šeštadienio lsikraštis

Rinkosaikðtë 2013 m. balandþio 13 d.

18-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2013 m. balandþio 13 d. Ðeðtadienis

Nr. 41 (2 554)

Kaina 1, 20 Lt

Kaimynams uþ pamokymus Sniegas tirpsta, skolos – ne atsilygino gaisru

„Këdainiø vandenø“ skolininkø sàraðe – daug vartotojø ið Ðëtos g. 91-ojo bendrabuèio. Èia gyventojai sunaudoja beveik dvigubai daugiau vandens negu kituose namuose. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Irma BAJORÛNË /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Padegto ûkinio pastato savininkas vidurnaktá pats pro langà pamatë, kad jo sodyboje – gaisras.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Truskavos seniûnijos Paeþeriø kaimo gyventoja, tyèia sudeginusi kaimynø turtà, vienerius metus ir devynis mënesius turës praleisti pataisos namuose. TTaip aip neseniai nusprendë Këdainiø rajono apylinkës teismas. Jo nuosprendis jau ásiteisëjæs ir turës bûti vykdomas. /Nukelta á 3 psl./

Ðventiniai patiekalai – á Jûsø pobûvio vietà!

Uþsisakykite

KOMPLEKSINIUS PIETUS (kaina – 10 Lt) – atveþimas nemokamas!

Uþsakymai priimami darbo dienomis nuo 10 iki 15 val., tel. 8 630 08 600.

Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yra galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes.

Tel. 8 630 01 106, www.svenciucentras.lt.

Draugaukime socialiniame tinkle http://www.facebook.com/ MaistasBanketamsFursetamsPobuviamsVestuvems Balandþio 24 d. 10 val. Këdainiø r. Truskavos sen. Gaisø k. bus atliekami miðko þemës sklypø proj. Nr. 601 ir 602 kadastriniai matavimai, kvieèiame gretimo sklypo Nr. 5390/0002:270 bendrasavininkæ Sandrà Liepinienæ ar ágaliotus asmenis dalyvauti kadastriniuose matavimuose dël bendros þemës sklypo ribos suderinimo. Matavimus atliks Rimo Skirmanto ámonë. Ám. kodas 135127072, Savanoriø pr. 302-25, LT-49001 Kaunas, Tel. 8 698 26 051 el. p. rimasskirmantas9@gmail.com.

Didþiausio tiraþo rajono laikraðtis

Gyventojø skola uþdarajai akcinei bendrovei „Këdainiø vandenys“ sausio 1 dienà buvo apie 320 tûkst. litø. Bendrovës direktorius Kæstutis V aitkevièius skaièiuoja, kad metø pradþioje ámoniø Vaitkevièius ir gyventojø skolos vandens tiekëjams siekë 2,6 mln. litø (dalis ðios skolos – einamojo mënesio mokëjimai). Per metus skolos sumaþëjo 6 procentais. /Nukelta á 2 psl./

Bedarbiø laukia vieðieji darbai Irma BAJORÛNË

Situacija darbo rinkoje per mënesá beveik nepasikeitë.

Balandþio pradþioje darbo neturëjo 111,6 1,6 proc. darbingo amþiaus rajono gyventojø. Prieð mënesá nedarbas buvo 0,1 proc. didesnis.

Vieni ásidarbina, kiti registruojasi Kauno teritorinës darbo birþos Këdainiø skyriuje per mënesá áregistruoti 385 nauji bedarbiai, darbà rado 263 þmonës.

Kol kas neprasidëjæ vasaros sezono darbai, laisvø darbo vietø skaièius maþëjo: kovà uþregistruotos 204 laisvos darbo vietos, vasará jø buvo 212. /Nukelta á 2 psl./

Vieðuosius darbus dirbantys Pelëdnagiø seniûnijos gyventojai remontuoja patalpas. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

2

2013 m. balandþio 13 d.

Sniegas tirpsta, skolos – ne /Atkelta ið 1 psl./ Ðalto vandens tiekimas – daugeliui gyventojø gyvybiðkai bûtina paslauga, taèiau ne visi supranta, kad ji nëra nemokama.

Gamta ðvarø gelmiø vandená lietuviams dovanojo dosniai, taèiau kad jis pasiektø èiaupus, reikia nemaþai padirbëti.

Skaièiuoja skolininkus 2012 metais laiku uþ ðaltà vandená nesumokëjusiems vartotojams iðsiøstos 99 pretenzijos, pasiraðytos 103 skolos gràþinimo sutartys. Teismui pateikta 85 ieðkiniai ir pareiðkimai. Teismas priteisë ið skolininkø vandens tiekimo ámonës naudai 64 tûkst. litø, antstoliai iðieðkojo 37 tûkst. litø.

Pernai nuraðyta 460 tûkstanèiø litø beviltiðkø skolø. Tai bankrutavusiø, jau neegzistuojanèiø ámoniø skolos.

Laukia teismo raginimo Bendrovë turi kelis vartotojus, kurie geranoriðkai nesumoka uþ gautà paslaugà, atsiskaito tik gavæ teismo praneðimà. „Nesulaukus suvartoto vandens deklaracijos pas vartotojà vaþiuoja darbuotojas nuraðyti skai-

tiklio rodmenø, siunèiame raginimà atsiskaityti, nesulaukæ apmokëjimo kreipiamës á teismà ir tik tada gauname pinigus“, – apie porà kartø per metus pasitaikanèià situacijà pasakoja K. Vaitkevièius.

Taip su vandens tiekëjais „þaidþia“ viena kita þemës ûkio, vieðojo maitinimo ámonë. „Þmonës dirba, gaiðtamas laikas, mes papildomø pinigø uþ tai neuþdirbame, tik atsiimame tai, kà esame uþdirbæ“, – aiðkina K. Vaitkevièius.

Ar laiko bûtina paslauga?

Jei tiek nemaþai skolininkø – gal þmonës vandens tiekimo nelaiko rimta paslauga, uþ kurià bûtina mokëti? „Këdainiø vandenø“ direktorius nelinksmai juokauja, kad gyventojai tik atsiskaitydami nelaiko rimta paslauga, bet kai tiekimas dël avarijos ar planiniø remonto darbø nutrûksta, visi prisimena, kad be ðvaraus vandens neámanoma në dienos iðgyventi.

Kai kuriø maþesniø kaimø vartotojai neturi áproèio reguliariai kiekvienà mënesá sumokëti uþ vandená.

Tais mënesiais, kai jø skaitik-

liø niekas netikrina, vartotojai deklaruoja kelis kartus maþesnius skaièius negu suvartojo vandens.

Kaime apsilankius apeiviams vandens suvartojimas staiga „iðauga“ – vartotojai deklaruoja ir sumoka uþ anksèiau suvartotà vandená.

Socialinis bûstas – bedugnis ðulinys Daugiausia skolininkø – tarp socialinio bûsto gyventojø. Anot K. Vaitkevièiaus, tai ne tik jo vadovaujamos ámonës, bet ir visos Lietuvos komunaliniø paslaugø teikëjø problema. Socialiniuose butuose gyvena apie 5 procentai visø gyventojø, o jø skolos uþ komunalines paslaugas siekia 40 procentø visø gyventojø skolø.

Teismo priteistos tokiø skolininkø skolos retai gráþta, nes socialinio bûsto gyventojai daþnai neturi nei pajamø (neskaitant socialiniø paðalpø), nei turto. „Jei socialiai remiamiems þmonëms privalome teikti paslaugà, uþ kurià jie daþnai nemoka, ámonei turëtø bûti mokama dotacija, bet mes jos negauname“, – tvirtina UAB „Këdainiø vandenys“ vadovas.

Jei skolininkai turi galimybæ pagerinti gyvenimo sàlygas, jie atskuba pasiraðyti skolos gràþinimo

sutarties, mat turëdami skolø neturëtø teisës pretenduoti á geresná bûstà. „Pasiraðome tokias sutartis, taèiau ið patirties þinome, kad daþniausiai jø laikomasi kelis mënesius, vëliau mokëjimai vël sustoja“, – optimizmo nesijauèia K. Vaitkevièiaus balse.

Vandens tiekëjai gali nutraukti paslaugos teikimà skolininkams. Tik ástatymas numato daug iðlygø: negalima netiekti vandens, jei ðeimoje yra neágaliøjø, maþameèiø vaikø ir pan.

Didþiulës bendrabuèiø gyventojø skolos. Jiems iðjungti vandens tiekimo negalima, nes prausyklos, tualetai, virtuvës kiekviename aukðte bendri.

Kiekviename aukðte tarp besinaudojanèiøjø patogumais atsiras vaikø ir neágaliøjø.

Beje, bendrais patogumais besinaudojantys gyventojai suvartoja beveik du kartus daugiau vandens negu kiti rajono gyventojai.

Mokëjimai bendrabuèiø gyventojams skaièiuojami pagal namo ávadiná skaitiklá. Jo suskaièiuotas vandens kiekis padalijamas kiekvienam gyventojui po lygiai.

Lanko kasmet Kiekvienas vandens vartotojas apeivio turi bûti aplankytas bent kartà per metus. Mieste dir-

bantys apeiviai aptarnauja tris keturis tûkstanèius abonentø, kaime – maþiau.

Gyventojai ávairiai sutinka apeivius. Kartais reikalauja, kad ið anksto bûtø paskelbta apie apsilankymà, yra nenorinèiø ásileisti atsakingo darbuotojo patikrinti skaitikliø duomenis. Vis dëlto didþioji dauguma gyventojø nedaro kliûèiø apeiviams patikrinti vandens skaitiklio duomenø ir tvarkingumo.

Pasak direktoriaus K. Vaitkevièiaus, vandens vagysèiø atvejø dabar jau maþiau negu prieð deðimtmetá.

