Mokytojų ugdymas, 2012, 18(1) by Mokytojų ugdymas/Teacher Education

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS ŠIAULIAI UNIVERSITY

MOKYTOJŲ UGDYMAS TEACHER EDUCATION 2012

Nr. 18 (1)

Mokslo darbai • Research Works

ISSN 1822-119X MOKYTOJŲ UGDYMAS

●

TEACHER EDUCATION

Mokslo darbai

● ●

Reasearch Works

Vyriausioji redaktorė

Editor-in-Chief

Audronė Juodaitytė, prof. habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Šiaulių universitetas / Prof. Habil. Dr. (Social Sciences, Education Studies), Šiauliai University Mokslinės sekretorės ● Scientific Secretaries Ramutė Gaučaitė, doc. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Šiaulių universitetas / Assoc. Prof. Dr. (Social Sciences, Education Studies), Šiauliai University Rūta Šiaučiulienė, dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Šiaulių universitetas / Dr. (Social Sciences, Education Studies), Šiauliai University Redaktorių kolegija

●

Editorial Board

Nada Babič, prof. habil. dr. (socialiniai mokslai, pedagogika, filosofija), Kroatijos Strosmajerio universitetas, Kroatija / Prof. Habil. Dr. (Social Sciences, Pedagogy, Philosophy), Strosmayera University, Croatia Marija Barkauskaitė, prof. habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva / Prof. Habil. Dr. (Social Sciences, Education Studies), Lithuanian University of Educational Science, Lithuania Inese Jurgena, prof. habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Rygos pedagogų rengimo ir švietimo vadybos akademija, Latvija / Prof. Habil. Dr. (Social Sciences, Education Studies), Riga Teacher Training and Educational Managment Academy, Latvia Vytautas Gudonis, prof. habil. dr., Rusijos pedagoginių ir socialinių mokslų akademijos akademikas (socialiniai mokslai, psichologija), Šiaulių universitetas, Lietuva / Prof. Habil. Dr., Academician of Russian Academy of Pedagogical and Social Sciences (Social Sciences, Psychology), Šiauliai University, Lithuania Aušra Kazlauskienė, prof. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Šiaulių universitetas, Lietuva / Prof. Dr. (Social Sciences, Education Studies), Šiauliai University, Lithuania Elena Jurašaitė-Harbison, dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Hofstra universitetas, JAV / Dr. (Social Sciences, Education Studies), Hofstra University, USA Arija Karpova, prof. habil. dr. (socialiniai mokslai, socialinė ir asmenybės psichologija), Latvijos universitetas, Latvija / Prof.Habil. Dr. (Social Sciences, Social and Personality Psychology), University of Latvia, Latvia Glynn Kirkham, prof. habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Notingamo Trento universitetas, Didžioji Britanija / Prof. Habil. Dr. (Social Sciences, Education Studies), Nottingham Trent University, United Kindom Daina Liegeniece, prof. habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Liepojos universitetas, Latvia / Prof. Habil. Dr. (Social Sciences, Education Studies), Liepaja University, Latvia Gediminas Merkys, prof. habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Kauno technologijos universitetas, Lietuva / Prof. Habil. Dr. (Social Sciences, Education Studies), Kaunas University of Technology, Lithuania Jeffrey Mirel, prof. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Mičigano universitetas, JAV / Prof. Dr. (Social Sciences, Education Studies), The University of Michigan, USA Kęstutis Pukelis, prof. habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva / Prof. Habil. Dr. (Social Sciences, Education Studies), Vytautas Magnus University, Lithuania Alida Samuseviča, prof. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Liepojos universitetas, Latvia / Prof. Dr. (Social Sciences, Education Studies), Liepaja University, Latvia Ona Tijūnėlienė, prof. habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), Klaipėdos universitetas, Lietuva / Prof. Habil. Dr. (Social Sciences, Education Studies), Klaipėda University, Lithuania Žurnalas leidžiamas nuo 2002 m. du kartus per metus birželio ir lapkričio mėn. Redakcijos adresas: Šiaulių universitetas Edukacinių tyrimų mokslinis centras P. Višinskio g. 25, LT-76351 Šiauliai, Lietuva Tel. (+ 370 41) 59 57 46 El. paštas mokytojuugdymas@ef.su.lt http://www.mokytojuugdymas.ef.su.lt Žurnalas referuojamas: tarptautinėje duomenų bazėje Index Copernicus (http://www.indexcopernicus.com) Education research complete (EBSCO) (http://www.ebscohost.com) © Šiaulių universitetas, 2012 ©  Edukacinių tyrimų mokslinis centras, 2012 ©  VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2012

The journal is being published since 2002 twice per year (in June and November) Our address: Šiauliai University Scientific Centre of Educational Researches P. Višinskio Str. 25, LT-76351 Šiauliai, Lithuania Phone  (+370 41) 595746 E-mail: mokytojuugdymas@ef.su.lt http://www.mokytojuugdymas.ef.su.lt The journal is registered International Index Copernicus database http://www.indexcopernicus.com Education research complete (EBSCO) (http://www.ebscohost.com) © Šiauliai Univesity, 2012 © Scientific Centre of Educational Researches, 2012 © Publishing House of Šiauliai University, 2012

TURINYS • CONTENTS Pratarmė

Foreword MOKYTOJŲ, TĖVŲ, VAIKŲ DALYVAVIMAS MOKYMOSI KULTŪROS KŪRIMOSI IR MOKYKLOS TINKLO PERTVARKOS PROCESUOSE TEACHERS’, PARENTS’, CHILDREN’S PARTICIPATION IN PROCESSES OF FORMATION OF LEARNING CULTURE AND REORGANISATION OF SCHOOL NETWORK Jurgita Smilgienė

Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje Conditions and Possibilities of Pedagogues’ Non-Formal Learning in the PreSchool Educational Institution Reda Ponelienė

Vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teorinių konstruktų pagrindimas postmodernizmo kontekste Substantiation of Theoretical Constructs of Development of Children’s Resistance to Consumer Culture in the Context of Postmodernism Vilija Grincevičienė

Mokyklų tinklų pertvarka: mokytojų ir mokinių tėvų požiūris Reorganiation Of School Network: Attitudes Of Teachers And Parents PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ STUDENTŲ SOCIOKULTŪRINIŲ, KREATYVINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMOSI AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE SIEKINIAI IR REZULTATAI OBJECTIVES AND OUTCOMES OF SELF-DEVELOPMENT OF SOCIOCULTURAL, CREATIVE COMPETENCIES OF STUDENTS STUDYING PEDAGOGICAL STUDY PROGRAMMES AT THE HIGHER EDUCATIONAL INSTITUTION Eglė Gerulaitienė, Natalija Mažeikienė Magistrantų tarpkultūrinės patirties refleksijos: edukacinės aplinkos bei ugdymo ir vertinimo strategijų ir metodų Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo institucijose lyginamoji analizė Master Students’ Reflections on Cross-Cultural Experience: Comparative Analysis of Educational Environment, Strategies and Methods of Education and Assessment in Lithuanian and Foreign Higher Education Institutions

Lota Bobrova

Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse Manifestation of the System of Value Orientations of Students of Physical Education and Sports Study Programmes in Main Life Spheres Jūratė Daugėlienė, Diana Strakšienė

102

Kūrybiškumo ugdymo improvizacinės raiškos formomis aspektai rengiant būsimus muzikos mokytojus The Attitude Of Future Music Teachers Towards The Possibilities To Use Musical Improvisation In (Self-) Development Of Creativity AKTUALIJOS TOPICALITIES Audronė Juodaitytė, Rūta Šiaučiulienė

118

Mokslininkų, tyrėjų ir studentų socialinės atsakomybės bendruomenei ugdymasis Self-Development of Social Responsibility for Community of Scientists, Researchers and Students of the Faculty of Education Studies of Šiauliai University Ramutė Gaučaitė, Erika Masiliauskienė, Aušra Kazlauskienė, Rasa Pocevičienė

123

Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui: knygų serijos mokiniams, mokytojams, tėvams anotacijos Self-Directed Learning – Learning or Life: Abstracts of Book Series for Pupils, Teachers, Parents Leidinio „Mokytojų ugdymas“ publikuojamų mokslo darbų reikalavimai Requirements for the Research Publications in the Issue “Teacher Education”

130

Mokytojų ugdymas 2012

PRATARMĖ • FOREWORD Šiame žurnalo Mokytojų ugdymas numeryje publikuojami straipsniai pagal mokslinę problematiką suskirstyti į du skyrius: pirmasis skyrius Mokytojų, tėvų, vaikų dalyvavimas mokymosi kultūros kūrimosi ir mokyklos tinklo pertvarkos procesuose ir antrasis skyrius Pedagoginių studijų programų studentų sociokultūrinių, kreatyvinių kompetencijų ugdymosi aukštojoje mokykloje siekiniai ir rezultatai. Atskirai pateikiamas skyrius Aktualijos. Jurgita Smilgienė straipsnyje Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje analizuoja šiuolaikiniams ikimokyklinio ugdymo pedagogams vienas svarbiausių profesinio kompetencijų ugdymosi sąlygų – formalaus / neformalaus ir informalaus mokymosi taikymą mokantis darbo vietoje. Straipsnio autorė ieško galimybių ikimokyklinio ugdymo pedagogams ugdytis informalaus mokymosi poreikius ir nustato galimybes tokį mokymąsi taikyti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Autorės nuomone, šiuo metu ikimokyklinėse įstaigose gana ribotos galimybės informaliam mokymuisi taikyti, nes taip įgytos žinios ir kompetencijos Lietuvoje nėra oficialiai pripažįstamos ir įvertinamos valstybiniu lygiu. Aktualizuodama tokio mokymosi poreikio svarbą, ji remiasi Europos Sąjungos Tarybos išvadomis (2010), strategija Europa 2020 ir nurodo, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogams, kaip ir kitoms profesinės grupėms, nepriklausomai nuo jų turimos mokymosi kultūros ar materialinių sąlygų, informaliajam mokymuisi turėtų būti sudarytos tinkamos sąlygos. Autorė, remdamasi atliktu tyrimu, siekia atkreipti švietimo politikos strategų, ikimokyklinių įstaigų vadovų ir pedagogų dėmesį į poreikio informaliam mokymui ugdymąsi ikimokyklinėse įstaigose. Ji teigia, kad šio poreikio raišką lemia ne tik tam tikri trukdžiai (tokio mokymosi patirties, suinteresuotumo stoka ir kt.), bet ir atsiradusios pa-

It is my great honour to introduce the journal Teacher Education (No. 18). Considering scientific problems, the articles published in the journal are grouped into two sections. In the first section Teachers’, Parents’, Children’s Participation In Processes Of Formation Of Learning Culture And Reorganisation Of School Network Jurgita Smilgienė in her article Conditions and Possibilities of Pedagogues’ Non-Formal Learning in the Pre-School Educational Institution analyses conditions for self-development of one of the most important competencies for today’s preschool educators: application of formal/nonformal and informal learning, when learning takes place at the workplace. The author is looking for possibilities for pre-school educators to self-develop informal learning needs and identifies possibilities for application of such learning in the pre-school educational institution. In the author’s opinion, currently pre-school institutions offer quite limited possibilities for application of informal learning because knowledge and competencies acquired in this way are not officially recognised and assessed at the national level in Lithuania. Actualising the importance of the need of such learning, she grounds on conclusions of the Council of Europe (2010), Strategy Europe 2020 and points out that pre-school pedagogues, like other professional groups, irrespective of their existing learning culture or facilities and learning resources, should have suitable conditions for development of informal learning. Based on the conducted research, the author seeks to pay the attention of strategists of the educational policy, heads, teachers of pre-school institutions to the self-development of the need of informal learning in pre-school institutions. She states that manifestation of these needs is not only influenced by certain hindrances (lack of such learning experience, lack of motivation, etc.);

Mokytojų ugdymas 2012

lankios galimybės jam realizuoti. Būtent toks mokymasis, jos nuomone, daro įtaką profesinių kompetencijų ir kompetentingumo raiškai, sudaro pedagogams sąlygas inovatyvioms ugdymosi sistemoms taikyti. Reda Ponelienė straipsnyje Vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teorinių konstruktų pagrindimas postmodernizmo kontekste, remdamasi postmodernistine filosofija, teoriškai pagrindžia aktualią ikimokyklinio amžiaus vaikams sociokultūrinę ir kognityvinę kompetenciją – atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymąsi. Remdamasi kritine-filosofine prieiga, straipsnio autorė apibūdina teorinius tyrimo konstruotus: vartotojiškumą, reklamą kaip vartotojiškumą skatinantį veiksnį. Tyrėja nurodo, kad analizuodama teorinius konstruotus, remiasi kultūrologine-postmodernistine prieiga. R. Ponelienė teigia, kad vaikai gyvena globaliame pasaulyje, kuris neturi sienų, todėl nuo pat mažens jie patenka į pasaulį, kuriame įvairiais būdais (ypač medijomis) siekiama sumodeliuoti komercijos pasaulyje vykstančius procesus: prekių gausą, jų pirkimą ir pardavimą. Tam tikslui pasitelkiamos ir jų vartojimą skatinančios priemonės – prekės ženklai, kurie platinami medijose per reklamą. Autorė, remdamasi vartotojiškumą skatinančiais principais, pastebi, kad Lietuvoje į vartotojų visuomenę bandoma įtraukti ir ikimokyklinio, ir priešmokyklinio amžiaus vaikus. Vartotojišką kultūrą ji analizuoja kritiškai, pagrįsdama ekonominio ir socialinio gyvenimo išlaisvinimo idealogemų turinį, kurios realizuojamos per masines informavimo priemones. Tuomet laisvo pasirinkimo principas pridengia naujos nelaisvės būdus. Tyrėja atkreipia ugdytojų dėmesį į vartotojiškumo reiškinį ir jame slypinčius pavojus vaikams. Ji siūlo naują teorinį ugdymo mokslui teorinį konstruktą – atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymąsi. Vilija Grincevičienė straipsnyje Mokyklų tinklų pertvarka: mokytojų ir mokinių tėvų požiūris aktualizuoja pagrindinį mokyklos tinklo pertvarkos tikslą – švietimo ir ugdymo kokybę. Atlikdama empirinį tyrimą, nurodo, kaip

favourable possibilities for its implementation are emerging too. Namely such learning, in the author’s opinion, influences manifestation of professional competencies and competence and creates conditions for teachers to apply innovative self-education systems. Reda Ponelienė in her article Substantiation of Theoretical Constructs of Development of Children’s Resistance to Consumer Culture in the Context of Postmodernism theoretically grounds sociocultural and cognitive competencies relevant to preschool age children: self-development of resistance to consumer culture. Based on the critical-philosophical approach, the author describes theoretical constructs of the research: consumerism, advertising as a factor promoting consumerism. She points out that the analysis of theoretical constructs is grounded on the culturological-postmodern approach. R. Ponelienė states that children live in the global world, which does not have boundaries; therefore, from the very early age they get into the world in which various ways (particularly media) are employed to model processes taking place in the world of commerce: the abundance of goods, their buying, selling. To do this, the means promoting their consumption are employed: brands advertised in media. Based on the principles promoting consumerism, the author notices that in Lithuania it is attempted to involve pre-school and pre-primary age children in the consumer society. She analyses consumer culture critically, grounding the content of ideologemes of escaping economic and social life, which are implemented disseminating them through mass media. Then the principle of free choice shields new ways of captivity. The researcher pays educators’ attention to the phenomenon of consumerism and dangers for children hiding in it. She offers a new theoretical construct for the science of education: self-development of resistance to consumer culture. Vilija Grincevičienė in her article Reorganiation of School Network: Attitudes

Pratarmė

pagrindinės suinteresuotosios grupės (mokytojai, mokinių tėvai) vertina pertvarkos procesus, jos tikslus ir rezultatus. Tyrėjos nuomone, šio tyrimo būtinumą lemia bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų tipo svarba visai Lietuvos švietimo sistemai, nes būtent šiose mokyklose siekiama išugdyti savarankišką, kūrybingą asmenybę, gebančią atsiskleisti tiek gyvenimo tikrovėje, tiek tolesniuose mokymosi etapuose. Ji teigia, kad vienas negatyvių reiškinių mokyklų tinklo pertvarkos procesuose – tai nepakankamas grįžtamasis ryšys su pagrindiniais švietimo sistemos subjektais – mokytojais ir mokinių tėvais. Jos nuomone, tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik mokyklos tinklo pertvarkos tikslams, bet ir visos Lietuvos švietimo sistemos kaitos gairėms. Pagrindinė tokios pasekmės priežastis, jos nuomone, ta, kad mokyklų tinklo pertvarka netenka galių būti visos visuomenės kuriamu projektu, kuriame aktyviai ir kūrybingai galėtų bendradarbiauti visi ugdymo dalyviai. Šias išvadas iš dalies patvirtina ir autorės atlikto empirinio tyrimo rezultatai. Eglė Gerulaitienė, Natalija Mažeikienė straipsnyje Magistrantų tarpkultūrinės patirties refleksijos: edukacinės aplinkos bei ugdymo ir vertinimo strategijų ir metodų Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo institucijose lyginamoji analizė aktualizuoja magistrantų tarpkultūrinių kompetencijų ugdymosi sąlygas ir veiksnius: edukacinę aplinką, ugdymosi, vertinimo metodų taikymo praktiką. Šiuos veiksnius autorės nagrinėja taikydamos lyginamąją analizę. Jos pagrindu nustato šių veiksnių realizavimo ypatybes Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo institucijose. Edukacinės praktikos virsmą tarpkultūrinių kompetencijų ugdymosi srityje tyrėjos analizuoja mokymosi paradigmos kontekste, kai vyksta perėjimas nuo žiniomis grindžiamo ugdymo prie ugdymo, grindžiamo kompetencijomis. Taip siekiama aktualizuoti studento gebėjimą matyti, patirti ir suprasti realiame pasaulyje vykstančius procesus, atrandant jame galimybę pačiam kurti savo individualųjį žinojimą. Sėkmingas mo-

of Teachers and Parents actualises the main aim of the reorganisation of school network: quality of education and fostering. Conducting the empirical research, she points out how main interested groups (teachers, pupils’ parents) assess reorganisation processes, its aims and results. In the researcher’s opinion, the necessity of this research is determined by the importance of comprehensive type schools for all system of education of Lithuania because namely these schools aim to educate an independent, creative personality. She states that one of the negative phenomena in the processes of school network reorganisation is insufficient feedback from teachers and pupils’ parents. In her opinion, this can have negative influence not only on the aims of school network reorganisation but also on guidelines of shift in the whole system of education in Lithuania. In the author’s opinion, the main reason of such consequence is that reorganisation school network loses powers to be the project created by the whole society, in which all participants of education could actively and creatively cooperate. These conclusions are partially confirmed by the results of the empirical research conducted by the author. In section 2 Objectives And Outcomes Of Self-Development Of Sociocultural, Creative Competencies Of Students Studying Pedagogical Study Programmes At The Higher Educational Institution Eglė Gerulaitienė, Natalija Mažeikienė actualise conditions and factors of self-development of master students’ crosscultural competencies: educational environment, practice of applying methods of self-education and assessment. Based on the analysis, they identify peculiarities of implementation of these factors in Lithuanian and foreign education institutions. The shift in educational practice in the area of self-development of cross-cultural competencies is analysed in the context of the learning paradigm. This way it is sought to actualise students’ ability to see, experience and understand processes

Mokytojų ugdymas 2012

kymosi procesas, autorių nuomone, visų pirma siejasi su palankia edukacine aplinka, kurioje studentams yra galimybių ugdytis atsakomybę, siekti autonomijos, naudotis mokymuisi reikalingais ištekliais. Lota Bobrova straipsnyje Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse remiasi idėja, kad vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių studentų (kūno kultūros ir sporto studijų programų) sąmoningą savo gyvenimo konstravimą dabartyje ir ateityje, yra vertybinės orientacijos. Jas autorė supranta kaip subjekto kokybinę charakteristiką išreiškiančius brandumo kriterijus, dialektiškai tarpusavyje sujungiančius idealias, realias, objektyvias / subjektyvias asmenybės kaip realaus gyvenimo subjekto kultūrines, dvasines, socialines puses. Tyrėja remiasi Allport teiginiais, kad gyvenimo veiklos, gyvenimo stiliaus projektavimas studentui yra reali galimybė tvarkyti savo gyvenimą, įveikti baimes, netikrumus, nerimą. L. Bobrovos nuomone, vertybės funkcionuoja socialiniame kontekste, todėl studentams (kūno kultūros ir sporto programos) vertybes reikia atrasti plačioje jų vertinimo skalėje, nustatant tai, kas pastovu ir nesaistoma laiko. Todėl vertybės, tyrėjos teigimu, studentams ne tik padeda susivokti šiame sudėtingame globalizacijos pasaulyje, bet ir pasirinkti jame tai, kas prasminga, pozityvu realizuojant asmenybės gyvenimo (esamo ir būsimo) projektą. L. Bobrova nurodo, kad kūno kultūros ir sporto programos studentai pripažino, jog terminalinės vertybės yra vienos svarbiausių humanistiškai orientuotos fizinio ugdymo reformos sąlygų. Atlikdama empirinį tyrimą, autorė nustatė, kurie vertybiniai prioritetai vyrauja tarp studentų, koks jų požiūris į svarbiausias gyvenimo sritis ir jame dominuojančias vertybes. Jūratė Daugėlienė, Diana Strakšienė straipsnyje Kūrybiškumo ugdymo improvizacinės raiškos formomis aspektai rengiant būsimus muzikos mokytojus ištyrė muzikos pedagogikos universitetinių studijų programų

taking place in the actual world, discovering the possibility to self-develop his/her individual knowing in it. In the authors’ opinion, the successful learning process is in the first place related to favourable educational environment, containing possibilities for students to self-develop responsibility, seek autonomy, and use learning resources. Lota Bobrova in her article Manifestation of the System of Value Orientations of Students of Physical Education and Sports Study Programmes in Main Life Spheres grounds on the idea that one of the key factors determining students’ (of physical education and sports study programmes) deliberate construction of their own lives in the present and in the future is value orientations. The researcher grounds on Allport’s statements that designing of lifestyle, life activities for student is an actual possibility to manage his/her life, cope with fears, uncertainties, anxiety. In L.Bobrova’s opinion, values function in the social context and that is why students (of physical education and sports study programmes) have to discover values on a broad scale of assessment, identifying what is constant and what is unbound by time. Therefore, in the author’s opinion, values help students not only to orientate in this complex world of globalisation but also choose what is meaningful and positive for implementation of life project. Conducting the empirical study, L.Bobrova identified which value priorities prevail among students, what is their approach to the most important life spheres and values dominating in them. Jūratė Daugėlienė, Diana Strakšienė in the article The Attitude of Future Music Teachers Towards the Possibilities to Use Musical Improvisation In (Self-) Development of Creativity explored the attitude of students of music pedagogy, studying university study programmes, to musical improvisation possibilities, self-developing creativity. Authors grounded theoretical construct of musical improvisation, performed the analysis of pedagogical conditions for application of

Pratarmė

studentų požiūrį į muzikinės improvizacijos galimybes ugdantis kūrybiškumą. Autorės pagrindė teorinį muzikos improvizacijos konstruktą, atliko profesionalios muzikos rūšies (džiazo) taikymo bendrojo lavinimo mokykloje pedagoginių sąlygų analizę. Jos nustatė asociatyvios, pantonacinės improvizacijos taikymo galimybę universitetinėse muzikos pedagogikos studijose. Atliktu empiriniu tyrimu straipsnio autorės atliepė Lietuvos muzikos pedagogikos teorijoje ir praktikoje egzistuojančiam poreikiui – nustatyti muzikos improvizacijos taikymo galimybes studentų kūrybiškumo ugdymuisi. Empirinio tyrimo procese muzikos pedagogikos programos studentams – bakalaurams – buvo sudaryta galimybė įsivertinti kūrybiškumo lygį ir išanalizuoti muzikinės improvizacijos taikymą pedagoginėje veikloje. Remdamos atliktu tyrimu, autorės teigia, kad daugelis studentų teigiamai vertina muzikinės improvizacijos panaudojimą ugdantis kūrybiškumą. Skyriuje Aktualijos Audronės Juodaitytės, Rūtos Šiaučiulienės parengtame straipsnyje Mokslininkų, tyrėjų ir studentų socialinės atsakomybės bendruomenei ugdymosis apžvelgiamas praktikos taikymas Šiaulių universiteto Edukologijos fakultete. Šios apžvalgos esmė – pedagoginės krypties studijų programų studentų (Šeimos pedagogika ir vaikų teisių apsauga) įsitraukimo ne tik į tiriamąją praktinę veiklą skatinimas, plėtojant taikomąją vaikystės tarpdisciplininių tyrimų kryptį, bet ir sudarant galimybę studentams būti mokslinės praktinės konferencijos Kurkime drauge vaikystę šiandien dalyviais. Konferencijos rengimosi procese studentai savanoriauja ir įsitraukia į labdaros akcijas, skirtas vaikų socialinei gerovei. Jie taip pat dalyvauja renginiuose mieste, įvairiomis socialinėmis akcijomis atkreipia visuomenės dėmesį į vaikų teises. Studentai, taip bendradarbiaudami su dėstytojais (mokslininkais ir tyrėjais), kuria naują vaikystės projektą ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai, tampa atsakingi už vaikų teisių šeimoje ir visuomenėje realizavimą.

professional music (jazz) at the comprehensive school. They identified the possibility of applying associative pantonational improvisation in university studies of music pedagogy. The performed empirical study responded to the demand existing in theory and practice of Lithuanian music pedagogy to identify possibilities of applying musical improvisation for self-development of students’ creativity. During the empirical study process bachelor students of music pedagogy were provided with possibilities to self-assess the level of creativity and analyse application of musical improvisation in pedagogical activities. Based on the performed research, authors state that the majority of students positively assessed usage of musical improvisation, self-developing creativity. In Relevant Issues Audronė Juodaitytė, Rūta Šiaučiulienė in the article SelfDevelopment of Social Responsibility for Community of Scientists, Researchers and Students of the Faculty of Education Studies of Šiauliai University review practical applications at the Faculty of Education Studies of Šiauliai University. These include promotion of involvement of students of pedagogical studies (Family Pedagogy and Protection of Child Rights) in research practical activities, developing applied field of interdisciplinary researches on childhood, and creation of the possibility for students to be the participants of the scientific research conference Let us Together Create Childhood Today. During preparation for conference students do volunteer work and get involved in charity events for children’s social welfare. They also take part in city events and, employing various social actions, pay the attention of the society to children’s rights. This way, cooperating with university teachers (scientists, researchers), students create a new project of childhood not only for the present but also for the future and become responsible for implementation of children’s rights in the family and society.

Mokytojų ugdymas 2012

Ramutės Gaučaitės, Erikos Masiliauskienės, Aušros Kazlauskienės ir Rasos Pocevičienės straipsnis Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui: knygų serijos mokiniams, mokytojams, tėvams anotacijos – kitas skyriaus Aktualijos straipsnis. Čia autorės apžvelgia leidinių serijos, skirtos mokiniams, mokytojams ir tėvams idėjas bei tikslus, nurodo savivaldaus mokymosi teorinį-praktinį reikšmingumą pagrindiniams mokymosi subjektams ugdantis tokio mokymosi kompetencijas. Nurodomos sąlygos, kaip taikyti savivaldų mokymąsi kaip inovatyvią technologiją. Skaitytojai kviečiami aktyviai studijuoti knygų seriją ir įsitraukti į savivaldaus mokymosi procesus, kurie leidžia jo dalyviams jaustis mokymosi per gyvenimą projekto kūrėjais. Tikiuosi, kad mokslo žurnale Mokytojų ugdymas publikuojami straipsniai bus įdomūs mokslinei bendruomenei, pažadins naujas mokslines idėjas ir skatins empirinių tyrimų praktikos sklaidą. Vyriausioji redaktorė Prof. habil. dr. Audronė Juodaitytė

Ramutė Gaučaitė, Erika Masiliauskienė, Aušra Kazlauskienė, Rasa Pocevičienė in their article Self-Directed Learning – Learning or Life: Abstracts of Book Series for Pupils, Teachers, Parents review the ideas, aims of the series of publications for pupils, teachers, parents and indicate theoreticalpractical significance of self-directed learning for main objects of learning, developing competencies of such learning. Conditions for application of self-directed learning as an innovative technology are presented. Readers are encouraged to actively study the series of books and get involved in self-directed learning processes, enabling its participants to feel the designers of the lifelong learning project. I hope that articles published in the journal Teacher Education will be interesting to the scientific community, will promote curiosity to new scientific ideas and dissemination of empirical research practice. Editor-in-chief Prof. Habil. Dr. Audronė Juodaitytė

MOKYTOJŲ, TĖVŲ, VAIKŲ DALYVAVIMAS MOKYMOSI KULTŪROS KŪRIMOSI IR MOKYKLOS TINKLO PERTVARKOS PROCESUOSE TEACHERS’, PARENTS’, CHILDREN’S PARTICIPATION IN PROCESSES OF FORMATION OF LEARNING CULTURE AND REORGANISATION OF SCHOOL NETWORK

Mokytojų ugdymas 2012

ISNN 1822−119X Mokytojų ugdymas. 2012. Nr. 18 (1), 12–29 Teacher Education. 2012. Nr. 18 (1), 12–29

Jurgita sMILGIENĖ Šiaulių universitetas • Šiauliai University

Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje Anotacija Lietuvos švietimo politikai akcentuoja būtinybę kelti pedagogo darbo prestižą, todėl labai svarbios pedagogų kompetencijos bei kvalifikacija. Tai reikalauja nuolatinio tobulinimosi ir atsinaujinimo, tad ikimokyklinio ugdymo specialistų mokymasis neatsiejamas nuo profesinės veiklos. Jis apima tris ugdymosi būdus – formalųjį, neformalųjį ir informalųjį. Atlikus mokslinės, metodinės literatūros analizę, pastebėta, kad šiuo metu ikimokyklinio ugdymo specialistai profesinę kompetenciją tobulina (ugdo) derindami visas šias formas, tačiau valstybės institucijų vis dar oficialiai neįteisintas informaliuoju būdu įgytų žinių pripažinimas. Tai suteikia galimybę kurti naują ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijų tobulinimo modelį. Pagrindiniai žodžiai: ikimokyklinio ugdymo pedagogo kompetencija, mokymosi būdai, neformalusis mokymasis, ikimokyklinio ugdymo specifika. Įvadas Intensyviai vystantis technologijoms ir mokslui, spartėjant globalizacijai, vyksta klasikinės mokymo paradigmos virsmas į šiuolaikinę, t.y. mokymosi paradigmą. Nuolatinis

The Demand and Possibilities of Improving Competencies of Pedagogues of Pre-School Education Institutions, Participating in Professional Activities Abstract Politicians of education of Lithuania emphasise the necessity to raise the prestige of the pedagogue’s work; therefore, pedagogues’ competence and qualification become particularly significant. This requires constant improvement and renewal; thus, learning of specialists of pre-school education becomes an integral part of their professional activity. Pedagogues’ learning combines three ways: formal, non-formal and informal learning. Having carried out the analysis of scientific, methodical literature, it was noticed that currently preschool education specialists are improving their professional competence combining all three ways of learning but there is no official or legitimated national or institutional model acknowledging knowledge acquired in the informal way. This creates a possibility for designing a new model for improving competencies of pre-school education pedagogues. Key words: pre-school education pedagogue’s competence, ways of learning, non-formal learning, specificity of preschool education

Jurgita sMILGIENĖ Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje

ugdymasis tampa kiekvienos institucijos edukacinės kultūros dalimi, nes padeda jai aktyviai prisitaikyti prie pokyčių (Česnulevičienė, Lakis, 2002). Mokymosi visą gyvenimą memorandume (2001) teigiama, kad siekiama tobulinti žinias, įgūdžius ir kompetencijas asmeninėje, pilietinėje, socialinėje ir/arba su profesija susijusiose veiklose. Be to, nuolatinis mokymasis didina ekonominį konkurencingumą bei padeda išsaugoti darbo vietą. Vadinasi, švietimo kaita turi būti orientuota į visos sistemos pokyčius ir daryti įtaką dalyvių mokymosi ir profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiui. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą taip pat lemia naują požiūrį į švietimą bei pedagogams keliamų reikalavimų visumą. Šiuolaikinio mokytojo vaidmuo, anot S. Saulėnienės, V. Žydžiūnaitės, E. Katiliūtės (2006), apibūdinamas kaip itin svarbus ugdymosi paradigmos kaitos reiškinys, nes būtent pedagogas praktikoje įgyvendina vykstančius pokyčius, kurie siejami su didele atsakomybe, naujais reikalavimais kompetencijai ir profesionalumui. Europos Sąjungos Tarybos išvadose (2010) pripažįstama, kad norint sėkmingai konkuruoti ir klestėti, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“, būtina suvokti, kad švietimui tenka esminis vaidmuo, turint omenyje mokymosi visą gyvenimą perspektyvą. Siekiant šio tikslo, svarbu, kad būtų užtikrintas kokybiškas išsilavinimo įgijimo lygis, kad visiems žmonėms – jaunimui ir suaugusiesiems, nepriklausomai nuo jų socialinių, ekonominių ar asmeninių aplinkybių, – būtų sudarytos sąlygos visapusiškai save realizuoti mokantis visą gyvenimą. Minėtos nuostatos aktualizuoja būtinybę tobulinti ugdymo sistemą, neišskiriant ir ikimokyklinio ugdymo grandies. Vykstant švietimo sistemos pertvarkai Lietuvoje, ypač akcentuojama pedagogo kvalifikacija bei kompetencijos, todėl darbo vietoje ir kasdieninėje veikloje gali būti sprendžiama nuolatinio mokymosi problema, kuri neatsiejama ir nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Jungtinių tautų Europos ekonomikos komi-

Introduction In the conditions of intensive development of technologies and science and intensifying globalisation the shift from the classical teaching paradigm to modern; i.e., to the learning paradigm, is taking place. Continuous learning turns into an element of the educational culture of every institution because it helps the institution to actively adjust to ongoing changes (Česnulevičienė, Lakis, 2002). Besides, continuous learning increases economic competitiveness and helps to retain a workplace. Hence, the shift in education has to be oriented to changes at all levels of the system and influence its all members’ need of learning and professional competence development. Integration of Lithuania to the EU also determines a new approach to education and the whole of the requirements raised for teachers. According to S. Saulėnienė, V. Žydžiūnaitė, E. Katiliūtė (2006), the role of the contemporary pedagogue is described as a particularly important phenomenon in the shift of the educational paradigm because it is namely the pedagogue who implements changes in practice, which pertain to big responsibility, new requirements for competence and professionalism. It is acknowledged in the Conclusions of the EU Council (Conclusions of the European Council, 2010) that if Europe wants to compete successfully and flourish as knowledge-based economy, the role of education and teaching is crucial, considering the lifelong learning perspective. This requires improvement of the level of education and the whole system of teaching, ensuring that all people are provided with the conditions to comprehensively actualise themselves in lifelong learning. Alongside with reformation of the system of education in Lithuania the necessity to raise the pedagogue’s prestige is increasingly accentuated, the pedagogue’s qualification and competence become particularly significant. This requires constant improvement and

Mokytojų ugdymas 2012

sijos darnaus vystymosi švietimo strategijoje (2005) numatyta aprėpti šiuos mokymosi visą gyvenimą procesus: skirti dėmesio pedagogų rengimui, jų tęstinėms studijoms bei kvalifikacijai tobulinti. Lietuvos 2003-2012 metų švietimo strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonėse numatoma „išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą“. Viena iš prioritetinių krypčių yra personalo tobulinimas, t.y. planuojama reorganizuoti pedagogų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą, konkretinti jiems keliamus reikalavimus, organizuoti naują mokytojų kompetencijų tobulinimo ir vertinimo sistemą. Pedagogų kompetencijų nustatymo ir kvalifikacijos tobulinimo modelio rengimo metodikos klausimus akcentuoja R. Laužackas (2005); mokytojų kvalifikacijos kėlimą, kaip nuolatinį mokymo(si) pagrindą, – M. Barkauskaitė (2001); mokytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą (tęstinį mokymąsi) mokyklos kaitos kontekste (1988-1995 m. m.) – V. Grincevičienė (2001); ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijas bei joms keliamus reikalavimus – O. Monkevičienė (2004), E. Jurašaitė (2004, 2005); ikimokyklinio ugdymo paslaugų kokybės vadybą – D. Martišauskienė (2009), S. Neifachas (2007), D. Malinauskienė (2011); mokytojų neformaliojo mokymo(si) vertinimo, pripažinimo galimybes ir problemas – V. Zuzevičiūtė (2003, 2010), B. Simonaitienė (2007); neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų įvertinimo metodologijų probleminius aspektus – E. Stasiūnaitė, A. Fokienė (2004, 2007, 2010 ) ir kt. Iki šiol atlikti tyrimai daugiau buvo orientuoti į suaugusiųjų mokymosi motyvus, procesus, kompetencijų vertinimo pripažinimo problemas ir t.t. Akivaizdu, kad pedagogų kompetencijoms bei jų tobulinimui skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau tyrimai orientuoti į minėtų tyrėjų sampratą ir interesus, o ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų kvalifikacijos kėlimo bei nuolatinio mokymosi proceso aspektai netirti. Tai suponuoja naują problemą

renewal of competencies. Constant learning also becomes an integral part of the pre-school pedagogue’s activity. The Strategy for Education for Sustainable Development of the United Nations Economic Commission for Europe (2005) foresees to focus on teacher training, their continuous learning and professional development. Provisions of the National Education Strategy for 20032012 foresee “to develop continuous, accessible and socially fair system of education, ensuring lifelong learning”. One of the priority areas of this strategy is staff improvement. The issues of methods for preparing the module for identification of pedagogues’ competencies and their professional development are emphasised by R. Laužackas, (2005), teachers’ qualification improvement as a foundation of constant teaching/learning, by M. Barkauskaitė (2001), teachers’ attitude to qualification improvement in the context of the shift at school (1988 – 1995), by V. Grincevičienė (2001), while competencies of pedagogues of pre-school educational institutions and requirements raised for them, by O. Monkevičienė (2004); E. Jurašaitė (2004, 2005), management of quality of pre-school education services, by D. Martišauskienė (2009), S. Neifachas (2007), D. Malinauskienė, (2011), problems and possibilities of acknowledgement and assessment of teachers’ non-formal teaching/ learning, by V. Zuzevičiūtė (2003, 2010), B. Simonaitienė (2007), problem aspects of methodologies for assessment of nonformal and informal learning achievements, by E. Stasiūnaitė, A. Fokienė (2004, 2007, 2010 ) et al. Pedagogues’ competence and its improvement are given increasingly more attention but there are no researches into pre-school pedagogues’ professional development and constant learning process. This presupposes a new problem: What are the learning needs of pedagogues working in pre-school educational institutions with

Jurgita sMILGIENĖ Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje

– kokių profesinės kompetencijos tobulinimo poreikių turi ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai ir kaip jie gali mokytis dalyvaudami profesinėje veikloje? Tyrimo tikslas – ištirti ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų poreikį bei galimybes tobulinti kompetencijas dalyvaujant profesinėje veikloje. Metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė: apibendrinimas, lyginimas; dokumentų analizė, anketinė apklausa, kontentinė analizė. Tyrimo metodika ir organizavimas. Siekiant pagrįsti problemos aktualumą, atlikta mokslinės ir metodinės literatūros analizė. Realizuojant tyrimo tikslą, pasirinktas kiekybinis tyrimas, kuris leidžia atlikti sisteminį skaitmeninės informacijos rinkimą bei statistinę analizę. Pastarajai strategijai realizuoti taikytas anketinės apklausos metodas. Remiantis mokslinės ir metodinės literatūros šaltinių analize, sukurtas tyrimo instrumentas – mišraus tipo anketa, kurią sudarė atviri ir pusiau uždari klausimai apie profesinį tobulėjimą bei mokymosi reikšmę. Parengtoje anketoje išskirti diagnostiniai blokai: mokymosi esmė ir poreikis tobulinant ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijas bei mokymosi būdai ir jų pasirinkimo motyvai. Tai leido identifikuoti respondentų nuomonę apie ugdymosi poreikį bei galimybes mokytis profesinėje veikloje. Apklausa atlikta 2011 metų gegužės-birželio mėnesiais. Joje dalyvavo 138 pedagogai, dirbantys Šiaurės Lietuvos regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo imtis sudaryta panaudojant tikslinės atrankos metodą. Kiekybiniai empirinio tyrimo duomenys apdoroti naudojant SPSS statistinės analizės ir Microsoft Excel kompiuterines programas. Straipsnyje jų rezultatai pateikiami paveiksluose (procentine išraiška). Atviro tipo klausimų duomenims apdoroti, t.y. skiriant kategorijas ir kuriant jų tinklą, taikomas turinio (kontentinės) analizės metodas, o rezultatai pateikiami kategorijų lentelėse. Tyrimo teorinis pagrindimas. Tyrimo pro-

regard to professional development and what are the possibilities of learning in professional activities? Research aim – to explore the need of preschool education pedagogues’ competence improvement and learning possibilities in professional activities. Methods: analysis of sources of research literature: generalisation, comparison; analysis of documents, questionnaire survey, content analysis. Research methods and organisation. To substantiate the problem the analysis of scientific and methodical literature was presented. To implement the research aim the quantitative research approach was chosen, enabling to perform systematic collection of digital information and statistical analysis. To implement the latter strategy the questionnaire survey method was chosen. Based on the analysis of scientific and methodical literature, the research instrument was drawn up: mixed type questionnaire, consisting of open-ended and semi-closed type questions about professional growth and importance of learning. The questionnaire consisted of two diagnostic blocks: the essence of learning, its need for improvement of pre-school education competencies and ways of learning, motives of choosing them. This enabled to identify pre-school education pedagogues’ opinion about learning needs and learning possibilities in the professional activity. The survey was carried out between May and June, 2011, it was attended by 138 pedagogues working in pre-school educational institutions in the Northern region of Lithuania. The research sample was drawn up using the method of target selection. Quantitative analysis of the empirical research data was carried out employing SPSS software and Microsoft Excel. The content analysis method was employed to distinguish categories and draw up the network of categories.

Mokytojų ugdymas 2012

blema ir tikslas suponuoja, kad atskleidžiant temos teorinius aspektus svarbu apibrėžti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dirbančio pedagogo profesijos specifiką, kompetencijų sampratą bei galimybes jas tobulinti. Būtent todėl esminis dėmesys skiriamas minėtiems aspektams moksliškai pagrįsti. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo profesijos specifika bei reikšmė. Ikimokyklinio ugdymo sistemos kaitą lėmė Lietuvos švietimo reformos konceptualieji procesai, „kadangi ikimokyklinis ugdymas yra švietimo sektoriaus dalis, apibrėžiama pagal bendrą švietimo sektoriaus objektą, tačiau turinti specifinių bruožų“ (Ruškus, Žvirdauskas, 2010, p. 57). Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme (2003) nurodoma, kad ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, etninius, socialinius, pažintinius poreikius, todėl jo reikšmė mūsų visuomenei ir jos kaita yra neginčytinas faktas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojo darbas nėra lengvas. Mažo žmogaus ugdymas – ne žaidimas, nors tai ir yra vienas iš geriausių būdų siekiant šio tikslo. Iš pedagogo reikalaujama kokybiško, kompetentingo darbo, atsakomybės, vidinės intuicijos ir kitų savybių (Petrikienė, 2007, p.10). Be to, ikimokyklinis amžius yra labai svarbus žmogaus tapsmui, nes šiuo laikotarpiu dedami asmenybės pagrindai. Tvirtinama, kad tai vyksta iki 5 metų ir, kaip teigia V. Rajeckas (2001), sudaro 90 proc. viso auklėjimo proceso. „Ikimokyklinis ugdymas yra švietimo sistemos posistemė, nuo kurios vystymosi pobūdžio ir rezultato priklauso tolimesnė vaiko ugdymo(si) kokybė“ (Pranaitytė, Malinauskienė, 2011, p. 55). 2011 m. Europos Komisijos komunikate „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai?“ pabrėžiama, kad „ankstyvoji vaikystė – laikas, kai švietimo priemonėmis galima veiksmingiausiai paveikti vaikų vystymąsi ir šalinti trūkumus“ (2011, p. 4). Šiuo dokumentu atsiliepiama į ES narių siekį gerinti paslaugų kokybę tobulinant mokymo planus, keliant

Theoretical Substantiation of the Research. The problem and the aim of the research presuppose that, disclosing theoretical aspects of the topic, it is important to actualise the specificity of the profession of the pedagogue working in the pre-school educational institution, the conception of competence and existing possibilities for its improvement. Specificity and importance of the profession of the pre-school education pedagogue. In Lithuania the shift in the system of pre-school education was determined by conceptual processes of the reform of education of Lithuania. The Law on Education of Lithuania (2003) says that the purpose of pre-school education is to help the child to meet natural, cultural and also ethnical, social, cognitive needs; therefore, the importance of pre-school education for our society and its shift is an unquestioned fact (The Law on Education of Lithuania, Official Gazette, 2003, No. 63-2853). The work of the educator of pre-school age children is not easy. Education of a small man is not a game, although the game is one of the best ways seeking this aim. It is required that the pedagogue should work qualitatively, competently, he/she should have a sense of responsibility, internal intuition and other features (Petrikienė, 2007, p.10). Besides, pre-school age is very important for the man’s becoming. The Communiqué, 2011, “Early Childhood Education and Care. How to Help Children to Prepare for the Future Better” emphasises that early childhood is time when employing measures of education children’s development can be most efficiently influenced and deficiencies can be eliminated (2011, p. 4). This communiqué responds to the endeavour of the EU countries to improve quality of these services by improving teaching plans, qualification of the educational staff and management.

