Veidas 24 2015

PADNIESTRĖ: NAUJAS NOVORUSIJOS TAIKINYS 34 p.

www.veidas.lt

ISTORIJA: „ATSARGINĖ ROMA“ LIETUVOJE 48 p.

SUKLESTĖJUSI PROVINCIJA Gyvybingų šalies regionų pavyzdžiai rodo, kad vienintelis kelias mažesniems miestams išlikti yra pramonės plėtra

a id

2 EUR / 6,91 Lt 2015 birželio 19 Nr. 24

I la uo ATA .n t oc ER as.l pr 0 UM eid i 5 N .v Ik E ww PR w

KOLEGIJOS: EUROPINIAI REZULTATAI 22 p.

Turinys Nr. 24, 2015 m. birželio 19 d.

Ekspresas

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Viršelio tema

18 p.

Atsinaujinti ir rizikuoti S.Dhondtas: „Praeityje vienintelis rizikuojantis būdavo bosas. Dabar suprasta, kad geriau riziką padalyti tarp visų kompanijos darbuotojų.“

Provincija: klestėjimą lemia pramonė . . . . . . . . . . . . . .10

Interviu Konkurencija: jei ES nori aplenkti Kiniją, būtinos inovacijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .18

Lietuva Kolegijos: lietuviškos ne prastesnės nei užsienyje . . . .22

Verslas Profesija: buvo „neprestižinė“, tapo gyvenimo ašimi . .28

Visuomenė M.Leknickas: netradicinis kelias į literatūrą . . . . . . . . . .32

Pasaulis Padniestrė: grobis, kurio tyko Rusija? . . . . . . . . . . . . . .34 Didysis septynetas: septynios jo nuodėmės . . . . . . . .38

Kultūra

22 p.

Kultūros naktis Vilniuje: šviesos ieškok tamsoje . . . . .40

Kolegijos suvokia savo misiją

A.Tornau tapyba: „Nykstantys vaizdiniai“ . . . . . . . . . . .42

Istorija Hipotezė: „atsarginė Roma“ Lietuvoje . . . . . . . . . . . . . .48 Sprogdinimai: triukšmingas ir kruvinas pėdsakas . . . .52

Mūsiškių kolegijų pasiekimai mažai kuo skiriasi nuo užsienio atitikmenų – taikomųjų mokslų universitetų Europoje.

Laisvalaikis Atgal į praeitį: fortai, sovietinės raketų bazės . . . . . . . .58 Ateities namai: nuo povandeninių iki skraidančių . . . . .62

Komentarai Redaktoriaus laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 A.Šindeikis: Vilnius – ne lažo prievolininkas . . . . . . . . .66

32 p.

Rašytojas socialiniuose tinkluose M.Leknickas: „Mūsų rašytojų bėda, kad jie nesiekia ryšio su skaitytojais.“

48 p.

„Atsarginės tėvynės“ paieškos Teorija apie lietuvių kilmę iš Romos imperijos seniausia ir, kad ir kaip būtų keista, „padėta į stalčių“. Gal be reikalo?

VIRŠELYJE PANAUDOTA K.VAITKAUS NUOTR. PUSLAPYJE PANAUDOTOS „SHUTTERSTOCK“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

2015–06–19 ● 3

Redaktoriaus laiťkas LIEPOS 4, 5, 6 D. VALD OVŲ RŪMŲ KIEME

PIRMÄ„ KARTÄ„ VALSTYBÄ–S ISTORIJA 3D PROJEKCIJOJE

MES STIPRĹŞS, LIETUVA! SEANSAI: 23:00, 23:30, 00:00, 0:30, 1:00, 1:30

Tu taikinys: svaigu ar baugu?

Sakoma, kad istorija – gyvenimo mokytoja. O kaip, beje, mokytis pabaigus mokyklÄ…? Ir kur tÄ… iĹĄmanymÄ… dÄ—ti? ntai kokiam nors vokieÄ?iui, pamaÄ?iusiam minutÄ—s trukmÄ—s filmukÄ… su trumpais komentarais apie Vokietijos sienĹł kaitÄ… XIX–XX a., galva veikiausiai nesusisuka, nors siuĹžetas gniauĹžia kvapÄ…. ÄŽsigalÄ—jo viena iĹĄ daugelio vokieÄ?iĹł valstybiĹł su baltiĹĄku, o ne germaniĹĄku pavadinimu – PrĹŤsija, kuri, beje, atsirado ir sustiprÄ—jo ne vokiĹĄkose ĹžemÄ—se, o, sakytume, kolonijoje. Dar XIX a. prĹŤsĹł ir kitĹł vokieÄ?iĹł valstybiĹł kareiviai kovÄ—si tarp savÄ™s mĹŤĹĄiuose, o, ĹžiĹŤrÄ—k, 1914 m. prĹŤsai ir saksai – jau tos paÄ?ios armijos kariai. PraÄ—jus dar penkiasdeĹĄimÄ?iai metĹł – vokieÄ?iĹł divizijoms pabuvojus ir prie LamanĹĄo, ir prie Maskvos – Vokietija vÄ—l padalyta. PrĹŤsijos net vardas iĹĄnykÄ™s, o vis dar saksai, pasikaustÄ™ komunistine ideologija, rengiami branduoliniam karui – be visĹł kitĹł, ir su bavarais. 1989 m. ĹĄalis vÄ—l susivienija, taÄ?iau jos teritorija – tik du treÄ?daliai to, kas buvo 1914 m. UĹžtat dabar tai didĹžiulis, eksportu trykĹĄtantis taikos balandis.

Filmukas apie vokieÄ?iĹł istorijÄ… – ĹĄiurpalas su neapibrÄ—Ĺžtai laiminga pabaiga, ir kelios vokieÄ?iĹł kartos pratinamos ÄŻ tai ĹžiĹŤrÄ—ti ramiai.

DÄ—l ko nepameta galvos tĹŤlas lietuvis? SenovÄ—s tarpusavio kovos nelabai aktualios.

Neteko girdÄ—ti, kad liepos 6-Ä…jÄ… susimuĹĄtĹł Treniotos ir Mindaugo ĹĄalininkai – juolab kad tai ne sporto komandĹł pavadinimai. BesiĹžvalgant ÄŻ artimesnius laikus – argi dabar verksi dÄ—l to, kad ĹžmonÄ—s apie GardinÄ… jau nekalba lietuviĹĄkai, ar sielvartausi dÄ—l prarastĹł teritorijĹł rytuose, kada vakaruose prie Lietuvos, atrodo, negrÄŻĹžtamai prijungta KlaipÄ—da, kur iĹĄnyko ir memelenderiai vokieÄ?iai, ir tarsi atskira nacija linkÄ™ tapti lietuvininkai?

Kas kartais sukelia svaigulÄŻ? Greta pasididĹžiavimo valstybe „nuo mariĹł iki mariĹłâ€œ istorijos paraĹĄtÄ—se yra klodas, kuriuo svaiginasi paslapÄ?iĹł gurmanai: poringÄ—s apie sarmatus, gotus, laivais atplaukusiÄ… Palemono ĹĄeimynÄ…. Ĺ lovinga ar mÄŻslinga praeitis tarsi energiniai

A

VILNIAUS MIESTO Ćľ Ćľ ÇŤq

ƾƍ ƾ q q ƾ

ArĹŤnas Brazauskas

SAVAITRAĹ TIS „VEIDAS“ IĹ EINA PENKTADIENIAIS

Savaitinis iliustruotas Ĺžurnalas q q Ćľ

gÄ—rimai pakelia ĹŤpÄ…, patepa istorijos padarytas tapatybÄ—s Ĺžaizdas.

VieĹĄosios erdvÄ—s tyruose galima atrasti keistÄ… samplaikÄ…: greta tikrĹł ar tariamĹł sarmatĹł paĹĄlovinimo bĹŤtinai iĹĄlenda kokia nors ĹĄiuolaikinÄ— sÄ…mokslo teorija ir pavojaus signalai dÄ—l vadinamĹłjĹł europiniĹł vertybiĹł grÄ—smÄ—s, kuriÄ… ĹĄios kelia tautinÄ—ms.

Lietuvoje tokia vis dar mikroskopiťka tendencija panaťi į tai, kas kaŞkada veťėjo tarpukario Vokietijoje ir dabar Kremliui palaistant vis labiau veťi Rusijoje. NeŞabotos jėgos naudojimas taip besisvaiginantiems ar bent jų daliai – savaime suprantamas dalykas.

Rusijoje militarizmas – oficiali politika, o Vokietijoje apie interesų įtvirtinimą jėga geriau neprasiŞioti. PavyzdŞiui, 2010-aisiais atsistatydino Vokietijos prezidentas Horstas KÜhleris, nes bundesvero buvimą Afganistane jis neatsargiai susiejo su ťalies ekonominiais interesais.