Neseniai vieno Këdainiø daugiabuèio gyventojo bute buvo nustatytas skaitiklio sugadinimas, tekëjo neapskaitomas ir neapmokamas vanduo. Tokiam vartotojui uþ tris mënesius teks sumokëti pagal nustatytas vandens suvartojimo normas – po 7 kubinius metrus vienam gyventojui per mënesá. Be to, vartotojas turi apmokëti sugadinto skaitiklio pakeitimo ar patikros iðlaidas.

Vandens tiekimo ámonës vadovas neabejoja, kad toks mokestis – pakankama drausminë priemonë bandantiems sukèiauti.

Skaitikliai turi bûti tikrinami kartà per ketverius metus.K. Vaitkevièiaus teigimu, toks ritmas su nedidelëmis iðimtimis iðlaikomas.

Bedarbiø laukia vieðieji darbai Paslaugø kvitø knygeles Pradëjo dirbti

Pelëdnagiø seniûnas V. Tamulis jau planuoja, kaip vieðøjø darbø darbininkai tvarkys gyvenvietës aplinkà.

/Atkelta ið 1 psl./ Ásigijæ verslo liudijimus ásidarbino 69 rajono gyventojai, tai yra 30 procentø daugiau nei prieð mënesá.

Þiemà nereikia vieðøjø darbø Vëluojantis pavasaris turi átakos ir vieðiesiems darbams, kuriø vieni bedarbiai laukia, kiti kratosi. Kovà tik du rajono gyventojai

Kronika MOKOSI BÛSIMIEJI MEDÞIOTOJAI Këdainiø medþiotojø ir þvejø draugijoje vyksta naujai stojanèiø á medþiotojus mokymas. Norà tapti medþiotojais pareiðkë 35 gyventojai.

Jie kiekvienà savaitæ renkasi iðklausyti mokymo programos, kurioje pateikiamos þinios apie draugijos veiklà ir pobûdá, medþiojamøjø gyvûnø ávairovæ, jø gyvenimo bûdà ir selekcijà. Bûsimieji medþiotojai supaþindinami

buvo ádarbinti pagal vieðøjø darbø programà. Vasará rajono seniûnijose vieðuosius darbus dirbo 36 darbo ieðkantys þmonës.

Pasak Pelëdnagiø seniûno Valentino Tamulio, daugelis seniûnijø kovà neturëjo poreikio vieðiesiems darbams, mat aplinkos tvarkymo darbams pakako uþ socialines paðalpas dirbanèiø þmoniø rankø. su aplinkosaugos reikalavimais, veterinarijos þiniomis, saugiu elgesiu medþioklëse, ðaunamaisiais ginklais, jø ásigijimo bei laikymo reikalavimais.

Stojamasis egzaminas vyks geguþës 2 dienà Kaune.

TIES VANDENTIEKÁ Vandentiekio ir buitiniø nuotekø tinklus Alyvø gatvëje Këdainiuose árengs uþdaroji akcinë bendrovë „Kedmela“. Ði bendrovë laimëjo rajono savivaldybës skelbtà vieðøjø pirkimø konkursà, pasiûliusi atlikti darbus uþ 98,3 tûkst. litø.

Balandá situacija jau kitokia: Pelëdnagiø seniûnijoje nuo balandþio 2 dienos vieðuosius darbus dirba septyni gyventojai, Krakëse du, Vilainiuose keturi, Josvainiuose du.

Pelëdnagiuose vyrai remontuoja patalpas, moterys gyvenvietëse rûpinasi tvarka. „Daugiausia þmoniø priimame dirbti vieðuosius darbus vasarà, – aiðkino V. Tamulis. – Mûsø seniûnijoje kartais vienu metu darbuojasi 15–16 þmoniø.“ Ðiais metais Pelëdnagiø seniûnija á vieðuosius darbus planuoja priimti penkiasdeðimt darbo neturinèiø gyventojø. Su kiekvienu pasiraðoma dviejø mënesiø darbo sutartis. Taèiau seniûno V. Tamulio teigimu, ne visi darbo birþos atsiøsti ásidarbinti þmonës „iðkenèia“ du mënesius – neretai sutartis tenka nutraukti dël darbo drausmës paþeidimø.

Aðtuntoke, mokykis

,,Atþalyno“ gimnazijoje!

Tai konkurencinga gimnazija, kurioje sudaromos galimybës pasirinkti mokymosi kryptis ir, sëkmingai jà baigus, studijuoti aukðtosiose mokyklose.

Kvieèiame aðtuntokø tëvelius balandþio 19 d. 17 val. atvykti á gimnazijà susipaþinti su jos veikla, o aðtuntokus 19 val. á renginá „Atþalynieèiø balsas – 2013“. „Atþalyno“ gimnazijos bendruomenë

galima ásigyti „Sodroje“

Nuo ðiø metø balandþio 1 d. þemës ûkio ir miðkininkystës paslaugas pagal V yriausybës patvirtintà sàraðà, kurios yra laikinos arba vienkartiVyriausybës nës ir kurioms teikti nereikalingi specialûs ágûdþiai ágûdþiai,, kvalifikacija, leidimai leidimai,, paþymëjimai paþymëjimai,, gyventojai gali teikti naudodami þemës ûkio bei miðkininkystës paslaugø kvitus. Asmenys, gaunantys paslaugas pagal kvitus, turi ásigyti paslaugø kvitø knygeles. Ásidëmëtina – knygeles galima ásigyti tik „Sodros“ teritoriniuose skyriuose. Paslaugø kvitø knygelës asmenims iðduodamos pagal pateiktus apmokëjimà árodanèius dokumentus (bankinius pavedimus, mokëjimo nurodymus) su kredito ástaigos arba mokëjimo ástaigos þyma, kvitus ar kitus dokumentus, árodanèius ávykdytà apmokëjimà. Gavæs knygelæ, asmuo pasiraðo Paslaugø kvitø knygelës iðdavimo þurnale.

Uþ Paslaugø kvitø knygeles apmokama á Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos

Dëkojame

finansavimo sàskaità AB DNB banke LT824010042400093865, nurodant mokëjimo kodà 400.

Knygelës kaina – 5,75 Lt. Norintieji Paslaugø kvitø knygeles ásigyti „Sodros“ Kauno skyriuje ir jo padaliniuose, turi kreiptis ðiais adresais: A. Mickevièiaus g. 42, Kaunas, Kauno g.

20/Taikos g. 10, Jonava, Baþnyèios g. 4, Kaiðiadorys ir Knypavos Rinkos aikðtë 1, Këdainiai.

Iðsamesnë informacija visais socialinio draudimo klausimais teikiama telefonu 1883. „Sodros“ Kauno skyriaus inf.

Nuoðirdþiai dëkojame kaimynams, draugams, giminëms, bendradarbiams, giesmininkams ir visiems, kurie uþjautë, padëjo ir buvo ðalia begalinio skausmo, liûdesio ir netekties valandà, palydint á paskutinæ kelionæ brangià þmonà ir mamà Angelæ Þvikienæ.

Vyras Antanas ir sûnûs Vytenis ir Aurimas su ðeima

Labai nuoðirdþiai dëkojame kaimynams, giminëms, draugams, bendradarbiams ir visiems, kurie buvo ðalia, uþjautë ir padëjo palaidoti mûsø brangià mamytæ Adëlæ Blandienæ.

Dukros Vida, Kristina, Elytë su ðeimomis

Nuoðirdþiai uþjauèiame Lionæ Palevièienæ ir jos sûnø Artûrà su ðeima dël vyro ir tëvo Alberto mirties.

Janina ir Algimantas Juknevièiai

2013 m. balandþio 13 d.

3

Kaimynams uþ pamokymus atsilygino gaisru nystëje jau liepsnojo ir gaisro gesinti sulëkë ugniagesiai ið Okainiø, Ðëtos, Pagiriø ir Këdainiø, á girtà K. P. galvà toptelëjo mintis, kad átarimai vis dëlto kris ant jos, todël nusprendë, kad reikia padegti ir savo tëvo ûkiná pastatà, tada atrodys, jog tai – svetimø þmoniø darbas.

/Atkelta ið 1 psl./

Vidurnaktá pamatë degant 1937 metais gimæs Paeþeriø kaimo gyventojas J. K. degantá savo ûkiná pastatà pamatë praëjusiø metø spalio 2-osios vidurnaktá. Ðiek tiek jaudindamasis dël laukianèio vizito pas gydytojus vyriðkis prastai miegojo, todël pirmas ir pamatë lauke sklindanèià átartinà ðviesà.

Nuëjæs prie lango ir pamatæs nuo kaimynø pusës deganèià savo malkinæ, sodybos ðeimininkas pats iðkvietë ugniagesius, bet netrukus ugnis persimetë ir á darþinæ, o paskui – ir á tvartà.

Savininko akivaizdoje ugnis surijo malkinæ su deðimèia kubiniø metrø malkø, darþinæ su trimis tonomis ðieno, tona aviþø, maþdaug dviem tonomis kitokiø grûdø, ávairiais padargais ir dukters automobiliu „Nissan Micra“, taip pat smarkiai apniokojo tvartà, kuriame þuvo maþdaug 26 viðtos.

Paauklëdavo girtaujanèià Tiesà pasakius, raðyti, kad J. K. pirmas pastebëjo gaisrà, nelabai tikslu, nes ðitoje istorijoje buvo þmogus, kuris gaisrà matë nuo pat pirmos jo akimirkos. Tas þmogus – kartu su savo tëvais ir nepilnameèiu sûnumi gyvenanti kaimynë K. P., kuri ir padegë pastatus.

Sumëtyti pëdø nepavyko

Neþinodamas në neátartum, kad ûkinis pastatas buvo nukentëjæs nuo gaisro, taèiau dabar jis – maþesnis nei buvo prieð tai.