Jurgita sMILGIENĖ Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje

ankstyvojo ugdymo darbuotojų kvalifikaciją bei ugdymo institucijų valdymo tvarką. J. A. Komenskis – vienas iš pirmųjų įvertino ikimokyklinio ugdymo reikšmę teigdamas, jog norint išmokyti žmogų visam gyvenimui, reikia pradėti mokyti pirmojoje mokykloje. Vadinasi, tai akivaizdžiai patvirtina faktą, kad labai svarbus aspektas – įstaigoje dirbančio mokytojo kompetencija. Remiantis šiomis minėtų autorių mintimis, galima daryti prielaidą, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogo vaidmuo visam žmogaus gyvenimui daro didelę įtaką, t.y. kokius pagrindus padėsime jau vaikystėje, tokią visuomenę ir turėsime. Anot Ž. Jackūno (2006), pastarojo dešimtmečio teoriniuose ir direktyviniuose Europos Sąjungos ir kitų šalių (taip pat ir Lietuvos) švietimo dokumentuose vis labiau įsitvirtina požiūris, kad pagrindiniai asmens bendrojo ugdymo tikslai ir uždaviniai sietini su gyvenimui bei profesinei veiklai būtinų kompetencijų puoselėjimu, – tai sąlygoja visų profesijų atstovų nuolatinį mokymąsi. A. Zaukienės nuomone (2005), kaitos procesas neišvengiamas, žmogus turi turėti savarankiško profesinio tobulėjimo įgūdžių, turi būti skatinamas kelti savo kvalifikaciją bei ugdyti kompetencijas. Ikimokyklinių įstaigų pedagogai, atlikdami savo darbą, nuolat mokosi savarankiškai arba kartu su kolegomis ieško naujovių, nagrinėja papildomą metodinę literatūrą. Konsultuojantis, svarstant ir derinant savo nuomonę, įgytos žinios, gebėjimai padeda kokybiškai parengti įstaigos programą, kuri atitinka ne tik vaikų, bet ir tėvų bei bendruomenės poreikius. Taigi, galima daryti prielaidą, kad mokymasis ikimokyklinio ugdymo institucijose dirbantiems pedagogams yra bene svarbiausias tikslas, kuris padeda įgyti vertintinų kompetencijų ar jau turimas atnaujinti. Tai patvirtina J. Smilgienės ir E. Masiliauskienės 2011 m. atliktas tyrimas, kuriame patys pedagogai pritarė, jog šios profesijos atstovams būtina mokytis ne tik dėl gero įvaizdžio, bet ir dėl aukšto kompetentingumo. Tyrimas parodė, kad šiandieninė ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų veikla

J. A. Komensky is among the first who appreciates the importance of pre-school education, stating that if we want to teach the man for the rest of his/her life, we have to start teaching him/her in this first school. Based on these ideas we can assume that the role of the pre-school pedagogue significantly influences the whole man’s life; i.e., the foundations laid in childhood will determine the society. According to Ž. Jackūnas (2006), during recent decades, theoretical and directive documents of the EU and other countries, Lithuania including, are progressively based on the approach that main aims and objectives of the person’s general education are to be related to development of competencies necessary for life and professional activities and this determines constant learning of representatives of all professions. Constant learning is an integral part of professional growth. According to A. Zaukienė (2005), the process of change is inevitable; the man has to have skills of independent professional growth, whilst the specialist must be encouraged to improve his/her qualification and competencies. Doing his/her professional work, the pedagogue of the pre-school institution is constantly learning independently or together with colleagues, searching for novelties, analysing methodical, additional literature, improving abilities. Knowledge, abilities obtained even in this way through consultations and discussions help pedagogues to prepare a quality curricula of their institution, which responds to the needs of children, parents and the community. Hence, we can assume that learning for pedagogues working in preschool educational institutions is probably the most important aim, which helps to acquire new competencies or to update the already possessed competencies. This is proved by J. Smilgienė’s and E. Masiliauskienė’s research on professional image of pedagogues working in pre-school educational institutions dated 2011. Based on research results, the very

Mokytojų ugdymas 2012

yra plati, įvairiapusė, todėl pamažu sukuriama savita ir nauja jos aplinka, kurioje ypač reikšmingas paties darbuotojo sistemingas ir nuolatinis mokymasis (Čiužas, 2007). Taigi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir integracija į Europos Sąjungą lemia naują požiūrį į švietimą bei ikimokyklinio ugdymo pedagogams keliamų reikalavimų visumą. Tai skatina pedagogus stabtelėti ir peržiūrėti, vertinti, tobulinti savo ugdomąją veiklą, nes mokymas ir mokymasis neatsiejami nuo visos institucijos atsinaujinimo (Glickman, 2010). Vienas iš svarbiausių uždavinių – „išmokti mokytis“ (Linkaitytė, Širvaitytė (2000, p. 52). Tai įmanoma pasiekti tik vadovaujantis nuolatinio mokymosi paradigmos idėja, kuri skatina ikimokyklinio ugdymo specialistus ieškoti patogiausių bei priimtiniausių mokymosi formų. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo pedagogų galimybės mokytis įvairiais būdais. Šiuo metu Lietuvoje skiriamos trys pagrindinės tikslingos pedagogų mokymosi veiklos kategorijos (Mokymosi visą gyvenimą memorandumas, 2001). Formalusis mokymasis vyksta švietimo ir mokslo įstaigose. R. Laužackas, E. Stasiūnaitienė, M. Teresevičienė (2005) teigia, kad mokymosi veikla yra tikslinga, apgalvota, organizuota, turi fiksuotą trukmę ir tvarkaraštį, hierarchinę vertinimo sistemą, nustatytus priėmimo ir registracijos reikalavimus. Formaliai mokantis iš anksto numatomas turinys, metodai ir mokymosi priemonės. Besimokantys asmenys gauna pripažintus diplomus. Formaliojo kvalifikacinio tobulinimosi formos yra šios: dėstomojo dalyko ir jo metodikos, pedagogikos, psichologijos, humanitarinių ir socialinių disciplinų kursai, tikslinės stažuotės ir kt. E. Jurašaitė – Harbison (2005) mano, kad formalusis mokymasis šiek tiek riboja laisvo pasirinkimo galimybes, nes pedagogas yra įspraustas į rėmus ir turi priimti informaciją tokią, kokia pateikiama. Mokymosi visą gyvenimą memorandume (2001) nurodoma, kad žinių, įgūdžių ir sąvokų, kurias įgyjame vaikystėje ir jaunystėje

pedagogues approve that representatives of this profession have to learn not only for the sake of good image but also for the sake of high competence. The research demonstrated that today’s activities of pedagogues of preschool educational institutions are broad, versatile; therefore, slowly a peculiar and new environment of activities is created, in which the very pedagogue’s systematic and constant learning is particularly significant (Čiužas, 2007). Thus, reestablishment of independence of Lithuania and integration in the EU determine a new approach to education. This encourages pedagogues to pause and review, assess and improve their educational activities because teaching and learning are inseparable from renewal of the whole institution (Glickman, 2010). Therefore, one of the most important tasks of the pedagogue is “learning to learn” (Linkaitytė G., Širvaitytė V., 2000, p. 52). All of it becomes possible only following the idea of the constant learning paradigm, which encourages pre-school education specialists to look for the forms of learning that are most convenient and acceptable for them. Lithuanian Pre-School Education Pedagogues’ Possibilities of Learning in Various Ways. Currently, three main targeted learning activity categories are distinguished (The Memorandum on Lifelong Learning 2001): Formal learning takes place in educational and science institutions. R. Laužackas, E. Stasiūnaitienė, M. Teresevičienė (2005) state that learning activities are targeted, thoughtout, organized, have fixed duration and timetable, hierarchic assessment system, formal enrolment and registration requirements. They are characterised by content, methods and teaching aids, which are foreseen beforehand. Learners are given approved diplomas. The

Jurgita sMILGIENĖ Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje

šeimoje, mokykloje, kolegijoje ar universitete, ilgai neužteks, todėl svarbu integruoti mokymąsi į suaugusiųjų gyvenimą. Natūralu, kad formalųjį mokymąsi dažnai papildo neformaliai ar informaliai plėtojamos kompetencijos, kai pedagogai keičiasi patirtimi, įgyvendindami ir reflektuodami formaliai įgytas žinias. Informalusis mokymasis – tai natūralus, kiekvieną dieną vykstantis mokymasis. Mokslininkai (Smith, 1999; Schugurensky, 2000; Laužackas, Stasiūnaitienė, Teresevičienė, 2005; Teresevičienė, Gedvilienė, Zuzevičiūtė, 2006; Rūdytė, 2011a, 2011b) jį vadina informaliuoju arba savaiminiu mokymusi“ (Rūdytė, 2012). Skirtingai nei formalusis ar neformalusis, tai nebūtinai planuotas ugdymasis, todėl jo gali nepripažinti net patys individai, papildantys savo žinias ir įgūdžius (Mokymosi visą gyvenimą memorandumas, 2001). R. Laužacko ir kt. (2005) teigimu, savaiminis mokymasis siejamas su individualia iniciatyva, asmenine patirtimi, laisvalaikiu, bendruomenės veikla. Jo pagrindas – profesinių, asmeninių, socialinių, dvasinių poreikių tenkinimas. Savaiminis, kitaip dar vadinamas patirtiniu, mokymasis yra labai svarbus profesinio tobulėjimo komponentas. Atsižvelgiant į laiko ir išteklių pobūdį, ugdymosi procesas gali būti tikslinis arba atsitiktinis. „Mokymasis, teikiantis malonumą, įdomus, kartais vadinamas nevalingu, spontanišku, mūsų pačių inicijuotu. Jis vyksta neformalioje – laisvoje – aplinkoje (pavyzdžiui, namuose, laisvalaikiu, bendraujant ir pan.) bet kuriuo metu (rytą, dieną, vakare ar net naktį!) įvairiose gyvenimo situacijose (kelionėje, svečiuojantis pas draugus ar gimines ir pan.). Toks mokymasis atitinka prigimtinius mūsų poreikius – įspūdžių siekimą, smalsumą, norą suprasti – ir yra susijęs su emocijomis (mokantis būna ne nuobodu, bet įdomu, linksma, nauja ir t. t. Neformalusis mokymasis vyksta šalia pagrindinių švietimo ir mokymo sistemų ir orientuotas į individualių, dažniausiai darbo vietoje iškylančių ugdymosi poreikių tenkinimą, yra neišvengiamas modernios visuome-

forms of formal qualification improvement are: courses of the delivered subject and its methods, pedagogy, psychology, humanities and social subjects; mobility visits for target groups, etc. However, E. Juršaitė-Harbison (2005) maintains that formal learning slightly limits free choice possibilities because the pedagogue is squeezed in the frames and has to accept that information which is given to him/her. It is stated in The Memorandum on Lifelong Learning (2001) that knowledge, skills and concepts which we get in childhood and youth in the family, school, college or university will not be sufficient for the whole life; therefore, it is important to integrate learning in adults’ life; thus, it is natural that formal learning is often supplemented by competencies developed in non-formal or informal way of learning. Informal learning is natural learning taking place every day. According to R. Laužackas et al. (2005), informal learning pertains to the person’s individual initiative, personal experience, leisure, community activities. Informal learning, otherwise referred to as experiential learning, is a very important component in the process of professional development. Considering time aspect and the type of learning resources, the process of learning can be targeted or accidental. This is learning that provides pleasure, is interesting, sometimes called spontaneous, initiated by ourselves, taking place in the informal – liberal – environment (e.g., at home, in free time, socialising, etc.), at any time (in the morning, afternoon, evening and even at night!), in various life situations (in the trip, at one’s friends’, relatives’, etc.). This is natural learning taking place every day. Such learning corresponds to our natural needs – pursuit of impressions, inquisitiveness, the wish to understand – and is related to emotions

Mokytojų ugdymas 2012

nės elementas, kuris, kaip teigia J. Bjornavold (2000), vis dar pats savaime nėra matomas, tačiau, sistemiškai išnaudotas, turi potencialo atlikti reikšmingą vaidmenį formaliojo švietimo sistemoje. Šis suaugusiųjų ugdymasis pirmiausia svarbus kaip formaliojo švietimo alternatyva žmonėms, norintiems geriau suderinti savo užimtumą darbo rinkoje ar kitą veiklą ir mokymosi visą gyvenimą poreikius. „Neformalus suaugusiųjų mokymasis Lietuvoje tampa vis labiau paplitusia švietimo forma, padedančia asmeniui įgyti profesinei veiklai reikalingų teorinių žinių, tobulinti turimą kvalifikaciją, gebėjimus. Didėjantis žinių poreikis vis svarbesnis ir individams, ir organizacijoms, siekiančioms įsitvirtinti ir išlikti konkurencinėje, nuolat kintančioje aplinkoje“ (Alifanovienė ir kt., 2008, p. 11). Išanalizavus mokslinę metodinę literatūrą, pastebėta, kad šiuo metu ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų profesinėje veikloje formaliuoju ir neformaliuoju būdu įgytos žinios vienokiais ar kitokiais būdais pripažįstamos ir įteisinamos, ko negalima pasakyti apie informalųjį ugdymą. Reikia nepamiršti, kad pastaraisiais metais Lietuva stengiasi aktyviai perorientuoti švietimo sistemą mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimo kryptimi. Tikėtina, kad greitai ir informaliojo mokymosi kompetencijos bus pripažįstamos. Visi ugdymosi tipai svarbūs siekiant individo, profesijos atstovo ar visuomenės piliečio, tobulumo, tačiau praktika rodo, kad formalusis mokymasis daugiau dominuoja jauno žmogaus gyvenime (t.y. baigus mokyklą ir siekiant įgyti profesiją). D. Beresnevičienė (1995, p. 44) pastebi, kad „vienas iš suaugusiųjų mokymąsi lemiančių veiksnių – padidėjęs poreikis mokytis ne dėl atestato ar diplomo (t.y. formalioje švietimo sistemoje), o siekiant profesinio ar asmeninio tobulėjimo (t.y. neformaliojoje švietimo struktūroje).“ Šią tendenciją sąlygoja kintanti aplinka, kelianti vis naujų reikalavimų, todėl specialistams tenka ir net būtina rūpintis kvalifikacija: plėtoti žinias, tobulinti įgūdžius,

(learning is not boring, is interesting, new, etc.). Non-formal learning takes place nearby main systems of education and teaching. Nonformal learning, oriented to meeting individual needs that most often arise in the workplace, is an inevitable element of the modern society, which according to J. Bjornavold (2000), is still taking place in the shadow of formal learning and is not visible by itself but, if used systemically, it has a potential to carry out an important role in the system of formal education. “Adults’ non-formal learning in Lithuania becomes an increasingly spread form of education, helping the person to acquire theoretical knowledge required for professional activities, to improve possessed qualification, abilities. The increasing need of knowledge becomes increasingly more important both for individuals and organisations, seeking to anchor and remain in competitive and constantly changing environment” (Alifanovienė D. et al., 2008, p. 11. ). Based on the analysis of scientific, methodical literature, it was noticed that currently knowledge acquired in professional activities of pedagogues of pre-school educational institutions in formal and nonformal ways is acknowledged and legitimated in one or another way but there is no official and legitimated acknowledgment model for knowledge acquired in the informal way. However, it should not be forgotten that during recent years Lithuania is trying to actively re-orientate the system of education towards lifelong learning. Therefore, it is likely that soon informal teaching/learning competencies will be acknowledged in Lithuania. Still in 1995, D. Beresnevičienė noticed that “one of the factors determining adults’ learning was the increased need to learn not for the certificate or diploma but seeking

Jurgita sMILGIENĖ Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje

įvertinti ir ugdyti profesines nuostatas; persikvalifikuoti, valdyti vis kitas technologijas ir gebėjimus. Be to, M. Knowles (2007) mano, kad suaugę asmenys turi žinoti priežastis, kodėl jie mokosi, nes jau turi įgiję gyvenimo patirties ir mokymas, anot jų, yra problemų sprendimo ar optimalių rezultatų pasiekimo būdas. Patirties turintys pedagogai gali rinktis priimtinus bei patogius mokymosi tipus. Koks būdas labiausiai tinka ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogams, iliustruoja A. Fokienės A. (2007, p. 38) pateikta išsami, formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi aspektus atspindinti lentelė.

professional or personal development” (1995, p. 44). This tendency is determined by the changing environment, which keeps putting forward new requirements, forcing specialists to improve or change qualification, master new technologies and abilities. Besides, M. Knowles (2007) maintains that adults have to know reasons why they are learning because they have already acquired life experience and treat learning as a way of solving time problems or attaining optimal results. Suitability of the type of learning can be seen from A. Fokienė’s (2007) table, which comprehensively characterises aspects of formal, non-formal and informal learning.

1 lentelė. Mokymosi tipų palyginimas pagal būdingiausius aspektus (psl. 38) Table 1. Comparison of Types of Learning according to Characterising Aspects (p. 38) Mokymąsi apibūdinantys aspektai Aspects characterising teaching/learning Vieta Place

Procesas Process

Tikslai Aims

Turinys Content

Vyksta ugdymo institucijoje Takes place in the educational institution. Mokymosi procesas struktūriškai apibrėžtas (numatytas laikas, metodai, vertinimo strategijos ir pan.) The learning process is structurally defined (time of learning, methods, assessment strategies, etc. are foreseen). Mokymosi procese svarbus mokytojo vaidmuo Teacher’s role is important in the process of learning. Iš anksto numatyti tolimieji ir artimieji mokymosi tikslai Short-term and long-term aims of learning are foreseen beforehand. Aukšta mokymosi motyvacija, sąlygota asmeninių poreikių High motivation of learning, determined by personal learning needs. Mokymosi turinys iš anksto žinomas Content of learning is known beforehand. Orientacija į teorinių, filosofinių, kritinio mąstymo pagrindų ugdymą Orientation to development of theoretical, philosophical, critical thinking foundations. Orientacija į praktinių problemų sprendimą Orientation to solution of practical problems.

Formalusis Formal

Neformalusis Non-formal

Savaiminis Informal

Mokytojų ugdymas 2012

1 lentelės tęsinys Continued of the Table 1 Mokymąsi apibūdinantys aspektai Aspects characterising teaching/learning

Pasiekimų pripažinimas

Formalusis Formal

Mokymosi pasiekimai pripažįstami oficialiu valstybės dokumentu Learning attainments are acknowledged by the nationally acknowledged document.

Neformalusis Non-formal

Savaiminis Informal

*- visiškai / fully, +- iš dalies / partially

Taigi Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijų pedagogai turi galimybę kelti profesinę kvalifikaciją trimis lygmenimis: formaliuoju (perkvalifikavimas, antrosios pakopos universitetinės studijos); neformaliuoju (suaugusiųjų švietimas, mokymasis kvalifikacijos tobulinimo institucijose, darbo vietoje, kursuose, seminaruose ir t.t.); informaliuoju (savaiminiu), t.y. savišvieta, kaip saviugdos komponentas (savarankiškai diagnozuojami mokymosi poreikiai, numatomi tikslai, susirandami reikalingi šaltiniai, pasirenkama mokymosi strategija ir įsivertinamos įgytos žinios). Siūlant mokytojams įvairius mokymosi būdus, reikėtų atsižvelgti į jų pačių poreikius, norus bei siekiamą tikslą – ko tikisi išmokti rinkdamiesi vienokią ar kitokią ugdymosi formą. Nuo to turėtų priklausyti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų kompetencijų tobulinimas bei mokymosi būdų pasirinkimas. Empirinio tyrimo rezultatai ir jų analizė Švietimo sistemoje vyksta sudėtingi pokyčiai, todėl darželio auklėtojai nebeužtenka tik profesinio parengimo, kad galėtų ilgai dirbti. Šiandieninė sparti ir dinamiška kaita skatina įstaigas, atsakingas už vaikų ugdymą, daugiau dėmesio skirti savo veiklos refleksijai, stebėsenai ir kokybei. Remdamasi LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu (Nr. ĮSAK-1578, 2007), Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbais, A. Stagniūnienė (2008, p. 22 -28) skiria šių dienų ikimokyklinio ugdymo pedagogui būdingas ir būtinas kompetencijas:

Offering various ways and forms of learning to pedagogues, it is necessary to pay attention to the very pedagogues’ needs, wishes and aim to be reached. Improvement of competencies of pedagogues working in pre-school educational institutions and the choice of forms of learning should depend on the very pedagogues’ needs and on the tasks and aims raised by the preschool institution. Results of the Empirical Research and their Analysis Today’s fast and dynamic shift teaches institutions that are responsible for children’s education to pay more attention to reflection, observation and quality of their activities. Based on the order of the Minister of Education and Science (No. ĮSAK-1578, 2007), A. Stagniūnienė (2008) distinguished competencies necessary for today’s preschool education pedagogue: of educational activities, purposefulness, efficacy, and effectiveness (managerial, IT application, management of changes and child cognition, acknowledgement of his/her progress), communication and cooperation, activity in the community of the institution (team work, mentoring, project management) and personal professional development (learning to learn, learning from experience, constant learning, researcher’s competence and emotional competence). This enables to think that all requirements raised for today’s pre-school education pedagogue are based on the modern

Jurgita sMILGIENĖ Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje

vadybinė (gebėjimas veikti įvairiose situacijose, maksimaliai panaudojant įstaigos materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius); informacinių technologijų naudojimo (žinios, gebėjimai ir kitos asmeninės savybės, kurios lemia IKT taikymą profesinėje veikloje); vaiko pažinimo ir jo pažangos pripažinimo (gebėjimas atsižvelgti į vaiko asmenybės, raidos ypatumus ugdymo procese, nustatyti problemas ir jas spręsti, pripažinti ugdytinio pažangą); pokyčių valdymo (asmeninės savybės, suteikiančios galimybę sėkmingai diegti ir vertinti planuotus ir neplanuotus pokyčius); asmeninio profesinio tobulėjimo (poreikis tobulėti, dalijimasis žiniomis su kitais, mokymosi veiklos planavimas ir iniciatyvumas, gebėjimas projektuoti savarankiškas studijas bei saviugdą) ir kt. Galima teigti, kad visi ikimokyklinio ugdymo institucijoje dirbančiam pedagogui keliami reikalavimai grindžiami šiuolaikiniais didaktikos bruožais bei mokymo(si) paradigma. Įstaigoje turėtų dirbti novatoriškas, savarankiškas, kompetentingas, gebantis žinias valdyti ir nuolat save ugdantis profesionalas, kadangi jis atsakingas už ateities kartą – būsimą visuomenę. Pedagogas privalo nuolat mokytis, kad galėtų sėkmingai ugdyti šiuolaikinį vaiką, gebantį tinkamai valdyti gyvenimo iššūkius. Taigi, tyrimu siekta sužinoti, koks mokymosi būdas yra/būtų priimtiniausias auklėtojo darbą dirbančiam specialistui, siekiančiam profesinio tobulumo (žr. 1 pav.). Tyrimas atskleidė, kad daugumai ikimokyklinio ugdymo pedagogų priimtiniausia yra visų galimų mokymosi būdų dermė (47,3 proc.). Rezultatus papildo ir atlikta minėto pasirinkimo nuomonės pagrindimo turinio (content) analizė (žr. 2 lentelę).

teaching/learning paradigm and characteristics of modern didactics: the institution needs an innovative, independent, competent pedagogue who is able to manage his/her knowledge and who is constantly self-developing because he/ she is responsible for the future generation and society. Thus, the research aimed to find out what way of learning is/would be most acceptable for the educator in order to seek professional development (see Fig. 1). The research disclosed that coherence of all possible ways of learning is most acceptable for the majority of pre-school education pedagogues (47,3 %). Research results are supplemented by the content analysis (see Table 2). Given answers of the respondents demonstrate that, in their opinion, it is only versatile improvement that provides and maintains professional competence most (1category). Another category (i.e., high competence and qualification) as if proves that combining all ways of learning, pedagogues feel highly competent and qualified. In the third category respondents’ answers confirm the fact that there is a share of pedagogues who choose various ways of learning because this is how it is regulated by laws. It can be concluded that currently pedagogues of pre-school educational institutions of Lithuania use all possibilities to improve qualification offered in Lithuania and seek competence at three levels: formal, nonformal and informal.

Mokytojų ugdymas 2012

Formalus / Formal

5,8

Neformalus / Non-formal

30,2

Informalus / Informal

16,7

Visǐ bǌdǐ dermơ / Coherence of all ways

47,3 0

1 pav. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams priimtiniausias mokymosi būdas (N=138) Fig. 1. The Most Acceptable Way of Learning for Pre-School Education Pedagogues (N=138)

2 lentelė. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų įvairių mokymosi būdų dermės pasirinkimo argumentai Table 2. Arguments of Choosing Coherence of Various Ways of Learning by Pre-School Education Pedagogues Kategorija (teiginių sk.) Category (No. of statements) Įvairiapusiškas tobulėjimas Versatile improvement (9)

Kategoriją iliustruojančių teiginių pavyzdžiai (kalba netaisyta) Examples of statements illustrating the category (language is not corrected) Tobulėjimui ir mokymuisi svarbūs visi būdai; Įvairovė yra geriausia; Visų būdų dermė, kadangi tai rodo pedagoginio darbo patirtis; Tokiame darbe visko reikia; Visų mokymų dėka žmogus tampa puikiu pedagogu; Suderinus visus būdus, bus didesnė nauda pedagogui, jis praplės savo akiratį, tuo pačiu žinios bus patvirtintos reglamentuotu diplomu; Tik visumoje galimas tobulėjimas; Profesinės veiklos tobulinimas turi būti visokeriopas; Diplomas, kursai ir seminarai įtvirtina gautas ar turimas žinias, per patirties skaidą daugiau naujų metodų įmanoma pritaikyti savo darbe. “All ways are important for improvement and learning”; “Diversity is the best”; “Coherence of all ways, because this is demonstrated by pedagogical work experience”; “In such work you need everything”; “Thanks to all teachings the man becomes an excellent pedagogue”; “Having combined all ways, the pedagogue will get more benefit, he/she will expand his/her outlook, at the same time knowledge will be confirmed by an official diploma”; “The diploma, course and seminars consolidate obtained or possessed knowledge, spread of experience enables to apply more new methods at work”.

Jurgita sMILGIENĖ Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje

2 lentelės tęsinys Continued of the Table 2 Kategorija (teiginių sk.) Category (No. of statements)

Aukšta kompetencija ir kvalifikacija High competence and qualification (5)

Būtinybė dėl profesijos specifiškumo bei švietimo sistemos modelio Necessity due to specificity of the profession and the model of the system of education (4)

Kategoriją iliustruojančių teiginių pavyzdžiai (kalba netaisyta) Examples of statements illustrating the category (language is not corrected) Diplomas, praktika, tobulėjimas dirbant, kursai, seminarai, kvalifikacija; Tobulinantis visais minimais būdais įgyjama maksimaliai žinių, teorinių ir praktinių; Nes visų būdų taikymas lemia visapusę auklėtojo kompetenciją; Nes tik tokiu būdu galima įgyti reikiamas kompetencijas; Taip geriau įgaunama patirtis patvirtinama ir pripažįstama. “Diploma, practical training, improvement at work, courses, seminars, qualification”; “Improving in all said ways, the maximum of theoretical and practical knowledge is acquired”; “it is not application of all ways that determines the educator’s competence”; “Because only in such way necessary competences can be acquired”. Pirmiausia reikia įgyti išsilavinimą, o po to dirbant reikia nuolat kelti kvalifikaciją; Reikia turėti išsilavinimą (diplomą), toliau tobulėti lankant kursus. Domėtis kitų pedagogų darbu per patirties sklaidą; Būtina nuolat atnaujinti žinias; Baigus formalųjį mokymą, neformalusis mokymasis yra būtinas dirbant. “First, you have to acquire education and then constantly improve qualification while learning”; “You have to have education (a diploma), you improve further attending courses, taking interest in other pedagogue’s work, through spread of experience”; “Having finished formal teaching, non-formal learning is necessary while working”.

Iš pateiktų respondentų atsakymų matyti, kad tik įvairiapusiškas tobulėjimas suteikia ir palaiko profesinį kompetentingumą (1-oji kategorija). Tik derindami visus mokymosi būdus profesinėje veikloje ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai jaučiasi esantys aukštos kompetencijos ir kvalifikacijos darbuotojai (2-oji kategorija). Be to, respondentų atsakymai patvirtina faktą, kad dalis pedagogų renkasi įvairius ugdymosi būdus, nes tai reglamentuoja profesijos specifika bei švietimo sistemos modelis (3-oji kategorija). Galima daryti išvadą, kad šiuo metu ikimokyklinių įstaigų pedagogai išnaudoja visas Lietuvoje siūlomas galimybes tobulinti savo kvalifikaciją bei siekia įgyti kompetencijų papildydami vieną kitu tris lygmenis – formalųjį, neformalųjį, informalųjį. Jie lanko seminarus, kt. siūlomas tobulėjimo formas, darbo vietoje keičiasi žiniomis, įgyvendindami ir reflektuodami formaliai įgytą patirtį.

A. Fokienė (2007) states that non-formal learning, oriented to meeting individual learning needs that are most often encountered at the workplace, is an inevitable element of the modern society. That is why quite a considerable share (30,2 %) of respondents singled out the non-formal type of learning, justifying that “when a person has education it is necessary to improve knowledge in other ways”; “having finished formal teaching, non-formal learning is a must while working”. These results as if confirm E. Jančiauskas’ (2009) idea that non-formal education is defined as an employee’s free possibility of choice to improve knowledge and abilities in any form and in any place (p. 77); however, so far it is not legitimised at the national level, and this determines mistrust in it as a guaranteed model for improving competence. Almost one fifth (16,7%) (see Fig. 1) of nursery educators think that informal way

Mokytojų ugdymas 2012

A. Fokienė (2007) teigia, kad neformalusis mokymasis, orientuotas į individualių, dažniausiai profesinėje veikloje iškylančių ugdymosi poreikių tenkinimą, yra neišvengiamas modernios visuomenės elementas. Būtent todėl nemaža dalis (30,2 proc.) tyrimo dalyvių išskyrė neformalųjį mokymosi tipą, argumentuodami, kad turint išsilavinimą, būtina kasmet tobulinti žinias kitais būdais; Baigus formalųjį mokymą, neformalus mokymasis yra būtinas dirbant. Šie rezultatai patvirtina E. Jančiausko (2009, p. 77) mintį, kad metodiniu ir teisiniu norminiu požiūriu neformalusis ugdymas apibrėžiamas kaip laisva darbuotojo pasirinkimo galimybė tobulinti žinias ir gebėjimus bet kuria forma ir bet kurioje vietoje, nors kol kas neįteisintas valstybiniu lygmeniu. Tai sąlygoja nepasitikėjimą juo, kaip patikimu kompetencijos tobulinimo modeliu. Beveik penktadaliui (16,7 proc.) darželio auklėtojų priimtinesnis informalusis mokymasis, nes taip galima sužinoti naujovių, pasidalinti patirtimi su kitų įstaigų pedagogais; stebint praktinę veiklą, semtis patirties iš kolegų“. Kai kurie respondentai nurodo, kad metodinių užsiėmimų metu besimokančių bendradarbių patirties pasidalinimas taip pat yra puikus būdas mokytis vieniems iš kitų. Tai dar kartą patvirtina B.Simonaitienės ir V.Targamadzės (2001) mintį, kad mokymasis darbo vietoje gali pasireikšti institucijoje kaip masinis naujų žinių naudojimo, kūrimo ir skleidimo procesas. Kartu apmąstant konkretaus darbuotojo pateiktas idėjas, kuriamos naujos, reikšmingos ikimokyklinio ugdymo institucijai. „Savaiminis mokymasis nebūtinai yra iš anksto apgalvotas, mažiau organizuotas,(...), skatinamas gyvenimo, aplinkybių, (...)“ (Zuzevičiūtė, Teresevičienė, 2008). Anot Fokienės A. (2007), mokslininkai Colley H., Hodkinson P. ir Malkom J. , 2003, p.38) teigia, jog analizuojant patyrusių pedagogų mokymąsi darbo vietoje paaiškėjo, „kad

of learning is more acceptable because this way “you can learn about novelties, share experience with pedagogues of other institutions”; or “observing practical activities, learn from colleagues’ experience”. There were pedagogues who said that “sharing co-workers’ experience during methodical sessions” was also an excellent way of learning from each other. This again confirmed B.Simonaitienė’s and V.Targamadzė’s (2001) ideas about learning at one’s workplace, which can manifest itself at the institution as a mass process in the process of usage, creation and spread of new knowledge. Considering knowledge of a concrete pedagogue in general, new knowledge is created, which is significant and necessary for the pre-school educational institution. According to Fokienė A. (2007), authors Colley H., Hodkinson P. and Malkom J. (2003) state that examining experienced pedagogues’ learning at the workplace, it was found that the majority of teachers were learning informally: their content of learning reflected orientation to solution of practical problems (...); besides, it was found that part of pedagogues were learning according to various programmes, attending courses but their choice of the form of learning and content was closely related to professional issues arising in their daily work ( p. 38). The obtained research data enable us to assume that non-formal and informal learning for pedagogues working in pre-school educational institutions are more convenient and accessible forms of learning. However, based on today’s laws, pedagogues are choosing a coherence of formal, non-formal and informal learning because only then they feel full-fledged, competent and qualified profession representatives. Based on research results, it could be possible to state that seeking coherence with current aims, tasks of education and development of pre-school education

Jurgita sMILGIENĖ Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje

dauguma mokytojų mokosi savaiminiu būdu – jų mokymosi turinys atspindėjo orientaciją į praktinių problemų sprendimą (...), be to, kai kurie mokosi pagal įvairias programas, vyksta į kursus, tačiau mokymosi formos ir turinio pasirinkimas glaudžiai susijęs su kasdieniniame darbe iškylančiais profesiniais klausimais” Gauti tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad neformalusis ir informalusis (savaiminis) mokymasis ikimokyklinio ugdymo institucijose dirbantiems pedagogams yra patogesnės ir prieinamesnės ugdymosi formos. Jos leidžia ne tik atnaujinti jau turimas žinias, bet padeda įgyti naujų, reikšmingų ne tik profesijai, bet ir institucijai kompetencijų. Vis dėlto dažniausiai vadovaudamiesi dabartiniais įstatymais, pedagogai renkasi formaliojo, neformaliojo bei informaliojo mokymosi dermę, kadangi tik tada jaučiasi pilnaverčiais, kompetentingais bei kvalifikuotais profesijos atstovais. Išvados Ikimokyklinio ugdymo institucijų paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros – taip pat ir etninės – socialinius, pažintinius poreikius, todėl nuolatinė švietimo ir ugdymo kaita skatina tobulinti pedagogų kvalifikaciją bei kompetencijas. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų vaidmuo ypač svarbus visam žmogaus gyvenimui, todėl jiems keliami reikalavimai grindžiami šiuolaikine mokymo(si) paradigma bei didaktikos bruožais. Dauguma ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų išnaudoja visas Lietuvoje siūlomas galimybes tobulinti savo kvalifikaciją ir kompetencijas derindami tris būdus: formalųjį mokymąsi dažnai papildo neformaliuoju ir informaliuoju (savaiminiu). Ikimokyklinio ugdymo specialistų formaliuoju ir neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos pripažįstamos, tačiau to kol kas ne-

pedagogues’ competencies, non-formal and informal learning would enable to prepare a competent pedagogue of the pre-school educational institution, who could work in the conditions of knowledge-based society and ensure proper quality of education. To sum up, it can be concluded that offering various ways and forms of learning for pedagogues, it is necessary to focus on the very pedagogues’ needs and wishes and the pursued aim: what and how they want to learn. Professional development and choice of forms of learning of pedagogues working in pre-school educational institutions should

depend on their own needs, objectives and aims raised by the pre-school educational institution.

Conclusions The purpose of pre-school educational institutions is to help the child to meet natural, cultural (also ethnical), social, cognitive needs. To implement this idea constant shift in education should take place, determining to seek high qualification of pedagogues of preschool educational institutions. Requirements raised to the contemporary pedagogue of the pre-school educational institution are based on the modern teaching and learning paradigm and features of didactics. Pedagogues of pre-school educational institutions of Lithuania have a possibility to improve competencies and professional qualification at three levels: formal; nonformal; and informal; (one’s learning needs are diagnosed on one’s own, aims are foreseen, necessary sources are found, learning strategy is chosen and knowledge is self-assessed). The research has disclosed that pedagogues of pre-school institutions use all offered possibilities of professional development and seek competence combining three ways of learning. Formal learning is often supplemented by competencies developed by no-formal and informal learning. But there is no officially and legally acknowledged national or institutional model acknowledging knowledge acquired in the informal way, although currently Lithuania is actively trying to re-orientate the system of

Mokytojų ugdymas 2012

galima pasakyti apie informaliai ugdomus gebėjimus. Remiantis gautais tyrimo rezultatais galima teigti, kad neformalusis ir informalusis mokymasis ikimokyklinio ugdymo institucijose dirbantiems pedagogams yra patogesnės ir prieinamesnės ugdymosi formos, tačiau vadovaudamiesi šių dienų įstatymais pedagogai renkasi visų trijų mokymosi būdų dermę.

education towards implementation of lifelong learning. Based on the obtained research results, we can assume that pedagogues working in preschool educational institutions find non-formal and informal learning more convenient and accessible forms of learning but in accordance with the today’s legal framework pedagogues choose coherence of all three ways of learning because only then they feel full-fledged, competent and qualified professionals.

Literatūra • References Alifanovienė D., Šapelytė O., Gelžinienė E.(2008). Neformalusis suaugusiųjų mokymasis asmenybės ir profesinio tobulėjimo kontekste//Jaunųjų mokslininkų darbai. Nr. 2 (18). Šiaulių universitetas. http://www.su.lt/filemanager/download/6430/02_ Alifanoviene_Sapelyte_Gelzininene.pdf Beresnevičienė D. (1995). Nuolatinis mokymasis Lietuvoje (psichologiniai pagrindai): monografija. Vilnius: Pedagogikos institutas. Bjornavold J. (2000). Making learning vizible. Identification, assessment, and recognituion of non- formal learning in Europe. Thessaloniki: CEDEFOP. Česnulevičienė B., Lakis J. (2002). Valstybės tarnautojų mokymas: nuo strategijos prie praktikos. Viešoji politika ir administravimas, (2). Vilnius: Lietuvos teisės universiteto leidybos centras. Čiužas R. (2007). Mokytojo ir mokinio vaidmenų kaita edukacinės paradigmos virsmo sąlygomis // Pedagogika 13 (84). P. 64 – 70. Fokienė A. (2007). Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas profesijos mokytojų rengime: Poreikiai ir prielaidos //Profesinio rengimo tyrimai ir realijos. Nr.14. P. 36-50. Glickman C. D. (2010). Lyderystė mokymuisi: kaip padėti mokytojams sėkmingai dirbti. Vilnius: UAB Sapnų sala. Jackūnas Ž. (2006). Lietuvos švietimo kaitos linkmės(1988 -2005). Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas. Jančiauskas E. (2009). Žmogiškųjų išteklių vadyba. 2 knyga: Sistema. Politika. Atranka. Profesionalumo ugdymas. Vilnius. Jurašaitė-Harbinson E.(2005). Kaip pedagogas kvalifikaciją kelia kiekvieną dieną. Žvirblių takas.

Nr. 6.P.12. Jungtinių tautų Europos ekonomikos komisijos darnaus vystymosi švietimo strategija (2005). http://www.smm.lt/veikla/docs/dv_svietimas/ Jungtines_tautos.pdf Knowles M. S., Swanson A. ir kt. (2007). Suaugęs besimokantysis: klasikinis požiūris į suaugusiųjų švietimą. Vilnius: Danielius. Europos komisijos komunikatas Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra(2011) http://eurl e x . e u r o p a . e u / L e x U r i S e r v / L e x U r i S e r v. do?uri=COM:2011:0066:FIN:LT:PDF Laužackas R., Stasiūnaitė E., Teresevičienė E. (2005). Kompetencijų vertinimas neformaliajame ir savaiminiame mokymesi. Monogtrafija. Kaunas: VDU. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. (Žin., 2003, Nr. 63-2853). Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ĮSAK-1578. (Žin., 2007, Nr. 863451). Linkaitytė G., Širvaitytė V. (2000). Nuolatinio mokymosi gebėjimai ir juos veikiančios sąlygos// Suaugusiųjų švietimas dabarčiai ir ateičiai. Kaunas: VDU. P. 52-57. LR švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos. http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/ nutarimai/2005-01-24-82.htm 19. Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001). http://www.lssa.smm.lt/docs/ Memorandumas_2001.doc Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija (2004). http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2. dll?Tekstas=1&Id=72569

Jurgita sMILGIENĖ Ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijų tobulinimo poreikis bei galimybės dalyvaujant profesinėje veikloje

Pranaitytė R., Malinauskienė. D. (2011). Pedagogų nuomonė apie kokybišką vaikų ugdymą sąlygojančius veiksnius ikimokyklinėse įstaigose“ // Jaunųjų mokslininkų darbai. ISSN 1648-8776. Nr. 3 (32). Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla P. 54-60. Rajeckas V.(2001). Švietimas: raida, dabartis. Vilnius: VPU. Ruškus J., Žvirdauskas D.(2010). Ugdymo paradigmų kaita:ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirčių hierarchija Lietuvoje. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. Nr. 24. P. 5768. http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_ Paedagogica_Vilnensia/24/54-68.pdf Petrikienė Z. L. (2007). Kompetencijų ugdymo šaltiniai// Žvirblių takas. Nr. 5. P. 8 – 11. Rūdytė K. (2012). Kas yra savaiminis mokymasis arba kaip galime mokytis nesimokydami? http:// www.atrasiu.lt/index.php/mokslo-vejai/zmogauspasaulis/item/3-kas-yra-savaiminis-mokymasisarba-kaip-galime-mokytis-nesimokydami Saulėnienė S., Žydžiūnaitė V., Katiliūtė E. (2006). Pedagogo rengimo standarto gairių projekto tyrimo ataskaita. Kaunas: Mokytojų kompetencijos centras.

Simonaitienė B., Targamadzė V. (2001). Mokytojų profesinė kompetencija: jos plėtotės darbo vietoje galimybių tyrimas// Socialiniai mokslai. Nr. 3 (29). Smilgienė J., Masiliauskienė E. (2011). Ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinis įvaizdis// Jaunųjų mokslininkų darbai. ISSN 16488776. Nr. 3 (32), Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. P. 62-69. Stagniūnienė A. (2008). Ikimokyklinio ugdymo kompetencijos ir jų plėtojimo perspektyva. Magistro darbas. VDU. Tarybos išvados dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto (2010 -05-11). (2010/C 135/02). http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.d o?uri=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDF Zaukienė A. (2005). Pradinių klasių mokytojo profesinės kompetencijos įsivertinimas. http:// www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2005/78/ zaukiene.pdf Zuzevičiūtė V., Teresevičienė M.(2008). Suaugusiųjų mokymasis. Andragoginės veiklos perspektyva. Mokslo studija. VDU.

Jurgita SMILGIENĖ Edukacinių tyrimų mokslinio centro doktorantė. Šiaulių universiteto Edukologijos katedros asistentė. Moksliniai interesai: pedagogų etinių bei profesinių kompetencijų ugdymas, ikimokyklinių įstaigų pedagogų mokymasis, žmogiškųjų išteklių valdymas.

Doctoral student of Scientific Centre of Educational Researches. Junior lecturer of Department of Education Studies of Šiauliai University. Research interests: development of teachers’ ethical and professional competencies, learning of teachers of pre-school institutions, management of human resources.

Address: P. Višinskio Str. 25, LT-76351 Šiauliai, Lithuania E-mail: jurgita@ef.su.lt

Mokytojų ugdymas 2012

ISNN 1822−119X Mokytojų ugdymas. 2012. Nr. 18 (1), 30–46 Teacher Education. 2012. Nr. 18 (1), 30–46

Reda Ponelienė Šiaulių universitetas • Šiauliai University

VAIKŲ ATSPARUMO VARTOTOJIŠKAI KULTŪRAI UGDYMO TEORINIŲ KONSTRUKTŲ PAGRINDIMAS POSTMODERNIZMO KONTEKSTE Anotacija Straipsnyje analizuojami vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teoriniai konstruktai remiantis postmodernizmo, kaip vartotojiškos visuomenės, bei kritine, kaip opozicija vartotojiškai visuomenei ir vartotojiškai kultūrai, teorijomis. Pateikiamos vartotojiškumo, reklamos, kaip vartotojiškumo elemento, sampratos bei projektuojamos vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo prielaidos. Pagrindiniai žodžiai: vartotojiška kultūra, atsparumas vartotojiškai kultūrai, reklama, kritinė teorija, postmodernizmas. Įvadas Filosofija ir ugdymas, kaip socialiniai fenomenai, sietini su žmonijos bei didelių socialinių grupių raida. Todėl norint giliau suvokti ugdymo filosofijos ir ugdymo teorijos ryšius, „reikia apibūdinti konkretų žmonijos kultūros tarpsnį, kurio kontekste ugdymas nagrinėjamas kaip filosofinio pažinimo objektas“ (Aramavičiūtė, 2006). Ugdymo funkcija – parengti žmogų gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vyksta įvairūs procesai. Vienas jų – globalizacija (nacionalinės valstybės nykimas, sienų „ištrynimas“), kai pasaulio problemos pamažu tinklais, medijomis ir mus pasiekia. Todėl įsigali vaikų vartotojiška kultūra, kuri

SUBSTANTIATION OF THEORETICAL CONSTRUCTS OF DEVELOPMENT OF CHILDREN’S RESISTANCE TO CONSUMER CULTURE IN THE CONTEXT OF POSTMODERNISM Abstract The article deals with theoretical constructs of development of children’s resistance to consumer culture, following postmodernism theory as the one of the consumer society and critical theory as an opposition to consumer society and consumer culture. Conceptions of consumerism, advertising as an element of consumerism are presented and prerequisites for the development of children’s resistance to consumer culture are designed. Key words: consumer culture, resistance to consumer culture, advertising, critical theory, postmodernism. Introduction Philosophy and education as social phenomena are to be related to the development of mankind and big social groups. That is why deeper perception of links of philosophy of education and theory of education, “requires description of a concrete stage of culture of mankind, in the context of which education is analysed as a subject of philosophical cognition” (Aramavičiūtė, 2006). The function of education is to prepare a person for life in the modern world, where due to globalisation the national state is vanishing, boarders are “erased” and problems that once seemed

Reda PONELIENĖ Vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teorinių konstruktų pagrindimas postmodernizmo kontekste

šių dienų Lietuvoje gali būti identifikuojama į vaikus orientuotos reklamos, vaikams skirtų vartojimo prekių gausa ir pan. Tai, kad sienos nyksta, o ugdymo funkcija kinta, pažymi Z. Bauman (2011), teigdamas, kad „šiuolaikiniame gyvenime svarbiausias vaidmuo ugdant asmenybę bei formuojant moralines pažiūras tenka vaikų sudominimui įvairia komercijos pasaulio medžiaga, medijomis, įvaizdžiais bei reikšmėmis – arba iš jo kylančiomis, arba į jį įsipainiojusiomis, arba jį nurodančiomis“ (Bauman, 2011, p. 149). Ugdymo kaitą lemia ir vyraujanti politinė ideologija: „Stiprėjant globalizacijai Lietuva vis labiau įsitraukia į tarptautinius tinklus, patiria supranacionalinių švietimo galių įtaką <...>“ (Duoblienė, 2010, p. 81). Pasak V. Rubavičiaus (2010), „žmogus jau nebe ugdomas ir lavinamas – jam teikiamos ugdymo bei lavinimo paslaugos, pastarąsias jis perka ir vartoja“ (Rubavičius, 2010, p. 36). Be to, vartotojiškos kultūros filosofija neatsiejama nuo liberalaus ugdymo – Lietuvoje vartojimo ekonomika diegiama ir vartotojų visuomenė kuriama remiantis rinkos principais, skleidžiant „laisvo pasirinkimo“, ekonomikos ir socialinio gyvenimo išlaisvinimo ideologemas, savo ruožtu pridengiančias neišvengiamus naujus nelaisvės būdus, kuriuos ši ekonomika kaip tik ir įtvirtina (ten pat, p. 107). Bendrosiose programose (2002, 2003) vyrauja liberalizmo politikai artimų – laisvės, individualizmo, skirtybių – vertybių įvairovė. L. Duoblienė (2006), Zaleskienė (2001), V. Aramavičiūtė (2002), atlikusios mokinių vertybių kaitos tyrimus, atskleidė, kad 2001 m. buvo vertinami išsilavinimas, intelektualumas, vartotojiškumas, asmeninė gerovė; 2006 m. – vartotojiškumas, konkurencija, dideli atlyginimai, komfortas ir kt. (Duoblienė, 2007). Minėti procesai (globalizacija, technologijų vystymasis, politinė ideologija) keičia senuosius procesus arba vyraujančias paradigmas, todėl tiek patys ugdytojai, tiek asmenys, rengiantys ugdytojus, turi suvokti šiuolaikinį pasaulį ir kokiam pasauliui ugdytojas yra rengiamas. Ugdymui virstant visuotiniu reiškiniu <...>

faraway slowly reach us through networks and media. As a result, children’s consumer culture is entrenched, which in today’s Lithuania can be identified by the abundance of child-directed advertising, consumer goods for children, etc. The fact that boarders are “erased” and the function of education is changing is also noticed by Z. Bauman (2011), who maintains that in the modern life, developing a personality and forming moral approaches, it is most important to arouse children’s interest in various commercial materials, media, images and meanings. The shift in education is also determined by the dominating political ideology: “While globalisation is intensifying, Lithuania increasingly gets involved in international networks, experiences the influence of supranational powers of education <...>” (Duoblienė, 2010, p. 81). According to V. Rubavičius (2010), “the man is no longer educated or developed; he/she receives educational services, he/ she buys and uses them” (Rubavičius, 2010, p. 36). Besides, the philosophy of consumer culture is a concurrent of liberal education: in Lithuania, consumer economy and consumer society are formed on the basis of market principles, spreading the ideology of “free choice”, liberation of economy and social life, which in turn camouflage inevitable new ways of captivity, which are namely entrenched by this economy (ibid., p. 107). General curricula (2002, 2003) are dominated by a diversity of values that are close to liberalism policy: freedom, individualism, differences. Researches into changes in values, conducted by L. Duoblienė (2006), Zaleskienė (2001), V. Aramavičiūtė, (2002) disclosed that in 2001, education, intellectualism, consumerism, and personal welfare were appreciated; in 2006, consumerism, competition, high salaries, comfort, etc. (Duoblienė, 2007). Globalisation, development of technologies, political ideology are replacing old processes or dominating paradigms; therefore, both the

Mokytojų ugdymas 2012

menkėja planuojamos ir kryptingos socializacijos vaidmuo bendroje socializacijos struktūroje ir didėja nekontroliuojamos, nenormatyvios socializacijos su sunkiai numatomais ir mažai pageidaujamais rezultatais įtaka (Mažeikienė, 2002). Analogišką poziciją dėsto ir L. Dencik (2005), teigdamas, kad „nepaprastai sparčiai šiuolaikinėje visuomenėje vykstančios permainos lemia, kad socialinis vaiko pasaulis šiandien įgauna visai kitą pavidalą, kurio egzistuojančios socializacijos teorijos daugeliu atžvilgiu nėra numačiusios ir neįžvelgia“ (Dencik, 2005, p. 82). Išsakytas mintis papildo V. Rubavičius (2010), teigdamas, kad „socializacija yra ne tik masmedijuojama, bet ir marketizuojama, be to, sykiu tampa kultūros prekių gamybos „mechanizmu“ (vaizdai, kelionės, informacija, knygos, simboliai ir atributai, ritualai ir kt.) (Rubavičius, 2010, p. 119). Straipsnyje aktualizuojamai problemai būdingi tam tikri prieštaravimai. Viena vertus, vaikai jau nuo ankstyvojo amžiaus yra veikiami vartotojiškos kultūros, kita vertus – jie yra „priversti“ joje gyventi. Todėl straipsnio tikslas – išanalizuoti vaikų1vartotojiškos kultūros, atsparumo vartotojiškai kultūrai teorinius konstruktus. Aktualizuojant teorinius konstruktus vadovaujamasi postmodernizmo (kaip vartotojų visuomenės) ir kritine (kaip opozicija vartotojiškai kultūrai) teorijomis, papildant jas kritinės pedagogikos elementais. Vartotojiškumo, kaip postmodernizmo visuomenės bruožo, apibrėžtis Šiandieninis vaikas, pasak L. Dencik (2005, p. 87), savo paties labui turi įgyti tokios patirties, kuri padėtų jam išsiugdyti būtent tokią Kalbant apie vaikų vartotojiškos kultūros konstruktą reikėtų pažymėti, kad nors atliekama nemažai vaikų vartotojiškos kultūros empirinių tyrimų, teoriniu lygmeniu jis nėra apibrėžtas. D. Th. Cook (2008) teigimu, mokslininkai Thorstein Veblen, Pierre Bourdieu, Jean Baudrilliard, Colin Campbell ir kiti, analizavę socialinį, istorinį, struktūrinį vartojimo ir vartotojiškos kultūros pobūdį, vartotojų teisių gynimą ir kt., vaikų ir vaikystės savo teorijose nemini. 1

very educators and persons training them have to perceive the modern world and for what world the learner is prepared. As education is becoming a universal phenomenon <...> the role of planned and purposeful socialisation in the general structure of socialisation is declining and the influence of uncontrolled non-normative socialisation with hardly predictable and little desired results is increasing (Mažeikienė, 2002). Analogous position is also set out by L. Dencik (2005), who states that extremely fast changes in the modern society determine that today the child’s social world acquires a completely different shape, which in many respects has not been predicted and is not envisaged by existing socialisation theories (Dencik, 2005, p. 82). The said ideas are expanded by V. Rubavičius (2010), stating that “socialisation is not only mass mediated but also marketed; besides, at the same time it turns into a “mechanism” producing culture goods (sights, trips, information, books, symbols and attributes, rituals, etc.)” (Rubavičius, 2010, p. 119). The article actualises certain contradictions characteristic to the problem, namely, on one hand, children are influenced by consumer culture since their early age, on the other, they are “forced” to live in it. Therefore, the aim of the article is raised: to describe theoretical constructs of (children’s)1 consumer culture, resistance to consumer culture. Actualising theoretical constructs, postmodernism theory (as the one of consumer society) and critical theory (as an opposition to consumer culture) are followed, supplementing them with elements of critical pedagogy. As to the construct of children’s consumer culture, it must be noticed that although there are quite many empirical studies on children’s consumer culture, it has not been defined at the theoretical level. According to D. Th. Cook (2008), researchers Thorstein Veblen, Pierre Bourdieu, Jean Baudrilliard, Colin Campbell and other, having analysed social, historical, structural type of consumption and consumer culture, defence of consumers’ rights, etc., do not mention children and childhood in their theories. 1

Reda PONELIENĖ Vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teorinių konstruktų pagrindimas postmodernizmo kontekste

socialinę kompetenciją, kuri būtina, kad jis susidorotų su postmoderniosios visuomenės gyvenimo keliamais reikalavimais. Bendriausias visuomenę ir kultūrą nusakantis bruožas, kurį nurodo dauguma postmoderniųjų mąstytojų, yra vartotojiškumas. Postmodernioji visuomenė yra vartotojų, kurianti jai būtiną vartotojišką kultūrą (Rubavičius, 2003, p. 198). „Apskritai būdingiausiais postmodernizmo epochos požymiais laikomas kultūrinis pliuralizmas ir kultūrinė tolerancija. <...> Tam, kuris vartoja, ir tam, kuris jį vertina, vartojimas tampa saviraiškos ir bendravimo su kitais forma. Dėl šios priežasties visuomenėje formuojasi nuostata, kad „žmogus yra tai, ką jis valgo, dėvi, vairuoja... t. y. tai, ką jis vartoja“ (Virvilaitė, 2000). Tuo tarpu J. Baudrillard prieina išvadą, kad mes gyvename hipertikrovės sąlygomis. Jo nuomone, mes vien tik iš įpratimo tikime, kad už mūsų kuriamų pasaulio reprezentacijų yra kažkas tikra. O iš tiesų mes susiduriame vien tik su ženklais ir tikrovės simuliacija. <...> Ženklai šiandien jau ne tiek atspindi tikrovę, kiek paslepia jos nebuvimo faktą. Mes susiduriame ne su pačiais daiktais, bet su jų įvaizdžiais ir simuliakrais. Kitais žodžiais tariant, „daikto vertė priklauso ne nuo piniginės išraiškos, bet nuo to, kokia abstrakti prasmė ar ženklas pridedami prie jo“ (Morris, 2001, p. 9). Galima teigti, kad dėl pastarosios priežasties šiandien tarp vaikų ir jaunimo aktualus prekės ženklų (angl. brand) vaikymasis, kuris tarsi parodo ekonominį ir socialinį asmens statusą visuomenėje. Vartojimo era, būdama istorine viso paspartinto produktyvumo proceso su kapitalo ženklu kulminacija, pasak J. Baudrillard (2010), yra taip pat ir radikalaus susvetimėjimo era. Prekinė logika tampa vis bendresnė ir šiandien valdo ne tiktai darbo procesą ir materialinius produktus, bet ir visą kultūrą, seksualumą ir žmogiškus santykius iki pat individualių fantazijų ir impulsų. Ši logika apima viską ne tik tuo požiūriu, kad visos funkcijos, visi poreikiai yra objektyvuoti ir manipuliuojami per pelno prizmę, bet ir gilesne prasme, kai viskas pavirs-

Definition of Consumerism as a Feature of Postmodern Society According to L. Dencik (2005, p. 87), today’s child for his/her own sake has to acquire such experience which would help him/her to self-develop namely such social competence which is necessary for him/her to cope with life requirements of the postmodern society. The most general feature describing the society and culture, distinguished by the majority of postmodernism thinkers, is consumerism. The postmodern society is the one of consumers, creating consumer culture that is necessary for it (Rubavičius, 2003, p. 198). “In general the most characteristic features of the epoch of postmodernism are cultural pluralism and cultural tolerance. <...> For the one who consumes and for the one who evaluates consumption, consumption turns into the form of self-expression and communication with others. Due to this reason the approach in the society is formed that “the man is what he/she eats, wears, drives…; i.e., what he/she consumes” (Virvilaitė, 2000). Meanwhile J. Baudrillard concludes that we live in the conditions of hyperreality. In his opinion, it is only a habit that we believe that there is something real behind our created representations of the world. Actually, we encounter only signs and simulation of reality <...> Today signs do not that much reflect reality but rather hide the fact of its non-existence. We encounter not the very objects but their images and simulacrums. In other words, “thus the use value of a thing is subordinated not only to its Exchange value but also to whatever abstract meaning or sign can be attached to it” (Morris, 2001, p. 9). It can be stated that today, due to the latter reason pursuit of a brand is relevant among children and youth; the brand as if demonstrates the person’s economic and social status in the society. The consumption era, being the historical culmination of the whole accelerated productiveness process with the sign of capital, according to J. Baudrillard (2010), is

Mokytojų ugdymas 2012

ta reginiu, kitaip tariant, yra atkuriama, provokuojama, organizuojama vaizdais, ženklais, vartojamais modeliais (Baudrillard, 2010, p. 250–251). Autoriaus svarstymus užbaigiantį apibendrinimą – „Kaip viduramžių visuomenė palaikydavo pusiausvyrą, balansuodama tarp Dievo ir Velnio, taip mūsų visuomenė palaiko pusiausvyrą, balansuodama tarp vartojimo ir jo demaskavimo“ – galima laikyti dvikrypte nuoroda toliau pateikiamiems svarstymams (Baudrillard, 2010, p. 257). Viena vertus, bus aptariami vartojimo (kartu su juo ir vartotojiškumo, vartojimo visuomenės, vartotojiškos kultūros) konstruktai, kita vertus – ieškoma būdų jo demaskavimui, naudojant atsparumo, priešinimosi vartotojiškumui sąvokas. Labai svarbus lūžio taškas, kurį Z. Bauman (2011) vadina „konsumeristine revoliucija”, įvyko perėjus nuo vartojimo (consumption) prie „vartotojiškumo” (consumerism) (Bauman, 2011, p. 53). Autorius nurodo tris idealiuosius tipus (būtent vartotojiškumo, vartotojų visuomenės ir vartotojiškos kultūros), kurių tikslas – „padaryti taip, kad mūsų gyvenamos visuomenės paveikslas mums „ką nors sakytų”; siekdami šio tikslo, jie specialiai postuluoja didesnį socialinio pasaulio homogeniškumą, neprieštaringumą ir logiškumą, nei liudija ir leidžia suvokti mūsų kasdienis patyrimas” (Bauman, 2011, p. 47). „Kaip teigė Weberis, „idealieji tipai” <...> yra naudingi, o kartu ir būtini pažintiniai instrumentai, net jei <...> jie sąmoningai nušviečia tam tikrus socialinės tikrovės aspektus, tuo pat metu palikdami šešėlyje kitus, laikomus mažiau relevantiškais ar visiškai atsitiktiniais esminių, būtinų tam tikros gyvenimo formos bruožų atžvilgiu“ (ten pat, 2011, p. 54). Išskirtų idealiųjų tipų (vartotojiškumo, vartotojų visuomenės ir vartotojiškos kultūros) sampratų aiškinimai pateikiami 1, 2 ir 3 lentelėse.

also the era of radical alienation. Merchant logic becomes increasingly general and today it controls not only the work process, material products but also the whole culture, sexuality and human relations down to individual fantasies and impulses. This logic encompasses everything not only in the aspect of objectivation of all functions, needs and manipulation, seeking profit, but also in a deeper sense, when everything turns into a spectacle, in other words is restored, provoked, organised by spectacles, signs, used models (Baudrillard, 2010, p. 250–251). The author’s generalisation that our society keeps balance balancing between consumption and its disclosure like the society in the Middle Ages used to balance between god and devil (Baudrillard, 2010, p. 257) can be treated a bidirectional reference to considerations given below. Namely, on one hand, constructs of consumption (and of consumerism, consumer society, consumer culture) will be discussed, and on the other hand, ways to disclose it, using concepts of resistance, opposition to consumerism will be searched. A very important turning-point, which Z. Bauman (2011) calls “consumer revolution”, took place after transition from consumption to consumerism (Bauman, 2011, p. 53). The above mentioned author distinguishes three ideal types (namely of consumerism, consumer society and consumer culture), which aim to do so that the picture of our lived society will say something to us; seeking this aim, they purposefully postulate homogeneity of the social world, consistency and logic that are bigger than our daily experience witnesses and enables to perceive (Bauman, 2011, p. 47). Explanations of conceptions of distinguished ideal types (of consumerism, consumer society and consumer culture) are given in Tables 1, 2 and 3.