VokieÄ?iai kaĹžkada svaiginosi neĹžabotos jÄ—gos galimybe ir Ĺžiauriai pralaimÄ—jo. Jie iki ĹĄiol jauÄ?iasi atsakingi. Rusija, branduolinÄ— valstybÄ—, SovietĹł SÄ…jungos ÄŻpÄ—dinÄ—, prieĹĄ 70 metĹł laimÄ—jo ŞōtbĹŤtinÄŻ karÄ… su Vokietija ir dabar vÄ—l svaigiai nori kariauti. Tarp ĹĄiĹł galybiĹł patekusi Lietuva rezistavo su itin dideliais nuostoliais, bet istorinÄ— atmintis per daug neuĹžnuodyta atsakomybe: ÄŻprasta sakyti – „nuo mĹŤsĹł maĹžai kas priklausė“.

Tos patirtys savaip pasireiĹĄkia dramatiĹĄkoje nĹŤdienos situacijoje. Kai kurie vokieÄ?iĹł politikai, pavyzdĹžiui, abejoja, ar JAV, nesuderinusios su visomis NATO narÄ—mis, gali dislokuoti tankus ir kitÄ… sunkiÄ…jÄ… ginkluotÄ™ Baltijos ĹĄalyse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ĹĄiomis dienomis pareiĹĄkÄ—, kad, vaizdĹžiai kalbant, ÄŻ tuos tankus nutaikys raketas su branduoliniais uĹžtaisais. O dÄ—l lietuviĹł nesuprasi: ar galimybÄ— tapti taikiniais juos svaigina, ar gÄ…sdina? â–

2015 m. birĹželio 19 d.; Nr. 24 (1163) LeidĹžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156 Steigimo liudijimas Nr. 1452 LeidĹžiamas nuo 1992 m.

Direktorius Andrius Valacka Laikinai einantis vyr. redaktoriaus pareigas ArĹŤnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI: Vidaus politika – A.LÄ—ka, tel. 264 9423, J.KiliulienÄ—, tel. 264 9386, D.PabirĹžis, tel. 264 9436 UĹžsienis – R.JanuĹžytÄ— VisuomenÄ— – K.KaniĹĄauskaitÄ—-Ĺ altmerÄ—, tel. 264 9433, V.SapetkaitÄ—, tel. 264 9431, G.SabaliauskaitÄ—, tel. 264 9435 KultĹŤra – R.BaltruĹĄaitytÄ—, tel. 264 9418 FotoredaktorÄ— – L.GuĹĄauskienÄ—, tel. 264 9415 Bendradarbiai – A.BaÄ?iulis, E.Labanauskas, R.MilaĹĄiĹŤnas, J.Rudokas, D.UrbienÄ—, J.LaurinÄ—naitÄ—-Ĺ imeleviÄ?ienÄ— Vyr. dizainerÄ— L.BeatriÄ?Ä— PaukĹĄtÄ— Dizaineriai K.Katkus, R.Ostrouch Kalbos redaktorÄ— V.KundrotienÄ— Reklama R.SenkuvienÄ—, tel. 264 9422, A.PapievienÄ—, tel. 264 9421 Rinkodara J.KariniauskaitÄ— Platinimas ir prenumerata G.StrazdienÄ—, tel. 264 9424 Buhalterija – tel. 264 9417

Redakcijos adresas: A.GoĹĄtauto g. 8, (I a.), LT-01108 Vilnius Telefonas 262 6813, Faksas 262 2407 El. paĹĄtas mailv@veidas.lt Spausdino UAB „Spaudos kontĹŤrai“, VakarinÄ— g. 1, Vilnius TiraĹžas audituojamas Visos teisÄ—s saugomos Š 2015 UAB „Veido“ periodikos leidykla. Ĺ˝urnale „Veidas“ paskelbtÄ… informacijÄ… galima platinti ar naudoti kitose Ĺžiniasklaidos priemonÄ—se tik gavus raĹĄytinÄŻ UAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimÄ….

RankraĹĄÄ?iai negrÄ…Ĺžinami ir nerecenzuojami.

UĹž laiĹĄkĹł, reklaminiĹł bei PR raidÄ—mis paĹžymÄ—tĹł straipsniĹł turinÄŻ redakcija neatsako.

2015 m. savaitraĹĄÄ?io „Veidas“ prenumerata internetu: www.veidas.lt, privaÄ?iose platinimo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paĹĄtuose – iki mÄ—nesio 20 d.

Viršelio tema

Lietuvos provincija: kodėl vieniems sekasi, o kiti merdi?

D.MARTIŠIENĖS NUOTR.

Gyvybingų šalies regionų pavyzdžiai rodo, kad vienintelis kelias mažesniems miestams išlikti yra pramonės plėtra.

ietuvos provincijos miestų bei miestelių raidos ir ateities prognozės paprastai būna labai pesimistinės: kalbama, kad šalis pamažu tampa trijų didžiųjų miestų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ekonomika, o nemaža dalis regioninių centrų žingsnis po žingsnio virsta Lietuvos detroitais – emigruojančiais, mirštančiais ir stagnuojančiais miestais, kuriuose nėra reikšmingesnio verslo ar pramonės, mokesčių mokėtojai čia sudaro vos ketvirtadalį ar dar mažiau gyventojų, o didžioji dalis išgyvena tik iš gaunamų pensijų ar socialinių pašalpų.

Kaip „Veidui“ yra sakęs ekonomistas Raimondas Kuodis, didelė dalis šalies regionų ekonomikos jau yra sugriauta, nes čia iš esmės nebelieka paklausos. Mažai dirbančių žmonių, gaunančių nedideles algas, lemia, kad

L

10 ● 2015–06–19

Ekonomiškai gyvybinga ir tvarkinga Plungė gali būti pavyzdžiu daugeliui šalies provincijos miestų

dalyje miestelių šiandien pamatysime vieną barą, pardavinėjantį pigų alų, ir vieną parduotuvę. Tai ir bus visa tos vietovės ekonomika, nes paklausos ten jau nebeliko. O kadangi jos nėra, sunku tikėtis ir naujų investicijų.

Daliai Lietuvos miestų ir miestelių iš tiesų galima pritaikyti šią niūrią prognozę. Nors nuo 2007–2012 m. investicijos į miestus ir miestelius sudarė daugiau nei 5 mlrd. Lt (1,4 mlrd. eurų), dauguma šių iš ES paramos gautų lėšų buvo skirta aplinkos kokybei, susisiekimui ir ryšiams gerinti. Tačiau iš sukurtos infrastruktūros nedaug naudos, jei regionams tuštėjant ja tiesiog nebeliks kam naudotis. Galbūt jau netrukus vertėtų pradėti ne asfaltuoti gatves, bet, kaip buvo daroma Rytų Vokietijoje, du pustuščius daugiabučius jungti į vieną ir jį sutvarkyti, o likusį nugriauti?

Tačiau toli gražu ne visiems regioniniams centrams gresia toks likimas. Be gerai pažįstamų klestėjimo pavyzdžių – Druskininkų, Marijampolės ar Kėdainių, Lietuvoje galima atrasti dar ne vieną sėkmingai besivystantį ir klestintį miestą, kuriam tapti liūdnai pagarsėjusiu naujuoju Detroitu tikrai negresia. Priešingai, iššūkiu tampa galimybės atrasti papildomos darbo jėgos tolimesniam augimui.

Sovietmečiu šalies industrializacija buvo vykdoma pagal Lietuvos regioninės raidos planą, kuris, priešingai nei daugelyje kitų sovietinių respublikų, tarp jų ir Latvijoje ar Estijoje, numatė mažesnių industrinių centrų atsiradimą šalies regionuose, o ne pramonės įmonių ir žmonių koncentravimąsi šalies sostinėje ar didžiuosiuose miestuose. Taip bene kiekviename Lietuvos mieste išdygo po vieną ar keletą

PR Kuršėnų miškų urėdijai skirta parama padėjo įgyvendinti du rekreacinės infrastruktūros projektus

VĮ KURŠĖNŲ MIŠKŲ URĖDIJOS NUOTR.

jų. Skolintos lėšos turi būti pagrįstos kartu su paramos paraiška pateikiant finansinės institucijos paskolos suteikimo galimybės patvirtinimo dokumentus“, – atkreipia dėmesį V.Aleknavičienė.

Parama miškininkams – iki 50 tūkst. eurų Rekreacinė infrastruktūra. Miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginę vertę padidinti siekiantys miškų valdytojai dar gali kreiptis Europos Sąjungos (ES) ir valstybės finansinės paramos. iškų valdytojų laukia nemažai naujovių, tarp kurių ir tokia, kad tinkamoms finansuoti išlaidoms pagrįsti reikia pateikti tris komercinius pasiūlymus.

Paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ priimamos birželio 1–30 dienomis. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 mln. 931 tūkst. eurų paramos lėšų.

M

Remiamos kelios veiklos Pagal Kaimo plėtros programos (KPP) priemonės veiklos sritį remiama veikla turi būti vykdoma kaimo vietovėje. Parama teikiama viešojo naudojimo rekreacinei miško infrastruktūrai įrengti ir atnaujinti, pamiškėms formuoti, miškuose esančioms saugomoms natūralioms buvei-

miško žemė ar statiniai, į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos ar kitais pagrindais arba nuomojamas.