Kartà jau teista K. P. policijos pareigûnams ir teismui prisipaþino, kad bûdama kaip reikiant girta ji þiebtuvëliu uþdegë kuokðtà ðiaudø ir ákiðo já á kaimynø malkinæ.

Nors ir padegëja, ir nukentëjusysis su þmona teigë, kad su kaimynais gerai sutarë, nesipyko, taèiau K. P. prisipaþino, kad jai pradëjus girtauti kaimynai jà paauklëdavo, o tai jai nepatiko, ypaè dël to, kad neprigirdinti kaimynë kalba pernelyg garsiai ir jos pamokymus girdëdavo aplinkiniai.

Padegusi vël sëdo prie stalo Mintis uþ pamokymus kaimynams atsilyginti gaisru K. P. kilo netikëtai, kai visà dienà girtavusi su buvusiu draugu ir seserimi artëjant vidurnakèiui nuëjo á lauko tualetà.

Moteris sakë, kad padegusi malkinæ iðkart dël to pasigailëjo ir bandë gesinti, taèiau ugnis buvo greitesnë uþ jà, todël parëjusi ið lauko vël sëdo prie stalo ir elgësi taip, tarsi nieko nebûtø ávykæ.

O paskui, kai pastatai kaimy-

Nuëjusi á savo tëvo ûkiná pastatà, K. P. padegë jame ðienà ir gráþusi vël lyg niekur nieko vaiðinosi, o kas buvo toliau, sako, dël girtumo nebeprisimenanti.

Nieko ypatinga ir nebuvo, nes ðalimais darbavæsi ugniagesiai netrukus uþgesino naujai padegtà pastatà. Tiesa, ðis vis dëlto spëjo nukentëti: nudegë dalis stogo, niekais nuëjo apie dvi tonos ðieno.

Nors ir kaip K. P. stengësi sumëtyti pëdas, padegimu vis dëlto buvo átarta jinai. Demaskuota ji gailëjosi ir dievagojosi, kad blaivi bûdama to nebûtø dariusi. Tarp kitko, spalio 2-osios paryèiais, apie ðeðtà valandà, patikrinus padegëjos girtumà, ðis siekë 2,03 promilës.

Priteisë kompensuoti þalà 2007-øjø lapkritá K. P. buvo nuteista uþ plëðimà, ir jos teistumas dar buvo neiðnykæs, kai ðiemet kovà ji stojo prieð teismà dël

dviejø naujø nusikaltimø.

Tai, kad padegë kaimynø pastatà, teisine kalba vadinama turto sugadinimu visuotinai pavojingu bûdu, o savo tëvø pastato padegimas – pasikësinimas sugadinti turtà tokiu pat bûdu, siekiant nuslëpti pirmojo nusikaltimo aplinkybes.

Uþ abu nusikaltimus teismas skyrë subendrintà galutinæ bausmæ – laisvës atëmimà metams ir devyniems mënesiams. Be to, nuteistoji turës atlyginti kaimynams visà padarytà turtinæ þalà, kompensuoti advokatams iðleistus pinigus ir dar atlyginti po 1 tûkst. litø neturtinës þalos.

Labai padëjo bendrovë Kai „Rinkos aikðtës“ þurnalistai apsilankë Paeþeriuose, nuo gaisro jau buvo praëjæs pusmetis, ir akivaizdþiø gaisro pëdsakø J. K. sodyboje nebebuvo matyti.

Sodybos ðeimininkas pasakojo, kad po gaisro jo ðeimai labai pagelbëjo Okainiø þemës ûkio bendrovë, kuriai vadovauja Vilius Samuolis. Bendrovë padëjo sutvarkyti degësius, naujai uþdengti ûkinio pastato stogà, skyrë ir technikos, ir statybiniø medþiagø, ir darbo rankø.

Paklaustas, ar po gaisro labai sugedo santykiai su kaimynais, kuriø dukra padegë jo ûkiná pastatà, J. K. atsakë, kad su K. P. tëvais bendravimas nenutrûko.

Motinos sumuðta paauglë – ligoninëje Apvogtas këdainietis policija nenusivylë

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Motinos sumuðta penkiolikametë kreipësi á savo seniûnijos socialinius darbuotojus, ir dabar motinai gresia baudþiamoji atsakomybë.

Ikiteisminá tyrimà dël ðio ávykio policija pradëjo praëjusá treèiadiená.

Á policijà atlydëjo specialistë Á Policijos komisariatà paauglë, gimusi 1997 metais, buvo atlydëta rajono savivaldybës administracijos Vaiko teisiø apsaugos skyriaus vyr. specialistës, o á ðá skyriø mergaitë atvaþiavo kartu su Vilainiø seniûnijos socialine darbuotoja.

Ir minëtø ástaigø darbuotojoms, ir komisariato pareigûnams paauglë papasakojo, kad praëjusio antradienio vakare, apie 18 val., namuose, esanèiuose Vilainiø kaime, jà laidu sumuðë motina I. S., gimusi 1980 metais.

Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas, o paauglë paguldyta á Këdainiø ligoninæ.

Paguldë ne dël sumuðimø Vaiko teisiø apsaugos skyriaus vedëja Vilima Jucevièiûtë „Rinkos aikðtei“ paaiðkino, kad mergaitë á ligoninæ paguldyta ne dël sumuðimø, o todël, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui motinai negalima artintis prie dukters.

Vadovaujantis Apsaugos nuo

smurto artimoje aplinkoje ástatymu, smurtautojai daþniausiai laikinai iðkeldinti ið namø, kuriuose gyvena jø smurto aukos, taèiau ðiuo atveju to padaryti neámanoma, nes motina privalo rûpintis kitu savo vaiku.

Taigi nebeliko nieko kita, kaip tik paimti ið namø paèià nukentëjusiàjà.

Negalës gráþti á namus V. Jucevièiûtës teigimu, ligoninëje mergaitë praleis tik kelias dienas, kol bus iðtirta jos sveikata ir paruoðti visi dokumentai, reikalingi laikinam apgyvendinimui vaikø globos ástaigoje. „Kol vyks tyrimas, mergaitë negalës gráþti á savo namus. Vëliau, iðaiðkëjus visoms ávykio aplinkybëms, spræsime, ar turëtume palikti jà globos namuose, ar galima gràþinti á ðeimà“, – sako Vaiko teisiø apsaugos skyriaus vedëja.

Jos þiniomis, vilainieèiø ðeima, kurioje atsitiko toks dalykas, nëra socialinës rizikos ðeimø sàraðe. Sumuðtos mergaitës tëvai iðsiskyræ, ir dukra gyvena su savo motina, kuri yra sukûrusi antrà ðeimà.

Dël kokiø prieþasèiø motina griebësi smurto, paaiðkës ikiteisminio tyrimo metu.

Nuosprendis jau ásiteisëjo Smurtas prieð vaikus ðeimose – ne retenybë, taèiau ir kreipimasis dël jo á policijà irgi jau nebestebina visuomenës.

Ðtai neseniai ásiteisëjo Këdainiø rajono apylinkës teismo nuosprendis, kuriuo 1964 metais gimæs G. J. nuteistas laisvës atëmimo bausme uþ tai, kad sumuðë maþametæ sugyventinës dukterá.

Teismu pasibaigæs konfliktas ávyko praëjusiø metø spalio 21-osios vakare, kai Ðëtos gatvëje esanèiame bute girtas vyriðkis piniginëje pasigedo pinigø ir dël to uþsipuolë maþametæ sugyventinës dukterá.

Nors mergaitë neigë ëmusi pinigus, G. J. tuo netikëjo ir bene ðeðis kartus trenkë jai ranka per veidà, pamuðë aká ir prakirto lûpà.

Laikinai globoja pusseserë Iðgàsdinta mergaitës motina nubëgo pas kaimynus ir papraðë iðkvieti policijà.

Po ávykio ði mergaitë irgi buvo paimta ið ðeimos ir apgyvendinta vaikø globos namuose. Suþinojusi apie tai, suaugusi jos pusseserë parsiveþë giminaitæ á savo namus ir dabar yra laikinoji globëja.

O telefono þinute mergaitës atsipraðæs G. J. po kiek laiko stojo prieð teismà, per posëdá irgi atsipraðinëjo nuskriaustosios ir dël savo poelgio gailëjosi.

Vyriðkis buvo nubaustas septyniø mënesiø nelaisve, taèiau bausmës vykdymas buvo atidëtas pusantrø metø laikotarpiui. Dar G. J. gavo keletà ápareigojimø, be to, turës mergaitei atlyginti 2 tûkst. litø dydþio neturtinæ þalà.

Këdainietis, ðiemet jau du kartus nukentëjæs nuo vagiø, liko dëkingas policijai uþ sëkmingai ir greitai iðaiðkintas vagystes. Á „Rinkos aikðtës“ redakcijà paskambinæs Ðëtos gatvës gyventojas Vytautas Grybauskas sakë, kad balandþio 7-àjà ið jo ûkinio pastato buvo pavogtos viðtos, o vasario pradþioje pagrobtas automobilio „Renault Trafic“ akumuliatorius.

„Ir viena, ir kita vagystës buvo iðaiðkintos per tris dienas.

Abiem atvejais ávykius tyrë tie patys pareigûnai“, – sakë këdainietis.

Jis paminëjo Policijos komisariato Kriminalinës policijos skyriaus vyresnájá tyrëjà Mindaugà Ylà ir vyriausiàjà postiná Feliksà Jurgelioná.