Reda PONELIENĖ Vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teorinių konstruktų pagrindimas postmodernizmo kontekste

1 lentelė. Vartotojiškumo sampratos aiškinimas Table 1. Explanation of Conception of Consumerism Vartotojiškumo samprata Conception of consumerism Vartotojiškumu vadinama vartojimo procesą, vykstantį tam tikrame socialinių, kultūrinių ir ekonominių praktikų lauke, skatinanti ideologija, kurios pagrindinis tikslas yra žmonių akyse įtvirtinti nelygstamą kapitalizmo sistemos „gerumą“ ir „pirmumą“ (Rubavičius (2010) cit. Bocock (1993)). Consumerism is an ideology, promoting the process of consumption that takes place in a certain field of social, cultural and economic practices, the main aim of which is to entrench unequalled “goodness” and “priority” of the capitalist system in people’s eyes (Rubavičius (2010) qtd. in Bocock (1993)). Vartotojiškumas – materialinių gėrybių, jų turėjimo reikšmės absoliutinimas, viešpataujantis virš kitų žmogaus gyvenimo vertybių, sudaiktėjimo apraiška (Leonavičius, 1993). Consumerism is making material goods and significance of their possession absolute above other life values (Leonavičius, 1993). Vartotojiškumas – religija, o vartojimo viršūnė arba dievas – technologijos (Duoblienė (2011) cit. Postman (1996)). Consumerism is a religion, whilst the peak of consumption or god is technologies (Duoblienė (2011) qtd. in Postman (1996)). Vartotojiškumas yra filosofija, skatinanti įsigyti vis daugiau daiktų, siekiant pajusti pasitenkinimą (Rumbo (2002) cit. Durning (1997/1999)). Consumerism is a philosophy promoting to procure increasingly more things in order to feel satisfaction (Rumbo (2002) qtd. in Durning (1997/1999)).

Apibendrinant galima teigti, kad vartotojiškumą įvairūs autoriai laiko visuomenės, kurios aukščiausios vertybės apima materialinių gėrybių įsigijimą ir turėjimą, santykių atspindžiu (dėl pastarosios priežasties vartotojiškumo ir materializmo sąvokos kai kada vartojamos kaip sinonimai). Reikėtų pažymėti ir tai, kad apibūdinant vartotojiškumo konstruktą neapsieinama be tam tikro sarkazmo ar pašaipos elementų, kai vartotojiškumas prilyginamas tikėjimui ar mokslui dėl pasitenkinimo. Vartotojiškumą su religija tapatina anaiptol ne vienas autorius: W. M. Reynolds (2004) teigimu (cit. Khan, 2006), „...mes gyvename dabartinėje istorinėje korporacijų sąjungoje ir mūsų sielių katedros yra prekybos centrai.“ Analogišką poziciją dar 1970 m. pateikė J. Baudrillard, teigdamas, kad „kaip romėniškajame Panteone visų šalių dievai sinkretiškai koegzitavo nesibaigiančiame „kompendiume“, taip ir į mūsų „Super Šoping“ centrą, tą mūsų Panteoną, mūsų Pandemoniumą, subėgo visi vartojimo dievai ir demonai“ (Baudrillard, 2010).

To sum up, it can be stated that various authors treat consumerism as a reflection of relations of the society, the highest values of which encompass acquisition and possession of material goods. It also has to be noticed that describing the construct of consumerism, certain sarcasm or sneer elements are not avoided when consumerism is equalled to faith or science in the name of satisfaction. Consumerism is identified with religion by other authors too: according to W. M. Reynolds (2004), (qtd. in Khan, 2006), we live in a current union of corporations and the cathedrals of our souls are shopping centres. As far back as 1970, J. Baudrillard also stated that like in Roman Pantheon, where gods of all countries syncretically co-existed in the never-ending “compendium”, all consumption gods and demons also got together in our “Super Shopping Centre”, that our Pantheon, our Pandemonium (Baudrillard, 2010).

Mokytojų ugdymas 2012

2 lentelė. Vartojimo visuomenės sampratos aiškinimas Table 2. Explanation of Conception of Consumerism Vartotojimo visuomenė (VV) Consumer society (CS) Vartojimo visuomenę apibūdina naujienų universalumas masinėje komunikacijoje. Informacija ištisai aktualizuota, t. y. sudramatinta įaudrinant vaizduotę – ir visa ištisai deaktualizuota, t. y. nutolinta per komunikacijos medijas ir redukuota į ženklus (Baudrillard, 2010). The consumer society is defined by universality of news in mass communication. Information is constantly actualised, i.e., dramatized, electrifying imagination, and fully disactualised, i.e., distanced through communication media and reduced to signs (Baudrillard, 2010). Vartojimo visuomenė yra taip pat vartojimo mokymosi visuomenė, socialinis vartojimo dresavimas, t. y. naujas ir specifinis socializacijos būdas, susijęs su naujų gamybinių jėgų iškilimu ir monopoline aukšto produktyvumo ekonominės sistemos restruktūrizacija (Baudrillard, 2010). The consumer society is also a means of learning to consume, social consumption based training, i.e., new and specific way of socialisation, related to raise of new production forces and monopolistic restructuring of highly productive economic system (Baudrillard, 2010). Vartojimo visuomenė pasižymi ne tik gėrybių ir paslaugų gausa, bet tuo, kad viskas yra paslauga (Baudrillard, 2010). The consumer society is distinguished not only by the abundance of goods and services but also by the fact that everything is a service (Baudrillard, 2010). Vartotojų visuomenė yra egzistencinė struktūra, išsiskirianti tuo, jog tarpžmogiškuosius santykius perdirba pagal santykių tarp vartotojų ir jų vartojimo objektų modelį ir panašumą (Bauman, 2011). The consumer society is an existential structure, distinguishing itself by the fact that it transforms human interrelationships according to the model and similarity of relations between consumers and objects they consume (Bauman, 2011). Vartotojiška visuomenė remiasi teze, jog žmogaus vertą gyvenimą gali suteikti tik visapusiškas vartojimas, skatinantis malonumą (Pruskus, 2011). The consumer society is based on the thesis that life worth of a man can be given only by versatile consumption, promoting pleasure (Pruskus, 2011). Vartotojų visuomenė reiškia tokią visuomenę, kuri skatina, remia ar primeta vartotojiško gyvenimo būdo ir strategijos pasirinkimą ir jaučia antipatiją visiems alternatyviems kultūriniams skoniams; visuomenę, kurioje prisitaikymas prie vartotojiškos kultūros principų ir griežtas jų laikymasis siekiant bet kokių praktinių tikslų yra vienintelis nekvestionuojamai patvirtintas pasirinkimas; įmanomas, taigi ir pageidaujamas pasirinkimas; sykiu tai narystės toje visuomenėje sąlyga (Bauman, 2011). “The consumer society” means such society which promotes, supports or imposes the choice of consumer lifestyle and strategy and feels antipathy to all alternative cultural tastes; the society, in which adaptation to consumer culture principles and strict following of these principles, seeking any practical aims, is the only unquestionably confirmed choice; possible, thus, desired choice; at the same time it is a condition of membership in that society (Bauman, 2011). Pertekliaus visuomenėje gyvenančių žmonių nebesupa, kaip tai būdavo visais laikas, kiti žmonės, o tik vartojimo objektai... (Baudrillard, 2010). ...people living in the society of excess are not surrounded by other people, as it used to be in all times, only by consumption objects... (Baudrillard, 2010). Vartotojų visuomenė negali būti niekuo kitu, o tik pertekliaus ir eikvojimo visuomene – gausybės ir milžiniško švaistymo visuomene (Bauman, 2011). The consumer society cannot be anything else but the society of excess and expenditure: the society of abundance and enormous squander (Bauman, 2011). Vartotojų visuomenėje kiekvienas jaučia poreikį, turi, privalo būti vartotojas iš pašaukimo (Bauman, 2011). In the consumer society everyone feels a need, has to be a consumer because he/she has a calling for it (Bauman, 2011). Vartojimo ir vartotojų visuomene vadinamos tokios visuomenės, kur nuo vartojimo kultūros ir įgūdžių ima priklausyti socialinės terpės gyvavimas – socialinių tapatumų kūrimas, socialinių santykių pobūdis, jų palaikymas ir perdava (Rubavičius, 2010). The consumer and consumers’ society refers to such societies where consumer culture and skills determine existence of social medium: creation of social identities, type of social relations, their maintenance and transfer (Rubavičius, 2010).

Reda PONELIENĖ Vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teorinių konstruktų pagrindimas postmodernizmo kontekste

Vartojimo (vartotojų) visuomenę apibūdinančias sampratas galima suskirstyti į: • socialinės-kultūrinės funkcijos atlikimą liudijančias prezentacijas, kai vartojimo visuomenės egzistavimas suprantamas kaip vartojimo mokymasis, žmogiškų santykių kūrimas (perdirbimas), socialinių tapatumų kūrimas ir pan. Tokiu būdu vartotojų visuomenė kuria tik jai būdingą vartotojišką kultūrą (detalesnį vartotojiškos kultūros sampratos aiškinimą (žr. 3 lent.); • laisvos rinkos kūrimo arba marketingo tikslus atliepiančias prezentacijas, kai VV = paslauga; VV = gyvenimo būdo pasirinkimas; VV = vartojimo objektų perteklius ir eikvojimas ir pan. Tokiu būdu vartotojų visuomenei „primetama“ vartojimo, kaip aukščiausios vertybės, siekiamybė. Kad nekvestionuojamas „primetimas“ nekeltų klausimų, jis traktuojamas kaip malonumų išraiška. • informacinę / komunikacinę funkciją atliekančius ženklus, kaip antai naujienų universalumo (kitaip tariant to, kas tinka visur ir visiems) perteikimą. Reikėtų pažymėti, kad vartotojų visuomenėje galioja nerašyta taisyklė: „Nėra dviejų vienodų, nėra dviejų skirtingų“ arba „Skirtybių pasaulyje net maištas tampa sistemos dalimi“ (Manstavičius, 2008).

Concepts describing the consumer (consumers’) society can be grouped as followed: • presentations, witnessing performance of social-cultural function, when existence of the consumer society is understood as learning to consume, as creation (remake) of human interrelationships, as creation of social identities, etc. This way the consumer society creates consumer culture characteristic only to it (see Table 3 for details); • presentations, responding to aims of creation of (free) market or marketing, when the consumer society equals to the service, the choice of lifestyle, excess and expenditure of consumption objects, etc. This way the pursue of consumption as the highest value is “imposed” on the consumer society. To avoid questions regarding this unquestionable “imposing”, it is treated as an expression of pleasures. • signs performing informational/ communicative function, like rendering universality of news. Here it must be noticed that there is an unwritten rule in the consumer society: there are no two things that are the same and no two things that are different or “In the world of differences even a riot becomes part of the system” (Manstavičius, 2008).

3 lentelė. Vartotojiškos kultūros sampratos aiškinimas Table 3. Explanation of Conception of Consumer Culture Vartotojiška kultūra Consumer Culture Vartotojiška kultūra yra tam tikra ypatinga maniera, kuria vartotojų visuomenės nariai galvoja apie savo elgseną ar kuria jie elgiasi „nereflektuodami“ – kitaip tariant, nė negalvodami apie tai, ką jie mano esant savo gyvenimo tikslu ir ką laiko teisingomis priemonėmis jam pasiekti, apie tai, kaip jie atskiria daiktus ir veiksmus, relevantiškus tam tikslui, nuo daiktų ir veiksmų, kuriuos atmeta kaip nerelevantiškus, apie tai, kas juos jaudina ir kas palieka abejingus ar indiferentiškus, kas traukia ir kelia pasibjaurėjimą, kas paskatina veikti ir kas pastūmėja trauktis, ko jie trokšta, ko bijo ir kuriame taške baimės ir troškimai pasiekia pusiausvyrą (Bauman, 2011). Consumer culture is a certain particular manner, by which society members think about their behaviour or by which they act “not reflecting”, in other words, not even thinking about things that seem to them their goal of life and about things that they treat as correct means to reach it, about the way they distinguish things and actions that are relevant for reaching that goal from things and actions that they reject as non-relevant, about things that concern them and that leave them indifferent, that attract and arouse disgust, that encourage them to act and recede, about things that that they desire, are afraid of and about the point where there is a balance between fear and wishes (Bauman, 2011).

Mokytojų ugdymas 2012

3 lentelės tęsinys Continued of the Table 3 Vartotojiška kultūra Consumer Culture Vartotojiškai kultūrai būdingas nuolatinis spaudimas būti kažkuo kitu. <...> rinkos skatina nepasitenkinimą produktais, kuriuos vartotojai naudoja savo poreikiams tenkinti – jos taip pat ugdo nuolatinį nepasitenkinimą įgytąja tapatybe ir poreikiais, per kuriuos ši tapatybė yra apibrėžiama (Bauman, 2011). Consumer culture is characterised by a constant pressure to be somebody else. <...> markets promote dissatisfaction with products that consumers use to meet their needs: they also develop constant dissatisfaction with the acquired identity and needs, through which this identity is defined (Bauman, 2011).

Vartotojiškos kultūros idealųjį tipą aiškiausiai atspindi neiginiu prasidedančios sąvokos nereflektuoti, negalvoti, nepasitenkinti ir kt. Tokios sąvokos rodo, kad vartotojiškos kultūros individai pasikliauja jiems primestais gyvenimo tikslais ir nuolat spaudžiami prievolės būti kažkuo kitu jie tą spaudimą priima kaip savaime suprantamą ir reikalingą. Aptartos idealiųjų tipų sampratos suponuoja klausimą: kokiu būdu yra plėtojami minėtieji idealieji tipai? Atsakymą pateikia J. Baudrillard (2010), teigdamas, kad „pajamos, prestižinis pirkinys ir darbo perviršis formuoja beprotišką ydingą ratą, pragarišką vartojimo skritulį, pagrįstą poreikių, vadinamų „psichologiniais“, garbinimu. Jie skiriasi nuo „fiziologinių“ tuo, kad yra grindžiami aiškiai „kukliomis pajamomis“ ir pasirinkimo laisve, dėl to pasiduoda manipuliacijai. Reklama akivaizdžiai vaidina pagrindinį vaidmenį. Ji atrodo susijusi su individo poreikiais ir gėrybėmis. Iš tiesų, pasak J. K. Galbraith, ji yra susijusi su industrine sistema: „Panašu, kad ji teikia tiek reikšmės gėrybėms, kiek tai svarbu sistemai, ji taip pat palaiko technostruktūros svarbą ir prestižą socialiniu požiūriu“ (Baudrillard, 2010, p. 80–81). Reklama susijusi ne tik su industrine (kitaip tariant, gamybos) sistema, bet ir su kultūros industrija, nes, pasak M. Horkheimer, W. Adorno (2006), nuolat apgaudinėja savo vartotojus tuo, kad ji jiems nuolat žada (Horkheimer, Adorno, 2006, p. 183), o tai būdinga ir reklamai, žarstančiai pažadus padaryti mus jaunus, gražius ir turtingus.

The ideal type of consumer culture is most distinctly reflected by concepts starting with negation, namely, not to reflect, not to think, not to be satisfied, etc. Such concepts demonstrate a clear projection that individuals living in consumer culture rely on imposed life goals and, being constantly pressed by the duty to be someone else, accept that pressure as natural and necessary. Discussed conceptions of ideal types presuppose a question: In what way are the said ideal types developed? J. Baudrillard (2010) answers that income, prestigious purchase and excess of work form a frenzied faulty circle, hellish consumption circle, grounded on worshiping needs, which are referred to as “psychological”. They differ from “physiological”, being grounded by clearly “modest income” and the freedom of choice, therefore, can be manipulated. Advertising here obviously plays the main role. It seems to be related to the individuals’ needs and goods. Actually, according to Galbraith, it is related to the industrial system and it is likely that it gives as much prominence to goods as it is necessary for the system (Baudrillard, 2010, p. 80–81). Advertising is related not only to the industrial system but also to the industry of culture because, according to M. Horkheimer, W. Adorn (2006), it constantly deceives its consumers because it always promises them (Horkheimer, Adorno, 2006, p. 183), and this is the feature of advertising, promising to make us young, nice and wealthy.

Reda PONELIENĖ Vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teorinių konstruktų pagrindimas postmodernizmo kontekste

Reklama – vartotojiškos kultūros elementas ar tikrovės atspindys? Reklama, pasak M. Horkheimer, W. Adorno (2006), yra kultūros industrijos gyvenimo eliksyras: „konkurencijos visuomenėje ji [reklama] atliko visuomeninę vartotojo orientavimo funkciją rinkos sąlygomis, ji lengvino pasirinkimą ir padėjo darbingesniam, bet nežinomam tiekėjui parduoti savo prekes tinkamam žmogui. <...> Šiandien, kai laisva rinka baigiasi, joje įsitvirtina sistemos viešpatavimas. Ji sustiprina ryšius, kuriais vartotojai prikaustomi prie didelių koncernų. <...> Dabar reklama yra negatyvus principas, blokuojanti priemonė: visa, kas nereklamuojama, atrodo ekonomiškai įtartina“ (Horkheimer, Adorno, 2006, p. 211). Panašią poziciją išsako ir K. Freire (2000), aptardamas kritinės sąmonės ugdymo svarbą: „... žiniasklaida žmogumi manipuliuoja taip, kad jis nebetiki niekuo, ko nėra girdėjęs per radiją, matęs per televiziją arba skaitęs laikraščiuose“ (Freire, 2000, p. 185). „Reklamos ir rinkodaros verslo apimties didėjimas rodė ir teberodo, kokiu mastu „sugamybinami“ žmogaus poreikiai. <...> Būtinus poreikius nustato ne individas, o sociokultūrinė sistema, veikianti per socialines grupes, jų vertybines orientacijas ir preferencijas. Toje sistemoje svarbiausias yra populiariosios kultūros vaidmuo. Kodėl? Nes socialiniams santykiams palaikyti ir plėtoti reikalingus kultūrinius bei interpretacinius įgūdžius išugdo populiariosios kultūros vartojimas, žmogų įtraukiantis nuo gimimo – per mažylių žaislus, televiziją, reginius“ (Rubavičius, 2010, p. 113–114). Pažymėtina, kad Z. Bauman (2011) daiktų vartojimo modelio bruožus atranda ir pačiame vartotojų gyvenime (pvz., kurdamas tarpusavio santykius vienu atveju aš galiu būti prekė, kitu – tas, kuris renkasi prekę). Tokiu atveju reklama pataria vaikams (ir suaugusiesiems), ko reikia, kad tave „pirktų” (ko reikia, kad patiktum draugams ir pan.). Nenuostabu, kad parduotuvėse dabar apstu vaikiškos kosmetikos, aksesuarų, bižuterijos ir kt. „Naujumo laikotarpis tam tikra prasme yra didingiau-

Advertising: the Element of Consumer Culture or a Reflection of Reality? According to M. Horkheimer, W. Adorn (2006), advertising is life elixir of the culture industry: in the competing society it carried out the social function of consumer orientation in market conditions, it facilitated choice and helped a more productive but unknown supplier to sell goods to a suitable person; today it enhances links by which consumers are nailed to big combines; it is a negative principle and a blocking means because everything that is not advertised seems economically suspicious (Horkheimer, Adorno, 2006, p. 211). “Increase of scope of advertising and marketing business showed and is still showing to what extent the man’s needs are “industrialised” <...> Necessary needs are identified not by the individual but by the sociocultural system, operating through social groups, their value orientations and preferences. In that system the most important role is played by popular culture. Why? Because cultural and interpretative skills that are necessary for maintaining and development of social relations are cultivated by consumption of popular culture, involving the man from birth: through babies’ toys, television, events” (Rubavičius, 2010, p. 113–114). It has to be noticed that Z. Bauman (2011) discovers features of the consumption model in the very life of consumers, e.g., creating interrelationships in one case I can be the good and in another, the one who chooses the good. In such case advertising advises children (and adults) what is necessary to have in order to be “bought”, (to be liked by friends, etc.); it is not surprising to see that abundance of children’s cosmetics, accessories, bijouterie, etc. in the shops. According to Baudrillard, the period of newness in a certain sense is the most magnificent period of a thing and in certain cases can reach if not the quality of the feeling of love, then at least its intensiveness. This is a stage of symbolic discourse, in which neither fashion nor reference to others

Mokytojų ugdymas 2012

sias daikto tarpsnis ir tam tikrais atvejais gali pasiekti jei ne meilės jausmo kokybę, tai bent jo intensyvumą. Tai simbolinio diskurso stadija, kurioje neveikia nei mada, nei nuoroda į kitus. Būtent šiuo intensyvaus santykio modusu vaikas išgyvena savo daiktus ir žaislus. Ne mažiau vėliau susižavima nauju automobiliu, nauja knyga, nauju drabužiu ar prietaisu, kurie mus vėl panardina į absoliučią vaikystę. Tokia logika priešinga vartojimo logikai“ (Baudrillard, 2010, p. 138). Pasak J. Baudrillard, „Reklama, ko gero, yra ryškiausia mūsų epochos masinė medija. Lygiai kaip kalbėdama apie tam tikrą daiktą, ji potencialiai pašlovina visus, ir kalbėdama apie tam tikrą prekės ženklą ar daiktą, ji iš esmės kalba apie daiktų visumą ir pasaulį, sudarytą vien iš daiktų ir prekės ženklų, taip ir taikydamasi į kiekvieną vartotoją, ji taikosi į juos visus, o kreipdamasi į kiekvieną individą, ji kreipiasi į visus individus <...>“ (Baudrillard, 2010, p. 155). Taigi galima daryti takoskyrą tarp postmodernizmą apibūdinančios vartotojiškumo kultūros įsigalėjimo ir kritinės teorijos mąstytojų, besivadovaujančių neomarksizmo ideologija, deklaruojamo priešinimosi vartotojiškumui svarbos. „Pasipriešinimas tiesioginėms ir netiesioginėms manipuliavimo formoms, siekis įveikti dominuojančius diskursus – ar jie būtų popkultūros kūrinys, tautinių svajonių rezultatas, bažnytinė tradicija, siauraakė mokslinė teorija ar valstybinė ideologija – yra individo laisvės, jo veiklaus pilietiškumo tikslas“ (Mažeikis, 2006, p. 14). Būtent tokiomis idėjomis vadovaujasi neomarksistai, kurių dėmesys krypsta į žmogų, kaip kūrybiškai savarankišką, atsakingą ir laisvą asmenybę. Vėlyvojo kapitalizmo engiamas ir išnaudojamas, technologinės sistemos manipuliuojamas žmogus turi atsiskleisti egzistenciškai kaip laisva individualybė. Nauja kapitalo akumuliavimo ir visuomeninių santykių forma, kai vietoje gamybinio kapitalo išplėtojama kultūrinė industrija, populiarioji kultūra, žiniasklaida, G. Debord ir jo bendražygio R. Vaneigem požiūriu yra spektaklis, kultūros kodus paverčiantis pre-

function. By this modi of intensive relation the child experiences his/her things and toys, later, a new car, a new book, new clothes or devices, which again plunge us into absolute childhood. Such logic is opposite to the logic of consumption (Baudrillard, 2010, p. 138). Further the author sets out that advertising most probably is the most distinct mass media of our epoch. Referring to a certain thing or sign, in principal it speaks about the whole of things and the world that consists of things and brands; addressing every consumer, it aims at all of them, and addressing every individual, it addresses all individuals (Baudrillard, 2010, p. 155). At this point we can make a distinction between entrenchment of consumer culture, describing postmodernism, and the importance of resistance to consumerism, declared by thinkers of critical theory, following neoMarxist ideology. “Resistance to direct and indirect manipulation forms, the pursuit to cope with dominating discourses – whether they were a creation of popculture, a result of national dreams, church tradition, narrow-eyed scientific theory or state ideology – is the aim of the individual’s freedom, his/her active public spirit” (Mažeikis, 2006, p. 14). Namely such ideas are followed by neo-Marxists, who focus on a man as an autonomous, responsible and free personality. Being exploited by late capitalism and manipulated by the technological system, the man has to unfold existentially as a free individuality. New form of capital accumulation and social relations, when industrial capital is replaced by cultural industry, popular culture, media, in Debord’s and R. Vaneigem’s opinion, is a performance, which turns culture mines into goods, creates the industry of signs. In the consumer society the person’s leisure is occupied by popular culture, turning the man into an industrial consumer of public relations and brands (Mažeikis, 2006, p. 17). The performance is not somebody’s intent

Reda PONELIENĖ Vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teorinių konstruktų pagrindimas postmodernizmo kontekste

kėmis, sukuriantis ženklų industriją. Vartotojų visuomenėje asmens laisvalaikį užvaldo populiarioji kultūra, paversdama žmogų industriniu viešųjų ryšių ir prekių ženklų vartotoju (Mažeikis, 2006, p. 17). Spektaklis nėra kieno nors kėslas ar konspiracinio suokalbio rezultatas, o objektyvuotas, dominuojantis pasaulio matymo būdas. Visuomenė, kuri žiūri šį spektaklį, nėra auka. Jos nuostatos yra žiūrovo, ir ji pati, tenkindama savo geismus, reikalauja šių regimybių (ten pat, p. 20). Analogišką poziciją išdėsto ir J. Baudrillard (2010), aptardamas „dvi netikras problemas: 1. Ar reklamininkai tiki tuo, ką jie daro (tokiu atveju jiems būtų galima iš dalies atleisti)? 2. Ar vartotojai iš esmės tiki reklama (tada jie būtų iš dalies išgelbėti)? D. J. Boorstin tvirtina, kad nereikia kaltinti reklamininkų, nes reklamos įtikinamumas ir mistifikacija kyla ne tiek dėl pastarųjų skrupulų trūkumo, kiek dėl mūsų patiriamo malonumo būti apgautiems: jie randasi ne tiek dėl reklamininkų troškimo suvilioti, kiek dėl mūsų troškimo būti suviliotiems. <...> Reklama (ir kitos masinės medijos) mūsų neapgaudinėja: ji yra anapus tikro ir apgaulingo, kaip mada yra anapus bjaurumo ir grožio, kaip modernus daiktas savo ženklo funkcija yra anapus naudingo ir nenaudingo“ (Baudrillard, 2010). Reikėtų pažymėti ir tai, kad G. Debord ir jo bendražygių išdėstytos idėjos gali būti taikytinos suaugusiajam, bet ne vaikui, kuris žiūrėdamas „spektaklį“ iki galo neįsisąmonina, kad stebimi vaizdai nėra tikrovės atspindys. Kritinė pedagogika kaip vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo prielaida Dabartinės kultūros gamybos sąlygomis, įvardijamomis kaip „kultūros posūkis“, masinė prekių ir ženklų gamyba skirta individualiam vartotojo tapatumui ir gyvenimo stiliui konstruoti, o serijinis skirtingumas, palaikomas individualaus vartojimo ideologijos, pasidaro globalinės rinkos prekė. Todėl populiarioji ir medijų kultūros apima ne tik „visiems prieinamus artefaktus“, kultūros prekes, bet ir

or a result of conspiracy but an objectivated dominating way of seeing. The society that views this performance is not a victim. Its attitudes are the ones of the viewer and it itself requires these shows, meeting its desires (ibid., p. 20). Analogous position is also set out by J. Baudrillard (2010), discussing two problems: 1. Do advertisers believe in what they are doing (in that case it would be possible to partially forgive them)? 2. Do consumers in principle believe in advertising (then they would be partially saved)? Boorstin claims that advertisers should not be blamed because persuasiveness and mystification of advertisements arouse not that much due to shortage of scruples of the latter but more due to experienced pleasure to be deceived. It must be also mentioned that Debord’s ideas can be applied to an adult but not to a child, who, viewing the “performance”, does not fully realise that observed views are not a reflection of reality.

Critical Pedagogy as a Prerequisite of Children’s Resistance to Consumer Culture In the conditions of current culture production, named as a “turning-point of culture”, mass production of goods and signs is aimed at the development of consumer’s individual identity and lifestyle, while serial difference, supported by ideology of individual consumption, turns into a good of global market. Therefore, popular and mass culture encompass not only “artefacts accessible to all”, culture goods but also ways of consumption, skills and their development and closely relate to the conception of consumer culture (Rubavičius, 2010, p. 117). Here we can return to the already imparted position: there are no two things that are the same and no two things that are different. Representatives of critical pedagogy advocating neo-Marxist ideology (whose

Mokytojų ugdymas 2012

vartojimo būdus, įgūdžius bei jų lavinimą ir glaudžiai siejasi su vartojimo kultūros samprata (Rubavičius, 2010, p. 117). Taigi galima sugrįžti prie jau išsakytos pozicijos – nėra dviejų vienodų, nėra dviejų skirtingų. Neomarksistinę ideologiją propaguojantys kritinės pedagogikos atstovai (kurių vedlys yra P. Freire, o sekėjai – M. Apple , H. Giroux, P. McLaren rodo aukštą meistriškumo lygį, analizuodami šiuolaikinio pasaulio problemas, susijusias su švietimu: atskleidžia technologijų galią ir įtaką švietimui, naujųjų medijų įsigalėjimą, vartotojiškumą, skurdo ir turto disproporcijas, tautų diskriminaciją ir religines kovas prisidengus neišvengiama globalizacijos įtaka. Jų teorijų pagrindas yra neomarksizmas, kritinė filosofija, Frankfurto mokyklos (M. Horkheimer, Th. Adorno, M. Marcuse) svarstymai, nuo kurių pereita prie postmodernistinių ir poststruktūralistinių įžvalgų adaptavimo savo teorijoms (M. Foucault), taip pat šiuolaikinės hermeneutikos (H. G. Gadamer) ir fenomenologijos (E. Husserl) taikomų pasaulio percepcijos ir aiškinimo priemonių. <...> Svarbu pabrėžti, kad šie teoretikai kovoja už socialinę lygybę visais požiūriais: prieš rasinę, tautinę, religinę, kultūrinę ir kitas diskriminacijos rūšis (Duoblienė, 2008). Kritinės pedagogikos pranašumas yra jos siūlymas pirmiausia atpažinti tai, kas vyksta socialiniame gyvenime, diagnozuoti neteisybės židinius, o tuomet kurti savo socialinės gerovės vizijas ir dėl jų mokytis, diskutuoti, veikti (Duoblienė, 2008). Kritinės pedagogikos atstovai mano, kad jų siūlymai nesitaikstyti su esama švietimo padėtimi, būti kritiškiems, ugdyti mokytojų ir moksleivių pilietinį sąmoningumą ir aktyvumą gali padėti keisti visuomenę, užbėgant už akių globalizacijos proceso visa niveliuojančioms socialinėms transformacijoms (Duoblienė, 2010, p. 82). Analogišką poziciją dėsto ir M. Morris (2001), teigdamas, kad „pastangos pateikti kritinius skaitinius ir ugdyti kritinį raštingumą dominuojančioje kultūroje yra viena pagrindinių šiuolaikinės kritinės teorijos krypčių. D. Kellner siūlo plačią medijų kultūros analizę, įskaitant kiną, populiariąją muziką ir televiziją, pateikiančią dominuojančios ideologijos kritiką. <...> Tokia dialektinė analizė gali padėti

leader is P. Freire, and followers, M. Apple, H. Giroux, P. McLaren) demonstrate high level of proficiency, analysing contemporary world problems related to education: disclose the power of technologies and influence on education, entrenchment of new medias, consumerism, disproportions of poverty and wealth, discrimination of nations and religious fights, under the veil of inevitable influence of globalisation. Their theories are based on neoMarxism, critical philosophy, considerations of the Frankfurt school (M. Horkheimer, Th. Adorn, M. Marcuse), followed by adaptation of postmodern and post-structural insights to their theories (M. Foucault) and by the means of perception and explanation of the world applied by modern hermeneutics (H. G. Gadamer) and phenomenology (E. Husserl). <...> It is important to emphasise that these theorists fight for social equality in all respects: against racial, national, religious, cultural and other types of discrimination (Duoblienė, 2008). The advantage of critical pedagogy is its proposal first of all to recognise what is taking place in social life, diagnose sources of injustice and then create its visions of social welfare, learn, discuss and act in the name of them (Duoblienė, 2008). Representatives of critical pedagogy maintain that their proposals to be critical to the existing situation of education, cultivate teachers’ and pupils’ civic awareness and activeness can help to change the society, forestalling social transformations of the globalisation process, levelling everything (Duoblienė, 2010, p. 82). Analogous position is also expressed by M. Morris (2001), who states that “The effort to provide such critical readings and cultivate a critical literacy in an image-dominated culture is one of the central orientations of contemporary critical theory. Kellner offers a wide-ranging set of analyses of media culture including film, popular music, and television that seeks to combine the critique of dominant ideologies <...> Such dialectical analyses can

Reda PONELIENĖ Vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teorinių konstruktų pagrindimas postmodernizmo kontekste

atskleisti kolektyvinę patirtį, sukauptą naudojant masmedijas. <...> Tai atsakas faktui, kad asmenybės tapatybė kuriama remiantis žiniasklaidos kultūra ir kad socialinė ir politinė galia priklauso nuo masinės kultūros industrijos manipuliacijų“ (Morris, 2001, p. 21). M. Haiven (2007), aptardamas antireklamos galimybes priešintis kultūrinei hegemonijai ir neoliberalizmo kultūros įsigalėjimą, palaiko H. Giroux knygoje „Neoliberalizmo teroras“ išdėstytą poziciją, kad kartu su žiauriomis materialinėmis ir politinėmis pasekmėmis neoliberalizmas taip pat įdiegia baimės, individualizacijos, beviltiškumo ir cinizmo kultūros paliktą vakuumą, kuris atsiranda panaikinus viešąją erdvę vartotojiškumo triumfo valandą (Haiven, 2007, p. 89–90). J. A. Sandlin (2007), aptardama kultūrinio atsparumo konstruktą, vartoja kultūros trikdytojų (angl. culture jamming) sąvoką: „Šiandieniniai kultūros trikdytojai kaip prieš tai situacionistai, atmeta pasyvų vartotojiškos kultūros vartojimo būdą ir siekia būti aktyvūs autentiško gyvenimo kūrėjai“ (Sandlin, 2007, p. 77), tačiau jų taikomi metodai įvardijami kaip „anomali pedagogika“ (ten pat, p. 77). Pasak mokslininkės, trikdytojų veikla galėtų būti nukreipta į pozityvią veiklą: „Aš tikiu, kad kultūros trikdytojų švietimo galia susijusi su gebėjimu atverti „pereinamąsias erdves“ tikrajam kūrybiškumui ir kultūros erdvei, burti bendruomenes <...>, kultūros trikdytojai gali būti kelias keisti žiūrovus (Sandlin, 2007, p. 77). Toliau autorė, perfrazuodama S. Duncombe (2002) teigia, kad kultūrinis atsparumas – tai „kultūra, kuri naudojama sąmoningai arba nesąmoningai, kuri veiksmingai arba neveiksmingai priešinasi ir / arba keičia dominuojančias politines, ekonomines ir / ar socialines struktūras“. <...> Tyrinėdamas kultūrinį atsparumą S. Duncombe taip pat skatina atkreipti dėmesį į švietimo procesą siekiant akcentuoti, kaip politika perduodama per populiariąją kultūrą – įvertinant kultūros turinį, formą, bei kultūros kūrimo veiksmą (Sandlin, 2007, p. 75). Priešinimosi teorijos, pasak J. A. Sandlin (2007), tiria, kaip žmonės priešinasi visuomeninėms struktūroms ir kuria savitas reikšmes per šias derybas. Trumpai tariant, jie foku-

then begin to reveal collective experiences represented in or mobilized through massmediated products <...> This is the response to the facts that individual identity relies upon, and is drawn so predominantly from, media culture, and that social and political power is necessarily more dependent on interactions with, and manipulations of, the mass culture industries.” (Morris, 2001, p. 21). Discussing the possibilities of antiadvertising to resist cultural hegemony and entrenchment of neoliberal culture, M. Haiven (2007) supports the position stated in H. Giroux’s book “The Terrors of Neoliberalism” that alongside with cruel material and political consequences neoliberalism also implants the vacuum left by fear, individualisation, despair and cynicism culture, which appears having eliminated public space at the hour of triumph of consumerism (Haiven, 2007, p. 89–90). Discussing the construct of cultural resistance, J. A. Sandlin (2007) uses the concept of culture jamming, stating that today’s culture jammers, like situationists earlier, reject the passive way of consumption of consumer culture and seek to be active creators of authentic life (Sandlin, 2007, p. 77), but their methods are called “anomalous pedagogy” (ibid., p. 77). According to the said author, jammers’ activity could be directed to the positive activity: she believes that the power of culture jammers lies in the ability to open up “transitional spaces” for real creativity and cultural space, to gather communities; in her opinion, culture jammers can be the way to change the audience (Sandlin, 2007, p. 77). According to J. A. Sandlin (2007), resistance theories explore how people resist social structures and create peculiar meanings via these negotiations. In short, they focus on the issue: to reject, change or include dominating ideologies into culture; they criticise oppression, work in the name of social justice (Sandlin (2007) qtd. in Giroux (2001), p. 75). Seeking to reject or change the dominating ideology of consumerism, various ways of

Mokytojų ugdymas 2012

suoja dėmesį į klausimą – atmesti, keisti ar įtraukti dominuojančias ideologijas į kultūrą; kritikuoja priespaudą; dirba dėl socialinio teisingumo (Sandlin (2007) cit. Giroux (2001), p. 75). Siekiant atmesti arba keisti dominuojančią vartotojiškumo ideologiją, naudojami įvairūs priešinimosi vartotojiškumui būdai. J. D. Rumbo (2002) nurodo, kad atsparumas gali būti išreiškiamas per tam tikrų prekių grupių ar prekės ženklo boikotą (pvz., „Nieko nepirkimo diena“), žiniasklaidos priemonių vartojimo įpročių keitimą (pvz., „Savaitė be televizoriaus“) ir kt. (Rumbo, 2002, p. 138–139). Išvados Pagrindinis postmodernizmo bruožas – vartotojiškumas – apibūdinamas kaip vartotojų visuomenės narių tarpusavio santykių atspindys. Savo ruožtu vartotojų visuomenė suprantama kaip socialinę, kultūrinę, ekonominę, informacinę-komunikacinę ir kt. funkcijas atliekanti, marketingo tikslus atliepianti egzistencinė struktūra. Reklama, kaip viena vartotojiškos kultūros priemonių, dažnai vertinama negatyviai dėl jai priskiriamų asmens poreikių „sugamybinimo“, nuolatinio vartojimo poreikių skatinimo ir pan. Kita vertus, reklamos užsakovai ir kūrėjai laikosi pozicijos, kad reklama neturi tikslo apgauti ar suvilioti – tai esą pačių ją stebinčiųjų nuostata. Straipsnio autorės nuomone, toks reklamos kūrėjų požiūris iš dalies gali būti pateisinamas kalbant apie reklamos poveikį suaugusiems reklamos žiūrovams, tačiau atmestinas kalbant apie vaikus, kaip reklamos vartotojus, kadangi vaikai (ypač ikimokyklinio amžiaus) dar nėra susiformavę nuostatų bei kritiško požiūrio į reklamą ar kitas vartotojiškos kultūros apraiškas. Opozicija vartotojiškumui – priešinimasis arba atsparumas jam, kurio ugdymu turėtų būti suinteresuota vaikus auginanti ir / ar už vaikus atsakinga visuomenės dalis, kadangi vaikas su vartotojiška kultūra (kartu ir reklama) susiduria jau nuo ankstyvojo amžiaus. Dėl to aktualus kritinės pedagogikos atstovų siūlymas atpažinti tai, kas vyksta socialinia-

resistance to consumerism are used, e.g., J. D. Rumbo (2002) indicates that resistance can be expressed by boycott of certain groups of goods or brands (e.g., “Buy Nothing Day”), change of media consumption habits (e.g., “No TV Week”) etc. (Rumbo, 2002, p. 138–139). Conclusions The main feature of postmodernism – consumerism – is described as a reflection of interrelations of consumer society members. The consumer society, in turn, is perceived as an existential structure that carries out social, cultural, economic, informationalcommunicative, etc. functions and responds to the aims of marketing. Advertising as one of the means of consumer culture is often evaluated negatively due to “production” of the person’s needs, constant promotion of consumption needs, etc. On the other hand, contractors and creators of advertising follow the position that advertising does not aim to deceive or tempt: this is purportedly the attitude of those observing it. In the opinion of the author of the article, such attitude of creators of advertising can be partially justifiable, speaking about the impact of advertising on adults viewers but it is to be rejected with regard to children as users of advertising because children (particularly of pre-school age) have not yet formed attitudes and critical attitude to advertising or other manifestations of consumer culture. Opposition to consumerism is resistance to it, cultivation of which should be in the interest of that part of the society which raises and/or is responsible for children, because the child consumer encounters consumer culture (including advertising) already since the early age. Due to that the proposal of representatives of critical pedagogy to recognise what is taking place in social life, be critical to provided information, etc. becomes relevant. At the same time we have to acknowledge that even resisting consumer culture, we anyway

Reda PONELIENĖ Vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teorinių konstruktų pagrindimas postmodernizmo kontekste

me gyvenime, būti kritiškiems pateikiamos informacijos atžvilgiu ir pan. Kartu reikėtų pripažinti, kad net ir atsispirdami vartotojiškai kultūrai visgi mes joje dalyvaujame, tačiau vaikų atsparumą vartotojiškai kultūrai galime suprasti ne kaip vienpusį priešinimąsi jai, bet greičiau kaip gebėjimą atpažinti vartotojiškos kultūros elementus bei kritiškai vertinti medijomis gaunamą informaciją. Tam galėtų padėti prevencinės programos, skirtos vaikų atsparumui vartotojiškai kultūrai ugdyti bei ugdytojų (tėvų ir pedagogų) švietimui vartotojiškos kultūros klausimais.

participate in it; but we can understand children’s resistance to consumer culture not as one-sided resistance to it but rather as the ability to recognise elements of consumer culture and critically evaluate information received through media. Prevention programmes intended for development of children’s resistance to consumer culture and for development of educators (parents and teachers) on consumer culture issues could be of service to achieve this.

Literatūra • References Aramavičiūtė, V. (2006). Profesoriaus B. Bitino ugdymo filosofijos įtaka šiuolaikiniam edukologijos mokslui. Pedagogika, 83, 16–24. Baudrillard, J. (2010). Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros. Kaunas: Kitos knygos. Bauman, Z. (2011). Vartojamas gyvenimas. Vilnius: Apostrofa. Cook, D. Th. (2008). The Missing Child in Consumption Theory. Journal of Consumer Culture. Vol. 8(2), 219–243. Prieiga per SAGE Publications. Debord, G. (2006). Spektaklio visuomenė. Kaunas: Kitos knygos. Dencik, L. (2005). Kaip vaikai įsisavina postmoderniojo gyvenimo kokybę. Demokratiškos pedagogikos matai, p. 80–90. Vilnius: Vilniaus kolegija. Duoblienė, L. (2007). Dorinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose metodologiniai orientyrai. Acta Paedagogica Vilnensia, 18, 25–33. Duoblienė, L. (2008). Kritinė tarptikybinė pedagogika: pro ir contra. Religija ir kultūra, 5 (1), 98–108. Duoblienė, L. (2010). Švietimo politika ir globalizacija: nacionaliniai ir supranacionaliniai ypatumai. Acta Paedagogica Vilnensia, 25, 69–84. Duoblienė, L. (2011). Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Haiven, M. (2007). Privatized Resistance: AdBusters and the Culture of Neoliberalism. The

Review of Education, Pedagogy, and Cultural Studies, 29, 85–110 . Prieiga per EBSCO Publishing. Horkheimer, M., Adorno, W. (2006). Apšvietos dialektika. Vilnius: Margi raštai. Khan, S. K. (2006). Harnessing the Complexity of Children’s Consumer Culture. Complicity: An International Journal of Complexity and Education. Vol. 3 (1), 39–59. Prieiga per EBSCO Publishing. Leonavičius, J. (1993). Sociologijos žodynas. Vilnius: „Academia“. Manstavičius, A. (2008). Apie maišto pažadus vartotojų pasaulyje. Prieiga per internetą: <http://www.postscriptum.lt/nr14-mazumos-irsubkulturos-2008/apie-maisto-pazadus-vartotojupasaulyje> [Žiūrėta 2012 m. sausio 14 d.]. Mažeikienė, N. (2002). Nematomojo ugdymo rezultatų diagnostika: makiavelistinių jaunimo nuostatų matavimo patirtis. Pedagogika, 61, 144–150. Mažeikis, G. (2006). Revoliucijos takais: sukilęs prieš spektaklio visuomenę. Prieiga per internetą:<http://www.anarchija.lt/anarchija/ teorija/spektakl.htm> [Žiūrėta 2012-06-13]. Morris, M. (2001). Contradictions of Post-Modern Consumerism and Resistance. Studies in Political Economy. Vol. 64, 7–32. Prieiga per internetą: <http://spe.library.utoronto.ca/index.php/spe/ article/view/6718/3717> [Žiūrėta 2011 m.gruodžio 12–14 d.]. Pruskus, V. (2011). Epikūriškasis malonumas vartotojiškos visuomenės prioritetų kontekste.

Mokytojų ugdymas 2012

Filosofija. Sociologija, 22 (3), 305–311. Rubavičius, V. (2003). Postmodernusis diskursas: filosofinė hermeneutika, dekonstrukcija, menas. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas. Rubavičius, V. (2010). Postmodernusis kapitalizmas. Kaunas: Kitos knygos. Rumbo, J. D. (2002). Consumer Resistance in a World of Advertising Clutter: The Case of Adbusters. Psychology & Marketing. Vol. 19(2),127–148. Prieiga per EBSCO Publishing.

Sandlin, J. A. (2007). Popular Culture, Cultural Resistance, and Anticonsumption Activism: An Exploration of Culture Jamming as Critical Adult Education . New Directions for Adult and Continuing Education, 115, 73–82. Prieiga per EBSCO Publishing. Virvilaitė, R. , Banytė, J. (2000). Požiūrio į vartotojų elgsenos tyrimus ištakos ir raida: metodologinis aspektas. Socialiniai mokslai, 1(22), 51–61.

Reda Ponelienė Socialinių mokslų (edukologijos) doktorantė, Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Edukologijos katedros asistentė. Moksliniai interesai: vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymas, vaikų kritiško požiūrio į reklamą ugdymas, vaiko teisių apsauga ir atstovavimas.

Doctoral student of Social Sciences (Education Studies), Assistant of the Department of Education Studies of Faculty of Education Studies, Šiauliai University. Research interests: development of children’s resistance to consumer society, development of children’s critical attitude to advertising, protection of the child’s rights and representation.

