Veidas 27 2015

PABĖGĖLIAI: TRYS ŠEIMOS IŠ KARO DRASKOMO IRAKO BANDYS KURTI SAVO GYVENIMĄ LIETUVOJE 30 p.

www.veidas.lt

KARO KAPELIONAI: TARP APKASŲ IR DANGAUS 38 p.

SERBIJA: ŽURNALISTAI, MAFIJA IR SPECIALIOSIOS TARNYBOS 44 p.

2 EUR / 6,91 Lt 2015 liepos 10 Nr. 27

UŽ ŽMOGAUS TEISES! BET NE VISAS IR NE VISIEMS Politikai žada gerbti vakarietiškas vertybes, tačiau tuo pat metu palaiko abortų uždraudimą ar propaganda vadina homoseksualių porų egzistavimą

Savaitraščio VEIDAS 2015 m. prenumerata

TRUKMĖ

12 mėn.

6 mėn.

3 mėn.

1 mėn.

KAINA INTERNETE * JURIDINIAMS ASMENIMS BEI PRENUMERATOS TARNYBOSE

KAINA INTERNETE* FIZINIAMS ASMENIMS

100,79 EUR / 348 Lt 79,94 EUR / 276 Lt 50,39 EUR / 174 Lt

39,97 EUR / 138 Lt

25,20 EUR / 87 Lt

19,98 EUR / 69 Lt

8,40 EUR / 29 Lt

6,66 EUR / 23 Lt

Turinys Nr. 27, 2015 m. liepos 10 d.

Ekspresas

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Viršelio tema

20 p.

Mokslas ir technika gaivina žemės ūkį Traktoriai be traktorininkų, gyvulius aptarnaujantys robotai, vis plačiau naudojami kompiuteriai – kaimo šiandiena, o ne rytojus.

Žmogaus teisės: lietuviai – už moters teisę nutraukti nėštumą, bet prieš vienalytes poras . . . . . . . .10

Lietuva Metų valstybės tarnautojas: ceremonija Valdovų rūmuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .16

Verslas Pažanga: mokslo ir technikos naujovės neaplenkia žemės ūkio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .20 Ūkininkės profilis: J.Balvočiūtė – farmacininkė, sujungusi liaudies išmintį ir mokslą . . . . .23

Visuomenė Pabėgėliai: ar Lietuva bus svetinga? . . . . . . . . . . . . . . .30 Lietuvių kalba užsieniečiams: vasaros kursai atsiperka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .33 Gabieji: K.Česnavičius – nuo olimpiados iki garsiausių pasaulio universitetų . . . . . . . . . . . . . . . . . . .36 Karo kapelionai: ir ganytojai, ir psichoterapeutai . . . . .38 Nusikaltimai: jaunimo beviltiškumo išraiška . . . . . . . . .42

30 p.

Pasaulis

Ar Lietuva svetinga pabėgėliams?

Serbija: žurnalistai tarp mafijos ir specialiųjų tarnybų . .44 Izraelis: naujas taikos su palestiniečiais scenarijus . . . .46

Kultūra Smuikininkė D.Kuznecovaitė: neišmušama iš vėžių . .49

Katalikų Bažnyčia ėmėsi iniciatyvos kviesti pabėgėlius nuolatos gyventi Lietuvoje. Tai atskleis, kiek esame subrendę akistatai su migrantais, plūstančiais į Europą.

Skaitiniai Daktaras Ali: nerimas sukelia ligas . . . . . . . . . . . . . . . .52

Laisvalaikis Kelionės: Havajai masina visus . . . . . . . . . . . . . . . . . . .54

Komentarai Redakcijos laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 A.Šindeikis: Lietuvoje kuriamas kolaborantų rojus . . . .18

44 p.

Iššūkiai Balkanų žurnalistams Miloradas Ivanovićius, „Newsweek Srbija“ vyriausiasis redaktorius, apie kasdienį darbą: mafijos veiklos tyrimus, infiltruotus slaptųjų tarnybų agentus, neužgijusias karo žaizdas.

49 p.

Nepanorusi tapti antrąja Vanessa Mae Smuikininkės Dalios Kuznecovaitės netrikdo nei reikalavimai skubiai grąžinti smuiką, nei prieš akis koncerto metu įkyriai mataruojančios klausytojų kojos.

VIRŠELYJE PANAUDOTA „SHUTTERSTOCK“ NUOTR. PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „SHUTTERSTOCK“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

2015–07–10 ● 3

Redakcijos laiškas

Žvelk giliau

Kaltė ir LGBT JAV aukščiausiojo teismo sprendimas dėl tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo visose valstijose, regis, pramušė skylę net homofobiško Kremliaus sienoje. usijos Federacijos Tarybos narys Konstantinas Dobryninas pareiškė, kad reikia atrasti juridinę formą, kuri tiktų gėjų ar lesbiečių sąjungoms. Jam pritarė net Rusijos propagandos rėksnys Dmitrijus Kiseliovas, gerokai anksčiau pagarsėjęs siūlymu deginti mirusių homoseksualų širdis, užuot panaudojus jas organų donorystei.

Jeigu visa Europa ir kaimynai – ypač Rusija – aplenktų Lietuvą vienalyčių santuokų įteisinimo srityje, ši kaip ir krikšto atveju liktų bene paskutinė, atsisakiusi „pagonybės“, – jeigu, pritempę šią sąvoką, užklijuotume ją teisiniam vakuumui ir naujai religijai prilygintume iki tol nebūtų normų įvedimą. Žinoma, dar toli iki to – katalikiška Lenkija vargu ar skubės sekti katalikiška Airija, kurioje vienalytėms santuokoms piliečiai pritarė referendumu.

Mūsų tautininkų pamiltoje Vengrijoje tos pačios lyties asmenų partnerystė įteisinta nuo 2009 m. liepos. Valdant Viktoro Orbano vyriausybėms įstatymas nepanaikintas.

Istoriškai žvelgiant į lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų (LGBT) reikalus sąmokslo teorijos atrodo naiviai. Neva požiūris į juos keitėsi vien dėl LGBT lobistų veikimo – o jų neva visur pilna. Antai skirtingų rasių (be abejo, ir skirtingų lyčių) santuokos visoje JAV teritorijoje Aukščiausiojo teismo sprendimu legalizuotos tik 1967 m. (laiko juostoje galėtume pažymėti, kad 1969 m. amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje). Sunku įsivaizduoti, kad to pasiekta vien todėl, jog veikė afroamerikiečių lobistai, prasiskverbę į valdžios viršūnes, įsitvirtinę žiniasklaidoje ir pramogų versle. Juolab kad rasiniai apribojimai dalyvauti JAV rinkimuose galutinai panaikinti tik 1965 m.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius neseniai išlygino visų organizacijoje dirbančių vienalyčių sutuoktinių teisės: jiems galioja vienodos mokesčių lengvatos, nepriklausomai nuo to, kur jie susituokę. Šalyse, kuriose

R

Skaitykite savaitraštį VEIDAS „Apple iPad“

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Savaitinis iliustruotas žurnalas

Kiekvieną ketvirtadienį po 21 val. „Apple App Store“ skaitykite naują numerį

tuoktis finansiškai apsimoka, kova dėl vienalyčių porų teisės juridiškai tapti šeima yra kova dėl mažesnių mokesčių. Prisiminkime, kad XVIII a. nepriklausomybės karas Šiaurės Amerikoje prasidėjo dėl mokestinio ginčo.

Prieš porą metų bernardinai.lt publikavo Bertrand‘o Vergely svarstymus apie gėjų santuokas.

Anot šio prancūzų filosofo ir teologo, jos negrįžtamai keičia šeimos, giminystės ir paveldo supratimą, nes santuokos visais laikais buvo neatsiejamos nuo giminės pratęsimo. Gyvybė gimsta susijungus vyrui ir moteriai – šią natūralią vyro ir moters sąjungą visuomenė siekė apginti, juridiškai įteisindama santuokos instituciją.

B.Vergely klausia: „Jei jausmai yra svarbiausi, o gamtinė duotybė nėra esminis veiksnys, tai nėra jokio pagrindo drausti kraujomaišos. Mylinčiam tėvui derėtų suteikti teisę kurti šeimą su dukra, seseriai – su broliu?“ Pridurkime: seseriai su seseria, broliui su broliu.

Kitaip žvelgdami į negrįžtamus procesus sakytume, kad šeimos institucija Vakaruose miršta savaime, o LGBT čia niekuo dėti. Reprodukcija „perkelta“ į griežtos šeimyninės moralės kraštus panašiai kaip sportbačių gamyba: gimdo musulmonės, jų vaikai „importuojami“. LGBT galima kairuoliškai paklausti: kodėl jūs džiūgaujate įšokę į skęstantį laivą – nejau tikitės išgelbėti buržuazinę šeimą?

Net ir Lietuvoje įteisinus vienos lyties asmenų partnerystę (santuokos neleidžia Konstitucija), iškils kultūros rezistencijos klausimas. Vienas fronto baras: homoseksualiai porai ateiti į šeimos šventę. Kitas baras: visuomenei peršant kolektyvinės kaltės ir atgailos nuotaikas (taip neretai klijuojama europiečių vienybė – neva visi prasikaltę) neatsiprašyti, nejausti kaltės už Donelaitį, Baranauską, Kudirką – juk jie apie LGBT nėra gero žodžio parašę. ■ Arūnas Brazauskas

2015 m. liepos 10 d.; Nr. 27 (1166) Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156 Steigimo liudijimas Nr. 1452 Leidžiamas nuo 1992 m.

Vyr. redaktorius-direktorius Rimvydas Valatka tel. 264 9432 Vyr. redaktoriaus pavaduotojas Arūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI: Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423, J.Kiliulienė, tel. 264 9386, D.Pabiržis, tel. 264 9436 Užsienis – R.Janužytė Visuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, V.Sapetkaitė, tel. 264 9431, G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435 Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – E.Labanauskas, R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė, J.Laurinėnaitė-Šimelevičienė Vyr. dizainerė L.Beatričė Paukštė Dizaineriai K.Katkus, R.Ostrouch Kalbos redaktorė V.Kundrotienė Reklama R.Senkuvienė, tel. 264 9422, A.Papievienė, tel. 264 9421 Rinkodara J.Kariniauskaitė Platinimas ir prenumerata G.Strazdienė, tel. 264 9424 Buhalterija – tel. 264 9417

Redakcijos adresas: A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 Vilnius Telefonas 262 6813, Faksas 262 2407 El. paštas mailv@veidas.lt Spausdino UAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius Tiražas audituojamas Visos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“ periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelbtą informaciją galima platinti ar naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinį UAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.

Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.

Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažymėtų straipsnių turinį redakcija neatsako.

2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumerata internetu: www.veidas.lt, privačiose platinimo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paštuose – iki mėnesio 20 d.

Už žmogaus teises!

Bet ne visas ir ne visiems Partijų susitarimas. Politikai žada gerbti vakarietiškas vertybes, tačiau kai reikia jas praktiškai realizuoti, ima rūšiuoti, kas jų vertas, kas ne, kurios jų mums, Marijos žemei, tinka, o kurios ne. viejų vilniečių homoseksualių moterų šeima (o kaip kitaip vadinti kartu gyvenančius, vienas kitą mylinčius, vaiką auginančius, bendrą ūkį vedančius du asmenis?) patyrė didžiulį stresą. Moterys augina vienos iš jų biologinę dukrą. Ši rimtai sunegalavo, teko kreiptis į ligoninę. Tačiau biologinė mama buvo išvykusi į komandiruotę, o kita pagal Lietuvos asmens duomenų apsaugos įstatymų apribojimus negali turėti net teisės gauti informacijos apie sergančią mergaitę, ką jau ten apie teisę priimti sprendimą dėl jai reikalingo gydymo ar net operacijos. Juk ji oficialiai mergaitei – niekas be jokių teisių jos atžvilgiu.