V. Grybauskas sakë esàs nuoðirdþiai dëkingas abiem pareigûnams ir apibendrino: „Policija galime pasitikëti. Akivaizdu, kad didesnæ darbo patirtá turintys pareigûnai sugeba sëkmingai iðaiðkinti nusikaltimus.“

Akacijø gatvëje degë ðiltnamis Treèiadienio rytà Këdainiø miesto Akacijø gatvëje uþsidegë ðiltnamis. Gaisras pastebëtas apie ðeðtà valandà.

Ið mediniø konstrukcijø pastatytas ir polietileno plëvele aptrauktas apie deðimties metrø il-

gio ir ðeðiø metrø ploèio ðiltnamis buvo ðildomas, jame buvo auginami daigai. Gaisras kilo nuo netinkamai árengtos ar netinkamai naudojamos krosnies ir savininkams padarë dideliø nuostoliø – buvo sugadinta apie 700 daigø, nukentëjo pats ðiltnamis.

Trijulë sotinosi svetimu maistu Krakiðkë, naktá liepusi ið jos namø iðeiti nepraðytiems sveèiams, buvo jø iðkoneveikta ir sumuðta sumuðta..

Ketvirtadienio naktá, apie 3 val., pro nerakintas duris áëjæ á svetimus namus, 1985 metais gimæs J. R., 1987 metais gimæs M. S. ir

1988 metais gimæs E. T. nuëjo á virtuvæ ir pradëjo valgyti, o kai krakiðkë D. J. liepë jiems iðeiti, vienas jø puolë keiktis ir trenkë bei áspyrë á galvà. Trijulë pabëgo á virtuvæ atëjus sumuðtosios tëvams. „Rinkos aikðtës“ inf.

4

2013 m. balandþio 13 d.

Ko neávertino prezidentë, ávertins þmonës Giedrûna GIRDENYTË

Per visà ðalies þiniasklaidà nuvilnijo prezidentës Dalios Grybauskaitës replika. Atsakant á þurnalistø klausimà. Kaip ji vertinanti naujos V yriausybës 100 Vyriausybës dienø darbà. Prezidentë atsakë, kad vertins tada, kai bus kà vertinti yriausybë dar vertinti.. Atseit, V Vyriausybë nenuveikë nieko. Kà galima bûtø ávertinti ið prezidentûros aukðtybiø.

Kurèias tas, kuris nenori girdëti?

Daugiabuèiø renovacijos srityje ði Vyriausybë per 100 dienø padarë daugiau, nei buvusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybë per visus ketverius savo kadencijos metus!

Po ketveriø metø tuðèio buvusios Vyriausybës kalbëjimo, dabartinë Vyriausybë þengë konkreèius þingsnius. Ávertintos galimybës. Visoms savivaldybëms pateikti konkretûs skaièiai. Kiek daugiabuèiø jose bus renovuota. Ðtai këdainieèiai jau þino, kuriuos daugiabuèius rajono savivaldybë jau átraukë á renovuotinø sàraðà. Atliekami skaièiavimai, rengiami projektai, ruoðiamos sàlygos konkursams, telkiami statybininkai.

Pastarasis uþdavinys – vienas ið sunkiausiø. Kadangi per pastaruosius ketverius metus, statyboms susitraukus, daugiau kaip 100 000 statybininkø iðëjo á darbo birþà. Arba emigravo. Á uþsiená – darbo ir duonos ieðkoti. Tad dabar reikia vienus susigràþinti, kitus – ið naujo paruoðti. Ir ði veikla jau vyksta sparèiais tempais.

Atrodytø, nematyti, negirdëti viso to – neámanoma. Bet, matyt, neveltui vienas màstytojas pasakë: „Nëra labiau kurèio uþ tà, kuris nenori girdëti.“

Ledynmeèio eros pabaiga Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaièio pradëtà sveikatos apsaugos reformà kai kas lygina su þemës drebëjimu sveikatos apsaugos srityje. Bent jau lyginant su praëjusiais ketveriais metais vykdyta reforma. Kuri buvo ne reforma, o tik elementarus maþinimas.

Ligoniniø ir jø skyriø. Lovø. Etatø. Lëðø. Ir visko, kà tik galima sumaþinti. Susiaurinti. Nukirpti. Apriboti. Áskaitant ir patá gydymà. Tuo paèiu metu já centralizuojant ir koncentruojant.

Këdainieèiai dar gali dþiaugtis, kad vietos savivaldybei ir medikams pavyko atsilaikyti prieð liberalkonservatoriø „reformos“ buldozerá. Susiruoðusioms gimdyti këdainietëms dar nereikia kratytis kelias deðimtis kilometrø.

Kaip gimdyvëms ið daugelio kitø rajonø. Kurioms tenka belstis kaþin kur, kol prisibeldþia medicinos pagalbos. Mûsø ligoninëje dar paliktas gimdymo skyrius. Ir reanimacinis. Todël galime „kaifuoti“.

Ir uþjausti tuos rajonus, kuriems ne taip pasisekë.

Dabar sveikatos apsauga po ilgos pertraukos vël lyg ir mëgina gráþti prie paprasto þmogaus. Tai lyg ledynmeèio eros pabaiga sveikatos apsaugos srityje. Ir, kaip ir kiekvienà kataklizmà, jà lydi didþiausias triukðmas. Sukeltas naujø projektø ir naujø pertvarkos planø. Bei pirmøjø jos þingsniø.

Nepastebëti, nematyti ir negirdëti jø – neámanoma. Nebent reziduotum kaþkur aukðtybëse. Ið kuriø þiûrint, kaip ið kokio Eifelio bokðto, ir mes, ir mûsø darbai bei problemos – tik smulkûs aguonos grûdeliai...

Bet pats svarbiausias naujosios valdanèios koalicijos nuopelnas – kad ji atsigræþë veidu á þmones. Á jø problemas ir rûpesèius.

Anot Meèislovo Laurinkaus, buvusioji A. Kubiliaus Vyriausybë akcentavo tik finansines problemas. Ir apsiribojo vienu labai siauru krizës áveikimo aspektu. O dabartinë Vyriausybë iðplëtë savo interesø laukà. Ir jo centre bando pastatyti þmogø. Ir jo gerovæ.

Vieni lygûs, kiti lygesni? Ðtai pavyzdys. Visi þinome, kokia sunkia naðta ant mûsø peèiø gula ðildymo kaina. Ypaè ásiaitrinusi mums per ðià ðaltà ir ilgà þiemà. Ði naðta atrodo dar sunkesnë, kai þinai, kad kitose valstybëse ðildymas þmonëms kainuoja daug maþiau. Ðtai kokià informacijà praneðë Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas: Helsinkyje, kur þiema iki pusantro mënesio ilgesnë, o jos temperatûra 5 laipsniais þemesnë nei Vilniuje, ðildymas kainuoja kone perpus maþiau, nei pas mus. Nors suomiai irgi perka dujas ið Rusijos...

Naujoji valdanèioji koalicija pateikë ástatymo pataisà – dar metams, iki 2014-øjø gruodþio 31 dienos, pratæsti 9 proc. PVM lengvatà ðilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms ðildyti ir karðtam vandeniui ruoðti. Ði lengvata – geras dalykas.

Lengvinantis mokëjimø naðtà þmonëms. Bet tik kai kuriems.

Kadangi dabar pagal ástatymà lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas tik centralizuotai besiðildantiems gyventojams. Juk iki ðiol skirtingi ðildymo bûdai lemia skirtingà PVM dydá. Nes individualiø namø savininkams bei tiems daugiabuèiø gyventojams, kurie ðildymui naudoja malkas, anglá, elektros energijà ar gamtines dujas, taikomas kelis kartus didesnis PVM tarifas. Taigi ir mokëti uþ ðildymà jiems tenka daug daugiau.

Tokiu bûdu ði gyventojø grupë atsiduria nelygiavertëje, daug blogesnëje padëtyje uþ tuos, kurie gyvena bûstuose, kuriuose yra árengta centralizuoto ðildymo sistema. Nors pastarøjø yra maþiau negu pusë.

Todël Viktoro Uspaskich iniciatyva Seimo Darbo partijos frak-

cija uþregistravo Pridëtinës vertës mokesèio pakeitimo projektà. Ðiuo projektu siekiama, kad valstybë nediskriminuotø në vienos gyventojø grupës. Ir visi pilieèiai galëtø mokëti uþ ðilumà maþiau. Tai – siûlymas visiems gyventojams taikyti vienodas ðildymo lengvatas.

Kaip tarë, taip padarë Na, pagaliau prisiminkime patá pirmàjá naujosios Vyriausybës sprendimà – iki 1 000 litø padidinti minimalø mënesio atlyginimà. Ir dar prisiminkime, kaip ilgai derëjosi buvusi Vyriausybë. Kol pagaliau iðdráso pridëti prie tada buvusios minimalios 800 litø algos dar 50 litø (beje, tuo paèiu metu itin dosniai dalijusi priedus prie atlyginimø savo ministerijø ir departamentø klerkams).

Taigi jau paèiomis pirmosiomis valdymo savaitëmis, pirmaisiais naujos Vyriausybës sprendimais buvo pradëti vykdyti rinkëjams duoti Darbo partijos paþadai.

Opozicijoje atsidûræ buvæ valdantieji liberalkonservatoriai pakëlë didþiausià triukðmà. Gàsdindami Lietuvos þmones nauja Apokalipse. Kurià atseit sukels minimalios algos padidinimas. Tokie graudûs verksmai kilo, lyg valstybei bûtø atëjæs galas.

Tarp didþiausiø raudotojø buvo liberaliojo Laisvosios rinkos instituto atstovë Rûta Vainienë, buvæs premjeras A. Kubilius ir visa jo komanda. Áskaitant ir buvusá susisiekimo ministrà liberalà Eligijø Masiulá. Taip, taip, tà patá, kuris dar neseniai aiðkino Lietuvai, kad uþ maþesná kaip 5 000 litø atlyginimà gali dirbti tiktai debilai.

