës 18 d. 15 val. – Ðiuolaikinio ðokio festivalis Këdainiø kultûros centre. Informacija ir registracija iki geguþës 15 d. tel. (8 347) 50 608, e. p. reþisieriai@takas.lt Geguþës 24 d. 16 val. – þodinës kûrybos, dainos ir muzikos vakaras Këdainiø kultûros centro fojë. Informacija ir registracija iki geguþës 23 d. tel. 8 612 65 321.
EDUKACINIØ RENGINIØ, skirtø liaudiðkø geguþiniø giedojimø – MOJAVØ – tradicijoms gaivinti bei puoselëti, vyksianèiø ávairiose Këdainiø miesto vieðosiose patalpose sàraðas: Geguþës 9 d. (ketvirtadiená) 17–18 val. – Këdainiø r. vieðosios bibliotekos Liepø filialo skaitykloje (Liepø alëja 15); Geguþës 14 d.(antradiená) 15–16 val. – Këdainiø r. vieðosios bibliotekos „Jaunystës“ filialo skaitykloje (Geguèiø g. 15); Geguþës 16 d. 15–16 val. – Këdainiø kultûros centro maþojoje salëje (J. Basanavièiaus g. 24); Geguþës 21 15–16 val. – Këdainiø rajono ligoninës I aukðto salëje (Budrio g. 5); Geguþës 23 d. 15–16 val. – Këdainiø kraðto muziejaus V. Svirskio kryþiø salëje (Didþioji g. 19); Geguþës 26 d. 11.30–11.45 val. – Këdainiø Ðv. Juozapo baþnyèioje prieð ðv. Miðias; Geguþës 28 d. 15–16 val. – Këdainiø kultûros centro maþojoje salëje (J. Basanavièiaus g. 24); Geguþës 31 d. (penktadiená) 15–16 val. – paskutinioji geguþiniø giedojimø popietë bei sudëtiniai pavakariai Këdainiø kultûros centro II aukðto salëje (J. Basanavièiaus g. 24). Reginiø metu „Áþanginá þodá“ tars etnografë R. Lukminienë ir giedojimo studijos vadovas K. Volkus, giedos Këdainiø tradicinio giedojimo studijos „O, siela nemari“ dalyviai. SIRUTIÐKIO BENDRUOMENËS CENTRAS (Þemaièiø g. 1D, Sirutiðkis, Surviliðkio sen.) Visais geguþës darbo dienø (t.y. geguþës 1–3, 6–10, 13–17, 20–24, 27–31 d.) vakarais nuo 19.30 iki 21 val. vyks tradiciniai liaudiðkø geguþiniø giedojimø ir maldø vakarai – MOJAVOS!
Kalendorius
Këdainiø kultûros centro inf.
Kas yra pëdø prieþiûra, maþai þinome. O nuo jø padëties priklauso sveika sànariø ir stuburo padëtis bei judëjimas. Todël iðsitirti pëdas bûtina visiems. Ypaè turintiems pilnas ar netaisyklingos formos pëdas, kulnakaulio ataugas, iððokusá kauliukà, kitas pëdø deformacijas, pëdø krypimà. Nedelskite esant pëdø, kojø skausmams, nuovargiui, jei turite stuburo, sànariø problemø. Padarius pëdø atspaudus, jas apþiûrëjus, ávertinus stovësenà siûloma ávairiausiø priemoniø bei pratimø, masaþø, sveika avalynë, taip pat kompresinë venø ligø profilaktika. Tad kvieèiame geguþës 18 d. 9–15 val. „Kaðtonø“ vaistinëje pasinaudoti gera galimybe iðsitirti pëdas bei suþinoti daug naujos informacijos apie þmogaus biomechanikos ypatumus ðiais laikais. Registracija tel. 67 244 arba „Kaðtonø“ vaistinëje.
SAULË Teka 5.26 val., leidþiasi 21.02 val., dienos ilgumas 15.42 val. MËNULIS Delèia. Dienà: nuo +22 iki +27 oC, naktá: nuo +9 iki +14 oC, vëjas: nuo 6 iki 11 m/s.
VARDADIENIUS ÐVENÈIA Ketvirtadiená: Beatas, Edita, Mingailas, Austëja, Grigalius. Penktadiená: Antoninas, Putinas, Sangailë, Viktorina.
16
2013 m. geguþës 9 d.
Pagerbë legendinæ muzikos grupæ Aktorë grieþtai sutramdë gëjø gynëjus Karalienæ Elþbietà II vaidinanti garsi britø aktorë Helen Miren spektaklio metu iðëjo á gatvæ ir iðbarë gëjus ir transseksualus palaikiusios akcijos dalyvius. Gatvës muzikantai triukðmavo ir trukdë teatro „Gielgud“ spektakliui „Audiencija“, kuriame karalienæ vaidina H. Miren. Spektaklio pertraukos metu H. Mi-
ren, pasipuoðusi perlais ir karûna iðëjo á gatvæ ir gana grieþtai papraðë baigti triukðmauti. Prie H. Miren prisijungë aktorius Rufusas Raitas, vaidinæs dabartiná premjerà Deividà Kameronà. Pasak aktoriaus, jam padarë áspûdá tai, kaip H. Miren nurodë gatvës muzikantams baigti triukðmauti. Aktyvistai, ginantys
maþumø teises, iðvydæ „karalienæ“, prarado kalbos dovanà ir ne iðkart paþino aktoræ, kuriai pasirodþius, triukðmas baigësi. Uþ karalienës vaidmená spektaklyje „Audiencija“ H. Miren ðiø metø balandá buvo apdovanota Lorenso Olivjë teatro premija, paèia garbingiausia Didþiojoje Britanijoje.