Tokios skaudžios gyvenimiškos mūsų valstybės piliečių situacijos. Nors artėjant rinkimams partijos net šūkius ima skelbti, kaip joms rūpi kiekvienas žmogus, tačiau kai tik prieinama prie konkretybių, net visuotinai pripažintas žmogaus teises partijos seikėja ne visas ir ne visiems. Iki naujų absurdų belikęs vienas žingsnis. Seime jau

D

10 ● 2015–07–10

dukart užteko balsų, kad Lietuvoje būtų uždrausta moters teisė nutraukti nėštumą, liko tik paskutinis balsavimas. Ketvirtį amžiaus trunkanti Lietuvos piliečių kova dėl teisės į savo pavardę priartėjo prie to, kad jei Lietuvos lenkė ištekės už kokio Mickiewicz iš Seinų, tai galės turėti jo pavardę, o jei tas pats jaunikis bus gimęs jau šiapus Lietuvos sienos, ji amžiams bus tik Mickevičiaus žmona.

Tuo pat metu kelios parlamentinės partijos derina kardinaliai priešingus įsipareigojimus nacionalinio susitarimo dėl žmogaus teisių ir jų apsaugos projekte. Vienas iš partijų susitarimo iniciatorių teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis „Veidui“ sakė, kad šis labai svarbus dokumentas, parodysiantis, ar valstybei rimtai rūpi žmogaus teisės, turėtų būti pasirašytas tuoj po Joninių. Bet praėjo ir Joninės, ir Petrinės, ir Mindauginės, o susitarimas – be signatarų parašų. O paties projekto susinimas po kiekvieno svarstymo rodo, kad

baimė netekti kokio davatkiško rinkėjo balso stipresnė už visuotinai pripažintas žmogaus teises, kurias ginti Lietuva yra įsipareigojusi pasirašydama ir ratifikuodama tarptautines konvencijas.

Tarptautinės normos – už moters teisę nutraukti nėštumą Moteriai dėl nėštumo kilo pavojus sveikatai, bet gydytojai nedarė aborto. Ji beveik apako.

Nors laimėjo bylą Europos žmogaus teisių teisme, bet regėjimo tai juk nebesugrąžino. Šis skausmingas įvykis sukrėtė Lenkiją, kur abortai leidžiami tik tais atvejais, kai kyla pavojus moters gyvybei ar sveikatai. Bet tai – didelė erdvė interpretacijoms, ir gydytojai bijo priimti sprendimą.

Lenkijoje, Airijoje, kur galioja abortų draudimo įstatymas, aktyviai diskutuojama, ar nereikėtų jo liberalizuoti (tiesa, yra ir priešingų diskusijų). Lietuvoje, atvirkščiai, norima atimti iš moters teisę nutraukti nėštumą. Nors partijų susitarimo projekte jos įsipareigoja nepriimti teisės aktų, draudžiančių abortus, tačiau į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę buvo įtrauktas galutinis balsavimas dėl tokio įstatymo, ir tik sveiko proto politikų pastangomis pavyko užvilkinti būtinas procedūras, kad balsuoti būtų nespėta.

Abortų uždraudimui Seimas pritarė jau dukart – po pateikimo (nuo to laiko praėjo jau pora metų) ir po svarstymo. Lenkų rinkimų akcijos frakcijos narių, taip pat „darbiečio“ Kęstučio Daukšio ir dabar jau a.a. Algirdo Patacko, į

Viršelio tema

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurią Lietuva yra ratifikavusi. Joje ginama kiekvieno asmens teisė į gyvybę, tačiau nekalbama apie pradėtos gyvybės teisę į gyvenimą. Europos žmogaus teisių teismas byloje Vo prieš Prancūziją yra konstatavęs, kad negimęs vaikas negali būti laikomas asmeniu, kuris tiesiogiai saugomas konvencijos, ir net jeigu negimęs vaisius turi teisę į gyvybę, ši teisė yra besąlygiškai ribojama motinos teisių ir interesų.

Tai, kad Lietuva, siūlydama drausti abortus, eina klaidingu ir keistu keliu, rodo ir toks Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkės Jūratės Juškaitės primintas pavyzdys: AIDS centras rudenį paskelbė duomenis, kad AIDS/ŽIV plinta ne tarp narkotikus vartojančių, kitų rizikos grupių asmenų, bet tarp jaunimo. „Mes neturime lytinio švietimo, o bandome uždrausti abortus. Čia jaunimo žlugdymo politika“, – piktinasi J.Juškaitė.

Šioje Lietuvos gyventojų minioje yra nesusituokusių porų, yra homoseksualios orientacijos žmonių, yra kitatikių ir kitataučių, yra neįgaliųjų. Mūsų valstybė mano, kad jie neverti žmogaus teisių visumos

Seimą išrinkto su „Drąsos kelio“ partija, pateiktas įstatymas turėjo įsigalioti jau nuo 2014 m. sausio 1 d.. „Atmesti ir pamiršti. Negalima valstybės nustumti į akmens amžių“, – tokios šio įstatymo projekto ateities norėtų Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė. Beje, kaip rodo „Veido“ užsakymu „Prime consulting“ rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės atlikta apklausa, Lietuvoje už abortų draudimą tėra 11,4 proc. žmonių.

O ir abortų Lietuvoje per ketvirtį amžiaus atkurtos nepriklausomybės sumažėjo daugiau nei aštuonis kartus (1990 m. jų buvo 50 tūkst., per pastaruosius kelerius metus jau padaroma tik po 5–6 tūkst.). Ar yra manančiųjų, kad tiek kartų padaugėjo uolių katalikų? Lytinis švietimas abortų skaičių mažina kur kas efektyviau nei dievobaimingumas ir draudimas nutraukti nėštumą. Įstatymo teikėjai neabejoja: „Įstatymas bus ryžtingas žingsnis, ginant mūsų šalies gyvybiškai svarbius interesus demografijos ir visuomenės moralės srityse.“ Bet ar daug kur kitur, nei Seime, yra lengvatikių, kad uždraudę abortus išspręsime demografines problemas? Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos tyrimas nustatė, kad tokie draudimai nelemia mažesnio nėštumo nutraukimų skaičiaus, o tik padidina skaičių neteisėtų abortų, kurie neretai yra pavojingi moters gyvybei ir lemia abortų „turizmą“.

Portugalijoje ir Ispanijoje nėštumo nutrauki-

mas buvo draudžiamas keletą dešimtmečių, bet galiausiai legalizuotas dėl išaugusio nelegalių abortų skaičiaus ir pavojaus moterų sveikatai bei gyvybei. Apie 500 tūkst. moterų pasaulyje kasmet miršta dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų, pusė jų – dėl nesaugaus aborto.

Europos žmogaus teisių teisme bylą yra laimėjusi ir Airijoje, kur abortai draudžiami, gyvenanti lietuvė. Ji buvo persirgusi vėžiu ir baiminosi, kad nėštumas pakenks sveikatai, tad nutarė jį nutraukti. Bet lietuvei teko vykti to daryti į Didžiąją Britaniją, o važinėjimas po nėštumo nutraukimo sukėlė sveikatos komplikacijų.

Medicinos leidinys „Lancet“ prieš porą metų skelbė tyrimo išvadas, kad abortų mažiausiai yra būtent tose šalyse, kuriose liberalesni tai reguliuojantys įstatymai. Nėštumo nutraukimo mažinimui poveikio turi kitkas – tinkamas jaunų žmonių lytinis švietimas. O Škotijoje abortų skaičių sumažino nemokamos kontracepcijos priemonės. Įstatymo teikėjai aiškina, kad nauji draudimai pakels moralės lygį. Tačiau ką bendra su morale turi prievarta gimdyti nelaukiamus vaikelius, kreiptis į šundaktarius ar, kaip daro airės ar lenkės, važiuoti nutraukti nėštumo į kitą šalį?

Ar bent suvokiama, kad moteriai, išskyrus netipinius atvejus, nutraukti nėštumą – tai ne eilinį kartą nueiti į kirpyklą, kad tai didžiulė psichologinė trauma?

Tokia moters teisė pripažįstama Europos

Už partnerystę, bet diskriminacinę Esame katalikiška šalis, todėl čia reikia ne tik uždrausti abortus, bet ir neleisti įteisinti porų, jau, ginkdie, tos pačios lyties, partnerystės. Kad toks dogmatiškumas turi nedaug ką bendra su katalikišku kontekstu, parodė ir airių referendumas dėl tos pačios lyties santuokų, pasibaigęs santykiu 62 proc. „už“ ir 32 proc. „prieš“. J.Juškaitė primena: „Airijoje, kaip ir pas mus, apie 80 proc. gyventojų – katalikai, tačiau airiai sugebėjo atsiriboti nuo senų dogmų, žiūrėti, kas visuomenei naudinga, kuria kryptimi reikia eiti, kas daro mūsų gyvenimą geresnį visoms visuomenės grupėms, o ne tik siaurai mąstantiems žmonėms.“ Kažin kaip airiai nubalsuotų dėl abortų draudimo? Gal visuomenė daug liberalesnė nei įstatymų leidėjai? Beje, kaip pasakoja J.Juškaitė, prie referendumo rezultato prisidėjo nuoseklus įvairių organizacijų darbas, kalbėjimasis su žmonėmis, tikslo išsikėlimas – kad Airijos visuomenėje visų žmonių teisės svarbios. O partijų susitarimą šiuo klausimu pasirašė net nacionalistinės pakraipos partija, nes airių politikai mano, kad visi piliečiai šiai šaliai yra svarbūs. Politikai agitavo žmones balsuoti už konsoliduotą visuomenę ir tai davė rezultatą. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė airių referendumo rezultatą prilygina realybės pripažinimui: „Ir mes, jei suvokiame, kad lytinė orientacija nėra liga, žaidimas ar pasirinkimas, o žmogaus fiziologija ir psichika, įstatymais tai turėtume pripažinti, nes negalime drausti suaugusiems žmonėms mylėti vienam kito (pabrėžiu: suaugusiems, negalima to painioti su pedofilija).“ Juolab Lygių galimybių įstatymas garantuoja, kad niekas neturi būti diskriminuojamas.

Kartais susidaro įspūdis, kad kažkas bijo, jog priėmus tos pačios lyties porų partnerystės ar santuokos įstatymus staiga jų atsiras: jų ir dabar yra, tik neformalizuotų.

Mokslininkai teigia, kad apie 10 proc. žmonių yra homoseksualūs, ir Lietuva neturėtų būti išimtis. Kai kas nors atskleidžia savo orientaciją, susidaro įspūdis, kad tokių žmo- 2015–07–10 ● 11

Metų valstybės tarnautojo

RINKIMAI

Lietuva

A.UFARTO. „BFL“ NUOTR.

2015 metų geriausiu valstybės tarnautoju pripažintas Tomas Karpavičius

Ceremonijos svečiai klausėsi trio „Fort vio“ atliekamų melodijų

Renginio svečiai nenuobodžiavo Metų valstybės tarnautojo apdovanojimo ceremonijoje

Apdovanotas 2015 m. valstybės tarnautojas Reportažas. Liepos 2 d., ketvirtadienį, vyko savaitraščio „Veidas“ išrinkto geriausio valstybės tarnautojo apdovanojimo ceremonija. Pirmoji vieta atiteko Susisiekimo ministerijos kancleriui Tomui Karpavičiui, antras liko Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, trečias – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas. au vienuoliktą kartą „Veido“ organizuotų Metų valstybės tarnautojų rinkimų nugalėtojų apdovanojimo ceremonija tradiciškai vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Į ceremoniją susirinko ministrai, merai, politikai, valstybės pareigūnai.

Prieš renginį svečiai galėjo dalyvauti profesio-

J

16 ● 2015–07–10

nalios gidės Erikos Meškauskienės vedamoje ekskursijoje po Valdovų rūmus.

Geriausius valstybės tarnautojus balsuodami rinko aukščiausio rango valstybės tarnautojai ir politikai (įvairių valstybės institucijų vadovai, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, ministerijų kancleriai, ministrai,

viceministrai). Pirmą kartą buvo renkamas geriausias politinio pasitikėjimo tarnautojas.