Graþu buvo klausytis, kaip tie valstybës patriotai dëjo naujàjà valdþià á ðuns dienas uþ tà iki 1 000 litø padidintà minimalià algà. Kurià gauna beveik treèdalis visø ðalies dirbanèiø þmoniø. Nors patys patriotai triûsia anaiptol ne ið pliko patriotizmo, bet uþ labai soèius atlyginimus. O dar sotesniø, ðimtatûkstantiniø ir milijoniniø nepagailëjo visokiems konsultantams ið uþsienio. *** Ir kà gi? Þadëtoji Apokalipsë taip ir neprasidëjo. Valstybë nesugriuvo. Në viena ponø A. Kubiliaus, E. Masiulio ir kt. juodoji pranaðystë neiðsipildë. Norom nenorom teko pripaþinti, kad minimalios algos padidinimas iki 1 000 litø buvo laiku þengtas teisingas þingsnis. O kas nenori to pripaþinti, tie tyli, kaip uþkandæ þadà.

Kartu su jais tyli ir prezidentë. O jeigu ir prabyla, tai tik tam, kad pasakytø, jog kalbëti nëra apie kà. Jog vertinti nesà ko. Galbût todël, kad dirbanèiø þmoniø gyvenimo sàlygø gerinimas prezidentei nesvarbus? Paties darbo prestiþo ûgtelëjimas nieko nevertas?

Taèiau neturëtumëm tuo stebëtis.

Nes atrodo, kad S. Daukanto aikðtës rûmø gyventojams svarbi ne tautieèiø, o tik Europos Sàjungos politikø nuomonë...

Karðtoji linija

Norime graþaus kiemo „Tarp J. Basanavièiaus gatvës 15ojo ir 11A daugiabuèiø namø, „Techaso“ prekybos centro bei kitø pastatø plyti didelë aikðtë. Jos viduryje árengta kompaktiðka þaidimø aikðtelë patiems maþiesiems vaikams, viename pakraðtëlyje yra nedidelis aptvaras – ten dujø saugykla. Ir viskas. O ðiaip visa didelë aikðtë – tuðèia. Vasarà apauga þole ir piktþolëmis. Pakraðèiuose automobiliø savininkai sustato savo maðinas, todël pavasará ir rudená tie aikðtës pakraðèiai labai iðklampoti. Niûrus vaizdas, kurá kasdien matome pro langà...

Apie 1997-uosius ar 1998-uosius metus kreipiausi á miesto seniûnijà. Klausiau, ar galiu pati pradëti apþeldinti apleistà aikðtæ, pasodinti dekoratyviniø krûmø ir medeliø. Seniûnijos darbuotoja man atsakë, kad ði aikðtë bus tvarkoma pagal specialistø parengtà planà. Þadëjo, kad netrukus bus pradëti tie darbai. O jeigu pavieniai gyventojai uþsiims saviveikla sodindami þeldinius, tai paskui greièiausiai reikës juos persodinti ið naujo, arba visai paðalinti.

Praëjo 15 metø, bet mûsø kieme niekas nepasikeitë. Aikðtë tarp namø kaip buvo, taip ir liko apleista dykvietë. Niekas net nebandë jos tvarkyti. Ar tai dar áeina á seniûnijos darbo planus, o gal jau iðbraukta?“ – raðo këdainietë, J. Basanavièiaus g. gyventoja, prisistaèiusi

Ninos vardu.

Pakomentuoti J. Basanavièiaus gatvës gyventojos laiðkà papraðëme Këdainiø miesto seniûnijos seniûnà Alvydà KLEIVÀ: „Prieð 15 metø seniûnijoje nedirbau, taigi apie to meto seniûnijos planus dël J. Basanavièiaus gatvëje esanèios aikðtelës tarp 15-ojo, 11A ir kitø daugiabuèiø namø sutvarkymo nieko negaliu pasakyti. Dabartinë ðio kvartalo gyventojø iniciatyva graþiau sutvarkyti ir apþeldinti ðá tuðèià plotà yra sveikintina. Taèiau gyventojai negali to daryti savo iniciatyva. Po aikðte yra poþeminis inþineriniø trasø tinklas. Tiek sodinant medelius, tiek jiems augant ir giliau ásiðaknijant, ðios trasos gali bûti apardytos, uþkimðtos ar kitaip joms pakenkta. Prieð pradedant kokius nors darbus ðiame plote, ties juo turi padirbëti specialistai, turi bûti parengtas detalusis planas.

Todël patarèiau gyventojams pirmiausia raðtu kreiptis á rajono savivaldybës Architektûros ir urbanistikos skyriaus landðafto architektæ bei iðdëstyti savo pageidavimus.“

Kai skaitiklá pakeièia nauju „Mano bute UAB „Këdainiø vandenys“ neseniai pakeitë ðalto vandens skaitiklá. Viskas bûtø gerai, jei tas skaitiklis bûtø naujas.

Taèiau pavyko áþiûrëti, kad jis pagamintas 1995 metais. Ir jau naudotas – skaitiklio skaièiukai per ðimtà persivertæ.

Atsiskaitymo knygelëje skaitiklá pastatæs meistras paþymëjo, nuo kokio rodmens turime mokëti, dël to problemø lyg ir nebûtø.

Taèiau að nepasitikiu tokiu senu skaitikliu. Jei „Këdainiø vandenys“ negali nupirkti ir árengti naujo, að pati galëèiau nusipirkti!“ – su tokiu priekaiðtu vandens tiekimo ámonei á laikraðèio redakcijà kreipësi J. Basanavièiaus gatvës gyventoja.

UAB „Këdainiø vandenys“ direktorius Kæstutis VAITKEVIÈIUS paaiðkino, kad ðalto vandens skaitikliai vartotojø butuose turi bûti keièiami kartà per ketverius metus.

Nuimtus naudotus skaitiklius vandens tiekëjai veþa á Kaunà, kur atliekama metrologinë patikra, jei reikia – remontas.

Atsakingoje ámonëje patikrintas, metrologinës patikros lipdukà ir aktà turintis skaitiklis tekantá vandená skaièiuoja visiðkai patikimai.

Patikrinti ir patikimai veikiantys skaitikliai montuojami butuose, kuriø skaitiklius reikia paimti planinei patikrai. Nenauji, jau naudoti skaitikliai „migruoja“, bet svarbiausia, kad jie tiksliai skaièiuoja suvartotà vandená.

Beje, senesni skaitikliai nëra labai jautrûs ir menko vandens laðëjimo neskaièiuoja. Kuo naujesnës kartos vandens skaitiklis, tuo tiksliau jis skaièiuoja. Paprastai naujesni skaitikliai priskaièiuoja ðiek tiek daugiau vandens negu senesni. „Jei gyventojas átaria, kad vandens skaitiklis netiksliai skaièiuoja, gali papraðyti neplaninës patikros, – tvarkà paaiðkino K. Vaitkevièius.

– Mes nuimsime átarimà keliantá skaitiklá, vietoj jo pastatysime laikinà. Nuimtam skaitikliui bus atlikta patikra. Jei skaitiklis veikia gerai, gyventojo papraðysime padengti patikros ir pastatymo iðlaidas – apie 30 litø.“

2013 m. balandþio 13 d.

5

Ar rajono ðachtiniø ðuliniø vanduo ðvarus?

2013-ieji paskelbti Sveikatingumo metais. TTokiu okiu bûdu þmonës raginami atkreipti dëmesá á ligø prevencijà bei gyvenimo bûdà, rûpintis savo sveikata.

Plataus atgarsio tarp Këdainiø kraðto gyventojø sulaukë ASU VÛÞF Vandens iðtekliø inþinerijos instituto Cheminës analitinës laboratorijos darbuotojø ir mokslo darbuotojø kvietimas Pasaulinës vandens dienos proga iðsitirti nitritø ir nitratø kieká geriamajame vandenyje. Nuo pat ryto neðini spalvingais indais ávairaus amþiaus këdainieèiai skubëjo á mokslo ástaigà, ásikûrusià Vilainiuose, ant Nevëþio kranto. Ðulinio vandens kokybe buvo susirûpinæ ne tik nuosavø namø gyventojai, bet ir sodininkai. Aktyviausi buvo Këdainiø, Pelëdnagiø, Vilainiø ir Dotnuvos seniûnijø gyventojai, maþesnio susidomëjimo sulaukta ið Josvainiø, Krakiø, Ðëtos, Surviliðkio ir Gudþiûnø seniûnijø. Dþiugu, kad þmonës rûpinasi vandens kokybe, domisi ðuliniø prieþiûra ir apsauga, mat taip galima sumaþinti ar netgi iðvengti tarðos.

Iðtyrus 241 ðulinio (gylis svyravo nuo 4–12 m) vandená nustatyta, kad nitratais uþterðti 48 proc. ðuliniø, daug ið jø yra Këdainiø mieste. Didþiausia koncentracija 417 mg/l (leidþiama 50,0 mg/l riba) uþfiksuota Vilainiø seniûnijoje. Nitritø geriamajame vandenyje buvo nedaug. Tyrimø rezultatai rodo, kad vis dar aktuali ðuliniø vandens tarða nitratais, nors daugelis vandená tyrusiø gyventojø teigë, kad valo ir priþiûri ðulinius. Tarðos atsiradimà galëjo nulemti individualios aplinkybës ir prieþastys.