Address: P. Višinskio Str. 25, LT-76351 Šiauliai, Lithuania E-mail: rponeliene@gmail.com

Mokytojų ugdymas 2012

ISNN 1822−119X Mokytojų ugdymas. 2012. Nr. 18 (1), 47–58 Teacher Education. 2012. Nr. 18 (1), 47–58

Vilija GRINCEVIČIENĖ Lietuvos Edukologijos universitetas • Lithuanian University of Educational Sciences

MOKYKLŲ TINKLO REORGANIATION OF SCHOOL PERTVARKA: MOKYTOJŲ IR NETWORK: ATTITUDES OF MOKINIŲ TĖVŲ POŽIŪRIS TEACHERS AND PARENTS Anotacija Mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinis tikslas – švietimo ir ugdymo kokybė. Kiekybinio tyrimo rezultatų analizės pagrindu bandoma atskleisti mokytojų ir mokinių tėvų (globėjų) požiūrį į mokyklų tinklo pertvarką Utenos savivaldybėje – gauti grįžtamąjį ryšį. Tyrimo duomenų rezultatų analizė atskleidė, kad mokyklų tinklo pertvarkos procesą pozityviausiai vertino Utenos gimnazijų mokytojai (90 proc.) ir Utenos pagrindinių mokyklų (60 proc.) bei gimnazijų (55 proc.) mokinių tėvai. Kaimiškose vietovėse situacija sudėtingesnė: teigiamai mokyklų tinklo pertvarką vertino 33 proc. mokytojų ir 43 proc. mokinių tėvų. Pagrindiniai žodžiai: švietimo sistemos kaita, mokyklų tinklas, reforma, požiūris. Įvadas Mokyklos kaita – permanentinis procesas. Tai kintančio sociumo atspindys. Per pastaruosius du dešimtmečius kintant gyvenimo sanklodai, laiko ir erdvės dimensijoms, pakito Lietuvos švietimo sistema (ypač jos pagrindinis segmentas) – bendrojo lavinimo mokykla: strategų sukonstruotas ugdymo kaitos modelis, susidūręs su ugdymo realybe, transformavosi į naują kokybę. Valstybės ir visuomenės pastangomis įgyvendinami Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatose iškelti švietimo

Abstract The main goal of the reorganization of school network is the quality of education and education policy. The conducted quantitative research aimed at disclosing teachers’ and parents’ (caregivers’) attitudes towards the reorganization of school network in Utena Municipality and receive their feedback. The research revealed that the process of school network reorganization received most positive evaluation from the teachers of Utena gymnasiums (90%) and basic schools (60%) as well as the parents of gymnasium students (55%). The situation in rural areas is somewhat different: positive attitudes were expressed by 33% of teachers and 43% of parents. Key words: changes of educational system, school network, reform, attitude. Introduction School reorganization is a permanent process, which reflects the changing socium. The last two decades saw changes in life structure, time and space dimensions, which impacted changes in the system of Lithuanian education (especially its primary segment) – the comprehensive school: the reconstruction model, developed by policy-makers, has transformed into a new quality due to the changing educational reality. The state and society strive for the implementation of the Provisions on the Development of Education, stated in the State Education Strategy 2003-2012, one of which states that the quality of education should

Mokytojų ugdymas 2012

plėtotės siekiai, kurių vienas: užtikrinama švietimo kokybė, atitinkanti atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius. Vadovaujantis Valstybinės švietimo strategijos nuostatomis, privaloma keisti šalies švietimo sistemą tiek, kad ji atitiktų krašto socialinius, kultūrinius, politinius bei ekonominius poreikius. Reformuojant švietimo sistemą, ypač pagrindinį segmentą – bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą – siekiama išugdyti savarankišką, kūrybišką, jau mokykloje maksimaliai savo gebėjimus atskleidžiančią asmenybę. Šiam tikslui pasiekti atitinkamai modeliuojamas ugdymo turinys (ko mokyti?), struktūra, sprendžiamos mokymo organizavimo problemos (kaip mokyti?), formuojami demokratiški mokinių ir mokytojų santykiai, pertvarkomas mokyklų tinklas. Neatsitiktinai Mokyklų tobulinimo programoje 2002-2005 ir Mokyklų tobulinimo programoje plius ypač ryški ugdymo institucijų ir socialinės sferos kaitos dermė. Kintant švietimo sistemai (reformuojant bendrojo lavinimo mokyklą) aktualu savalaikiai įvertinti visų švietimo sistemos subjektų (mokytojų, mokinių, jų tėvų) požiūrį, interesus ir lūkesčius ugdymo proceso atžvilgiu, nes tai - grįžtamasis ryšys apie nuolatos tobulinamo švietimo kaitos modelio efektyvumą, pastarajam susidūrus su ugdymo realybe. Į identifikuotus negatyvius reiškinius žvelgiant kaip į tolimesnės švietimo sistemos kaitos gairių trajektorijas galima teigti, kad vykdoma švietimo sistemos pertvarka turi galimybę tapti visos visuomenės kuriamu projektu, kuriame aktyviai ir kūrybingai bendradarbiauja visi ugdymo dalyviai. Mokyklos kaita vyksta tam tikrose švietimo erdvėse, kontūruojantis atitinkamoms linkmėms. Tad kyla probleminis klausimas: kokios yra bendrojo lavinimo mokyklos kaitos linkmės vertinant pedagoginiu - sociologiniu aspektu. Jų yra daug: mokyklų tinklo optimizavimas, pedagogų rengimo problematika, mokytojo socialinio statuso kaita visuome-

be observed and comply with the needs of a person living in an open civic society and market economy as well as the needs of overall society of the contemporary world. Following the provisions of State Education Strategy, it is demanded that the system of state education be changed so that it would comply with the social, cultural, political and economic needs of the country. The reform of the system of education, especially its main segment – comprehensive secondary school – aims at developing an independent and creative personality, disclosing the maximum of his/her abilities already at school. The achievement of this goal necessitates for appropriate modelling of the teaching content (what to teach?) and structure, solution of the problems of the organization of teaching (how to teach?), formation of democratic teacher-pupil relationships, as well as the reorganization of school network. It is not accidental that The Programme of School Development 2002-2005 and The Programme of School Development Plus highlight the harmonization of educational institutions and social sphere. Due to the changes of the system of education (the reformed comprehensive school), it is relevant to evaluate the attitudes, interests and expectations of all the subjects involved in the education system (teachers, learners, and their parents) in terms of the process of education, as it is a kind of feedback on the efficiency of the continuously developing model of educational change and its encounter with the reality. Perceiving the negative phenomena as possible guidelines of further development of the system of education, it is possible to claim that the ongoing reconstruction of educational system may become a project developed by all members of the society, involving creative and active cooperation of all participants of education. The reorganization of school occurs in a certain educational environment and is developed in correspondent directions. Therefore, a problem-based question arises: what are the directions of the change of comprehensive school from the pedagogicalsociological perspective? They are abundant in number and include the optimization of school network, problem areas in teacher training, changes of the teacher’s social status in the society, dynamics of the prestige of the teacher’s profession, peculiarities of the

Vilija GrinCevičienė Mokyklų tinklo pertvarka: mokytojų ir mokinių tėvų požiūris

nėje, pedagogo profesijos prestižo dinamika, ugdymo dalyvių sąveikos ypatumai, integruoto ugdymo problematika, pilietinio ugdymo sistemos praktinio įgyvendinimo raiška. Šio straipsnio akcentai orientuoti mokyklų tinklo pertvarkos problematikai, į pastarąją žvelgiant kaip į švietimo ir ugdymo kokybės gerinimo elementą. Atliekant švietimo pertvarkos, struktūrų kaitos darbus, aktualu nuolatos vertinti ir lyginti ugdymo dalyvių požiūrį į reformos žingsnių raišką praktikoje, nes tai – grįžtamasis ryšys apie ugdymo proceso modeliavimo efektyvumą ir apie tai, kaip mokykla padeda asmeniui atsiskleisti dinamiškoje socialinėje ir kultūrinėje erdvėje. Tik identifikavus grįžtamąjį ryšį, galima toliau projektuoti bei modeliuoti ugdymo procesą , t. y. atitinkamai jį koreguoti. Mokyklų tinklo pertvarkos problematikai (švietimo kokybei) dėmesį skiria šalies ir užsienio edukologai, psichologai, sociologai: Juodaitytė A., Merkys G., Targamadzė V., Lagūnienė R., Ušeckienė L., Želvys R., Michel A., Stoll L. ir kt. Problemos aktualumas ir ištirtumas nėra pakankamas: diskursas apie švietimo ir ugdymo kokybę ir mokyklų tinklo pertvarkos problematiką tebevyksta. Objektas – mokytojų ir mokinių tėvų požiūris į mokyklų tinklo pertvarką Utenos savivaldybėje. Tyrimo tikslas – atskleisti mokytojų ir mokinių tėvų požiūrį į mokyklų pertvarką Utenos savivaldybėje Tyrimo uždaviniai: atskleisti mokytojų požiūrį į mokyklų tinklo pertvarką Utenos savivaldybės mokyklose; išsiaiškinti mokinių tėvų (globėjų) požiūrį į mokyklų tinklo pertvarką Utenos savivaldybės mokyklose. Tyrimo metodika Kiekybinis tyrimas atliktas 2007 - 2009 m. Respondentai – Utenos savivaldybės mokyklose dirbantys mokytojai: gimnazijose Utenoje, gimnazijose miestelyje, pagrindinėse mokyklose miesteliuose bei kaimuose, pagrindinėse mokyklose Utenoje, pradinėse mokyklose-darželiuose ir pradinėse mokyklo-

interaction among education participants, problem areas of integrated education, as well as expression of the practical implementation of the system of civic education. The article focuses on the problem areas of the reorganization of school network, which is perceived as an element of the improvement of education system and its quality. While implementing the reorganization of education and changes of its structure, it is topical to conduct continuous assessment and comparison of the attitudes of education participants with regard to the realization of reform stages in practice, since it gives a feedback on the efficiency of modeling the process of education and helps to disclose the ways how a young person manifests him/herself in the dynamic socio-cultural environment. Only the feedback being identified is it possible to further develop and model the process of education, i.e. apply appropriate adjustments. The problem of the reorganization of school network (education quality) receives substantial attention from national and foreign educationalists, psychologists and sociologists: Juodaitytė A., Merkys G., Targamadzė V., Lagūnienė R., Ušeckienė L., Želvys R., Michel A., Stoll L. and others. The relevance and exploration of the problem is not sufficient: the discourse on the problems of education, its quality and reorganization of school network is still in progress. The object is the attitude of teachers and parents towards the reorganization of school network in Utena Municipality. The goal of the research is to reveal the attitude of teachers and parents towards the reorganization of school network in Utena Municipality. The objectives of the research: to disclose teachers’ attitude towards the reorganization of school network in the schools of Utena Region; to disclose parents’ (caregivers’) attitude towards the reorganization of school network in the schools of Utena Municipality. Research methodology The quantitative research was conducted in 2007-2009. The respondents included teachers working in different types of schools in Utena Region: gymnasiums in the city of Utena, gymnasiums in the surrounding towns, basic schools in the surrounding towns and villages, basic schools in Utena, nursery-

Mokytojų ugdymas 2012

se Utenoje bei miesteliuose ir kaimuose (587). Pagal pedagoginį darbo stažą respondentai pasiskirstė: >30 metų - 3 proc., 20 -30 metų – 44 proc., 11-20 metų -38 proc., < 10 metų -15 proc. Antra respondentų grupė - mokinių tėvai ar globėjai (600). Anot, K. Kardelio, tiek pirmos (587), tiek antros (600) respondentų grupės skaičius pakankamas. Imties tūris buvo renkamas kvotų principu: tyrime dalyvavo mokinių, lankančių visus mokyklų tipus, tėvai (globėjai). Statistinė tyrimo duomenų analizė remiasi aprašomąja statistika. Duomenų apdorojimui naudota SPSS for Windows 15.0 duomenų analizės programa. Taikyti matematinės statistikos pasikliautinių intervalų metodai. Tarkime, patikimumas 95proc., tai intervalas tuomet yra:

[(a-1,960

a(1- a) m

%; (a+1,960

a(1- a) m

primary and primary schools in Utena and the surrounding towns and villages (587). The teachers were grouped according to their working experience in education: >30 years of pedagogical experience – 3%, 20-30 years of pedagogical experience – 44%, 11-20 years of pedagogical experience – 38%, < 10 years of pedagogical experience – 15%. The second group of respondents included the parents and caregivers of learners (600). According to K. Kardelis, the number of respondents in both groups (587 and 600 respectively) was sufficient. The sample was selected following the quota principle: the research involved parents (caregivers) of the learners in different types of schools. The statistical analysis of research results was based on descriptive statistics. The data were processed using SPSS for Windows 15.0. The methods of the confidence interval of mathematical statistics were applied in the research. The confidence level was determined 95%, the interval being:

čia m - respondentų skaičius (imties tūris); Where: m – the number of respondents (the sample); a=

mΑ • 100% m

- požymį (A) turinčių respondentų dalies procentas / percentage of

respondents possessing quality (A); mΑ - respondentų skaičius, pareiškusių, kad turi požymį (A) / the number of respondentsclaiming to posses quality (A). Tyrimo metodai teoriniai: pedagoginės, sociologinės, psichologinės literatūros studijavimas pasirinkto turinio aspektu; švietimo sistemos (mokyklų tinklo) kaitą reglamentuojančių dokumentų analizė (Mokyklų tobulinimo programoje 2002-2005 ir Mokyklų tobulinimo programoje plius, mokyklų tinklo pertvarka Utenos rajone: prieiga per internetą www.svietimas.utena.lm.lt, mokyklų tinklo pertvarkos analizė: prieiga per internetą www.studijos.lt)

Research methods theoretical: studies of sociological and psychological scientific literature on the topic discussed; analysis of the documents of education regulating the changes of educational system (school network) (The Programme of School Development 2002-2005 and The Programme of School Development Plus, Reorganization of School Network in Utena Region: accessed at www.svietimas.utena. lm.lt, and Analysis of the Reorganization of School Network, accessed at: www.studijos. lt);

Vilija GrinCevičienė Mokyklų tinklo pertvarka: mokytojų ir mokinių tėvų požiūris

empiriniai: anketinė apklausa (anketos klausimų skalės: nominalinė, ranginė, intervalinė); respondentų laiškų analizė: anketoje mokytojams ir mokinių tėvams/globėjams buvo skirta vieta laiškui - kas dešimtas penkioliktas respondentas išsakė mintis (dalinosi išgyvenimais), patirtais pertvarkant mokyklų tinklą); atlikta kokybinė šių tekstų analizė, naudotas kontentinės analizės metodas. Tyrimo rezultatai Švietimo ir mokslo ministerijos parengtose mokyklų tinklo pertvarkos metodinėse rekomendacijose (2004) akcentuojami ugdymo kokybės rodikliai – mokinių pasiekimai ir mokymosi sėkmingumas. Strateginis tikslas - mažinti tuščių mokymosi vietų skaičių ir racionaliau panaudoti švietimui skirtas lėšas, išsaugoti bei pagerinti švietimo kokybę, sudaryti sąlygas privalomo ir visuotinio švietimo prieinamumui, švietimo įvairovei, galimybėms mokytis visą gyvenimą. Tirta, kaip mokyklų tinklo pertvarką vertina Utenos savivaldybės mokyklose dirbantys mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad >70 proc. pedagogų iš principo pritaria mokyklų tinklo pertvarkai. Atsakymo variantus ,,visiškai pritariu‘‘ ir ,,pritariu‘‘ rinkosi Utenos gimnazijose dirbantys mokytojai (90 proc.). Kritiškiausi mokyklų tinklo pertvarkos atžvilgiu buvo miestelių ir kaimų pagrindinėse mokyklose dirbantys pedagogai (33 proc.). Tyrimas atskleidė, kokius teigiamus mokyklų tinklo pertvarkos rezultatus mato mokytojai (žr. 1 lentelę).

empirical: questionnaire (scales employed in the questionnaire: nominal, ordinal, interval); analysis of respondents’ letters: the questionnaire for teachers and parents/ caregivers contained space for a letter – every tenth-fifteenth respondent expressed his/her ideas and feelings) regarding the reorganizations of school network; a qualitative analysis of these letters was conducted employing the method of content analysis. Results of the research Methodological recommendations on the reorganization of school network, developed by the Ministry of Education and Science (2004) provide for the indicators of education quality, namely learner achievements and successful learning. The strategic goal is to reduce the number of vacant learning paces and to spend educational funds in a more rational way, to preserve and improve the quality of education, to create conditions for the accessibility of compulsory and holistic education, educational variety as well as the possibilities of life-long learning. The evaluation of the reorganization of school network, provided by teachers employed in the schools of Utena Municipality, was explored. Research results have disclosed that >70% of teachers are in favour of the reorganization of school network. The variants of possible responses ‘totally agree’ and ‘agree’ were provided by teachers employed in Utena gymnasiums (90%). The most critical replies regarding the reorganization of school network were provided by teachers working in town and village schools (33%). The research has revealed that the positive results of the reorganization of school network observed by the teachers. They are provided in Table 1.

Mokytojų ugdymas 2012

1 lentelė. Mokytojų nurodyti teigiami mokyklų tinklo pertvarkos rezultatai Table 1. Positive results of the reorganization of school network indicated by school teachers

Teiginiai apie mokyklų pertvarkos rezultatus Statements concerning the results of school reorganization Pagerėjo mokinių savijauta The well-being of pupils have improved Efektyviau naudojami švietimui skirti pinigai The use of educational funds is more efficient Pagerėjo mokyklų finansavimas School financing has improved Padidėjo mokinių mokymosi motyvacija Pupils’ motivation for learning has increased Pagerėjo mokytojų darbo kokybė The quality of teachers’ work has improved Padidėjo mokyklos pasirinkimo galimybė The possibility of school choice has increased Atsirado daugiau gimnazijų More gymnasiums have appeared Patobulėjo pamokų tvarkaraščiai Lesson timetables have improved Pakilo mokyklos įvaizdis The image of the school has increased Kita Other

Įvertinus tyrimo rezultatus atskleistas ryškiausiai pedagogų akcentuotas mokyklų tinklo pertvarkos rezultatas - mokyklose neliko skirtingų amžiaus tarpsnių mokinių. Anot pedagogų, tai leidžia vaikams jaustis saugesniems. Susiaurėjo ir mokytojų darbo aprėptis. Nereikia dirbti su penktokais ir su abiturientais – optimalesni tapo pamokų tvarkaraščiai. Mokytojai pastebėjo, kad pertvarkius mokyklų tinklą efektyviau naudojamas lėšos. Pagerėjo ir mokyklų finansavimas. ,,Mokyklai tapus pagrindine pagerėjo mokinių savijauta ir saugumas, o man lengviau rengtis pamokoms - panašus mokinių amžiaus tarpsnis, tad ir mokymo metodus lengviau derinti ‘‘ , mintis iš respondentės D.B. laiško. Tyrimas atskleidė ir negatyvius mokyklų tinklo pertvarkos bruožus: kas dešimtas respondentas teigė, kad Utenos savivaldybėje

Respondentų dalis pasirinkusi teiginį (procentai ir pasikliaujamieji intervalai) Number of respondents (percentage and confidence intervals) 26; [22,5 - 29,5] 22;

[18,6 - 25,4]

15;

[12,1 - 17,9]

11;

[8,5 - 13,5]

10;

[7,6 - 12,4]

[2,4 - 5,6]

[1,6 - 4,4]

[0,9 - 3,1]

[2,4 - 5,6]

Having assessed the research results, the most obvious results of the reorganization of school network as indicated by the teachers is the disappearance of age gap between school pupils. The teachers claim that this helps their pupils feel safer. The scope of teachers’ workload has decreased. The teachers no longer have to work with both fifth-formers and graduates: the timetables are more optimal. The teachers have noticed that after the reorganization of school network, the funds intended for education are used more efficiently. The financing of schools has also improved. After our school becoming a basic school, the well-being and safety of pupils improved; I have less difficulty in preparing for the lessons as the age of my pupils is similar, hence it is easier for me to choose appropriate teaching methods’, claims one of the respondents in her letters.

Vilija GrinCevičienė Mokyklų tinklo pertvarka: mokytojų ir mokinių tėvų požiūris

vykdoma mokyklų tinklo pertvarka nėra pakankamai apgalvotas ir gerai suplanuotas procesas. Anot pedagogų, planuojant ir rengiantis vykdyti mokyklų tinklo pertvarką dera nuolatos galvoti apie vaiko interesus. Įvertinus tyrimo rezultatus atskleisti negatyvūs mokyklų tinklo pertvarkos rezultatai, kuriuos akcentavo Utenos savivaldybės mokyklose dirbantys mokytojai (žr. 2 lentelę).

The research has also revealed some negative features of the reorganization of school network: every tenth respondent claims that the reorganization of school network conducted in Utena Municipality is not a well-thought or well-planned process. They maintain that children’s interests must be borne in mind while planning and implementing the reorganization of school network. Having assessed the results of the research, negative aspects of the reorganization have been revealed, which were indicated by teachers employed in the schools of Utena Municipality. They are provided in Table 2.

2 lentelė. Mokytojų nurodyti neigiami mokyklų tinklo pertvarkos rezultatai Table 2. Negative results of the reorganization of school network indicated by school teachers

Teiginiai apie mokyklų pertvarkos rezultatus Statements concerning the results of school reorganization Mokiniui nelengva prisitaikyti prie pakitusios aplinkos The learner experiences difficulties while adapting in the new environment Mokyklų pertvarka vykdoma nenatūraliai, chaotiškai, neapgalvotai Reorganization of schools is carried out in an unnatural, chaotic and inconsistent way Padidėjo mokinių skaičius klasėje The number of pupils in a class increased Kai kurie mokytojai neteko darbo Some teachers have lost their jobs Kaimo pagrindinės mokyklos tapo pamirštos Rural basic schools have been forgotten Pertvarkant mokyklų tinklą neatsižvelgiama į mokytojų, tėvų nuomonę The teachers’ and parents’ opinion was not considered while reorganizing school network Uždaromos mokyklos Some schools have been closed Sumažėjo mokinių mokymosi motyvacija Pupils’ motivation for learning has decreased 9-10 kl. persidengia pagrindinėje ir gimnazijose Forms 9 and 10 overlap each other in basic school and gymnasium Mokykla nutolo nuo vaiko namų The distance between the school and pupils’ home has grown

Respondentų dalis pasirinkusi teiginį (procentai ir pasikliaujamieji intervalai) Number of respondents (percentage and confidence intervals) 20; [16,8 – 23,2] 11;

[8,5 – 13,5]

11;

[8,5 – 13,5]

10;

[7,6 – 12,4]

10;

[7,6 – 12,4]

[6,7 – 11,3]

[2,4 – 5,6]

Mokytojų ugdymas 2012

2 lentelės tęsinys Continued of the Table 2 Pasunkėjo mokytojams kelti kvalifikaciją The process of teachers’ qualification improvement has become more difficult Mokyklų tinklo pertvarka šalyje vyksta ne tolygiai The reorganization of school network is inconsistent across the country III pakopa liko tik Utenoje The third level has been retained only in Utena Kita Other

Tyrimo duomenys byloja, kad kas penktas respondentas pastebėjo, jog pertvarkius mokyklų tinklą daliai mokinių teko keisti mokyklą. Kai kuriems vaikams ir jų šeimos nariams tai sukėlė neigiamų išgyvenimų. Matant, kad mokiniui nelengva prisitaikyti prie pakitusios aplinkos, nerimavo ir mokinių tėvai (globėjai) ir pedagogai. Kritiškiausi mokyklų tinklo pertvarkos atžvilgiu buvo miestelių ir kaimų pagrindinėse mokyklose dirbantys pedagogai (33 proc.). Jie akcentavo, kad Utenos savivaldybėje pertvarkant mokyklų tinklą, kaimo pagrindinės mokyklos liko ,,pamirštos,,. Utenos mokyklų tinklo pertvarkos procesą teigiamai vertino kas antras tyrime dalyvavęs mokinių tėvas (globėjas). Pozityviausias nuostatas minėto proceso atžvilgiu reiškė Utenos pagrindinių mokyklų (60 proc.) ir Utenos gimnazijų mokinių tėvai (55 proc.). Tyrimu atskleista, kad kas ketvirtas respondentas akcentavo, jog mokyklų tinklo pertvarkos procesas tapo veiksniu, skatinančiu vaikų savarankiškumą: ,,keičiasi mokytojai, aplinka, draugai, mokykla tolsta nuo namų .... vaikai suprato, kad privalu išmokti pasirūpinti pačiam savimi‘‘, tai mintys iš respondentės (V. B.) laiško. Mokinių tėvai nurodė, kokius teigiamus mokyklų tinklo pertvarkos rezultatus jie stebi ir kurie juos džiugina. Žr. 3 lentelę. Duomenų analizė atskleidė, kad kas antram mokinio tėvui (globėjui) stigo informacijos apie mokyklų tinklo pertvarką, o 5 proc. respondentų nežinojo, kad Utenos savivaldybėje vykdoma mokyklų tinklo pertvarka. 38 proc. tyrime dalyvavusių mokinių tėvų nurodė, kad šioje situacijoje informacijos jiems pakako.

[1,6 – 4,4]

[0,9 – 3,1]

[3,2 – 6,8]

Following the obtained results, it appears that every fifth respondent has indicated the necessity for a pupil to change school after the reorganization of school network. Some children and their families have encountered some negative experiences. Seeing that the child has difficulty in adapting in the new school, parents (caregivers) also experience some anxiety. The most critical responses have been supplied by teachers employed in town and village basic schools (33%). They pointed out that rural schools have been ‘forgotten’ after the reorganization. Every second parent (caregiver) participating in the research provided positive evaluation of the process of school reorganization in Utena. The most positive attitudes were expressed by parents from Utena basic schools (60%) and Utena gymnasiums (55%). The research has disclosed that every fourth respondent considered the process of reorganization as a factor stimulating the child’s self-sufficiency: ‘the teachers, environment and friends have changed; the distance to school has grown… the children had to realize how to take care themselves’, says one of the respondents in her letter (V.B.). Parents indicated the positive results of the reorganization of school network. They are presented in Table 3. The data analysis has revealed that every second parent (caregiver) missed information on the reorganization of school network, and 5% of respondents were not aware of the reorganization process in Utena Municipality at all. 38% of parents indicated that they had sufficient information in this situation. They

Vilija GrinCevičienė Mokyklų tinklo pertvarka: mokytojų ir mokinių tėvų požiūris

Pagrindiniais informacijos šaltiniais respondentai įvardijo respublikinę spaudą, televiziją, radiją (45 proc.), savivaldybės spaudą, televiziją, radiją (33 proc.), mokyklos vadovus bei mokytojus (15 proc.) ir savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus specialistus (7 proc.). Laiškuose respondentai nurodė, kad savalaikiai nebuvo informuoti apie savivaldybėje organizuotas viešas konsultacijas mokyklų pertvarkos klausimais (> 66 proc.) ir teigė, kad minėtose konsultacijose būtų dalyvavę. Aktyviausiai dalyvauti konsultacijose dėl mokyklų tinklo pertvarkos buvo linkę 11-12 klasių mokinių tėvai. Tačiau kas antras respondentas teigė manąs, kad jo nuomonė mokyklų tinklo pertvarkos proceso organizatoriams nėra svarbi ir vertinama. Tai tarsi ,,balsas tyruose laukuose‘‘ mano respondentė (K.G.).

listed the main sources of information: national press, television, radio (45%), municipality press, television and radio (33%), school head teachers and teachers (15%) as well as the specialists of Education and Sports Department of the Municipality (7%). Respondents expressed their dissatisfaction of not having been informed about public consultations on the issues of school reorganization on time (> 66%) and claimed that they would have attended them. The parents of 11-12formers were the most active participants in the research on the reorganization of school network. However, every second respondent thought that his/her opinion regarding the reorganization of school network was not important for the organizers of the process. It was ‘a sound in the prairies’, claimed one of the respondents (K.G.).

3 lentelė. Mokinių tėvų nurodyti teigiami mokyklų tinklo pertvarkos rezultatai Table 3. Positive results of the reorganization of school network indicated by pupils’ parents

Teiginiai apie mokyklų tinklo pertvarkos rezultatus Statements concerning the results of school reorganization Padidėjo vaikų savarankiškumas Self-sufficiency of children has increased Pagerėjo mokytojų darbo kokybė The quality of teachers’ work has improved Pagerėjo mokyklų finansavimas The financing of schools has improved Pagerėjo vaikų savijauta ir saugumas The well-being and safety of children has improved Efektyviau naudojami švietimui skirti pinigai The money on education is used more efficiently Padidėjo mokinių mokymosi motyvacija Pupils’ motivation for learning has increased Padidėjo galimybė pasirinkti mokyklą The possibility of school choice has increased Atsirado daugiau gimnazijų More gymnasiums have appeared Patobulėjo pamokų tvarkaraščiai Lesson timetables have improved Pagerėjo mokyklos įvaizdis The image of the school has increased Kita Other

Respondentų dalis pasirinkusi teiginį (procentai ir pasikliaujamieji intervalai Number of respondents (percentage and confidence intervals) 25; [21,5 - 28,5] 20;

[16,8 - 23,2]

16;

[13,1 - 18,9]

[6,7 - 1,3]

[4,1 - 7,9]

[3,3 - 6,7]

[0,9 - 3,1]

[0,2 - 1,8]

14;

[11,2 - 16,8]

Mokytojų ugdymas 2012

Kritiškiausi mokyklų tinklo pertvarkos atžvilgiu buvo miestelių ir kaimų pagrindinių mokyklų mokinių tėvai (43 proc.): ,, nuskriaudė kaimo vaikus... toli buvusi mokykla tapo dar tolimesnė“(V.G.). Mokinių tėvus neramina ir tai, kad miestelių ir kaimų pagrindinėse mokyklose pradėjo trūkti puikių atskirų dalykų specialistų. Kas dešimtas tyrime dalyvavęs respondentas išreiškė nerimą, kad pertvarkius mokyklų tinklą nyksta mokyklos ir klasės tradicijos. Žr. 4 lentelę. Tyrimas atskleidė mokinių tėvų požiūrį ugdymo turinio kokybės atžvilgiu. Kas antras respondentas teigė manąs, kad pertvarkius mokyklų tinklą ugdymo turinio kokybė nepakito; 12 proc. tyrime dalyvavusių mokinių tėvų teigė, kad ugdymo turinio kokybė šiek tiek suprastėjo. Kritiškiausi ugdymo kokybės atžvilgiu buvo respondentai, kurių vaikai mokosi pradinėse mokyklose ir mokyklosedarželiuose bei miestelių ir kaimų pagrindinėse mokyklose. Jie teigė, kad uždarius kaimo mokyklas vaikams labai nelengva prisitaikyti prie pakitusios aplinkos: socialinės ir psichologinės problemos pačios sudėtingiausios, o spręsti jas gana nelengva.

The most critical assessment was received from the parents of town and village school pupils (43%): ‘they have harmed rural pupils… the school which was far away became even more distant…’(V.G.). Parents were also concerned about the shortage of good specialists of individual subjects in town and village basic schools. Every tenth respondent expressed his/her concern regarding the disappearing traditions maintained at school and class. They are listed in Table 4. The research has revealed parents’ attitude towards the quality of teaching content. Every second respondent claimed that after school reorganization, the quality of teaching content had not changed; 12% of respondents believed that the quality of teaching content had slightly decreased. The most critical responses were received from respondents, whose children attended primary and primary-nursery schools as well as town and village sic schools. They claimed that after closing rural schools, their children experienced difficulty in adapting to the new environment: the most difficult were social and psychological problems, which were difficult to tackle with.

4 lentelė. Mokinių tėvų nurodyti neigiami mokyklų tinklo pertvarkos rezultatai Table 4. Negative results of the reorganization of school network indicated by pupils’ parents Teiginiai apie mokyklų tinklo pertvarkos rezultatus Statements concerning the results of school reorganization Miestelių ir kaimų pagrindinėse mokyklose stinga specialistų There is a lack of specialists in town and village schools Uždaromos kaimo mokyklos Some rural schools have been closed Mokykla, klasė netenka tradicijų The school and class lose their traditions Mokykla tolsta nuo vaiko namų The distance between the school and pupils’ home has grown Nebeliko vidurinių mokyklų Secondary schools have disappeared 11-12 klasės yra tik Utenoje It is possible to attend 11-12 forms only in Utena

Respondentų dalis pasirinkusi teiginį (procentai ir pasikliaujamieji intervalai ) Number of respondents (percentage and confidence intervals)

18;

[14,9 - 21,1]

15;

[12,1 - 17,9]

10;

[7,6 - 12,4]

10;

[7,6 - 12,4]

[6,7 - 11,3]

Vilija GrinCevičienė Mokyklų tinklo pertvarka: mokytojų ir mokinių tėvų požiūris

4 lentelės tęsinys Continued of the Table 4 Teiginiai apie mokyklų tinklo pertvarkos rezultatus Statements concerning the results of school reorganization Vaikui sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos The child has difficulty in adapting to the new environment Didelis mokinių skaičius klasėje The number of pupils per class has increased Per daug dėmesio lėšų taupymui, per mažai - vaikui There is too much concern about the finance, not the child Kita Other

Išvados Mokyklos kaita – kintančio sociumo atspindys. Pertvarkant bendrojo lavinimo mokyklų tinklą siekiama pagrindinio tikslo - švietimo ir ugdymo kokybės. Kintant švietimo sistemai (reformuojant bendrojo lavinimo mokyklą) aktualu savalaikiai įvertinti visų švietimo sistemos subjektų požiūrį, interesus ir lūkesčius ugdymo proceso atžvilgiu, nes tai - grįžtamasis ryšys apie nuolatos tobulinamo švietimo kaitos modelio efektyvumą pastarajam susidūrus su ugdymo realybe. Mokytojai – mokyklos kaitos proceso nuolatiniai dalyviai ir organizatoriai. Jų požiūris į esminius ugdymo kaitos aspektus ypač svarbus. Tyrimu atskleista, kad Utenos savivaldybės mokyklose dirbantys mokytojai į mokyklų tinklo pertvarkos procesą linkę žvelgti kaip į ugdymo kokybės gerinimo elementą. Kritiškiausi mokyklų tinklo pertvarkos atžvilgiu buvo miestelių ir kaimų pagrindinėse mokyklose dirbantys pedagogai (33 proc.). Socialinė aplinka (realybė) savitai koregavo kaimiškose vietovėse dirbančių pedagogų santykį su mokykla ir atitinkamai formavo jų požiūrį ugdymo proceso kaitos atžvilgiu. Tyrimas atskleidė, kad mokinių tėvai pasigedo informacijos apie vykdomą mokyklų tinklo pertvarką Utenos savivaldybėje. Tikėtina, kad savalaikės informacijos stoka apie viešąsias konsultacijas mokyklų pertvarkos klausimais tapo vienu iš veiksnių, formavusių respondentų

Respondentų dalis pasirinkusi teiginį (procentai ir pasikliaujamieji intervalai ) Number of respondents (percentage and confidence intervals)

[5,8 - 10,2]

[4,1 - 7,9]

[3,3 - 6,7]

10;

[7,6 - 12,4]

Conclusions The school change is a reflection of a changing socium. The reorganization of the network of comprehensive schools aims at improving the quality of education and teaching. Due to the changes of the system of education (the reformed comprehensive school), it is relevant to evaluate the attitudes, interests and expectations of all the subjects involved in the education system (teachers, learners, and their parents) in terms of the process of education, as it is a kind of feedback on the efficiency of the continuously developing model of educational change and its encounter with the reality. Teachers are the constant participants and organizers of the process of school change. Their attitude towards the main aspects of education change are of special significance. The research has revealed that teachers working in Utena Municipality schools perceive the reorganization of school network as a positive element of teaching quality improvement. The most critical viewpoints were expressed by teachers employed in town and village basic schools (33%). The social environment (reality) has adjusted the relationship of rural teachers with the school and formed their attitude towards education change in a peculiar way. The research has disclosed that parents missed information on the reorganization of school network in Utena Municipality. It is believed that the shortage of timely information on public consultations regarding

Mokytojų ugdymas 2012

požiūrį mokyklos tinklo pertvarkos atžvilgiu: mokyklų tinklo pertvarkos procesą teigiamai vertino kas antras tyrime dalyvavęs mokinių tėvas (globėjas). Kritiškiausi mokyklų tinklo pertvarkos atžvilgiu buvo miestelių ir kaimų pagrindinių mokyklų mokinių tėvai (43 proc.). Mokinių tėvai norėtų jaustis visaverčiais mokyklos bendruomenės nariais - aktyviai dalyvauti sprendžiant aktualias problemas.

the issue under discussion served as one of the main factors influencing parents’ opinion on the reorganization of school network: the process of reorganization was positively assessed by every second parent (caregiver), which participated in the research. The most critical attitudes were expressed by parents from town and village basic schools (43%). Parents express their willingness to be full members of school community and actively participate in solving topical problems.

Literatūra • References Juodaitytė A., Gaučaitė R. (2009). Tyrimais grįstos vaikų politikos link. Mokytojų ugdymas: mokslo darbai . Nr.12(1). p. 177-181. Kardelis K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai Kaunas: Judex. Lagūnienė R., (2007). Bendrojo lavinimo mokyklų pertvarka kaip švietimo ir ugdymo kokybės gerinimo elementas: magistro darbas. Merkys G., Urbonytė-Šlyžiuvienė D., Balčiūnas S. ir kt.(2005). Mokyklų tinklo pertvarkos socialinis poveikis. Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklų tinklo pertvarkos metodinės rekomendacijos. (2004). Vilnius: Homo Libers Mokyklų tobulinimo programa 2002-2005. Mokyklų tobulinimo programa plius (2007). Michel A., (2003). Standartų gerinimas: diskusija ir realybė. Strasbūras: švietimo valdymo komitetas.

Stoll L., (1991). School effectivenessin action: supporting frowth in school and classrooms. In Mainscow (ed.), Effective Schools for All. London: Fulton. Targamadzė V., (1996). Organizacijos elgsena. Kaunas: Technologija. Utenos savivaldybės ugdymo įstaigų tinklo pertvarkymo programa 1999-2010. Ušeckienė L., Ališauskienė R. Peculiarities of educators‘life-long learning competence development. Competences and teacher competence. Osijek, Croatia, 2007. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos// Valstybės žinios. – 2003, Nr.21-881. Želvys R. , Būdienė V., Zabulionis A. (2003). Švietimo politika ir monitoringas. Vilnius: Garnelis.

Vilija Grincevičienė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Lietuvos Edukologijos universiteto Sociologijos ir politologijos katedros profesorė. Moksliniai interesai: švietimo kaita, mokytojų rengimas, aukštosios mokyklos didaktika, ugdymo sociologija.

Doctor of Social Sciences (Education), Professor at the Department of Sociology and Politology, Lithuanian University of Educational Sciences. Research interests: change of education, teacher training, didactics of higher education, sociology of education.

Address: T. Ševčenkos Str. 31, Vilnius, Lithuania E-mail: vilija.grinceviciene@vpu.lt

PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ STUDENTŲ SOCIOKULTŪRINIŲ, KREATYVINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMOSI AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE SIEKINIAI IR REZULTATAI OBJECTIVES AND OUTCOMES OF SELFDEVELOPMENT OF SOCIOCULTURAL, CREATIVE COMPETENCIES OF STUDENTS STUDYING PEDAGOGICAL STUDY PROGRAMMES AT THE HIGHER EDUCATIONAL INSTITUTION

Mokytojų ugdymas 2012

ISNN 1822−119X Mokytojų ugdymas. 2012. Nr. 18 (1), 60–81 Teacher Education. 2012. Nr. 18 (1), 60–81

Eglė Gerulaitienė, Natalija Mažeikienė Šiaulių universitetas • Šiauliai University Kauno Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas Vytautas Magnus University

MAGISTRANTŲ TARPKULTŪRINĖS PATIRTIES REFLEKSIJOS: EDUKACINĖS APLINKOS BEI UGDYMO IR VERTINIMO STRATEGIJŲ IR METODŲ LIETUVOS IR UŽSIENIO AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJOSE LYGINAMOJI ANALIZĖ Anotacija Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas tampa vis aktualesne tyrimų tema atsižvelgiant į globalizacijos procesus. Sėkmingas mokymosi procesas siejasi su palankia edukacine aplinka, kuri pasižymi tuo, kad akcentuojamas aukštas atsakomybės lygis, galimybė išreikšti autonomiją, bet kada naudotis reikalingais ištekliais, nesėkmių toleravimas ir kokybiškas grįžtamasis ryšys, stiprinantis studento tikėjimą savo gebėjimais, skatinantis studento motyvaciją. Edukacinė studentą įgalinanti studijuoti aplinka apima kompetencines, psichologines, didaktines, organizacines – materialiąsias ir sociokultūrines sąlygas. Minėtos edukacinės aplinkos sąlygos straipsnyje įvertinamos ir analizuojamos per magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose patirtis. Tyrimo dalyviai, lygindami gautą patirtį Lietuvoje, savo institucijoje ir užsienyje išskiria tiek mokymosi metodus, tiek psichologines sąlygas, tiek infrastruktūros indikatorius, padedančius ugdyti jų tarpkultūrinę kompetenciją. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas

MASTER STUDENTS’ REFLECTIONS ON INTERCULTURAL EXPERIENCE: COMPARATIVE ANALYSIS OF EDUCATIONAL ENVIRONMENT, LEARNING AND ASSESSMENT STRATEGIES AND METHODS IN LITHUANIAN AND FOREIGN HIGHER EDUCATION INSTUTIONS Abstract Considering globalisation processes, development of the intercultural competence becomes an increasingly relevant research topic. Successful learning process is related to favourable educational environment which distinguishes itself by emphasis on high level of responsibility, possibility to express autonomy, availability of necessary resources, tolerance for failures and quality feedback, enhancing students’ belief in his/her abilities and encouraging students’ motivation. Educational environment that empowers student to study encompasses competence, psychological, didactic, organisationalmaterial and sociocultural conditions. The article deals with the said conditions through master students’ experiences of developing the intercultural competence in Lithuanian and foreign education institutions. Comparing experience acquired in Lithuania and abroad, research participants distinguish teaching methods, psychological conditions and infrastructure indicators, contributing

Eglė Gerulaitienė, Natalija MAŽEIKIENĖ Magistrantų tarpkultūrinės patirties refleksijos: edukacinės aplinkos bei ugdymo ir vertinimo strategijų ir metodų Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo institucijose lyginamoji analizė

yra aptarti magistrantų patirtis bei refleksijas analizuojant edukacinių aplinkų bei tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ir vertinimo strategijų ir metodų Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo institucijose efektyvumą. Pagrindiniai žodžiai: tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas, edukacinė studentą įgalinanti studijuoti aplinka, tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ir vertinimo strategijos ir metodai, konstruktyvistinis požiūris į mokymąsi. Įvadas Dėl vykstančių pokyčių socialinėje, techninėje, edukacinėje ir kitoje aplinkoje modernioje visuomenėje informacija, žinios ir gebėjimai greitai sensta, todėl iškyla visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir nuolatinio naujų gebėjimų įgijimo būtinybė (Langner, Kaftan, 1999). Mokymasis, pasak Longworth (2000), kaip natūralus ir besiplečiantis procesas, turi tapti malonia, motyvuojančia veikla, vykstančia visą žmogaus gyvenimą bet kurioje erdvėje: namuose, švietimo institucijoje, darbe, bare ar parduotuvėje ir pan., ir įgalinančia žmones plėtoti jų asmeninius įgūdžius bei kompetencijas, užtikrinančias pasitikėjimą savimi ateityje. Šiandien mokymasis tiesiogiai nebesiejamas su mokymo ar ugdymo procesu. Kalbant apie mokymąsi akcentuojamas besimokančiojo aprūpinimas efektyviomis mokymosi priemonėmis, atitinkančios mokymosi stilių ir poreikius. Tad pereinama nuo mokymo prie mokymosi paradigmos, nuo žiniomis grindžiamo ugdymo (angl. knowledge based approach) prie kompetencijomis grindžiamo ugdymo(si) (angl. competence based approach) bei nuo į dalyką orientuoto vertinimo prie į studentą orientuoto vertinimo. Tradicinę mokymo(si) sampratą, akcentuojančią žinių įgijimo ir perdavimo svarbą, aukštosiose mokyklose keičia šiuolaikinė – konstruktyvistinė mokymosi paradigma, apibūdinanti mokymąsi kaip procesą, apimantį studento mąstymo, jausmų, suvokimo ir elgesio kokybinius pokyčius, ir išryškinanti jo gebėjimą matyti, patirti ir suprasti

to the development of their intercultural competence. The article aims to discuss master students’ experiences and reflections, analysing effectiveness of educational environments, learning and assessment strategies and methods of intercultural competence development in Lithuanian and foreign higher education institutions. Key words: development of intercultural competence, educational environment empowering student to study, learning and assessment strategies and methods of intercultural competence development, constructivist approach to learning. Introduction Due to ongoing changes in social, technical, educational and other environment in the modern society, information, knowledge and abilities quickly outdate and the necessity to acquire lifelong learning and new abilities arises (Langner, Kaftan, 1999). According to Longworth (2000), learning as a natural and developing process has to turn into a pleasant and motivating activity, which takes place throughout all life and everywhere, empowering people to develop their personal skills and competences, ensuring self-confidence in the future. Today learning is no longer directly related to the process of teaching or education. The learner’s provision with effective teaching aids that correspond to the learning style and needs is emphasized. Thus, it is progressed from the teaching paradigm to the learning paradigm, from knowledge based approach to competence based approach and from subject based assessment to student based assessment. Traditional conception of teaching and learning is replaced by modern: constructivist learning paradigm, describing learning as a process encompassing qualitative changes in students’ thinking, feelings, perception and behaviour and highlighting the student’s ability to see, experience and understand processes taking

Mokytojų ugdymas 2012

realiame pasaulyje vykstančius procesus bei galimybę pačiam kurti individualų žinojimą, mąstyti ir vertinti savo asmeninį augimą (Teresevičienė ir kt. 2004; Sahlberg, 2006). Konstruktyvistinė paradigma daug dėmesio skiria mokymosi iš asmeninės patirties strategijoms kurti ir refleksijos, kaip aktyvinančios prielaidos mokytis visą gyvenimą, procesui suvokti. Konstruktyvistinė paradigma akcentuoja mokymąsi natūralioje socialinėje veikloje (t.y. bendradarbiaujant ir sprendžiant problemas). Studentų vertinimą konstruktyvistinė paradigma apibrėžia įvairiomis į studento nuomonę ir patirtį orientuotomis vertinimo formomis: savęs vertinimu, bendrakursių vertinimu, grupiniu vertinimu, portfolio ir pan. Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui reikia sudarytos palankios ugdymo aplinkos, diferencijuotų ugdymo ir vertinimo metodų ir formų, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos institucinę internacionalizaciją (studentų mobilumą, tarptautinę mokslinę veiklą, internacionalizacijos namuose strategijas, internacionalizuojant studijų programas, plėtojant į gebėjimų ugdymą orientuotą akademinę veiklą, integruojant europines dimensijas, skatinant tarptautinius mokslinius tyrimus ir projektus bei liberalios akademinės kultūros studijų veiklas). Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas yra aptarti magistrantų patirtis bei refleksijas analizuojant edukacinių aplinkų bei tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ir vertinimo strategijų ir metodų Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo institucijose efektyvumą. Keliamas mokslinis klausimas, kaip pasakodami savo gyvenimo istoriją magistrantai atskleidžia aukštojo mokslo procese (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje) įgytą edukacinių aplinkų bei ugdymo ir vertinimo strategijų ir metodų patirtį, kuri įtakojo jų tarpkultūrinės kompetencijos ugdimąsi. Tyrimo tikslui pasiekti buvo pasirinktas kokybinis tyrimas: tyrimo duomenys buvo surinkti 2010 m. kovo – balandžio mėnesiais dviejuose Lietuvos universitetuose biografinio interviu pagalba, o gauti duomenys analizuojami pasitelkiant subjektyvia-in-

place in the real world and the possibility to create individual knowing, think and evaluate personal development (Teresevičienė et al. 2004; Sahlberg, 2006). The constructivist paradigm emphasizes creation of strategies for learning from personal experience and perception of reflection as an activating precondition of lifelong learning. The constructivist paradigm underlines learning in the natural social activity (i.e., collaborating and solving problems). Students’ assessment is defined by various assessment forms oriented to students’ opinion and experience: self-assessment, peer assessment, group assessment, portfolio, etc. Development of the intercultural competence requires favourable educational environment, differentiated forms and methods of education and assessment, considering institutional internationalisation (students’ mobility, international research activities, international strategies at home, internationalising study programmes, developing academic activities oriented to development of abilities, integrating European dimensions, encouraging international scientific researches and projects and liberal academic culture activities). The research aim presented in the article is to discuss master students’ experiences and reflections, analysing effectiveness of educational environments, learning and assessment strategies and methods of intercultural competence development in Lithuanian and foreign higher education institutions. The research question raised is how master students disclose experience of educational environments, strategies and methods of education and assessment, which have influenced development of their intercultural competence, acquired in the higher education process (both in Lithuania and abroad). To achieve this, the qualitative research was carried out: research data were collected in March-April, 2010, at two Lithuanian universities, employing biographic interview, and obtained data were analysed

terpretuojamąja – konstruktyvistine koncepcija (Berger, Luckmann, 1999; Denzin, Lincoln, 2003), magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos elementų raiška matoma per tyrimo dalyvių patirtį. Iškyla socialinio konstravimo perspektyvos svarba, nes pripažįstame, kad kasdienis gyvenimas yra tikrovė, kurią žmonės interpretuoja ir kuri jiems yra subjektyviai prasminga kaip vientisas pasaulis. Laikomasi nuostatos, kad tarpkultūrinė kompetencija yra formuojama, ugdoma ir konstruojama visą gyvenimą, kaupiant profesinę ir asmeninę patirtį. Praeities rekonstrukcija iškyla kaip sąmonės situacija, išreikšta verbaline pasakojimo forma. Todėl papasakotos magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos įgijimo aukštojo mokslo institucijose ir ugdymo patirtys, iš atminties prikelti istorijon nurašyti gyvenimo įvykiai įgauna prasmę, galinčią suteikti naujas žinias tolesniam tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui ir edukacinių procesų plėtrai aukštosiose mokyklose. Kokybinis tyrimas sudarė galimybes atskleisti magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybes ir ypatybes naudojant ne tik edukacines priemones, taikomas aukštųjų mokyklų studijų procese, bet ir mokymosi realioje tarpkultūrinėje aplinkoje strategijas. Tyrime dalyvavo 24 ŠU ir VDU magistrantai, giluminis interviu skirtas atskleisti tyrimo dalyvių edukacines patirtis šalies ir užsienio institucijose, plėtojančias jų tarpkultūrinę kompetenciją. Konstruktyvistinis požiūris į mokymąsi skirtingų teorinių ir metodologinių prieigų ir paradigmų kontekste Analizuojant šiuolaikinio mokymosi paradigmą, remiamasi konstruktyvizmu (kognityviniu, socialiniu, pragmatiniu), kuris akcentuoja besimokančiojo turimą patirtį ir pažinimo struktūras, išankstines nuomones, informacijos pobūdį, aplinkas, kuriose mokomasi. Kognityvinio konstruktyvizmo atstovas Jean Piaget teigia, kad mokymosi pradžia yra kognityviniai konfliktai. Pastarieji formuojasi

using subjective-interpretative – constructivist conception (Berger, Luckmann, 1999; Denzin, Lincoln, 2003) and manifestation of master students’ intercultural competence elements. It is maintained that the intercultural competence is formed and developed throughout all life, accumulating professional and personal experience. Reconstruction of the past arises as a verbally expressed situation of consciousness. Therefore, verbalised experiences of acquisition of the intercultural competence at higher education institutions, of its development and life events acquire meaning, which enables to provide with new knowledge for further development of the intercultural competence and educational processes at higher education institutions. The qualitative research enabled to disclose possibilities and peculiarities of development of master students’ intercultural competence, employing both educational means applied in the study process and strategies of learning in real intercultural environment. The research was attended by 24 master students of U and VMU, the in-depth interview was employed to disclose research participants’ educational experiences, developing their intercultural competence. Constructivist Approach towards Learning in the Context of Different Theoretical and Methodological Approaches and Paradigms Analysis of the modern learning paradigm is based on constructivism (cognitive, social, pragmatic), which emphasises the learner’s possessed experience and cognition structures, preconceptions, type of information and learning environments. The representative of cognitive constructivism Jean Piaget states that learning begins with cognitive conflicts, which are formed when there is insufficient knowledge to solve them. If the learner acquires necessary knowledge, learning takes place. This way learning turns into invention

Mokytojų ugdymas 2012

tada, kai nepakanka turimų žinių juos išspręsti. Jei besimokantysis įgyja reikalingų žinių, vyksta mokymasis. Taip mokymasis tampa daugiau išradimu nei atradimu. Pasak konstruktyvistinio požiūrio į mokymąsi atstovų, mokymosi procese svarbiausias yra ryšys tarp iš anksto turėtų žinių (angl. prior knowledge) ir naujai įgytų žinių (Birenbaum, 2003). Jean Piaget teigia, kad prieš tai turėtų ir naujai įgyjamų žinių sąveika apibūdinama asimiliacijos ir akomodacijos terminais. Asimiliacija - nesąmoningas procesas, kurios metu naujos žinios ir patirtys susilieja su jau turimomis žiniomis, padedančiomis besimokančiajam pažinti pasaulį ir jame veikti. Akomodacijos procesas įvyksta naujoms žinioms ir patirčiai susikertant ir nesutampant su prieš tai turimomis žiniomis, taigi besimokantysis modifikuoja savo turėtas kognityvines struktūras į naujas žinias ir patirtis. Mokymosi procese studento patirtis ir turėtos žinios tampa labai svarbiu mokymosi šaltiniu (Proulx, 2006). Socialinio konstruktyvizmo atstovas Lev Vygotsky pasaulio pažinimą sieja su socialine aplinka, kuriančia tikrovės konstrukcijas, ypač bendradarbiavimą su kitais. Svarbiausias yra ne tikrovės įsivaizdavimas, o metodų, kuriant tikrovės konstrukcijas, taikymas. Todėl mokymosi procese, ugdant tarpkultūrinę kompetenciją, svarbūs tampa metodai, orientuoti į veiklą, probleminį mokymąsi, patirtinį mokymąsi, nes suvokimas ir prasmė konstruojami veikloje, pasižyminčioje bendru interesu ir tikslu (Rogoff, 1990). Socialinio konstruktyvizmo teoretikų nuomone, mokymasis vyksta bendravimo ir bendradarbiavimo procese, kuriam būdinga tai, kad mokiniai turi autentiškų (realių, su gyvenimu susijusių) potyrių ir gali būti mokymosi programų (angl. curriculum) bendraautoriai (žr. 1 pav.). Socialinis konstruktyvizmas pabrėžia socialinės kultūros ir konteksto vaidmenį mokymosi procese: žinios apie pasaulį konstruojamos pasiremiant suvokimu, priklausančiu nuo konteksto. Socialinis konstruktyvizmas išryškėja tada, kai patys be-

rather than discovery. The most important link in the learning process is between prior knowledge and newly obtained knowledge (Birenbaum, 2003). Jean Piaget states that this interaction is described by assimilation and accommodation. Assimilation is an unconscious process during which new knowledge and experiences merge with the already possessed knowledge that helps the learner to cognate the world and act in it. The process of accommodation takes place when new knowledge and experience intersect and do not coincide with previous knowledge; thus, the learner modifies his/her possessed cognitive structures into new knowledge and experiences. In the learning process students’ experience and possessed knowledge become a very important source of learning (Proulx, 2006). The representative of social constructivism Lev Vygotsky relates world cognition to social environment that creates structures of reality, particularly collaboration with others. Not imagination of reality but application of methods while creating structures of reality is most important. Therefore, developing the intercultural competence, methods oriented to activities, problem based learning and experiential learning become important because perception and meaning are constructed in the activity distinguished by general interest and aim (Rogoff, 1990). Learning takes place in the communication and collaboration process characterised by pupils’ authentic experiences and possibility that pupils will become co-authors of curricula (see Fig. 1). Social constructivism emphasises the role of social culture and context in the leaning process: knowledge about the world is formed based on perception that depends on context. Social constructivism distinguishes itself when the very learners turn into the learning community (Lave & Wenger, 1991). Currently, the supporters of social constructivism (Patry and Weinberger) are performing pedagogical

simokantieji pavirsta mokymosi bendruomene (Lave & Wenger, 1991). Pastaruoju metu socialinio konstruktyvizmo šalininkai (Patry ir Weinbergeris) atlieka pedagoginius tyrimus, kaip susieti vertybių ugdymą su žinių įgijimu. Besimokantieji įtraukiami į dilemų, kurios atitinka jų poreikius, sprendimą. Pragmatinio konstruktyvizmo atstovas John Dewey, kaip ir kiti konstruktyvistai, išryškina mokymosi, kaip aktyvaus proceso, prigimtį, teigdamas, kad mokymasis sprendžiant realias problemas ir bendradarbiaujant yra labai svarbus besimokančiojo ugdymuisi. J. Dewey daug dėmesio skyrė ugdytinio patirties apmąstymams, nes patirtis, anot jo, yra lemiamas veiksnys pažįstant pasaulį, formuojantis holistinį pasaulio vaizdą, jį reiškiant ir užsitikrinant praktinę naudą. J. Dewey teigia, kad besimokantysis turi konstravimo instinktą, todėl jo polinkį tyrinėti galima nukreipti tinkama linkme, tik reikia sudaryti kuo įvairesnes sąlygas patirčiai ir išmokyti apmąstyti savo darbo rezultatus.

researches aiming to relate development of values to knowledge acquisition. Learners are involved in the solution of dilemmas that correspond to their needs. The representative of pragmatic constructivism John Dewey, like other constructivists, highlights the nature of learning as an active process, stating that learning through solving real problems and collaboration is very important for the learner’s self-education. J. Dewey paid much attention to considerations of the learner’s experience because in his opinion, experience is a critical factor cognising the world, expressing it and ensuring practical benefit.