Respondentų buvo prašoma nurodyti, jų vertinimu, vertus pirmos, antros ir trečios vietos valstybės karjeros tarnautojus, politinio pasitikėjimo tarnautojus bei valstybės institucijas.

2015 metų valstybės tarnautojo apdovanoji-

Metų valstybės tarnautojo

RINKIMAI

Lietuva

Renginio nepraleido įmonių grupės „Penki kontinentai“ valdybos pirmininkas Idrakas Dadašovas

Pasveikinti Metų valstybės tarnautojo susirinko aukšti valstybės pareigūnai

Apdovanojimų ceremonija vyko Valdovų rūmuose

mas įteiktas Susisiekimo ministerijos kancleriui Tomui Karpavičiui. Jis vienu balu pralenkė kolegą iš Švietimo ir mokslo ministerijos – jos kanclerį Dainių Numgaudį.

Nors T.Karpavičius – naujas veidas tarp šių rinkimų lyderių, jo šuolį respondentai aiškino tuo, kad naujam vadovui įsibėgėti reikia laiko, tik tada paaiškėja, ko jis vertas. T.Karpavičius Susisiekimo ministerijos kancleriu paskirtas 2011-aisiais. Kanclerio sėkmę lėmė atsakingas požiūris į valstybės tarnybą, svarus indėlis rengiant Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus.

Antrą vietą užėmęs Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris D.Numgaudis kasmet sulaukia balsuojančiųjų pripažinimo. Pernai jis buvo šeštas, užpernai – antras. Trečioji vieta Metų valstybės tarnautojo rinkimuose atiteko

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui Feliksui Petrauskui. Geriausia valstybės institucija išrinkta Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Geriausio politinio pasitikėjimo tarnautoju tapo energetikos ministras Rokas Masiulis.

Tik vienu balsu nuo jo atsiliko vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Reikšmingiausiu ministro R.Masiulo darbu įvardijamas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimas. Ketverius su puse metų AB „Klaipėdos nafta“ vadovavusiam R.Masiuliui atsakomybė už šį projektą teko nuo pat pradžios iki atidarymo.

Susirinkusiuosius į apdovanojimų ceremoniją pasveikino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Konstitucinio Teismo teisėja Da-

nutė Jučienė, Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas, vienas iš „Veido“ leidėjų dr. Algimantas Šindeikis ir „Veido“ akcininkas Gintautas Pangonis. ■ Justina Kariniauskaitė

Geriausio 2015 metų valstybės tarnautojo rinkimų rėmėjai

2015–07–10 ● 17

Verslas

Gyvulinkystės ūkiuose vyksta daug pokyčių: vis dažniau žmones keičia melžimo, gyvulių šėrimo, mėšlo šalinimo ir kiti robotai, bandos valdymo sistemos

Lietuvos ūkininkai inovatyvumu vejasi senąją Europą Modernizacija. Stambiausias Elektrėnų savivaldybės ūkininkas Saulius Stirna turi apie 600 hektarų žemės. Augina javus ir rapsus, laiko gyvulių. Ūkininkas domisi žemės ūkio naujovėmis ir stengiasi jas pritaikyti savo ūkyje, todėl jį būtinai sutiksite kas dvejus metus Hanoveryje (Vokietija) vykstančioje naujausios žemės ūkio technikos parodoje. Kokios naujovės domina lietuvį ūkininką? raktoriai, kuriems valdyti nereikia žmogaus, robotai, aptarnaujantys gyvulius, ir vis plačiau naudojamos kompiuterinės programos. „Tarkime, labai išpopuliarėjo navigacinės sistemos. Svarbus tapo technikos valdymas, kai operatorius darosi nebereikalingas, nes pažangi technika pati atlieka visą darbą.

Galima sakyti, operatorius reikalingas tik tam, kad lauko gale apsuktų techniką ir vėl pastatytų ją į vagą“, – pasakoja S.Stirna.

Kitaip tariant, traktorių ar kombainą pagal GPS signalą gali valdyti kompiuteris ir, pavyzdžiui, nustatyti reikiamą greitį, kaip barstyti trąšas. „Dabar kaip tik mąstau apie automatinį pasėlių tręšimą. Paprastai tariant, ant technikos uždedamas tam tikras skaitytuvas, tiriantis augalą, skenuojantis jo lapo paviršių ir nusta-

T

20 ● 2015–07–10

tantis, kokių trąšų jam reikia, kokie yra pesticidų kiekiai. Viskas apskaičiuojama automatiškai ir, kur nereikia, pesticidų ar trąšų paprasčiausiai nenaudojama. Keletas ūkių Lietuvoje jau naudoja tokią technologiją.

Tokia praktika prisidėtų ir prie trąšų taupymo, ir prie gamtos taršos mažinimo. Į Lietuvą ateina tikslioji žemdirbystė, viską turėsime skaičiuoti“, – įsitikinęs ūkininkas.

Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė mums yra itin svarbios sritys, sukuriančios apie 9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Nepaisant Rusijos embargo, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas 2014 m. išliko stabilus ir siekė 4,7 mlrd. eurų. Pernai smarkiai išaugo eksportas į JAV, Saudo Arabiją, Švediją, Norvegiją, Izraelį, Slovėniją, Rumuniją, Kazachstaną, Gruziją, Baltarusiją.

Inovatyvių ūkių Lietuvoje tikrai nestinga.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė sako, kad tuo neturėtume stebėtis. Nors dažnai manoma, kad žemės ūkis yra konservatyvi sritis, toks požiūris neatitinka realybės. Ypač didelį impulsą inovacijoms suteikė informacinės technologijos, kurios ne tik palengvino ūkio apskaitos vedimo, ūkio valdymo darbus, bet ir leido automatizuoti nemažai procesų, padidinti efektyvumą ir sumažinti laiko sąnaudas.

Išpopuliarėjo tokios kompiuterinės programos, kaip „E-Geba“, leidžiančios kaupti bei analizuoti duomenis ir po truputį išstumiančios skaičiukų primargintas užrašų knygeles ar šūsnis lapų. Su tuo dirbančios Lietuvos bendrovės „AgroGIS“ kuriamų IT sprendimų esmė yra kaupti ir analizuoti informaciją apie

PR

Vytautas Rauckas: „Ekologinės žemdirbystės lietuviai imasi dėl ekonominių motyvų“ Žemės ūkis. „Netolimoje ateityje ekologinę žemdirbystę lems ekonominiai rinkos dėsniai, o ne padidintos išmokos, kaip matome šiandien. Labai toli tinkamų pavyzdžių dairytis netenka: šiandien ekologinės produkcijos rinkos tarpsta turtingiausiose pasaulio valstybėse“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Rauckas, ne vieną dešimtį metų dirbantis žemės ūkio srityje.

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

– Kas, jūsų nuomone, lemia žemės – Kaip manote, kokios kultūros ūkio pažangą? Kokia šiandieninė jo Lietuvos laukuose augs po 10 ar 20 padėtis Lietuvoje? metų? Galbūt klimato kaita vers ieškoti kur kas tinkamesnių veislių nei V.R.: Pirmiausia paties žemdirbio šiandien? motyvacija taikyti pažangiausias bei naujausias technologijas – tai lemia.

V.R.: Be abejonės, ūkiai keisis, tikėtina, Žinoma, tai skatina ir konkurencinė kad stambės. Tas pats pasakytina ir aplinka. Negalėčiau pasakyti, kad visi apie auginamų kultūrų veisles. Ir šianžemdirbiai stokoja motyvacijos ieškoti dien jos keičiasi: to reikalauja ir laikir taikyti naujausius žemdirbystės metis, ir konkurencija tarp įmonių – metodus, bet pastebiu labai daug jų veislių savininkų. Jie priversti nuolat konservatyvumo. Žinoma, visko yra. investuoti į mokslinius tyrimus ir išveKita vertus, šiandien stebime didžiulę dinėti naujas veisles, kurios būtų kiek gausą įmonių, siūlančių savo paslaugalima labiau atsparesnės ligoms ir gas: atrodytų, tereikia tinkamai atsikenkėjams, neišgultų po smarkaus lierinkti pasiūlymus. Vienintelis ribojantaus ir užtikrintų kuo didesnį ir gerestis faktorius šioje srityje – konservatynės kokybės derlių arba kitaip tenkinvumas. Pamirštame, kad žemės ūkio tų nuolat besikeičiančius žemdirbių progresui keliami ir aplinkos apsaugos poreikius. Juo labiau kai kalbame apie bei žmonių gerovės klausimai, todėl jo žiemines veisles: jų atsparumas šalprogresas neįmanomas vertinant vien čiams – vienas svarbiausių dalykų. Be tiktai intensyvumo rodiklius. jokios abejonės, konkurencinė kova ir pranašumo siekis veikia ir veislių pla– Kaip vertinate žemės ūkio pažangą tintojų įmones. Taigi labai tikėtina, per pastaruosius 25-erius nepriklaukad didės grūdams auginamų kukurūsomos Lietuvos metus? zų plotai, šiandien sunku pasakyti, bet V.R.: Žemės ūkis gerokai pasikeitė. galbūt jie bus genetiškai modifikuoti.

Pagrindinis ir esminis dalykas – kolūkius ir tarybinius ūkius pakeitė šeimos – Ar galime svarstyti, kaip per pastaūkiai: atsirado kitoks, šeimininkiškas ruosius metus keitėsi dirvožemio požiūris į darbą. Išrasta naujų, gerokai padėtis? Lietuvos žemės prastėjo, o derlingesnių veislių, ūkius pasiekė gal kaip tik atsirado daugiau galimynaujausia bei pažangiausia technika, bių gauti našesnius ir gausesnius deraugalų apsaugos produktai, tręšimo lius?

V.Raucko teigimu, ūkių, kurie verstųsi ekologine žemdirbyste iš bei auginimo technologijos. Gerokai V.R.: Prieš 25-erius metus, jei kalbame pašaukimo ar idėjos, šiuo metu mūsų šalyje nėra daug sumažėjo gyvulių. Žemės ūkis perėjo apie dirvožemio kokybę, buvo labiau nuo planinės prie rinkos ekonomikos su viso- našumui netolimoje ateityje turės klimato pabrėžiamas dirvožemio suslėgimas sunkiąja mis susijusiomis pasekmėmis bei iššūkiais. pokyčiai? Ūkininkai skundžiasi, kad vis sun- technika. Dabar jo būklė vertinama pagal kiau nuspėti, ko galima tikėtis iš gamtos. daugiau kriterijų, tačiau pagal atliktus tyrimus – Kiek prie to, jūsų vertinimu, prisidėjo techmatome, kad dirvožemių kokybė negerėja. Iš nikos modernizavimas, ES parama?

V.R.: Klimato pokyčiai vyksta ne pirmą šimtmetį: ir anksčiau būta atšalimų ir atšilimų per- esmės tai nulemta dviejų pagrindinių priežasV.R.: Iš tiesų ūkių modernizavimas ir su tuo susijusi parama daugiausiai prie to prisidėjo. iodų, todėl dabartinio atšilimo neturėtume čių: dėl sėjomainos nesilaikymo ir dėl sumažėLaukuose beveik nebeliko sovietinių laikų suabsoliutinti kaip visiškos blogybės. Gamtos jusio galvijų skaičiaus (laukams nebetenka padargų ir technikos. Pirmiausia atsirado reiškiniai nenuspėjami buvo ir liko: žemdir- mėšlo, seklaus arimo – dažnai jo tiesiog atsitechnikos ir technologijų pasirinkimas, dėl biai ir šiandien gali tikėtis vien netikėtumų, o sakoma). konkurencijos – prekių bei paslaugų pasiūla. prisitaikymas prie jų yra jų kasdienybė. Žvel- – Kurioje Lietuvos dalyje žemės derlingiauŽemdirbiai dabar gali rinktis, kokią techniką giant į netolimą ateitį aišku viena – žemės sios, kurioje – mažiausiai derlingos? Kiek įsigyti bei naudoti. Jei ne ES parama, žemės ūkio našumas neišvengiamai didės (tai skatins laiko, pastangų ir lėšų reikia įdėti į žemę, kad ūkis nebūtų taip greitai pasikeitęs, pasidaręs konkurencinė aplinka). Esame pasaulio eko- atsipirktų jos derlingumas? Per kiek laiko tai toks konkurencingas ir priartėjęs prie ES nomikos dalis, todėl ir mus tai visokeriopai pasiekiama? Gal galite paminėti sėkmingų paveiks: turėsime auginti tuos augalus, kurie užsienio pavyzdžių? vidurkio. duos didžiausią pelną.