Vandens sudëties poveikis sveikatai Yra susiformavusi neteisinga nuostata, kad geriamasis vanduo ið ðuliniø bei vandentiekio yra per kietas ir kenkia sveikatai. Mitybos specialistø teigimu, su ðiuo vandeniu gauname vos pusæ reikiamos mineraliniø medþiagø paros normos. Kraujagyslës „kalkëja“ ne nuo kieto vandens, atvirkðèiai, þmoniø, vartojanèiø toká vandená, mirtingumas nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø yra maþesnis. Nepatariama gerti tik virintà vandená, nes ant arbatinuko sieneliø nusëda naudingø þmogui mineraliniø druskø. Inkstø ir tulþies akmenligës prieþastis – taip pat ne kietas vanduo, o medþiagø apykaitos sutrikimai ar netinkamas maisto papildø vartojimas. Nereikëtø labai daþnai gerti mineralinio vandens, nes organizme gali padidëti mineraliniø druskø kiekis.

Dirbtinai minkðtinant geriamàjá vandená buitiniais vandens filtrais, jame esantis jonø keitiklis suriða kalcio ir magnio jonus, o á minkðtinamà vandená iðstumia natrio jonus. Natris nepageidaujamas vandenyje, skirtame kûdi-

Norint vartoti saugø ir kokybiðkà vandená, reikia tinkamai pasirinkti ðulinio vietà, já árengti ir priþiûrëti.

kiø maistui, taip pat esant padidëjusiam kraujo spaudimui ir sergant inkstø ligomis.

Organizmas blogai pasisavina distiliuotà, elektrolitø neturintá vandená, su juo ið organizmo paðalinamos mineralinës medþiagos. Þmoniø sveikatai ar netgi gyvybei yra pavojinga cheminë (nitritø, nitratø, amonio kiekis) ir mikrobinë (þarninës lazdelës, þarniniø enterokokø kiekis) tarða.

Su maisto produktais ar geriamuoju vandeniu á organizmà patekæ nitratai ir nitritai veikia kaip kraujo nuodai – sukelia methemoglobinemijà, kai organizme sutrinka deguonies perneðimas á audinius. Nitratais uþterðtas vanduo, kai jis panaudojamas miðiniams ruoðti, yra ypaè pavojingas kûdikiams – apsinuodijimas gali bûti mirtinas. Toká vandená pavojinga vartoti nëðèiosioms, senyvo amþiaus þmonëms, sergantiesiems ðirdies ir kraujagysliø bei kvëpavimo takø ligomis. Suaugusiø þmoniø organizmui nitratai pavojingesni dël nitritø transformacijos (jungimosi su aminais) á kancerogeniðkus nitrozaminus.

Nustaèius vandenyje mikrobinæ tarðà, atsiranda pavojus susirgti infekcinëmis ligomis. Mikrobinës tarðos galima iðvengti vandená virinant, taèiau nitratø koncentracija padidëja, kai dalis vandens iðgaruoja. Nitratais uþterðtà vandená pavojinga gerti, taèiau já galima naudoti skalbimui ar praustis.

Tarðos ðaltiniai Ðuliniø vanduo yra arèiausiai þemës pavirðiaus esantis gruntinis vanduo (daþniausiai – 5–15 m gylyje), kuris labiausiai reaguoja á terðiamà ûkinæ aplinkà. Terðalai á ðuliná patenka ne tik ið paèios artimiausios aplinkos. Uþterðto gruntinio vandens plotas gali susiformuoti apie 145 m spinduliu, priklausomai nuo geologiniø bei hidrogeologiniø sàlygø ir ûkinës veiklos intensyvumo.

Pagrindiniai terðalø (organi-

niø baltyminiø medþiagø) ðaltiniai yra tràðos, mëðlas, ið tvarto ir lauko tualetø besisunkianèios srutos, pûvanèios augalinës liekanos.

Dirvoþemyje ar vandenyje oksiduojantis organinëms medþiagoms, susidaro azoto junginiai (amonis, nitritai ir nitratai). Jø perteklius dirvoþemyje, intensyvios tarðos vietose, iðplaunamas á gruntiná vandená ir já uþterðia. Ðuliniø vandens kokybei bûdingas sezoniðkumas. Ypaè jie uþsiterðia pavasario polaidþio, potvyniø metu ir vasarà po liûèiø, kai pavirðinë tarða intensyviai skverbiasi á gruntà ir taip uþterðia negiliø ðuliniø vandená. Sausmeèiu, nuslûgus ðulinio vandens lygiui, tarða padidëja dël dugne susikaupusio dumblo.

Nuo pavirðinës tarðos labiau apsaugoti gilûs (daugiau kaip 20 m), græþtiniai ðuliniai, jø vandens kokybë panaði á vandentiekio.

Kaip þinoti, ar vanduo uþterðtas

laidþio, krituliø vanduo, prie jo nesikauptø pavirðinis vanduo. Atsiþvelgiant á poþeminio vandens tëkmës kryptá, galimos tarðos ðaltiniai (atstumas ne maþesnis kaip 50 m) turëtø bûti þemiau negu ðulinys. Ðulinys iki gyvenamojo namo turëtø bûti ne arèiau kaip 7 m, iki garaþo, ûkinio pastato ar ðiltnamio – 10 m, iki tvarto, mëðlidës ir kompostavimo aikðtelës, iðgriebimo duobës – 25 m, iki lauko nuotakyno – 15 m. Ðulinio rentiniuose ir jø tarpuose neturi bûti plyðiø bei kiaurymiø, virðutinis rentinys pakeltas virð þemës pavirðiaus 0,8 m. Dugne árengiamas 0,4–0,6 m storio smëlio ir þvyro filtras.

Aplink ðuliná árengiama 1,5 m gylio ir 0,7–0,8 m ploèio plûktinë molio arba priemolio uþtûra, kuri uþpilama 20 cm storio þvyro sluoksniu. Ðulinys turi turëti stogelá arba dangtá, ventiliacijos angà, o vandená geriausia pumpuoti siurbliu, jeigu tokios galimybës nëra – semti tam skirtu kibiru.

20 m spinduliu aplink ðuliná draudþiama træðti, plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kità veiklà, kuri gali bûti vandens uþterðimo prieþastimi.

Prieþiûra, valymas ir dezinfekavimas Nutirpus sniegui ir pasibaigus polaidþiui reikëtø iðsitirti ðulinio

vandená. Jeigu vanduo uþterðtas, iðvalyti ðuliná.

Prieð já valant, iðpumpuojamas ar iðsemiamas vanduo, tada sutvarkomi rentinio sudûrimai bei sienelës, jos nuvalomos. Iðvalomas dugnas ir suformuojamas naujas filtracinis sluoksnis.

Iðvalytas ðulinys dezinfekuojamas, kai vandens mikrobiologiniai rodikliai neatitinka kokybës reikalavimø ir profilaktiðkai – esant uþkreèiamøjø ligø sukëlëjø, plintanèiø per vandená, rizikai, árengus naujà ðuliná ar já suremontavus. Ðuliniø dezinfekcijà gali atlikti visuomenës sveikatos prieþiûros ástaigø arba ámoniø, turinèiø licencijà aplinkos kenksmingumui paðalinti.

Norint, kad ðulinio vanduo bûtø ðvarus, pirmiausia reikëtø nustatyti ir paðalinti tarðos þidinius, be to, galima ásirengti gilesná græþtiná ðuliná, jeigu yra galimybë naudoti vieðojo vandentiekio vandená.

Vanduo visada bus uþterðtas, jeigu jis suteka ið terðiamo kiemo, tvarto, træðiamø darþø ar laukø, jeigu nebus tvarkingas ar valomas ðulinys, nesilaikoma saugiø atstumø.

Vanduo á ðuliná patenka ið palyginti didelio ploto, todël esame atsakingi ne tik uþ savo, bet ir kaimyno ðulinio vandens kokybæ.

Aurelija RUDZIANSKAITË, Stefanija MISEVIÈIENË, Lina ÐMAKOVIENË, ASU VÛÞF Vandens iðtekliø inþinerijos institutas

UAB „Këdainiø vandenys“ valdybos iniciatyva ir 2013 04 10 sprendimu ðaukiamas eilinis visuotinis UAB „Këdainiø vandenys“ (registruota Dotnuvos g. 5, LT-57177 Këdainiai, ámonës kodas 161186428) akcininkø susirinkimas, kuris ávyks 2013 m. geguþës 14 d. 10 val. Këdainiuose, Dotnuvos g. 5.

Susirinkimo darbotvarkë: 1. Dël 2012 metø UAB „Këdainiø vandenys“ metiniø finansiniø ataskaitø rinkinio tvirtinimo.

2. Dël 2012 metø pelno (nuostoliø) paskirstymo.

Informacija teikiama darbo dienomis nuo 7.30 iki 16 val., tel.

(8 347) 51 341, adresu Dotnuvos g. 5, Këdainiai arba el. paðtu jurist@kedainiuvandenys.lt.

Nitratais ir nitritais uþterðtas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo bei spalvos. Todël juslinis vandens savybiø vertinimas gali bûti apgaulingas. Objektyviausià informacijà apie vandens kokybæ galima suþinoti atlikus tyrimus akredituotose, atestuotose laboratorijose.

Vartojamo vandens sauga ir kokybe turi rûpintis patys ðuliniø savininkai. Pasitikrinti vandens cheminæ ir mikrobiologinæ bûklæ reikia ne reèiau kaip vienà kartà metuose (geriau 2 kartus – pavasará ir rudená). Papildomai tyrimus bûtina atlikti pastebëjus, jog pasikeitë geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva.

Ðuliniø árengimas ir apsauga Norint vartoti saugø ir kokybiðkà vandená, reikia tinkamai pasirinkti ðulinio vietà, já árengti ir priþiûrëti. Ðulinio aplinka turi bûti ðvari, kad á já nepatektø terðalai, po-

spaustuve@rinkosaikste.lt

6

2013 m. balandþio 13 d.

Bûk atsakingas – pasirûpink atliekomis tinkamai!

