Palmyra Pečiuliauskienė, Marija Barkauskaitė, Angelė Borodinienė
Vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokomosios informacijos paieškų ir sklaidos gebėjimų formavimosi veiksniai
Vadinasi, imtį nusako 95 proc. patikimumo ir 0,05 paklaidos reikalavimai, kurie kiekybiniuose socialiniuose tyrimuose reprezentatyvumo požiūriu laikomi pakankamais. Svarbus tyrimo imties sudarymo reikalavimas – imties reprezentatyvumas. Imtis reprezentatyvi, jei ji tinkamai atspindi tiriamo požymio galimų reikšmių populiacijoje proporcijas. Šiame tyrime respondentai anketinei apklausai atrinkti lizdiniu (klasteriniu) būdu. Pateikti 5 tyrimo lizdai (apskričių centrai), kuriuos sudaro Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos bei Šiaulių bendrojo lavinimo mokyklos. Kadangi tyrime dalyvavo įvairių tipų mokyklos, atstovaujama miesto, rajono, miestelio (kaimo) kontekstui, todėl galima teigti, kad šis tyrimas reprezentuoja ir atspindi bendrą šalies situaciją. Tyrimo anketos klausimynas suprojektuotas atsižvelgiant į informacijos apdorojimo etapus: paieškos, išrinkimas, užfiksavimas, išsaugojimas, sukūrimas, perdavimas ir panaudojimas. Šiame straipsnyje nagrinėjami tik dviejų diagnostinių blokų – informacijos paieškos ir perdavimo – rezultatai. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 13.0 programa. Skirtumų statistinis reikšmingumas tarp požymių vertintas pagal Pearsono Chi-Square (χ2) koeficientą. Skirtumas tarp nagrinėjamų požymių laikomas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05.
Hence, the sample is outlined by 95% reliability and 0,05 bias requirements, which in quantitative social researches from the representation standpoint are considered reliable. An important requirement of making a research sample is the representativeness of the sample. The sample is representative if it correctly reflects the proportions of possible meanings of the researched feature in the population. In this research the respondents were selected for questionnaire survey employing the cluster-based approach. Five research clusters (regional centres), which consist of Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Klaipėda and Šiauliai general education schools, were selected. Because the research was attended by various types of schools, which represent city, regional, and small town (village) context, it can be stated that this research represents and reflects general situation in Lithuania. The questionnaire of the research survey was designed considering the stages of information processing: of search, selection, recording, storing, creation, transmission and usage. This article deals with the results of only two diagnostic blocks – information search and transmission. Statistical data analysis has been carried out employing SPSS 13.0 programme. Statistical significance of the results between the features has been assessed according to Pearson’s Chi-Square (χ2) coefficient. The difference between the analysed features is maintained statistically significant when p < 0,05.
Tyrimo rezultatai Tiriant vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių informacinius gebėjimus, jų turinys išskleistas atsižvelgiant į pagrindinius mokomosios informacijos apdorojimo etapus: paiešką, supratimą, perdavimą ir panaudojimą. Respondentai, atsakydami į klausimą apie informacinius gebėjimus, turėjo juos įsivertinti pagal trijų rangų skalę: labai geri, patenkinami, silpni. Tyrimo duomenys rodo (žr. 1 lent.), kad XI– XII kl. mokiniai geriausiai įsivertino informacijos paieškų gebėjimus. Beveik pusė respondentų (46,2 proc.) nurodė, kad jų informacijos paieškų gebėjimai yra labai geri. Tik 1,4 proc. respondentų mano, kad jų informacijos paieškų gebėjimai yra prasti. Manome, kad tokį informacijos paieškų gebėjimų aukštą įsivertinimą gali lemti ne visai tiksli informacijos paieškos gebėjimų samprata. Jei informacijos paieškas suprantame tik kaip techninio pobūdžio informacijos paiešką naudojant elektronines informacijos paieškų sistemas, gali susidaryti įvaizdis, kad informacijos paieškų gebėjimai yra nesudėtingi, todėl juos nesudėtinga įvaldyti. Tačiau jei respondentai turėtų gilesnę informacijos
Research results Researching senior pupils’ information abilities, their contents were spread considering the key stages of processing educational information: search, understanding, transmission and usage. Answering the question about information abilities, the respondents had to self-assess them according to the three rating scale: very good, satisfactory, weak. Research data shows (Table 1) that the pupils of the 11th – 12th grades gave best ratings to information search abilities. Almost half of the respondents (46,2%) indicated that their information search abilities were very good. Only 1,4% of the respondents think that their information abilities are week. We think that such high self-assessment of information search abilities can be determined by not quite accurate conception of information search abilities. If we understand information search only as technical type information search, employing electronic information search systems, one can have an impression that information search abilities are not complicated, therefore, it is not difficult to master them. However, if the respondents had a deeper conception of information search abilities as complex abilities that manifest
127