– Kaip manote, kokios įtakos žemės ūkio V.R.: Apie dirvožemio derlingumą Lietuvos 26 G 2015–07–10

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

PR

Derlingiausios Lietuvos dirvos plyti Šiaurės, Vidurio bei Pietvakarių Lietuvoje, šiek tiek mažiau derlingos – rytinėje bei pietrytinėje šalies dalyje.

ribose galime kalbėti santykinai. Derlingiausios dirvos yra Šiaurės, Vidurio bei Pietvakarių Lietuvoje. Mažiau derlingos – Rytų bei Pietryčių Lietuvoje. Šiuo atveju būtų neteisinga mažiau derlingas dirvas vadinti nederlingomis. Juk ir santykinai nederlingose dirvose tinkamai parinkus augalus galima užauginti neblogą produkciją, rasti tos produkcijos realizavimo rinkas bei sėkmingai ūkininkauti. Nepamirškime, kad dirvos, kurias dirbame šiandien, formavosi šimtmečiais, todėl apie jų derlingumo atsipirkimą kalbėti negalime. Šiuo atveju verčiau klausti savęs, ką paliksime po savęs ateities kartoms.

– Ar galime tikėtis, kad lietuviai grįš prie šiuo metu pamirštamos sėjomainos? O gal atsiras kitų būdų dirvožemiui tausoti?

V.R.: Sėjomaina nėra visiškai pamiršta.

Greičiau daugelis jos netaiko dėl vartotojiško požiūrio: auginama tik tai, kas pastaruoju metu labiausiai apsimoka (brangiausiai superkama). Pamirštama, kad dirvožemis – neatsinaujinantis gamtos šaltinis, ir dabar jam tausoti, ko gero, veiksmingiausios priemonės yra administracinės, tiesiog formuojant pasėlių struktūrą. Šiandien jau yra numatyta, kiek turi būti auginama dirvą gerinančių augalų, taigi tikėtina, kad jau netrukus administracinių reguliavimo priemonių tiktai daugės.

– Galbūt galime prognozuoti, kaip keisis biologinių produktų vartojimas Lietuvoje ir ES? Tikriausiai gyventojų poreikis šiai produkcijai didės, nes gerės švietimas ir apsiskaitymas. Dar gerai būtų priminti, kuo jie naudingi dirvai.

V.R.: Neabejoju, kad artimiausiais metais biologinių produktų vartojimas didės dar spar-

čiau, bet nereikėtų manyti, kad jie visiškai pakeis visus kitus vartojamus produktus.

Dirvos tausojimas – sistemingas ir nuolatinis, kryptingas įvairių priemonių derinys.

Naivu manyti, kad pasirinkta taikyti viena priemonė išspręs visas su dirvos tausojimu susijusias problemas. Deja, to negali ir vienas pasirinktas biologinis produktas: siekiant produktyvaus rezultato būtinas kompleksinis sprendimas.

– Prognozuojama, kad ateityje žemdirbystė turėtų būti ekonomiškai efektyvesnė. Kaip jūs tai aiškintumėte?

V.R.: Ekonominis žemdirbystės efektyvumas – tai veiklos veiksmingumas, rezultatyvumas, palyginti su išlaidomis, arba grynojo pelningumo augimas. Efektyvumas lengviausiai išreiškimas perskaičiavus į pinigus, bet nereikėtų pamiršti, kad aplinkos apsauga irgi labai svarbi, – žmonių gerovė neturėtų būti paskutinėje vietoje. Ekonominio efektyvumo siekiai žemdirbystėje gali turėti ir kitų šalutinių nepageidaujamų pasekmių, tokių kaip aplinkos tarša trąšomis, augalų apsaugos produktų likučiai produkcijoje, nepageidaujami kraštovaizdžio pokyčiai ir pan.

– Viešojoje erdvėje pastaruoju metu daug diskutuojama apie tai, kad Lietuvos ir ES senbuvių žemdirbystės sistemos susilygino. Ar pritariate šiai minčiai?

V.R.: Iš tiesų, esant ES daug kas jau sulygino: turime prieigas prie lygiai tokios pat technikos, galime pasitikrinti mūsų regionui tinkamiausias veisles. Belieka tik norėti ir stengtis siekiant progreso ateityje. Apžvelgus apibendrintai galima sakyti, kad lieka tik klimato sąlygų ir dirvožemių našumo skirtumas.

– Kiek Lietuvoje šaknis įleidusios ekologinės

žemdirbystės tradicijos? Gal galime svarstyti, kokį procentą visame žemės ūkyje tai sudarys netolimoje ateityje?

V.R.: Verstis ekologine žemdirbyste lietuvius verčia ekonominės sąlygos ir, pirmiausia, didesnės tiesioginės išmokos. Ekologinių ūkių, kurie verstųsi ekologine žemdirbyste iš pašaukimo ir idėjos, šiuo metu nėra daug. Jų skaičių pastaruoju metu labiau lemia didesnės tiesioginės išmokos. Neabejoju, kad ateityje ekologinės žemdirbystės ūkių išliks tik tiek, kiek jų įstengs parduoti savo produkciją, arba kiek tokiai produkcijai bus klientų. Ekologinę žemdirbystę turės valdyti rinkos ekonominiai dėsniai, o ne padidintos išmokos. Tai lyg ir atsako į klausimą, kodėl ekologinės produkcijos rinkos tarpsta turtingiausiose pasaulio valstybėse.

– Kaip manote, koks procentas žmonių žemės ūkio sektoriuje dirbs po kelių dešimtmečių?

Ar Lietuva išliks žemdirbių kraštas? O gal išmaniosios technologijos ir spartusis internetas nukonkuruos?

V.R.: Mūsų darbuotojų, dirbančių žemės ūkyje, skaičius jau šiandien susilygina su ES vidurkiu, o po gero dešimtmečio tai bus savotiškas šalies ekonomikos vertinimas (tarp kitų ekonominių rodiklių). Vargu ar tuo metu jau galėsime vadintis žemdirbių kraštu, nors bendrame BPV žemės ūkio dalis nuolat didės. Kita vertus, jau ir šiandien nestokojama išmaniųjų technologijų žemės ūkyje. Bet žemdirbio jos ir toliau pakeisti neįstengs, ypač kai kalbama apie gamtos stichijų sukeliamas negandas. I Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė 2015–07–10 G 27

PR

Euro pamokos: geras pasirengimas, kultūringas, ramus ir sklandus įvedimas Jau pusmetis, kai Lietuvos gyventojai ir ūkio subjektai savo finansinius reikalus tvarko nauja valiuta – euru. Nuo liepos 1-osios neliko ir reikalavimo prekių bei paslaugų kainas nurodyti buvusia nacionaline valiuta litais kartu su euro zonos pinigais – eurais. Vis dėlto didieji prekybos tinklai paskelbė, kad su litu bent jau mintyse dar neatsisveikinsime: kainos ir jais bus nurodomos iki šių metų pabaigos. isuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, kad kainos būtų nurodomos dviem valiutomis iki 2015 m. gruodžio, pernai gruodį norėjo tik 15 proc. gyventojų, o šių metų birželį to pageidavo jau 46 proc. apklaustųjų, atitinkamai iki liepos – 41 ir 18 proc. Tad padėtis, matyt, labiau dėl įpratimo ir psichologinių priežasčių iš esmės pasikeitė. Vis dėlto asmenų, teigiančiųjų, kad jiems tai nėra svarbu, išliko maždaug tiek pat.

Nuo pat pirmųjų 2015 m. sausio 1-osios sekundžių, kai Lietuva įsivedė eurą, ne tik teigiamai kito gyventojų ir verslo nuomonė dėl palankumo eurui, bet teko įveikti ir nemažai iššūkių, išmokti pažinti naują pinigą ir su juo susigyventi. Ypač daug pastangų prireikė atsakingoms už sėkmingą euro funkcionavimą institucijoms – Lietuvos bankui, Finansų ministerijai, komerciniams bankams, vartotojų teisių gynimo organizacijoms, savivaldybėms, taip pat prekybininkams, Lietuvos paštui bei daugeliui kitų.

V

Apie eurą – konferencijoje Marijampolėje Euro įvedimo aspektai, rezultatai, patirtis, vartotojų lūkesčiai bei kiti klausimai aptarti konferencijoje „Euras Lietuvoje. Vartotojų teisių apsauga Europos Sąjungoje“, kurią liepos 1 d. Marijampolėje surengė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ši data pasirinkta neatsitiktinai, nes oficialiai baigėsi dvigubo kainų nurodymo eurais ir litais laikotarpis, trukęs beveik metus (nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d.). Konferencijoje dalyvavo įvairių rinkos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos institucijų, bankų, prekybininkų, verslininkų, Marijampolės savivaldybės, žiniasklaidos bei kitų organizacijų atstovai.

Renginio dalyviams įžanginį žodį tarė VVTAT direktorius dr. Feliksas Petrauskas, kuris toliau vadovavo ir diskusijoms, o konferencijos dalyvius trumpais pasisakymais pasveikino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, Lietuvos teisingumo viceministras Julius Pagojus bei Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius.

VVTAT vadovas F.Petrauskas priminė, kad 28 ● 2015–07–10

euro įvedimui Lietuva rengėsi nuo 2013 m. atsakingai įgyvendindama euro zonai keliamus reikalavimus, o juos gana griežtai kontroliavo Europos Komisija (EK). „EK nesitikėjo, kad Lietuva įsives eurą taip kultūringai, ramiai ir sklandžiai. Lygindama Lietuvą su kitomis ES narėmis EK teigė, kad Lietuva euro įvedimui buvo pasirengusi geriausiai iš visų eurą įsivedusių naujųjų ES šalių“, – sakė VVTAT direktorius. Šiemet sausį skelbtais Eurobarometro duomenimis, 86 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad euras įvestas sklandžiai, o labai gerai ir gerai informuoti apie euro įvedimą jautėsi 92 proc. šalies žmonių.

Sklandų euro įvedimą pabrėžė ir teisingumo viceministras J.Pagojus. „Galima drąsiai teigti, kad šis procesas buvo neabejotinai sėkmingas ir sklandus. Šis ne tik ekonominis, bet ir politinis bei simbolinis žingsnis rodo Lietuvos įsitraukimą į aukščiausią Europos integracijos ir pažangos lygmenį. Euro įvedimui buvo sutelktos įvairių institucijų pastangos ir koordinuota bendra veikla, nuveiktas didelis informacinis, konsultacinis bei šviečiamasis darbas“, – sakė viceministras.

Jis pabrėžė, kad ypač reikšmingos buvo vartotojų apsaugos priemonės bei derama jų kontrolė. Dėl to pažeidimų dėl euro Lietuvoje buvo gerokai mažiau nei kitose ES šalyse euro įvedimo laikotarpiu. Sveikintinas ir Geros verslo praktikos memorandumo pasirašymas bei taikymas. Prie memorandumo, deklaravusio sąžiningumo, nesinaudojimo euro įvedimu kaip pretekstu kelti kainas, atsakingumo ir skaidrumo principus, prisijungė per 5 tūkst. verslo subjektų, jis buvo taikomas daugiau nei 13 tūkst. prekybos ir paslaugų vietų.