Balandþio 17 d. rajono savivaldybëje organizuojama gaminiø atliekø surinkimo akcija.

Rajono savivaldybës administracija, Gamintojø ir importuotojø asociacija, VðÁ Elektronikos gamintojø ir importuotojø organizacija ir UAB Atliekø tvarkymo centras kvieèia rajono gyventojus nelikti abejingiems ir tinkamai pasirûpinti atliekomis.

Akcijos metu ið gyventojø, ámoniø, ástaigø ir organizacijø nemokamai bus surenkama: • elektros ir elektroninës árangos atliekos;

• dienos ðviesos lempø atliekos; • neðiojamøjø baterijø ir akumuliatoriø atliekos.

Sumokant atliekø turëtojui bus surenkamos: • alyvø atliekos; • vidaus degimo varikliø tepalo, kuro ir oro filtrø atliekos; • automobiliø hidrauliniø (tepaliniø) amortizatoriø atliekos; • automobiliniø ir pramoniniø akumuliatoriø atliekos; • eksploatuoti netinkamos transporto priemonës.

Taip pat ið uþsiregistravusiø gyventojø bus nemokamai surenkamos netinkamos naudoti padangos (ne daugiau kaip po 2 vnt.

ið gyventojo (bûtina pateikti asmens tapatybæ tvirtinantá dokumentà).

Jeigu Jûsø ámonë, ástaiga ar organizacija bei Jûsø ámonës, ástaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukðèiau iðvardintø atliekø, praðome iki balandþio 15 d. registruotis el. paðtu atliekos@atc1.lt arba telefonu (8 5) 206 09 01.

Daugiau informacijos apie ekologinæ akcijà, atliekø tvarkymà, atliekø rûðiavimà, atliekø surinkimo vietas, netinkamo atliekø tvarkymo þalà aplinkai bei þmoniø sveikatai – www.gia.lt; www.eei.lt.

Praktinës patirties sëmësi Këdainiø specialiojoje mokykloje Këdainiø specialioji mokykla jau vienuolika metø bendradarbiauja su Ðvedijos Nassjo komunos Brinell gimnazijos bendruomene ir kasmet mielai priima gimnazistus praktikai praktikai..

Vykdydama vienà ið studijø programø – „Vaikas ir rekreacija“, Brinell gimnazija rengia moksleivius darbui socialinëje sferoje.

Programos dëmesio centre – vaikø su negalia uþimtumo organizavimas, kitø kultûrø þmoniø paþinimas akcentuojant tarptautiná kontaktà.

Taigi Specialioji mokykla vël sulaukë ðios bendruomenës grupës vadovo Eriko ir trijø moksleiviø – Siri, Signe ir Havar, kurie atliko keturiø savaièiø praktikà.

Praktikos vadovas Erikas Ejermo teigiamai vertina gimnazistø ágyjamà patirtá Këdainiø specialiojoje mokykloje. Jis dþiaugiasi, kad praktinë veikla Lietuvoje moko jaunuolius savarankiðkumo, tobulina bendravimo ágûdþius, stiprina moksleiviø pasiruoðimà darbui su neágaliaisiais.

Pirmàjà praktikos savaitæ Signe, Siri ir Havar stebëjo mokytojø darbà su vaikais, mokiniø veiklà pamokose, itin domëjosi uþsiëmimø organizavimu su ugdytiniais, turinèiais sunkià negalià.

Nuo antrosios savaitës gimnazistai pradëjo dirbti savarankið-

Pirmuoju etapu siekiama á akcijà átraukti kuo daugiau socialiniø partneriø, kurie padëtø vieðinti su greitai-

– tvarko smulkiø ir vidutiniø ámoniø, ûkininkø ir individualios veiklos buhalterinæ apskaità, – ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus.

UAB „Finarta“, Josvainiø g. 24 (áëjimas ið kiemo pusës).

Tel.: 55 971, 8 611 52 850; finarta@gmail.com

BUHAL TERINËS P ASL AUGOS BUHALTERINËS PA SLA I. ÞEMINIENËS ámonë Tel.: 8 687 47 529, 8 620 57 749.

– Tvarko ámoniø ir ûkininkø buhalterinæ apskaità.

– Ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus (bûsimiems klientams – nemokamai).

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“ Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1 100 Lt), daþai spausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos.

Prekyba, taisymas, nuoma (GPS). Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 Lt). Parduoda automobilio garso aparatûrà. Dirbame: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

Atidaryta nauja moderni veterinarijos klinika

Jonavos veterinarijos centras Naujai ásigyta áranga atliekame tyrimus (kraujo morfologinius ir biocheminius, ðlapimo, mikroskopinius ir kt.), gydome bei atliekame chirurgines operacijas.

Profesionaliai ir iðsamiai konsultuojame ávairiø susirgimø, auginimo, mitybos klausimais. Þenkliname bei ruoðiame dokumentus vykstant á uþsiená.

Prekiaujame paðarais, vitaminø papildais ir kt.

Mus rasite: Sodø g. 19, Jonava, tel. 8 600 34 409, www.vetpet.lt.

Specialiojoje mokykloje praktikà atliko mokiniai ið Ðvedijos.

kai. Pamokose jie mokë vaikus ávairiø meniniø darbeliø, ðvediðkø þaidimø, dainø bei ðokiø.

Praktikantai puikiai áveikë iðkilusius sunkumus, bei, nemokëdami lietuviø kalbos, atrado alternatyvius bendravimo su mokiniais bûdus. Jie suprato, kad kalbos barjeras nëra kliûtis nuoðirdiems santykiams.

Gimnazistai dëkojo uþ mokyklos darbuotojø rûpestá, nuoðirdumà, pagalbà dirbant su mokiniais pamokose ir dþiaugësi turiningomis paþintinëmis kelionëmis po Lietuvà. „Norime padëkoti uþ tai, kad galëjome atlikti praktikà Këdainiø specialiojoje mokykloje ir susipaþinti su visais nuostabiais

ðios ástaigos vaikais ir mokytojais.

Tai buvo tikrai ádomi ir gera patirtis kiekvienam ið mûsø. Ilgam iðsaugosime prisiminimus apie Këdainiuose praleistà laikà, o kai kuriø ávykiø nepamirðime niekada“, – atsisveikindami sakë moksleiviai ið Ðvedijos.

Neágaliems vaikams bendravimas su ðvedø gimnazistais taip pat paliko neiðdildomà áspûdá: mokiniai noriai dalyvavo gimnazistø organizuojamuose renginiuose, su dideliu dþiaugsmu kartu leido laisvalaiká. Specialiosios mokyklos ugdytiniai kasmet nekantriai laukia atvykstanèios naujos praktikantø grupës.

Oksana NEÈAJEVA, Specialiosios mokyklos mokytoja konsultantë

Kvieèia akcija „Atsisakyk greituko“ VðÁ „Kooperacijos sprendimai“ balandþio 18 dienà 17 val. Këdainiø rajono savivaldybës M. Daukðos vieðojoje bibliotekoje organizuoja susitikimà su miesto bei rajono bendruomenëmis, kurio metu pristatys akcijà „Atsisakyk greituko“.

Verslo ir buhalterinës apskaitos paslaugos

siais kreditais susijusias problemas ir vienyti greitøjø kreditø vartotojus, turinèius pernelyg sunkiø ir neretai netgi neávykdomø finansiniø ásipareigojimø. Lietuvos banko duomenimis, net 14 proc. visø vartojimo kreditø iðduoda greitøjø kreditø bendrovës.

Atlikto tyrimo metu ásiskolinimai, áskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokëtinas sumas, siekë 76,5 mln. Lt. Skaudþiausia yra tai, kad ðiuo metu labiausiai

prasiskolinusi grupë, net 36 proc., yra jaunimas iki 25 metø.

Dauguma greitàjá kredità turinèiø þmoniø neturi pastoviø pajamø arba jø pajamos yra labai maþos, todël besaikis greitøjø kreditø naudojimas tampa vis didesne socialine problema.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Aurelija ÐATAITË, VðÁ „Kooperacijos sprendimai“ direktorë

Liepø alëja 3,

tel.: 55 790, 8 686 76 431.

LAMINUOTOS GRINDYS. Lauko ir vidaus durys.

Plastikinës lauko dailylentës. Atveþa á namus.

Mus galite rasti J J.. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje, tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.

Parduotuvë„Geri

sendaikèiai“

Gedimino g. 42, prie sekmadieninio turgaus.

Tel.: 53 784, 8 612 07 782, 8 615 53 841.

Darbo laikas: I–V nuo 9 iki 18 val., VI ir VII – nuo 9 iki 13.30 val. www.gerisendaikciai.lt

Prekiauja baldais, interjero detalëmis, indais, laikrodþiais, dviraèiais.

Pradëjo veikti komisas.

Yra didelis dviraèiø pasirinkimas.

2013 m. balandþio 13 d.

Respublikiniame konkurse – treèioji vieta Këdainiø profesinio rengimo centro komanda dalyvavo Panevëþio Margaritos Rimkevièaitës technologinëje mokykloje vykusiame respublikiniame profesinio meistriðkumo konkurse „Keksø ir keksiukø ávairovë ðv elykø stalui“, kurio tikslai – ryðiø tarp ðv.. V Velykø profesiniø mokyklø plëtojimas, profesinio mokymo ávaizdþio gerinimas, profesijø propagavimas, kûrybiðkumo, etninës kultûros ugdymas.

Be këdainieèiø ir panevëþieèiø, konkurse dalyvavo Ukmergës technologijø ir verslo bei Kupiðkio technologijos verslo mokyklø komandos.