Kaip ir ankstesniuoju paramos laikotarpiu, paramos gavėjai įsipareigoja leisti visuomenei laisvai ir nemokamai naudotis rekreacine miško infrastruktūra.

Paskolos – tik iš finansinės institucijos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Projektų vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vaidos Aleknavičienės teigimu, pareiškėjai kartu su paramos paraiška turi pateikti vidinės miškotvarkos projektą su suprojektuotomis priemonėmis, kurioms prašoma paramos. „Šis reikalavimas netaikomas tik teikiant paraiškas nevietinių medžių rūšių medynų pertvarkymui ir vidinės miškotvarkos bei miško želdinimo ir žėlimo

Miškininkai įsipareigoja leisti visuomenei laisvai ir nemokamai naudotis rekreacine miško infrastruktūra. nėms ir saugomų rūšių buveinėms atkurti, būdingai miško struktūrai palaikyti.

Taip pat remiamas nevietinių medžių rūšių medynų, kai šios medyne yra vyraujančios, pertvarkymas (rekonstrukcija) į vietinių medžių rūšių medynus, vienkartinis jaunuolynų iki 20 metų amžiaus ugdymas, vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas.

Detalus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas pateikiamas KPP priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.

Pareiškėjai gali būti privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Nekilnojamasis turtas – miškas,

projektų rengimui, taip pat – jaunuolynų ugdymui, jei jis vykdomas pagal miškininko išduotą išvadą“, – patikslina specialistė.

Miškų rekreacinės infrastruktūros objektams įrengti pateikiami atitinkami techniniai / specialieji projektai ir kiti dokumentai, kai jie privalomi pagal teisės aktų reikalavimus: statinių techninis projektas, statybą, rekonstravimą leidžiantis dokumentas, statinio techninio projekto statybos skaičiuojamosios kainos dalies ekspertizės išvada, atsakingų institucijų suderintas supaprastintas projektas ar remonto aprašas. „Kitaip nei anksčiau, lėšas projektui finansuoti pareiškėjai gali skolintis tik iš finansinių instituci-

Parama siekia iki 50 tūkst. eurų Pagal KPP priemonės veiklos sritį suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 50 tūkst. eurų, o iš viso 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. eurų.

Didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui – 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo. Vienkartiniam jaunuolynų ugdymui parama skiriama mokant vienkartinę kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą – iš viso 197 eurų.

Kaip pabrėžia V.Aleknavičienė, viena esminių naujovių yra ta, kad tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami trys komerciniai pasiūlymai, kuriais pagrindžiama visa prašoma paramos suma. „Tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą“, – aiškina NMA specialistė.

Dar viena naujovė – pareiškėjų pateikti projektai paramai gauti bus atrenkami taikant balus už atitiktį taisyklėse nustatytiems šešiems atrankos kriterijams. „Minimalus balų skaičius, kurį būtina surinkti, – 30 balų. Jeigu projektas tiek nesurenka, jis toliau nebevertinamas, paraiška atmetama“, – pabrėžia V.Aleknavičienė.

Sutvarkė infrastruktūrą Valstybės įmonei Kuršėnų miškų urėdijai skirta parama padėjo įgyvendinti du projektus. „Pirmojo projekto metu rekreacinė infrastruktūra – pavėsinės, lauko baldai, mediniai atrakcionai, laipteliai, automobilių stovėjimo aikštelės, laužavietės, šiukšlinės ir kt. – įrengta keliose miško vietose bei poilsiavietėse, kuriose mėgsta ilsėtis kuršėniškiai“, – pasakoja Kuršėnų miškų urėdijos miško atkūrimo ir apsaugos inžinierius Marius Šilingas.

Jo teigimu, antrojo projekto metu rekreacinė infrastruktūra buvo įrengta dar trijuose objektuose: prie miško glūdumoje pastatytos Agailių bažnytėlės, prie gamtos paminklo Paežerių ąžuolo ir Daugėlių miško parke, kur rengiamos Kuršėnų miesto šventės, vyksta sporto renginiai. Šiose vietose įrengtos pavėsinės su baldais, laužavietės, suoliukai, lauko tualetai, šiukšliadėžės, sūpynės, pėsčiųjų takas, informaciniai stendai. „Pirmajam projektui skirta 204,8 tūkst., o antrajam – 345,3 tūkst. litų ES paramos, urėdija taip pat pridėjo nemažą dalį savo lėšų. Be paramos rekreacinės infrastruktūros urėdija nebūtų sugebėjusi taip išplėtoti“, – neabejoja M.Šilingas. ■ Raimonda Sabalaitė

2015–06–19 ● 17

Savaitės interviu

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Pasak prof. S.Dhondto, darbo santykiai, kai vadovas generuoja idėjas, o darbuotojai tiesiog paklusniai vykdo paliepimus, dabartinei ekonomikai nebetinka

S.Dhondtas: „Jei norime konkuruoti su Kinija ir Indija, būtinos nuolatinės inovacijos“ Konkurencingumas. Europos pramonės konkurencingumas jau keletą metų atsidūręs ES institucijų dėmesio centre.

Tai laikoma vienu svarbiausių stiprios Europos ekonomikos garantų. Apie pažangią pramonę ir inovacijų svarbą „Veidas“ kalbasi su prof. Stevenu Dhondtu.

VEIDAS: Kas yra tos inovacijos darbo vietoje ir kam jos reikalingos?

S.D.: Žmonės dirba kompanijose, kuriose veikia samdomojo darbo santykiai, kitaip tariant, esi darbuotojas ir turi viršininką, ateini į darbą, vadovas sako, ką turi padaryti, ir tu tai darai. Štai tokia yra bendra darbo santykių mintis. Gal prieš daug metų tai būtų veikę, tačiau 18 ● 2015–06–19

realybėje tai reiškia, kad tokiu atveju visos inovacijos turi ateiti iš vadovo, o jei jis ar ji tinkamos idėjos neturi – sėdėsi ir lauksi.

Toks darbo modelis buvo svarbus ilgą laiką, bet dabartinėje visuomenėje su daug darbo vietų „baltoms apykaklėms“ ir šitiek pokyčių darbo aplinkoje yra geriau, kad į darbą ateinantis žmogus kartu atsineštų idėjų. Kompa-

nijos sėkmė priklauso nuo to, kokiu lygiu darbdavys ir darbuotojas dirbs kartu kurdami įvairias inovacijas darbovietėje.

Inovacijos darbovietėje yra įtrauktos į didžiausio Europos iššūkio dėl ekonominio konkurencingumo sprendimų rinkinį. Negalime konkuruoti mažais atlyginimais, nors per pastarąjį dešimtmetį maži atlyginimai tapo gana

2015

LIETUVOS KOLEGIJŲ PALYGINIMAS U-MULTIRANK

Švietimas

Lietuvos kolegijos: scenos žvaigždės, pigus išlaikymas ir europiniai rezultatai Vieta žemėlapyje. Nors Lietuvoje kolegijos neretai laikomos kažkuo tarp universiteto ir profesinės mokyklos, atrodo, kad jos pačios savo misiją supranta geriau. Kai kurie mūsiškių kolegijų pasiekimai mažai kuo skiriasi nuo užsienio atitikmenų – taikomųjų mokslų universitetų Europoje. eitingavimo sistemos „U-Multirank“ duomenys rodo, kad Lietuvos kolegijos pasižymi aukštais studijų rodikliais – daug studentų sėkmingai baigia mokslus. Kaip ir derėtų kolegijoms, jos aktyviai veikia regione, kur praktiką atlieka (o vėliau ir dirba) jų auklėtiniai. Beje, kai kurios kolegijos į Lietuvos regioną pritraukia ir išsiunčia svetur praktiškai tiek pat studentų, kiek Suomijos ar Nyderlandų taikomųjų mokslų universitetai. O štai pagal pasiekimus meno srityje Lietuvos kolegijos aplenkia savo kolegas Europoje ir dar, pasirodo, išugdo dalyvių europiniam „Eurovizijos“ dainų konkursui. „Veidas“, remdamasis „U-Multirank“ duomenimis, įvairiose srityse palygino jame dalyvaujančių lietuviškų kolegijų rodiklius su panašių užsienio institucijų rezultatais. Jos, žinoma, taip pat yra binarinės aukštojo mokslo sistemos – į mokslą, akademines žinias orientuotų universitetų ir praktinius įgūdžius savo auklėtiniams diegiančių kolegijų, taikomųjų mokslų universitetų,

R

dalyvės. Daug „Veido“ pasirinktų mūsiškėms kolegijoms giminingų Vakarų mokslo įstaigų yra jų partnerės, su kuriomis Lietuvos kolegijos keičiasi studentais, dėstytojais, o ir jų studijų apimtis, matuojama kreditais, sutampa. Tokioje panoramoje mūsų kolegijos žiba studijų ir regioniškumo srityse, tačiau vargiai savo jėgomis pelno pajamų iš privačių užsakymų ir mokslo taikomąja veikla bent kol kas aktyviau neužsiima.