VVTAT vadovas taip pat pasidžiaugė tokiu verslininkų geranoriškumu. Vis dėlto 68 memorandumą pasirašę ūkio subjektai pažeidė Euro įvedimo įstatymą, tačiau jie buvo įspėti ir problemos greitai pašalintos. Minėti pažeidėjai sudarė tik 1,64 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

Remtasi estų ir latvių patirtimi Lietuvos vartotojų teisių apsaugos institucijos, įvedant eurą, ypač rėmėsi kaimynų estų ir latvių patirtimi. Prisiminta ir istorija: šalyje dar

yra apie 340 žmonių, kurie išgyveno net aštuntą pinigų reformą, o finansų virsmai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir šiandien tėra opūs tūkstančiams gyventojų. Įgyvendindama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatas VVTAT koordinavo 17-os rinkos priežiūros institucijų veiklą ir jai vadovavo. Kas mėnesį VVTAT apibendrino priežiūros institucijų informaciją apie patikrinimus bei pažeidimus ir teikė ataskaitas Vyriausybei, informavo visuomenę. Be to, rengiantis euro įvedimui vyko informacinių seminarų ciklas – jie vartotojams ir verslininkams surengti visose savivaldybėse. 2014 m. lapkritį Vilniuje vykusioje tarptautinėje praktinėje konferencijoje „Euro įvedimas: patirtis, geroji praktika, poveikis vartotojams ir verslui“ savo patirtimi pasidalijo Latvijos ir Estijos vartotojų teises ginančių valstybės institucijų vadovai, pranešimus skaitė EK atstovai, Lietuvos finansų ekspertai ir analitikai.

Iš viso per euro įvedimo kontrolės laikotarpį VVTAT buvo numačiusi atlikti apie 30 tūkst. patikrinimų, kartu su nevyriausybinėmis vartotojų organizacijomis – 34 tūkst., o realiai atlikta apie 40 tūkst. Tik 1491 ūkio subjektui taikytos sankcijos, iš jų 1473 įspėjimai, ir tik 18 įmonių skirtos baudos už nepašalintus piktybinius pažeidimus. Už pakartotinį įstatymo pažeidimą priežiūros institucijos verslo įmonei ar jos vadovui galėjo skirti baudą iki 2896 eurų, tačiau pagrindinis tikslas buvo ne bausti, o užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir jų prevencijai.

Tai pabrėžė ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė dr. Eglė Kybartienė,

PR

Iš kairės: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras L.Bartkevičius, Teisingumo viceministras J.Pagojus, VVTAT direktorius dr.

F.Petrauskas ir Marijampolės savivaldybės meras V.Brazys VVTAT organizuotoje konferencijoje apie euro įvedimo aspektus, rezultatus, patirtį, vartotojų lūkesčius liepos 1d. Marijampolėje

VVTAT ARCHYVO NUOTR.

soliariumų sektoriuose, 7,1 proc. – viešojo maitinimo įstaigose.

Iš esmės pažeidimai buvo susiję ne su ekonomine žala. Pagal jų pobūdį dominavo (51 proc.) kainų nenurodymas litais ir eurais, 28 proc. atvejų kainų apvalinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, 15 proc. sudarė netinkamas euro ir lito kurso pritaikymas, 6 proc. – kainos nurodytos neaiškiai, klaidinamai.

Euro įvedimo įstatymą pažeidusių ūkio subjektų sąrašas, taip pat išsamios patikrinimų ir pažeidimų ataskaitos skelbiamos VVTAT interneto svetainėje www.vvtat.lt ir svetainėje www.euras.lt.

pasidalijusi nevyriausybinių organizacijų euro įvedimo stebėsenos patirtimi. Ji buvo vykdoma visuose šalies regionuose, sudarytas sąžiningo ir nesąžiningo verslo vietų žemėlapis, gyventojai apie pažeidimus galėjo pranešti į organizacijos interneto portalą įkeldami nuotrauką. „Apie pažeidimus kalbėjomės su įmonėmis, mūsų tikslas buvo ne bausti, o konsultuoti, mokyti ir skatinti gerąją verslo praktiką. Iš viso atlikti 6225 patikrinimai, nustatyta 270 pažeidimų, iš jų 208 perduoti VVTAT. Artėjant euro įvedimo datai pažeidimų mažėjo, o įvedus skundai pasipylė labai greitai, – pasakojo E.Kybartienė. – Bet netrukus jie vėl aprimo.“ Pasak E.Kybartienės, stebėsenos projektas buvo sėkmingas, viršyti visi planuoti tikslai.

VVTAT vadovybės nuomone, tokia koordinuota valstybinių ir nevalstybinių institucijų veikla – geras ir rezultatyvus bendradarbiavimo pavyzdys. „Šiandien drąsiai galime sakyti, kad visos institucijos darbą atliko puikiai, dėl to ir pažeidimų buvo nedaug. Pavyzdžiui, pažeidimų procentas nuo visų patikrinimų per visą stebėjimo laikotarpį Estijoje sudarė 19,5, Latvijoje – 20,9, o Lietuvoje – tik 4,4 proc. Didžiausi nusiskundimai po euro įvedimo buvo maisto ir restoranų tinklo sektoriuje – dėl kainų perskaičiavimo, netinkamo euro kurso taikymo, pirmomis dienomis neduotos grąžos eurais“, – apibendrino F.Petrauskas.

Pagal verslo sritis nustatytų pažeidimų Lietuvoje daugiausiai pasitaikė ne maisto prekių ir paslaugų sektoriuje – 49,5 proc., daugiau kaip po dešimtadalį sudarė pažeidimai maisto prekių ir gėrimų bei grožio salonų, kirpyklų,

Ar dėl euro kilo kainos?

Pasak F.Petrausko, dabar situacija dėl euro yra gera, žmonės prie jo pradeda priprasti.

Nors daugelis mano, kad kainos padidėjo, tačiau kiek tai susiję su euru, niekas negali pasakyti. Statistikos duomenimis, prekės pabrango vos 1 proc., o paslaugos – 3,5 proc. Vis dėlto kainos kyla nepriklausomai nuo valiutos, nes gyvename atviroje ES erdvėje rinkos ekonomikos sąlygomis: didėjo įvežimo, parkavimo, energetikos, darbo užmokesčio sąnaudos, įtakos turėjo sezoniškumas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gaidys pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų ir įmonių palankumas eurui padidėjo jau po mėnesio nuo jo įvedimo. Tokia tendencija buvo ir kitose

jos pakilo, birželį nurodė 73 proc. gyventojų (gruodį – 65 proc.), įmonių – atitinkamai 66 ir 55 proc. Iš trūkumų paminėta ir lito, kaip valstybingumo ženklo, praradimas, ir kad reikia remti šalis, nesusitvarkančias su savo ekonomika.

Kad labiausiai pabrango maistas, birželį nurodė 30 proc. apklaustų gyventojų ir 41 proc. įmonių, pernai gruodį – atitinkamai 25 ir 37 proc., taip pat, žmonių nuomone, per pastaruosius dvejus metus brango visos prekės. Iš brangusių paslaugų gyventojai dažniausiai minėjo šiukšlių išvežimą, vandens tiekimą, kitas komunalines paslaugas, o iš pigusių – dujas ir elektrą. „Įvedus eurą iškart pasireiškęs psichologinis momentas, kad labai maži atlyginimai, dabar sparčiai mažėja. Euro įvedimas Lietuvoje praėjo sklandžiai, visuomenės jis sutiktas palankiai, informacijos apie teisės aktus ir reikalavimus įvedus eurą visiems iš esmės pakanka“, – apibendrino V.Gaidys.

Konferencijoje kalbėjusi AB „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Blažienė iš bankams tekusių iššūkių paminėjo grynųjų pinigų kiekį, kuris Lietuvoje buvo dukart didesnis nei Latvijoje, tad iki euro gyventojai ypač buvo skatinami pinigus laikyti sąskaitose. Po euro įvedimo komerciniai bankai per dvi tris savaites su eilėmis dėl valiutos keitimo susitvarkė, bet milžiniškas krūvis teko Lietuvos paštui, į kurio skyrius plūstelėjo smulkieji klientai.

Prekybininkams iššūkis buvo ne tik laikytis Euro įvedimo įstatymo, bet ir tai, kad pirmosiomis dienomis užsakytas eurų kiekis buvo keturis penkis kartus didesnis, nei jų reikia įprastai. Prekybos įmonės kurį laiką veikė ir kaip valiutos keityklos, atiduodamos grąžą, ypač iš stambių litų kupiūrų. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, jau po savaitės dauguma pirkėjų atsiskaitė eurais, kasininkai su užduotimis susi-

EK teigė, kad Lietuva euro įvedimui buvo pasirengusi geriausiai iš visų eurą įsivedusių naujųjų ES šalių“, – sakė VVTAT direktorius dr. Feliksas Petrauskas eurą įsivedusiose ES šalyse, ji pasikartojo ir pas mus. Iki euro gyventojai labiausiai bijojo, kad kils kainos, ir jokie aiškinimai, jog taip nebus, žmonių palankumo eurui neveikė, tačiau kategoriškos nuostatos prieš irgi nebuvo. „Vilmorus“ pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, euro įvedimui pritarė pusė apklaustų gyventojų, tarp jų daugiausia jaunimas, žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose, nepritarė 39 proc. Į klausimą, kokie euro įvedimo privalumai, gruodį 63 proc. žmonių nurodė, kad nereikės keisti valiutos vykstant į euro zonos šalis, šių metų birželį tokių buvo 71 proc., o iš apklaustų įmonių – atitinkamai 71 ir 76 proc. Apie penktadalį svyravo pozityvi euro įtaka šalies ekonomikai, po 15 proc. birželį surinko gyventojų nuomonė, kad tai stabili valiuta ir kad pakilo Lietuvos autoritetas pasaulyje.

Iš trūkumų į pirmą vietą išsiveržė kainos: kad

tvarkė, o laikas parodė, kad dėl euro nė vienas prekybininkas nebankrutavo.

Vykdoma EK pasiūlyta vartotojų švietimo kampanija Marijampolės konferencijoje aptarta ir vartotojų teisių apsauga ES, Europos vartotojų centro Lietuvoje veikla, ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę, skundų klasifikavimo pagal ES aspektai bei pristatyta EK inicijuota vartotojų švietimo kampanija. Lietuvoje VVTAT ją pradėjo 2015 m. gegužę, o iš viso ji vykdoma 14-oje ES šalių. Švietimo kampanija apima penkias sritis: vartotojų teisę per 14 dienų grąžinti internetu pirktas prekes, teisę reikalauti nemokamai pataisyti ar pakeisti prekes su defektais, teisę į teisingą ir sąžiningą reklamą, teisę į sąžiningą sutartį ir, penkta, – teisę į nemokamą pagalbą dėl kitoje ES valstybėje pirktų prekių ar paslaugų. ■ Angelė Adomaitienė 2015–07–10 ● 29

Visuomenė

Artimo meilės pamoka Lietuvos katalikams – 19 Irako krikščionių

Karo ir terorizmo įbaugintos irakiečių šeimos žengia pirmuosius žingsnius Lietuvoje – čia jos bandys kurti savo gyvenimus

ikus dienai iki irakiečių atskraidinimo, sostinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas monsinjoras Edvardas Rydzikas dar buvo paskendęs pasiruošimo rūpesčiuose. Didžiausia problema klebonui tapo rasti arabų kalbą bent kiek mokantį savanorį.

Mat iki paskutinių dienų nebuvo aišku, ar bent vienas iš atvykstančių irakiečių kalba angliškai, ar moka tik gimtąją arabų kalbą.

Monsinjoro vadovaujami tikintieji įsipareigojo pasirūpinti šešių asmenų irakiečių šeima.