Visi dalyviai, pasitelkæ iðmonæ ir fantazijà, kepë ir puoðë ávairiø formø keksus ir keksiukus, o pabaigoje buvo surengta jø paroda, kurios metu mokiniai galëjo artimiau susipaþinti, pasidalinti profesinio meistriðkumo patirtimi.

Këdainiø PRC atstovavusios

Këdainiø mieste

Dalyviai, pasitelkæ iðmonæ ir fantazijà, kepë ir puoðë ávairiø formø keksus ir keksiukus.

mai priþiûrëti: ðerti, valyti jo gardà, graþinti ir puoselëti iðvaizdà. Be to, þirgas privalo kiekvienà dienà bûti iðvedamas ið gardo, jei ne treniruotei, tai palakstyti ar bent pasivaikðèioti. Viso ðito sportininkai yra mokomi tik pradëjæ treniruotis, taèiau tokie seminarai padeda jojikams gilinti þinias apie þirgus ir siekti dar didesnës jø gerovës. O laimingas ir sveikas þirgas yra puikus jojimo partneris. Reikia paminëti ir tai, kad þirgus ðeria ir priþiûri patys klubo vadovai, o jiems kiek galëdami talkina kiti klubo nariai. Darbo labai daug, taèiau sportininkams optimizmo nestinga.

Seminaro metu buvo vedama ne tik teorinë paskaita, bet ir gyvai rodoma bei Ðiuo metu klube yra laikoma pasakojama apie þirgo sudëjimà, prieþiûrà, pagrindines ligas, virðkinimà, 15 sportiniø þirgø, þirgyne sportuoanatomijos ypatybes ir pan. ja apie 20 ávairaus amþiaus klubo nariø. Þirgø sportas – itin brangus, „Ulonø“ sporto klube vyko seminaras „Þirgininkystës pradmenys“. Nors tad klubas su kitais þymiais Lietuseminaras buvo skirtas visiems þirgais besidomintiems þmonëms, taèiau á vos þirgynais sugeba konkuruoti tik ðiuos teori ni us ir praktinius mokymus susirinko tik „Ulonø“ sporto klubo nariai teorini nius nariai.. labai kukliai. Taèiau darniu kolekMokymus vedë garsus ristûnø mijos ypatybes ir pan. Lektorius su- tyvu, didþiuliu darbu, noru bei laikytojas ir sportininkas Kazimie- laukë daug sportininkø klausimø meile þirgams lenkia visus.

Jojikai dëkoja þirgyno rëmëras Trota. Seminaro metu buvo ve- jiems rûpimomis temomis. Þirgø sportas tuo ir yra ypa- jams: UAB Dotnuvos eksperidama ne tik teorinë paskaita, bet ir gyvai rodoma bei pasakojama tingas, kad pasportavus neuþten- mentiniam ûkiui ir ûkininkui Jeapie þirgo sudëjimà, prieþiûrà, pa- ka uþdaryti þirgà á gardà laukti ki- ronimui Karosui. „Rinkos aikðtës“ inf. grindines ligas, virðkinimà, anato- tos treniruotës. Þirgà reikia tinka-

Skaitë paskaità apie þurnalistikà

Sveèio teigimu, ðá darbà dirbantys þmonës turi mokëti iðklausyti kelias nuomones.

Taip pat bûtina sekti naujienas, kad diskusijos tema bûtø aktuali.

Paklaustas apie þurnalistikos privalumus, A. Antanaitis atsakë, jog tai „atveria visas duris“, be to, ádomu iðgirsti kitø þmoniø nuo-

Zita Aksinavièienë Vytautas Antanas Babenskas Ona Balèiûnienë Èeslovas Bivilis Veronika Burneikienë Regina Butkienë Juozefa Èiulkevièienë Vanda Dambrauskienë Arûnas Draukðas Kazimiera Kamilë Korsakova Vadimas Korsakovas Anëlë Kralikienë Ana Lukaðèuk Sofija Macianskienë Aleksas Martusevièius Sigitas Mozeris Romas Neimantas Elena Nemanienë Nikolajus Nistirenko Vladislovas Podþedckas Janina Pupkuvienë Juozas Racevièius Vladas Rimavièius Ona Ðilkaitienë Veronika Valatkienë Vytautas Vanagas Otilija Vasiliauskienë Vanda Elena Vitkauskienë Èeslovas Zulonas

mire

Þirgø sporto entuziastams – seminaras

Josvainiø gimnazijoje tæsiamas projektas „Aukðtosios kultûros impulsai mokykloms“ (AKIM).

Pagal ðá projektà mokykloje vieðëjo radijo stoties „Laisvoji banga“ þurnalistas Audrys Antanaitis. Jis skaitë paskaità apie þiniasklaidà bei þurnalistø darbà.

Amþinybën iðëjæ...

Kovo mënesá

virëjo mokymo programos treèio kurso mokinës Dovilë Atkoèiûnienë ir Ërika Jaðinskienë uþëmë treèiàjà vietà ir buvo apdovanotos diplomais bei atminimo dovanomis.

Konkursui mokines ruoðë Pramonës ir paslaugø skyriaus profesijos mokytoja metodininkë Ingrida Ðlikienë ir vyresnioji profesijos mokytoja Audronë Alminienë.

Ingrida ÐLIKIENË, Këdainiø PRC Pramonës ir paslaugø skyrius profesijos mokytoja metodininkë

11

monæ apie tam tikrus dalykus. Jo teigimu, be þiniasklaidos visuomenë „subyrëtø“, taèiau reikia iðmokti gaunamà informacijà vertinti kritiðkai ir neieðkoti joje tiesos.

Na, o norint situacijà vertinti objektyviau, reikia lyginti ið ávairiø ðaltiniø gaunamà informacijà. Paskaita, kaip visuomet, baigta bendra sveèio, paskaitoje dalyvavusiø mokytojø bei mokiniø nuotrauka.

Miglë GUDELEVIÈIÛTË, Josvainiø gimnazijoje vieðëjo radijo stoties Josvainiø gimnazijos 3G „Laisvoji banga“ þurnalistas A. Antanaitis. klasës mokinë

1953-03-09 1935-08-15 1952-07-26 1922-12-15 1918-12-13 1948-09-03 1917-12-15 1926-07-26 1981-01-13 1932-05-06 1922-02-16 1916-01-23 1917-12-21 1943-01-27 1940-02-27 1963-01-21 1953-05-03 1933-10-26 1943-07-18 1932-07-06 1925-01-04 1945-10-20 1936-02-15 1916-07-16 1921-08-10 1927-12-28 1925-04-25 1944-09-29 1945-01-15

2013-03-28 2013-03-09 2013-03-01 2013-03-25 2013-03-21 2013-03-19 2013-03-05 2013-03-12 2013-03-19 2013-03-18 2013-03-09 2013-03-01 2013-03-13 2013-03-29 2013-03-06 2013-03-27 2013-03-29 2013-03-26 2013-03-18 2013-03-21 2013-03-18 2013-03-16 2013-03-27 2013-03-04 2013-03-15 2013-03-22 2013-02-28 2013-03-08 2013-03-27

Dotnuvos seniûnijoje Antanas Goðtautas Marijona Gudeikienë Janina Petrauskienë Aldona Pikðrienë Alfonsas Pikðrys Edmundas Simanavièius Zofija Sugakovienë

1935-04-20 1926-09-09 1941-01-28 1942-04-14 1912-10-28 1950-07-22 1925-03-10

2013-03-24 2013-03-26 2013-03-29 2013-03-23 2013-03-09 2013-03-18 2013-03-08

Gudþiûnø seniûnijoje Aurimas Anèeriavièius Bronë Èeidienë Sergejus Zverevas

1990-02-17 2013-03-01 1936-10-25 2013-02-28 1955-12-10 2013-03-07

Josvainiø seniûnijoje Genë Dzikienë Stanislovas Jankauskas Marija Jankauskienë

1926-05-09 2013-03-05 1930-06-03 2013-03-02 1921-07-21 2013-03-21

Krakiø seniûnijoje Magdë Jakðtienë Ona Vadauskienë

1928-12-30 2013-03-10 1924-02-02 2013-03-03

Pelëdnagiø seniûnijoje Robertas Butkevièius Kæstutis Rupðys Stasys Utkevièius

1977-08-02 2013-03-14 1969-10-10 2013-03-02 1951-03-18 2013-03-22

Pernaravos seniûnijoje Antanas Skiparis

1922-09-22 2013-03-11

Ðëtos seniûnijoje Antanas Èeslovas Bladikis Stanislovas Grabauskas Monika Riaubienë Kirikas Simovièius Pranas Stankûnas

1944-06-22 1934-08-08 1933-08-24 1920-06-10 1921-03-22

2013-03-12 2013-03-05 2013-03-08 2013-03-28 2013-03-26

Surviliðkio seniûnijoje Antanas Maliauka Ona Sereikienë

1925-09-09 2013-03-03 1943-08-01 2013-03-04

Truskavos seniûnijoje Stasë Èekamiraitë Juozas Stasikonis

1926-01-15 2013-03-28 1949-03-01 2013-03-02

Vilainiø seniûnijoje Bronislovas Abraitis Laura Dziakonaitë Feliksas Gudaitis Petronëlë Lankelienë Vanda Puklevièienë Kazimieras Virbickas

1945-11-01 2005-11-22 1936-05-09 1928-02-19 1921-02-21 1933-03-12

2013-03-01 2013-03-26 2013-03-21 2013-03-14 2013-03-16 2013-03-09

2013 m. balandĂžio 13 d.

2013 m. balandĂžio 13 d.

2013 m. balandĂžio 13 d.

2013 m. balandĂžio 13 d.

2013 m. balandĂžio 13 d.

2013 m. balandĂžio 13 d.

2013 m. balandĂžio 13 d.

2013 m. balandĂžio 13 d.

2013 m. balandĂžio 13 d.