Pamatinius Lietuvos kolegijų skirtumus nuo panašių institucijų užsienyje dėl pajamų, mokslo taikomosios veiklos ar kitų parametrų gali lemti ir kitokia jų kūrimosi istorija. Lietuvoje binarinė sistema ir kolegijos atsirado 2000 m., Jungtinėje Karalystėje – keliais dešimtmečiais anksčiau. Vokietijoje kolegijų atitikmenų – Fahoschule dėstytojams doktorantūros studijos buvo nemokamos.

Iš technikumų kilusios, palyginti dar menką istoriją skaičiuojančios ir, kaip dažnai mėgstama sakyti, podukros vietoje laikomos Lietuvos kole-

gijos tikina išgyvenusios nuolat besikeičiančius reikalavimus, jų funkcijos gryninimą. O štai jų kolegos užsienyje, priešingai, esą nuo pat pradžių jautė valstybės pagalbos ranką. Pačios kolegijos tikina kai kur pasiekiančios panašių rezultatų kaip ir jų partnerės užsienyje, nors pastarąsias ir valstybė labiau skatina, ir verslas dažniau prisimena, kai reikia pagalbos įgyvendinti kokius nors užsakomuosius darbus.

Didžiausios Lietuvos neuniversitetinės aukštosios mokyklos – Vilniaus kolegijos direktorius doc. dr. Gintautas Bražiūnas, paklaustas apie Lietuvos kolegijų padėtį Europos kontekste, atsako, kad ne tik „U-Multirank“, bet ir „Webometrics“, ir kiti reitingai liudija, jog Lietuvos kolegijų padėtis yra gera. Trumpai tariant, už mažiau joms pavyksta padaryti tiek pat ar daugiau nei užsienio kolegoms. „Ko gero, galime didžiuotis kainos ir kokybės santykiu: kur kas pigiau, turėdami mažiau išteklių, darome tai, kas užsienyje kainuoja gerokai

Lietuvos ir užsienio kolegijos U-Multirank Šalis Lietuva

Suomija

Aukštoji mokykla

Sėkmingai stuLaiku studijas Mokslinės ĮvertiĮvertiĮverti- Išorinės moks- Įverti- Meninė dijas baigianbaigiantys bapublikacijos ninini- linių tyrimų pa- ni- produkcitys bakalauro kalauro ab(TR Web of mas mas mas jamos mas ja absolventai solventai Science) 100

A

n.d.

–

B

100

A

8

B

81,08

B

4

Alytaus kolegija

76,6

B

Kauno kolegija

69,0

Klaipėdos valstybinė kolegija

73,8

n.d.

–

0,87

D

0,5

D

0,31

D

n.d.

0

n.d.

– –

0,09

0,74

D

0,39

0,32

D

0

0,19

D

0,41

Marijampolės kolegija

66,62

B

n.d.

–

n.d.

Socialinių mokslų kolegija

81,48

A

97,85

A

n.d.

Šiaulių valstybinė kolegija

79,45

B

100

A

n.d.

Vilniaus kolegija

62,85

C

89,32

B

4

– – – –

Seinājoki taikomųjų mokslų universitetas

60,19

C

62,64

C

14

D

28,51

C

0,24

Savonia taikomųjų mokslų universitetas

n.d.

–

82,87

B

24

D

n.d.

–

0,1

Haaga-Helia taikomųjų mokslų universitetas

66,28

B

76,97

C

6

D

9,9

D

0

Oulu taikomųjų mokslų universitetas

62,26

C

55,68

D

4 298

A

82,75

A

0

Lillebaelt universiteto koledžas

44,11

D

85,3

B

12

D

5,08

D

0,01

VIA universiteto koledžas

71,45

B

64,96

C

13

D

12

D

0

Nyderlandai Hanze taikomųjų mokslų universitetas

57,54

C

19,97

D

116

D

11,3

D

0,06

Saxion taikomųjų mokslų universitetas

58,6

C

53,43

D

33

D

2,55

D

0,03

Danija

Austrija

Carinthia taikomųjų mokslų universitetas

71,93

B

94,53

B

52

D

20,64

D

0,04

Vokietija

Aalen taikomųjų mokslų universitetas

60,38

C

9,78

D

72

D

80,66

A

0

Ingolstadt taikomųjų mokslų universitetas

72,57

B

52,5

D

7

D

45,04

A

0

Konstanz taikomųjų mokslų universitetas

n.d.

–

90,01

B

19

D

n.d.

–

0

Osnabrück taikomųjų mokslų universitetas

83,71

A

63,29

C

94

D

23,59

D

0,4

Würzburg-Schweinfurt taik. mok. universitetas

40,61

D

19,53

D

8

D

39,2

B

n.d.

Šaltinis: U-Multirank 2015m. Žalia spalva pažymėti geriausi Lietuvos kolegijų rezultatai, raudona – prastesni už Lietuvos kolegijų rezultatus. n.d. – aukštoji mokykla nepateikė duomenų arba pateikė juos netinkamai.

22 ● 2015–06–19

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

„Kavos architektai” L. Juruševičiūtė ir V. Alšauskas palikti sostinę ir virti kavą uostamiesčio gyventojams ryžosi po baigtų architektūros studijų

Savo pomėgius įdarbinę lietuviai laužo juodo darbo stereotipus Profesiniai lūkesčiai. Nors studijos dėl diplomo vis dar kiša koją dažnam lietuviui, palengva daugėja žmonių, išdrįsusių įdarbinti savo talentus ir pamiršusių reglamentuotas biuro valandas. eturėtų tokie protingi žmonės dirbti už baro. Tikriausiai po studijų turite rimtesnių planų?“ – savo klausimais kavos studijos „Kavos architektai“ įkūrėjus Vytautą Alšauską ir Lina Juruševičiūtę glumina uostamiesčio gyventojai.

Tik išgirdę, kad pora po baigtų prestižinių studijų tokį kelią pasirinko kryptingai, suklūsta. „Nusprendę įkurti kavos studiją netrukome pajusti, kaip leidžiamės karjeros laipteliais kai kurių visuomenės narių akyse“, – apie iš aukšto į aptarnaujantį personalą vis dar žvelgiančius lietuvius kalba architektas V.Alšauskas.

Prieš ketverius metus prestižinį darbą sostinėje palikę ir virti kavą klaipėdiečiams ėmę

„N

pašnekovai neslepia: jų veikla nėra tokia romantiška, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Atitrūkę nuo kompiuterio, prailginę savaitgalio valandas ir iš esmės pakeitę gyvenimo būdą pašnekovai išgirdo ne vieną apgailestavimą, kad atsisakė didelių galimybių Vilniuje. Tačiau, priešingai, nei atrodo daugumai, pora nesijaučia ką nors praradusi ir kuria, kaip tikina patys, kur kas kokybiškesnį gyvenimą.

Psichologė dr. Laima Bulotaitė neslepia, jog kai kuriems visuomenės nariams aplinkinių siekis mėgautis iš pažiūros paprastais darbais – sunkiai suvokiamas. Tokiais atvejais įprastai žmonės klausia, nejau jie nenori siekti kažko daugiau. Daugeliui patinka patarinėti,

tačiau nėra prastų darbų – egzistuoja tik netinkamas požiūris į juos ir pagarbos stoka. To priežastis daugiau nei paprasta – mūsų visuomenėje tokia pagarba neugdoma.

VMG kulinarinio žurnalo vyr. redaktorius Alfas Ivanauskas svarsto, kad padavėjo darbas Lietuvoje suvokiamas kaip menkai atlyginamas ir neprestižinis, kuriam samdomi jauni ir nepatyrę žmonės.

Nors jei prisėstumėte puodelio kavos Šveicarijos ar Prancūzijos kavinukėse, netrukus pastebėtumėte, kad, priešingai nei Lietuvoje, jos atneša penktąją ar šeštąją dešimtį įpusėjęs padavėjas. „Mūsų šalyje tai dar labai reta“, – neslepia kasryt nuo šeštos ryto kavą ruošiantis V.Alšauskas.

Tačiau dažnas, matyt, sutiktų, kad daug maloniau, kai aptarnauja padavėjas, galintis parekomenduoti, papasakoti apie maisto ruošimą ir pan. Tik mažai kas nori investuoti į tokių žinių kaupimą, juolab kad dirbti padavėju Lietuvoje – ne prestižas.

Vis dėlto „Veido“ herojų istorijos rodo, kad jau keleri metai Lietuvoje daugėja žmonių, suvokiančių, jog nebūsime vien vadybininkų ar teisininkų tauta. O juk ir universiteto diplomas ne visais gyvenimo atvejais norimas profesines duris atveria. Geriausias to patvirtinimas – savo pomėgius įdarbinę ir griežtas darbo valandas biuruose pamiršę žmonės.