Dairytasi buto, kurį parapija būtų nuomojusi savo lėšomis, bet galiausiai nutarta, kad svečiams patogiausia bus šalia bažnyčios esančiame pastate. Nedideliame namelyje dar neseniai gyveno Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kunigai, po remonto jis stovėjo tuščias. „Susibūrė nemažai mūsų parapijos savanorių – vieni lovas kloja, paveikslus kabina, kiti

L

30 ● 2015–07–10

išvažiavo į turgų daržovių pirkti. Žmonės pasirengę padėti viskuo, ko tik prireiks. Bendradarbiaujame ir su Vilniaus arkikatedros bei Bernardinų parapijomis, budėsime pasikeisdami kas savaitę. Buitiniai, organizaciniai dalykai negąsdina, neramu tik dėl bendravimo. Mes akyse jų nematę, nieko apie juos nežinome, o dar tas kalbos barjeras. Kažkas pasiūlė naudotis „Google“ vertimo programa, bet tai ne išeitis: išbandėme – ji verčia labai netiksliai. Galime net nesuprasti, ko jie pageidauja, kaip jaučiasi. Katalikų parapijos dar niekada neturėjo tokio iššūkio“, – nuo „Veido“ jaudulio neslėpė E.Rydzikas.

Kunigui palengvėjo, kai paskutinėmis dienomis prieš atvykstant svečiams jis susipažino su arabiškai šiek tiek mokančiu Danijos Raudonojo Kryžiaus pabėgėlių centre savanoriavusiu lietuviu. Artimųjų Rytų ekspertas Man-

tas Pūslys yra keliavęs po Siriją, Libaną, kurį laiką gyvenęs Palestinos Vakarų Krante, dabar trumpam sugrįžęs į Lietuvą.

Jeigu kils reikalas, jis padės Šv. Petro ir Povilo parapijos tikintiesiems bent jau užmegzti ryšį su irakiečiais. Mantas mokosi klasikinės arabų kalbos, bet yra labai daug jos dialektų – arabiškai kalbama net 22 šalyse.

Lietuvoje yra keli dėstytojai, privačiai mokantys arabų kalbos, tačiau susidomėjimas nedidelis. „Tikiuosi, jog Lietuvoje įsikūrus vienai kitai pabėgėlių šeimai ir atsiradus galimybei realiai susidurti su tuo pasauliu pamatysime, kad jie yra tokie pat žmonės kaip mes, nori tų pačių dalykų – ramiai, saugiai gyventi ir aprūpinti savo šeimas. Gal tai padės lietuviams pakeisti ir požiūrį į žmones iš arabų pasaulio“, – svarstė M.Pūslys.

T.LUKŠIO, „BFL“, NUOTR.

Akistata. Liepos 3 dieną Vilniaus oro uoste nusileido 15 pabėgėlių krikščionių iš Irako atskraidinęs lėktuvas. Trys šeimos iš karo draskomos šalies bandys kurti savo gyvenimą Lietuvoje, o mes, juos priimantys, – susitvarkyti su savo baimėmis.

Visuomenė

Vasaros romanas su Lietuva užsienio studentams virsta amžina meile Lituanistika. Kodėl makaronai vadinami tik makaronais? Koks gali būti vienintelio pavadinimo šampanas? Tokių ir kitų pusiau rimtų klausimų pažeria dalį atostogų lietuvių kalbos mokslams paskyrę užsieniečiai, jau beveik dvidešimtmetį atvykstantys į lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus Lietuvos universitetuose. Tiesa, pramokti lietuviškai daliai jų pavyksta ne be dosnios valstybės paramos, tačiau atrodo, kad ši investicija atsiperka.

I

sūriu ir alaus skonio, o vos išgirdus „Biplan“ dainą „Labas rytas“ jį užplūsta prisiminimai.

Pusmetį istoriją Lietuvos edukologijos universitete studijavęs prancūzas pasakoja, kad jam labai patiko Lietuvos iškovotos laisvės istorija, o mažai ką iki tol težinojęs apie Lietuvą suprato, kaip svarbu prisiminti sunkiausią – okupacijos laikotarpį.

E.Kwaśniewskio paskyrą socialiniame tinkle puošia Jano Matejkos paveikslo „Žalgirio mūšis“ nuotrauka. Prancūzas paaiškina, kad šio paveikslo fragmentas susieja jo lenkišką kilmę ir šalies, tapusios antraisiais namais, istoriją. „Dėstytojas pasakojo apie šį mūšį. Man atrodo, kad Lietuvos viduramžiai, kurių didžiausia figūra buvo Vytautas Didysis, yra vienas šauniausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Kaip turbūt jau supratote iš mano pavardės, turiu lenkiškų šaknų, todėl šis paveikslas – savotiška mano kilmės ir šalies, kurią įsimylėjau, sąjunga“, –

Lietuvos prisiminimus įprasmina prancūzas.

E.Kwaśniewskis pripažįsta, kad jam, mokančiam tik prancūziškai ir angliškai, lietuvių kalba pasirodė labai sudėtinga. Kartais sako net nesuprasdavęs kalbos logikos.

Vis dėlto ir šią vasarą istoriškai unikalios lietuvių kalbos gramatiką krims beveik šimtas svečių iš užsienio, gavusių valstybinę stipendiją.

Lietuvos universitetų organizuojamuose vasaros kursuose mokosi ir kitomis priemonėmis remiami įvairių projektų dalyviai ar iš savos kišenės už mėnesį mokslų susimokantys studentai. Į lituanistinius vasaros kursus užsieniečiai atvyksta ne tik iš JAV, bet ir iš Kinijos universitetų, o dar įvairesnės esti jų mokslų priežastys.

Pavyzdžiui, vakariečiai studentai, ypač vokiečiai, mėnesį praleisti pokomunistinėje šalyje laiko tolima egzotika. Mokslininkai, jau mokantys po keliolika užsienio kalbų, nori pramokti lietuviškai, kad įskaitytų Jono Basanavičiaus raštus.

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO NUOTR.

š šių intensyvių vasaros kursų ir semestro studijų Vilniuje Estebanas Kwaśniewskis parsivežė „suvenyrą“. Tokį pat amžiną, kokie buvo ir pusmečio Lietuvoje įspūdžiai. Lenkiškų šaknų turintis prancūzas išsitatuiravo geležinį vilką Lietuvos žemėlapio fone. „Po semestro studijų buvo liūdna palikti miestą, tapusį antraisiais namais, nes neradau darbo, kad būčiau galėjęs likti ilgiau“, – paaiškina E.Kwaśniewskis.

Studento iš Šiaurės Prancūzijos pasakojimas apie Lietuvą prasideda Valansjene, kur jis, pasinaudojęs „Erasmus+“ mainų programa, nutarė atvykti studijuoti į Vilnių. „Įprastai žmonės renkasi Ispaniją ar Jungtinę Karalystę, bet tik ne aš“, – pasakoja prancūzas ir priduria, kad vasaros lietuvių kalbos ir kultūros kursai buvo geriausias viešnagės Lietuvoje mėnuo.

Pašnekovas vardija lietuviškus pavadinimus ir sako dar negalintis pamiršti keptos duonos su

Populiariausi šiemet – Lietuvos edukologijos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros kursai, juos šią vasarą lankys 65 užsieniečiai 2015–07–10 G 33

Visuomenė

K.Česnavičius – nuo olimpiados iki garsiausių pasaulio universitetų Gabieji. Kai prieš dešimt metų „Veidas“ pirmą kartą rašė apie gabų dešimtoką Kęstutį Česnavičių, nedaug kas galėjo nuspėti, kiek daug pasieks šis jaunuolis. Dabar anuometis dešimtokas – solidus mokslininkas. Jam atviros garsiausių pasaulio universitetų durys. ęstutis Česnavičius jau yra apsigynęs matematikos daktaro laipsnį ir dirba podoktorantūros stažuotėje (angl. „postdoc“) Kalifornijos Berklio universiteto Milerio institute. Pagrindinė jo tyrimų sritis yra aritmetinė geometrija – matematikos šaka, kurią įkanda ne kiekvienas.

Pats dr. K.Česnavičius apie savo tyrimus galėtų kalbėti valandomis: ramiu tonu pradėjęs savo pasakojimą nuo paprastų teiginių, jis greitai pereina prie abstrakčių ir paprastam žmogui sunkiai suvokiamų matematinių idėjų, apie kurias kalba su užsidegimu. Tai byloja apie nuoširdų atsidavimą matematikai, kuris dar tikrai ne kartą leis mums didžiuotis šio lietuvio pasiekimais. Bet dabar sugrįžkime šiek tiek į praeitį ir žvilgtelėkime, iš kokio molio lipdomi genijai.

Mokslu K.Česnavičius susidomėjo mokydamasis vienoje geriausių Lietuvos mokyklų – KTU gimnazijoje. „Dėl supančių žmonių požiūrio ir idėjų tuomet supratau, kad „kiečiausia“ ir prasmingiausia veikla yra gerai mokytis“, – prisimena pašnekovas.

Devintoje klasėje jo gebėjimus pastebėjęs mokytojas Leonas Narkevičius ėmėsi jaunuoliui padėti ugdyti savo talentą. K.Česnavičius pradėjo ruoštis ir dalyvauti respublikinėse, o vėliau ir tarptautinėse mokslo olimpiadose.

Matematika ir informatika jam sekėsi geriausiai ir dėl to, kad šiose srityse jis atrado grožį. „Matematiniai uždaviniai atrodė gražiausi.

Olimpiadose buvo smagu: patikdavo keletui dienų nuvykti į naują vietą, pasivaržyti su bendraamžiais, aptarti įdomius uždavinius, sukurtus vien tam, kad būtų smagu juos spręsti“, – pasakoja K.Česnavičius. Įdėtas darbas, užsispyrimas ir kantrybė atsipirko – 2006 m. pasaulinėje matematikos olimpiadoje jis laimėjo trečią vietą. 2007-aisiais, kai jį kalbino „Veidas“, dvyliktokas K.Česnavičius jau buvo užsitikrinęs vietą Brėmeno Jacobso universitete ir ruošėsi tų metų tarptautinei matematikos olimpiadai. Jis net neįtarė, kad septynetas jam bus laimingas skaičius, nes tais metais jis laimėjo auksą – buvo pirmasis lietuvis, gavęs tokį apdovanojimą, ir iki šiol kitiems gabiems šalies mokiniams to pakartoti nepavyko.

Prie šio laimėjimo tarptautinėje matematikos olimpiadoje prisidėjo ne tik KTU gimnazija, bet ir Nacionalinė moksleivių akademija (NMA), kurioje K.Česnavičius mokėsi nuo 2004-ųjų. „NMA stovyklos praplėtė mano pažinčių ratą bei akiratį. Susidraugavau su bendraamžiais, kurie domėjosi kitomis mokslo sritimis

36 ● 2015–07–10

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

K

K.Česnavičius apie savo tyrimus galėtų kalbėti valandomis: pradėjęs pasakojimą nuo paprastų teiginių, jis greitai pereina prie abstrakčių ir paprastam žmogui sunkiai suvokiamų matematinių idėjų, apie kurias kalba su užsidegimu

Visuomenė

Karo kapelionai: tarp apkasų ir dangaus

„K

apelionas pas mus darydavo tik tai, kas yra tiesiogiai susiję su kariuomene, – per rikiuotes perskaitydavo ištrauką iš Šventojo Rašto, pasakydavo porą žodžių, palinkėdavo sėkmės. Per ketverius tarnybos metus negirdėjau nė vieno atvejo, kad kas nors būtų kreipęsis pagalbos į kapelioną, kaip psichologą. Kariuomenėje yra psichologas, atsakingas už įvairias tokio pobūdžio problemas“, – pasakoja į atsargą išėjęs karys.

Pasak jo, religinis aspektas kario kasdienybėje beveik neegzistuoja, nes kariuomenėje yra statutas, pagal kurį kareivis privalo gyventi ir dirbti, o visi nestatutiniai gyvenimo aspektai – mažai svarbūs. Nors didžioji dalis karių yra tikintys, jiems kur kas patogiau savaitgalį apsilankyti savo parapijos bažnyčioje namuose, nei laukti apeigų kareivinėse.