Pirmàjá banknotà parduos aukcione jos knygø. 2008 metais kupiûra buvo parduota kolekcininkui uþ 1,9 mln. Australijos doleriø. Jau tuomet ði suma buvo rekordinë. Iki aukciono deðimties ðilingø banknotas bus eksponuojamas „World Stamp Expo“ parodoje geguþës 10–15 dienomis.
Stokholme duris atvers legendinei Ðvedijos muzikos grupei ABBA skirtas muziejus. Nuotraukoje – buvæs grupës narys ir dainø autorius Bjornas Ulvëjus.
Pirmasis banknotas, iðleistas Australijoje 1913 metais, bus parduodamas uþ rekordinæ sumà – 3,5 mln. Australijos doleriø (3,6 mln. JAV doleriø). Aukcionas vyks ðiø metø birþelá. Deðimties ðilingø vertës kupiûros numeris M00001. Banknotas priklausë Australijos general-
Atsirado dingusios moterys
Sugriuvus pastatui þuvusiøjø skaièius – per 760
JAV Ohajo valstijoje rastos prieð deðimtmetá dingusios trys moterys. Nuotraukoje: namas, kuriame moterys buvo kalinamos.
Policijos automobiliø parke – „Ferrari“
gubernatoriaus Tomaso Denmeno dukteriai, penkeriø metø Dþuditai. Ðià dovanà ji gavo ið Australijos premjero Endriu Fiðerio 1913 m. geguþæ. Dþ. Denman mirë 1987 metais, ir tik po dvylikos metø po jos mirties, 1999 metais, banknotas buvo rastas ádëtas á vienà
Nenustatyta, kiek tiksliai þmoniø nelaimës akimirkà buvo pastate. Ávairiais duomenimis, jø galëjo bûti daugiau kaip 3 tûkstanèiai.
Balandþio 24 d. Bangladeðo mieste Savare sugriuvus aðtuoniø aukðtø pastatui, þuvo maþiausiai 761 þmogus. Sugriuvusiame statinyje buvo
ásikûræ penki tekstilës fabrikai, parduotuvës, banko skyrius. Po tragedijos pavyko iðgelbëti daugiau kaip 2,4 tûkstanèio þmoniø.
Atidaryta aukðèiausia karuselë
Maskva rengiasi minëjimui
Stokholme atidaryta aukðèiausia pasaulyje karuselë. Atrakciono, pavadinto „Eclipse“ (uþtemimas), aukðtis virðija 120 metrø. 24 vietø karuselë árengta „Grona Lund“ atrakcionø parke, Stokholmo centre. Maksimalus atrakciono sukimosi greitis sudaro 70 km per valandà. Jame árengta 12 dvivieèiø krëslø, pakabintø ant trijø metrø ilgio metaliniø grandiniø. Ið èia atsiveria geriausias panoraminis vaizdas á Stokholmo centrà.
Skyrë bausmæ uþ mokesèiø vengimà
Pabëgti nuo Dubajaus policijos paþeidëjams tapo sunkiau – ástaigos transporto priemoniø kolekcijà papildë prabangus „Ferrari“. Naujausias automobilis gali kainuoti nuo 352 tûkst. iki 641 tûkst. JAV doleriø. Praëjusá mënesá þiniasklaida pristatë naujà „Lamborghini Aventador“ policijos automobilá. Policija tikisi, kad dabar didelio galingumo sportiniø automobiliø savininkai gerai pagalvos prieð virðydami leistinà greitá.
Asmeniniai skelbimai –
Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai
Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) @rinkosaikste.lt redakcija@ El. paðtas redakcija Spausdino
UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë
tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt
Soulo dainininkei Lorin Hil JAV Naujojo Dþersio valstijoje skirta trijø mënesiø laisvës atëmimo bausmë uþ mokesèiø vengimà. „Grammy“ apdovanojimø laureatës 37-eriø atlikëjos taip pat laukia trijø mënesiø namø areðtas. Dainininkë praëjusiais metais prisipaþino kalta dël jai pareikðtø kaltinimø. L. Hil vengë sumokëti mokesèius nuo 1,8 mln. JAV doleriø uþdarbio 2005–2007 metais. Ji sakë teisëjui ketinusi sumokëti mokesèius, taèiau nebeiðgalëjo po to, kai pasitraukë ið visuomeninio gyvenimo ir baigë muzikinæ karjerà, kad galëtø auginti vaikus.
Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444
„Eltos“ ir Rinkos aikðtës“ inf. KORESPONDENT AI KORESPONDENTA
Irma Bajorûnë Lina Fiodorova Giedrûna Girdenytë Tel. 56 51 5111
www.rinkosaikste.lt
Rusijos sostinëje Maskvoje vyksta karinio parado repeticija. Rusija ruoðiasi geguþës 9 dienà vyksianèiam pergalës Antrajame pasauliniame kare prieð nacistinæ Vokietijà dienos minëjimui.
Auðra Malinauskienë Irmina Valantonytë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771
Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti
Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. paðtas reklama@rinkosaikste.lt
Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys
Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 427 Tiraþas 5 707 egz.
2013 m. geguþës 9 d.
16
2013 m. geguþës 9 d.
2013 m. geguþës 9 d.
2013 m. geguþës 9 d.
2013 m. geguþës 9 d.
2013 m. geguþës 9 d.