Pasak VšĮ „Investuok Lietuvoje“ švietimo iniciatyvų koordinatoriaus Arūno Marko, jaunimui bene stipriausiai kenkia švietimo sistemoje vyraujantys stereotipai, esą tik prestižinės profesijos (teisės, medicinos ar architektūros) gali atverti kelią į geresnį gyvenimą. Tad ar verta stebėtis, kad panašių edukologų ir tėvų patarimų prisiklausę jaunuoliai neskuba pasukti išties norimu profesiniu keliu. Šiandien devyniolikos žmonių kolektyvui vadovaujantis virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas – vienas iš nedaugelio jaunuolių, po dešimtos klasės užvėrusių vidurinės mokyklos duris ir nusprendusių mokytis specialybės, iš kurios galėtų iškart gyventi. Į Molėtų rajone esančią Alantos technologijos ir verslo mokyklą įstojęs šešiolikmetis iki tol, kol atvėrė nuosavo restorano duris, dirbo atsitiktinius darbus užsienyje (melžė karves, buvo padavėjas), o į Lietuvą grįžo tik 2010 m. Tais pačiais metais geriausio virėjo konkursą laimėjęs pašnekovas atkreipia dėmesį, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje

Komentaras Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus Nors Lietuva Europoje – tarp pirmaujančių šalių pagal žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių, praktika rodo, kad tai nepadeda susirasti gerai apmokamo darbo. Deja, aukštojo mokslo 28 ● 2015–06–19

diplomas Lietuvoje šiuo metu negarantuoja didesnių nei vidutinių pajamų. Taigi, jei tenka įdėti daug pastangų, sunkiai mokytis, o pasiektas rezultatas nepateisina finansinių lūkesčių, tai rimtas signalas, kad verta rinktis pelningesnę veiklą. Matyt, tai ir atsako į klausimą, kodėl vis dažniau aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys renkasi studijas profesinėse mokyklose. Antra vertus, tai, kad žmonės orientuojasi į pelningą veik-

lą, – ekonomiškai sveikos visuomenės požymis.

Nepaneigsi, šiandien dar turime nemažai kompleksų ir stereotipų, einančių iš mūsų tautos istorinės praeities, bet gyvenimas juos paneigia. Vienas tokių, iki šiol išlikęs kaip valstietiškos kultūros dalis, – tėvų siekis išleisti vaikus į prestižines profesijas. Tačiau kur kas svarbiau suvokti, kad Lietuvai reikalingas profesinis švietimas. Jei žmogus pasižy-

mi talentu būti geru staliumi ar suvirintoju, nereikėtų jo versti baigti teisės studijų vien dėl giminių ar tėvų įgeidžių. Šiuo atveju kalbame apie mūsų sąmonėje įsišaknijusius statuso dalykus. Bet palengva europėjame: vis didesnis procentas gyventojų atranda nišinius verslus, miestuose daugėja mažų, specializuotų parduotuvėlių, kepyklėlių. Visuomenė tampa labiau išsilavinusi ir rafinuotesnė vartojimo požiūriu. ■

Visuomenė

M.Leknickas: „Mūsų rašytojų bėda, kad jie nesiekia ryšio su skaitytojais“ Kūrybiškumas. Mantvydas Leknickas kritikų vadinamas fenomenaliu rašytoju, kurio tekstai dera prie socialinių tinklų dinamikos.

„D

VEIDAS: Lietuvoje išgarsėjote kaip pirmasis poezijos autorius, debiutavęs naudodamasis vien socialiniais tinklais. Įprastai skaitytojų auditorijai savo knygą pristatę rašytojai nuo jos atsiriboja, o jūs pasirinkote priešingą taktiką. Ar ji pasiteisino?

M.L.: Mano socialinio tinklo profilyje per trejus metus apsilankė 206 tūkst. vartotojų. Tai tik įrodo, kad pasitelkus šiuolaikines priemones gana paprasta pasiekti auditoriją, aukštus skaitomumo rodiklius. Dėl savo viešumo socialiniuose tinkluose iki šiol sulaukiu daug kritikos, bet, man regis, rašytojo tikslas ir yra pasiekti kuo daugiau žmonių. Šių metų progreso konferencijoje „Login 2015“ akcentavau problemas, kurias matau šiandieninėje literatūroje. Viena jų yra ta, kad rašytojai nesistengia rasti būdų, kaip pasiekti grįžtamąjį ryšį. Jiems įprasta skųstis, kad negaunama finansavimo, o gyventi vien iš kūrybos sudėtinga, bet tokia situacija susiklosčiusi ne tik Lietuvoje. Užsienio pavyzdžiai tik įrodo, kad kuriantis žmogus iš savo darbo vargiai pasistato namus ar nusiperka naujausius automobilius. Bet juk kiekvienas renkasi.

VEIDAS: Išgirdus iš Lietuvos leidėjų „ne“, matyt, neliko nieko kito, kaip tik imtis knygos leidybos ir platinimo pačiam?

M.L.: Nesulaukęs leidyklų susidomėjimo pamaniau, kad galima sudaryti išankstinį dar neišleistų knygų užsakymą (norėjau pamatyti, kiek žmonių ryžtųsi mano knygą įsigyti).

Instagrame galima rasti ne vieną kūrėją, tokiu būdu surinkusį tūkstančius gerbėjų ir išleidusį savo knygas. Pripažįstu, man pačiam buvo šiek tiek netikėta: per pirmą savaitę mano poezijos knygą užsisakė apie 1,5 tūkst. žmonių ir iki šiol ją vis dar perka. Neturėjau nuoseklaus plano dėl savo knygos, man tiesiog patiko rašyti, taigi eksperimentas pasiteisino. Žinoma, man labai padėjo patirtis, įgyta reklamos agentūroje, taip pat socialinių medijų išmanymas.

32 G 2015–06–19

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

ažnas mano, kad Lietuvoje per maža rinka ir per daug kliūčių norint kažko pasiekti, bet visa tai įveikiama“, – teigia socialiniuose tinkluose pirmąją savo eilėraščių knygą „Kniedytos mintys“ išpopuliarinęs Mantvydas Leknickas. Apie tai, kaip šiandienos rašytojas turėtų atrodyti socialiniuose tinkluose, politikos mokslus baigęs kūrėjas dalijosi įžvalgomis ir progreso konferencijoje „Login“.

Kaunietis, asmeniniu pavyzdžiu įrodęs, kad įdomus ir viešai prieinamas poezijos turinys gali tapti sėkmingo verslo tramplinu, šiandien dirba savo paties įkurtoje socialinių tinklų agentūroje „Cocos.lt“ ir gelbsti savo kūrybą ar save populiarinti siekiantiems asmenims.

Feisbuko fenomenu pramintas M.Leknickas į poezijos istoriją įeis kaip pirmasis autorius, Lietuvoje debiutavęs naudodamasis vien socialiniais tinklais

VEIDAS: Kiek jums pačiam viešumas sociali-

niuose tinkluose pasirodė priimtinas?

M.L.: Dažnas, parašęs knygą, nuo jos atsiriboja: esą jūs galite įsigyti mano kūrinį, bet pats toliau nebendrauju. Nemanau, kad tai teisingas kelias, juolab kad šiandien tam turime visas galimybes. Asmeniškai aš pats stengiuosi savo skaitytojams skirti kuo daugiau dėmesio ir laiko. Neabejoju, kad tai viena priežasčių, kodėl tiek žmonių (daugiau nei 50 tūkst.) skaito mano mintis socialiniame tinkle. Jiems patinka nuolat juntamas ryšys. Bendraudamas su žmonėms jaučiu, kad jis jiems svarbus.

VEIDAS: Minėjote, kad norėdamas išleisti knygą kreipėtės į kelias dešimtis leidyklų, tačiau jos neatsiliepė. Kaip manote, kodėl leidėjai tokie abejingi jauniems talentams?

M.L.: Leidyklos mūsų šalyje vis dar labai sena-

madiškos, tarsi įstrigusios praėjusiame laike.

Tačiau tai neturėtų stabdyti rašančių žmonių – visada yra kitų kelių. Galbūt tie keliai šiek tiek rizikingesni, bet verta juos išbandyti. Dažnas mano, kad Lietuvoje per maža rinka ir per daug kliūčių kažko pasiekti, bet tai netiesa.

VEIDAS: Kokias sąlygas rašytojams kelia Lietuvos leidyklos?

M.L.: Viena jų – kad parašyti kūriniai iki pasirodymo knygynų lentynose negali būti skelbiami internete, socialiniuose tinkluose. Šiuo klausimu mūsų leidėjai dar labai senamadiški.

JAV ne viena leidykla pati „medžioja“ rašančius žmones, kurie dalijasi savo kūriniais socialiniuose tinkluose, ir siūlo jiems išleisti knygas.

Deja, Lietuvoje nieko panašaus dar neturime.

Galime pasidžiaugti tik Rašytojų sąjungos skelbiamo pirmosios knygos konkurso iniciatyva.

PR

Kultūros centras, įkvepiantis Nobelio premijos laureato patirtimi Įžvalgos. Kas bendra tarp dviejų Nobelio literatūros premijos laureatų – Thomo Manno ir šiemet pasaulį palikusio Günterio Grasso? asak literatūros istoriko Axelio E.Walterio, abu juos sieja ne tik faktas, kad prestižiniu apdovanojimu rašytojai buvo pagerbti už savo pirmuosius stambius kūrinius – romaną „Budenbrokai“ (1901) ir novelę „Skardinis būgnelis“ (1959). Thomą Manną ir Günterį Grassą sieja ir bekompromisė pilietinė pozicija. Abu jie manė, kad kūrėjas savo auditorijai turi būti intelektualinis ir moralinis vedlys, drąsiai pasisakantis aktualiais pilietinio bendrabūvio klausimais.