Iš tiesų apklausos rodo, kad 81 proc. kariuomenėje tarnaujančių karių yra tikintys, o tarp jų beveik devyni iš dešimties nurodo esantys Romos katalikai. Tačiau, kario tikinimu, per ketverius metus niekas nedėstė ir nesupažindino su katalikišku požiūriu, kaip kariui derėtų teisingai elgtis. „Mes laikomės Ženevos konvencijos. Kapelionas kariuomenėje neturi didesnės nei simbolinė reikšmės – ateina per šventes, palaimina. Čia žmonės tiki Dievą, bet nelabai sureikšmina to, kad reikia kreiptis į kapelioną, visi patys eina į bažnyčią“, – įsitikinęs Ruslanas.

Kapelionai sekmadieniais laiko mišias, dalyvauja visuose kariuomenės renginiuose, o kiekvieną pirmadienį per rytinę rikiuotę taria žodį ir skaito ištrauką iš Šventojo Rašto.

Kitas penkerius metus Lietuvos kariuomenėje tarnaujantis karys pasakoja, kad su kapelionu vienaip ar kitaip susiduria kiekvienas kareivis. „Su kapelionu man asmeniškai teko kažkiek susidurti, pats mišiose kartais dalyvauju. Šiaip kapeliono durys visada yra atviros“, – sako savo vardo nenorėjęs atskleisti karys.

Pasak jo, kapelionai padeda ir su sakramentais – kariai gali kreiptis dėl krikšto ar santuokos. Be to, kapelionas yra tarsi psichologas, su kuriuo, esant poreikiui, visada gali pasikalbėti. Bet pašnekovas prisipažįsta, kad pats dėl konkrečių problemų į kapelioną nėra kreipęsis. Negalėtų jis ir atsakyti, koks yra Katalikų bažnyčios mokymas apie karą. „Gal kažkada kažkas ir pasakojo, bet ne38 ● 2015–07–10

drįsčiau sakyti, kad žinau. Esu buvęs pas kapelioną pasitarti – norėjau išsiaiškinti, kodėl bažnyčioje atliekamos kai kurios apeigos. Tai buvo įdomu. Yra kapelionų, kurie gerai išmano kitas religijas. Manau, kad kapelionai yra reikalingi. Žinoma, tai labai priklauso nuo konkretaus kapeliono asmenybės, kaip jis sugeba prieiti prie žmogaus. Kareiviai juk yra palyginti specifinė auditorija“, – aiškina pusmetį misijoje Afganistane praleidęs karys.

Ruslanas taip pat sutinka, kad kapelionas yra reikalingas, ir pabrėžia, kad ypač tai pasakytina apie tarptautines misijas. Čia kapelionas suteikia kariams tikėjimo savo jėgomis, gali padėti sužeistajam, jis reikalingas kario žūties atveju. Svetur kapelionas vykdo ir humanitarinę misiją – dirba su regiono vaikais, keliauja po kaimus, padeda gyventojams.

Būtent tarptautinių misijų metu, Ruslano įsitikinimu, kapelionų vaidmuo yra gerokai didesnis, nes kariai daugiausiai laiko praleidžia uždaroje teritorijoje. Kapeliono buvimas šalia kartais tiesiog praskaidrina nuotaika, su juo galima pasikalbėti įvairiomis temomis. Kiekvieną sekmadienį misijoje tarnaujantiems kariams kapelionas aukoja mišias. Ši atokvėpio valandėle kariui padėdavo atgauti psichologines jėgas, leisdavo pabūti su savimi, pamąstyti.

Kapelionų šiuo metu trūksta – Lietuvos kariuomenės ordinariate iš viso dirba devyni kapelionai, tarnaujantys 16-oje kapelionatų. Jie veikia teritoriniu principu, visos Lietuvos kariuomenės karinės pajėgos – Sausumos, Oro, Jūrų, Savanorių, Specialiųjų operacijų – turi savo kapelionus. Kai kurie kapelionai turi net po kelis dalinius. Tarkim, vienas kapelionas turi dalinių ir Panevėžyje, ir Šiauliuose, ir Kaune.

Planuojama, kad rudenį kariuomenė gaus daugiau kapelionų – yra keletas kandidatų, kuriuos dar būtina parengti. Kapelionu gali būti kunigas iš Lietuvos kariuomenės ordinariato, o norintieji tapti karo kapelionais iš kitų vyskupijų turi gauti savo vyskupo sutikimą ir siuntimą, taip pat būti geros sveikatos, įvykdyti fizinio pasirengimo normatyvus ir baigti karinio pasirengimo kursus. Anksčiau kai kurie kapelionai buvo siunčiami mokytis į užsienį, bet šiuo metu stengiamasi pagreitinti jų parengimo procedūrą.

Lietuvos kariuomenės ordinaras, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas primena, kad pirmieji karo kapelionai Vilniaus bernardinų

ORDINARIATO ARCHYVO NUOTR.

Religija ir kariuomenė. Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje Rukloje ketverius metus tarnavęs, o prieš daugiau nei metus į atsargą išėjęs profesionalus karys Ruslanas yra katalikas, tuokėsi bažnyčioje ir reguliariai lankosi mišiose. Tačiau tarnybos kariuomenėje metu su katalikišku mokymu ir sielovada jam susidurti neteko – su čia dirbusiu kapelionu bendravo vos kelis kartus, bet emocinis tarpusavio ryšys taip ir neužsimezgė.

vienuoliai dalyvavo 1830 m. sukilime, dar daugiau jų prisidėjo rengiant 1863-iųjų sukilimą prieš Rusiją. Dvasinę pagalbą karo kapelionai aktyviai teikė ir vykstant nepriklausomybės kovoms, tarpukario Lietuvos kariuomenėje bei pokario rezistencijos metais.

Atkūrus nepriklausomybę, 2000-aisiais buvo pasirašytos trys Lietuvos ir Vatikano sutartys, viena iš jų – dėl kariuomenes ordinariato įsteigimo. Pirmuoju Lietuvos kariuomenės ordinaru popiežius Jonas Paulius II paskyrė vyskupą Eugenijų Bartulį.

Kokiais atvejais kariniai veiksmai yra pateisinami, o kada – smerkiami? Ir koks kariuomenės elgesys vertinamas kaip moralus?

Bažnyčios istorikas, Vilniaus universiteto

Pasaulis

E.LEVIN NUOTR.

M.Ivanovićius: „Nors tarp buvusios Jugoslavijos respublikų jau ilgai viešpatauja taika, ji tebėra trapi“

M.Ivanovićius: „Valdžia, slaptosios tarnybos ir mafija Serbijoje susiję“ Žiniasklaida. Mafijos reikalai, slaptųjų tarnybų darbas ir neužgijusios žaizdos tarp kaimynų – tokia yra žurnalistikos Balkanuose kasdienybė. „Veidas“ apie tai kalbasi su žinomu Serbijos žurnalistu, „Newsweek Srbija“ vyriausiuoju redaktoriumi Miloradu Ivanovićiumi.

VEIDAS: Kokie dabar yra santykiai tarp buvu-

sių Jugoslavijos respublikų?

M.I.: Esama daug įtampos. Nors dabar viešpatauja taika, ji tebėra trapi. Netgi vienas kokio nors politiko sakinys gali viską pakeisti. Tiek politikai, tiek žurnalistai turi būtų atsargūs, kad nesukeltų gaisro. Nemanau, kad ši padėtis galutinė, vietos konfliktui dar yra. Žinoma, karas nebūtų kaip dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, bet nedideli konfliktai vis dar įmanomi. Žaizdos dar neužgijusios, ne visos praeities problemos išspręstos. Dar yra nenubaustų karo nusikaltėlių, be žinios dingusių žmonių.

Netrūksta ir Balkanų politikų, naudojančių karštą retoriką. Pagrindinė įtampa kyla tarp serbų ir kroatų, serbų ir albanų, taip pat bosnių. Situacija nėra gera. Nors karas baigėsi beveik prieš dvidešimt metų, žmonės nesikalba, nebando suprasti vieni kitų. Tai kvaila.

VEIDAS: Kokios problemos Serbijoje šiuo metu aktualiausios?

M.I.: Žmonės Serbijoje apsėsti ekonomikos.

Kadangi yra daug bedarbių, aktualūs dalykai – darbo vietų kūrimas, jo radimas, atlyginimų 44 ● 2015–07–10

dydžiai. Valdžia tai tarsi bando spręsti, tačiau jai nesiseka, nes netrūksta korupcijos.

Kita karšta tema – migrantai. Tūkstančiai migrantų iš Sirijos, Afganistano ir kitur keliauja per Serbiją į Vengriją, o toliau – į kitas Europos Sąjungos šalis. Vengrija netgi planuoja statyti tvorą tarp Serbijos ir Vengrijos, kad sustabdytų šiuos migrantus. Serbijoje jie nesiekia likti, nes tai palyginti neturtinga šalis. Labiausiai juos vilioja Vokietija.

Daugiausiai migrantų galima pamatyti Belgrado gatvėse, miesto parkuose – laukiančių, kol kiti juos nugabens iki Serbijos ir Vengrijos sienos. Šeimos, moterys su vaikais miega Belgrado centre. Jų yra tūkstančiai, policija jų nemato, visi apsimeta, tarsi jų nebūtų. Valdžia akla, niekuo jiems nepadeda ir tiesiog tikisi, kad šie migrantai iškeliaus kažkur kitur. Tik paprasti žmonės atneša jiems maisto ir drabužių. Jie galėtų čia paprasčiausiai numirti, nors, kiek žinau, kol kas niekas nebuvo rimtai susirgęs ar sužeistas.

VEIDAS: Dirbate amerikietiško kapitalo savaitraštyje „Newsweek Srbija“. Ar yra skirtumų

tarp amerikietiškos ir serbiškos tiriamosios žurnalistikos?

M.I.: Serbiškuoju būdu nebuvo įmanoma rašyti apie viską, ką norėjome nušviesti. Egzistavo savicenzūra, kai žinodavai, apie ką gali rašyti, o ko geriau nejudinti.

Savicenzūros buvimas Serbijos žiniasklaidoje tikrai jaučiamas, o „Newsweek“ taip nėra, neturime jokių draudžiamų temų ar žmonių. Jei manome, kad kokią nors istoriją reikia išspausdinti, dirbame prie to.

VEIDAS: Kokios temos Serbijoje tebėra tabu – susijusios su regiono praeitimi?

M.I.: Taip, bet ne tik. Taip pat susijusios su politika, nusikalstamumu, mafija, kitaip tariant, pavojingais žmonėmis, kurie gali pulti žiniasklaidą, žurnalistus, daryti finansinį spaudimą.

Tiesa, spaudimas iš valdžios ar mafijos žiniasklaidai jau nėra toks didelis – didesnis kyla iš žiniasklaidos priemonės, kurioje dirbi, leidėjų. Žiniasklaida yra verslas ir atlyginimai daugiausia ateina iš reklamos. Taigi, jei atrandame ką nors skandalingo apie kokią nors didelę bendrovę, perkančią daug reklamos leidinyje, bus

„SCANPIX“ NUOTR.