Konstruktyvizmas Individualus mokymasis / Constructivism Individual learning -atvejǐ analizơ / case analysis -individualus mokymasis / individual learning -medžiaga / materials -klausimai-atsakymai / questionsanswers Tradicinis mokymasis Palengvintas mokymasis / Traditional learning Facilitated learning Dơstytojas/Tutorius/Studentas / Lecturer/Tutor/Student -paskaitos / lectures -prezentacijos / presentations - knygos/vadovơliai / books/textbooks

Mokymosi bǌdai / Ways of learning

Socialinis konstruktyvizmas Bendradarbiavimu grƳstas mokymasis / Social constructivism Collaboration based learning Dơstytojas/Tutorius/Studentas / -atvejǐ analizơ -probleminis mokymasis - patirtinis mokymasis -diskusijos -komandinis darbas

1 pav. Perėjimas nuo mokymo prie mokymosi paradigmos Fig.1. Transition from Teaching Paradigm to Learning Paradigm

Mokytojų ugdymas 2012

Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ir vertinimo strategijos ir metodai Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas traktuojamas kaip nuolatinis procesas, integruojantis kompetencijų poreikio nustatymą, ugdymo ir vertinimo strategijų ir metodų parinkimą, o tai iš esmės turi atsispindėti studijų programos ar net studijų dalyko rezultatų apraše (angl. learning outcomes). Pasak Pukelio ir Pileičikienės (2005), studijų rezultatai apima žinias, supratimą ir gebėjimus, kuriuos turi pasiekti studentas sėkmingų studijų pabaigoje. Tie rezultatai atspindi objektyvius darbo rinkos ir visuomenės keliamus reikalavimus studijų turiniui, kurie apibrėžiami per įgyjamų kompetencijų sistemą – suteikiamą kvalifikaciją (Laužackas, Pukelis, 2002). Mokymosi procese, ugdant tarpkultūrinę kompetenciją, turi būti remiamasi konstruktyvistine paradigma ir taikomos patirtinio mokymosi, probleminio mokymosi, bendradarbiavimu grįsto mokymosi, refleksyviojo mokymosi ir kognityvinio mokymosi strategijos. Visos išvardytos mokymosi strategijos yra orientuotos į žinių, gebėjimų, nuostatų ugdymą ir prieš tai turėtos patirties (angl. prior knowledge) panaudojimą ugdymo procese, sukuriant realias ar imituotas (simuliacines) tarpkultūrines situacijas. Remiantis mokslinės literatūros analize bei konstruktyvistinio mokymosi paradigmos ypatumais, sudarytas hipotetinis tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo modelis (žr. 2 pav.). Šiame modelyje tarpkultūrinei kompetencijai ugdytis pirmiausia reikalinga aplinka (multikultūrinė visuomenė), o tada išskiriamos pagrindinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai, kurie orientuoti į realioje veikloje ir situacijose ugdomą tarpkultūrinę kompetenciją.

Strategies and Methods of Intercultural Competence Development and Assessment Development of the intercultural competence is treated as a permanent process, integrating identification of the need of competences, the choice of strategies and methods of development and assessment and this in principal has to be reflected in the description of the study programme and even of learning outcomes of the study subject. According to Pukelis and Pileičikienė (2005), study outcomes encompass knowledge, understanding and abilities that have to be achieved by the student at the end of successful studies. These outcomes reflect objective requirements of labour market and society for the content of studies, which are defined through the system of acquired competences – given qualification (Laužackas, Pukelis, 2002). Developing the intercultural competence, the learning process has to employ strategies of experiential learning, problem based learning, collaboration based learning, reflective learning and cognitive learning. These strategies are oriented to the development of knowledge, abilities, attitudes and usage of prior knowledge in the education process, creating real or simulated intercultural situations. The hypothetic model of development of the intercultural competence has been drawn up (see Fig. 2.). According to this model, the development of the intercultural competence first requires the environment (multicultural society); then main strategies and methods of development and assessment of the intercultural competence are singled out.

Multikultǌrinơ visuomenơ / Multicultural society

Tarpkultǌrinơs kompetencijos ugdymas / Development of intercultural competence Strategijos / Strategies

Patirtinio mokymosi strategija / Strategy of experiential learning; (experiencial learning); probleminio mokymosi strategija / Strategy of problem based learning; (problem based learning); bendradarbiavimu grƳsto mokymosi strategija / Strategy of collaborative learning; (collaborative learning); reflektyviojo mokymosi strategija / Strategy of reflective learning; (reflective learning); kognityvinio mokymosi strategija / Strategy of cognitive learning (cognitive learning).

Tarpkultǌrinơs kompetencijos vertinimas / Assessment of intercultural competence

Metodai / Methods

Strategijos / Strategies

Metodai / Methods

Patirtinis mokymasis kitame kultǌriniame kontekste / Learning abroad; kritiniai atvejai / critical incidente; simuliaciniai žaidimai / simulation games; scenarijai / scenarios; komandinis darbas / team work; refleksyvieji dienorašþiai ir kt. / reflexive journals, etc.

SavĊs vertinimas / selfassessment; grupinis vertinimas / groupassessment; bendrakursiǐ vertinimas / peer-assessment; dơstytojǐ vertinimas / tutorassessment; kompetencijǐ aplankas / portfolio.

aplankai / Portfolios; užduotys / assignments; apklausos / surveys; refleksyvǌs žurnalai / reflexive journals; klausimynai / questionnaires; diskusijǐ forumai / discussion forums; blogai / blogs; prezentacijos / presentations; esơ / essay; interviu / interview; stebơjimas ir kt. / observation, etc.

Tarpkultǌrinơ kompetencija / Cross-cultural competence

2 pav. Hipotetinis tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ir vertinimo modelis Fig.2. Hypothetic Model of Development and Assessment of the Intercultural Competence

Siekiant ugdyti ir įvertinti žinių, gebėjimų, nuostatų, kito svarbaus tarpkultūrinės kompetencijos komponento – kultūrinio sąmoningumo lygį (angl. cultural awareness), pabrėžiant besimokančiojo metakognityvinių strategijų svarbą savo kompetencijų vystymo ir konstravimo procese, tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ir vertinimo procese, kuris vyksta realių arba imituotų tarpkultūrinių susidūrimų sąlygomis, ypač pabrėžiamas refleksyviųjų technikų (refleksyvieji dienoraščiai, asmeniniai žurnalai, esė, įvairūs refleksyvieji tekstai, interviu, kt.) ir kompetencijos įrodymų rinkimo ir pristatymo metodų (portfolio – kompetencijų aplankai) naudojimas. Reflektyviųjų

Seeking to develop and assess the cultural awareness level, emphasising the importance of the learner’s metacognitive strategies in the process of his/her competence formation and development, in real and simulated cross-cultural encounters particular emphasis is placed on reflexive techniques (reflexive journals, personal journals, essays, various reflexive texts, interviews, etc.) and methods of collecting and presenting competence proofs (portfolio). Assessing and developing the intercultural competence, reflection can also be justified by the fact that the majority of intercultrual education practices are based on experiential learning; therefore, based

Mokytojų ugdymas 2012

praktikų naudojimas vertinant ir ugdant tarpkultūrinę kompetenciją gali būti pagrįstas ir tuo, kad dauguma tarpkultūrinio ugdymo praktikų remiasi patirtiniu mokymusi, todėl, remiantis Kolbo (1984) patirtinio mokymosi vystimosi modeliu (angl. developmental model of experiential learning), refleksija yra būtinas patirtinio mokymosi elementas, užtikrinantis tokio mokymosi sėkmę. Viena iš efektyviausių tarpkultūrinio ugdimosi strategijų – tai patirtinis mokymasis kitame kultūriniame kontekste. Akivaizdu, kad toks mokymasis labiausiai atitinka realių tarpkultūrinių susidūrimų situacijas ir problemas, todėl tokiomis sąlygomis galima tikėtis pasiekti gebėjimų tobulinimo, žinių pritaikymo ir emocijų raiškos realiame kontekste. Šiuo metu vykdomos Europos ir pasaulio organizacijų studentų ir savanorių mobilumo programos, mokymasis ir profesionalų darbas užsienyje leidžia paversti tarpkultūrinio mokymosi kitose kultūrose metodą vienu iš svarbiausių, įtraukiančių tūkstančius dalyvių ir išplečiančių šalių ir kultūrų sąrašą. Tačiau tokio realių sąveikų kontekste atliekamo mokymosi teigiami rezultatai nėra savaime užtikrinami be specialių edukacinių metodų ir technikų. Tik neseniai buvo pradėtas taikyti pedagoginis požiūris ir pradedama padėti išvykstantiesiems į užsienį siekiant užtikrinti sėkmingą integraciją ir sumažinti kultūrinio šoko tikimybę. Jeigu buvimas kitoje kultūroje nėra organizuojamas pagal atitinkamus edukacinius scenarijus ir nenaudojami tinkami edukaciniai instrumentai, buvimo kitoje kultūroje rezultatas gali būti ne tarpkultūrinio jautrumo vystimasis, kurį vainikuoja tarpkultūrinės kompetencijos aukštesnis lygis, bet santykiai su kita kultūra gali rutuliotis ir virsti atvykusiojo marginalizacija ir segregacija. Patirtinio mokymosi metu kitoje kultūroje kiekvieną dieną asmuo patiria skirtumus tarp kultūrų, stebi, vertina ir apmąsto, kaip jo kultūra, vertybės, stereotipai veikia elgesį ir santykį su kitais. Patirtinis mokymasis, anot Kolbo (1984), pereina tokius etapus: patyrimas,

on Kolbo’s (1984) developmental model of experiential learning, reflection is an indispensable element of experiential learning, ensuring success of such learning. One of the most effective cross-cultural self-development strategies is experiential learning in another cultural context. It is obvious that such learning mostly corresponds to actual cross-cultural collision situations and problems; therefore, such conditions enable to expect improvement of abilities, knowledge application and expression of emotions in the real context. Currently implemented European and global students’ and volunteers’ mobility programmes, learning and professionals’ work abroad enable to turn the method of intercultural learning in other cultures into one of the most important, involving thousands of participants and expanding the list of countries and cultures. However, positive results are not ensured if special educational methods and techniques are not used. Only lately the pedagogical approach was started to be applied to ensure successful integration and reduce culture shock for those leaving to foreign countries. In case of absence of educational scenarios and suitable educational instruments staying in another culture may result not in development of intercultural sensitivity, reaching higher level of intercultural competence, but in the newcomer’s marginalisation and segregation. Experiential learning in another culture every day enables the person to experience differences between cultures, observe, assess and consider how his culture, values, stereotypes influence behaviour and relations with others. According to Kolb (1984), experiential learning passes the following stages: experience, reflexive observation of experience, abstract conceptualisation and active experimentation. Assessment of the results of such learning can take place before the visit or at the beginning of the visit, during the stay in another country and at the end of the visit or having returned. Another way of assessment is assessment of changes in

patyrimo refleksyvusis stebėjimas, abstraktus konceptualizavimas ir aktyvus eksperimentavimas. Siekiant įvertinti tokio mokymosi rezultatus ir tarpkultūrinės kompetencijos vystimąsi, taikomi metodai ir technikos, kurios yra ir ugdymo, ir kartu vertinimo metodai bei instrumentai. Vertinimas gali vykti atliekant jį prieš arba pradžioje vizito, buvimo kitoje šalyje ir pabaigoje arba grįžus. Kitas vertinimo būdas yra kompetencijų pokyčio vertinamas – ne tik pradžioje ir pabaigoje, bet ir viso vizito metu. Prieš išvykstant taikomi tarpkultūrinės kompetencijos vertinimo metodai (su išvykstančiaisiais atliekami interviu, pildomi savęs vertinimo klausimynai). Po pradinių matavimų ir vertinimų paprastai vykdomas parengiamasis etapas: suteikiamos žinios, gali būti tobulinamos ar tik atskleidžiamas gebėjimų ir nuostatų lygis (kartais stereotipų turinys) įvairių žaidimų metu, atliekant pratimus. Išvykus į užsienį ir kiekvieną dieną patiriant tarpkultūrinės sąveikos situacijas besimokantiesiems padedama pereiti atitinkamas patirtinio mokymosi stadijas. Aktyvus mokymasis tampa svarbiu studentų įgūdžių šaltiniu, nes tokio mokymosi procese studentai pereina iš pasyvių vartotojų į aktyvius veikėjus, kurie, be įgūdžių, ugdo ir vertybes bei požiūrius. Aktyvaus mokymosi metu studentai tyrinėja savo pačių nuostatas ir vertybes. Mayers ir Jones (1993) teigia, kad aktyvus mokymasis susideda iš 3 veiksnių, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję: 1) pagrindinių elementų (kalbėjimas, klausymasis, skaitymas, rašymas ir refleksija), visi 5 elementai įtraukia kognityvines veiklas, kurios leidžia studentams formuluoti kryptingus klausimus bei sujungti turimas žinias su naujai įgyjamomis; 2) mokymosi strategijų (mažos grupelės, grupinis darbas, simuliaciniai žaidimai, diskusijos, problemų sprendimas, žurnalų pildymas); 3) mokymosi šaltinių (angl. resources), kuriuos dėstytojas panaudoja kad padrąsintų ir motyvuotų studentus aktyviai įsitraukti į mokymosi veiklą. Todėl tiriant išsamiau,

competences not only at the beginning and the end but also during the whole visit. Before leaving outgoing persons are interviewed, they fill in selfassessment questionnaires. Initial measurements and assessments are usually followed by a preparatory stage: provision of knowledge, improvement or only disclosure of the level of abilities and approaches during various games and exercises. Experiencing daily cross-cultural collision situations, learners are assisted to proceed through corresponding stages of experiential learning. Because in this stage of assessment direct contact with the person assessed is limited due to his/her stay in a different place, indirect education and assessment methods are used: journals, personal learning journals, competence portfolios, essays, etc. The said instruments also reflect one of the more important stages of experiential learning: reflexive observation and abstract conceptualisation. Learners are encouraged to describe their daily intercultural experience, separate episodes and cases, relate experience to various theories. All these assessment and report documents are presented later, having returned home, or e-mailed. Combination of experiential learning and methods encouraging reflection enable both to expand learners’ knowledge, abilities, disclose manifestation of emotions and attitudes and observe, assess them, consider the level of competences and shortcomings. These assessment methods enable to consider the metacognitive aspect of the intercultural competence when the learner assesses his/her learning process and its outcomes. Active learning becomes an important source of students’ skills because students proceed from passive users to active actors, who in addition to skills develop their attitudes and values too. Students investigate their own attitudes and values. Mayers and Jones (1993) state that active learning consists of three closely interrelated factors: 1) key elements (speaking, listening, reading, writing and reflection); all five elements contain cognitive activities, enabling students to formulate purposeful questions and link existing

Mokytojų ugdymas 2012

reikia išanalizuoti aktyvinančius ugdymo ir vertinimo strategijas ir metodus bei edukacines aplinkas, kurie, pasak tyrimo dalyvių, turi tiesioginės įtakos tarpkultūrinėms kompetencijoms ugdyti. Edukacinės aplinkos įtaka magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui: kokybinio tyrimo rezultatai Sėkmingas mokymosi procesas siejasi su palankia edukacine aplinka, kuri pasižymi tuo, kad akcentuojamas aukštas atsakomybės lygis, galimybė išreikšti autonomiją, bet kada naudotis reikalingais ištekliais, nesėkmių toleravimas ir kokybiškas grįžtamasis ryšys, stiprinantis studento tikėjimą savo gebėjimais, skatinantis studento motyvaciją (Biggs, 1987; Ramsden, 2000). Pasak Lipinskienės (2000), edukacinė studentą įgalinanti studijuoti sistema apima kompetencines, psichologines, didaktines, organizacines – materialiąsias ir sociokultūrines sąlygas. Tokioje mokymosi aplinkoje suteikta autonomija ir atsakomybė už savo veiklos rezultatus leidžia studentui kontroliuoti savo mokymosi procesą, nesėkmių toleravimas, refleksijos, savikontrolės ir savęs vertinimo akcentavimas sudaro galimybę mokytis iš klaidų, kelia jo pasitikėjimą savo jėgomis ir palaiko kokybiško mokymosi motyvaciją. Kompetencines, psichologines ir didaktines edukacinės aplinkos sąlygas galima būtų įvertinti ir analizuoti per magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą aukštojoje mokykloje. Tyrimo dalyviai, lygindami gautą patirtį Lietuvoje, savo institucijoje ir užsienyje taip pat išskiria tiek mokymosi metodus, tiek psichologines sąlygas, tiek kompetencines sąlygas, padedančias ugdyti jų tarpkultūrinę kompetenciją (žr. 1 lentelę).

knowledge with new; 2) learning strategies (small groups, group work, simulation games, discussions, problem solving, filling in journals); 3) learning resources, which the lecturer uses to encourage and motivate students to actively get involved in learning activities. Therefore, deeper research requires that activating education and assessment strategies, methods and educational environments, which, according to research participants, have direct influence on development of intercultural competences, should be analysed. Influence of Educational Environment on Development of Master Students’ Intercultural Competence: Results of the Qualitative Research Successful learning process is related to favourable educational environment, which distinguishes itself by high level of responsibility, possibility to express autonomy, access to necessary resources, tolerance for failures and quality feedback, enhancing students’ belief in his/her abilities and encouraging students’ motivation (Biggs, 1987; Ramsden, 2000). According to Lipinskienė (2000), educational system enabling the student to study encompasses competence, psychological, didactic, organisational-material and sociocultural conditions. These conditions can be assessed and analysed through development of master students’ intercultural competence at the higher education institution. Comparing experience in Lithuania and abroad, research participants also distinguish learning methods, psychological and competence conditions, contributing to development of the intercultural competence (see Table 1).

1 lentelė. Edukacinės aplinkos sąlygų įtaka magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui studijų programoje Table 1. Influence of Conditions of Educational Environment on Development of Master Students’ Intercultural Competence in the Study Programme Edukacinės aplinkos sąlygos, lemiančios tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą Conditions of educational environment, determining development of the intercultural competence Kompetencinės sąlygos / Competence conditions Dėstytojo ir studento kompetencijos / Lecturer’s and student’s competences Gebėjimas keistis žiniomis ir nuolat reflektuoti / The ability to exchange knowledge and constantly reflect

Psichologinės sąlygos / Psychological conditions Pozityvaus klimato kūrimas / Creation of positive atmosphere Adekvataus vertinimo užtikrinimas / Assurance of adequate assessment Kokybiškas grįžtamasis ryšys / Quality feedback Paritetinė dėstytojo ir studento sąveika, grindžiama kūrybiškumu ir interaktyvumu / Parity based lecturer-student interaction, grounded on creativity and interactivity

Studijų programoje (Lietuvoje) įgyta patirtis Experience acquired in the study programme (Lithuania) „Vis dar dėstytojams yra lengviau duoti studentams rašyti referatus, užduoti 20 klausimų, besti pirštu ir laukti atsakymo, nes tai yra lengviau. Naujos užduotys reikalauja labai daug pasiruošimo, paties pastangų. Mano studijų metu vyko tradicinis mokymas, ne mokymasis, o mokymas“. Kornelija (25 m.) “Lecturers still find it easier to give students written assignments, give 20 questions and wait for answers because this way it is easier. New assignments require much preparation, efforts. When I studied it was traditional teaching, not learning but teaching”. Kornelija (25) „Nepakankamas pačių dėstytojų pasiruošimas dėstyti anglų kalba, ne visi dėstytojai kalba užsienio kalbomis“. Kornelija (25 m.) “Insufficient is the very lecturers’ preparation to teach in English, not all lecturers speak foreign languages”. Kornelija (25) „Dabar mes turėjome airį dėstytoją, atvažiavusį dėstyti, tai toks dėstytojas turėtų atvažiuoti kiekvieną semestrą, nes supažindino, kaip reikia elgtis su pačiu filosofiniu tekstu, pačiu kalbiniu aspektu. Tu eini, šnekiesi su juo po paskaitų“. Mantas (24 m.) “Now we had an Irish lecturer who came to teach, so such lecturer should come every semester because he familiarised us how to read philosophical texts, consider the very linguistic aspect. You go, speak with him after lectures”. Mantas (24) „Labai būtų gerai, jei būtų dėstytojų kitataučių, kalbančių savo gimtąja kalba, nes lietuviai dėstytojai, nors ir kalba puikia anglų kalba, bet gal neturi tiek patirties tarpkultūrinės“. Eva (23 m.) “It would be very good if there were lecturers of other nationalities speaking their mother-tongue because Lithuanian lecturers, although they speak perfect English, they may not have that much interucultural experience”. Eva (23) „Prieš išvažiuojant į Ameriką, pirmame kurse privaloma anglų k. ir mums reikėjo pristatyti į centrą pažymą pasiimti anglų k. mokytojos patvirtinimą, kad išvažiuojantis žmogus sugebės susikalbėti. Aš atsimenu, kai nuėjau pas dėstytoją ir paprašiau to parašo, tai ji pasirašė, bet nusišypsojo kritiškai, ar aš tikrai ten sugebėsiu su savo turimom žiniom. Sugebėjau“. Tomas (23 m.) “Before going to America in year one we had to submit a certificate certifying that the person will be able to make himself understand in English. I remember when I went to the lecturer and asked for a signature, she signed but smiled critically if I will be able to get by with my knowledge, I was able to”. Tomas (23)

Mokytojų ugdymas 2012

1 lentelės tęsinys Continued of the Table 1 Edukacinės aplinkos sąlygos, lemiančios tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą Conditions of educational environment, determining development of the intercultural competence

Didaktinės (studijų) sąlygos / Didactic conditions (of studies) Didaktinių tikslų transformavimas į mokymosi tikslus / Transformation of didactic aims into learning aims Turinio ir mokymosi tikslų ir turinio dinamikos atitikimas / Correspondence between content and learning aims and dynamics of content Priemonių, metodų ir mokymosi tikslų, poreikių atitikimas / Correspondence between means, methods and learning aims and needs

Studijų programoje (Lietuvoje) įgyta patirtis Experience acquired in the study programme (Lithuania) „Santykis su dėstytoju lietuvių ir užsieniečių yra visiškai kitoks. Yra buvę ne kartą ir ne du po paskaitų, kai nueini su dėstytoju ir alaus bokalą išgerti, ar padiskutuoti įvairiausiomis temomis. Arba pasidžiaugia, kad jo knygą išleis kažkur, kviečia mus studentus pasidžiaugti kartu su juo. Tokių atvejų iš lietuvių dėstytojų neprisimenu“. Tomas (23 m.) “The relation with the lecturer is completely different. More than once or twice after the lectures we would go with the lecturer and have a glass of beer or discuss various topics. Or he rejoices at publishing his book somewhere, invites students to rejoice together; I don’t remember such cases with Lithuanian lecturers”. Tomas (23) „Buvo nuotolinės studijos, kur turėjom daug literatūros, buvo patalpinta, galėjome ją studijuoti. Pirmame kurse magistrantūros lankėmės bendruomenėse baltarusių, vokiečių bendruomenėse ir ėmėme interviu, pristatymus darėme. Buvo literatūros studijavimas ir patirties refleksijų išsakymas kalbant apie įvairias kultūras, kur galėjau gyvai palyginti savo turimas patirtis ir žinias.“ Kornelija (25 m.) “There were distance studies, where we had much literature, it was available, we could study it. In year one of Master studies we visited Byelorussian, German communities, interviewed them, made presentations. We studied literature, reflected on experience speaking about various cultures where I could compare my possessed experiences and knowledge” Kornelija (25) „Pripratę mes prie formalaus bendravimo tarp dėstytojo ir studento ir neturime pakankamai kitokių patirčių. Tą formalų bendravimą atsineši iš mokyklos, reikia žinoti savo vietą, bet kada negali pasakyti, ko nori, ten ir kita nuomonė nelabai toleruojama. Dėstytojai, kurie turi tarptautinės patirties, visai kitaip bendrauja. Susisodina studentus prie apskrito stalo, atviriau bendrauja“. Tomas (23 m.) “We are used to formal communication between the lecturer and the student and we don’t have enough different experiences. You bring that formal communication from school, you have to know your place, you can’t say what you want whenever you want, and different opinion there isn’t so tolerated. Lecturers who have international experience communicate very differently. They seat students at the round table, openly communicate”. Tomas (23) „Trūksta tų pačių simuliacijų, kad tu atsiduri tam tikroje kultūroje, turi išspręsti problemas ir pan. Gyvos patirties trūkumas didelis, vien tik apie tai kalbama, kad tai yra gerai, šito reikia“. Kornelija (25 m.) “There is a shortage of the very simulations when you find yourself in a certain culture, have to solve problems, etc. We considerably miss live experiences, they are only discussed, this is what we need”. Kornelija (25)

Studijų programoje (Lietuvoje) įgyta patirtis Experience acquired in the study programme (Lithuania) „Jaunesni dėstytojai taiko įvairius metodus, bet vyresni tikrai netaiko, nelinkę nieko keisti, skeptiškai žiūri į naujoves ir tiesiog pateikia informaciją. Kol kas vyrauja tradicinis mokymas. Po truputį pereina, bet nenoriai, manau ir patirties taikant įvairius metodus trūksta“. „Man labiausiai patiko nuotolinės studijos Moodle aplinkoje. Refleksija paremtas mokymas padėjo pasitikrinti turimas kompetencijas ir įgyti naujų“. Vaiva (35 m.) “Younger lecturers apply different methods but older ones really don’t apply; they are not inclined to change anything, they are sceptical about novelties and just provide information. So far traditional teaching is dominating. It slowly transfers but unwillingly, I think there is insufficient experience applying various methods”. “I mostly enjoyed distance studies in Moodle environment. Reflection based teaching helped to test possessed competences and acquire new ones”. Vaiva (35) „Tiek grupinis darbas, tiek nuotolinės studijos, tiek kooperuotos studijos padėjo man įgyti tarpkultūrinės kompetencijos“. Tomas (23 m.) “Both group work and distance studies and cooperative studies helped me to acquire intercultural competences”. Tomas (23) „Pas mus labai didelę dalį laiko suvalgo pačios paskaitos. Ir to laiko individualiam darbui kartais tikrai nelieka, arba lieka tik tam perskaitymui medžiagos, bet nebekalbama tada apie įsigilinimą ar supratimą“. Tomas (23 m.) “Here considerable part of time is eaten by the very lectures and sometimes there is really little time for individual work or there is time only to read materials but not to go deep into them”. Tomas (23) „Kalbant apie bakalauro studijas Šiauliuose, nepasakyčiau, kad būtų ugdomi tokie metodai bendravimo užsienio kalba, o VDU yra paskaitos su „erasminikais“, darbas grupėse, komunikacija, projektiniai darbai, vyksta anglų k.“. Jovilė (24 m.) “As to Bachelor studies in Šiauliai, I wouldn’t say that communication in a foreign language is developed, whilst at VMU there are lectures for Erasmus students, group work, communication, project works in English”. Jovilė (24) „Magistro studijose daugiau dialogo, daugiau bendravimo ir pan. į Erasmus važiuoji labai norėdamas, o čia turi atlikti ir tai, ko tu nenori arba kas tau neįdomu. Pats principas studijuojant su Lojolos universitetu buvo įdomus tuo, kad buvo užduodamas klausimas ir mes atsakydavome, paskui jie atsakydavo. Pasiimdavome straipsnį, kažkas jį pristatydavo, ir diskutuodavome. Aišku apskritai apie metodus sužinai, darbo grupėse, socialinio darbo įvairių metodų ir pan. pastoviai gauni kažko naujo“. Indra (24 m.) “There are more dialogues, communication in Master studies. You go on Erasmus because you want to go very much, while here you have to do things which you don’t want or which are not interesting for you. Studying at Loyola university, the very principle was interesting because the question was given and we would reply, then they would reply. We would take an article, somebody would make a presentation and we discussed. Of course in general you learn about methods in working groups, various social work methods, etc., you constantly get something new“. Indra (24)

Mokytojų ugdymas 2012

Analizuojant tyrimo dalyvių pamąstymus ir patirtis, įgytas Lietuvos institucijose, galima pastebėti didelių vidinių prieštaravimų ir edukacinių paradigmų kaitos aspektų. Tyrimo dalyviai vis dar pastebi ir suvokia ugdymą kaip žinių perdavimą, kurį atlieka labiau patyrę žmonės mažiau žinantiems. Jų pasakojimuose išryškėja tradicinės ugdymo paradigmos dominavimas bakalauro ir magistro studijų programose ugdant tarpkultūrinę kompetenciją. Ir tik minėdami atskirus atvejus ir patirtis studijų procese, tyrimo dalyviai atranda ugdymą kaip savo, prasmingą gyvenamo pasaulio konstravimą, atrandant galimybes, mokantis iš savo patirties, kaupiant naują patirtį. Tyrimo dalyvių apmąstymuose (ypač kalbant apie inovatyvių mokymosi metodų taikymą studijų procese) galima aptikti tradicinės mokymo(si) sampratos, akcentuojančios žinių įgijimo ir perdavimo svarbą, aukštosiose mokyklose kaitą į šiuolaikinę – konstruktyvistinę mokymosi paradigmą, apibūdinčią mokymąsi kaip procesą, apimantį studento mąstymo, jausmų, suvokimo ir elgesio kokybinius pokyčius ir išryškinančią jo gebėjimą matyti, patirti ir suprasti realiame pasaulyje vykstančius procesus bei galimybę pačiam kurti individualų žinojimą, mąstyti ir vertinti savo asmeninį augimą. Tačiau magistrantai, kalbėdami apie santykį tarp dėstytojo ir studento, savo institucijose pastebi dar nesikeičiančią realybę, kai dėstytojas ugdymo procese yra žinių perteikėjas ir pagrindinis jų šaltinis, o studentai, t.y. magistrantai, – pasyvūs informacijos priėmėjai, skatinami ne pažinti, o įsiminti turinį. Tačiau analizuojant tyrimo dalyvių patirtis, įgytas užsienio institucijose, akivaizdžiai išryškėja šiuolaikinės mokymosi paradigmos vyravimas ir kitokių edukacinių aplinkos sąlygų, lemiančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą, išskyrimas tyrimo dalyvių pasisakymuose. Užsienio institucijose magistrantai atranda asmens ankstesnės patirties reikšmę kaip reikšmingą ugdymo procesui, naujus mokymo ir mokymosi metodus, priemones, formas, ugdančias kritinį mąstymą, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimą ir pan. (žr. 2 lentelę).

Analysing research participants’ considerations and experiences acquired at Lithuanian institutions, one can notice considerable internal contradictions and aspects of changes in educational paradigms. Research participants still notice and perceive education as rendering of knowledge. Developing intercultural competence, traditional education paradigm dominates in Bachelor and Master study programmes. Only in certain cases research participants discover education as their own and meaningful construction of the lived world, discovering possibilities, learning from their own experience, accumulating new experiences. Research participants’ considerations disclose a shift from traditional teaching and learning conception to constructivist (particularly speaking about application of innovative methods in the study process), describing learning as a process, encompassing qualitative changes in students’ thinking, feelings, perception and behaviour and highlighting his/ her ability to see, experience and understand processes taking place in the real world and the possibility to create individual knowing himself/herself, think and assess his/her personal development. However, speaking about the relation between the lecturer and the student, in their institutions master students notice reality that is still not changing: the lecturer in the renderer and main source of knowledge whilst master students, passive receivers of information, encouraged not to cognate but to memorise the content. However, analysing research participants’ experiences in foreign institutions, obviously domination of modern learning paradigm shows up as well as discernment of different conditions of educational environment, determining development of master students’ intercultural competence. In foreign institutions master students discover the importance of prior personal experience as significant for the educational process, new teaching and learning methods, means and forms, developing critical thinking, lecturers’ and students’ collaboration, etc. (see Table 2).

2 lentelė. Edukacinės aplinkos sąlygų įtaka magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui užsienyje Table 2. Influence of Conditions of Educational Environment on Development of Master Students’ Intercultural Competence Abroad Edukacinės aplinkos sąlygos ugdant tarpkultūrinę kompetenciją Conditions of educational environment, developing intercultural competence Kompetencinės sąlygos / Competence conditions Dėstytojo ir studento kompetencijos / Lecturer’s and student’s competences Gebėjimas keistis žiniomis ir nuolat reflektuoti / The ability to exchange knowledge and constantly reflect

Užsienyje įgyta patirtis Experience acquired abroad „Dideli skirtumai kalbant apie dėstytojų kompetenciją, kaip diena ir naktis, čia (Lietuvoje) viskas labai sausa, lietuviška, net nežinau kaip pasakyti, o ten visų pirma yra kitoks požiūris ir dėstytojų ir studentų į pačias studijas, dėstytojai stengiasi sudominti ir informaciją pateikti kitaip. Tiek patys studentai labiau domisi, jiems viskas įdomu negu Lietuvoj, ir ta studijų kokybė iš karto kyla“. Jovilė (24 m.) “There are big differences in lecturers’ competence, like day and night; here (in Lithuania) everything is very Lithuanian, I even don’t know how to say; and there, there is a different attitude towards the very studies, lecturers try to make students interested and provide information in a different way. And the very students are more interested, everything is more interesting for them than in Lithuania, then quality of studies raises straightaway”. Jovilė (24) „Ten (studijose Vokietijoje) buvo tokių dalykų, kad atsiskaitymas – bendras pokalbis. Bendras pasidžiaugimas rezultatais, ir jūs neįsivaizduojat, kaip studentai mielai tai daro ir tikrai dar daugiau parodo ką jie išmoko per tą pusmetį, negu rašydami tą egzaminą įtemptai ir būtinai turi atsiminti būtent tai, nemoku net paaiškinti. Studento motyvacija išauga nežinau net kiek kartų, negu rašant tą patį testą, ar mintinai kalant tą 600 psl. knygą teorijos, kuri tau nieko neduoda ir, kurią vis tiek kitą dieną po paros laiko pamiršti“. Perlina (24 m.) “There (studies in Germany) were such things as accounting – general conversation. Joint rejoice at the results and you don’t imagine how readily students do this and really demonstrate even more compared to what they can write tensely during the exam. Student’s motivation increases I don’t know how many times compared to cramming 600 pages of theory which does not give you anything and which anyway you forget after 24 hours”. Perlina (24) „Man patiko Erasmus, nes daug laisviau paskaitos, tokios neformalios. Erasmus studijose tu gauni skirtingų patirčių ir nebijai klausti, o čia Lietuvoj kai dėstytojas paklausia klausimo visi tyli, nes nenori apsijuokti“. Indra (24 m.) “I enjoyed Erasmus because lectures are such informal. You get different experiences and you are not afraid to ask, while here in Lithuania when the lecturer gives a question everyone keeps silent, no one wants to make a fool of oneself”. Indra (24)

Mokytojų ugdymas 2012

2 lentelės tęsinys Continued of the Table 2

Edukacinės aplinkos sąlygos ugdant tarpkultūrinę kompetenciją Conditions of educational environment, developing intercultural competence Didaktinės (studijų) sąlygos / Didactic conditions (of studies) Didaktinių tikslų transformavimas į mokymosi tikslus / Transformation of didactic aims into learning aims Turinio ir mokymosi tikslų ir turinio dinamikos atitikimas / Correspondence between content and learning aims and dynamics of content

Užsienyje įgyta patirtis Experience acquired abroad „Studijų procesas labai skiriasi nei pas mus, paskaitos skiriasi, paskaita organizuojama visą vieną mėnesį, intensyviai, tik vienas dalykas, labai interaktyviai, studentai fantastiškai žingeidūs, ir aktyvūs. Man buvo sunku, buvo šokas, nes pas mus visi sėdi ir klausosi dėstytojo, o ten visi studentai šneka, diskutuoja, o dėstytojas tik moderuoja“. Kornelija (25 m.) “The study process is very different from what we have here, lectures are different, the lecture is organised for the whole month, intensively, only one subject, very interactively, students are fantastically inquisitive and active. I found it difficult, I experienced a shock because here everyone is siting and listening to the lecturer and there all students speak, discuss and the lecturer only moderates”. Kornelija (25) „Suomijoj, visi edukologijos mokslų srities studentai privalo atlikti praktiką užsienyje, 3 mėn. mažiausiai“. Kornelija (25 m.) “In Finland all students studying education studies have to do practice abroad, lasting at least 3 months”. Kornelija (25) „Švedijoje, būnant Erasmus studentu, didelį įspūdį paliko darbas grupėse, kuris duodavo naudos. Ir tas procesas laisvesnis bendravimas grupėje, suartėjimas įvyksta su žmonėm, tiek edukacine prasme, nes įsimeni daug daugiau per paprastus dalykus geriau, nei kaldamas sudėtingą tekstą“. Tomas (23 m.) “When I was an Erasmus student in Sweden, I was impressed by work in groups which was beneficial. This process is more liberal when you communicate in a group, you remember much more through simple things than cramming a difficult text”. Tomas (23) „Pats darbas vykdavo kitaip, tas darbas grupėse, kai kada nebūdavo paskaitų, bet liepdavo susitikti grupėse ir daryti užduotis, prezentacijas ruošti, arba rašto darbą, kaip man vaidinimas buvo, paskui per rašto darbą reikėjo susieti. Tuomet grupinis darbas tampa esminis, ne taip, kaip pas mus per paskaitas būna grupinis paskaitos darbas, ten sueini į butą, ar biblioteką ir tikrai dirbi, susirenki būtent tam tikslui“. Tomas (23 m.) “The very work took place differently, work in groups, sometimes there were no lectures but they asked us to meet in groups and do assignments, prepare presentations or do a written task, like performance, given for me, then I had to relate it. In such case group work becomes essential, not like here when there is group work during lectures; there you meet in a flat or library and really work, you come namely for that purpose”. Tomas (23) „Didžiausia motyvacija nuvykti tarkim į tą pačią Olandiją, dėl to, kad sužinoti kuo įvairesnių tų dėstymo, mokymosi metodų, grupėse darbas, portfolio taikymą, nuolatinis bendravimas su kitais, pažinti skirtingą kultūrą“. Jovilė (24 m.) “The biggest motivation was to go let’s say to that same Holland to find out more different methods of teaching and learning, do group work, use portfolio, constantly communicate with others, get familiarised with different culture”. Jovilė (24)

2 lentelės tęsinys Continued of the Table 2 Edukacinės aplinkos sąlygos ugdant tarpkultūrinę kompetenciją Conditions of educational environment, developing intercultural competence

Užsienyje įgyta patirtis Experience acquired abroad „Tie 4 mėn. buvo labai intensyvūs, stipriausia buvo darbas grupėse, kiekvieną savaitę keičiami nariai, bet tu nori nenori privalai su jais dirbti, nors gal ne visada ir sutari, bet žinai, kad turi darbą atlikti su juo, ir darai. Savaitės gale, turėdavome atsiskaityti, t.y. grupės portfolio, kurį pateiki savaitės pabaigoje, ką tu išmokai, ką padarei, kiekvienas asmeniškai pildydavome, darai savo įvertinimus, paskui jungi į vieną bendrą. Dar buvo lauko tyrimas, Olandija multikultūrinė šalis, porą tyrimų darėme religinėse bendruomenėse, teko po mečetes vaikščioti ir pan. turėjome klausinėti žmonių, tiesiog patys metodai sužavėjo, atrodo, viskas labai interaktyvu, ir nėra taip, kaip nutinka čia bestudijuojant, kad po dienos pamiršti viską“. Jovilė (23 m.) These 4 months were very intensive, we did a lot of group work, group members are changed every week, but you have to work with them even if you don’t want, not always agree with them but you know that you have to do the work with him and you do it. At the end of the week you had to account; i.e., prepare a group portfolio, reflecting what you have learned, done, everyone filled it in, assessed oneself personally, then joined into one whole. There was also a field study; Holland is a multicultural country, we did several studies in religious communities, we had to interview people, just we were amazed by the very methods, it seems that everything is very interactive and it is not so as here, when after studies you forget everything”. Jovilė (23) „Marketingas dėstomas per praktiką, vežasi į parodas, aiškina gyvai, pamatai patį logotipų kūrimo procesą, praktikos labai daug ir paties dėstytojo paskaitų sudėliojimas taip, kad vos ne kas antrą paskaitą atsiduri kažkur“. Perlina (24 m.) “Marketing is taught through practice, they take students to the exhibitions, you see the process of creating logos, there is very much practice and lectures are distributed so that almost every other lecture you find yourself somewhere”. Perlina (24)

Apibendrinant galima teigti, kad edukacinė aplinka Lietuvos aukštosiose mokyklose dar nėra pakankamai orientuota į mokymosi paradigmą ir įgalinanti studentą įgyti tarpkultūrinių kompetencijų. Nors pavienių atvejų, pasak tyrimo dalyvių, yra, bet analizuojant visas edukacinės veiklos sąlygas, pradedant nuo psichologinių sąlygų, t.y. pozityvaus klimato, paritetinių dėstytojų studentų santykių, pasak tyrimo dalyvių, dar nėra, nes labai įsišaknijęs ir atėjęs iš ankstesnių studentų patirčių yra formalus bendravimas tarp dėstytojo ir studento (vieno ekspertinė funkcija, kito – pasyvaus vartotojo). Tiesa, kaita šioje srityje pastebima, nes tyrimo dalyviai atkreipia dėmesį į tai, jog jaunesni dėstytojai yra daugiau linkę koope-

To sum up, it can be stated that educational environment at Lithuanian higher education institutions is still insufficiently oriented to the learning paradigm and empowering the student to acquire intercultural competences. Although solitary cases exist but psychological conditions; i.e., positive atmosphere, parity based lecturer-student relationships, are still missing because formal lecturer-student communication is substantially rooted and comes from students’ prior experiences. True, there are changes in this area because research participants point out that younger lecturers are more inclined to collaborate, communicate, meet in unofficial places for discussions, etc. Another very important observation is

Mokytojų ugdymas 2012

ruotis, bendrauti, susitikti neoficialiose vietose padiskutuoti ir pan. Kitas labai svarbus tyrimo dalyvių pastebėjimas – nepakankama dėstytojų kompetencija, kurią sudaro, pasak Lipinskienės (2002), dalykinė, pedagoginė, komunikacinė, mokslinė kompetencijos. Lietuvos dėstytojams dar trūksta ypač pedagoginės (susidedančios iš didaktikos išmanymo, psichologijos išmanymo ir švietimo vadybos išmanymo ir komunikacinės kompetencijos, apimančios bendravimo, darbo grupėje mokėjimus, užsienio kalbų žinojimą ir informacinius gebėjimus. Ypač studentai pastebi ir atskleidžia kaip neigiamą veiksnį dėstytojo užsienio kalbos nemokėjimą, kas iš esmės silpnina pačių studentų paruošimą ir jų tarpkultūriškumo ugdymą. Lygindami užsienio dėstytojų kompetenciją, studentai ypač atkreipia dėmesį į mokėjimą motyvuoti ir sudominti juos savo dalyku, naudoti įvairius aktyvius mokymosi metodus, leidžiančius jiems pasiekti itin gerų rezultatų. Magistrantai, analizuodami studijų procesą savo institucijose, pasigenda interaktyvių, aktyvinančių metodų, kuriuos randa studijuodami užsienio institucijose, kaip, pavyzdžiui, komandinį darbą, diskusijas, simuliacinius žaidimus, probleminį mokymą. Aktyvinantys metodai, pasak tyrimo dalyvių, yra vienas iš labiausiai juos motyvuojančių studijuoti veiksnių.

lecturers’ insufficient competence, which, according to Lipinskienė (2002), consists of subject, pedagogical, communicative, scientific competences. Lithuanian lecturers particularly lack pedagogical competence (consisting of knowledge of didactics, psychology, education management and communicative competence, encompassing knowledge of communication, group work, foreign languages and informational abilities. Students particularly notice and disclose as a negative factor lecturer’s inability to speak a foreign language, in principal weakening students’ training and development of their interculturality. Comparing foreign lecturers’ competence, students particularly point out the ability to motivate and arouse interest in their subject, use various active teaching methods, enabling them to achieve particularly good results. Analysing study process in their institutions, master students miss interactive, activating methods, which they find abroad; e.g., team work, discussions, simulation games, problem based learning. According to research participants, activating methods are among the factors motivating them to study most.

Išvados Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas traktuojamas kaip nuolatinis procesas, integruojantis kompetencijų poreikio nustatymą, ugdymo ir vertinimo strategijų ir metodų parinkimą. Mokymosi procese, ugdant tarpkultūrinę kompetenciją, turi būti remiamasi konstruktyvistine paradigma ir taikomos patirtinio mokymosi, probleminio mokymosi, bendradarbiavimu grįsto mokymosi, refleksyviojo mokymosi ir kognityvinio mokymosi strategijos. Visos išvardytos mokymosi strategijos yra orientuotos į žinių, gebėjimų, nuostatų ugdymą ir prieš tai turėtos patirties (angl. prior knowledge) panaudojimą ugdymo procese, sukuriant realias ar imituotas (simuliacines) tarpkultūrines situ-

Conclusions Development of the intercultural competence is treated as a constant process, integrating identification of the need of competences, choice of learning and assessment strategies and methods. Developing the intercultural competence, the learning process has to be based on the constructivist paradigm, employing experiential learning, problem based learning, collaboration learning, reflective learning and cognitive learning strategies. The said strategies are oriented to the development of knowledge, abilities, attitudes and usage of prior knowledge in the education process, creating real or simulated

acijas. Studentų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis parodė, kad probleminės situacijos yra kartu ir ugdymosi situacijos. Apibendrinant tyrimų dalyvių patirtis, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose išryškėja tai, kad edukacinė aplinka dar nėra pakankamai orientuota į mokymosi paradigmą, įgalinanti studentą įgyti tarpkultūrinių kompetencijų. Nors pavienių atvejų, pasak tyrimo dalyvių, yra, bet analizuojant visas edukacinės veiklos sąlygas, pradedant nuo psichologinių sąlygų, t.y. pozityvaus klimato, paritetinių dėstytojų studentų santykių, pasak tyrimo dalyvių, dar nėra, nes labai įsišaknijęs ir atėjęs iš ankstesnių studentų patirčių yra formalus bendravimas tarp dėstytojo ir studento (vieno ekspertinė funkcija, kito – pasyvaus vartotojo). Tiesa, kaita šioje srityje pastebima, nes tyrimo dalyviai atkreipia dėmesį į tai, jog jaunesni dėstytojai yra daugiau linkę kooperuotis, bendrauti, susitikti neoficialiose vietose padiskutuoti ir pan. Tuo tarpu didaktinės sąlygos bei ugdymo ir vertinimo strategijų bei metodų panaudojimas studijų procese vertinamas palankiai, nors tyrimo dalyviai vis dar pastebi teorijos dominavimą paskaitų metu ir lyginant su užsienio aukštojo mokslo institucijomis, vis dar mažai interaktyvių metodų (grupinio darbo, probleminio mokymosi, simuliacinių žaidimų, savarankiškų studijų ir kt.). Apibendrinant tyrimo dalyvių patirtis, įgytas užsienio institucijose, išryškėja šiuolaikinės mokymosi paradigmos vyravimas ir kitokių edukacinių aplinkos sąlygų (tiek psichologinių, tiek didaktinių, tiek kompetencinių), lemiančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą, išskyrimas tyrimo dalyvių pasisakymuose. Užsienio institucijose magistrantai atranda asmens ankstesnės patirties reikšmę kaip reikšmingą ugdymo procesui, naujus mokymo ir mokymosi metodus, priemones, formas, ugdančias kritinį mąstymą, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimą.

intercultural situations. Experience of students’ intercultural competence demonstrated that problem based situations at the same time are educational situations too. Research participants’ experiences acquired at Lithuanian higher education institutions disclose that educational environment is still insufficiently oriented to the learning paradigm and empowering the student to acquire intercultural competences. Although solitary cases exist but psychological conditions; i.e., positive atmosphere, parity based lecturerstudent relationships, are still missing because formal lecturer-student communication is substantially rooted and comes from students’ prior experiences. True, there are changes in this area because research participants point out that younger lecturers are more inclined to collaborate, communicate, meet in unofficial places for discussions, etc. Meanwhile didactic conditions and usage of education and assessment strategies and methods in the study process is assessed favourably, although research participants still notice domination of theory during lectures and still little interactive methods (group work, problem based learning, simulation games, independent studies, etc.). Summing up research participants’ experiences acquired at foreign institutions, domination of the modern learning paradigm shows up as well as existence of different conditions (psychological, didactic and competence conditions) of educational environment, determining development of master students’ competence. In foreign institutions master students discover the importance of prior personal experience as significant for the educational process, new teaching and learning methods, means and forms developing critical thinking, lecturers’ and students’ collaboration, etc.

Mokytojų ugdymas 2012

Literatūra • References Berger, P., Luckman, Th. (1999). Socialinis tikrovės konstravimas. Vilnius: Pradai. Biggs, J (1987). Student Approaches to Learning and Studying Hawthorn, Vic: Australian Council for Educational Research. Birenbaum, M. (2003). New Insights In to Learning and Teaching and Their Implications for Assessment. In M. Segers, F. J. R. C. Dochy, E. Cascallar (Eds.), Optimising new modes of assessment: in search of qualities and standards (13–25). Dordrecht; Boston: Kluwer Academic Publishers. Denzin, N. K., Lincoln, Y.S. (2003). The Landscape of Qualitative Research: Theories and Issues (2nd ed.). Thousand Oaks. London, New Delhi: Sage Pub. Kolb, D. A. (1984). Experiential Learning: Experience as the source of learning and development. Englewood Cliffs, NJ: Prentice Hall. Langner, A., Kaftan, N. (1999). Rethinking Knowledge – Labour. Education and Business in the Knowledge Society. Convention Booklet. OFW. Laužackas, R., Pukelis, K. (2002). Kvalifikacija ir kompetencija: samprata, santykis bei struktūra profesijos mokytojo veiklos kontekste. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 3, 10–17. Lave, J., Wenger, E. (1991). Sitauted Learning: Legitimate Peripheral Participation. Cambridge: Cambridge University Press [žiūrėta 2011-11-

25]. Prieiga internete: <http://books.google. com/?id=CAVIOrW3vYAC>. Leenen, W. R. (2002). Enhancing Intercultural Competence in Police Organizations. Waxmann Verlag GmbH, Germany. Lipinskienė, D. (2000). Studijuoti skatinanti aplinka: jos reikšmė studentų mokymuisi. Tiltai, 2, 73–77. Lipinskienė, D. (2002). Edukacinė studentą įgalinanti studijuoti aplinka. Daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijos universitetas. Longworth, N. (2000). Making Lifelong Learning Work: Learning Cities for a Learning Century. London: Kogan Page. Meyer, C., & Jones, T. B. (1993). Promoting active learning: Strategies for the college classroom. San Francisco: Jossey-Bass. Proulx, J. (2006). Constructivism: A re-equilibration and clarification of the concepts, and some potential implications for teaching and pedagogy. Radical Pedagogy, 8(1). [žiūrėta: 2011-10-18]. Prieiga internete: <http://radicalpedagogy.icaap.org/ content/issue8_1/proulx.html >. Pukelis K., Pileičikienė, N. (2005). Studijų kokybė: studijų rezultatų paradigma. Aukštojo mokslo kokybė, 2, 96–107. Ramsden, P. (2000). Kaip mokyti aukštojoje mokykloje. Vilnius: Aidai MM.

Eglė Gerulaitienė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Filosofijos ir antrapologijos katedros lektorė. Moksliniai interesai: tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas, tarpkultūrinė komunikacija.

Doctor of Social Sciences (Education Studies), Lecturer of the Department of Philosophy and Andropology of the Faculty of Humanities, Šiauliai University. Research interests: development of intercultural competence, intercultural communication.

Address: Vilniaus Str. 88, LT-76351 Šiauliai, Lithuania E-mail: e.virgailaite@cr.su.lt

Natalija Mažeikienė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedra. Moksliniai interesai: socialinių tyrimų epistemologija ir metodologija (kokybinių ir kiekybinių metodų derinimas), kritinė teorija (neomarsksistinė, feministinė, postmoderni kritika), socialinių tyrimų epistemologijos ir metodologijos feministinė perspektyva, lyčių studijos, pilietiškumo tyrimai, tarpkultūrinis ugdymas, ugdymo filosofija.

Doctor of Social Sciences (Education Studies), Professor of the Department of Public Communications of Faculty of Political Science and Diplomacy, Kaunas Vytautas Magnus University. Research interests: epistemology and methodology of social researches (combining qualitative and quanitative methods), critical theory (Neo-Marxist, feminist, posmodern criticism), feminist perspective of epistemology and methodology of social researches, gender studies, researches on public spirit, cross-cultural education, philosophy of education.

Address: S. Daukanto Str. 28, LT-44246 Kaunas, Lithuania E-mail: n.mazeikiene@adm.vdu.lt

Mokytojų ugdymas 2012

ISNN 1822−119X Mokytojų ugdymas. 2012. Nr. 18 (1), 82–101 Teacher Education. 2012. Nr. 18 (1), 82–101

Lota Bobrova Šiaulių universitetas • Šiauliai University

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO STUDIJŲ PROGRAMŲ STUDENTŲ VERTYBINIŲ ORIENTACIJŲ SISTEMOS RAIŠKA PAGRINDINĖSE GYVENIMO SRITYSE

Manifestation of the System of Value Orientations of Students of Physical Education and Sports Study Programmes in Main Life Spheres

Anotacija Ieškant atsakymo, kas pastaruoju metu lemia kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų asmenybinį kryptingumą, svarbu ištirti, kurioms vertybėms jie teikia pirmenybę, kaip prisitaiko prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Tuo tikslu siekta išaiškinti kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų (I ir IV kursų) vertybines orientacijas, nustatyti, kurie vertybiniai prioritetai vyrauja tarp studentų, koks jų požiūris į svarbiausias gyvenimo sritis ir jose dominuojančias terminalines vertybes, kurios vertybės studentams yra svarbiausios, kaip pasireiškia šių procesų tarpusavio sąveika. Pagrindiniai žodžiai: studentai, vertybinės orientacijos, raiška, pagrindinės gyvenimo sritys.