Tokiu kampu į du didžiuosius praėjusio šimtmečio Vokietijos kūrėjus buvo pažvelgta birželio 6-ąją Nidoje vykusiame renginyje. Saulėtą pavakarę Thomo Manno memorialiniame muziejuje skaityta paskaita, sutraukusi gausų ir, kaip įprasta, tarptautinį klausytojų būrį, buvo skirta T.Manno gimimo 140-osioms metinėms. Šia proga prie prof. A.Walterio išvados būtų galima pridurti: G.Grassą ir T.Manną sieja dar ir tai, kad abudu praėjusio šimtmečio literatūros korifėjai yra kelis kartus lankęsi Nidoje: T.Mannas tarpukariu, G.Grassas – daugiau kaip prieš dešimtmetį.

Pasaulyje nedaug vietų, tiesiogiai susijusių su T.Manno gyvenimu bei veikla ir puoselėjančių jo palikimą. Rašytojo gimtajame Liubeke nuo 1993 m. veikia Heinricho ir Thomo Mannų centras Buddenbrookų namų literatūros muziejuje.

P

Pats faktas, kad Thomo Manno draugija Lietuvoje atsirado pačiais pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, rodo, kad rašytojo kūryba, idėjos ir netgi pilietinė pozicija jau tuomet, prieš 25 metus, buvo suvokiama kaip inspiracijos šaltinis jaunai demokratijai. Tai neturėtų stebinti. Nors per Pirmąjį pasaulinį karą T.Mannas angažavosi šovinistinėms idėjoms, šlovindamas karą kaip priemonę Vokietijos įtakai išplėsti, trečiajame dešimtmetyje jis stojo ginti demokratijos ir humaniškumo.

Tai vertybės, nuo kurių rašytojas nenusisuko iki pat gyvenimo pabaigos. Trečiajame dešimtmetyje jis kritikavo vokiškumą, suvokiamą siaurai nacionalistiškai, tikindamas, kad tai pirmiausia esti pilietiškumas, humaniškumo, žmogaus ir jo idėjos gynimas. Nacionalistinius šūkius pasitelkusią, vieną Vokietijos piliečių dalį – žydus užsipuolusią nacių partiją, 1930 m. tapusią antrąja pagal dydį Vokietijos reichstage, Berlyne jis viešai sukritikavo, išvadindamas nacius barbarais.

Per Antrąjį pasaulinį karą BBC transliavo nacionalsocialistų režimą ir pačių vokiečių elgesį toliau kritiškai vertinusius T.Manno radijo kreipimusis į vokiečių tautą. T.Mannas vienas pirmųjų prabilo apie kolektyvinę vokiečių kaltę už tai, kad išrinko valdžion antidemokratinius radikalus. 1938 m., atvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, per spaudos konferenciją rašytojas

Pagrindinis renginys, diktuojantis Thomo Manno kultūros centro visų metų ritmą, yra tarptautinis Nobelio premijos laureato vardu pavadintas festivalis, šiemet vyksiantis jau devynioliktą kartą.

Ciuriche, Šveicarijoje, kurioje Nobelio premijos laureatas prieš 60 metų mirė, jo palikimą saugo Thomo Manno archyvas, įsteigtas Šveicarijos technologijos institutui paties rašytojo perduotų dokumentų pagrindu. Ten, Ciuriche, pirmųjų T.Manno mirties metinių dieną, buvo įsteigta Ciuricho Thomo Manno draugija, kurios vokiškas analogas Liubeke įkurtas tik 1965 m.

Trečioji vieta, kurioje Nobelio premijos laureatas praleido dalį savojo gyvenimo ir kuri populiarina jo palikimą, yra Lietuvoje. Tai Thomo Manno kultūros centras ir memorialinis muziejus, prieš dvidešimt metų įsteigti Kuršių nerijoje. Dvi po vienu stogu veikiančios institucijos įkurtos 6 km nuo dabartinės Lietuvos ir Rusijos sienos, Skruzdyne vadinamoje Nidos miestelio dalyje, ant vadinamojo Uošvės kalno, 1930 m. paties rašytojo už Nobelio literatūros premijos pinigus – 200 tūkst. reichsmarkių – pastatytame vasarnamyje. Kultūros centro ir memorialinio muziejaus įkūrimas Lietuvoje T.Manno palikimo ir idėjų sklaidai suteikė visiškai naują impulsą, palyginti su dar iki jų įsteigimo pradėjusia veikti Lietuvos Thomo Manno draugija.

46 G 2015–06–19

pareiškė: „Vokietija tenai, kur esu aš. Manąją vokiečių kultūrą aš turiu savyje.“ Suprask, kur manęs nėra, ten nėra ir Vokietijos, – vėl kritikavo atmosferą nacių uzurpuotoje Vokietijoje T.Mannas.

Demokratija ir humanizmas – vertybės, kurioms puoselėti ir buvo įkurtas Thomo Manno kultūros centras Nidoje. Jo steigimo projekte skaitome: „Galima sakyti, Thomo Manno vardas yra tapęs raktu, atveriančiu daugelio įsitikimų ir tautybių žmonių širdis, skatinančiu juos daugiau sužinoti ne tik apie patį autorių, bet ir vienas apie kitą.“ Centro steigimo iniciatoriai rašė: „Manome, kad Manno kūryboje akivaizdus humaniškumas turi būti vedančiuoju naujojo Thomo Manno kultūros centro principu. Kitaip tariant, centras turi tapti vieta susitikimams, stimuliuojantiems kontaktus tarp skirtingų įsitikinimų ir skirtingo išsilavinimo asmenų, taip prisidedant prie abipusio supratimo ir tarpregioninių bei „paribio“ kultūrų pažinimo, įgyvendinamo įvairiausiomis formomis.“ Thomo Manno kultūros centrui įsteigti to

meto sąlygomis reikėjo atskiro Lietuvos Vyriausybės nutarimo. 1995 m. rugsėjį Adolfo Šleževičiaus vadovaujamas Ministrų kabinetas leido Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Neringos savivaldybei ir Klaipėdos universitetui įkurti vieną pirmųjų šalyje ne pelno siekiančių organizacijų, kurios steigimas tapo bendru lietuvių ir vokiečių organizacinių bei finansinių pastangų rezultatu.

Nuo pat pradžių centras nukreipė savo veiklą daugiausia į tarptautinių konferencijų organizavimą ir edukacinius renginius, skirtus Baltijos jūros regiono jaunimui. Juose diskutuota apie atsakomybę, demokratiją, abipusius vertinimus ir tautinius mitus bei stereotipus, tradiciją ir tapatybę. Šiuose renginiuose buvo gilinamas tarpusavio supratimas, mezgėsi pirmosios jaunųjų mokslininkų tarptautinės pažintys.

Organizuoti tokio pobūdžio renginius centrui padėjo bendradarbiavimas su gausiu partnerių būriu. Nuo 1996 m. centras tapo savojo krikštatėvio – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (tuo metu Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras) kasmetinių konferencijų vieta. Darbą su studentais ir doktorantais leido organizuoti bendradarbiavimas su „Borussia“ draugija Olštyne, Herderio institutu Marburge, Baltijos jūros akademija (Ostsee-Akademie) Liubeke ir jos veiklą pratęsusia Baltijos akademija (Academia Baltica) Sankelmarke. Per šią akademiją mezgėsi kontaktai su Heinricho ir Thomo Mannų centru Buddenbrookų namuose Liubeke bei Vokietijos Thomo Manno draugija. Nuo pirmųjų veiklos metų centro veiklą rėmė vokiečių kultūrą visame pasaulyje propaguojantis Goethe’s institutas.

Kiek vėliau ne ką mažesniu mastu į jo veiklą įsitraukė Lenkijos institutas Vilniuje. Sykiu nuo pat veiklos pradžios Thomo Manno kultūros centras plėtoja Baltijos šalių germanistų ir manistų kontaktus, organizuodamas įvairius mokslinius ir kūrybinius susitikimus – seminarus, konferencijas, simpoziumus, diskusijas prie apskritojo stalo, plenerus ir kt. Tęsdamas šią veiklą, pastaraisiais metais T.Manno namelis yra tapęs kasmetinių Lietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų stovyklų vieta. Stovyklose dalyvauja kalbotyros, literatūros, istorijos, filosofijos ir kitų sričių doktorantai bei mokslininkai.

Pagrindinis renginys, diktuojantis Thomo Manno kultūros centro visų metų ritmą, yra tarptautinis Nobelio premijos laureato vardu pavadintas festivalis, šiemet vyksiantis jau devynioliktą kartą. Kasmet festivalis rengiamas savaitę, sutampančią su liepos 16 diena, kurią T.Mannas kadaise atvyko į namelį Nidoje. Thomo Manno festivalis – tai savaitė įsimintinų susitikimų, pilną salę sutraukiančių akademinės muzikos koncer-

ORGANIZATORIU NUOTR.