Buldozeriais griaunami palestiniečių namai ir vietoje jų kuriamos žydų nausėdijos – Vakarų Krante įprastas reiškinys

Izraelis perrašo taikos su palestiniečiais scenarijų Artimieji Rytai. Sulaikytas į Gazą plaukiantis Švedijos laivas, žlugusi Palestinos vyriausybė ir slaptos derybos Katare pranašauja naują taikos tarp Izraelio ir palestiniečių erą. vedijos žiniasklaida pastarosiomis dienomis azartiškai mažėjančia tvarka skaičiavo, kiek buvo likę į laisvę nepaleistų aktyvistų, gabenusių Gazos gyventojams humanitarinę pagalbą ir sulaikytų likus 97 jūrmylėms iki Izraelio kontroliuojamų vandenų. Geltonesni portalai antraštėse nurodo pirmomis valandomis negalėję susisiekti su šiais savo tautiečiais. Kiti nuolat skelbia jų pavardes, kad įsidėmėtų autoritetų besidairantis jaunimas. Juolab kad į Gazą laivu „Geteborgo Mariana“ plaukusioje įguloje buvo ir keletas garsenybių – žurnalistė ir rašytoja Kajsa Ekis Ekman ir Izraelyje gimęs bei žydų kibuce vaikystėje gyvenęs spalvingas švedų muzikantas Droras Feileris. „Tai, kad Izraelio laivas mus sulaikė tarptautiniuose vandenyse, liudija, jog Izraelio oku-

Š

46 ● 2015–07–10

pacija plečiasi gilyn“, – bene dažniausiai Švedijoje cituojama frazė, kurios autorius – Izraelio nemalonėn pakliuvusios įgulos koordinatorius Steffanas Graneris. O šį sakinį iš lūpų į lūpas kartoja ne tik kairioji, bet ir konservatyvioji visuomenės informavimo stovykla, nors joje Izraelio politiką kritikuojančiųjų yra kur kas mažiau.

Vis dėlto tai, kad buvo sulaikytas švedų laivas, greičiau yra ne priežastis subjektyvioms naujienoms, o Izraelio politinių sprendimų pasekmė. Tačiau apie tai – vėliau.

Turbūt nereikia nė sakyti, kad daugelyje Vakarų šalių švedų laivo istorijos vertinimas gerokai skiriasi nuo to, kokį pateikia Švedijos žiniasklaida. Vakarų šalys tarsi suskirstytos tam tikrais informaciniais sektoriais, kuriuose oficia-

lioji žiniasklaida pateikia tik vieno atspalvio informaciją apie Izraelio ir palestiniečių reikalus. Švedija – neabejotinai trečiasis sektorius, kuriame Izraelis pliekiamas be atvangos. Antrajame gyvena dauguma europiečių, turinčių galimybę išgirsti margesnių naujienų iš Artimųjų Rytų.

Na, o Lietuva yra atsikovojusi pirmąją zoną, kurioje Izraelis dėl santykių su palestiniečiais plačiosioms masėms beveik visada vaizduojamas blogiausiu atveju kaip auka, o palestiniečiai geriausiu atveju – kaip laukiniai teroristai.

Mūsų šalyje ir nėra jokios vietinės Tildos Swinton, savo feisbuko paskyroje vietoj nuotraukos įsidedančios palestiniečių vėliavą. O štai Izraelio išplatinta ataskaita apie praėjusių metų Gazos konflikto esmę ima viršų prieš ką tik paskelbtas Jungtinių Tautų išvadas apie tuos pačius įvykius, nes skiriasi jos kaip diena ir naktis. Švedijoje būtent pernykščiai įvykiai įplieskė seniai rusenančią nemeilę Izraelio politikai palestiniečių atžvilgiu (nemeilę Izraelio politikai, o ne žydams – čia jie nededa lygybės ženklo). Paprastas švedas postringavimų apie tai, kad Izraelio veiksmai pernai Gazoje buvo jei ne teisėti, tai bent pateisinami, klausytųsi akis išpūtęs – tokios pozicijos jis turbūt iš viso dar nėra girdėjęs. Taip kaip paprastas lietuvis, jei specialiai nesidomėjo, nėra girdėjęs visiškai priešingos nuomonės.

Kultūra

Lietuvė nepanoro būti antrąja Vanessa Mae Profilis. Smuikininkės Dalios Kuznecovaitės iš vėžių neišmuša nei reikalavimai skubiai grąžinti smuiką, nei prieš akis koncerto metu įkyriai mataruojančios klausytojų kojos. ei reikėtų trumpai apžvelgti Dalios biografiją, raktas galėtų būti užsienio kalbos.

Smuikininkė gimė ir užaugo Vilniuje, baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, kurioje ligi šiol dėsto jos mama – irgi smuikininkė Gintvilė Vitėnaitė. Pavardę paveldėjo iš tėčio – dabar jau amžinatilsį rusų muzikanto, su kuriuo paaugusi retkarčiais susitikdavo Maskvoje. Taip į Dalios gyvenimą anksti atėjo rusų kalba. Angliškai kalbėti mokėsi kaip ir visi bendraamžiai – mokykloje, internete bei bendraudama su kolegomis tarptautiniuose konkursuose ir seminaruose. Vokiškai teko išmokti gyvenant ir studijuojant Rostoke, prancūziškai – vėliau įstojus į Paryžiaus nacionalinę konservatoriją.

Paryžius lietuvaitei taip patiko, kad pasiliko jame ir gavusi diplomą. Dėl to „kaltas“ ir šiame mieste sutiktas gyvenimo draugas – italas medikas. Su juo bendraudama Dalia pramoko itališkai. Sako, nebuvo itin sudėtinga, nes italų kalbos struktūra labai panaši į ispanų, o ispaniškai lietuvė jau buvo išmokusi dažnai lankydamasi Meksikoje. Ten Dalia prieš septynerius metus laimėjo labai svarbų savo karjeroje smuikininkų konkursą, atvėrusį jai užsienio gastrolių maršrutus. Ar po šios grandinėlės bereikia pridurti, kad įvairiuose pasaulio kraštuose koncertuojanti 26 metų muzikantė jau pamiršo, kas yra kalbos barjerai?

Meksikoje D.Kuznecovaitė lankosi ir šią savaitę: vieną koncertą groja sostinėje Meksike, kitą – už 60 km nuo jos esančioje Tolukoje. Tai jau penkiolikta merginos viešnagė šioje Pietų Amerikos valstybėje, kurioje trijų tūkstančių vietų salės anaiptol nelaikomos didelėmis.

Labiausiai lietuvę ligi šiol stebina tai, kad tos salės jos koncertuose būna perpildytos, nors mes Lotynų Amerikos gyventojus linkę įsivaizduoti kaip „atsipūtusius“ ir mėgstančius ne tokias subtilias pramogas.

V.PETKOV NUOTR.

J

2015–07–10 G 49

„SHUTTERSTOCK“ NUOTR.

Havajuose turistai pasijunta it rojuje: vaizdinga gamta, puikūs paplūdimiai, turkio jūra

Daugiaveidžiai Havajai Kelionės. 2400 km Havajų salynas Ramiajame vandenyne pabiręs it prašmatnus smaragdo vėrinys, akį traukiantis raudonos lavos upėmis, juodų kraterių žiotimis ir akinančiomis snieguotomis viršūnėmis mėlyname vandenyno apsode. andenyne pabirusios 19 didesnių salų ir atolų (vadinamosios žiedo formos koralų salos, kurių viduryje telkšo lagūna) ir gausybė mažyčių salų tik iš pirmo žvilgsnio atrodo labai panašios. Iš tiesų kiekviena sala – atskiras pasaulis su savais peizažo ypatumais.

Aštuonias didžiąsias ir dalį mažųjų salų prieš 30 mln. metų suformavo išsiveržusi ugnikalnių lava. Kai kurios salos – tai ugnikalnių, kylančių iš pat vandenyno dugno, viršūnės.

Pats didžiausias ugnikalnis Mauna Kėja Didžiojoje saloje, jei skaičiuotume jo dydį nuo pat papėdės Ramiojo vandenyno dugne, geru kilometru pralenktų Everestą ir siektų daugiau nei 10 km aukštį.

Didžioji jo dalis, suprantama, glūdi po vandeniu, o viršuje kyšo daugiau nei 4200 m. Šis ugnikalnis yra prisnūdęs – pastarąjį kartą lava spjaudėsi tik prieš kelis ar keliasdešimt milijonų metų. Bet seisminis aktyvumas Havajų salyne pastebimas. Salose veikia keturi ugnikalniai, lėtai, bet užtikrintai keisdami kraštovaizdį.

Vakarų kultūra į salyną atsikraustė tik XVIII a., kai čia atsibastė britų keliautojas, jūrininkas ir atradėjas Jamesas Cookas. Šiais

V

54 G 2015–07–10

laikais per metus Havajus aplanko apie 5–7 mln. turistų. Įspūdingas skaičius, palyginti su 2 mln. havajiečių. Dauguma keliautojų traukia ieškoti amžinos vasaros ir pasimėgauti balto smėlio paplūdimiais. „Žmonės įsivaizduoja Havajų salas kaip balto smėlio paplūdimius, kuriuose merginos šoka hulą. Tačiau visos Havajų salos labai skirtingos“, – pradeda pasakojimą rašytoja Vaiva Rykštaitė, išleidusi knygas „Plaštakių sindromas“, „Kostiumų drama“ ir „Viena Indijoje“. Rašytoja atvyko į Havajus mokyti pradinukus jogos, čia sutiko savo vyrą ir daugiau kaip metus čia gyvena.

Oahu saloje stūkso Honolulu dangoraižiai, zuja autobusai, taksi, yra daugybė prabangių parduotuvių, viešbučių, muziejų, gausu kultūros renginių, aplink salą driekiasi balto smėlio paplūdimiai. „Tai tankiausiai gyvenama ir labiausiai turistų lankoma sala. Atvykus iš mažo Lietuvos miestelio man be galo smagu gyventi Honolulu – tokiame dideliame mieste.

Kitas dalykas, kuris patinka, – žinoma, paplūdimiai, kurie nuo namų nutolę vos už penkių minučių kelio. Aplinka neapsakomai graži.

Nuvažiavus į šiaurinę salos pusę net gniaužia

Havajai Havajai – 50-oji JAV valstija. Vienintelė, kurią sudaro tik salos.

Sostinė – Honolulu.

Havajus sudaro Ramiojo vandenyno salų grupė, priklausanti Polinezijai. Dauguma salų – vulkaninės kilmės. Tai vienintelė valstija, kurios plotas nuolat didėja.

Maujo salos Haleakalos ugnikalnis – didžiausias pasaulyje užgesęs ugnikalnis. Rašytojas Markas Twainas, lankęsis šiose vietose ir susižavėjęs ugnikalnio didumu bei didingumu, rašė, kad jo dugne galėtų sutilpti visas Londonas. Jo diametras – apie 34 km, gylis – 800 metrų. Lava sustingo įvairiausiomis formomis, kurias savaip dar nuskaptavo laikas, vėjas ir saulė, todėl kai kurios jų primena fantasmagorines figūras.

Sakoma, kad būtent čia gražiausi saulėtekiai: dangus nusidažo rožinėmis, geltomis ir purpurinėmis spalvomis, kurios tarsi atsispindi uolienose.

Lavos sudėtyje buvo geležies ir sieros, šios medžiagos ir lėmė tą gelsvai rausvą žemės spalvą.

Kažkada šį kalną havajiečiai garbino. Pasakojama, esą pusdievis Maujis, užsikoręs ant kalno, pagavo Saulę ir privertė pasižadėti, jog ji šviesianti ilgiau, kad žmonės spėtų visus darbus nudirbti. Ugnikalnio krateryje yra ir 300 m aukščio Maujo kalva.

Vajalealio ugnikalnis Kauajo saloje stebina savo šlaitais, apaugusiais tankiomis džiunglėmis, ir galingais kriokliais. Šis ugnikalnis nuolat varžosi dėl drėgniausios pasaulyje vietos titulo. Čia buvo apgyvendinta 1976 m. filmo „King Kongas“ didžioji beždžionė. Saloje filmuoti ir kiti garsūs filmai. Tarp jų – 1981 m. juosta su Harrisonu Fordu „Indiana Džounsas ir dingusios Sandoros skrynios ieškotojai“. I

Rugpjūčio 15 d. 13.00 val. Anykščių kultūros centre Spektaklis

Vaidina: Andrius KANIAVA, Vaidotas ŽITKUS, Sigitas MICKIS. Rež. Andrius Kaniava.

DRAUGAI:

SPAUSTUVĖ:

INFORMUOJA:

GENERALINIS RĖMĖJAS:

ORGANIZATORIUS:

Vienos dalies vieša išpažintis suaugusiesiems pagal Andriaus Kaniavos ir Vaidoto Žitkaus pjesę