Abstract Searching for an answer what currently determines personality’s purposefulness of students studying physical education and sports study programmes, it is important to research which values they prioritise, how they adapt to changed life conditions. To do that, it was sought to find out value orientations of students studying physical education and sports study programmes (year one and four), identify their value priorities, attitude to the most important life spheres and terminal values dominating in them, the most important values, and how interaction of these processes manifest themselves. Key words: students, value orientations, manifestation, main life spheres.

Įvadas Vertybinės orientacijos yra vienas iš pagrindinių faktorių, nustatančių asmenybės gyvenimo strategijas, būdas asmenybei sąmoningai konstruoti savo gyvenimą sutinkamai su turimu ateities planu ar vizija (Божович, 2002). Asmenybės vertybinė orientacija – tai subjekto kokybinė charakteristika ir jo brandumo kriterijus, dialektiškai sujungiantys savyje idealias ir realias, objektyvias ir subjektyvias, psichines ir socialines asmenybės, kaip nuosavo

Introduction Value orientations are one of the main factors determining personality’s life strategies and the way for the personality to consciously construct its life according to the future plan or vision (Божович, 2002). Value orientation of the personality is the subject’s qualitative characteristics and criterion of its maturity, dialectically linking ideal and real, objective and subjective, psychic and social life spheres of the personality as a personal life subject.

Lota Bobrova Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse

gyvenimo subjekto, gyvenimo puses. Gyvenimiškos veiklos, gyvenimo stiliaus projektavimą G. Allport (1998) pripažino kaip galimybę realiai tvarkyti savo gyvenimą, įveikiant baimes, netikrumą ir nerimą. Šio tyrimo kontekste svarbi mokslininkų išvada, kad vertybės funkcionuoja socialiniame kontekste, kuriame priimami sprendimai. Tikrąsias vertybes reikia atrasti didelėje vertinimų įvairovėje, kad tai, kas pastovu ir nesaistoma laiko, taptų dvasingumo pagrindu (Vasiliauskas, 2005). Jų asmeninį ir visuomeninį reikšmingumą išreiškia socialinės normos, kurių esmę sudaro individualūs principai bei saviraiškos idealai, skatinantys aktyviai veikti: ne tik ginti savo vertybes nuo aplinkos spaudimo, bet ir jas teigti, realizuoti konkrečiais veiksmais (Kazlauskienė, 2001; Juodeikienė, 2004; Barkauskaitė, Gribniakas, 2007). Kaip teigia B. Kuzmickas (2001), vertybės ne tik padeda žmogui susivokti šiame sudėtingame pasaulyje, bet ir pasirinkti tai, kas kiekvienam individui jame atrodo tikrai prasminga. Nė viena vertybė nėra absoliuti ir besąlygiška, jų reikšmingumas priklauso nuo įsisąmoninimo bei įasmeninimo (personifikacijos) laipsnio. Todėl būtina nuolatinė refleksija, lemianti vertybių įprasminimą, jų autentiškumo suvokimą. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja tam tikros bendrai suformuluotos vertybės bei siekiai, kiekvienam individui svarbūs gyvenimo orientyrai. Taigi, asmenybė, įsijungdama į visuomeninius santykius konkrečioje socialinėje-kultūrinėje erdvėje, interiorizuoja jos socialinę patirtį, sąlygojamą asmenybės vidinių struktūrų aktyvumo laipsniu, jos pozicijos išorinio pasaulio atžvilgiu (Rokeach, 1976, 1979). Visiems šiems procesams įgyvendinti reikalingas mechanizmas, sujungiantis juos į vieną visumą ir užtikrinantis perėjimą iš vienos asmenybės vystymosi stadijos į kitą. Vertybė, pertvarkyta į vertybinę orientaciją, ir yra šis mechanizmas. Kūno kultūros ir sporto vertybių pažinimas, indoktrinavimo galimybių mokslinis gvilde-

According to G. Allport (1998), designing of life activities and lifestyle is a possibility to actually manage one’s life, coping with fear, uncertainty and anxiety. Important is researchers’ conclusion that values function in the social context in which decisions are taken. Real values have to be discovered in a vast diversity of evaluations so that things that are constant and not bound by time will turn into the basis of spirituality (Vasiliauskas, 2005). Their personal and social significance is expressed by social norms, the essence of which are individual principles and self-expression ideals encouraging to act actively: not only to defend one’s values from the pressure of the environment but also to state them and implement by concrete actions (Kazlauskienė, 2001; Juodeikienė, 2004; Barkauskaitė, Gribniakas, 2007). According to B. Kuzmickas (2001), values not only help people to understand this complicated world but also to choose what every individual finds really meaningful in it. None of the values is absolute and unconditional, their significance is determined by the degree of realisation and personification Therefore, constant reflection is necessary, determining giving a sense to values and perception of their authenticity. There are certain generally formed values, endeavours in every society as well as life landmarks that are important for every individual. Thus, when the personality gets involved into social relations in a concrete social-cultural space, it interiorises its social experience, determined by the degree of activeness of the personality’s internal structures and by its position with regard to external world (Rokeach, 1976, 1979). Implementation of these processes requires a mechanism linking them into one whole and ensuring transition from one stage of personality development to another. The value reformed into value orientation is namely this mechanism. Cognition of values of physical education and sport, scientific analysis of indoctrination

Mokytojų ugdymas 2012

nimas bei praktinis pritaikymas yra viena iš svarbiausių humanistiškai orientuoto studentų fizinio ugdymo reformos sąlygų (Tamošauskas, 2000; Miškinis, 2002; Daukilas, Dumčienė, 2006; Barkauskaitė, Gribniakas, 2007). Gyvenimas technokratinėje visuomenėje, anot minėtų autorių, kelia globalaus ir lokalaus pobūdžio įtampą. Todėl ypač svarbi kūno kultūros ir sporto misija – padėti humanizuoti akademinio jaunimo gyvenimą, kaip fizinę ir psichinę darną (fiziškai ir psichiškai sveika, savo potencialą maksimaliai realizuojanti asmenybė atitinka modernios visuomenės idealą). Neatidėliotinu uždaviniu tampa ne tik studentų kūrybinio mąstymo plėtotė, bet ir gebėjimų rinktis, priimti sprendimus, formuoti savitą vertybinių orientacijų sistemą, ugdymas. Šiuolaikiniame universitete fizinė ir sportinė veikla teikia studentui galimybių atsiskleisti, bendrauti su kitais, palaikyti ar gerinti savo buvimo kokybę, įgyti naujų žinių, rungtyniauti tarpusavyje, organizuoti ar teisėjauti ir ugdyti savo asmenybę (Bottenburg, 2005). Labiausiai pabrėžiama ugdomoji sporto funkcija kaip žmogiškųjų vertybių bei savybių perdavimo priemonė ir sportinės veiklos įtaka ugdytinio vertybių sistemos kaitai, įvairių socialinių ir kultūrinių individo poreikių formavimuisi ir patenkinimui (Šukys, 2001; Tilindienė, 2000; Meidus, Ivoškienė, Pečiūra, 2011). Pozityvus individo asmenybės unikalumo vystymasis sociumo vertybinių nuostatų apibrėžtyje, kartu atitinkantis vidinį individo pasaulį, atveria galimybes asmenybės fenomeno raiškai. Nuo to, kiek teisingai šiuolaikinėje visuomenėje bus pasirinktas pagrindinių asmenybės charakteristikų sampratos orientyras, labai priklausys vientisumo pojūtis socialiniame gyvenime, išreiškiamas vidinio žmogaus pasaulio su sociumo nustatytomis taisyklėmis, normomis ir nuostatomis, pusiausvyra. Studentija šiandien atsidūrė neįtikėtinai sudėtingoje situacijoje. Neturint Lietuvoje aiškios jaunimo politikos bei valstybės palaikymo, prarandama viltis, kad inovatyvus, kūrybiškas profesionalus akademinio jaunimo

possibilities and practical application are the most important conditions of the reform of students’ humanistically oriented physical education (Tamošauskas, 2000; Miškinis, 2002; Daukilas, Dumčienė, 2006; Barkauskaitė, Gribniakas, 2007). According to the said authors, life in a technocratic society raises global and local type tension. Therefore, particularly important is the mission of physical education and sports: to help to humanise life of academic youth as physical and psychic coherence. It becomes urgent both to develop students’ creative thinking and the ability to choose, make decisions, form a peculiar system of value orientations. At the modern university physical and sports activities provide the student with the possibilities to unfold, communicate with others, maintain or improve quality of their being, acquire new knowledge, compete with each other, organise or referee and develop their personality (Bottenburg, 2005). Most emphasis is given to the educational function of sport as a means of conveying human values and features and to the influence of sports activities on the shift in the system of the learner’s system of values, on formation and meeting various social and cultural needs of the individual (Šukys, 2001; Tilindienė, 2000; Meidus, Ivoškienė, Pečiūra, 2011). Positive development of uniqueness of the individual’s personality opens up possibilities for manifestation of the personality’s phenomenon. Correct choice of the landmark of conceiving the main features of the personality in the modern society will significantly determine the feeling of integrity in social life, expressed by the balance between the man’s internal world and rules, norms, approaches established by social environment. Today, student body found itself in an unbelievably difficult situation. In the absence of clear youth policy and state support there is no hope that innovative, creative and professional potential of academic youth can be evaluated at the appropriate level and

Lota Bobrova Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse

potencialas gali būti įvertintas reikiamu lygiu ir paklausus darbo rinkoje. Tai apsunkina studentams savo ateities orientacijų ir strategijų formulavimą bei realizavimą. Lietuvoje stebima situacija – universitetų absolventai stichiškai adaptuojasi prie dabartinių sąlygų, pasirinkdami tas normas ir vertybes, kurios jiems garantuoja finansinį nepriklausomumą, sėkmę, materialinį stabilumą (Čiužas, Ratkevičienė, 2000; Čiužas, 2001). Galima teigti, kad studentų gyvenimo stiliaus modeliai šiandien kuriami socialinės rizikos ir neapibrėžtumo sąlygomis. Neturint aiškios vertybinių orientacijų sistemos, paklūstama tėkmei, ir gyvenimo planas iš esmės nerealizuojamas. Tokiu atveju žemėja saviveiksmiškumo motyvacija, siaurėja dvasiniai – intelektiniai interesai (Astra, 1994; Chaney, 1996; Bitinas, 2000; Grigas, 2001; Петрова, 2001; Jovaiša, 2003; Giddens, 2005; Zaclona, 2007), vertybinių orientacijų sistema. Taigi, išsami literatūros šaltinių analizė, o taip pat mokslinių tyrimų, susijusių su būsimųjų kūno kultūros ir sporto pedagogų vertybinių orientacijų problema, stoka, lėmė šio tyrimo temos pasirinkimą. Jos esmė formuluojama probleminiu klausimu: kokia vertybinių orientacijų sistema ir kaip ji reiškiasi pagrindinėse universitetinių studijų kūno kultūros bei sporto programų studentų gyvenimo srityse? Tyrimo objektas – vertybinės orientacijos. Tyrimo tikslas: ištirti kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybines orientacijas, požiūrį į svarbiausias gyvenimo sritis ir jose dominuojančias vertybes. Tyrimo metodologija ir metodai Tyrimui pasirinktas I. G. Senino (Сенин, 1998) sudarytas (grindžiant M. Rokeach (1976) žmogiškųjų vertybių vertinimo metodika) terminalinių vertybių klausimynas, modifikuotas darbo autorės. Tyrimo duomenų interpretacija atlikta pagal terminalinių vertybių skales gyvenimo sričių viduje. Remiantis I. G. Senino metodika, kiekvienoje iš penkių

marketable in labour market. In Lithuania, university graduates spontaneously adapt to current conditions, choosing such norms and values which ensure their financial independence, success and material stability (Čiužas, Ratkevičienė, 2000; Čiužas, 2001). It can be stated that today students’ lifestyle models are created in the conditions of social risk and uncertainty. Without clear system of value orientation they drift and in principal the plan of life is not implemented. In such case motivation of self-activation decreases, spiritual-intellectual interests narrow (Astra, 1994; Chaney, 1996; Bitinas, 2000; Grigas, 2001; Петрова, 2001;; Jovaiša, 2003; Giddens, 2005; Zaclona, 2007) as well as the system of value orientations. Thus, exhaustive analysis of literature sources and shortage of scientific researches related to the problem of value orientations of prospective physical education and sports teachers determined the choice of the research topic. Its essence is formulated as follows: What is the system of value orientations? How does it manifest itself in main life spheres of students studying university type physical education and sports study programmes? Research subject – value orientations. Research aim – to research value orientations of students studying physical education and sports study programme, their attitude to main life spheres and values dominating in them. Research Methodology and Methods The research employed I. G. Senin’s (Сенин, 1998) drawn up (based on M. Rokeach’s (1976) methodology of assessing human values) questionnaire of terminal values, modified by the author of the research. Research data were interpreted according to scales of terminal values within life spheres. Based on I. G. Senin’s methodology, every of five life spheres contains eight scales of terminal values: personal prestige, good material status; creativity; active social contacts; self-development, achievements; spiritual

Mokytojų ugdymas 2012

gyvenimo sričių yra po aštuonias terminalinių vertybių skales: asmeninis prestižas; aukšta materialinė padėtis; kūrybiškumas; aktyvūs socialiniai kontaktai; saviugda; pasiekimai; dvasinis pasitenkinimas; asmenybės individualumo išsaugojimas I. G. Senino (1998) teigimu, vienam ir tam pačiam žmogui tenka atlikti įvairias funkcijas, skirtingo turinio veiklos rūšis, realizuoti jose tam tikrus socialinius vaidmenis. Tačiau savo panašumu šie ypatumai jungiasi į atskiras gyvenimo sritis. Kaip labiausiai tipiškas sritis, autorius išskiria: profesinį gyvenimą; mokymąsi ir išsilavinimo siekį; šeiminį gyvenimą; visuomeninį gyvenimą; pomėgius. Šias esmines gyvenimo sferas galima įvardyti pirmuoju diagnostinio tyrimo konstruktu. Tikslinga pažymėti ir tai, kad kiekviena terminalinė vertybė, vienu ar kitu lygmeniu pasireiškianti visose įvardytose gyvenimo sferose, savo objektyvaus sąlygotumo stiprumo laipsniu lemia vienų ar kitų terminalinių vertybių realizavimą. Todėl gyvenimo sritys, darančios įtaką vertybių įgyvendinimui aukščiausiu laipsniu, yra reikšmingiausios. Tai leido įvardyti antrąjį šio tyrimo diagnostinį konstruktą – tam tikros gyvenimo srities, kaip vienos ar kitos terminalinės vertybės realizavimo šaltinio, reikšmingumą. Klausimynas apima penkias gyvenimo sritis ir aštuonias terminalines vertybes. Jis sudarytas taip, kad kiekvieną identifikuojamą vertybę atspindėtų du teiginiai (1 lentelė). Jų reikšmingumas vertintas balais nuo 1 iki 5 (neturi jokios reikšmės – 1; turi nedidelę reikšmę – 2, turi tam tikrą reikšmę – 3; svarbu – 4; labai svarbu – 5). Kiekvieną iš penkių svarbiausių žmogaus gyvenimo sričių (profesinio gyvenimo, mokymosi ir išsilavinimo, šeiminio gyvenimo, visuomeninės veiklos ir pomėgių) atspindi po šešiolika teiginių. Jie analizuojami tiek identifikuojamos vertybės, tiek tam tikros žmogaus gyvenimo sferos aktualumo požiūriu.

satisfaction, preservation of personality’s individuality. According to I. G. Senin (1998), one and the same person has to carry out various functions, different types of activities, play certain social roles. However, these peculiarities have similarities and can be grouped as follows: professional life; learning and endeavour of educatedness; family life; social life; hobbies. These main life spheres can be named the first construct of the diagnostic study. It is purposeful to note that every terminal value manifesting itself at one or another level in all named life spheres determines implementation of certain terminal values. Therefore, life spheres influencing implementation of values at the highest level are most significant. This enabled us to name the second diagnostic construct of this research: significance of a certain life sphere as a source of implementation of one or another terminal value. The questionnaire encompasses five life spheres and eight terminal values. It is drawn up so that every identified value will be reflected by two statements (Table 1). Their significance is assessed by points from 1 to 5 (does not have any significance – 1; has small significance – 2, has certain significance – 3; is significant – 4; very significant – 5). Every of the five most important life spheres is reflected by 16 statements. These are analysed with regard to both identified value and relevance of a certain life sphere.

Lota Bobrova Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse

1 lentelė. Teiginiai vertybinių orientacijų reikšmingumui nustatyti Table 1. Statements for Identification of Significance of Value Orientations Vertybių pasireiškimo sritis / Sphere of value manifestation

Vertybės profesiniame gyvenime / Values in professional life

Vertybės ir išsilavinimas / Values and educatedne

Vertybės šeimoje / Values in the family

Vertybės visuomeninėje veikloje / Values in social activities

Vertybės laisvalaikio užsiėmimuose / Values at leisure sessions

5–20 teiginys / statement

21–36 teiginys / statement

37–52 teiginys / statement

53–68 teiginys / statement

69–84 teiginys / statement

Prestižas Prestige

8, 15

22, 32

37, 46

58, 67

71, 81

Materialinė padėtis Material status

9, 17

24, 36

38, 48

54, 62

74, 78

Kreatyvumas Creativity

19, 20

27, 21

47, 52

60, 63

73, 80

Aktyvūs socialiniai kontaktai Active social contacts

7, 13

26, 31

44, 50

57, 66

69, 77

Saviugda Self-development

11, 18

25, 28

43,45

56, 65

75, 83

Pasiekimai Achievements

5, 14

29, 34

40, 41

59, 68

70, 84

Dvasinis pasitenkinimas Spiritual satisfaction

6, 12

30, 35

39, 51

53, 61

76, 79

Individualumo išsaugojimas Preservation of individuality

9, 16

23, 33

42, 49

55, 64

72, 82

Terminalinės vertybės / Terminal values

Šių metodikoje pateiktų vertybių subskalių tinkamumui įvertinti pasitelktas Cronbach alfa koeficiento rodiklis, kurio reikšmės – nuo 0,61 iki 0,73 (2 lentelė); gyvenimo sričių subskalių tinkamumo Cronbach alfa koeficiento rodiklio reikšmės – atitinkamai nuo 0, 71 iki 0,79. Klausimyno tikslingumo (validumo) metodologinė charakteristika leidžia teigti, kad kiekvienos skalės konsistencijos koeficientai patikimi, ir tai rodo šių skalių tinkamumą. Tyrimo duomenys analizuoti šiais aprašomosios statistikos rodikliais: vidurkiu (X), standartiniu nuokrypiu (SD) ir procentiniais dažniais. Požymių skirtumui įvertinti vartotas parametrinis Stjudento kriterijus nepriklausomoms imtims (Čekanavičius, Murauskas, 2001). Skirtumai laikytini reikšmingais, kai kriterijaus p – reikšmė mažesnė už nustatytą reikšmingumo lygmenį (0,05). Tyrimo duo-

To evaluate suitability of given subscales of values the indicator of Cronbach alfa coefficient was employed, the scores of which are from 0,61 to 0,73 (Table 2); scores of indicator of Cronbach alfa coefficient of suitability of life spheres subscales – correspondingly from 0,71 to 0,79. Methodological characteristic of purposefulness of the questionnaire (validity) enables to state that consistency coefficients of every scale are reliable and this demonstrates reliability of these scales. Research data were analysed using the following indicators of descriptive statistics: mean (X), standard deviation (SD) and percentage frequencies. To evaluate difference of features Student’s criterion for independent samples (Čekanavičius, Murauskas, 2001) was used. Differences were treated as significant when the value of criterion p was less than

Mokytojų ugdymas 2012

menų analizė atlikta SPSS for Windows programa (Pukėnas, 2005). Vertybinių orientacijų tyrimo organizavimas ir tiriamųjų imtis. Tyrimas vykdytas 2010 m. Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA), Vilniaus pedagoginiame unversitete (VPU, nuo 2010 metų – Lietuvos Edukologijos universitetas), Klaipėdos universitete (KU) ir Šiaulių universitete (ŠU), suderinus tai su administracijų vadovais, dėstytojais. Atsitiktinės nepriklausomos imties tūrį sudarė 444 kūno kultūros ir sporto nuolatinių studijų programų studentai (2 lentelė), nes nuolatinės studijos teikia tvirtesnį pagrindą ir kryptį socialiniams psichologiniams studento asmenybės, gyvenimo stiliaus projektavimo mechanizmams.

the identified level of significance (0,05). The analysis of research data was performed using SPSS for Windows (Pukėnas, 2005). Organisation of research into value orientations and the sample of the target group. The research was performed in 2010 at the Lithuanian Academy Physical Education (LAPE), Vilnius Pedagogical University (VPU, from 2010, Lithuanian University of Educology), Klaipėda University (KU) and Šiauliai University (ŠU), having received approval of administration representatives and lecturers. Independent random sample consisted of 444 students of full-time physical education and sports study programme (Table 2).

2 lentelė. Tyrimo dalyvių charakteristika Table 2. Characteristics of Research Participants Studijuojantys nuolatinėse studijose / Studying full-time Amžiaus grupė – iki 25 metų / Age group: under 25 Lytis / Gender Universitetas

Vyrai / Males

Kursas / Year

Moterys / Females

I kursas / year

II kursas / year

III kursas / year

IV kursas / year

Iš viso / In total

ŠU

66,0

34,0

30,0

28,0

22,0

20,0

102

23,0

68,0

32,0

29,0

19,0

25,0

27,0

104

23,0

LKKA

55,0

45,0

31,0

22,0

27,0

20,0

102

23,0

59,0

41,0

27,0

26,0

22,0

25,0

136

31,0

Iš viso / In total

275

62,0

169

38,0

130

29,0

106

24,0

106

24,0

102

23,0

444

100

Kiekybinio vertybių tyrimo atsitiktinė nepriklausoma imtis iš 444 tiriamųjų sudaryta „puokštės“ arba serijiniu principu. Šiame tyrime taikyta dvipakopė tiriamųjų atranka. Pirmiausia pagal atsitiktines lenteles buvo išrenkamos tiriamųjų grupės tų universitetų, kuriuose rengiami būsimieji kūno kultūros ir sporto specialistai, o po to buvo tiriami visi tų grupių I–IV kurso studentai.

Independent random sample consisting of 444 students was drawn up following the serial principle. Two-stage selection of the target group was applied in this research. First, following random tables, target groups were selected from the universities which train specialists of physical culture and sports and then, all first-fourth year students of these groups were researched.

Lota Bobrova Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse

Prieš tyrimą respondentams paaiškintas jo tikslas, klausimyno sudarymo metodika, duomenų analizės skelbimo sąlygos. Anketos buvo pildomos per akademinius užsiėminus. Vykdant tiriamųjų apklausą, laikytasi etinių ir teisinių tyrimo principų.

Before the research, its aim, methodology of the questionnaire, conditions of announcing analysis of data were explained to respondents. Questionnaires were filled in during academic sessions. Ethical and legal principles were followed.

Vertybinių orientacijų raiškos ypatumai amžiaus ir lyties specifiškumo aspektu Vertybės formuojasi ir bręsta labai ilgai (Malinauskas, 2010), be to, veikiamos įvairių vidinių ir išorinių veiksnių, nuolat kinta. Ypač sparti jų kaita pastebima, būtent, jaunystės laikotarpiu. Todėl kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybių kaitos tyrimai ypač aktualūs jų dinamiško gyvenimo stiliaus projektavimo kontekste. Šis tyrimas teikia galimybių išsiaiškinti vertybinių orientacijų ir pagrindinių gyvenimo sričių svarbumą studentų amžiaus (5 lentelė) ir lyties aspektu (6 lentelė). Tiriant kūno kultūros ir sporto studijų programų sudentų požiūrį į vertybes, pirmiausia atkreiptas dėmesys į jų svarbumo pripažinimą. Manoma, kad tiriamieji, skirdami vertybei tam tikrą rangą, išreiškė ir jos svarbumo pripažinimo laipsnį, o kartu ir savo požiūrį į tą ar kitą vertybę. Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybių svarbos tyrimo rezultatai parodė (3 lentelė), kad tiek I, tiek ir IV kurso studentams reikšmingiausia vertybė yra pasiekimai (vidurkio reikšmės: I kurso studentų – 36,79, IV kurso studentų – 37,54 balo). Tam, be abejonės, įtakos turi nuolatinis sportinių rezultatų siekimas sporte, aukštas savęs vertinimas. Abiejų kursų tiriamieji apytiksliai vienodą (ir itin reikšmingą) svarbumą teikia materialinei gerovei ir socialiniams kontaktams. Tyrimas parodė, kad ketvirtakursiams dvasinis pasitenkinimas yra patikimai svarbesnis (t = –2,26; p < 0,05) nei pirmakursiams. Anot I. G. Senino (1991), orientavimasis į dvasinį pasitenkinimą rodo, jog žmogui svarbu išspręsti moralinio teisingumo klausimus, užtikrinti, kad veikla būtų įdomi, nuolat keistųsi,

Peculiarities of Manifestation of Value Orientations in the Aspect of Age and Gender Specificity Values are formed and mature very long (Malinauskas, 2010); besides, they constantly change under the influence of various internal and external factors. Their change is particularly fast in youth. Therefore, research into value changes of students studying physical education and sports study programme are particularly relevant in the context of designing their dynamic lifestyle. This research provides with the possibilities to find out the importance of value orientations and key life spheres from the perspective of students’ age (Table 5) and gender (Table 6). The research focused on acknowledgement of importance of values. It is maintained that the target group, giving a certain rating to a value, expressed the degree of acknowledgement of its importance and at the same time their attitude to one or another value. Research results demonstrated (Table 3) that the most significant value was achievements (mean values: of first year students – 36,79, of fourth year students correspondingly – 37,54 points). This is of course influenced by constant pursuit of sports results and high self-assessment. The target groups of both years maintain that material welfare and social contacts are particularly significant. The research demonstrated that for fourth year students spiritual satisfaction was reliably more important (t = –2,26; p < 0,05) than for first year students. According to I. G. Senin (1991), orientation to spiritual satisfaction demonstrates that the man finds it important

Mokytojų ugdymas 2012

svarbu savo susidomėjimo objektui skirti itin daug dėmesio. Vidurkio reikšmė (34,9 balo) atskleidžia, kad visų amžiaus grupių studentai apytiksliai vienodai vertina prestižą. Statistiškai patikimų skirtumų tarp I ir IV kurso būsimųjų sporto pedagogų pagal materialinės gerovės vertinimą nenustatyta (t = –1,169; p > 0,05). Būtina pabrėžti, kad individualumo išsaugojimas yra vienodai reikšmingas tiek I, tiek ir IV kurso tiriamiesiems (vidurkio reikšmės atitinkamai –34,0 ir 34,7 balo).

to solve moral fairness issues and ensure interesting and constantly changing activities. The mean value (34,9 points) discloses that students of all age groups value prestige approximately equally. Evaluating material welfare, no statistically reliable differences between first and fourth year students were identified (t = –1,169; p > 0,05). It must be emphasised that preservation of individuality is equally important to both target groups (mean values are correspondingly 34,0 and 34,7 points).

3 lentelė. I ir IV kurso tiriamųjų vertybinų orientacijų reikšmingumas: statistiniai rodikliai Table 3. Significance of First and Fourth Year Surveyed Persons’ Value Orientations: Statistical Indicators

Terminalinės vertybės Terminal values Prestižas Prestige Materialinė gerovė Material welfare Kreatyvumas (kūrybiškumas) Creativity

Kursas Year

Vidurkio reikšmė Mean value

Standartinis nuokrypis Standard deviation

Standartinė paklaida Standard error

t kriterijaus reikšmė t criterion value

Patikimumo lygmuo p Reliability level p

130

34, 90

5,52

0,48

–1,169

0,243

102

35,68

4,46

0,44

130

35,80

5,29

0,46

102

36,70

4,42

0,43

130

36,58

5,10

0,44

102

37,36

4,49

0,44

Aktyvūs socialiniai kontaktai Active social contacts

130

35,99

5,86

0,51

102

36,42

4,35

0,43

Tobulėjimo galimybės Improvement possibilities

130

34,73

6,19

0,54

102

35,52

4,83

0,47

Pasiekimai Achievements

130

36,79

5,21

0,45

102

37,54

4,14

0,41

130

33,62

5,25

0,46

Dvasinis pasitenkinimas Spiritual satisfaction Individualumo i saugojimas Preservation of individuality

102

35,09

4,47

0,44

130

34,06

5,10

0,44

102

34,71

5,04

0,49

p > 0,05 –1,388

0,166 p > 0,05

–1,214

0.226 p > 0,05

–0,617

0, 538 p > 0,05

–1,061

0, 290 p > 0,05

–1,198

0,232 p > 0,05

–2,261

0,025 p < 0,05

–0,962

0,337 P > 0,05

Lota Bobrova Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse

Analizuojant vertybių svarbą lyties specifiškumo aspektu (4lentelė), nustatyta, kad tiek moterims, tiek vyrams vienodai svarbi tobulėjimo galimybė (t = –1,83; p < 005), individualumo išsaugojimas (t = –0,99; p > 0,05), dvasinis pasitenkinimas (t = – 1,12; p > 0,05). Patikimu skirtumu moterims, lyginant su vyrais, yra svarbesnis prestižas (t = –2,53; p < 0,05), pasireiškiantis siekiu turėti darbą ar visuomenėje vertinamą profesiją; materialinė gerovė (t = –2,35; p < 0,05), garantuojanti aukštą darbo užmokestį bei kitus tos gerovės būdus; kreatyvumas (t = –4,06; p < 0,001), pasireiškiantis pastangomis naujais kūrybos elementais praturtinti / papildyti savo gyvenimą, profesinės veiklos pokyčius; aktyvūs socialiniai kontaktai (t = –2,107; p < 0,05) ir pasiekimai (t = –2,47; p < 0,05).

Analysing the importance of values in the aspect of gender specificity (Table 4), it was identified that improvement possibility (t = –1,83; p < 005), preservation of individuality (t = –0,99; p > 0,05) and spiritual satisfaction (t = – 1,12; p > 0,05) were equally important for both women and men whilst prestige (t = –2,53; p < 0,05), manifesting itself by pursue to have a job or a profession that is valued in the society; material welfare (t = –2,35; p < 0,05), ensuring high salary and other ways of that welfare; creativity (t = –4,06; p < 0,001), manifesting itself by efforts to enrich/ supplement their lives, changes in professional activities with new creative elements; active social contacts (t = –2,107; p < 0,05) and achievements (t = –2,47; p < 0,05) were more important for women than men by reliable differences.

4 lentelė. Skirtingų lyčių tiriamųjų vertybinių orientacijų struktūra ir reikšmingumas: statistiniai rodikliai Table 4. Structure and Significance of the Value Orientations of Different Genders of Surveyed Persons: Statistical Indicators

Vidurkio reikšmė Mean value

Standartinis nuokrypis Standard deviation

Standartinė paklaida Standard error

t kriterijaus reikšmė t criterion value

Patikimumo lygmuo p Reliability level p

Vyrai /Males

275

35,17

4,90

0,29

–2,538

0, 012

Moterys / Females

169

36,38

4,88

0,37

Vyrai / Males

275

36,25

4,95

0,29

Moterys / Females

169

37,38

4,81

0,37

Kreatyvumas (kūrybiškumas) Active social contacts

Vyrai / Males

275

36,69

5,00

0,30

Moterys / Females

169

38,58

4,36

0,33

Aktyvūs socialiniai kontaktai Active social contacts

Vyrai / Males

275

36,10

5,00

0,30

Moterys / Females

169

37,08

4,37

0,33

Tobulėjimo galimybės Improvement possibilities

Vyrai / Males

275

35,05

5,44

0,32

Moterys / Females

169

36,00

5,07

0,39

Vyrai / Males

275

37,04

4,68

0,28

Moterys / Females

169

38,14

4,43

0,34

Terminalinės vertybės Terminal values Prestižas Prestige Materialinė gerovė Material welfare

Pasiekimai Achievements

Lytis Gender

p < 0,05 –2,359

0, 019 p < 0,05

–4,064

.000 p < 0,001

– 2,107

0, 036 p < 0,05

– 1, 833

0, 067 p > 0,05

–2,471

0.014 p < 0,05

Mokytojų ugdymas 2012

4 lentelės tęsinys Continued of the Table 4

Terminalinės vertybės Terminal values

Lytis Gender

Vidurkio reikšmė Mean value

Standartinis nuokrypis Standard deviation

Standartinė paklaida Standard error

t kriterijaus reikšmė t criterion value

Patikimumo lygmuo p Reliability level p

–1,126

0, 261

Dvasinis pasitenkinimas Spiritual satisfaction

Vyrai / Males

275

34,52

4,83

0,29

Moterys / Females

169

35,05

4,77

0,36

Individualumo išsaugojimas Preservation of individuality

Vyrai / Males

34,45

5,08

0,30

Moterys / Females

275 169

34,95

Svarbiausių gyvenimo sričių prioritetiškumo amžiaus aspektu (5 lentelė) analizė leidžia teigti, kad profesinis gyvenimas, kuriam skiriama reikšmingiausia (kaip ir pomėgiams) vieta tarp pagrindinių gyvenimo sričių, IV kurso tyrimo dalyviams yra patikimai (t = –2,16; p < 0,05) svarbesnis nei I kurso šių studijų programų studentams. Galima daryti prielaidą, kad vyresniųjų kursų studentams išsilavinimas tampa instrumentine vertybe, padedančia siekti gyvenimo tikslų, savęs realizavimo. Pomėgių sritis (laisvalaikis) IV kurso tiriamiesiems yra patikimai (t = –2,19; p < 0,05) svarbesnė nei pirmakursiams. Mokymasis ir išsilavinimas, šeima ir visuomeninis gyvenimas yra vienodai svarbūs abiejų tiriamųjų grupių studentams. Ištyrus skirtingų lyčių kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų gyvenimo sričių svarbą (6 lentelė), akivaizdu, kad profesinė sritis moterims yra patikimai (t = –3,71; p < 0,001) svarbesnė nei vyrams. Galima teigti, kad moterys itin daug dėmesio skiria būsimai profesinei veiklai, suvokdamos, kad ji yra žmogaus gyvenimo esmė. Tyrimas parodė, kad ir mokymosi sritis tririamosioms yra patikimai (t = –2,66; p < 0,01) svarbesnė, lyginant su jų bendrakursiais vyrais. Šis faktas atpindi dažnesnį studenčių siekį kelti savo išsilavinimo lygį, plėsti akiratį.

5,15

0,39

p > 0,05 –0,990

0, 323 p > 0,05

The analysis of priorities of main life spheres in the aspect of age (Table 5) enables to state that professional life, which is given the most significant place (like hobbies), for fourth year students is reliably (t = –2,16; p < 0,05) more important than for first year students. It can be assumed that for senior students educatedness becomes an instrumental value that helps to seek life goals and self-actualisation. The area of hobbies (leisure) for fourth year students is reliably (t = –2,19; p < 0,05) more important than for first year students. Learning and educatedness, family and social life are equally important for students of both target groups. Having researched the importance of life areas by gender (Table 6), it is obvious that the professional area for women is reliably (t = –3,71; p < 0,001) more important than for men. It can be stated that women pay particularly much attention to prospective professional activities, perceiving that it is the essence of human life. The research disclosed that the sphere of learning is reliably (t = –2,66; p < 0,01) more important for women, compared to their group mates men. This fact reflects female students’ more frequent objective to improve the level of educatedness and broaden their horizon.

Lota Bobrova Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse

5 lentelė. I ir IV kurso tiriamųjų gyvenimo sričių svarbos statistiniai rodikliai Table 5. Statistical Indicators of Importance of First and Fourth Year Surveyed Persons’ Life Areas Gyvenimo sritys Life areas

Profesinis gyvenimas Professional life Mokymasis ir išsilavinimas Learning and educatedness

Kursas Year

Vidurkio reikšmė Mean value

Standartinis nuokrypis Standard deviation

Standartinė paklaida Standard error

t kriterijaus reikšmė t criterion value

Patikimumo lygmuo p Level of reliability p

130

56,13

8,68

0,76

–2,159

0,032

102

58,36

6,53

0,64

130

54,72

7,29

0,63

102

55,65

6,34

0,62

Šeima Family

130

54,37

8,44

0,74

102

55,39

6,75

0,66

Visuomeninis gyvenimas Social life

130

55,30

8,53

0,74

102

56,07

6,64

0,65

130

58,10

7,58

0,66

102

60,20

6,80

0,67

Pomėgiai (laisvalaikis) Hobbies (leisure)

p < 0,05 –1,024

0,307 p > 0,05

–0,991

0,323 p > 0,05

–0,758

0,449 p> 0,05

–2,186

0,030 p < 0,05

6 lentelė. Skirtingų lyčių tiriamųjų gyvenimo sričių svarbos statistiniai rodikliai Table 6. Statistical Indicators of Importance of Life Areas of Surveyed Persons by Genders

Gyvenimo sritys Life areas

Profesinis gyvenimas Professional life Mokymasis ir išsilavinimas Learning and educatedness Šeima Family Visuomeninis gyvenimas Social life Pomėgiai (laisvalaikis) Hobbies (leisure)

Vidurkio reikšmė Mean value

Standartinis nuokrypis Standard deviation

Standartinė paklaida Standard error

t kriterijaus reikšmė t criterion value

Patikimumo lygmuo p Level of reliability p

Vyrai Males

275

56,97

7,60

0,45

–3,715

0,000

Moterys Females

169

59,71

7,45

0,57

Vyrai Males

275

55,05

6,88

0,41

Moterys Females

169

56,83

6,77

0,52

Vyrai Males

275

55,34

7,67

0,46

Moterys Females

169

55,37

7,05

0,54

Vyrai Males

275

55,46

7,51

0,45

Moterys Females

169

57,20

6,60

0,50

Vyrai Males

275

58,97

7,04

0,42

Moterys Females

169

60,96

6,95

0,53

Lytis Gender

p < 0,001 –2,660

0,008 p < 0,01

–0,46

0,964 P > 0,05

–2,473

0,014 p < 0,05

–2,900

0,004 p < 0,01

Mokytojų ugdymas 2012

Visuomeninio gyvenimo sritis moterims, lyginant su vyrais, patikimu skirtumu (t = –2,47; p < 0,05) taip pat yra svarbesnė. Vadinasi, vyrai skiria mažiau dėmesio visuomeninio gyvenimo problemoms. Didesnę svarbą laisvalaikiui patikimu skirtumu (t = –2,90; p < 0,01) teikia moterys. Tik šeiminio gyvenimo sritį pagal jos svarbumą tiek vyrai, tiek moterys vertina vienodai. Vertybinių orientacijų struktūra ir gyvenimo sričių prioritetiškumas amžiaus ir lyties aspektu Išskirtinį šio tyrimo mokslinį interesą sužadino labai aukšti vertybių bei gyvenimo sričių įvertinimo rodikliai, konstatuojantys, kuri vertybė ar sritis iš tikrųjų yra prioritetinė. Apskaičiuota, kiek procentų skirtingos lyties ir amžiaus tiriamųjų reikšmingai (t. y. 40–50 balų vertybėms ir 64–80 balų gyvenimo sritims) įvertino kiekvieną vertybę ar sritį. Vertybių dinamika atskleista ranguojant jas nuo pirmos (svarbiausios) iki aštuntos (mažiausiai svarbios). Tyrimo duomenys parodė (7 lentelė), jog tiek I (32 %), tiek IV (35 %) kursų kūno kultūros ir sporto studijų programų studentai pirmenybę teikia pasiekimų ir kūrybingumo vertybėms, kurios rangavimo skalėje užima aukščiausias pakopas, būtent, 1-ą ir ir 2-ą vietas. Galima teigti, kad tiriamieji siekia save realizuoti kūrybiniais gebėjimais, suinteresuoti visų savo gyvenimo sričių pozityviais pokyčiais. Dėmesio vertas faktas, kad pirmakursiams kur kas svarbesnės atrodo tobulėjimo galimybės (3-oji vieta), lyginant su ketvirtakursiais (6-oji vieta). Tai rodo, kad pirmojo kurso studentai siekia pažinti save, savo charakterio ypatumus, gebėjimus. Tikėtina, kad studijų procese jie sieks tobulėti, maksimaliai išnaudoti visas potencialias galimybes. Nelauktai išryškėjo, kad studentai prioritetiškais nelaiko dvasinį pasitenkinimą ir individualumo išsaugojimą bei aktyvų socialinį bendravimą. Tiriamieji, matyt, menkai siekia moralinio pasitenkinimo

The sphere of social life by reliable difference (t = –2,47; p < 0,05) is more important for women compared for men. Hence, men pay less attention to social life problems. More importance to leisure is attached by women by reliable difference (t = –2,90; p < 0,01). It is only the sphere of family that is equally evaluated by men and women. Structure of Value Orientations and Priorities of Life Spheres with regard to Age and Gender Exceptional scientific interest was aroused by very high indicators of values and life spheres demonstrating which value or sphere is really prioritised. It was calculated what percentage of different genders and ages significantly (i.e. 40-50 points for values and 64–80 points for life spheres) evaluated every value or sphere. Dynamics of values was disclosed grading them from the first (the most important) to the eight (the least important). Research data demonstrated (Table 7) that both first (32 %) and fourth (35 %) year students prioritised values of achievements and creativity, which in the rating scale occupy the highest stages, namely 1 and 2 places. It can be stated that the target group seeks self-actualisation through their creative abilities, are interested in positive changes in all life spheres. It should be noted that first year students find improvement possibilities much more important (3 place) than fourth year students (6 place). This shows that first year students seek to cognate themselves, peculiarities of their character, abilities. It is likely that they will seek improvement in the study process and try to maximally use all potential possibilities. It was unexpected to find out that students did not prioritise spiritual satisfaction, preservation of individuality and active social communication. Most probably the target group poorly seeks moral satisfaction in main life spheres; it is not important for them to do what is interesting and what provides

Lota Bobrova Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse

pagrindinėse gyvenimo sferose, jiems nėra svarbu daryti tai, kas įdomu ir teikia pasitenkinimą. Šią prielaidą patvirtina tai, kad turtinis / piniginis siekinys, lyginant su dvasinėmis ir kitomis analogiškomis vertybėmis, užima gana aukštą – ketvirtą vietą tarp IV kurso studentų ir penktąją vietą tarp I kurso studentų. Tai atspindi geros materialinės padėties viziją. Galima teigti, kad tiriamieji neabejoja, jog materialinė gerovė yra pagrindinė sąlyga gyvenimo pilnatvei. Tokią materialinę padėtį jie suvokia kaip savigarbos ir savivertės pagrindą. Apskritai duomenys rodo, kad statistiškai patikimų skirtumų skalėje tarp I ir IV kurso studentų nenustatyta.

satisfaction. This assumption is confirmed by property/monetary objective, compared to spiritual and other analogous values; it occupies quite high fourth place among fourth year students and fifth place among first year students. This reflects the vision of good material status. It can be stated that the target group does not doubt that material welfare is the main condition of fullness of life. They perceive such material status as a foundation of self-respect. In general, data demonstrate that no statistically reliable differences in the scale between first and fourth year students were identified.

7 lentelė. I ir IV kurso tiriamųjų pasiskirstymas pagal pagrindinių vertybių svarbą (procentais) ir vertybių rangus Table 7. Distribution of First and Fourth Year Surveyed Persons with regard to Importance of Main Values (percentages) and their Ratings

Vertybės Values

I kursas / year

IV kursas / year

t kriterijaus reikšmė ir patikimumo lygmuo t criterion value and reliability level

Kreatyvumas (kūrybingumas) Creativity

32 %

35 %

–0,48; p > 0,05

Pasiekimai Achievements

30 %

32 %

–0,33; p > 0,05

Tobulėjimo galimybės Improvement possibilities

28 %

21 %

1,24; p > 0,05

Prestižas Prestige

25 %

28 %

–0,51; p > 0,05

Materialinė gerovė Material welfare

22 %

26 %

–0,71; p > 0,05

Aktyvus socialinis bendravimas Active social communication

19 %

25 %

–1,09; p > 0,05

Dvasinis pasitenkinimas Spiritual satisfaction

15 %

18 %

–0,61; p > 0,05

Individualybės išsaugojimas Preservation of individuality

12 %

19 %

–1,45; p > 0,05

Analizuojant vertybinių orientacijų hierarchiją bei svarbiausių gyvenimo sričių prioritetiškumą lyties aspektu (8 lentelė), išaiškėjo, kad vyrams labai svarbu pasiekti aukštų savo veiklos rezultatų, gebėti lavinti turimus įgūdžius ir mokėjimus, kryptingai siekti asmeninio tobulėjimo (3-oji vieta rangavimo skalėje).

Analysing the hierarchy of value orientations and priorities of main life spheres from the perspective of gender (Table 8), it was found that for men it was very important to achieve high activity results, be able to develop existing skills and proficiencies, purposefully seek personal improvement (3 place). Meanwhile women most favourably evaluate creativity, slightly worse, achievements (2 and 3 places).

Mokytojų ugdymas 2012

Tuo tarpu moterys palankiausiai vertina kreatyvumą, kiek prasčiau pasiekimus (2-oji ir 3-ioji rangų vietos). Netikėta, kad moterys indiferentiškai vertina tobulėjimo galimybes, rangų lentelėje tam skirdamos tik 6-ąją vietą. Prestižo vertybė tiek vyrams, tiek moterims svarbi: vyrų vertinimų skalėje 4-oji vieta, o moterų – 5-oji. Gana aukštą vietą vertybių rangavimo eilėje moterys skyrė materialiniams dalykams, kurie pagal savo svarbą atsiduria lygiagrečiai su pasiekimų vertybe. (2-oji – 3-oji vietos). Vyrams materialinės vertybės ne tiek svarbios (5-oji vieta). Moterys daug balų skyrė vertindamos aktyvų socialinį bendravimą (4-oji vieta), tuo tarpu vyrai tam teikė žymiai mažiau dėmesio (6-oji vieta). Tiek moterys, tiek vyrai neteikia reikšmės individualumui išsaugoti – ši vertybė rangų lentelėje atsidūrė priešpaskutinėje vietoje. Išryškėjo menka studentų orientacija į dvasinį pasitenkinimą.

It was unexpected that women were indifferent to improvement possibilities (6 place). The value of prestige is important both for men and women (4 and 5 place correspondingly). Women gave quite a high place to material things (2 place) and achievements (3 place). Material values are not that important for men (5 place). Women gave many points to active social communication (4 place), meanwhile men paid significantly less attention to it (6 place). Both women and men do not treat preservation of individuality as important; students’ poor orientation to spiritual satisfaction showed up.

8 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas lyties aspektu pagal pagrindinių vertybių svarbą (procentais) ir jų rangus Table 8. Distribution of Surveyed Persons with regard to Importance of Main Values by Genders (percentages) and their Ratings

Vertybės Values

Vyrai Males

t kriterijaus reikšmė ir patikimumo lygmuo t criterion value and reliability level

Moterys Females

Pasiekimai Achievements

33 %

1–2

35 %

2–3

–0,43; p > 0,05

Kreatyvumas (kūrybiškumas) Creativity

33 %

1–2

44 %

–2,31; p < 0,05

Tobulėjimo galimybės Improvement possibilities

22 %

21 %

0,25; p > 0,05

Prestižas Prestige

21 %

29 %

–1,87; p > 0,05

Materialinė gerovė Material welfare

20 %

35 %

2–3

–3,42; p < 0,01

Aktyvus socialinis bendravimas Active social communication

18 %

31 %

–3,06; p < 0,01

Individualumo išsaugojimas Preservation of individuality

16 %

18 %

–0,54; p > 0,05

Dvasinis pasitenkinimas Spiritual satisfaction

15 %

16 %

0,28; p > 0,05

Lota Bobrova Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse

Analizuojant kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų sklaidą pagal pagrindinių gyvenimo sričių svarbą ir jų rangus (9 lentelė), statistiškai patikimų skirtumų tarp I ir IV kurso studentų nenustatyta. Svarbiausia gyvenimo sritis (1-oji vieta) abiejų amžiaus grupių studentams – pomėgiai (t = –1,49; p > 0,05). Antrąją vietą pagal svarbumą užima profesija. Pirmakursiai pagrindinių sričių hierarchijoje šeimą vertina šiek tiek geriau (3-oji vieta), lyginant su ketvirtakursiais (4-oji ir 5-oji vietos).

Analysing spread of students studying physical education and sports study programme with regard to main life spheres and their ratings (Table 9), no statistically reliable differences between first and fourth year students were identified. The most important life sphere (1 place) for students of both age groups is hobbies (t = – 1,49; p > 0,05). Second important sphere is profession. First year students evaluate family slightly better (3 place) than fourth year students (4 and 5 places).

9 lentelė. I ir IV kurso tiriamųjų pasiskirstymas pagal pagrindinių gyvenimo sričių svarbą (procentais) ir jų rangus Table 9. Distribution of Surveyed Persons of First and Fourth Years with regard to Importance of Main Values (percentages) and their Ratings Asmeniškai svarbiausios gyvenimo sritys Personally most important life spheres

I kursas / year

IV kursas / year

t kriterijaus reikšmė ir patikimumo lygmuo t criterion value and reliability level

Pomėgiai (laisvalaikis) Hobbies (leisure)

25 %

34 %

–1,49; p > 0,05

Profesija Profession

24 %

0,00; p > 0,05

Šeima Family

15 %

11 %

4–5

0,91; p > 0,05

Visuomeninis gyvenimas Social life

14 %

13 %

0,22; p > 0,05

Mokymasis ir išsilavinimas Learning and educatedness

12 %

11 %

4–5

0,24; p > 0,05

Visuomeniniam gyvenimui svarbesnę prasmę (3-oji vieta) teikia baigiamojo kurso studentai, lyginant su pirmakursiais (4-oji vieta). Mažiausiai balų, ranguodami gyvenimo sritis, pirmakursiai skyrė mokymuisi ir išsilavinimui (5-oji vieta) Ketvirtojo kurso studentai šią gyvenimo sritį vertina analogiškai kaip ir šeimą, abiems vertybėms hierachinėje struktūroje suteikdami ketvirtąją – penktąją vietas. Analizuojant skirtingos lyties kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų sklaidą pagal pagrindinių gyvenimo sričių svarbą ir tų sričių rangus (10 lentelė), išryškėjo, kad moterys, lyginant su vyrais, patikimu skirtumu svarbiomis laiko visas gyvenimo sritis,

Social life is more important for final year students (3 place), compared first year students (4 place). First year students gave least points to learning and educatedness (5 place). Fourth year students evaluate this life sphere similarly, like family, giving fourthfifth places to both values. Analysing students’ spread by gender with regard to main life spheres and ratings of these spheres (Table 10), it was found that women more than men by reliable difference treated all life spheres as important, except for family. Comparing distribution of life spheres in the general hierarchic structure, the situation is nearly identical to the one that was explained

Mokytojų ugdymas 2012

išskyrus šeimą. Lyginant gyvenimo sričių išsidėstymą bendroje hierachinėje struktūroje, stebima beveik identiška situacija, kuri buvo išaiškinta analizuojant šiuos rodiklius amžiaus aspektu: reikšmingiausia gyvenimo sritis – pomėgiai (laisvalaikis). Tai leidžia teigti, kad studentai daug laiko skiria savo pomėgiams, tarp jų ir sportui, kitaip neįsivaizduodami pilnaverčio gyvenimo. Didelės reikšmės tirtiems studentams turi ir profesinio gyvenimo sritis (2-oji vieta). Netikėta, kad vyrai (3-ioji vieta), jų atsakymus lyginant su moterų (5-oji vieta), labiau vertina šeiminio gyvenimo sritį. Mokymosi ir išsilavinimo sritis, vyrų vertinimu, atsiduria žemiausioje hierarchijos pakopoje (5-oji vieta), moterų – atitinkamai 4-oje vietoje.

analysing these indicators in the aspect of age: the most significant life sphere is hobbies (leisure). This enables to state that students allocate much time for their hobbies, including sport, otherwise not imagining their fullfledged life. The sphere of professional life (2 place) is significant to surveyed students. It was unexpected that men (3 place) comparing to women (5 place) appreciate the sphere family life more. Men give the lowest, fifth place to the sphere of learning and educatedness; women, the fourth place.

10 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas lyties aspektu pagal pagrindinių gyvenimo sričių svarbą (procentais) ir jų rangus Table 10. Distribution of Surveyed Persons by Gender with regard to Importance of Main Life Spheres (percentages) and their Ratings Asmeniškai svarbiausios gyvenimo sritys Personally most important life spheres

Vyrai Males

t kriterijaus reikšmė ir patikimumo lygmuo t criterion value and reliability level

Moterys Female

Pomėgiai (laisvalaikis) Hobbies (leisure)

25 %

39 %

–3,06; p < 0,01

Profesija Profession

19 %

34 %

–3,45; p < 0,01

Šeima Family

14 %

12 %

0,61; p > 0,05

Visuomeninis gyvenimas Social life

11 %

18 %

–2,47; p < 0,05

Mokymasis ir išsilavinimas Learning and educatedness

17 %

–2,38; p < 0,01

Taigi, gyvenimo sričių ir terminalinių vertybių tyrimas atskleidė apklausos dalyvių vertybinių orientacijų struktūrą, kryptingumą, raiškos laipsnį. Tuo pagrindu atsirado galimybė išskirti studentų vertybinių orientacijų sistemai būdingą pragmatinių ir hedonistinių vertybių raiškos kryptingumą. Daliai studentų artimos sociocentrinių vertybių sistemos, iš kurių jie renkasi sau priimtiniausias.