PR

Thomo Manno memorialinis namas tapo susitikimų vieta. Tai vokiečių ir lietuvių festivalis – tačiau jis ir europietiškas. Čia susirenka kultūros kūrėjai ir kultūros mylėtojai iš visos Europos“, – 2013 m. festivalio atidarymo kalboje sakė Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas.

tų, kino naktų seansų ir kūrėjų parodų atidarymų.

Kaip teigia festivalį rengiančio Thomo Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė: „Tūkstančius lankytojų nuolat sutraukiančio festivalio renginių savaitė jaučiama visoje Nidoje, nes plačiai skleidžiasi įvairiose miestelio vietose. Tą savaitę festivalis tiesiog užvaldo Nidą, daugelį priversdamas būtent dėl šios šventės į ją sugrįžti.“ Kasmetiniai Thomo Manno festivaliai nėra pramoginiai. Veikiau tai bandymas per kūrybą pažvelgti į sudėtingus klausimus, kurių pažinimą ir sklaidą Thomo Manno kultūros centras suvokia kaip savo misiją. Neatsitiktinai kiekvienų metų festivalis turi savo moto. Pirmieji septyni festivaliai buvo skirti pačiam T.Mannui ir jo kūrybai, aštuntasis ir devintasis festivaliai nagrinėjo Europos Sąjungos plėtrą ir kūrėjo atsakomybės klausimą. Vėliau trejiems metams festivalis buvo tapęs svarstymų apie skirtingus Baltijos regiono kultūrinius kraštovaizdžius vieta. Tryliktasis festivalis „Praeities šuliniai“ buvo skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, o keturioliktasis „Dvasios diduomenė“ akcentavo intelektualų svarbą ir atsakomybę šiuolaikinėje visuomenėje. Prie šių atsakomybės, demokratijos, tėvynės sampratos klausimų buvo grįžta ir per trejų metų ciklą, skirtą Czesławui Miłoszui.

Nuo praėjusių metų Thomo Manno kultūros centras rengia penkerių metų trukmės festivalių ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po

Didžiojo karo“. Karo, taikos ir kūrybos aktualijoms skirtas ciklas pernai pradėtas festivaliu „Šimtmečio vasara“. Šiemet liepos 11–18 dienomis į Nidą kvies antrasis šio ciklo festivalis „Sąžinės proveržis“.

Thomo Manno kultūros centro tarptautinio kuratoriumo pirmininkė Ruth Leiserowitz sako, kad festivalio organizatoriai nesiekia vergiškai pririšti viso savaitės trukmės renginių turinio prie festivalio moto. Veikiau sąmoningai stengiamasi pateikti pavienius akcentus, kurie atskleistų pasirinktą festivalio temą. Šiais metais festivalio rengėjai žada per brolių Thomo ir Heinricho Mannų konfliktą Pirmojo pasaulinio karo metais atskleisti kūrėjo atsakomybės ir angažavimosi karui aspektus. Juos narplioti padės šių metų renginio žodžio programos svečias – žymus Vokietijos ir Prancūzijos istorikas Étienne’as Francois.

Brolių Mannų konfliktui Didžiojo karo metais bus skirta ir festivalio metu eksponuojama Reinbeko pilies kultūros centro ir Thomo Manno memorialinio muziejaus darbuotojų pastangomis parengta paroda „Brolystė kaip likimas. Thomas ir Heinrichas Mannai“. Klausimas, koks menas gimsta kare, bus narpliojamas Prano Domšaičio galerijos vadovės Kristinos Jokūbavičienės parengtoje parodoje „Dailininkai karo metu“ apie Nidos dailininkų kolonijos kūrėjus. Parodoje bus eksponuojami VšĮ „Nidden“

sukaupti paveikslai, talkininkaujant klaipėdiečiui kolekcininkui Aleksandrui Popovui, ir keletas privačių kolekcininko iš Berlyno Michaelio Leiserowitziaus grafikos darbų. Karo įvykius simbolizuos ir muzikinės programos kūriniai, skambėsiantys kas vakarą festivalio metu šimtus klausytojų jaukion Nidos evangelikų liuteronų bažnyčion sutraukiančiuose akademinės muzikos koncertuose. „Thomo Manno festivalio dvasia sieja skirtingų kultūrų žmones. Thomo Manno memorialinis namas tapo susitikimų vieta. Tai vokiečių ir lietuvių festivalis – tačiau jis ir europietiškas. Čia susirenka kultūros kūrėjai ir kultūros mylėtojai iš visos Europos“, – 2013 m. festivalio atidarymo kalboje sakė Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas. Prezidento Valdo Adamkaus globojamas festivalis šiemet žada naujus susitikimus, per europinio požiūrio prizmę aktualizuosiančius amžinuosius karo patirties ir kūrėjo laikysenos karo atžvilgiu klausimus.

To mus moko Thomas Mannas. Likus kelioms dienoms iki mirties Šiaurės jūros paplūdimyje Nobelio premijos laureatas rašė: „Joks bent kiek nuovokus žmogus, nesvarbu, kokioje šalyje, dabar jau nemano, kad vien nacionalinėje plotmėje išsprendžiama kokia nors politinė, ekonominė, dvasinė problema. Dabar kalbama apie visumą, apie žmoniją, jos kultūrą ir egzistavimą.“ I Vasilijus Safronovas 2015–06–19 G 47

Savaitraščio VEIDAS prenumeratai nuolaidos iki

50

proc.

Tik prenumeratoriams nemokama savaitraščio VEIDAS elektroninė versija (pdf) jau ketvirtadieniais Galimybė nemokamai naudotis archyvu

TRUKMĖ

KAINA INTERNETE JURIDINIAMS ASMENIMS

KAINA INTERNETE FIZINIAMS ASMENIMS

50 proc. nuolaida

75,59 EUR / 279 Lt

59,96 EUR / 207,02 Lt

18 mėn.

151,18 EUR / 558 Lt

119,91 EUR / 414,03 Lt

40 proc. nuolaida

60,47 EUR / 208,80 Lt

47,96 EUR / 156,61 Lt

12 mėn.

100,79 EUR / 348.01 Lt

79,94 EUR / 276,02 Lt

30 proc. nuolaida

35,27 EUR / 121,79 Lt

27,98 EUR / 96,60 Lt

6 mėn.

50,39 EUR / 173.99 Lt

39,97 EUR / 138,01 Lt

Užsisakykite http://prenumerata.veidas.lt Nuolaidos taikomos prenumeratai Lietuvoje, prenumeruojant internetu arba užsisakant el. paštu: prenumerata@veidas.lt. Akcija vyksta iki 2015 m. birželio 22 d.

Laisvalaikis

Atgal į praeitį: fortai, sovietinės raketinės bazės ir industriniai pastatai Kelionės. Su istoriniais įvykiais galima neblogai susipažinti įvairiuose muziejuose. Tačiau paklaidžiojus po‚ rodos, Dievo ir žmonių apleistus ir griūvančius pastatus istoriją galima pamatyti visai kitu rakursu. ažnas žmogus, važiuodamas pro apleistus, neretai grafičiais apterliotus namus išdaužytais langais, sovietinius fabrikus ar keistų betono konstrukcijų karinius objektus, susiraukęs nusisuka nuo šių miestą ar jaukų gamtos peizažą bjaurojančių statinių. Tačiau žmonės, vadinami miesto tyrinėtojais, į tokius pastatus žvelgia visai kitomis akimis ir skiria šiems griuvėsiams visą savo laisvalaikį. Kas tuose karo ar sovietmečio reliktuose yra tokio įdomaus, kad miesto tyrinėtojai net į kitas šalis traukia ieškoti būtent tokių nykstančių praėjusio šimtmečio griuvėsių? „Į apleistus pastatus traukia daugybė dalykų. Tokiuose objektuose gali iš tikrųjų prisiliesti prie istorijos, nes muziejuose artefaktai yra atnaujinti, gražiai sudėlioti už stiklo ir tu nejauti laiko tėkmės. O kai vaikštai po natūraliai apleistą ir užmirštą yrantį, griūvantį pastatą, matai laiko tėkmę, kas per tuos metus nuo pastato apleidimo pasikeitė: kiek statinį pakeitė gamta ar kokius pėdsakus paliko žmonės, užklystantys į šią vietą. O jei dar randi kokių nors autentiškų detalių! Būtent tokie atradimai ir kelia didžiausią malonumą ir pasitenkinimą.

Kita pusė – vizualus malonumas, nes gamta, galima sakyti, yra kiečiausias kūrėjas šioje planetoje, ji žmogaus pastatytą daiktą savaip dekoruoja“, – pradeda pasakojimą Donatas Žvirblis, tinklaraščio „Nieko naujo. Pasivaikščiojimai praeities pėdsakais“ autorius.

Pasak Donato, lankydamasis forte ar kariniuose įtvirtinimuose visai kitaip pamatai šalies istoriją. Ir tai nėra pasakojimas, surašytas lentelėje ir pakištas po nosimi, atvirkščiai – istorija tampa nuotykiu ir savotišku detektyvu: tarsi radęs siūlo galą patrauktum ir paskui jį išlįstų vienas su kitu susipynę pasakojimai, nutikimai, istorijos ir legendos. „Prieš apsilankymą kokiame nors objekte informacijos renkuosi minimaliai. O jau kai pats išvaikštau, pradedu duomenis, legendas ir faktus traukti iš įvairių šaltinių: knygų ar forumų. Ir toks procesas man labai patinka“, – sako Donatas, visą savo laisvalaikį skiriantis apleistiems pastatams tyrinėti.

