9
būtina sudaryti galimybę būsimiesiems užsienio kalbos mokytojams praktikuotis moralinių sprendimų priėmimo procesuose. Trečiame skyriuje „VAIKŲ KULTŪROS FENOMENŲ IR IKIMOKYKLINIO UGDYMO KOKYBĖS EMPIRINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA IR METODAI“ (E. Masiliauskienė) straipsnyje „VAIKŲ KOMPIUTERINĖS KULTŪROS ŽAIDYBINIS DISKURSAS SOCIALINĖS REALYBĖS KONSTRAVIMO KONTEKSTE: EMPIRINIO TYRIMO METODOLOGIJA IR REZULTATAI“ atskleidžia, kaip kontekstualizuojasi žaidybinis vaikų kompiuterinės kultūros diskursas, koks yra jo turinys, struktūra vaikui laisvai sąveikaujant su kompiuteriu namų aplinkoje. Socialinio-edukacinio vaikų kompiuterinės kultūros diskurso konstravimo interpretavimui autorė naudoja socialinės realybės konstravimo teoriją (P. Berger, T. Luckmann, 1995). Atliktas tyrimas atskleidė, jog vaikai jiems priimtiną žaidybinį laisvalaikio, kaip socialinės realybės, pasaulį konstruoja kaip jiems pažįstamą, kuriame jie atranda naujas laisvalaikio sritis – kompiuterinius žaidimus. Vaikai kompiuterinių žaidimų metu mokosi derinti veiklas tarpusavyje ir vėl konstruoja naujas. Tokiu būdu plečia savojo laisvalaikio repertuarą, jį užpildo netradicinėmis, alternatyviosiomis veiklos formomis, kurios asmeniškai vaikams yra svarbios, nes tenkina jų poreikius. Vaikai legimituoja kompiuterio funkcijas ir objektyvuoja kiekvieną iš jų, suteikdami teigiamą emocinį krūvį kompiuteriniam žaidimui. Įvyksta tipizacija, dėl kurios vaikų konstruojama socialinė realybė suvokiama kaip institucija. Autorė formuluoja išvadą, jog žaidybinio diskurso socialinio-edukacinio konteksto interpretacinė analizė suteikia žinių apie tai, kaip vaikai konstruoja socialinę realybę kompiuterinių žaidimų procese. Straipsnyje „ VAIKŲ 4 –7 m. MATEMATINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS CHOREOGRAFINĖ VEIKLA: PEDAGOGINIS EKSPERIMENTAS“ (R. Gaučaitė, A. Kazlauskienė) pagrindžia netradicinį požiūrį į vaikų choreografinę veiklą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Šią vaikų veiklą autorės supranta kaip socialinį žaidimą, suteikiantį vaikams galimybes judesiais išreikšti verbalizuotus matematinius vaizdinius. Tokia vaikų veikla lemia jų poreikį ne tik choreografinei, bet ir matematinei raiškai. Šių idėjų pagrindu autorės konstruoja pedagoginį eksperimentą, kurio metu patikrina idėją, ar vaikai suvokia taikomąją choreografinės veiklos esmę ir ją harmonizuoja dalyvaudami socialinės realybės procesuose, plėtoja choreografines ir matematines kompetencijas. Straipsnyje „IKIMOKYKLINIO UGDYMO KOKYBĖS VALDYMO PRASMIŲ KONTEKSTUALIZAVIMASIS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO DOKUMENTUOSE“ (A. Juodaitytė, D.
of moral decisions may be an obstacle for future foreign language teachers to realize moral aims of child’s (self)education the future. In author’s opinion, in university studies it is necessary to form an opportunity for future foreign language teachers to practice in the processes of making moral decisions. In chapter III “METHODOLOGYAND METHODS OF EMPIRICAL RESEARCHES OF PHENOMENA OF CHILDREN’S CULTURE AND PRESCHOOL EDUCATION QUALITY ” in the article “PLAY DISCOURSE OF CHILDREN’S COMPUTER CULTURE IN THE CONTEXT OF CONSTRUCTION OF SOCIAL REALITY: METHODS AND RESULTS OF EMPIRICAL RESEARCH” E. Masiliauskienė shows how play discourse of children’s computer culture is contextualized, what is its content, structure when a child freely interacts with computer in home environment. For the interpretation of construction of social-educational discourse of children’s computer culture the author uses theory of social reality construction (P. Berger, T. Luckmann, 1995). The research revealed that children construct play free time world, like social reality, as familiar to them where they find new spheres of free time – computer games. Playing computer games children learn to combine activities together and construct new. In this way they expand their leisure repertory, fill it with nontraditional, alternative forms of activities, personally important to children since they meet their needs. Children legimitate computer functions and object each of them providing positive emotional load to computer games. There is typification due to which children’s constructed social reality is perceived as an institution. The author concludes that interpretational analysis of social-educational context of play discourse provides knowledge how a child constructs social reality in the process of computer games. In the article “EDUCATION OF CHILDREN’S (4–7 YEARS) MATHEMATIC ABILITIES THROUGH CHOREOGRAPHIC ACTIVITIES: PEDAGOGICAL EXPERIMENT” R. Gaučaitė, A. Kazlauskienė ground nontraditional attitude to children’s choreographic activities in preschool education institutions. Authors understand these activities as a social game that provides children with opportunities to express mathematic images through movements. Such children’s activities determine their need not only for choreographic but mathematic expression as well. On the basis of these ideas authors construct a pedagogical experiment and test the idea: if children perceive applied essence of choreographic activities and harmonize it participating in social reality processes, they develop choreographic and mathematic competences. In the article “CONTEXTUALISATION OF MEANINGS OF QUALITY MANAGEMENT OF PRESCHOOL EDUCATION IN THE DOCUMENTS OF EDUCATION OF THE REPUBLIC OF LITHU-