Thus, the research into life spheres and terminal values disclosed the structure of value orientations of survey participants, purposefulness, and degree of manifestation. Based on that, this enabled to distinguish purposefulness of manifestation of pragmatic and hedonistic values characteristic to the system of students’ value orientation. For part of students systems of sociocentric values, from which they choose the most acceptable ones, are close.

Lota Bobrova Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse

Išvados Vertybinėms orientacijoms, kaip ypatingoms būsimųjų kūno kultūros ir sporto specialistų asmenybės savybėms, būdinga tam tikra turinio struktūra, jungianti šiuos komponentus: profesinį gyvenimą, mokymą ir lavinimąsi, gyvenimą šeimoje, visuomeninį gyvenimą, laisvalaikį ir pomėgius. Sportinės veiklos specifiškumas daro realią įtaką asmenybės vertybinių orientacijų struktūrai, kuri akademinių studijų procese keičiasi išsaugodama specifinius, su sportine veikla susijusius, ypatumus. Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybių svarbos tyrimo rezultatai parodė, kad tiek I, tiek ir IV kurso studentams reikšmingiausia vertybė yra pasiekimai. Abiejų kursų tiriamieji apytiksliai vienodą (ir itin reikšmingą) svarbumą teikia materialinei gerovei ir socialiniams kontaktams. Ketvirtakursiams dvasinis pasitenkinimas yra patikimai svarbesnis nei pirmakursiams. Tiek moterims, tiek vyrams vienodai svarbi tobulėjimo galimybė, individualumo išsaugojimas, dvasinis pasitenkinimas. Patikimu skirtumu moterims, lyginant su vyrais, yra svarbesnis siekis turėti darbą ar visuomenėje vertinamą profesiją; materialinė gerovė, garantuojanti aukštą darbo užmokestį bei kitus tos gerovės būdus; kreatyvumas, pasireiškiantis pastangomis naujais kūrybos elementais praturtinti / papildyti savo gyvenimą, profesinės veiklos pokyčius bei aktyvūs socialiniai kontaktai. Analizuojant studentų sklaidą pagal pagrindinių gyvenimo sričių svarbą ir jų rangus, statistiškai patikimų skirtumų tarp I ir IV kurso studentų nenustatyta. Reikšmingiausios gyvenimo sritys – pomėgiai ir išsilavinimo siekimas, lemiantis profesinio gyvenimo planavimą ir kitus svarbiausius gyvenimiškus orientyrus, pavyzdžiui, aukšto statuso siekimą. Išsilavini-

Conclusions Value orientations as peculiar personality features of prospective specialists of physical education and sport are characterised by a certain structure of content, linking these components: professional life, teaching and development, life in a family, social life, leisure and hobbies. Specificity of sports activities actually influences the structure of value orientations of the personality, which during the academic studies changes, preserving specific peculiarities related to sports activities. Results of the research into importance of values of students studying physical education and sports study programmes demonstrated that both first and fourth year students maintained that the most significant value was achievements. Target groups of both years attach approximately the same (and particularly significant) importance to material welfare and social contacts. For fourth year students spiritual satisfaction is reliably more important than for first year students. The possibility of improvement, preservation of individuality and spiritual satisfaction are equally important both for women and men. By significant difference women, compared to men, find it more important to have a job or a profession that is appreciated in the society; material welfare, ensuring high salary and other ways of that welfare; creativity, manifesting itself by efforts to enrich/supplement one’s life and changes in professional activities with new creative elements; and active social contacts. Analysing students’ spread according to importance of main life spheres and their ratings, no statistically reliable differences between first and fourth year students were identified. The most significant life spheres are hobbies and endeavour of educatedness, determining planning of professional life and other important life landmarks, for example

100

Mokytojų ugdymas 2012

endeavour of high status. Educatedness is treated as an important investment in values of professional life, career endeavours, acquisition of high status. Evaluating spread of students of physical education and sports study programmes by genders with regard to importance of main life spheres and their ratings, no essential differences between men and women were noticed, except for the fact that men appreciate the sphere of family life more than women.

mas traktuojamas kaip svarbi investicija į profesinio gyvenimo vertybes, karjeros siekius, aukšto statuso įgijimą. Vertinant skirtingos lyties kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų sklaidą pagal pagrindinių gyvenimo sričių svarbą ir tų sričių rangus, esminių skirtumų tarp moterų ir vyrų nepastebėta, išskyrus tai, kad vyrai, jų atsakymus lyginant su moterų, labiau vertina šeimos gyvenimo sritį.

Literatūra Allport, G. W. (1998 b). Tapsmas. Vilnius: Vaga. Astra, L. (1993). Gyvenimo laikas. Vilnius: Pradai. Barkauskaitė, M., Gribniakas, V. (2007). Aukštojo išsilavinimo aksiologinis aspektas. Pedagogika, 86, p. 7–14. Bitinas, B. (2010). Gyvenimas ugdymo verpetuose. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Bottenburg, M. (2005). The bonding and bridging power of university sports. FISU conference. Universiade proceedings. Irmir, p. 23–26. Chaney, D. (1996). Lifestyles. London and New York: Routlegle. Čekanavičius, V., Murauskas, G. (2001). Statistika ir jos taikymai. I dalis. Vilnius: TEV. Čiužas, A., Ratkevičienė, V. (2000). Vertybinių jaunimo orientacijų tyrimai Lietuvoje. Sociologija: praeitis ir dabartis. Mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, p. 19–25. Čiužas, A. (2001). Besimokančio jaunimo vertybinės orientacijos. Lietuvos sociologija amžių sandūroje (straipsnių rinkinys). Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Lietuvos sociologų draugija, Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija. Vilnius: UAB „Karminas“, p. 99–107. Daukilas, S., Dumčienė, A. (2006). Fizinės kompetencijos ugdymas. Sveikatos mokslai. 6, p. 585–589. Giddens, A. (2005). Sociologija. Kaunas: UAB „Poligrafija ir informatika“. Jovaiša, L. (2009). Gyvenimo sėkmės ugdymas. Vilnius: Agora. Juodeikienė, S. (2004). Paauglių dorovinių vertybių fenomenologija šiandieninėje visuomenėje.

•

References Socialinis ugdymas: socialinė pedagoginė teorija ir praktika. Knyga III. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Kazlauskienė, A. (2001). Ekonominės migracijos raida Europoje ir Lietuvoje. Sociologija: praeitis, dabartis, perspektyvos (mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga). Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija, p. 29–36. Kuzmickas, B. (2001). Laimė, asmenybė, vertybės. Vilnius: Mintis. Malinauskas, R. (2010). Taikomoji sporto psichologija: vadovėlis. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija. Meidus, L., Ivoškienė, V., Pečiūra, J. (2011). Trijų universitetų studentų sportininkų grupių vertybinės orientacijos ir jų raiška. Sporto mokslas, 2 (64), 59–64. Miškinis, K. (2002). Sporto pedagogikos pagrindai. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija. Pukėnas, K. (2005). Sportinių tyrimų duomenų analizė SPSS programa: mokomoji knyga. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija. Rokeach, M. (1976). The Nature of Human Values and Value System. In: Current Perspectives in

Social Psychology. New York: University Press. Rokeach, M. (1979). Understanding Human Values. London. Šukys, S. (2001). Sportinė veikla kaip paauglių vertybinių orientacijų, asmenybės savybių ir socialinio elgesio formavimosi veiksnys. Daktaro disertacija. Kaunas: Lietuvos

Lota Bobrova Kūno kultūros ir sporto studijų programų studentų vertybinių orientacijų sistemos raiška pagrindinėse gyvenimo srityse

kūno kultūros akademija. Tamošauskas, P. (2000). Humanistiškai orientuotas studentų fizinis ugdymas. Monogrfija. Vilnius: Technika. Tilindienė, I. (2000). Sportinė veikla kaip paauglio santykio su savimi formavimosi sąlyga. Daktaro disertacija. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija.

Zaclona, Z. (2007). Nauji iššūkiai modernios mokyklos mokytojui. Mokytojų rengimas, 8, p. 20–25. Сенин, И. Г. (1998). Разработка модифицированного варианта «Опросника тер минальных ценностей». Психология и практика: Ежегодник РПО. 4. Вып. 2, Ярославль, c. 287– 288.

Lota Bobrova Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Šiaulių universiteto Kūno kultūros ir sporto edukologijos katedros lektorė. Moksliniai interesai: studentų vertybinės orientacijos, gyvenimo stiliaus ypatumai, pedagogų rengimas.

Doctor of Social Sciences (Education Studies), Junior lecturer of Department of Physical Education and Sports Educology of Šiauliai University. Research interests: students’ value orientations, lifestyle peculiarities, teacher training.

Address: P. Višinskio Str. 25, LT-76351 Šiauliai, Lithuania E-mail: lotamadrid@gmail.com

101

102

Mokytojų ugdymas 2012

ISNN 1822−119X Mokytojų ugdymas. 2012. Nr. 18 (1), 102–116 Teacher Education. 2012. Nr. 18 (1), 102–116

Jūratė Daugėlienė, Diana Strakšienė Šiaulių universitetas • Šiauliai University

BŪSIMŲJŲ MUZIKOS MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į MUZIKINĖS IMPROVIZACIJOS PANAUDOJIMO GALIMYBES UGDANT(-IS) KŪRYBIŠKUMĄ

Anotacija Straipsnyje atskleidžiama muzikos improvizacijos samprata, analizuojamas būsimųjų muzikos mokytojų požiūris į improvizavimo teikiamas galimybes ugdant kūrybiškumą. Empirinėje dalyje pristatomi bandomojo tyrimo rezultatai, atskleidžiantys universitete studijuojančių muzikos pedagogikos bakalauro studentų improvizavimo, kūrybiškumo įsivertinimo lygį, jų požiūrį į improvizacijos taikymo galimybes pedagoginėje veikloje. Pagrindiniai žodžiai: muzikos improvizacija, kūrybiškumo ugdymas. Įvadas Intensyvios švietimo kaitos sąlygomis pedagogams keliami vis aukštesni reikalavimai – keisti, tobulinti mokyklą, ugdyti asmenybes, galinčias sėkmingai veikti šiuolaikinėje visuomenėje. Neabejotinai svarbus kūrybingo mokymo(si) ir kūrybiškumo lavinimo edukaciniame procese ryšys. Aktualu tirti ir plėtoti kūrybiškumą ir kūrybą, tvirčiau susieti menines ir kūrybines disciplinas, skatinti intensyvesnį, sistemingesnį ir įvairesnį meno institucijų, aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų bendradarbiavimą (Žalioji knyga, 2010). Kūrybingumas kaip gebėjimas matyti idėjų sąsajas ir kurti naujas idėjas, originaliai mąs-

THE ATTITUDE OF FUTURE MUSIC TEACHERS TOWARDS THE POSSIBILITIES TO USE MUSICAL IMPROVISATION IN (SELF-) DEVELOPMENT OF CREATIVITY Abstract The article reveals the conception of musical improvisation, analyses the attitude of future music teachers towards the possibilities provided by improvisation in developing creativity. The empirical part presents results of the pilot research revealing the level of self-assessment in the fields of improvisation, creativity of university undergraduate students of music pedagogy as well as their attitude towards the possibilities to apply improvisation in pedagogical activities. Key words: musical improvisation, development of creativity. Introduction Under the conditions of intensive changes, pedagogues face increasing high requirements to change, perfect school, to educate personalities who are able to successfully act in contemporary society. No doubt, the link between creative teaching/learning and development of creativity in the educational process is highly important. It is relevant to investigate and develop creativity and creation, to more closely relate artistic and creative disciplines, to encourage more

Jūratė Daugėlienė, Diana Strakšienė Būsimųjų muzikos mokytojų požiūris į muzikinės improvizacijos panaudojimo galimybes ugdant(-is) kūrybiškumą

tyti, gebėti pritaikyti patirtį naujose situacijose akcentuojamos Vidurinio ugdymo bendrųjų programose (2011). Šiuolaikinių mokslininkų studijose kūrybiškumas siejamas su mąstymo laisve ir intuicija, paremta patirtimi, kūrybiniais gebėjimais, vidine motyvacija (Feldman, Sawyer, 2003). E. P. Torrance (1965) kūrybiškumą vertino kaip gebėjimą įžvelgti problemas, rasti savitą jų sprendimą, T. A. Amabile (1983) kūrybiškumą pateikia kaip sudėtingą įvairių asmenybės savybių visumą, atsiskleidžiančią sąmoningomis pastangomis. Pasak humanistinės pedagogikos atstovų A. Maslow (2006) ir C. Rogers (1989), kūrybiška asmenybė gali būti ugdoma menu, o poreikis būti kūrybiškam priklauso nuo įgimto troškimo realizuoti savo poreikius kurti. Mokslinėse studijose (Jonynienė, 1987; Petrulytė, 2001) išskiriamos kūrybiškumo tyrimų kryptys – kūrybiškos asmenybės bruožai, kūrybos rezultatas, kūrybiškumą lemiantys veiksniai, meninės ir mokslinės kūrybos proceso ypatumai. Nors meninėje (muzikinėje) kūryboje labai svarbūs aspektai yra kūrybos specifika, pobūdis, laiko ir vaizdinių sąsajos, komponavimo ir atlikimo vienovė, tačiau daugumos autorių (K. Orff 1975; C. Azzara, 2006 ir kt.) nuomone, vienas efektyvesnių kūrybinių gebėjimų skatinimo būdų yra ugdytinio įtraukimas į muzikos improvizaciją kaip į „muzikos kūrimo procesą atlikimo metu“ (Muzikos enciklopedija II, 2003, p. 15). Lietuvos muzikos pedagogikoje dėmesys kreipiamas į skirtingus muzikos improvizacijos panaudojimo aspektus bendrojo lavinimo mokykloje. Profesionalios improvizacinės muzikos rūšies – džiazo improvizacijos – teorijos ir metodikos klausimus analizavo S. Šiaučiulis (1991), L. Rimša (2000). V. Barkauskas (2007) išskyrė asociatyvinės pantonacinės improvizacijos metodikos taikymo reikšmę universitete. Deja, muzikos improvizacija, jos svarba rengiant būsimuosius muzikos mokytojus, tyrinėta nepakankamai. Nėra analizuotos muzikos improvizacijos taikymo galimybės studentų kūrybiškumo ugdymo aspektu. Su minėtais

active, systematic and diverse collaboration of art institutions, higher education institutions and research institutions (Žalioji knyga, 2010). Creativity as an ability to see the interrelations of ideas and to create new ideas, to think originally, to be able to apply experience in new situations are among the key competences being developed under the provisions of Secondary Education General Programmes (Vidurinio ugdymo bendrosios programos, 2011). In their studies, contemporary scholars relate creativity to the freedom of thinking and intuition based on experience, creative abilities, inner motivation (Feldman, Sawyer, 2003). E. P. Torrance (1965) evaluated creativity as the ability to notice the problems, to find a specific solution to them; T. A. Amabile (1983) introduces creativity as a complex unity of diverse features of a personality being revealed through conscious endeavours. According to representatives of the humanistic pedagogy, such as A. Maslow (2006) and C. Rogers (1989), a creative personality can be educated through art, and the need to be creative depends on the inborn striving to implement one’s needs to create. Scientific studies (Jonynienė, 1987; Petrulytė, 2001) single out the fields of research on creativity: features of a creative personality, result of creation, factors predetermining creativity, peculiarities of the artistic and scientific creativity process. Even though in artistic (music) creativity such aspects as specificity, character of creation, interrelations of time and images, unity of composing and performance are very important, nevertheless, many authors (K. Orff 1975; C. Azzara, 2006 etc.) hold the opinion that the involvement of a student into musical improvisation as into “the process of music creation during its performance” (Muzikos enciklopedija II, 2003, p. 15) is one of the most effective means to stimulate creative abilities. Music pedagogy in Lithuania focuses attention on different aspects of musical

103

104

Mokytojų ugdymas 2012

veiksniais siejama tyrimo problema – kaip muzikos improvizacijos panaudojimo galimybes ugdant(-is) kūrybiškumą vertina universitetinių aukštųjų mokyklų studentai. Tyrimo tikslas – ištirti būsimųjų muzikos mokytojų požiūrį į muzikinės improvizacijos teikiamas galimybes jų kūrybiškumo ugdymui(si). Tyrimo uždaviniai: teoriškai pagrįsti muzikos improvizacijos ugdomąją reikšmę; atskleisti improvizavimo panaudojant džiazo elementus prielaidas būsimųjų muzikos mokytojų kūrybiškumui ugdyti(-s); empiriškai ištirti muzikos pedagogikos specialybės studentų požiūrį į improvizacijos pritaikymo galimybes muzikinėje pedagoginėje veikloje. Muzikos improvizacijos samprata Improvizacijos terminas kilęs iš lotynų kalbos žodžio improvisus (nenumatytas, netikėtas). Improvizacija būdinga liaudies kūrybai ir kai kurioms profesionaliojo meno šakoms (Muzikos enciklopedija, II, 2003). Improvizavimas yra prasmingų muzikinių idėjų išraiška, leidžianti išreikšti savo vidinį pasaulį ir yra savaime lavinanti muzikalumą visais muzikos aspektais. Muzikalumo lavinimas improvizuojant suteikia kontekstą muzikos supratimui ją skaitant ir kuriant. Improvizacija apima muzikinio patyrimo įtraukimą, kurio metu teorinės žinios siejamos su anksčiau išmoktais dalykais. Tarp muzikos klausymosi, improvizavimo, skaitymo, rašymo ir analizavimo yra glaudus ryšys. Muzikinės improvizacijos kontekste kiekvienas šių komponentų potencialiai veikia vienas kitą (Azzara, 2006). Anot A. Farber (1996), improvizavimas yra spontaniško išradimo menas, kuris moko klausytis ir suvokti muziką, suteikia kitą požiūrį į ją, reikalauja tvarkos ir skonio, lygiai taip pat kaip ir muzikos kūrimas, atlikimas. Improvizavimas naudingas teorijai studijuoti, suteikia pagrindą mokytis kūrinių. Improvizuojant, eksperimentuojant išbandomas ne tik kompozitoriaus pateiktas būdas, bet ir kiti variantai, į originalą žvelgiama kritiškiau. S. Malcevas (Мальцев, 1991) akcentuoja akivaizdų muzikos improvi-

improvisation application in comprehensive school. The issues of theory and methods of professional improvisation music kind, i.e. jazz improvisations, were dealt with by S. Šiaučiulis (1991), L. Rimša (2000). V. Barkauskas (2007) singled out the significance of application of associative panmodal improvisation methods in university. However, musical improvisation in training future music teachers has not been sufficiently investigated. There are no analysed possibilities of application of music improvisation in the aspect of development of students’ creativity. The factors mentioned deal with the research problem which is how musical improvisation possibilities applied in (self-) development of creativity are assessed by students of university-type institutions of higher education. The aim of the research is to investigate the attitude of future music teachers towards the possibilities provided by musical improvisation for development of (self-) development of creativity. The objectives of the research: to theoretically ground the educational significance of musical improvisation; to reveal the preconditions of employment of jazz elements in improvisation for (self-) development of future music teachers’ creativity; to empirically investigate the attitude of music pedagogy speciality students towards the possibility of application of improvisation in music pedagogy activities. The conception of musical improvisation The term of improvisation comes from the Latin language word improvisus (unplanned, unexpected). Improvisation is characteristic to folk creation and some branches of professional art (Muzikos enciklopedija, II, 2003). Improvisation is expression of meaningful musical ideas enabling expression of own inner world and is developing musicianship in all aspects of music per se. Development of musicianship through improvisation provides a context for music perception while reading and creating it. Improvisation encompasses the

Jūratė Daugėlienė, Diana Strakšienė Būsimųjų muzikos mokytojų požiūris į muzikinės improvizacijos panaudojimo galimybes ugdant(-is) kūrybiškumą

zacijos ir iš anksto susidaryto mąstymo ryšį, centrinės nervų sistemos gebėjimą pagal ankstesnę patirtį modeliuoti būsimų įvykių eigą ir rezultatus. Improvizacijos metu atsiranda koreliacija tarp vidinės klausos vaizdinių ir gebėjimo atlikti muziką. Improvizacija laikoma pagrindiniu muzikavimo principu džiazo muzikoje. Džiazas gimė transformuojant Europos kompozicijos tradiciją, asimiliuojant kai kuriuos jos elementus (Rimša, 2000). Džiazo improvizacija – tai kūrybinis procesas, kur tuo pat metu susilieja komponavimas ir atlikimas. Ilgai džiazinė improvizacija buvo apibrėžiama kaip klasikinės muzikos melodinės linijos ornamentavimas (akademinė kanonizuota improvizacija). Džiazo muzikoje išskiriamos ritminės, melodinės, laisvosios, modalinės, netonalios improvizacijos rūšys. Improvizuojant vyksta temos transformavimas, varijavimas, ritminio piešinio interpretacija ir kt. Laisvoji improvizacija nebūna susieta su temos melodine medžiaga, jos neplėtoja, bet yra pagrįsta harmonijos garsais ir kartu neakordiniais tonais (Šiaučiulis, 1999). Modalinėje improvizacijoje dominuoja dermės (garsiaeilis nuo bet kurio mažorinės gamos laipsnio). Modališkumu džiaze laikomas specifinis melodinės improvizacijos santykis su harmonija. Netonali improvizacija – tai muzika be aiškaus tonacinio centro ir įprasto akordų-dermių santykio. Nors džiazo improvizacija laikoma santykinai laisva muzikavimo forma, tačiau ją sąlygoja džiazo improvizacijos kalba ir logika, intonacinis, ritminis-harmoninis kvadratas, stilistika, atlikimo maniera. S. Šiaučiulio (1999) teigimu, improvizuotojui būdingas individualus, įtikinantis, intuityvus ir greitas mąstymas. Geras improvizatorius paprastai sugeba savarankiškai sukurti konkrečiam kūriniui kelių ar net keliasdešimt kvadratų improvizaciją. Džiazo improvizacija remiasi P. Ramshaw (2006) tyrimais, kur nagrinėjamas kūrybiškas komponavimas. P. Ramshaw įrodė šios analogijos reikšmę suvokiant kūrybiškumą. Atskleisdamas improvizacijai būdingą ryšį tarp kompo-

joining of musical experience when theoretical knowledge is being related to previously learnt subjects. There is a strong connection among listening to the music, improvisation, reading, writing and analysis. In the context of musical improvisation, each of these components potentially impacts the other (Azzara, 2006). According to A. Farber (1996), improvisation is the art of spontaneous discovery which teaches to listen to and understand music, provides the other point of view towards it, requires the order and taste like creation, performance of music too. Improvisation is useful for studying theory, provides the basis for learning pieces. When improvising, experimenting, not only the way presented by a composer but also other variants are being tested, the original is being treated more critically. S. Malcev (Мальцев, 1991) emphasises the obvious relation between musical improvisation and anticipatory thinking, the ability of the central nervous system to model the proceeding of future events and results on the ground of previous experience. During improvisation, the correlation between inner audition images and the ability to perform music appears. Improvisation is treated as the major principle of music performance in jazz music. Jazz was born when transforming the European tradition of composition, assimilating some its elements (Rim a, 2000). Jazz improvisation is a creative process where simultaneously composing and performance mingle. For a long time, jazz improvisation was defined as ornamentation of a classical music melodic line (academic canonised improvisation). In jazz music, the kinds of rhythmic, melodic, free, modal, atonal improvisation are distinguished. When improvising the transformation of a theme, variation, interpretation of a rhythmic pattern etc. proceed. The free improvisation is not related to the melodic material of the theme, it is not being developed but this kind of improvisation rather is based on harmony sounds and also non-accord tones (Šiaučiulis, 1999). In modal improvisation, tunes (soundline from any step of major gamut) dominate. Modality in jazz is a specific relation between melodic improvisation and harmony. Atonal improvisation is music without a clear tonal

105

106

Mokytojų ugdymas 2012

navimo ir atlikimo, autorius pateikia jį kaip interpretavimo mechanizmą, sutapatina su H. G. Gadamerio filosofine hermeneutika: „suprasti perduodamą prasmę reiškia ne ją objektyviai atkurti, bet integruoti ją į savo patirties lauką, kuriame nuolat bendrauja praeitis ir dabartis“ (Ramshaw, 2006, p. 147). Muzikos improvizacijos taikymas muzikinėje pedagoginėje praktikoje Muzikos mokytojui be muzikinių teorinių žinių, dirigavimo, muzikos atlikimo (instrumentinio, vokalinio) įgūdžių iš natų reikalinga grojimo iš klausos, akompanavimo, improvizavimo įvairiais muzikos stiliais, kūrinių aranžavimo ir transkribavimo patirtis. Pedagoginėje praktikoje susiduriama su būtinybe akompanuoti dainoms, pjesėms ir kt. Ne visi kūriniai turi originalius akompanimentus, todėl muzikos mokytojui tenka juos kurti. Akompanavimas – tai spontaniškas procesas, kuriame ne tik sprendžiama, ką daryti, bet reikia žaibiškai prisitaikyti (Rimša, 2000). Akompanimentui greta klasikinės harmonijos, ritmikos gali būti naudojami ir džiazo improvizacijos elementai – padidinti, sumažinti akordai, septakordai ir atitinkamos dermės, „klajojantis akcentas“, sinkopės, užlaikytos natos, džiazinės stilistikos (bugi-vugi, regtaimo, svingo, bliuzo) įvairovė ir kt. Pedagoginėje praktikoje aktualūs repertuaro aranžavimo (pritaikymo įvairios sudėties mokykliniams kolektyvams) klausimai. Muzikos kūrinio transkripcija turi sąsajų su aranžuote ar instrumentuote, gali būti labiau nutolusi nuo originalo. Transkribuojant kūrinius, t. y. pritaikant juos kitokios sudėties atlikimui, negu autoriaus nurodyta, galima praturtinti teminę medžiagą, pasiekti laisvesnio kūrybinių muzikinių idėjų ir minčių plėtojimo, faktūros transformavimo naudojant džiazui būdingus netercinės sandaros ir aranžuotus akordus, ritmiką, melodiką, dermes. Melodinėje improvizacijoje naudojami ne tik pagrindiniai akordų garsai, bet ir pereinamieji bei pagalbiniai, kurie būna diatoniniai ir chro-

centre and usual relation of accords and tunes. Even though jazz improvisation is considered as relevantly free form of music performance, however, it is conditioned by the language and logic of jazz improvisation, the tonal, rhythmicharmonious square, stylistics, manner of performance. As S. Šiaučiulis (1999) puts it, an improviser is attributed with individual, suggestive, intuitive and quick thinking; a good improviser is usually able to independently create an improvisation of several or even several tens for a particular piece. P. Ramshaw (2006) refers to jazz improvisation when investigating creative composing and proving significance of this analogy in perceiving creativity. When revealing the link between composing and performance characteristic to improvisation, the author presents it as an interpretation mechanism, identifying it with the hermeneutics philosophy of H. G. Gadamer: “to understand the meaning being transferred means not to objectively reproduce it but to integrate it into the field of own experience where the past and the present are constantly communicating” (Ramshaw, 2006, p. 147). Application of musical improvisation in musical pedagogical practice Besides theoretical knowledge on music, conducting, sheet music performance (instrumental, vocal) skills, a music teacher needs to have some experience in performance aurally, accompaniment, improvisation in various music styles, arrangement and transcription of pieces. In pedagogical practice, the necessity to accompany songs, pieces etc. is faced. Not all creative pieces have original accompaniments; therefore, a music teacher has to create them. Accompaniment is a spontaneous process where not only decisions on what to do are being made but also it is a must to instantly get adjusted (Rim a, 2000). Besides classical harmony, rhythm, accompaniment may employ jazz improvisation elements too, i.e. increased, decreased accords, septiaccords and appropriate tunes, “travelling emphasis”, syncopations, retained notes, diversity of jazz stylistics (boogie-woogie, ragtime, swing, blues) etc. In pedagogical practice, the issues

Jūratė Daugėlienė, Diana Strakšienė Būsimųjų muzikos mokytojų požiūris į muzikinės improvizacijos panaudojimo galimybes ugdant(-is) kūrybiškumą

matiniai. Dainuojant (iš viršaus, iš apačios) akordų laipsnius, svarbu tiksliai intonuoti ne tik akordines natas, bet ir papildomus alteruotus laipsnius, kurie gali būti atliekami „kiek aukščiau“ arba „kiek žemiau“. Atitinkamai intonuojant, t. y. dainuojant vos vos aukščiau nei absoliutus aukštis, sukuriamas tembro šviesumas, aiškumas. Šiek tiek pažeminus, išgaunamas aštrus sąskambis kai akordams suteikiama charakteringa spalva, vystomas dainininkų vidinės intonacinės klausos jautrumas, intonavimo tikslumas, dermės, harmonijos pojūtis. Solfedžiuojant ugdoma muzikinė (intonacinė, harmoninė, vidinė, tembrinė, derminė, melodinė, ritminė) klausa. Improvizacinės-kūrybinės užduotys, praturtintos džiazo elementais (improvizavimas akordiniais ir pereinamaisiais garsais, „džiazo kvadratas“, bliuzo gama), pritaikomos tiek individualiam, tiek ir kolektyviniam atlikimui. Improvizavimas dermių ir gamų pagrindu padeda tobulinti individualią grojimo techniką. Derminiai, melodiniai-ritminiai elementai sąmonėje atitinka tam tikrus aplikacinius modelius. Spontaniškai pasirinkus (audijuojant, mintyse perdainavus) bet kurį iš jų, atkuriama ir atliekama melodija iš klausos nesinaudojant natomis. Muzikos teorinių pagrindų ir jau minėtų aplikacinių-refleksinių įgūdžių taikymas sudaro esminę bazę, kuria remiantis mokomasi improvizuoti, groti panaudojat harmonines funkcijas. Tyrimo organizavimo metodika ir instrumentas Tyrime dalyvavo 186 muzikos pedagogikos studentai, studijuojantys Lietuvos edukologijos universitete (55), Vytauto Didžiojo universitete (21), Klaipėdos universitete (24), Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (21), Šiaulių universitete (65). 100 apklausos dalyvių baigę konservatoriją, 78 – meno (muzikos) mokyklą, 8 – ankstesnio muzikinio išsilavinimo nenurodė. Dominavo fortepijono (45), chorinio dirigavimo (28), pučiamųjų (9), dainavimo (9) ir kt. specialybės. Tyrimas atliktas taikant teorinės moksli-

of arrangement of repertoire (adjustment to school bands of various composition) are relevant. Transcription of a music piece bears links with arrangement or instrumentation, can be distant to the original. When transcribing pieces, i.e. adjusting them to performance by a different composition than indicated by the author, thematic material may be enriched, more free development of creative musical ideas and thoughts, transformation of facture by using characteristic to jazz accords of nontraditional structure and arranged accords, rhythm, melody, tunes can be achieved. In melodic improvisation, not only major sounds of accords are used but also transitional and auxiliary accords which are diatonic and chromatic. When singing (downwards, upwards) steps of accords, it is important to exactly intone not only the accord notes but also additional altered steps which can be performed “a little higher” or “a little lower”. When appropriately intoning, i.e. singing a little higher than the absolute height, lightness, clarity of a timbre is being created. If lowering a little, an acute consonance is obtained. When giving accords a characteristic colour, sensitiveness of singers’ inner tonal audition, exactness of intonation, the sense of accord, harmony are being developed. During solmisation, one’s musical ear (tonal, harmonic, inner, timber, tunal, melodic, rhythmic audition) is being developed. Improvisational-creative tasks enriched with jazz elements (improvisation with accord and transitional sounds, “jazz square”, blues gamut) are adjusted to both individual and group performance. Improvisation on the ground of tunes and gamut helps to improve individual technique of performance. Tunal, melodic-rhythmic elements match certain applicable models in one’s consciousness. When spontaneously choosing (auditioning, re-singing in mind) any of them, a melody is being re-created and performed aurally without using sheet music. Mastery of fundamentals of music theory and already mentioned applicable-reflexive skills forms the essential basis which is referred to when learning to improvise, play using harmonic functions.

107

108

Mokytojų ugdymas 2012

nės literatūros analizės, anketinės apklausos, kiekybinės tyrimo duomenų analizės, panaudojant aprašomąją statistiką pagal SPSS (Statistical Package for Social Sciences, 17) kompiuterinės programinės įrangos aprašomosios statistikos paketą, metodus. Anketine apklausa siekta išryškinti respondentų požiūrį į muzikos improvizacijos teikiamas edukacines galimybes. Anketą sudarė 29 klausimai, suskirstyti į 5 diagnostinius blokus. Į pirmąjį klausimų bloką įėjo klausimai, susiję su studentų požiūriu į muzikos improvizaciją, įgytos improvizavimo patirties vertinimu bei poreikiu improvizuoti. Muzikos improvizacijos pritaikomumo pedagoginėje veikloje klausimai siejo antrąją grupę. Trečiasis blokas skirtas studentų improvizavimo, kūrybinių gebėjimų, kompozicijos žinių lygiui įsivertinti. Ketvirtoji klausimų grupė atspindėjo improvizacijos teorinių žinių ir įgūdžių įgijimo galimybes muzikinio ugdymo įstaigose. Penktojoje pateiktais klausimais siekta atskleisti studentų požiūrį į muzikos improvizacijos reikšmę ugdant kūrybiškumą, analitinį mąstymą, lavinant muzikinę klausą, skatinant mokymosi motyvaciją. Atsakymams koduoti naudota Likerto skalė su vidurine (neutralia) kategorija. Improvizavimo, kūrybinių gebėjimų, kompozicijos teorinių žinių įsivertinimo duomenys grupuoti pagal ranginę skalę. Anketos skalių vidinis patikimumas tikrintas Cronbach α koeficiento reikšme. Nustatyta, kad skalių elementai tarpusavyje susiję, nes koeficientas lygus 0,678. Tai rodo pakankamą skalių vidinį patikimumą. Pasitelkus statistinį Chi kvadrato kriterijų palyginti skirtingose aukštosiose mokyklose studijuojančių studentų požiūrių skirtumai. Buvo ieškota sąsajų tarp improvizacijos pagrindų pritaikymo ir kūrybiškumo muzikos komponavimo srityje bei improvizavimo įsivertinimo lygio, džiazo teorinių pagrindų žinojimo ir kūrybinių gebėjimų įsivertinimo, turimos improvizavimo patirties ir kūrybiškumo įsivertinimo. Stulpelyje Value pateikta Chi

Methods of research organisation and the instrument 186 music pedagogy students from Lithuanian University of Educational Science (55), Vytautas Magnus University Music Academy (21), Klaipėda University (24), Lithuanian Academy of Music and Theatre (21), Šiauliai University (65) took part in the research. 100 participants of the survey were conservatoire graduates, 78 were art (music) school graduates, 8 did not indicate their previous music-related education. Specialities of grand piano (45), choral singing (28), wind instruments (9), singing(9) etc. were predominant. The research was carried out by applying analysis of scientific literature, questionnairebased survey, quantitative analysis of research data employing the descriptive statistics software SPSS (Statistical Package for Social Sciences, 17). By applying the questionnaire-based survey, it was aimed at finding out the respondents’ attitude towards educational possibilities provided by musical improvisation. The questionnaire consisted of 29 questions divided into 5 diagnostic blocks. The first block encompassed questions related to students’ attitude towards musical improvisation, assessment of gained improvisation experience and the need to improvise. Questions on applicability of musical improvisation in pedagogical activities formed the second group. The third block was dedicated to assessment of the level of students’ knowledge on composition, improvisation, creative abilities. The fourth group of questions reflected the possibilities to gain theoretical knowledge on and skills of improvisation in music education institutions. The fifth group included questions aiming to reveal students’ attitude towards significance of musical improvisation in developing creativity, analytical thinking, an ear for music, stimulating motivation for learning. The answers were coded by employing the Likert scale including the average (neutral) category. The data of self-assessment regarding improvisation, creative abilities, theoretical knowledge on composition was

Jūratė Daugėlienė, Diana Strakšienė Būsimųjų muzikos mokytojų požiūris į muzikinės improvizacijos panaudojimo galimybes ugdant(-is) kūrybiškumą

kvadrato kriterijaus statistika, df parodytas kriterijaus laisvės laipsnių skaičius. Chi kvadrato kriterijaus statistikos reikšmė ir laisvės laipsnių skaičius naudoti procentų skirtumo statistiniam reikšmingumui apskaičiuoti (žr. 1 lentelę), kai p<0,05. Taikant dispersinę analizę (angl. Analysis of Variance, ANOVA) buvo palyginti studentų improvizavimo gebėjimų ir improvizacijos teorinių žinių ir įgūdžių įsivertinimo vidurkiai (atskirai pagal tyrime dalyvavusias aukštąsias mokyklas). Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas Tyrimo rezultatų duomenimis, didžioji dauguma studentų pripažįsta muzikos improvizacijos ugdomąją reikšmę (žr. 1 lentelę).

grouped according to the rating scale. Inner reliability of the questionnaire’s scales was tested by the Cronbach α coefficient value. It was estimated that elements of scales were interrelated because the coefficient was equal to 0.678. This shows sufficient inner reliability of scales. By employing the statistical criterion of Chi square, differences among attitudes of students from different institutions of higher education were compared. Interrelations between knowledge on fundamentals of improvisation and creativity in the field of music composition as well as the level of self-assessment in the field of improvisation, knowledge on theoretical fundamentals of jazz and creative abilities, between obtained experience in improvisation and self-assessment of

1 lentelė. Studentų nuomonė apie muzikos improvizacijos taikymo edukacines galimybes (N=186) Table 1 Students’ opinion in educational possibilities of application of musical improvisation (N=186) Muzikos improvizacija gali padėti: Musical improvisation is helpful in: ugdyti kūrybiškumą Development of creativity lavinti muzikinę klausą Development of an ear for music udyti analitinį mąstymą Development of analytical thinking skatinti mokymosi motyvaciją Stimulation of motivation for learning

Ne No

Value

82,8%

Iš dalies Partly 15,6%

1,6%

35,265

Asymp. Sig. (2-sised) 0,000

73,1%

24,2%

2,7%

7,692

0,464

55,4%

38,2%

6,4%

5,554

0,697

49,5%

43,5%

7,0%

9,111

0,333

Taip Yes

Studentų atsakymuose statistiniu požiūriu nuomonės labiausiai išsiskyrė vertinant muzikos improvizacijos svarbą kūrybiškumo ugdymui(si). Kintamųjų skirstiniai lyginant skirtingų universitetų šios srities rezultatus skiriasi (p<0,00). Skirtumai statistiškai reikšmingi ir sietini su nevienodu muzikos improvizacijai skiriamų valandų skaičiumi kiekvienoje aukštojoje mokykloje, studentų anksčiau įgyta improvizavimo patirtimi, baigta specialybe. Statistiškai reikšmingų skirtumų, vertinant muzikos improvizacijos naudingumą muzikinės klausos, analitinio mąstymo lavinimui(si), mokymosi motyvacijos skatinimui, neužfik-

creativity were sought for. The column Value displays statistics of the Chi square criterion, the column df shows the amount degrees of freedom of the criterion. The value of statistics of the Chi square criterion and the amount of degrees of freedom were used for calculation of statistical significance of the difference in percentage (see Table 1), when p<0.05. By employing the analysis of variance (ANOVA), the averages of students’ selfassessment of improvisation skills and theoretical knowledge on improvisation were compared separately according to the institutions of higher education that took part in the research.

109

110

Mokytojų ugdymas 2012

suota. Lietuvos aukštųjų mokyklų muzikos pedagogikos studentai vienodai pripažįsta muzikos improvizacijos ugdomąją reikšmę. Analizuojant duomenis paaiškėjo būsimųjų muzikos mokytojų improvizavimo įsivertinimo lygis. Improvizavimo lygiui nustatyti respondentams buvo pateikta lentelė, kuri sudaryta remiantis SOLO (Structure of the Observed Learning Outcome) taksonomija (Bigss, Coliss, 1982) (žr. 2 lentelę).

Research results and discussion According to the research data, majority of students acknowledge educational significance of musical improvisation (see Table 1). From the statistical point of view, opinions in students’ answers differed the most concerning assessment of significance of musical improvisation in (self-) development of creativity. Distributions of variables, when comparing results of different universities, differ (p<0.00). The differences are statistically significant and should be related to different amount of hours allocated for musical

2 lentelė. Improvizavimo įsivertinimo lygiai Table 2 Levels of self-assessment of improvisation

Lygis Level

SOLO taksonomija SOLO taxonomy

Labai žemas Very low

Ikistruk-tūrinis Pre-structural

Žemas Low

Vienstruktūrinis Single structural

Vidutinis Average

Daugiastruktūrinis Multistructural

Aukštas High

Sąryšinis Inter-relational

Labai aukštas Very high

Išplėstasis abstraktus Expanded abstract

Požymiai Features Spontaniškai atliekamos pavienės natos, nesuprantamos sąvokos (vertikali, horizontali, melodinė, harmoninė improvizacija), neturima improvizavimo teorinių pagrindų. Spontaneously performed single notes, unknown notions (vertical, horizontal, melodic, harmonic improvisation), unknown theoretical fundamentals of improvisation. Improvizuojama melodija arba ritmas, arba harmonija (vienas aspektas, požiūrio taškas). A melody or rhythm, or harmony is being improvised (single aspect, point of view). Ryškesni pavieniai melodiniai, harmoniniai arba ritminiai epizodai be sąryšingumo (du ir daugiau aspektų). Susitelkiama į daugybę pavienių improvizacijos komponentų, kurie tarpusavyje nesusiję. More expressed single melodic, harmonic or rhythmic episodes without interrelation (two and more aspects). Focused on many separate unrelated components of improvisation. Kokybiškai mąstoma, suprantami harmonijos ryšiai, pateikiami skirtingi variantai, analizuojama, apibendrinama, siejama tai su improvizacija. Keletas aspektų integruojama į visumą. Qualitative thinking, the relations of harmony are perceived, different variants are presented, this is being analysed, generalised, related to improvisation. Several aspects are integrated into the whole. Sąryšinga visuma generuojama į aukštesnį abstrakcijos lygį. Išlaikoma improvizacijos tema, pajaučiama sandara, vientisumas. Sintezuojama, apibendrinama, reflektuojama, jaučiamas stilius. The interrelating whole is being generalised to a higher level of abstraction. The theme of improvisation is maintained, the structure, coherence are felt. It is synthesised, generalised, reflected, the style is being felt.

Jūratė Daugėlienė, Diana Strakšienė Būsimųjų muzikos mokytojų požiūris į muzikinės improvizacijos panaudojimo galimybes ugdant(-is) kūrybiškumą

Tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė respondentų (71%) savo improvizavimą vertina neigiamai. Tai gali būti paaiškinama anketoje nurodytu improvizavimo gebėjimų (60,2% – stinga, 30,6% – pakanka dalinai, 9,1% – pakanka), improvizacijos teorinių žinių ir įgūdžių trūkumu (59,1% – stinga, 33,9% – pakanka dalinai, 7,0% – pakanka). Žemo improvizavimo lygio įsivertinimo priežastis galima sieti ir su nepakankamu improvizacijos teorinių pagrindų žinojimu. Paaiškėjo, kad ugdymo įstaigose nebuvo suteikti improvizavimo pagrindai gana didelei grupei tiriamųjų (64,5%). Meno/ muzikos mokykloje improvizuoti mokėsi – 6,5%, konservatorijoje – 9,7%, aukštojoje mokykloje – 4,3%, savarankiškai – 15,1% respondentų. Pažymėtina, kad bendrojo lavinimo mokykloje su muzikos improvizacija buvo supažindinti tik 4,7% apklaustųjų. Studentai, kurie mokydamiesi įgijo improvizavimo teorinių žinių, galės geriau improvizuoti. Šie studentai yra ir labiau linkę improvizacijos meno mokytis savarankiškai. Dispersinės analizės rezultatų duomenimis, improvizacinių gebėjimų įsivertinimo vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, kai p<0,017, improvizacijos teorinių žinių ir įgūdžių, kai p<0,006. Paaiškėjo, kad įvairias specialybes baigę studentai skirtingai vertina norą išmokti improvizuoti (p<0,003). Didžiausią dalį išreiškusių norą mokytis improvizacijos sudarė ankstesnėse ugdymo įstaigose fortepijono specialybę baigę studentai. Tikėtina, kad tai dalinai susiję su fortepijono kaip instrumento daugiafunkcionalumu panaudojant jį akompanuojant, improvizuojant, muzikuojant ansamblyje ir kt. Improvizacija turi daug bendro su muzikos komponavimo procesu. Muzikos komponavimas yra viena svarbiausių kūrybinių gebėjimų raiškos sričių. Tai produktyvi muzikinė veikla, kurios metu sukuriamas naujas kūrinys. Kompozitorius suvokia kūrinio sandarą logiškai mąstydamas, turi galimybę grįžti atgal, ją pertvarkyti, o improvizatoriui vienodai svarbu ne tik analizuoti muziką, bet ir išlaikyti pagrin-

improvisation in each of the institutions of higher education, also to students’ experience in improvisation gained before, the speciality obtained. There were no statistically significant differences in assessment of usefulness of musical improvisation for (self-) development of an ear for music, analytical thinking, stimulation of motivation for learning. Music pedagogy students from Lithuanian institutions of higher education unanimously acknowledge the educational significance of musical improvisation. When analysing data, self-assessment of future music teachers’ level of improvisation was found out. In order to estimate the level of improvisation the respondents were given a table formed on the ground of the SOLO (Structure of the Observed Learning Outcome) taxonomy (Bigss, Coliss, 1982) (see Table 2). More than half of the respondents (71%) assessed their improvisation negatively. This can be explained by the lack of improvisation abilities (60.2% – lack, 30.6% – partly sufficient, 9.1% – sufficient), theoretical knowledge on and skills of improvisation (59.1% – lack, 33.9% – partly sufficient, 7.0% – sufficient) indicated in the questionnaire. The reasons for a low self-assessment of improvisation level could be also related to insufficient knowledge of theoretical fundamentals of improvisation. It was found out that educational institutions did not render the fundamentals of improvisation to quite a big percentage of the surveyed (64.5%). In art/music school improvisation was taught to 6.5%, in conservatoire to 9.7%, in institution of higher education to 4.3%, independently – 15.1% of respondents. It should be noted that only 4.7% of the surveyed were acquainted with music improvisation in comprehensive school. Students who gained theoretical knowledge on improvisation while learning will have more capacities for better improvisation. These students are more keen on learning the art of improvisation independently. According to the data of analysis of variance, averages of self-assessment of improvisational abilities statistically significantly differ, when p<0.017, those of theoretical knowledge on and skills of improvisation, when p<0.006.

111

112

Mokytojų ugdymas 2012

dinę anksčiau sukurtą idėją, nuspėti tolesnį muzikos vystymąsi atliekant ją per tam tikrą laiką. Tyrimu atskleistas studentų kūrybiškumo muzikos komponavimo srityje įsivertinimo lygis, kuriam nustatyti buvo pateikta lentelė, sudaryta SOLO taksonomijos (Bigss, Coliss, 1982) pagrindu (žr. 3 lentelę). Šios srities kūrybiškumas buvo įvertintas aukštu lygiu (9,6%), vidutiniu (49,8%), žemu (29,9%), labai žemu lygiu (10,7%). Kūrybinių gebėjimų vertinimas komponuojant muziką statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,000) tarp meno (muzikos) mokyklą ir konservatoriją baigusių studentų.

It was found out students who graduated from various specialities differently assessed the wish to learn improvisation (p<0.003). Majority of those who expressed the wish to learn improvisation consisted of earlier graduates of the grand piano speciality. It is likely that this is partly related to multifunctionality of usage of a grand piano as instrument in accompaniment, improvisation, playing music in an ensemble etc. Improvisation has much in common with the process of music composition. Music composition is one of the key fields of expression of creative abilities. This is productive musical activity when a new piece is being created. A composer understands the structure of a piece by logical thinking, has a

3 lentelė. Kūrybiškumo įsivertinimo muzikos komponavimo srityje lygiai Table 3. The levels of self-assessment of creativity in the field of composing music Lygis Level

SOLO taksonomija SOLO taxonomy

Labai žemas Very Low

Ikistruktūrinis Pre-structural

Žemas Low

Vienstruktūrinis Single structural

Vidutinis Average

Daugiastruktūrinis Multi-structural

Aukštas High Labai aukštas Very high

Sąryšinis Inter-relational Išplėstasis abstraktus Expanded abstract

Požymiai Features Nesidomima kūryba, ignoruojamos bet kokios kūrybinės užduotys, nekuriama muzika. Stinga kūrybinių gebėjimų. No interest in creation, any creative tasks are ignored, music is not being created. There is lack of creative abilities. Gebama sukurti melodiją, pritaikyti jai elementarų pritarimą. Vengiama demonstruoti savo kūrybą. There is ability to create a melody, to adjust an elementary accompaniment to it. Avoidance to demonstrate own creation. Gebama sukurti melodiją ir pritaikyti pritarimą, groti iš klausos, sukurti akompanimentą kūriniui, jį atlikti. Kūryba demonstruojama. Ability to create a melody and adjust an accompaniment, to play aurally, to create an accompaniment to a piece, to perform it. Creation is being demonstrated. Sukurta savos kūrybos kūrinių, jie viešai atlikti. Gebama groti iš klausos, akompanuoti, pritaikyti akompanimentą kūriniui. Kuriama muzika, ji viešai atliekama. Aranžuojama, improvizuojama. Originaliai mąstoma interpretuojant kūrinius.

Yra daug operacijų, kurios atliekamos improvizavimo metu, todėl toliau buvo pasidomėta, koks respondentų kompozicijos teorinių žinių lygis. Anketinės apklausos duomenys parodė, kad muzikos komponavimo elementų žinojimą daugiau kaip du trečdaliai tiriamų-

possibility to return, restructure it. Whereas for an improviser it is equally important not only to analyse music but also to maintain the main idea created before, to predict further development of music when performing it during a certain length of time. The research revealed the level of self-

Jūratė Daugėlienė, Diana Strakšienė Būsimųjų muzikos mokytojų požiūris į muzikinės improvizacijos panaudojimo galimybes ugdant(-is) kūrybiškumą

jų (71%) įsivertina žemu ir labai žemu lygiu. Ketvirtadalio (25,8%) kompozicijos žinios yra vidutiniškos, 3,2% – aukšto lygio. Tikimybė, kad žemą vertinimą šioje veiklos srityje lemia nepakankamas dėmesys muzikos komponavimo problematikai būsimųjų muzikos mokytojų studijų programose. Dėl to gana įtikinamai atrodo p<0,01 lygmens statistinis reikšmingumas tarp kompozicijos teorinių žinių įsivertinimo ir kūrybiškumo įsivertinimo. Tyrimo metu buvo pasidomėta, kaip būsimieji muzikos mokytojai vertina muzikinės improvizacijos praktinio pritaikymo galimybes. Daugumos (65%) respondentų teigimu, muzikos improvizaciją tikslinga, 29,6% – iš dalies tikslinga taikyti pedagoginėje veikloje. Svarbu pastebėti, kad tokiai pat daliai tiriamųjų reikalinga improvizavimo metodika (64,5% – reikalinga, 27,4% – iš dalies reikalinga). Daugiau kaip trijų ketvirtadalių respondentų požiūriu, muzikos improvizaciją galima naudoti dainuojant, grojant, harmonizuojant, komponuojant muziką, muzikuojant iš klausos, aranžuojant kūrinius, akompanuojant, šiek tiek daugiau nei pusės teigimu, – solfedžiuojant. Vertinant aukštųjų mokyklų studentų požiūrį į muzikos improvizacijos praktinio taikymo galimybes, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tai rodo, kad visų aukštųjų mokyklų būsimieji muzikos mokytojai panašiai vertina muzikos improvizacijos panaudojimo reikšmę pedagoginėje veikloje. Analizuojant anketinės apklausos rezultatus, pastebėta, kad studentai vyrai dažniau pritaiko muzikos improvizaciją platesniame kontekste. Lyties veiksnys statistiškai reikšmingas aptariant muzikos improvizacijos elementus muzikos harmonizavimo (p<0,001), komponavimo (p<0,021), transkribavimo (p<0,029) srityse. Apibendrinant galima teigti, kad muzikos improvizacija, studentų požiūriu, yra svarbi muzikinės veiklos sritis ugdant kūrybiškumą,

assessment of students’ creativity in the field of composing music; a table worked out on the ground of the SOLO taxonomy (Bigss, Coliss, 1982) was presented for estimation of the level (see Table 3). Creativity in this field was assessed by a high level (9.6%), average level (49.8%), low level (29.9%), very low level (10.7%). Assessment of creative abilities in composing music statistically significantly differed (p<0.000) between students who graduated from art (music) schools and conservatoire. Bearing in mind many operations which are performed during improvisation, the respondents were enquired about the level of theoretical knowledge on composition. The data of the questionnaire-based survey show that knowledge on music composition elements was assessed by more than two thirds of the surveyed (71%) as low and very low. Knowledge on composition of one forth (25.8%) was average, of 3.2% the level was high. In can be considered that low selfassessment in this field was predetermined by insufficient attention to problems of composing music in the content of study programmes for future teachers. Therefore, statistical significance of p<0.01 between self-assessment of theoretical knowledge on composition and self-assessment of creativity seems suggestive. During the research it has been enquired how future music teachers assess the possibilities for practical application of musical improvisation. Majority of the respondents (65%) stated that musical improvisation was purposeful, 29.6% stated that it was partially purposeful to apply it n pedagogical activities. It is important to notice that the same part of the surveyed needed the methods of improvisation (64.5% – needed, 27.4% – partly needed). From the point of view of more than three fourths, it is possible to employ musical improvisation when singing, playing, harmonising, composing music, performing music aurally, arranging pieces, accompanying; a little more than half of the surveyed state that when solemising. When estimating the attitude of students of institutions of higher education towards practical applicability of musical

113

114

Mokytojų ugdymas 2012

lavinant muzikalumą įvairiais aspektais. Tyrimo rezultatai atskleidė palankų visų aukštųjų mokyklų studentų vertinimą muzikos improvizaciją panaudojant pedagoginėje veikloje.