Pasak mūsų pašnekovo, toks laisvalaikis neatsiejamas nuo gyvenimo būdo ir tam netrukdo net šeima. Atvirkščiai, jei tik yra objektų, kuriems tyrinėti nereikia specialios įrangos, galima nesudėtingai įeiti ir saugiai apžiūrėti, Donatas į juos keliauja su žmona bei penkerių ir septynerių metų sūnumis. „Berniukams labai įdomu. Be to, palyginti su bendraamžiais darželinukais, maniškiai Lietuvos istoriją žino geriau nei jų draugai. Ir nenuostabu, nes mes kiekvieną savaitgalį, jei tik yra galimybė, stengiamės kuo daugiau 58 G 2015–06–19

D.ŽVIRBLIO NUOTR.

D

Kažkada buvęs didingas Petrova Gora monumentas Kroatijoje

Laisvalaikis

D.ŽVIRBLIO NUOTR.

D.ŽVIRBLIO NUOTR.

pamatyti. Su vaikais lankomės kokiuose nors dvaruose ar fortuose, kurie yra saugesni. Žiūriu, kad nebūtų kokių perpuvusių sijų. O štai vyresnį sūnų vežuosi ir ten, kur jau reikia didesnio atidumo, kad nepaslystum ir nenukristum, ir jis po truputį geba susikaupti ir saugotis“, – pasakodamas šypteli keliautojas, vos prieš kelias dienas grįžęs iš Estijos, Hyjumos salos.

Hyjuma – antra pagal dydį Estijai priklausanti sala, esanti į šiaurę nuo Saremos.

Vienintelis nedidukas miestas – Kerdla. O pati sala apaugusi tankiu mišku, joje telkšo ir vaizdingos pelkės. Aktyvaus poilsio mėgėjams čia yra kas veikti: palei pakrantes galima pasiirstyti baidarėmis, be to, įrengta ir dviračių bei pėsčiųjų takų, vingiuojančių vaizdingiausiomis salos vietomis. Tačiau čia yra nemažai objektų, viliojančių ir miesto tyrinėtojus. Ši sala sovietmečiu buvo paversta karine zona. Didžiojoje jos dalyje buvo įsitvirtinusi sovietų armija, kuri savo teritoriją apjuosė spygliuota viela, ir niekas, net vietiniai, neturėjo teisės eiti prie jūros. Ir apskritai saloje buvo nepageidaujami jokie lankytojai, nebent išmalApleista požeminio kuro saugykla Burbiškėse davę ar per kyšius estai galėjo aplankyti savo gimines, o kitoms sovietinėms respublikoms buvo nustatytas skaičius žmonių, kurie galėjo galėtum kažką įžvelgti. Beje, apsemtų artileri- kuriuos galima įlipti savotiškais metaliniais jos baterijų yra ne tik Hyjumos, bet ir Saremos laipteliais. Tačiau į daugumą nelipome, nes čia atvažiuoti. laiptų pakopos buvo atremtos į medinius balŠiandien tokių apribojimų nelikę, o salos saloje. „Buvo kažkada Saremos saloje nusausinę kius. Balkiai maždaug nuo 1994–1995 m. militaristinę praeitį mena tik kariniai griuvėsiai ir netoli Tahkunos švyturio privačių asmenų vieną bateriją, tai rado beveik visą įrangą, liku- nekeisti, neprižiūrėti ir, nuolat veikiami drėgno įkurtas karinis muziejus, kuriame kiekvienas sios net lovos, kuriose miegodavo budintys klimato, sutrūniję. Į vieną lipau, tačiau su spenorintis gali apžiūrėti Pirmojo ar Antrojo kareiviai. Baltijos šalyse neišdraskytų tokių cialia saugos įranga – esu specialiai lankęs alpipasaulinio karo reliktus, sovietų armijos atribu- karinių objektų beveik nebelikę, tik šios po nizmo kursus“, – tikina D.Žvirblis.

O štai požeminiame komandiniame centre tus ar retą karinę techniką. Ir tai dar ne viskas. vandeniu“, – apgailestauja keliautojas.

Dar vienas įdomus salos objektas – buvusių buvo daugybė angų į apatinį aukštą, kurio „Hyjumos saloje labai daug karinių objektų.

Sala fortifikuota jau nuo Pirmojo pasaulinio pasieniečių bokšteliai, pabirę palei visą salos lubos – maždaug keturių penkių metrų aukškaro, kariniai įtvirtinimai buvo statomi ir per perimetrą. Į kai kuriuos geriau išsilaikiusius čio. Angos uždengtos lentomis, tačiau keliautoAntrąjį pasaulinį karą, ir vėliau. Palei pakrantę galima ir įlipti. Yra ir kitokių bokštų, vadinamų jai vis tiek ant jų nerizikavo lipti, nors iš paskos pristatyta daug artilerijos baterijų, kai kurios jų tolimačiais, su savotiškomis betoninėmis galvo- atėję vietiniai turistai ramiai ant tų lentų vaikšpaskendusios pelkėse ir apsemtos. Tačiau kai mis, – į vieną kitą Donatas su bendrakeleiviu čiojo.

Ir tai ne visi pavojai. Pavyzdžiui, jei kokį kurias galima apžiūrėti ir net pasivaikščioti po irgi susigundė įkopti.

Ar nepavojinga laipioti po tokius apleistus objektą lankai tamsoje, visada yra rizika susijų požemius. Tai nėra labai saugu, tačiau apgalvojant kiekvieną žingsnį galima ir nemažai įdo- objektus? Pasak Donato, tai priklauso nuo žeisti arba, pasak Donato, buvo daug atvejų, maus pamatyti, nes Lietuvoje fortifikacijų, patirties, mat pavojaus lygis priklauso nuo kai netikėtai pasisuki, ir vos akies neišsiduri į išskyrus Kauno ir Klaipėdos vokiečių įtvirtini- žmogaus gebėjimo apskaičiuoti ir įvertinti kiek- kokį atsikišusį armatūros gabalą. „Esu daug kur landžiojęs vienas, tačiau kiekvieną žingsnį vieną žingsnį. mus, nėra“, – tikina Donatas. „Pavyzdžiui, Hyjumoje yra daug maždaug vertini su protu: gali lipti ar negali, saugu ar Pasak mūsų pašnekovo, jam didžiausią įspūdį padarė 316 pagal numerį (yra toks tam tikras 10 metrų aukščio pasieniečių bokštelių, į nesaugu, ir viską darai pagal savo galimybes“, – pabrėžia Donatas. artilerijos baterijų žymėjimas) komanVis dėlto lankytis tokiuose visų dinis punktas, iš kurio būdavo koordipamirštuose ir apleistuose pastatuonuojama artilerijos ugnis. Donatas buvo se saugiau dviese, nes jei kur nors matęs šios vietos požemių nuotraukas, požemyje susižeisi ir neturėsi galitačiau atradimai viršijo lūkesčius. mybės judėti, tai niekam negalėsi „Kad patektum į komandinį punkpaskambinti, nes paprasčiausiai tą, reikia pereiti kelių šimtų metrų nebus telefono ryšio, todėl gali ir iš tuneliu, iškastu smėlyje. Tada patenki į bado numirti, kol kas tave suras. visiškai tamsias požemines dviejų Dažnai miesto tyrinėtojai vadinaaukštų patalpas. Gaila, bet 1950 m. mi ekstremalais, lengvabūdiškai riziįrangos beveik nebelikę, nes neblogai kuojančiais savo galva. Tačiau pasidarbavo metalo vagys. Tik apatiDonatas su tokiu apibūdinimu nesuniame aukšte tėra kažkokio generatotinka: „Kaip pažiūrėsi. Jei žmogus riaus likučiai“, – pasakoja D.Žvirblis. mėgsta atostogas pragulėti Turkijos Visa baterijų įranga yra išlikusi tik kurorte, tai jam ekstremalu lipti į apsemtose patalpose, tačiau kad ją kalną ar pasivažinėti dviračiu. pamatytum, jau reikia nardymo su įranga įgūdžių. Bet ir tai neaišku, ar Liepojos I – osios artilerijos baterijos požemiuose gimsta ir kūrybinės idėjos Teisingiau sakyti, kad miesto tyrinėtojai yra žmonės, kurie tiesiog vanduo pakankamai skaidrus, kad 2015–06–19 G 59

BAKALAURO BA AKAL LA AUR RO RO STUDIJOS ST TU UDIJ D JOS

www.linkd.in/1xJLMAx www.linkd.in/1xJLMAx www.facebook.com/MykoloRomerioUniversitetas w ww.ffacebook.com/MykoloR ko om merioUniversitetas

MYKOLO MYKOLO R OMERIO ROMERIO UNIVERSITETAS UNIVERSITE TETAS A