Išvados Teorinė mokslinės literatūros analizė parodė, kad šiuolaikinių visuomenės socialinių, kultūrinių ir švietimo pokyčių kontekste daug dėmesio skiriama kūrybiškai asmenybei ugdyti, aktualizuojama muzikos improvizacijos reikšmė ugdant kūrybiškumą. Muzikos improvizacijos sampratos analizės duomenys kūrybinių gebėjimų lavinimo aspektu atskleidė, kad improvizavimo procese, kuriant ir atliekant muziką tuo pačiu metu intensyviai dalyvauja mąstymas, vyksta konstruktyvus taisyklių perėmimo ir pritaikymo procesas, apdorojama visa anksčiau įgyta muzikinė patirtis. Įgytos muzikinės žinios sintezuojamos, paverčiamos funkcionaliomis ir panaudojamos improvizavimo metu. Džiazo improvizaciją sąlygoja specifinė džiazo improvizacijos kalba ir logika, stilistika, atlikimo maniera. Džiazo improvizacijos metu vyksta kūrybinis procesas (temos transformavimas, ornamentinis varijavimas, ritminio piešinio interpretavimas), kuriam reikalingas mąstymas, improvizacijos teorinių pagrindų išmanymas, intuicija, vaizduotė, gebėjimas pritaikyti džiazo priemones – dermes, akordus, artikuliaciją, ritmiką ir kt. Anketinės apklausos duomenimis, daugiau kaip du trečdaliai respondentų palankiai vertina muzikos improvizacijos teikiamas galimybes panaudojant ją pedagoginėje veikloje. Respondentai pripažįsta muzikos improvizacijos reikšmę ugdant kūrybiškumą, lavinant muzikinę klausą, ugdant analitinį mąstymą, skatinant mokymosi motyvaciją. Tyrimas atskleidė, jog respondentų improvizavimo lygis

improvisation, no statistically significant differences were found. This shows that future music teachers similarly assess significance of application of musical improvisation in pedagogical activities. When analysing results of the questionnaire-based survey it has been noticed that male students more often apply musical improvisation in a wider context. In the gender aspect, statistically significant differences were noticed when using musical improvisation elements in music harmonisation (p<0.001), composing (p<0.021), transcription (p<0.029). To sum up, from students’ point of view, musical improvisation is an important field of musical activities when developing creativity, musicianship in various aspects. The research results revealed favourable assessment of application of musical improvisation in pedagogical activities by students from all institutions of higher education. Conclusions Theoretical analysis of scientific literature shows that in the context of contemporary social, cultural and educational changes in society much attention is paid to education of a personality, significance of musical improvisation is made relevant in developing creativity. The data of the analysis of the conception of musical improvisation in the aspect of development of creative abilities reveal that in the process of improvisation, while creating and performing music at the same time, thinking is involved too, a constructive process of acceptance and application of rules proceeds, all musical experience gained before is being processed. Obtained musical knowledge is being synthesised, turned into functional and used in the course of improvisation. Jazz improvisation is preconditioned by a specific language and logic, stylistics, manner of performance of jazz improvisation. During jazz improvisation, a creative process takes place (transformation of a theme, ornamental variation, interpretation of a rhythmic pattern), requiring thinking, knowledge of theoretical fundamentals of improvisation, intuition, imagination, ability to employ jazz means, i.e.

Jūratė Daugėlienė, Diana Strakšienė Būsimųjų muzikos mokytojų požiūris į muzikinės improvizacijos panaudojimo galimybes ugdant(-is) kūrybiškumą

priklauso nuo jų teorinio pasirengimo, improvizavimo įgūdžių. Trims ketvirtadaliams tiriamųjų stinga improvizavimo gebėjimų. Dviejų trečdalių respondentų vertinimu, jų muzikos komponavimo žinios yra žemo ir labai žemo lygio. Būsimieji muzikos mokytojai, turintys tvirtų improvizacijos teorinių žinių ir įgūdžių, aukštai vertina savo kūrybinius gebėjimus. Išryškinti prieštaringi duomenys vertinant improvizacijos taikymo galimybes pedagoginėje veikloje. Viena vertus, pastebima ryški studentų improvizavimo poreikio svarba, noras išmokti improvizuoti ir teigiamas muzikos improvizacijos taikymo įvairiose muzikinėse srityse vertinimas. Kita vertus, atskleidžiamas menkas studentų pasiruošimo improvizuoti lygis. Beveik �� dviejų trečdalių respondentų teigimu, ankstesnėse ugdymo įstaigose improvizacijos nebuvo mokoma(si). Atskleistas ir nepakankamas dėmesys improvizacijai, muzikos komponavimui, kūrybai muzikos pedagogikos studijų programose aukštojoje mokykloje. Remiantis respodentų požiūriu, tikslinga šiai veiklos sričiai didesnį dėmesį skirti rengiant būsimus muzikos mokytojus universitetiniu lygiu.

tunes, accords, articulation, rhythm etc. As the questionnaire-based survey data suggests, more than two thirds of the respondents favourably assess the possibilities provided by musical improvisation for pedagogical activities. The respondents acknowledge significance of musical improvisation in development of creativity, an ear for music, development of critical thinking, stimulation of motivation for learning. The research reveals that the respondents’ level of improvisation depends on their theoretical preparation, improvisation skills. Three fourths of the surveyed lack the abilities to improvise. As two thirds of the respondents assess, their knowledge on composing music is low and very low. Future teachers of music having obtained firm theoretical knowledge on and skills of improvisation highly assess their creative abilities. Contradicting data concerning the possibilities to apply improvisation in pedagogical activities has been found out. On the one hand, an obvious tendency of students’ need for improvisation, the wish to learn improvising as well as positive assessment of application of musical improvisation in various musical fields are noticed. On the other hand, a low level of students’ preparation for improvisation is revealed. Almost two thirds of the respondents indicate that improvisation has not been taught in previous educational institutions. Moreover, insufficient attention to improvisation, composing of music, creation is paid in music pedagogy study programmes of institutions of higher education. On the ground of respondents’ points of view, it is purposeful to pay more attention to this field of activities when educating future music teachers at the university level.

115

116

Mokytojų ugdymas 2012

Literatūra • References Amabile T. M. (1983). The Social Psychology of Creativity. New York: Springer-Verlag. Azzara C. D. (2006). Developing musicianship through improvization. Chicago: GIA Publitions. Barkauskas V. (2007). Muzikos improvizacijos taikymo pedagoginėje veikloje ypatybės. Pedagogika 88. P. 69–74. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Biggs, J. & K. Collis. (1982). Evaluating the Quality of Learning: The SOLO Taxonomy (Structure of the Observed Learning Outcome). New York, Academic Press. Farber A. (1996). Improvizacija. Kalbant muzikos kalba. Gama 14. p. 15–20. Feldman D. F., Sawyer R. K. (2003). Creativity and Development. Oxford, New York: Oxford University Press. Jonynienė V. (1987). Jaunesniųjų moksleivių kūrybinio mąstymo ugdymas. Vilnius: PMTT. Maslow A. H. (2006). Motyvacija ir asmenybė/ vertė M. Dyke. Vilnius: Apostrofa. Muzikos enciklopedija, II tomas. (2003). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. P. 15. Muzikos komponavimo principai: kūrybos procesas. (2006). 5-oji tarptautinė muzikos teorijos konferencija. Vilnius, 2005 spalio 13–15 d. LMTA. Orf K. (1975). Schulwerk. Musik für kinder. Mainz.

Petrulytė A. (2001). Kūrybiškumo ugdymas mokant. Vilnius: Presvika. Ramshaw P. (2006). Lost in Music: Understandig the Hermeneutic Overlap in Musical Composition, Performance and Improvisation. Muzikos komponavimo principai: kūrybos procesas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija. P.147. Rogers C. (1989). Harmoningai gyvenančio žmogaus samprata. Psichologija. Nr. 9. Rimša L. (2000). Džiazo improvizacijos pagrindai. Kaunas: Šviesa. P. 79. Šiaučiulis S. (1999). Džiazo temos improvizavimo studijoms. Mokomoji knyga. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Torrance, E. P. (1965). Rewarding creative behavior. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. Vidurinio ugdymo bendrosios programos. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269. (žiūrėta 2011-03-12). http://www.smm.lt/ugdymas/ bendrasis/index.htm. Žalioji knyga-Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas, 2010 balandžio mėn. Prieiga per internetą: (žiūrėta 2011-09-18). http://europa.eu/documentation/officialdocs/ green- papers/index_ Мальцев С. М. (1991). О психологии музыкальной импровизации. М.: Музыка.

Jūratė Daugėlienė Socialinių mokslų (edukologijos) doktorantė Šiaulių universiteto Menų fakulteto Muzikos pedagogikos katedros asistentė. Mokslinių interesai: muzikinis ugdymas, muzikos improvizacija.

Doctoral student of Social Sciences (Education Studies), Assistant of the Department of Music Pedagogy of Faculty of Arts, Šiauliai University. Research interest: music education, musical improvisation.

Address: P. Višinskio Str. 25, LT-76351 Šiauliai, Lithuania E-mail: djulith@gmail.com

Diana Strakšienė Socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Šiaulių universiteto Menų fakulteto Muzikos pedagogikos katedros profesorė. Moksliniai interesai: muzikos pedagogika, mokytojų rengimas.

Doctor of Social Sciences (Education Studies), Professor of the Department of Music Pedagogy of Faculty of Arts, Šiauliai University, Research interests: music pedagogy, teacher training..

Address: P. Višinskio Str. 25, LT-76351 Šiauliai, Lithuania E-mail: diana.straksiene@gmail.com

AKTUALIJOS

TOPICALITIES

118

Mokytojų ugdymas 2012

ISNN 1822−119X Mokytojų ugdymas. 2012. Nr. 18 (1), 118–122 Teacher Education. 2012. Nr. 18 (1), 118–122

Audronė Juodaitytė, Rūta Šiaučiulienė Šiaulių universitetas • Šiauliai University

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO EDUKOLOGIJOS FAKULTETO MOKSLININKŲ, TYRĖJŲ IR STUDENTŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS BENDRUOMENEI UGDYMASIS Nūdienos sąlygomis Šiaulių universitetas atkreipia dėmesį į studentų judumą ir ieško priemonių, kaip jį skatinti. Šioje srityje taikomos studentų savanorystės veiklos iniciatyvos, stiprinamas mokslo žinių šviečiamasis pobūdis, plėtojami partnerystės tinklai su įvairiomis studentų socialinę atsakomybę ugdančiomis institucijomis (šeima ir bendruomenės grupėmis). Taip stengiamasi atliepti Europos Sąjungos Tarybos išvadas, skatinančioms bendradarbiavimą švietimo ir mokslo srityje bei mokslinių tyrimų partnerystės svarbą su įvairiomis suinteresuotomis bendruomenės grupėmis. Minėtas kontekstas skatina Šiaulių universiteto studentus ir mokslininkus jungtis į mokslo bendruomenes. Tokiomis mokslo bendruomenėmis siekiama suskurti aplinką, palankią studentų kūrybingumui ir socialinės atsakomybės ugdymuisi, nes joje atsiranda galimybė geriau derinti darbo ir atliepti visuomenės socialinės kultūros gerovės poreikius. Šios idėjos ypač svarbios tampa mokslininkams, atliekantiems tyrimus vaikystės apsaugos srityje, nes būtent jiems tenka rūpintis vaikystės tyrimų taikymo galimybėmis kuriant visuomenėje naują santykių kultūrą su vaikais. Tai ypač reikšminga Šiaulių universitetui, kuriame realizuojamos pedagoginių studijų kryp-

SELF-DEVELOPMENT OF SOCIAL RESPONSIBILITY FOR COMMUNITY OF SCIENTISTS, RESEARCHERS AND STUDENTS OF THE FACULTY OF EDUCATION STUDIES OF ŠIAULIAI UNIVERSITY In today’s conditions Šiauliai University points out students’ mobility and is looking for ways to promote it. In this area we apply initiatives of students’ voluntary activities, enhance educative type of scientific knowledge, develop partnership networks with various institutions developing students’ social responsibility (family and community groups). This way it is sought to respond to conclusions of the European Council, promoting cooperation in the area of education and science, and the importance of scientific partnership with various interested community groups. This encourages Šiauliai University students and scientists to join scientific communities. This way it is sought to create the environment that is favourable for students’ creativity and selfdevelopment of social responsibility because such environment provides with a possibility to better cohere the needs of work and the response to social-cultural needs of the society. These ideas become particularly important to Šiauliai University where pedagogical field study programmes are implemented. It is searched for possibilities to nourish interaction between such areas of higher education institutions as studies, scientific researches, innovations, socially responsible activities of

Audronė Juodaitytė, Rūta Šiaučiulienė Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto mokslininkų, tyrėjų ir studentų socialinės atsakomybės bendruomenei ugdymasis

ties programos. Ieškoma galimybių puoselėti sąveiką tarp tokių aukštosios mokyklos sričių kaip studijos, moksliniai tyrimai, inovacijos, socialiai atsakinga aukštosios mokyklos veikla. Kartu tai padeda siekti aukštosios mokyklos išskirtinumo, ypač vaikystės tyrimų srityje, kurie yra tarpkryptiniai. Todėl, jais remiantis, galima visuomenei siūlyti naujų žinių apie socialinę-kultūrinę vaikų situaciją bei gerovę ir siekti požiūrio į juos kaip visaverčius demokratinės kultūros kūrimo dalyvius. Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Edukacinių tyrimų mokslo centras kartu su fakulteto mokslininkų ir studentų bendruomene kasmet organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Kurkime drauge vaikystę šiandien“. Šiais metais jau vyko penktoji konferencija. Nuo pat pirmosios konferencijos, organizuotos 2007 m., susilaukta nemenko Šiaulių miesto ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų-praktikų dėmesio. Pagrindiniai konferencijos pranešėjai buvo mokslininkaityrėjai, magistrantai, doktorantai, kurie galėjo pateikti pedagoginei bendruomenei naujų vaikystės tyrimų duomenų. Buvo siekiama paaiškinti šiuolaikinių vaikų kasdienio gyvenimo ir ugdymo problemas formalioje ir neformalioje aplinkose. Stengtasi pedagogus-praktikus sudominti tarpkryptinės vaikystės tyrimų tradicija ir, remiantis moksliniais duomenimis, įrodyti taikomąją šių tyrimų reikšmę. Tokiais tyrimais buvo galima paskatinti švietimo institucijų (ikimokyklinių įstaigų, mokyklos ir šeimos) dalyvavimą kuriant vaikų ugdymo praktiką, kur prioritetai teikiami demokratinės kultūros vertybėms. Šių tyrimų esmė – plėtoti nesmurtinės, vaikus emancipuojančią praktiką ugdymo institucijose (visų pirma – šeimoje), grindžiant ją vaikams artimos ir svarbios aplinkos tyrimais. Pirmoji konferencija vyko 2007 m. dalyvaujant Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams ir tuometiniam Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui A. Paulauskui ir Seimo nariui V. Simulik. Konferencijos siekis pasiteisino, nes buvo at-

the higher education institution. At the same time this helps to seek exceptionality of the higher education institution, particularly in the area of researches on childhood, which are interfiled. Therefore, based on them, new knowledge can be offered to the society about children’s social-cultural situation and welfare and it can be sought to develop the approach that they are full-rate participants of creation of democratic culture. The Scientific Centre of Educational Researches of the Faculty of Education Studies of Šiauliai University together with the community of scientists, students of the faculty organizes annual scientific-research conference “Let us Together Create Childhood Today”. This year the fifth conference was held. Since the very first conference in 2007, we have received considerable attention of teachers-practicians of Šiauliai city pre-school education institutions and comprehensive schools. We were trying to arouse interest of teachers-practicians in the tradition of interfiled researches on childhood and, based on scientific researches, to prove applied importance of these researches. The essence of such researches is to develop non-violent practice, emancipating children at educational institutions (first of all in the family), grounding it on researches into environment that is close to children and important for them. The very first conference took place in 2007 and it was attended by representatives of Children’s Rights Protection Service of the Republic of Lithuania, the then chairperson of the Seimas A. Paulauskas and the member of the Seimas V. Simulik. The pursuit of the conference served the purpose because the conference addressed the necessity of new childhood protection policy in Lithuania. In all following conferences scientists, students, parents, teachers, representatives of child rights protection listened to interesting papers, every time presenting new research data, disclosing life and (self-)education problems relevant to today’s children.

119

120

Mokytojų ugdymas 2012

kreiptas dėmesys į naujos vaikystės apsaugos politikos būtinumą Lietuvoje. Kitose konferencijose mokslininkai, studentai, tėvai, pedagogai-praktikai, vaikų teisių tarnybų atstovai klausėsi įdomių pranešimų, kuriuose kaskart buvo pateikiami nauji tyrimų duomenys, atskleidžiantys šiuolaikiniams vaikams aktualias jų gyvenimo ir ugdymo(si) problemas. Ypač didelio susidomėjimo susilaukė konferencija, kuri įvyko 2010 m. Jos metu buvo analizuojama visoms ugdytojų grupėms ir patiems vaikams aktuali problema – vaikų laisvalaikis ir mokymasis vasaros atostogų metu. Konferencijos išskirtinumas tas, kad joje buvo supažindinama su dviejų edukologijos krypties doktorančių – R. Šiaučiulienės ir K. Rūdytės – atliekamų ilgamečių sisteminių tyrimų duomenimis. Joje dalyvavo ne tik pedagogai, bet ir vaikai kaip tiriamieji, kurie savo rašiniuose atskleidė pasiekimus mokantis jiems namų aplinkoje per vasaros atostogas. Konferencijos dalyviams atsirado galimybė suprasti vaikams reikšmingas jų mokymosi ir vasaros laisvalaikio problemas. 2011 m. vykusios konferencijos skirtybė ta, kad Edukologijos fakulteto mokslininkai ir studentai įsitraukė į labdaringą akciją ir sėkmingai ,,nupirko“ vienos šeimos ir vaiko ,,bėdą“, dalyvaudami Lietuvos TV laidoje ,,Bėdų turgus“. 2012 m. Edukologijos fakulteto studentai įsitraukė į kitą labdaros akciją ,,Nušluostykime kūdikiams ašaras“, kuri buvo skirta Šiaulių miesto sutrikusio intelekto kūdikių namų mažyliams higieniniams reikmenims įsigyti. Šios akcijos dalyviai tapo visų Šiaulių universiteto fakultetų bendruomenės nariai ir universiteto administracija. Tai – vienas renginių, skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti. Be jo, įvyko dar du renginiai: mokslinė-praktinė konferencija „Kurkime drauge vaikystę šiandien“ ir „Mažojo šiauliečio“ sveikinimas. Šiais metais konferencijos partneriais tapo trys Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos: „Žiogelis“, „Trys nykštukai“, „Coliukė“, o konferencijos rėmėju tapo saldainių

Particular interest was aroused by the conference that took place in 2010 because it focused on children’s pastime and learning at summer time, which are relevant to all groups of educators and the very children. The conference was exceptional because the data of long-term systematic researches of two doctoral students in the field of education (R. Šiaučiulienė and K. Rūdytė) were introduced at it. It was attended both by teachers and children who as respondents in their essays disclosed their achievements while they were learning in home environment during summer holidays. Conference members had a possibility to understand problems of children’s learning and summer pastime, which are significant for children. The conference of last year (2011) singles out by involvement of scientists and students of the Faculty of Education in the action of charity, who successfully “bought” a “trouble” of one family and one child, taking part in the programme of National Lithuanian Radio and Television “Buy my Trouble”. This year students of the Faculty of Education Studies got involved in another action of charity “Let us Dry up Babies’ Tears”, which was dedicated to procurement of hygienic commodities for babies of Šiauliai City Home for Babies with Mental Disorders. Participants of this action were the community of faculties and the administration of iauliai University. This is one of the events dedicated to commemorate the International Children’s Protection Day. In addition to it, two more events took place: the scientific practical conference “Let us Create Childhood Today” and “Greeting of the Young Šiauliai Resident”. This year the partners of the conference were Šiauliai pre-school education institutions “Žiogelis”, “Trys nykštukai”, “Coliukė”, whilst the sponsor of the conference was sweets factory “Rūta”. Papers for the scientific-practical conference were prepared by both scientists, doctoral students and parents who were sharing their experiences of children’s education and trying

Audronė Juodaitytė, Rūta Šiaučiulienė Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto mokslininkų, tyrėjų ir studentų socialinės atsakomybės bendruomenei ugdymasis

fabrikas – uždaroji akcinė bendrovė „Rūta“. Mokslinei-praktinei konferencijai pranešimus rengė ne tik mokslininkai, doktorantai, bet ir tėvai, kurie dalijosi vaikų ugdymo patirtimi ir bandė atsakyti į klausimą: kaip šeimoje galima išugdyti laimingą vaiką? Naujas konferencijos akcentas – jos vedėjais buvo Edukologijos fakulteto studentai-savanoriai Evelina Visickaitė ir Mindaugas Malinauskas. Tęstinė mokslinė-praktinė konferencija tapo indėliu į visuomenės šviečiamąją veiklą. Ji prisidėjo plėtojant Šiaulių universiteto mokslininkų ryšius su politikais, studentais, praktikais ir tapo dialogo mokykla visoms suinteresuotoms grupėms, kurioms rūpi ne tik vaikų dabartis, bet ir ateitis. Studentai įsitraukė ir į Šiaulių miesto savivaldybės organizuojamą kasmetinę šventę ,,Aš – mažasis šiaulietis“, skirtą Tarptautinei vaikų gynimo paminėti. Studentai papuošė šią šventę jaunatviška energija, pademonstruodami ištikimybę savo būsimai profesijai ir lojalumą naujų santykių su vaikais puoselėjimo idėjai. Jie drauge suvokė socialiai atsakingų bendruomenei pedagoginių studijų prasmę universitete.

to answer one question: How is it possible to bring up a happy child in the family? New focus of the conference was that the presenters of the conference were students-volunteers of the Faculty of Education Studies Evelina Visickaitė and Mindaugas Malinauskas. This way the continuous scientific-practical conference contributed to the educative activities of the society. It contributed to the development of relations between scientists of Šiauliai University and politicians, students, practicians and turned into a school of a dialogue to all interested groups, who care about both children’s present and future. Students got involved in the annual festival organised by Šiauliai municipality “Me - the Small Šiauliai Resident”, dedicated to commemorate the International Children’s Protection Day. Students adorned this festival with youthful energy, demonstrating faithfulness to their prospective profession and loyalty to the idea of nourishing new relations with children. At the same time they perceived the meaning of socially responsible pedagogical studies at the university.

Rūta Šiaučiulienė Socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Edukologijos katedros asistentė, Edukacinių tyrimų mokslinio centro jaunesnioji mokslo darbuotoja. Moksliniai interesai: vaikų laisvalaikio kultūra, vaikystės fenomeno tyrimai.

Doctor of Social Sciences (Education Studies) Junior lecturer of the Department of Education Studies of the Faculty of Education Studies, Šiauliai University. Junior research worker of Scientific Centre of Educational Researches. Research interests: children’s leisure culture, researches into the childhood phenomenon.

Address: P. Višinskio Str. 25, LT-76351 Šiauliai, Lithuania E-mail: ruta0608@gmail.com

121

122

Mokytojų ugdymas 2012

Audronė JUODAITYTĖ Socialinių mokslų (edukologijos) habil. daktarė, Šiaulių universiteto Edukologijos katedros profesorė, Edukacinių tyrimų mokslinio centro direktorė. Moksliniai interesai: vaikystės fenomeno edukaciniai tyrimai, socializacija ir ugdymas vaikystėje, vaikystės pedagogų universitetinis rengimas.

Habil. Doctor of Social Sciences (Education Studies), Professor of the Department of Education Studies, Šiauliai University, Director of the Scientific Center of Educational Researches. Research interests: Educational researches on the phenomenon of childhood, socialisation and education in childhood, university training of childhood pedagogues.

Address: P. Višinskio Str. 25, LT-76351 Šiauliai, Lithuania E-mail: etmc@cr.su.lt

123

Mokytojų ugdymas 2012

ISNN 1822−119X Mokytojų ugdymas. 2012. Nr. 18 (1), 123–130 Teacher Education. 2012. Nr. 18 (1), 123–130

Ramutė Gaučaitė, Erika Masiliauskienė, Aušra KAZLAUSKIENĖ, Rasa POCEVIČIENĖ Šiaulių universitetas • Šiauliai University

SAVIVALDUS MOKYMASIS – MOKYMASIS GYVENIMUI: KNYGŲ SERIJOS MOKINIAMS, MOKYTOJAMS, TĖVAMS ANOTACIJOS

Self-Directed Learning – Learning or Life: Abstracts of Book Series for Pupils, Teachers, Parents

Kadangi nežinome, ko labiausiai reikės ateityje, būtų beprasmiška stengtis išmokyti to iš anksto. Reikėtų stengtis išugdyti žmones, kurie taip pamėgs mokytis ir taip puikiai gebės tai daryti, kad galės išmokti visko, ko tik prireiks John Holt

Because we do not know what we will mostly need in the future, it would be useless to try teaching this in advance. It should be strived to educate people who will start enjoying learning and will be able to do this so much that they will be able to learn everything what they will need. John Holt

Lietuvoje iki šiol nebuvo sukurtos nė vienos ugdymo sistemos, todėl šalies ugdymo praktikoje adaptuojamos užsienyje sukurtos Montessori, Valdorfo ir kt. ugdymo sistemos. Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto mokslininkių grupė sukūrė unikalią ugdymo sistemą, kuri buvo įdiegta pagal Europos socialinio fondo finansuojamo projektą „Savivaldaus mokymosi organizavimo modelio (SMOM), kaip netradicinės ugdymo(si) formos, taikant į inovatyvius sprendimus orientuotą ugdymą, įgyvendinimas Šiaurės ir Vakarų Lietuvos regiono mokyklose“1. Šios sistemos misija – mokinių mokymosi mokytis, kaip pagrindinės mokymuisi visą gyvenimą ir mokymosi gyvenimui, kompetencijų plėtotė. Šios sistemos

So far no system of education has been created in Lithuania. Therefore, Montessori, Waldorf and other educational systems created abroad are adapted and used in the country’s educational practice. The group of researchers of the Faculty of Education Studies of iauliai University created a unique system of education, which was implemented thanks to the project financed by the European Social Fund “Implementation of SelfDirected Learning Organisation Model as a Non-Traditional Form of (Self-)Education, Applying Education Orientated to Innovative Solutions, in the Schools of Northern and Western Lithuania Regions”1. The mission of this system is development

Pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2.-ŠMM-05-K priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“. 1

According to priority 2 of “Lifelong Learning” of operational programme Development of Human Resources 2007-2013, VP1-2.2-ŠMM-05-K measure “Designing and Implementing Language Teaching, Entrepreneurship and Innovative Methods of Education”. 1

124

Mokytojų ugdymas 2012

vizija – išugdyti savivaldžiai besimokančias, inovatyvius sprendimus priimančias asmenybes, įgijusias patyčių prevencijos ir nediskriminacijos kompetencijų. Projekto veiklų pagrindu parengta ir išleista trylika mokymo(si) vadovų, skirtų vaikams, mokytojams ir mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojams, nevyriausybinių organizacijų atstovams ir tėvams (globėjams, rūpintojams). Mokymo(si) vadovų turinys apima savivaldaus mokymosi sistemos pagrindimą ir savivaldaus mokymosi proceso valdymą, besimokančiojo asmens motyvavimą ir pažinimą, mokymosi mokytis strategijas (mokymosi bendradarbiaujant, aktyvaus, konstruktyvaus, autentiško ir reflektyvaus mokymosi), mokymosi mokytis veiklos stebėsenos ir į(si)vertinimo procesus. Mokymo(si) vadovai yra vienos ugdymo sistemos dalis ir sudaro Mokymosi gyvenimui seriją, įprasminančią mokymosi valdyti savo mokymąsi idėją ir pagrindžiančią jos praktinio įgyvendinimo galimybes. Mokymo(si) vadovus rengusios autorės R. Gaučaitė, A. Kazlauskienė, E. Masiliauskienė, R. Pocevičienė ir K. Rudytė tikisi, kad publikuoti vadovai taps tomis pedagogų, mokinių ir tėvų „stalo knygomis“, padėsiančiomis inovatyviai su(si) modeliuoti individualų mokymo(si) kelią, kuris bus neatsitiktinis, o patikimas, valdomas ir kokybiškas.

of competency of learners’ learning to learn as the basic competency for lifelong learning and learning for life. The vision of this system is education of personalities who have self-directed learning abilities, make innovative decisions, and have acquired competencies of bullying prevention and non-discrimination. Based on project activities, thirteen guides for teaching/learning intended for children, teachers, administrative staff of the lifelong learning system, representatives and parents of non-governmental organisations (foster parents, caregivers) were prepared and published. The content of the guides for teaching/learning includes substantiation of the self-directed learning system and management of the self-directed learning process, the learner’s motivation and cognition, learning to learn strategies (cooperative learning, active, constructive, authentic and reflective learning), processes of observation of learning to learn and (self-)assessment. Guides for teaching/learning are a part of one educational system and make up a series of Learning for Life, giving a sense to the idea of learning to manage one’s learning and grounding its practical implementation possibilities. Authors who prepared the guides for teaching/learning R.Gaučaitė, A.Kazlauskienė, E.Masiliauskienė, R.Pocevičienė and K.Rudytė hope that these guides will become teachers’, pupils’ and parents’ “books for everyday use” that will help to (self-)model the individual path of teaching/learning in an innovative manner, which will be not accidental but reliable, managed and quality path.

Ramutė Gaučaitė, Erika Masiliauskienė, aušra KAZLAUSKIENĖ, Rasa POCEVIČIENĖ Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui: knygų serijos mokiniams, mokytojams, tėvams anotacijos

Mokymo(si) vadovų anotacijos

Mokymo(si) vadove „Savivaldaus mokymosi, orientuoto į inovatyvius sprendimus, sistema“ apibūdinama savivaldaus mokymosi sistema, jos reikšmė mokiniui, mokytojui, švietimo institucijai, įtaka patyčių prevencijai ir nediskriminavimui. Knygoje aptariamos esminės filosofinės nuostatos, ugdymo(si) principai, tikslai, uždaviniai, metodai, aplinka, pagrindiniai mokymo(si) proceso dalyvių vaidmenys, plačiau pristatomi įvairūs požiūriai į mokymąsi lyginami tarpusavyje, išskiriant privalumus ir trūkumus. Mokymo(si) vadovas „Savivaldaus mokymosi proceso planavimas ir organizavimas, taikant į inovatyvius sprendimus orientuotą ugdymą“ supažindina mokytojus ir mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojus su savivaldaus mokymosi planavimo ir organizavimo technologijomis. Ši knyga padės atsakyti į šiuos svarbius klausimus: kaip planuoti savivaldų mokymąsi? Ką planuoti – turinį, mokinių mokymą(si) ar jo valdymą? Kaip padėti mokiniui išsikelti tikslus ir kaip jų siekti? Kaip padėti mokiniui įveikti mokymosi sunkumus? Kaip padėti mokiniui planuoti savo mokymąsi? Kaip sukurti savivaldžiai mokytis palankią aplinką? Kaip siekti patyčių, kylančių dėl mokymosi skirtumų, prevencijos? ir pan. Mokymo(si) vadove „Besimokančiojo asmens pažinimas“ išsamiai pristatomi įvairūs mokymosi stiliai, akcentuojama jų ir apskritai

Annotation of Teaching / Learning Guides

The teaching/learning guide “The System Of Self-Directed Learning, Orientated To Innovative Solutions” describes the system of self-directed learning, its importance to the pupil, teacher, educational institution, its impact on bullying prevention and non-discrimination. The book discusses essential philosophical concepts, principles, aims, tasks, methods, environment of (self-)education, main roles of learners of the teaching/learning process, presents various attitudes to learning. The guide “Planning And Organisation Of Self-Directed Learning, Applying Education Orientated To Innovative Solutions” familiarises teachers and administrative staff of the self-directed learning system with technologies of planning and organisation of selfdirected learning. This book will help to answer important questions: How to plan self-directed learning? What to plan: content, pupils’ teaching/learning or its management? How to help the pupil to set aims and seek them? How to help the pupil to cope with learning difficulties? How to help the pupil to plan his/her learning? How to create the environment that is favourable to self-directed learning? How to seek prevention of bullying arising due to learning differences? The guide “Cognition Of The Learning Person” not only exhaustively presents various learning styles but also emphasizes the importance of these styles and pupils’ cognition

125

126

Mokytojų ugdymas 2012

mokinio pažinimo svarba bei nauda visiems ugdymo(si) proceso dalyviams. Po kiekvienos klasifikacijos pateikiamas klausimynas, kuris padės nustatyti mokymosi stilių, nurodomos rekomendacijos, kaip projektuoti mokymuisi palankias strategijas.

in general and benefit for all participants of the (self-)educational process.

Mokytojai, skaitydami mokymo(si) vadovą „Motyvavimas ir galimybių suteikimas mokymuisi“, turės galimybių susipažinti su mokinių motyvavimu ir galimybėmis mokytis. Čia galima rasti patarimų, kaip atpažinti vidinius motyvus ir panaudoti išorinius motyvus savimotyvacijai, taip pat pristatomi mokymosi modeliai, savimotyvaciją keliančios strategijos, testai ir klausimynai. Mokymo(si) vadove „Mokymosi mokytis strategijos. Aktyvus mokymasis: būdai, aplinkos, šaltiniai, metodai“ mokytojai ir mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai supažindinami su aktyvaus mokymosi strategijos taikymu siekiant ugdyti(s) savivaldaus mokymosi kompetencijas. Knygoje pateikiami sėkmingo aktyvaus mokymosi organizavimo principai, būdai, patarimai ir rekomendacijos, pristatomi galimi pamokos modeliai. Mokymo(si) vadove „Mokymosi mokytis strategijos. Konstruktyvus mokymasis: būdai, aplinkos, šaltiniai, metodai“ pristatoma konstruktyvaus mokymosi samprata, įprasminant besimokančių asmenų siekį suprasti analizuojamą informaciją eksperimentuojant, aktyviai dalyvaujant projektuose, siejant naują patirtį su jau turima. Siekiant atskleisti sisteminį požiūrį, analizuojamas ugdymo proceso

Teachers, reading the guide “Motivation And Provision With Possibilities For Learning” will have possibilities to get familiarised with pupils’ motivation and learning possibilities. Here you can find advice how to recognise internal motives and how to use external motives for self-motivation. The teaching/learning guide “Strategies For Learning To Learn. Active Learning: Ways, Environments, Sources, Methods” familiarises teachers and administrative staff of the lifelong learning system with application of active learning strategy, seeking to (self-)develop competencies of self-directed learning. The book presents principles, ways, advice and recommendations for organisation of successful active learning. The teaching/learning guide “Strategies Of Learning To Learn. Constructive Learning: Ways, Environments, Sources, Methods” presents the conception of constructive learning, giving a sense to learners’ endeavour to understand the analysed information by experimenting, active participation in projects, relating new experience to old one. Seeking to disclose the systematic approach, peculiarities

Ramutė Gaučaitė, Erika Masiliauskienė, aušra KAZLAUSKIENĖ, Rasa POCEVIČIENĖ Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui: knygų serijos mokiniams, mokytojams, tėvams anotacijos

kokybės ypatybės, kurias suponuoja šio mokymosi strategijos taikymas, pateikiama praktinių pavyzdžių, kaip mokytojai gali motyvuoti mokinius veikti konstruktyviai mokantis valdyti savo mokymąsi. Aptariama, kaip su(si) kurti konstruktyviai mokytis palankią erdvę, kaip susieti formalią ir neformalią mokymosi aplinkas.

of quality of the educational process, are analysed, practical examples how teachers can motivate pupils to act constructively are given. It is discussed how to (self-)develop space that is favourable for constructive learning, how to relate formal and non-formal learning environments.

Mokymo(si) vadovas „Mokymosi mokytis strategijos. mokymasis bendradarbiaujant: būdai, aplinkos, šaltiniai, metodai“ skirtas padėti pedagogams ir mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojams išnaudoti turimas galimybes organizuojant savivaldų mokinių mokymąsi bendradarbiaujant. Leidinyje analizuojami veiksniai, kurie turi įtakos mokymosi bendradarbiaujant sėkmei, išryškinami mokymosi savivaldžiai bendradarbiaujančioje grupėje aspektai, nagrinėjami pagrindiniai principai, aptariami savivaldžiai besimokančiųjų bendradarbiaujančios grupės formavimo klausimai, analizuojami besikeičiantys mokytojų ir mokinių vaidmenys, aiškinamasi, kokie yra ugdymo(si) proceso bendradarbiaujant organizavimo ir vertinimo ypatumai. Mokymo(si) vadove „Mokymosi mokytis strategijos. iš anksto apgalvotas / reflektyvus mokymasis: būdai, aplinkos, šaltiniai, metodai“ mokytojams ir mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojams siūlomi įvairūs reflektyvaus mokymo(si)

The teaching/learning guide “Strategies Of Learning To Learn. Cooperative Learning: Ways, Environments, Sources, Methods” is intended to help teachers and administrative staff of the lifelong learning system to use existing possibilities, organising learners’ selfdirected cooperative learning. The publication analyses factors influencing success of cooperative learning, highlights learning aspects in the self-directed cooperating group, analyses main principles, discusses issues of formation of the self-directed cooperating group, analyses changing roles of teachers and pupils, explains peculiarities of organisation and assessment of cooperative learning. The teaching/learning guide “Strategies Of Learning To Learn. Intentional/Reflective Learning: Ways, Environments, Sources, Methods” offers teachers and administrative staff of the lifelong learning system to use various ways of applying reflective teaching/ learning strategies; presents various practical recommendations and graphic examples, discusses methods of preparing reflections,

127

128

Mokytojų ugdymas 2012

strategijų taikymo būdai; pristatoma ne tik bendra refleksijos ir reflektyvaus mokymo(si) samprata, nauda, bruožai, ciklas ir t. t., bet ir pateikiama daug įvairių praktinių rekomendacijų ir grafinių pavyzdžių, aptariamos refleksijų rengimo metodikos, refleksyvaus mokymosi proceso organizavimo aspektai. Mokymo(si) vadove „Mokymosi mokytis strategijos. autentiškas mokymasis: būdai, aplinkos, šaltiniai, metodai“ pateikiamos strategijos, orientuotos į inovatyvių strategijų generavimą. Užtikrinant mokymo(si) autentiškumą per besimokančiojo asmenybės autonomiškumą, knygoje pristatomos strategijos, kurias taikant galima užtikrinti mokinių mokymosi metodų, būdų, spartos ir įsivertinimo individualaus pasirinkimo galimybes; išsamiai analizuojami atvejo kūrimo / taikymo / analizės metodai, pristatomi jų taikymo instrukcijos ir pavyzdžiai, o tai sudaro sąlygas mokiniams kurti inovacijas bei konstruotis naujas žinias ir žinojimą. Mokymo(si) vadovo „Mokinių mokymosi veiklos stebėsena ir pažangos į(si)vertinimas“ tikslas – mokytojus ir mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojus supažindinti ir suteikti kompetencijų taikyti inovatyvias technologijas, orientuotas į mokinių mokymosi stebėseną ir pažangos į(si)vertinimą. Knygoje taip pat aptariama pedagogų ir mokinių vaidmenų kaita mokymosi stebėsenos ir pažangos į(si)vertinimo procese, mokinių savivaldaus mokymosi į(si)vertinimo strategijos, metodai. Mokymo(si) vadove „Savivaldaus mokymosi vadovas mokiniams“ pateikiamos rekomendacijos ir nurodomi pavyzdžiai leis mokiniams geriau pažinti save kaip besimokantįjį; suprasti, kurios asmeninės savybės padeda sėkmingai mokytis, o kurios – ne; ugdytis gebėjimą pačiam įsivertinti savo mokymosi procesą ir numatyti galimus rezultatus; žinoti tuos „kelius ir takelius“, kurie labiausiai tinka kiekvienam, siekiant užsibrėžto tikslo, ugdantis poreikį mokytis ir tobulėti, pasitikėti savimi, tikėti mokymosi sėkme.

aspects of organisation of the reflexive learning process. The teaching/learning guide “Strategies Of Learning To Learn. Authentic Learning: Ways, Environments, Sources, Methods” presents strategies, orientated to generation of innovative strategies. Ensuring authenticity of teaching/learning though autonomy of the learners’ personality, the book introduces to strategies, application of which can ensure possibilities to individually choose pupils’ learning methods, ways, tempo and selfassessment; exhaustively analyses methods of case creation/application/analysis, presents instructions and examples of their application, creating conditions for pupils to create innovations and self-construct new knowledge and knowing. The aim of the teaching/learning guide “Observation Of Pupils’ Learning Activities And (Self-)Assessment Of Progress” is to familiarise teachers and administrative staff of the lifelong learning system and provide them with competencies of applying innovative technologies, directed to observation of pupils’ learning and (self-)assessment of progress. The book also deals with the shift in teachers’ and pupils’ roles in the process of observation of pupils’ learning and (self-)assessment, strategies, methods of (self-)assessment of pupils’ self-directed learning. The book “The Guide To Self-Directed Learning For Pupils” lists recommendations and examples enabling pupils to better know themselves as learners; understand which personal traits help to learn successfully and which do not; self-develop the ability to selfassess his/her learning process and foresee possible results; know these “roads and paths”, which are most suitable for everyone, seeking the set aim, self-developing the need to learn and improve, be self-confident, trust in success of learning.

Ramutė Gaučaitė, Erika Masiliauskienė, aušra KAZLAUSKIENĖ, Rasa POCEVIČIENĖ Savivaldus mokymasis – mokymasis gyvenimui: knygų serijos mokiniams, mokytojams, tėvams anotacijos

Mokymo(si) vadovas „Savivaldaus mokymosi vadovas tėvams (globėjams, rūpintojams)“ skirtas tiems tėvams (globėjams, rūpintojams), kurie nori dalyvauti savo vaikų mokymo(si) procesuose ir padėti jiems ne tik sėkmingai baigti mokyklą, bet ir įgyti kur kas sudėtingesnių bei gyvenimiškai svarbių kompetencijų. Siekiant šio tikslo, knygoje pristatoma savivaldaus mokymosi samprata ir esmė, mokymo(si) proceso planavimas ir organizavimas bei nurodomas tėvų vaidmuo užsiimant šiais procesais, savivaldžiai besimokančių vaikų pažinimas ir pagalbos jiems būdai, metodai, įvairūs vaikų motyvavimo mokymuisi ir mokymo(si) vertinimo klausimai. Tai vadovas, kuriame pateikta informacija suteiks galimybę tėvams geriau suprasti savo vaikus, susikalbėti su jais ir jų mokytojais. Mokymo(si) vadovas „Savivaldaus mokymosi vadovas nevyriausybinių organizacijų nariams“ skirtas padėti nevyriausybinių organizacijų nariams tapti savivaldaus mokymosi organizavimo pagrindinėje mokykloje socialiniais partneriais, užtikrinančiais formaliojo ugdymo(si) metu mokinių įgytų mokymosi mokytis kompetencijų tęstinumą neformalių veiklų įvairovės aplinkose. Be to, siekiama paskatinti su(si)kurti reikalingas sąlygas mokytis iš patirties veikiant neformalioje aplinkoje, laisvai rinktis mokymo(si) būdus, strategijas, jų eiliškumą, tuos pasirinkimus derinant prie individualių poreikių ir galimybių.

“The Guide To Self-Directed Learning For Parents (Foster Parents, Caregivers)” is intended for those parents (foster parents, caregivers) who want to take part in their children’s teaching/learning processes and help them not only to successfully finish schools but also to acquire far more complex and critical competencies. Seeking this aim, the book presents the conception and essence of self-directed learning, planning and organisation of the teaching/learning process and parents’ role in it, cognition of selfdirected learners and ways, methods of support for them, various issues of motivating children to learn and assessment of teaching/learning. This is the guide containing information that will enable parents to better understand their children and make themselves understood by them and their teachers. “The Guide To Self-Directed Learning For Members Of Non-Governmental Organisations” is intended to help members of non-governmental organisations to become stakeholders of organisation of selfdirected learning in the basic school, ensuring continuity of competencies of learning to learn, acquired during formal (self-)education, in the environments of various non-formal activities. Besides, it is sought to promote to (self-)create necessary conditions to learn from experience, acting in non-formal environment, freely choose ways, strategies of teaching/learning, their sequence, adjusting these choices to individual needs and possibilities.

129

REIKALAVIMAI LEIDINYJE „MOKYTOJŲ UGDYMAS“ PUBLIKUOJAMIEMS MOKSLO DARBAMS

Redaktorių kolegijai pateikiami pagal nurodytus reikalavimus parengto ir atspausdinto straipsnio egzempliorius bei jo elektroninė versija el. paštu: mokytojuugdymas@ef.su.lt. Straipsniai rašomi MS Word teksto redaktoriaus programa, Times New Roman 12 punktų šriftu su vienos eilutės tarpais A4 formato (210 x 297 mm) lape su tokiomis paraštėmis: viršuje – 25 mm, apačioje – 25 mm, kairėje – 24 mm, dešinėje – 24 mm. Po straipsniu turėtų būti pateikta trumpa informacija apie autorių: vardas, pavardė, mokslinis laipsnis ir pedagoginis vardas, darbovietė, pareigos, mokslinių interesų sritys, kontaktinė informacija (adresas, telefonas, elektroninio pašto adresas). Straipsnio struktūra: straipsnio pavadinimas (14 pt, Bold); po autoriaus vardo ir pavardės nurodoma institucija, kuriai atstovauja, arba, jei tokios nėra, miestas ir šalis, kuriame autorius(iai) gyvena (12 pt, Italic); anotacijoje (200–400 spaudos ženklų apimties) turi būti apibūdinta straipsnio mokslinė problema, tyrimo metodika ir pagrindiniai rezultatai; po anotacija nurodomi 3–5 prasminiai žodžiai (pagrindiniai žodžiai). Tyrimo aprašymas ir analizė: suformuluota mokslinių tyrimų problema, tikslas, aptartas nagrinėjamos problemos ištirtumo laipsnis, pristatyti ir pagrįsti, iliustruoti lentelėmis ir diagramomis tyrimų rezultatai, suformuluotos glaustos ir struktūruotos išvados arba diskusijos. Lentelės Lentelės (10 pt, Normal) tekste numeruojamos arabiškais skaitmenimis. Lentelės numeris, žodis „lentelė“ ir pavadinimas rašomas prie kairės teksto paraštės. Įrašai lentelėje pateikiami 10 pt. Paveikslai

REQUIREMENTS FOR THE RESEARCH ARTICLES IN “TEACHER EDUCATION”

A copy of the article prepared and printed in accordance with the requirements and its electronic version e-mail: mokytojuugdymas@ ef.su.lt) are to be submitted to the editorial board. Times New Roman 12 font must be applied in single lines in A4 size (210 x 297 mm) with the following margins: top – 25 mm, bottom – 25 mm, left – 24 mm, right – 24 mm. The article should be followed by the author’s: name, surname, scientific degree and title, workplace, position, fields of research interests and contact information (address, phone number, e-mail address). The structure of the article: the title of the article (14 pt, Bold); the institution represented is to be indicated below the author’s name and surname. In the event of its absence, the town and the country in which the author(s) reside(s) are to be indicated (12 pt, Italic). The abstract (200-400 characters) must describe the research problem, research methods and key results; the abstract is to be followed by 3–5 key words. Research description and analysis: the problem, the aim of scientific research is to be formulated, the degree of investigation of the problem analyzed is to be discussed, presented and grounded, the results of the research are to be illustrated by tables and diagrams, and concise and structured conclusions or discussions are to be formulated. Tables Tables (10 pt, Normal) in the text are to be numbered in Arabic numerals. The number of the table, the word “Table” and its title have to be written at the left margin of the text. Figures (10 pt, Normal) in the text are to be numbered in Arabic numerals. The number of the figure as well as the abbreviation “Fig.”

Visa kokybiška ir informatyvi iliustracinė medžiaga (grafikai, diagramos, schemos ir kt.), vadinama bendru paveikslo vardu, turi būti pateikiama straipsnio tekste. Diagramos, grafikai turi būti *doc arba *xls formato, parengti taip, kad galima būtų atlikti pataisymus (jei tai reikalinga). Paveikslai pateikiami nespalvoti, su rėmu. Paveikslai (10 pt, Normal) tekste numeruojami arabiškais skaitmenimis. Po paveikslu centruotai paryškintu šriftu rašomas paveikslo numeris ir sutrumpintas žodis „pav.“, neparyškintai – paveikslo pavadinimas. Tekste nurodoma cituojamo autoriaus pavardė, vardo pirmoji raidė ir leidinio leidimo metai. Jei tekste pateikiama tiksli citata, po leidinio metų dar nurodomas puslapis, kuriame galima rasti citatą. Literatūros sąrašas pateikiamas po straipsniu abėcėlės tvarka: pirmiausia išvardijami šaltiniai laikantis lotyniškos abėcėlės, po to – kitų abėcėlių. Pateikiamos tekste minimos publikacijos, nurodant pavardę, vardo inicialus, metus (skliausteliuose), pavadinimą, šaltinį (pavyzdžiui, žurnalas ar redaguota knyga bei jos redaktoriai), puslapiai (jei reikia), miestas, kuriame kūrinys išleistas, leidykla. Santrauka pateikiama ta kalba, kuria parašytas straipsnis. Apimtis – apie 4000 spaudos ženklų. Straipsnių pateikimas Straipsniai pateikiami žurnalo „Mokytojų ugdymas“ redakcijai. Spausdinimui pateikiami redaguoti straipsniai parašyti lietuvių, rusų arba anglų kalba. Straipsnio parengimo spaudai išlaidas padengia autoriai. Daugiau informacijos apie straipsnių pateikimą galite rasti mokslo darbų žurnalo „Mokytojų ugdymas“ tinklalapyje adresu: http://www.mokytojuugdymas.ef.su.lt Redakcijos adresas: P. Višinskio g. 25–420, LT-76351 Šiauliai, Lietuva Tel. (+ 370 41) 59 57 13. El. paštas mokytojuugdymas@ef.su.lt

are to written in bold, centered and below the figure and it is to be followed by the title of the figure in regular font style. Figures have to be done in such way that it is possible to make amendments (if necessary). Figures and diagrams have to be uncoloured, without frames, and of good quality. The surname of the author quoted together with the first letter of his/her name and the year of issue of the publication are to be specified in the text. If an exact quotation is presented in the text, the year of issue of the publication is to be followed by the number of the page in which the quotation can be found. The list of references is to be presented below the articles in the alphabetical order: first, the references according to the Roman alphabet are indicated, then, according to other alphabets. The publications mentioned in the text are to be specified indicating the surname, name initials, year (in brackets), the title and the reference (for example, a periodical or an edited book and its editors), pages (if necessary), the town where the publication was issued, the publishing house. The summary is to be presented in the language the article is written. The volume of the summary is about 4000 characters. Submission of articles The articles are to be submitted to the editorial office of “Teacher Education”. The articles submitted for printing are to be writen and edited in the Lithuanian, Russian or English languages. The costs of preparation of the article for printing are covered by authors. More information about submitting articles is available on the website of “Teacher Education” at the adress: http://www. mokytojuugdymas.ef.su.lt Address of the editorial office: P. Višinskio Str. 25–420, LT-76351 Šiauliai, Lithuania Tel. (+ 370 41) 59 57 13. E-mail: mokytojuugdymas@ef.su.lt

MOKYTOJŲ UGDYMAS TEACHER EDUCATION

2012, 18 (1)

Mokslo darbai

•

Research Works

Vyriausioji redaktorė / Editor-in-chief Audronė Juodaitytė Redagavo / Edited by Asta Čiudarienė (anglų k. / English) Maketavo / Mocked-up by Tatjana Bakanovienė

SL 843. 2012-12-12. Leidyb. apsk. l. 11. Tiražas 100. Užsakymas 112. Išleido VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai. El. p. leidykla@cr.su.lt, tel. (8 ~ 41) 59 57 90, faks. (8 ~ 41) 52 09 80. Interneto svetainė http://leidykla.su.lt Spausdino UAB „Šiaulių knygrišykla“, P. Lukšio g. 9 A, LT-76207 Šiauliai. SL 843. 12-12-2012. Publishing in Quires 11. Edition 100. Order 112.